Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-12-20][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-528-403-2018].docx
Bylos nr.: 3K-3-528-403/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Neviešas atsakovas
Neviešas Ieškovas
Kategorijos:
3.2.8.1. Bylos nutraukimas, kai byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3. CIVILINIS PROCESAS
3.2.8. Bylos nutraukimas
2.10. Kitos su prievolių teise susijusios bylos

?

Civilinė byla Nr. 3K-3-528-403/2018 (N)

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35111-2016-9  

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.8.1

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

 

        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl sutartinių santykių pripažinimo ir sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių galimybę spręsti ginčą dėl  sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ieškovui atsisakius reikalavimo įpareigoti atsakovą vykdyti sutartį, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė prašė teismo pripažinti, kad ji su atsakove buvo susijusi sutartiniais santykiais nuo 2013 m. gegužės 27 d. iki 2016 m. rugpjūčio 23 d., taip pat pripažinti 2016 m. rugpjūčio 23 d. atsakovės vienašališką 2013 m. gegužės 27 d. sutarties su vėlesniais pakeitimais nutraukimą neteisėtu.

3.       Ieškovė nurodė, kad pagal su atsakove 2013 m. gegužės 27 d. (su vėlesniais pakeitimais) sudarytą sutartį retransliavo programas savo kabeliniais tinklais Lietuvos Respublikos vartotojams. Suėjus sutarties galiojimo terminui (2014 m. birželio 30 d.), šalys toliau tęsė sutartį, tai yra ieškovė toliau retransliavo atsakovės platinamas programas, teikė ataskaitas atsakovei, ši išrašydavo PVM sąskaitas faktūras ir šias ieškovė apmokėdavo. Šalių sutartinių santykių pasikeitimą lėmė Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, reguliuojančios Lietuvos kabelinių operatorių veiklą, 2016 m. birželio 22 d. sprendimas. Po šio Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimo šalys dar kurį laiką veikė pagal atsakovės 2016 m. gegužės 27 d. rašte nurodytas sąlygas ir anksčiau buvusius susitarimus, tačiau 2016 m. rugpjūčio 8 d. atsakovė atsiuntė ieškovei naują sutarties projektą. Ieškovei buvo priimtinos ankstesnės sutarties sąlygos, todėl tarp šalių vyko derybos. 2016 m. rugpjūčio 23 d. atsakovė neteisėtai išjungė signalą, taip neteisėtai, vienašališkai nutraukdama sutartinius santykius.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. 

5.       Teismas nurodė, kad 2013 m. gegužės 27 d. šalys sudarė sutartį Nr. A03k/2013-LT, pagal kurią atsakovė suteikė ieškovei teisę retransliuoti televizijos kanalus – (duomenys neskelbtini), o ieškovė įsipareigojo atsakovei mokėti (duomenys neskelbtini) minimalų mėnesinį mokestį už programų paketų retransliavimą. Sutartis Nr. A03k/2013-LT galiojo nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d.

6.       Atsakovė teismui pateikė ieškovės ir I. S. susirašinėjimą elektroniniais laiškais nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2016 m. rugpjūčio 23 d., iš kurių matyti, kad su ieškove buvo derinamos naujos licencinės sutarties sąlygos.

7.       Atsakovė 2016 m. gegužės 27 d. rašte ieškovei nurodė, jog sukuriamas naujas programų paketas. 2016 m. rugpjūčio 8 d. ieškovei elektroniniu paštu buvo pateiktas licencinės sutarties projektas ir nurodyta, kad galutinė sutarties pasirašymo data yra 2016 m. rugpjūčio 15 d. Sutarties projekte nurodyta, kad atsakovė suteikia teisę nuo 2016 m. sausio 31 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. retransliuoti kanalus – (duomenys neskelbtini), o ieškovė įsipareigoja mokėti minimalų (duomenys neskelbtini) mėnesinį mokestį; taip pat kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. atsakovė ieškovei suteikia teisę retransliuoti kanalus – (duomenys neskelbtini), o ieškovė įsipareigoja mokėti (duomenys neskelbtini) minimalų mėnesinį mokestį. 2016 m. rugpjūčio 23 d. elektroniniu laišku ieškovė buvo informuota, kad bus techniškai nutrauktas signalas, nes buvo pažeistas terminas pasirašyti sutartį iki 2016 m. rugpjūčio 15 d. ir pavėluota sumokėti mokestį už teisę retransliuoti kanalus už daugiau nei 2 mėnesius. 2016 m. rugpjūčio 24 d. ieškovei elektroniniu paštu pateiktame sutarties projekte nurodyta, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. suteikia teisę ieškovei retransliuoti kanalus – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) minimalų mėnesinį mokestį, nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. suteikia ieškovei teisę retransliuoti kanalus – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) minimalų mėnesinį mokestį.

8.       2016 m. balandžio 27 d. atsakovė ieškovei pateikė (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą BMA Nr. 0001743, o ieškovė ją apmokėjo 2016 m. gegužės 23 dieną. 2016 m. gegužės 31 d. atsakovė išrašė ieškovei (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą BMA Nr. 0001780, ieškovė ją apmokėjo 2016 m. birželio 14 dieną. 2016 m. rugsėjo 2 d. ieškovė pervedė atsakovei (duomenys neskelbtini).

9.        Teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų teisinių pasekmių, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013 išaiškinimais, nurodė, kad bylų aplinkybės skiriasi. Ieškovė siekia ne pažeidimo fakto konstatavimo, bet teisinių santykių tęstinumo. Abiejų ieškovės reikalavimų patenkinimas reikštų, jog šalis sieja galiojanti sutartis, kuri, remiantis bendraisiais civilinės teisės principais, turėtų būti vykdoma iki teisėto jos nutraukimo. Taigi, bent laikini teisiniai padariniai patenkinus abu ieškovės reikalavimus kiltų šalių teisiniams santykiams. 2016 m. gruodžio 22 d. pareiškimu ieškovė atsisakė pradinio ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę vykdyti 2013 m. gegužės 27 d. sutartį su vėlesniais pakeitimais pagal 2016 m. gegužės 27 d. sutartas sąlygas. Reikalavimas, kurio ieškovė atsisakė, susijęs tik su 2013 m. gegužės 27 d. sutarties vykdymu pagal 2016 m. gegužės 27 d. sutartas sąlygas. Ieškovės patikslintame ieškinyje pareikšti reikalavimai nebesiejami su šalių sutarties sąlygomis, buvusiomis konkrečiu laiko momentu. Kadangi pareikštas patikslintas ieškinio reikalavimas yra platesnio turinio nei pirminis, tai ieškovės ankstesnio reikalavimo atsisakymas neužkirs teisinės gynybos galimybės tuo atveju, jei teismas pripažintų, jog šalis sieja sutartiniai santykiai. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo nutraukti nagrinėjamą civilinę bylą kaip negalinčią sukelti materialių teisinių pasekmių.

10.       2013 m. gegužės 27 d. sutarties 6.1 punkte yra nustatyta, kad ji galioja iki 2014 m. birželio 30 d., kita rašytinė sutartis šalių nebuvo sudaryta. Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta rašytinė licencinės sutarties forma. Ieškovė liudytojų parodymais nesirėmė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.93 straipsnio 1, 2 dalys), o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog įstatymuose nėra įsakmiai nurodyta, kad rašytinės formos nesilaikymas daro licencinę sutartį negaliojančią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2014). Taigi, vien tai, jog šalys nebuvo sudariusios rašytinės licencinės sutarties, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog šalių nesiejo sutartiniai teisiniai santykiai.

