Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-562-2013].docx
Bylos nr.: 3K-3-562/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kretingos rajono savivaldybės administracija 188715222 atsakovas
"Dujų sfera" 124558566 Ieškovas
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.1. Bylos dėl pirkimo-pardavimo
2.1.1.1. dėl vartojimo pirkimo-pardavimo
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.1. Bendrosios nuostatos
2.1.1. Civiliniai įstatymai, jų aiškinimas ir taikymas ir jų reglamentuojami santykiai:
2.1.1.1. Civilinių įstatymų reglamentuojami santykiai
2.1.1.2. Civilinių įstatymų aiškinimas ir taikymas
2.5. Prievolių teisė
2.5.1. Prievolės:
2.5.8. Sutarčių teisė:
2.5.8.1. Sutarties samprata ir sutarčių rūšys
2.5.8.3. Vartojimo sutartis
2.5.8.5. Sutarčių sudarymas (oferta, akceptas)
2.5.8.8. Sutarčių aiškinimas
2.5.8.9. Sutarčių vykdymas
2.5.8.10. Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
2.5.8.11. Sutarčių pabaiga:
3. CIVILINIS PROCESAS
3.1. Bendrosios nuostatos
3.1.7. Bylinėjimosi išlaidos:
3.1.7.3. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
3.1.14. Ieškinys:
3.1.14.1. Ieškinio samprata, jo turinys, elementai (ieškinio dalykas ir pagrindas)
3.1.14.4. Ieškinio priėmimas
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.1. Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui:
3.2.1.1. Atsiliepimas į pareikštą ieškinį
3.2.1.3. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje
3.2.1.4. Kiti teismo ir šalių parengiamieji veiksmai
3.2.2. Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
3.2.6. Teismo sprendimas:
3.2.6.1. Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.2.6.4. Galutinis sprendimas
3.2.6.7. Teismo sprendimo įvykdymo tvarkos ir termino nustatymas ir sprendimo įvykdymo užtikrinimas
3.2.6.9. Teismo sprendimo nuorašų išsiuntimas šalims, tretiesiems asmenims ir kitiems asmenims

                                                                                                  Civilinė byla Nr. 3K-3-562/2013

              Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00370-2012-7                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4; 36.1(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. lapkričio 11 d.

   Vilnius             

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Algio Norkūno ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 25 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Dujų sfera“ ieškinį atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo.

 

              Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje sprendžiami klausimai dėl sutartinės prievolės tinkamo įvykdymo ir įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 28 138,20 Lt skolos, 2025,36 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Šalys 2006 m. gruodžio 4 d. pasirašė detaliųjų planų rengimo sutartį Nr. DS/06/28T/S1-669A (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo per septynis mėnesius nuo Sutarties pasirašymo dienos parengti keturių teritorijų detaliuosius planus. Ieškovė nurodė, kad savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir, remdamasi pasirašytais atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktais, pateikė atsakovei apmokėti išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kurių atsakovė neapmokėjo ir liko skolinga 28 138,20 Lt. Remdamasis Sutarties 5.2.1 punktu, ieškovė taip pat prašė priteisti 0,04 procento dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos, skaičiuojant už kiekvieną uždelstą mokėti dieną. Atsakovė 2010 m. spalio 20 d. raštu informavo ieškovę, kad, jai uždelsus atlikti sutartinius darbus, buvo pritaikytos Sutarties 5.1.2 punkte nustatytos netesybos, t. y. 20 proc. dydžio bauda, kuri buvo išskaičiuota iš ieškovei atliekamų mokėjimų. Ieškovė nurodė, kad nėra jokio teisinio pagrindo jai taikyti netesybas, nes Sutartis buvo visiškai įvykdyta, o atsakovės skaičiuojamos netesybos yra neprotingo dydžio palyginus su Sutarties kaina. Detaliųjų planų rengimas užtruko ne dėl ieškovės kaltės, t. y. valstybinės institucijos, tikrinusios detaliuosius planus, vėlavo pateikdamos išvadą, o atsakovė, nebendradarbiaudama su ieškove, taip pat prailgino darbų trukmę.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Kretingos rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas sprendė, kad ieškovė, pasirašydama Sutartį, įvertino visų planuojamų darbų apimtį, žinojo visas Sutarties sąlygas ir su jomis sutiko. Tačiau prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nustatytu terminu (per septynis mėnesius, skaičiuojant nuo Sutarties pasirašymo dienos) nevykdė, nes atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai buvo pasirašyti tik 2009 m. vasario 25 d. ir 2009 m. birželio 23 d. Sutarties 5.1.2 punktu šalys buvo sutarusios, kad plano rengėjas, uždelsęs sutartinius darbus, moka planavimo organizatoriui 0,04 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo Sutarties 2 punkte nurodytos sumos ir 1000 Lt baudą už kiekvieną praleistą darbo savaitę (t. y. už praleistas penkias darbo dienas). Taip pat susitarta, kad bendra baudų suma pagal šį Sutarties punktą negali viršyti 20 proc. Sutarties objekto kainos. Byloje nenustatyta, kad atsakovė, nebendradarbiaudama su ieškove, prailgino darbų trukmę. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė pažeidė sutartinės prievolės įvykdymo terminą, pripažino, jog atsakovė pagrįstai apskaičiavo ieškovei netesybas (30 301,40 Lt) pagal Sutarties 5.1.2 punktą.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2013 m. sausio 25 d. sprendimu Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad šioje byloje buvo sprendžiamas skolos pagal Sutartį priteisimo klausimas, ir joje nebuvo nagrinėjamas atsakovės prašomų įskaityti netesybų dydis, nes atsakovė dėl to nebuvo pareiškusi priešieškinio. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutiko taikyti ieškovei 20 proc. nuo Sutarties objekto kainos netesybų ribą, kuri nepagrįsta jokiais konkrečiais netesybų skaičiavimais, realiai patirtais nuostoliais. Byloje nustatyta, kad faktiškai darbai, dėl kurių atlikimo buvo susitarta Sutartimi, yra atlikti tinkamai, atsakovė darbus priėmė, todėl ieškovei atsirado teisė į apmokėjimą už atliktus darbus. Atsakovės atsisakymas sumokėti visą kainą už pagal Sutartį atliktus darbus grindžiamas darbų atlikimo termino praleidimu. Iš šalių sudarytos Sutarties 7 punkto matyti, kad planavimo darbų pabaiga nustatyta – septyni mėnesiai nuo Sutarties pasirašymo dienos, 14 punkte įtvirtinta, jog Sutarties sąlygos jos galiojimo laikotarpiu nebus keičiamos. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad valstybinės institucijos, tikrinusios detaliuosius planus, vėlavo pateikdamos išvadą, taip pat konkurso sąlygose, kurių pagrindu buvo sudaryta Sutartis, buvo numatytas daugiau kaip dvigubai mažesnis planuojamas plotas nei realiai buvo reikalinga suplanuoti, o tai prailgino darbų trukmę ir lėmė Sutarties termino praleidimą. Dėl to teisėjų kolegija nurodė, kad Sutarties termino pratęsimas esant nurodytoms sąlygoms nelaikytinas esminiu Sutarties pažeidimu, ir konstatavo, jog atsakovė, priėmusi ieškovės atliktą darbą, turi prievolę už jį sumokėti per 30 kalendorinių dienų, planavimo organizatoriui bei plano rengėjui pasirašius atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovė Kretingos rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2013 m. sausio 25 d. sprendimą ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą palikti galioti. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

  1. Dėl sutartinės prievolės pažeidimo aiškinimo ir taikymo. Kadangi Sutartis sudaryta pagal vykdytą supaprastintą atvirą konkursą detaliųjų planų rengimo paslaugoms pirkti, tai visa su šiuo susitarimo vykdymu susijusi informacija buvo nurodyta konkurso dokumentuose ir ieškovei buvo prieinama bei žinoma. Sutarties 14 punkte nustatyta, kad Sutarties sąlygos galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos. Apeliacinės instancijos teismo aiškinimas, kad Sutarties termino pratęsimas ginčo atveju nelaikytinas esminiu pažeidimu, reiškia leidimą perkančiajai organizacijai ir konkursą laimėjusiam rangovui nesilaikyti konkurso sąlygų ir konkursinio pasiūlymo, o tai neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) tikslų ir 3 straipsnyje įtvirtintų principų. Ieškovė pripažįsta, kad darbus atliko praleidusi terminus. Darbai turėjo būti atlikti per septynis mėnesius, tačiau ieškovėsutartais terminais neužbaigė, todėl turėjo būti taikomos Sutarties 5.1.2 punkte nustatytos netesybos, kurių skaičiuoklė buvo pateikta pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas pirmenybę suteikė darbų atlikimo faktui, visiškai nevertindamas ginčo Sutarties sąlygų, nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, kodėl ieškovė vėlavo atlikti darbus. Vertinant ieškovės elgesį vykdant susitarimą, nebuvo atsižvelgta į tai, kad ji teikdama pasiūlymą patvirtino, jog susipažino su darbų objektu, aplinkybėmis ir sąlygomis, projektine dokumentacija ir neturi pretenzijų dėl galimybės atlikti darbus Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Dėl to nepagrįstai spręsta, kad darbo atlikimas yra pakankamas pagrindas reikalauti juos apmokėti, neatsižvelgiant į tai, jog darbai atlikti pažeidžiant Sutarties nuostatas.
  2. Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų. Teismo išvada, kad konkurso sąlygose buvo nustatytas daugiau kaip dvigubai mažesnis planuojamas plotas negu realiai reikėjo suplanuoti prailgino darbų trukmę ir lėmė Sutarties termino praleidimą, priimta neatsižvelgus į byloje buvusius rašytinius įrodymus: šalių raštus, atliktų darbų aktuose patvirtintų darbų, jų kiekių identiškumą Sutartyje nustatytiems, taigi daugiau nei numatyta darbų nebuvo atlikta.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė UAB „Dujų sfera“ prašo kasacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2013 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Procesiniame dokumente nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