11.       Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė tiekė ieškovei signalą iki 2016 m. rugpjūčio 23 d., ši mokėjo ieškovei pagal pateiktas sąskaitas faktūras. Ieškovė, įrodinėdama šalių sutartinius santykius, iš esmės rėmėsi 2016 m. gegužės 27 d. atsakovės raštu, kuriame nurodytos siūlomos retransliuoti programos, tačiau nenurodytos finansinės sutarties sąlygos. Teismas sprendė, kad tarp šalių buvo sutarimas dėl retransliuojamų programų, tačiau šalys nesusitarė dėl finansinių naujos sutarties sąlygų. Teismo posėdyje ieškovės direktorius (duomenys neskelbtini) patvirtino, jog pagrindinė kliūtis pasirašyti naują sutartį – per didelė siūloma kaina. Kadangi šiuo atveju kaina, mokama už retransliavimą, yra esminė sutarties sąlyga, tai, šalims neturint aiškaus sutarimo dėl finansinių sutarties sąlygų, negali būti konstatuojama, kad šalis siejo sutartiniai, o ne ikisutartiniai santykiai. Teismas sprendė, kad nuo 2014 m. birželio 30 d. iki 2016 m. rugpjūčio 23 d. tarp šalių vyko derybos, tačiau šalių nesiejo sutartis, todėl ieškovės reikalavimai atmestini (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178, 185 straipsniai).

12.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. sprendimą ir tenkino dalį ieškinio – pripažino, kad (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) siejo sutartiniai santykiai nuo 2013 m. gegužės 27 d. iki 2016 m. rugpjūčio 23 d. pagal 2013 m. gegužės 27 d. sutartį, su vėlesne jos redakcija pagal atsakovės 2016 m. gegužės 27 d. rašte nurodytas sąlygas. Kitą ieškinio dalį kolegija atmetė. 

13.       Kolegija nurodė, kad ieškovė neprašė pripažinti jos teisių pažeidimo fakto, tačiau įrodinėjo turinti teises ir pareigas, kilusias iš šalių faktinių santykių, trukusių nuo 2013 m. gegužės 27 d. iki 2016 m. rugpjūčio 23 d. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą pripažino faktiškai vykusius paslaugų teisinius santykius, pasireiškusius TV programų signalo tiekimu. Tai reiškia, kad ieškovė siekė teisių pripažinimo ir kartu jos atsakomybės tretiesiems asmenims ribų nustatymo (Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos 2017 m. kovo 30 d. raštas, skirtas parodyti ieškovės įsipareigojimus vartotojams, kurie susiję su atsakovės valia tiekti TV programų signalą ieškovei), todėl jos reikalavimas atitinka CK 1.138 straipsnio 1, 2 punktų nuostatas.

14.       Šalis siejo 2013 m. gegužės 27 d. sutartis Nr. A03k/2013-LT, ji galiojo iki 2014 m. birželio 30 d. (sutarties 6.1 punktas). Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė tiekė signalą iki 2016 m. rugpjūčio 23 d. Taigi ieškovė faktiškai gavo atsakovės teikiamą paslaugą. Šalys įrodinėjo, kad paslaugų tiekimo kaina buvo esminė sutarties sąlyga. Kolegija sprendė, kad šalių derybos, kai 2014 m. birželio 30 d. baigėsi sutarties galiojimo terminas, o ieškovė ir toliau vykdė mokėjimus pagal atsakovės išrašytas sąskaitas faktūras už tiekiamą TV programų signalą, turėjo būti vertinamos ne kaip šalių ikisutartiniai santykiai.  Sutarties 6.2 punkte nustatyta, kad bet koks mokėjimo už paslaugas pažeidimas suteikia atsakovei teisę nutraukti sutartį. Pagal sutarties 6.3 punktą šalys privalėjo sutarčiai pasibaigus atlikti per 14 dienų tarpusavyje mokėjimo įskaitymus. Atsakovė ne tik nevykdė šios pareigos, bet ir toliau išrašinėjo sąskaitas faktūras. Pasibaigus sutarties galiojimui 2014 m. birželio 30 d., iki 2016 m. gegužės 27 d. atsakovė tiekė signalą pagal 2013 m. gegužės 27 d. sutarties sąlygas. Tik 2016 m. gegužės 27 d. rašte atsakovė ieškovei nurodė, kad sukuriamas naujas programų paketas. 2016 m. rugpjūčio 8 d. ieškovei elektroniniu paštu buvo pateiktas licencinės sutarties projektas.

15.       Šalių sutarties dalis dėl galiojimo turėjo būti pakeista raštu (sutarties 9.2 punktas). Tai, kad šalys nesiėmė jokių veiksmų dėl teisinių santykių pasibaigimo įforminimo, o, atvirkščiai, toliau tęsė paslaugų teisinius santykius, sudaro pagrindą taikyti CK 6.183 straipsnio 2 dalies išlygą, t. y. konstatuoti, jog sutarties galiojimas buvo pratęstas atsakovės elgesiu: 1) išrašant sąskaitas; 2) derybų metu dėl sutartinių santykių pakeitimo nepareiškus, kad ji laiko šalių santykius pagal 2013 m. gegužės 27 d. sutarties sąlygas neteisėtais (CK 6.181 straipsnio 3 dalis); 3) tiekiant signalą.

16.       2014 m. birželio 27 d. laiškas, kuriuo kreipėsi atsakovės interesais veikianti darbuotoja (duomenys neskelbtini) į ieškovę, sudaro pagrindą manyti, jog šalis siejo draugiški bendradarbiavimo santykiai. Nuoroda į tai, kad baigiasi sutarties galiojimo terminas, dėl to darbuotoja nori pasikalbėti telefonu, nėra CK 6.181 straipsnio 3 dalyje nustatytas pareiškimas, kad atsakovė laikys sutartinius santykius pasibaigusiais, jei nebus susitarta dėl tam tikrų sąlygų.

17.       Kolegija, įvertinusi, kad šalių sutartinių santykių esminė sąlyga – paslaugų kaina, kad atsakovės 2016 m. balandžio 27 d. pateiktą (duomenys neskelbtini) sumos PVM sąskaitą faktūrą, serija BMA Nr. 0001743, ieškovė apmokėjo 2016 m. gegužės 23 d. banko pervedimu, 2016 m. gegužės 31 d. (duomenys neskelbtini) sumos PVM sąskaitą faktūrą, serija BMA Nr. 0001780, ieškovė apmokėjo 2016 m. birželio 14 d. banko pervedimu, 2016 m. rugsėjo 2 d. banko pervedimu ieškovė atsakovei pervedė (duomenys neskelbtini), sprendė, kad šalys veikė pagal paslaugų sutarties teisinių santykių nuostatas (CK 6.716 straipsnis), o jų sutartinių santykių esmė atitiko atsakovės 2016 m. gegužės 27 d. nurodytas sąlygas. Taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti šalių ikisutartinius santykius. Esant ikisutartiniams santykiams pagal CK 6.163 straipsnį šalys vykdo derybas, bet ne prievoles (CK 6.123, 6.125 straipsniai).

18.       2016 m. rugpjūčio 23 d. elektroniniu laišku ieškovė buvo informuota, jog bus techniškai nutrauktas signalas, nes buvo pažeistas terminas pasirašyti sutartį iki 2016 m. rugpjūčio 15 d. ir susidarė skola nesumokėjus mokesčio už teisę retransliuoti kanalus už daugiau nei 2 mėnesius. Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 24 d. elektroniniame laiške nurodė, jog atsakovės elektroniniu laišku pateiktame sutarties projekte kainos už teisę retransliuoti kai kurias programas yra du kartus aukštesnės, o sutartis turi atgalinio veikimo galią, t. y. nuo 2015 m., jog atsakovės pateiktą pasiūlymą nagrinės tik su sąlyga, jeigu ši atnaujins signalo tiekimą (duomenys neskelbtini) paketo ir kitoms programoms retransliuoti. Kolegija sprendė, kad pateiktas šalių susirašinėjimas patvirtina, jog abi šalys siekė pakeisti iki tol buvusius santykius.

19.       Šalys savo elgesiu ir rašytiniais mokėjimo pavedimais sumokėdamos už paslaugas veikė pagal 2013 m. gegužės 27 d. sutarties (su vėlesne jos redakcija pagal atsakovės 2016 m. gegužės 27 d. rašte nurodytas sąlygas) sąlygas, pratęsdamos jos veikimą neapibrėžtam terminui. Ieškovės 2016 m. rugpjūčio 24 d. raštas patvirtina, kad ji taip pat siekė pakeisti sutartinius santykius, įpareigodama atsakovę atnaujinti signalo tiekimą (duomenys neskelbtini) paketo ir kitoms programoms retransliuoti. Šalys kompromiso nepasiekė.

20.       Ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę vykdyti 2013 m. gegužės 27 d. sutartį su vėlesniais pakeitimais pagal 2016 m. gegužės 27 d. sutartas sąlygas. Taigi ieškovė nebenori tęsti sutartinių santykių, susiklosčiusių iki signalo nutraukimo. Tokiu atveju ieškovės reikalavimas pripažinti 2016 m. rugpjūčio 23 d. atsakovės vienašališką 2013 m. gegužės 27 d. sutarties su vėlesniais pakeitimais nutraukimą neteisėtu nebeatitinka ieškovės įrodinėjamų aplinkybių dėl jos teisių pažeidimo ir siekio tęsti sutartinius santykius buvusiomis sąlygomis.

21.       2016 m. rugpjūčio 23 d. atsakovė elektroniniu laišku ieškovei nurodė, jog bus techniškai nutrauktas signalas, nes buvo pažeistas terminas pasirašyti sutartį iki 2016 m. rugpjūčio 15 d. ir susidarė mokesčio už teisę retransliuoti kanalus už daugiau nei 2 mėnesius skola. Atsakovė 2016 m. gegužės 31 d. išrašė sąskaitą, kurią ieškovė turėjo apmokėti iki 2016 m. birželio 15 d. Ieškovė visiškai įvykdė savo įsipareigojimą 2016 m. rugsėjo 2 d. Tai reiškia, kad apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog atsakovė neišrašė sąskaitos, todėl ieškovė nevykdė pareigos sumokėti už paslaugas, neatitinka tikrovės.

22.       Ieškovė įrodinėjo kaip galiojančią 2013 m. gegužės 27 d. sutarties 5.1.1 punkto sąlygą – apmokėti sąskaitą ne vėliau kaip 15 kiekvieno einančio mėnesio dieną. Pagal sutarties 6.2 punktą atsakovė įgijo teisę vienašališkai nutraukti sutartį tuo atveju, jei ieškovė neapmokės sąskaitų ilgiau nei per terminą, nustatytą sutarties 5.3.1 punkte, t. y. per 20 kalendorinių dienų po apmokėjimo dienos pabaigos. Kartu nustatytas 30 dienų įspėjimo terminas dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Ieškovė neįvykdė pareigos apmokėti iki 2016 m. birželio 15 d. atsakovės 2016 m. gegužės 31 d. išrašytą sąskaitą, o tai reiškia, kad atsakovė galėjo vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnis), nes tokia sąlyga buvo nustatyta sutartyje. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovė nutraukė sutartį be jokio įspėjimo, tačiau neįrodinėjo, kad dėl to jai kilo neigiamų pasekmių. Nors negalima daryti išvados, kad atsakovė savo teise nutraukti sutartį pasinaudojo sąžiningai ir teisėtai, kai apie tai pranešė 2016 m. rugpjūčio 23 d. elektroniniu laišku ir tą pačią dieną nutraukė signalą, būtina atkreipti dėmesį ir į ieškovės elgesį pagal 2013 m. gegužės 27 d. sutarties su vėlesniais pakeitimais vykdymą.

23.       Ieškovė, vesdama derybas dėl sutarties sąlygų ir turėdama informaciją apie atsakovės ketinimą jas keisti, nepasinaudojo CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta teise pareikšti ieškinį dėl sutarties pakeitimo, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdešimt dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos. Ieškovė atsisakė reikalavimo įpareigoti atsakovę vykdyti 2013 m. gegužės 27 d. sutartį su vėlesniais pakeitimais pagal 2016 m. gegužės 27 d. sutartas sąlygas, nes pati norėjo atnaujinti signalą kitomis sąlygomis, o tai reiškia, kad ieškovė nebesiekia sutartinių teisinių santykių, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog atsakovė 2016 m. rugpjūčio 23 d. nepagrįstai vienašališkai nutraukė 2013 m. gegužės 27 d. sutartį su vėlesniais pakeitimais (CPK 185 straipsnis).

24.       Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamai nustatė, kad ieškovė su atsakove nebuvo susijusi sutartiniais santykiais nuo 2013 m. gegužės 27 d. iki 2016 m. rugpjūčio 23 d., tačiau, atmesdamas reikalavimą pripažinti 2016 m. rugpjūčio 23 d. atsakovės vienašališką 2013 m. gegužės 27 d. sutarties su vėlesniais pakeitimais nutraukimą neteisėtu, šią bylos dalį išsprendė teisingai.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

25.       Kasaciniu skundu ieško prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis yra atmestas ieškovės reikalavimas pripažinti 2016 m. rugpjūčio 23 d. atsakovės vienašališką 2013 m. gegužės 27 d. sutarties su vėlesniais pakeitimais nutraukimą neteisėtu, ir priimti naują sprendimą – šį ieškinio reikalavimą tenkinti, priteisti iš atsakovės 2420 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1.                      Pagal CK 6.218 straipsnio 1 dalį nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį vienašališkai, nesikreipdama į teismą, tačiau privalo iš anksto pranešti apie sutarties nutraukimą kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks terminas nenustatytas,  prieš 30 dienų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienodai aiškina CK 6.218 straipsnio nuostatas, kad vienašališkas sutarties nutraukimas gali būti pripažįstamas teisėtu tik tuo atveju, jeigu pranešimas apie sutarties nutraukimą yra įteikiamas kitai šaliai sutartyje ar įstatyme nustatytu terminu ir pranešimo tekstas yra aiškus ir konkretus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2013; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-694-969/2015; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100-686/2016; kt.). Pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo klausimo dėl neteisėto sutarties nutraukimo, konstatavęs, kad šalis siejo ikisutartiniai santykiai. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į CK 6.218 straipsnyje įtvirtintas imperatyviąsias nuostatas. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2016 m. rugpjūčio 23 d. elektroniniu laišku pranešė apie sutarties nutraukimą ir tą pačią dieną (per 10 minučių) ją faktiškai nutraukė, t. y. nutraukė signalo, leidžiančio retransliuoti televizijos programas, tiekimą. Taigi atsakovė nesilaikė 2013 m. gegužės 27 d. sutartyje nustatytų sąlygų ir tvarkos (sutarties 6.6 punktas), jog vienašališkai nutraukti sutartį galima tik registruotu paštu prieš 2 mėnesius raštu įspėjus ieškovę apie ketinimą nutraukti sutartį. Apeliacinės instancijos teismas neaptarė vienašališko sutarties nutraukimo pranešimo įteikimo terminų ir pranešimo turinio pagal sutarties 6.6 punktą. Taigi teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką. Toks vienašalis atsakovės sandoris (pranešimas apie sutarties nutraukimą) yra neteisėtas, pažeidžiantis 2013 m. gegužės 27 d. sutartį, todėl negali sukelti teisinių pasekmių ieškovei ir nutraukti dvišalį sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100-686/2016).