  1. Dėl sutartinės prievolės pažeidimo ir netesybų instituto aiškinimo ir taikymo. Atsakovė cituoja teismo motyvus dėl Sutarties termino pratęsimo neatsižvelgdama į procesinio sprendimo kontekstą. Teismas vertino, ar šiuo konkrečiu atveju Sutartyje nurodyto darbų atlikimo termino praleidimas yra esminis susitarimo pažeidimas, dėl kurio kasatorė gali atsisakyti ieškovei apmokėti už atliktus darbus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į rangos santykius reglamentuojančias nuostatas, CK 6.652 straipsnį ir į tai, kad kasatorė priėmė darbus, nurodė, jog jie tinkamai atlikti, nepagrindė, kad jos nuostoliai didesni nei ieškovės atsisakyta atlyginimo suma (2164,20 Lt), konstatavo, jog darbų termino praleidimas ir jo pratęsimas nelaikytinas esminiu Sutarties pažeidimu. VPĮ nereguliuojama viešojo pirkimo sutartyse nustatyto netesybų dydžio, todėl ta aplinkybė, kad šalių susitarimas sudarytas kaip viešųjų pirkimų konkurso rezultatas, nėra pagrindas nevertinti pritaikytų delspinigių pagrįstumo ir jų dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas kasatorės atlikto įskaitymo pagrįstumą, konstatavo, kad nebuvo įskaitymui atlikti būtinų sąlygų, t. y. reikalavimas yra neapibrėžtas, neaišku, kokio dydžio reikalavimus galima laikyti galiojančiais ir vykdytinais, įskaitytos netesybos nepagrįstos realiais nuostoliais. Šiuo konkrečiu atveju kasatorės skaičiuojamos netesybos yra neprotingai didelės, palyginus su Sutarties kaina, pažeidžia šalių pusiausvyrą, todėl yra mažintinos iki 2164,20 Lt sumos, kurios apmokėjimo ieškovė jau yra atsisakiusi. Be to, kasatorė skaičiuodama baudą ir delspinigius už Sutarties pažeidimą iš esmės taiko dvigubą atsakomybę, kuri yra negalima. Byloje nustatyta, kad ieškovė yra visiškai įvykdžiusi savo įsipareigojimus pagal Sutartį ir nepateikta duomenų, jog dėl pavėluoto prievolės įvykdymo kasatorei būtų atsiradę nuostolių. Priešingai, kasatorė nusiskundimų dėl ieškovės darbų neturi ir atliktus darbus įvertino teigiamai.
  2. Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių taikymo. Tą aplinkybę, kad ieškovė faktiškai suplanavo didesnį teritorijos plotą (3,4559 ha), pagrindžia ne tik kasatoriaus nurodomi raštai, bet ir teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detaliojo plano pagrindinio brėžinio kopija, teisės aktuose pateikti planavimo teritorijos skaičiavimo išaiškinimai. Vertindamas ieškovės pradelstą darbų terminą teismas atsižvelgė ne tik į ploto padidėjimą, bet ir į kitas svarbias aplinkybes, t. y. darbai atlikti tinkamai, valstybinės institucijos, tikrinusios detaliuosius planus, vėlavo pateikti išvadas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl viešojo pirkimo sutarties nuostatų, susijusių su netesybomis, taikymu

 

Teisėjų kolegija pažymi, kad tarp bylos šalių iš esmės nėra ginčo, kad ieškovė įvykdė, sutartinius įsipareigojimus dėl darbų atlikimo, praleisdama Sutartyje nustatytus darbų terminus. Iš esmės šalių nesutarimo objektas – priežastys, dėl kurių jie buvo praleisti, ir šių padarinių vertinimas, t. y. ar galima atsižvelgti į jas sprendžiant dėl sutartinės ieškovės atsakomybės. Atsižvelgdama į ginčo objektą, teisėjų kolegija teisiškai nepagrįstais pripažįsta apeliacinės instancijos teismo argumentus, kad, ieškovei