25.2.                       Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės reikalavimo įpareigoti tęsti sutartinius santykius atsisakymas leidžia pripažinti atsakovės vienašališką sutarties nutraukimą teisėtu (CPK 5, 42, 136 straipsniai). Pagal kasacinio teismo praktiką šio klausimo sprendimas nebuvo privalomai siejamas su reikalavimu įpareigoti kitą šalį tęsti sutartinius santykius. Priešingai, vienašalis sutarties nutraukimas yra vienašalis sandoris ir jis turi teisines pasekmes, t. y. nutraukia dvišalį sandorį tik tokiu atveju, jeigu yra teisėtas. Ieškovė proceso metu nusprendė, kad pareikštas reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo tęsti sutartinius santykius yra perteklinis, nes, pripažinus 2016 m. rugpjūčio 23 d. atsakovės vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu, 2013 m. gegužės 27 d. sutartis turi būti abiejų šalių vykdoma toliau. Ieškovė turėjo pagrįstų ir teisėtų lūkesčių, kad, teismui pripažinus vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu, atsakovė gera valia toliau vykdys sutartį pagal 2016 m. gegužės 27 d. susitarimą. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino pirmosios instancijos teismo surinktų įrodymų – teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad jai yra tinkamos 2016 m. gegužės 27 d. atsakovės rašte išdėstytos sutartinės sąlygos, kad ji nori tęsti sutartinius santykius ir kad pripažinus vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu (vienašalį sandorį pripažinus neteisėtu), sutartiniai santykiai tarp šalių tęsis toliau (dvišalis sandoris nebus nutrauktas). Apeliacinės instancijos teismas neturėjo jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės norą nutraukti sutartinius santykius. Ieškovė aiškiai suformulavo savo ieškinio dalyką – pripažinti vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu, todėl teismas negalėjo išeiti už ieškinio ribų ir pats už ieškovę nuspręsti, jog ši neketina toliau tęsti sutartinių santykių su atsakove (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Ieškovė nori toliau tęsti su atsakove sutartinius santykius tokiomis sąlygomis, kurios buvo nurodytos 2016 m. gegužės 27 d. atsakovės rašte, arba kitomis šalių tarpusavio susitarimu suderintomis sąlygomis.

25.3.                      Teismas neįvertino ieškovės suinteresuotumo tinkamai vykdyti savo prievoles vartotojams. Vartojimo teisiniuose santykiuose paslaugos teikėjas vartotojams atsako ir už trečiųjų asmenų veiksmus. Įstatymų leidėjas įtvirtino kliento interesų prioritetą (CK 6.718 straipsnio 5 dalis, 6.717 straipsnio 3 dalis). Ieškovė, turėdama apie 80 000 kabelinės televizijos paslaugų vartotojų, buvo suinteresuota tęsti sutartinius santykius su atsakove pagal 2016 m. gegužės 27 d. atsakovės raštu pasiūlytas sąlygas. Atsakovė žinojo, kad neigiamų pasekmių kils ne tik ieškovei, bet ir kabelinės televizijos paslaugų vartotojams. Teismai nevertino neteisėtų atsakovės veiksmų viešojo intereso aspektu, nes ieškovės teikiamos paslaugos vartotojams yra susijusios su konstitucine teise būti informuotam. Ieškovės paslaugų vartotojai kreipėsi į Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą su skundais, kad paslaugų teikėjas pažeidžia sutartinius įsipareigojimus.

25.4.                      Apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė CK 6.217 straipsnį. Ieškovė nepažeidė sutarties, atsakovė nenustatė protingo termino sutarčiai įvykdyti, taip pat nebuvo sutartyje nustatytų pagrindų, leidžiančių atsakovei vienašališkai nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397-378/2017). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė visų faktų, taip pat nustatė klaidingus faktus, taip pažeisdamas CPK 178185 straipsnius, logikos dėsnius, kasacinio teismo praktiką įrodymų vertinimo klausimu. Teismo išvada, kad ieškovė nenori tęsti sutartinių santykių, nepagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais, prieštarauja ieškovės išsakytai pozicijai bei sąžiningumo ir protingumo principams. Ieškovė yra įsipareigojusi savo abonentams teikti retransliavimo paslaugas, todėl išvada, kad ji nebuvo suinteresuota tęsti sutartinių santykių, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams (prie ieškinio buvo pridėti vartotojų pareiškimai nutraukti sutartis su (duomenys neskelbtini), Ryšių reguliavimo tarnybos dokumentas, patvirtinantis, kad ieškovė yra pažeidusi sutartis su vartotojais, nes neretransliuoja savo kabeliniais tinklais (duomenys neskelbtini) platinamų televizijos programų, ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo nustatyti faktai dėl neįvykdytos pareigos apmokėti 2016 m. gegužės 31 d. sąskaitą yra klaidingi, teismas faktiškai veikė kaip pirmosios instancijos teismas, nes šis sąskaitų apmokėjimo aplinkybių netyrė. Atsakovė neteigė, kad ieškovė daugiau kaip du mėnesius neapmokėjo 2016 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitos faktūros. Šią klaidingą išvadą apeliacinės instancijos teismas padarė savo iniciatyva, nepagrįstai konstatuodamas, kad šią sąskaitą ieškovė apmokėjo tik 2016 m. rugsėjo 2 d., nes ji buvo apmokėta 2016 m. birželio 14 d., tai patvirtina Sepa mokėjimo orderis Nr. 132287, esantis byloje. Atsakovė, 2016 m. rugpjūčio 23 d. elektroniniame laiške teigdama, kad yra nesumokėta už tiekiamas televizijos programas, turėjo omenyje kitą laikotarpį, už kurį atsakovė nebuvo išrašiusi PVM sąskaitų faktūrų. Tai, kad atsakovė nebuvo įvykdžiusi savo sutartinės pareigos pateikti ieškovei PVM sąskaitą faktūrą, patvirtina ieškovės 2018 m. rugpjūčio 24 d. raštas atsakovei, kuriame pakartotinai raštu prašoma pateikti PVM sąskaitas faktūras už 2016 m. birželio ir liepos mėnesius. Tik po šio rašto gavimo atsakovė išrašė PVM sąskaitas faktūras ir šias ieškovė apmokėjo tinkamai. Faktą, kad po sutarties nutraukimo 2016 m. rugpjūčio 23 d. atsakovė dar buvo neišrašiusi ieškovei PVM sąskaitų faktūrų, patvirtina atsakovės buhalterės (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugpjūčio 24 d. raštas (duomenys neskelbtini) buhalteriui (duomenys neskelbtini). 2016 m. rugsėjo 2 d. buvo apmokėta 2016 m. rugpjūčio 26 d. (jau po sutarties nutraukimo) atsakovės išrašyta sąskaita. Taigi nebuvo teisinio pagrindo nutraukti sutartį vienašališkai sutartyje nustatyta tvarka (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Atsakovė, neįvykdžiusi pareigos išrašyti sąskaitų faktūrų, neturėjo teisės remtis nesumokėjimo už paslaugas faktu, nes pati pažeidė sutarties nuostatas.

25.5.                       Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino sutarties 5.1.1 punktą, nustatydamas, kad šiame punkte įtvirtinta pareiga apmokėti sąskaitą ne vėliau kaip 15 kiekvieno einančio mėnesio dieną. Sutarties 5.1.1 punkte nustatyta, kad iki kiekvieno mėnesio 15 dienos būtent atsakovė turėjo pareigą išrašyti PVM sąskaitą faktūrą. PVM sąskaita faktūra už einamąjį mėnesį turėjo būti apmokėta paskutinę kito mėnesio dieną. Todėl skundžiamos nutarties 50 punkte yra klaidingai cituojamas sutarties 5.1.1 punktas ir PVM sąskaitos faktūros išrašymo data yra nurodoma kaip pinigų už televizijos programas mokėjimo data.

25.6.                      Apeliacinės instancijos teismas iš dalies pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir naujais motyvais grindė vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo klausimą. Todėl ieškovė turi teisę prašyti, kad nors vieną kartą aukštesnės instancijos teismas peržiūrėtų apeliacinės instancijos teismo padarytas išvadas, kas atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką dėl teisės į teisingą teismą. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka ir padarė aiškių faktų vertinimo klaidų.

25.7.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad sutarties nutraukimas yra teisėtas, nes ieškovė nesikreipė į teismą dėl sutarties pakeitimo, prieštarauja CPK 5, 135 straipsniams, nepagrįstas nei įstatymo norma, nei faktinėmis bylos aplinkybėmis. Ieškovei tiko 2013 m. gegužės 27 d. sutarties su vėlesniais pakeitimais sąlygos, ji buvo suinteresuota tęsti bendradarbiavimą pagal šią sutartį ir jos 2016 m. gegužės 27 d. pakeitimą. Sąlygų keitimo iniciatorė buvo atsakovė, kuri turėjo teisę kreiptis į teismą dėl 2016 m. gegužės 27 d. rašte išdėstytų sąlygų pakeitimo. Ieškovės prašymas atnaujinti signalo tiekimą (duomenys neskelbtini) paketo ir kitoms programoms retransliuoti negali būti vertinamas kaip ieškovės siekis pakeisti sutartinius santykius. Ieškovės prašymas atnaujinti signalo tiekimą įrodo aplinkybę, kad ieškovė norėjo tęsti sutartinius santykius ir prašė atsakovės nutraukti jos teisių pažeidimą. Atsakovė buvo suinteresuota pakeisti sutarties sąlygas, nes tuo metu jau negaliojo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2016 m. gegužės 18 d. sprendimas Nr. KS-104. Atsakovė norėjo pakeisti savo televizijos programų platinimo sąlygas ir kainą, todėl turėjo teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl sutarties pakeitimo, tačiau nusprendė vienašališkai nutraukti sutartį, žinodama, kad ieškovė bus veikiama nepatenkintų vartotojų skundų ir galimai sutiks su visomis atsakovės sąlygomis. Tai patvirtina ir tai, kad atsakovė, nutraukusi sutartį, pateikė ieškovei naują sutarties projektą, kuriame buvo nustatytos dar aukštesnės kainos.

25.8.                      Apeliacinės instancijos teismas neužtikrino šalių teisėtų interesų pusiausvyros, nukrypo nuo favor contractus principo, įpareigojančio šalis siekti išsaugoti sutartį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2014; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397-378/2017). Atsakovės teisės nebuvo pažeistos, ji pati pasiūlė 2016 m. gegužės 27 d. sutartines sąlygas. Ieškovė vykdė sutartį, tinkamai mokėjo pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Todėl ieškovė yra nukentėjusi šalis, o atsakovė pati pažeidė sutartį. Atsakovė neįspėjo ieškovės nei sutartyje, nei įstatyme nustatyta tvarka ir terminais apie sutarties nutraukimą, nutraukė sutartį, nesant nei sutartyje, nei įstatyme nustatytų pagrindų per 10 minučių po elektroninio laiško atsiuntimo.

26.       Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamas teismų procesinių sprendimų dalis palikti nepakeistas, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

26.1.                      Nors apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs šalių sutartinius santykius neapibrėžtam terminui, tiesiogiai neįvardijo CK 6.199 straipsnio, tačiau atsakovės teisės vienašališkai nutraukti nurodytus sutartinius santykius klausimą išsprendė iš esmės teisingai. Nei įstatymas, nei šalių susitarimas neįtvirtino, kad CK 6.199 straipsnyje nustatytai atsakovės teisei vienašališkai nutraukti su ieškove susiklosčiusius neapibrėžto termino sutartinius santykius būtų taikomos kokios nors papildomos sąlygos. Šalys susitarimą dėl konkretaus TV programų signalo tiekimo termino buvo įtvirtinusios tik 2013 m. gegužės 27 d. sutartyje ir joje nustatytas šio signalo tiekimo terminas buvo iki 2014 m. birželio 30 d. Vėlesniu laikotarpiu šalių teisiniai santykiai tęsėsi tik tokia apimtimi, kiek šalių susitarimai kilo iš jų konkliudentinių veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo faktą, kad jokiais konkliudentiniais veiksmais šalys nesudarė naujo susitarimo dėl konkretaus naujo termino, iki kurio atsakovė būtų įsipareigojusi ieškovei tiekti TV programų signalą. Nors šalys 2013 m. gegužės 27 d. sutarties 6 punkte buvo nustačiusios sąlygas, kurioms esant sutartis gali būti nutraukiama vienašališkai, tačiau, sistemiškai įvertinus šios sutarties dalyje įtvirtintas nuostatas, matyti, kad šios nuostatos reglamentuoja tik sutarties nutraukimo tvarką anksčiau sutarties 6.1 punkte nustatyto jos galiojimo termino. Kai šis šalių iš anksto sutartas rašytinės sutarties galiojimo terminas suėjo, sutarties galiojimo termino nebeliko, ji tapo sutartimi neapibrėžtam terminui. Todėl vėlesnis sutarties nutraukimas nebegali būti laikomas nutraukimu anksčiau jos 6.1 punkte nustatyto termino ir atitinkamai jos 6.26.8 punktuose nustatyti apribojimai dėl pirmalaikio sutarties nutraukimo nebegali būti taikomi.

26.2.                      Neapibrėžtam terminui sudarytos sutarties vienašališkam nutraukimui CK 6.217 straipsnyje nustatytos sąlygos netaikomos, nes tokią sutartį šalis gali nutraukti CK 6.199 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2012).

26.3.                       Konkliudentiniais veiksmais šalys, tęsdamos TV programų retransliavimo teisių suteikimo neapibrėžtam terminui teisinius santykius, nesudarė jokio susitarimo dėl įspėjimo apie tokių sutartinių santykių nutraukimą terminų ir tvarkos. Todėl tokiam įspėjimui apie sutartinių santykių vienašališką nutraukimą nėra taikomi nei CK 6.218 straipsnyje, nei iki 2014 m. birželio 30 d. galiojusioje rašytinėje sutartyje įtvirtinti terminai, turėjo būti taikomas tik CK 6.199 nustatytas protingas terminas. 

26.4.                      Atsakovės veiksmai 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutraukiant TV programų signalo tiekimą negali būti teisiškai kvalifikuojami kaip CK 6.199 straipsnyje įtvirtinto kitos šalies informavimo per protingą teminą reikalavimo pažeidimas. Byloje nustatyta, kad ieškovei buvo žinoma, jog po 2014 m. birželio 30 d. ji TV programas retransliuoja be pasirašytos licencinės sutarties ir jei tokia sutartis nebus pasirašyta, programų signalas ieškovei gali būti bet kada nutrauktas. Nauja licencinė sutartis visą laikotarpį po 2014 m. birželio 30 d. buvo nepasirašyta dėl ieškovės kaltės. Atsakovė 2014 m. lapkričio 27 d. ir 2015 m. lapkričio 24 d. elektroniniais laiškais įspėjo ieškovę, kad be pasirašytos licencinės sutarties tolesnis TV programų retransliavimas nebus galimas. 2016 m. rugpjūčio 8 d. elektroniniu laišku ieškovė buvo paskutinį kartą įspėta, kad paskutinė galima licencinės sutarties pasirašymo diena yra 2016 m. rugpjūčio 15 d. Ir tik iki šios dienos ieškovei neatsakius į atsakovės raginimus, ši 2016 m. rugpjūčio 23 d., t. y. praėjus dar 8 dienoms po paskutinio duoto termino pasirašyti licencinę sutartį pasibaigimo, nutraukė TV programų signalo tiekimą. Ieškovė turėjo žinoti apie galimą signalo nutraukimą, todėl nėra pagrindo konstatuoti pranešimo apie sutarties nutraukimą tvarkos pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012). 

26.5.                      Net jei būtų laikomasi pozicijos, kad susiklosčiusiems sutartiniams santykiams nutraukti turėjo būti taikoma dar rašytinėje 2013 m. gegužės 27 d. sutartyje nustatyta nutraukimo tvarka, vis tiek turėtų būti laikoma, kad ieškovė buvo tinkamai įspėta apie sutarties nutraukimą. Ieškovė gavo tiek atsakovės 2016 m. rugpjūčio 8 d. pranešimą apie galutinę licencinės sutarties pasirašymo datą, tiek 2016 m. rugpjūčio 23 d. pranešimą apie TV programų signalo nutraukimą ir aiškiai suprato jų turinį. Kasacinio teismo praktikoje, vertinant pranešimo apie sutarties nutraukimą teisėtumą, yra akcentuojama ne tokio pranešimo forma ar jo įteikimo tvarka, o tai, ar tokiu būdu šalis iš tikrųjų galėjo suprasti kitos šalies valią nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2012).

26.6.                      Įspėjimo apie vienašališką sutarties nutraukimą termino nesilaikymas pats savaime nėra pagrindas sutarties nutraukimą laikyti neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2012; 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2014). Būtina sąlyga pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu yra tai, kad būtent dėl nurodytų įspėjimo terminų nesilaikymo šalis patyrė nuostolius, tačiau ieškovė nuostolių byloje net neįrodinėjo. Byloje nebuvo jokio ginčo dėl to, kad atsakovės platinamos TV programos sudaro tik labai nedidelę dalį ieškovės retransliuojamų TV programų, todėl net ir atsakovei nutraukus TV programų signalo tiekimą ieškovė toliau vykdė savo veiklą ir klientams retransliavo kitas jo platinamų TV programų paketus sudarančias TV programas.

26.7.                      Net jei atsakovei nutraukiant TV programų signalo tiekimą būtų buvę pažeisti įspėjimo apie tokį nutraukimą terminai, tai nesudarytų pagrindo konstatuoti, kad teisiniai santykiai vien dėl nurodytų įspėjimo terminų pažeidimo turi toliau tęstis neterminuotą laiką. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nepripažino šalių sutartinių santykių tęstinumo, nes ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę toliau vykdyti sutartį. Atsakovei turint teisę vienašališkai nutraukti susiklosčiusius teisinius santykius (CK 6.199 straipsnis) ir aiškiai išreiškus valią dėl šių santykių nebetęsimo, nebūtų pagrindo konstatuoti ieškovės įrodinėjamą teisinių santykių tęstinumą, net jei teismas pripažintų atsakovę pažeidus nurodytų teisinių santykių nutraukimo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013).

26.8.                      Situacija, kai ieškovė, ginčydama kitos šalies atliktą sutarties nutraukimą, nepareiškia reikalavimo dėl tokios sutarties galiojimo tęstinumo (kitos šalies įpareigojimo toliau ją vykdyti), negali būti prilyginta situacijai, kai tokį reikalavimą ieškovė pareiškia, tačiau bylos nagrinėjimo metu jo atsisako. Tokiu atveju teismo nutartis dėl reikalavimo atsakovei dėl sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį tolesnio vykdymo atsisakymo įgijo res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią, ieškovė prarado reikalavimo teisę atsakovei dėl bet kokių įsipareigojimų pagal sutartį vykdymo. Tai reiškia, kad vien tik sutartinių santykių nutraukimo pripažinimas neteisėtu nesukels realių teisinių pasekmių, todėl reikalavimas pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu neatitinka CPK 5 straipsnio reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

26.9.                      Kasaciniame skunde keliami fakto klausimai dėl sutartinių įsipareigojimų pažeidimo yra neaktualūs, nes nuo to nepriklauso atsakovės teisė vienašališkai nutraukti teisinius santykius. Apeliacinės instancijos teismo konstatuoti sutartiniai santykiai tarp šalių buvo susiklostę neapibrėžtam terminui konkliudentiniais veiksmais sudarytos sutarties pagrindu, todėl atsakovė turėjo teisę tokius santykius nutraukti vadovaudamasi CK 6.199 straipsniu, net ir nesant jokio kitos šalies sutartinių įsipareigojimų pažeidimo ar kitų CK 6.217 straipsnyje nustatytų sąlygų.

26.10.                      Ieškovė pripažįsta, kad už daugiau kaip dviejų mėnesių laikotarpį trukusį TV programų retransliavimą ji su atsakove atsiskaitė tik 2016 m. rugsėjo 2 d., t. y. jau po atsakovės atlikto TV programų signalo tiekimo nutraukimo. Taigi ieškovės teiginiai, kad 2016 m. rugpjūčio 23 d. ji neturėjo skolų atsakovei už TV programų retransliavimą, yra nepagrįsti. Todėl net jei atsakovės teisė vienašališkai nutraukti teisinius santykius būtų priklausiusi nuo ieškovės padarytų sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, atsakovė būtų turėjusi pagrindą šiuos teisinius santykius nutraukti pagal CK 6.217 straipsnį.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl galimybės spręsti ginčą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, ieškovui atsisakius reikalavimo įpareigoti atsakovą vykdyti sutartį

 

27.       Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje buvo pareiškusi du reikalavimus: pripažinti 2016 m. rugpjūčio 23 d. atsakovės (duomenys neskelbtini) vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu; įpareigoti atsakovę (duomenys neskelbtini) vykdyti 2013 m. gegužės 27 d. sutartį su vėlesniais pakeitimais bei pagal 2016 m. gegužės 27 d. sutartas sąlygas su ieškove.

28.       2016 m. gruodžio 22 d. pareiškimu ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę (duomenys neskelbtini) vykdyti 2013 m. gegužės 27 d. sutartį su vėlesniais pakeitimais bei pagal 2016 m. gegužės 27 d. sutartas sąlygas su ieškove. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi šį ieškovės atsisakymą priėmė.

29.       Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė pripažinti, kad ji su atsakove buvo susijusi sutartiniais santykiais nuo 2013 m. gegužės 27 d. iki 2016 m. rugpjūčio 23 d., taip pat pripažinti 2016 m. rugpjūčio 23 d. atsakovės vienašališką 2013 m. gegužės 27 d. sutarties su vėlesniais pakeitimais nutraukimą neteisėtu. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad „atsisakė nuo reikalavimo įpareigoti atsakovą vykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal 2013-05-27 sutartį su vėlesniais pakeitimais bei 2016-05-27 aptartas sutarties sąlygas (LR CK 6.213 str.), nes teismo procesas vyks ilgą laiką. Pažymėtina, kad kiekvieną dieną ieškovas patirdavo žalą, vartotojai negalėjo matyti programų pagal jų užsisakytą (duomenys neskelbtini) paketą, taip pat (duomenys neskelbtini). Ieškovas, norėdamas vykdyti savo įsipareigojimus prieš abonentus ir siekdamas išvengti didesnės žalos, turėjo jiems vietoje atsakovo platinamų programų pasiūlyti kitas programas. Todėl sprendimo dėl atsakovo įpareigojimo vykdyti sutartį, kuris įsigaliotų po keletos metų, aktualumas verslo prasme būtų labai abejotinas.“

30.       Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ieškovės atsisakymą ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę vykdyti 2013 m. gegužės 27 d. sutartį su vėlesniais pakeitimais pagal 2016 m. gegužės 27 d. sutartas sąlygas vertino kaip ieškovės nebenorėjimą tęsti sutartinių santykių, susiklosčiusių iki signalo nutraukimo, todėl sprendė, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog atsakovė 2016 m. rugpjūčio 23 d. nepagrįstai vienašališkai nutraukė 2013 m. gegužės 27 d. sutartį su vėlesniais pakeitimais (žr. šios nutarties 20, 23 punktus).

31.       Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad nori toliau tęsti su atsakove sutartinius santykius tokiomis sąlygomis, kokios buvo nurodytos 2016 m. gegužės 27 d. atsakovės rašte, arba kitomis šalių tarpusavio susitarimu suderintomis sąlygomis, o reikalavimo įpareigoti atsakovę vykdyti 2013 m. gegužės 27 d. sutartį su vėlesniais pakeitimais bei pagal 2016 m. gegužės 27 d. sutartas sąlygas su ieškove atsisakė dėl to, kad proceso metu nusprendė, jog pareikštas reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo tęsti sutartinius santykius yra perteklinis, nes, pripažinus 2016 m. rugpjūčio 23 d. atsakovės vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu, 2013 m. gegužės 27 d. sutartis turi būti abiejų šalių vykdoma toliau, todėl ieškovė turėjo pagrįstų ir teisėtų lūkesčių, kad atsakovė gera valia toliau vykdys sutartį pagal 2016 m. gegužės 27 d. susitarimą. Ieškovės teigimu, apeliacinės instancijos teismas neturėjo jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės norą nutraukti sutartinius santykius.

32.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, skirtingai nei teigiama kasaciniame skunde, nenurodė, jog ieškovė norėjo nutraukti sutartinius santykius su atsakove. Kaip minėta, teismas ieškovės atsisakymą ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę vykdyti 2013 m. gegužės 27 d. sutartį su vėlesniais pakeitimais pagal 2016 m. gegužės 27 d. sutartas sąlygas vertino kaip ieškovės nebenorėjimą tęsti sutartinių santykių.

33.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė apie tai, jog nebenori tęsti sutartinių santykių su atsakove, pareiškė tik 2016 m. gruodžio 22 d. pateikdama pirmosios instancijos teismui pareiškimą, kuriuo atsisakė ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę vykdyti 2013 m. gegužės 27 d. sutartį su vėlesniais pakeitimais pagal 2016 m. gegužės 27 d. sutartas sąlygas, sprendžia, kad šios dalies ieškinio atsisakymo faktas negali būti vertinamas kaip argumentas, kuriuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas galėjo netenkinti ieškovės reikalavimo pripažinti 2016 m. rugpjūčio 23 d. atsakovės vienašališką 2013 m. gegužės 27 d. sutarties su vėlesniais pakeitimais nutraukimą neteisėtu.

34.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė kasaciniame skunde, teigdama, jog nori toliau tęsti su atsakove sutartinius santykius tokiomis sąlygomis, kurios buvo nurodytos 2016 m. gegužės 27 d. atsakovės rašte, pasisako priešingai, nei nurodė patikslintame ieškinyje pirmosios instancijos teismui aiškindama ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę vykdyti 2013 m. gegužės 27 d. sutartį su vėlesniais pakeitimais bei pagal 2016 m. gegužės 27 d. sutartas sąlygas su ieškove atsisakymo priežastis (žr. šios nutarties 29 punktą). Kasaciniame skunde esantis teiginys, jog ji nori toliau tęsti su atsakove sutartinius santykius tokiomis sąlygomis, kurios buvo nurodytos 2016 m. gegužės 27 d. atsakovės rašte, nesuderinamas ir su ieškovės 2016 m. gruodžio 22 d. pareiškime pirmosios instancijos teismui išreikšta valia atsisakyti ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę vykdyti 2013 m. gegužės 27 d. sutartį su vėlesniais pakeitimais pagal 2016 m. gegužės 27 d. sutartas sąlygas. Todėl toks ieškovės teiginys vertintinas kaip ieškovės valios, išreikštos minėtame 2016 m. gruodžio 22 d. pareiškime pirmosios instancijos teismui, pakeitimas. Kasaciniame skunde esantis ieškovės teiginys, kad ji nori toliau tęsti su atsakove sutartinius santykius šalių tarpusavio susitarimu suderintomis kitomis sąlygomis, nei buvo nurodytos atsakovės 2016 m. gegužės 27 d., apskritai nėra reikšmingas sprendžiant šalių ginčą šioje byloje.

35.       Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepime į kasacinį skundą esančiu atsakovės vertinimu, kad situacija, kai ieškovė, ginčydama kitos šalies atliktą sutarties nutraukimą, nepareiškia reikalavimo dėl tokios sutarties galiojimo tęstinumo (kitos šalies įpareigojimo toliau ją vykdyti), negali būti prilyginta situacijai, kai tokį reikalavimą ieškovė pareiškia, tačiau bylos nagrinėjimo metu jo atsisako.

36.       Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 29, 35 punktuose išdėstytus argumentus, sprendžia, kad, ieškovei 2016 m. gruodžio 22 d. pareiškime pirmosios instancijos teismui atsisakius ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę vykdyti 2013 m. gegužės 27 d. sutartį su vėlesniais pakeitimais pagal 2016 m. gegužės 27 d. sutartas sąlygas su ieškove, nebeliko ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovę vykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal tas sąlygas, pagal kurias ji vykdė įsipareigojimus ieškovei iki ieškovės prašomo pripažinti neteisėtu atsakovės vienašališko sutarties nutraukimo 2016 m. rugpjūčio 23 d.

37.       Vadinasi, teismai šioje byloje nagrinėjo ieškovės ieškinį, kuriame ji yra pareiškusi reikalavimą pripažinti, kad ji su atsakove buvo susijusios sutartiniais santykiais nuo 2013 m. gegužės 27 d. iki 2016 m. rugpjūčio 23 d., o taip pat reikalavimą pripažinti 2016 m. rugpjūčio 23 d. atsakovės vienašališką 2013 m. gegužės 27 d. sutarties su vėlesniais pakeitimais nutraukimą neteisėtu, bet nereikalauja (atsisakė reikalavimo) įpareigoti atsakovę vykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal tas sąlygas, pagal kurias ši vykdė įsipareigojimus iki ieškovės prašomo pripažinti neteisėtu atsakovės vienašališko sutarties nutraukimo 2016 m. rugpjūčio 23 d.

38.       Pagal CPK 135 straipsnį ieškovas, kreipdamasis į teismą, turi nurodyti savo reikalavimą (ieškinio dalyką) ir aplinkybes, kuriomis grindžia pareikštą reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Teisinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamą teisinį santykį, rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013), tačiau ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus arba taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011; 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014). Tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2013).

39.       Įvertinus tai, kas išdėstyta šios nutarties 37, 38 punktuose, kyla klausimas, ar ieškovės reikalavimas pripažinti, kad ji su atsakove buvo susijusi sutartiniais santykiais nuo 2013 m. gegužės 27 d. iki 2016 m. rugpjūčio 23 d., taip pat reikalavimas pripažinti 2016 m. rugpjūčio 23 d. atsakovės vienašališką 2013 m. gegužės 27 d. sutarties su vėlesniais pakeitimais nutraukimą neteisėtu, nereikalaujant (atsisakius reikalavimo) įpareigoti atsakovę vykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal tas sąlygas, pagal kurias ši vykdė įsipareigojimus ieškovei iki ieškovės prašomo pripažinti neteisėtu atsakovės vienašališko sutarties nutraukimo 2016 m. rugpjūčio 23 d., gali būti savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Šio klausimo sprendimas susijęs su teisės klausimais dėl teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos turinio bei proceso teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos nutraukimą CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu – jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.

40.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas šiais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais, yra nurodęs, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsniodalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

41.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs ir tai, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

42.       Teisėjų kolegija, įvertinusi visus pirmiau išdėstytus argumentus, sprendžia, kad, ieškovei 2016 m. gruodžio 22 d. pareiškimu atsisakius ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę vykdyti 2013 m. gegužės 27 d. sutartį su vėlesniais pakeitimais bei pagal 2016 m. gegužės 27 d. sutartas sąlygas su ieškove, t. y. atsisakius reikalavimo įpareigoti atsakovę vykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal tas sąlygas, pagal kurias ši vykdė įsipareigojimus iki ieškovės prašomo pripažinti neteisėtu atsakovės vienašališko sutarties nutraukimo 2016 m. rugpjūčio 23 d., ieškovės reikalavimo pripažinti, kad ji su atsakove buvo susijusios sutartiniais santykiais nuo 2013 m. gegužės 27 d. iki 2016 m. rugpjūčio 23 d., taip pat reikalavimo pripažinti 2016 m. rugpjūčio 23 d. atsakovės vienašališką 2013 m. gegužės 27 d. sutarties su vėlesniais pakeitimais nutraukimą neteisėtu patenkinimas nesukurtų materialiųjų teisinių padarinių, todėl teismas turėjo nutraukti civilinę bylą (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

44.       Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti nelaikytinas blogesniu sprendimu negu kasacine tvarka skundžiama nutartis ar sprendimas, nes teismų procesiniais sprendimais jokie materialieji padariniai ieškovei nebuvo sukurti, o reikalavimas pripažinti 2016 m. rugpjūčio 23 d. atsakovės vienašališką 2013 m. gegužės 27 d. sutarties su vėlesniais pakeitimais nutraukimą neteisėtu, kuris gali būti reiškiamas kartu su reikalavimu, galinčiu sukurti materialiuosius padarinius, skundžiamais teismų procesiniais sprendimais buvo atmestas, todėl priimamas sprendimas atitinka CPK 353 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

45.       CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

46.       Nagrinėjamoje byloje nustačiusi, kad byla nutrauktina ieškovei atsisakius savo reikalavimo įpareigoti atsakovę vykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal tas sąlygas, pagal kurias ji vykdė įsipareigojimus ieškovei iki ieškovės prašomo pripažinti neteisėtu atsakovės vienašališko sutarties nutraukimo 2016 m. rugpjūčio 23 d., teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo sprendimas dėl ginčo esmės byloje nepriimamas dėl ieškovės kaltės. Dėl šios priežasties yra pagrindas spręsti, kad atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų šioje byloje, atlyginimą, o ieškovės sumokėtas žyminis mokestis jai negrąžintinas (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

47.       Pirmosios instancijos teisme atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 18 195,62 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis apie atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas ir atliktus procesinius veiksmus, sprendžia, kad atsakovei priteistina 4724 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 98 straipsnio 1 dalis, teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2, 8.3, 8.16, 8.19 punktai).

48.       Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 8433,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo. Teisėjų kolegija, remdamasi Rekomendacijų 8.11 punktu, sprendžia, kad atsakovei priteistina 1150,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

49.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 8 Eur tokių išlaidų. Pirmosios instancijos teisme buvo 6,51 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 17 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti.

Priteisti iš ieškovės (duomenys neskelbtini) atsakovei (duomenys neskelbtini) 5874,24 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt keturis Eur 24 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės (duomenys neskelbtini) 14,51 Eur (keturiolika Eur 51 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                        Antanas Simniškis

 

 

                                        Algirdas Taminskas

 

 

                                        Dalia Vasarienė


Paminėta tekste:
  • 3K-3-453/2013
  • CK
  • 3K-3-249/2014
  • CPK
  • CK1 1.138 str. Civilinių teisių gynimas
  • CK6 6.183 str. Sutarties pakeitimo išlyga
  • CK6 6.181 str. Sutarties sudarymo momentas ir vieta
  • CK6 6.716 str. Paslaugų sutarties samprata
  • CK6 6.217 str. Sutarties nutraukimas
  • CK6 6.223 str. Sutarties pakeitimas
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
  • CK6 6.218 str. Pranešimas apie sutarties nutraukimą
  • 3K-3-100-686/2016
  • 3K-3-37/2014
  • 3K-3-102/2011
  • 3K-3-397-378/2017
  • 3K-3-348/2014
  • CK6 6.199 str. Sutartis neapibrėžtam terminui
  • 3K-3-90/2012
  • 3K-3-212/2012
  • 3K-3-189/2012
  • 3K-3-146/2012
  • 3K-3-45/2014
  • 3K-3-208/2013
  • CPK 5 str. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos
  • CK6 6.213 str. Reikalavimas įvykdyti sutartį
  • 3K-3-299/2013
  • 3K-3-95/2011
  • 3K-3-369/2014
  • 3K-3-255/2013
  • CPK 2 str. Civilinio proceso tikslai
  • 3K-3-485/2008
  • CPK 135 str. Ieškinio turinys
  • CPK 137 str. Ieškinio priėmimas
  • CPK 293 str. Bylos nutraukimo pagrindai
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 94 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai ieškinio atsisakoma ar sudaroma taikos sutartis
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas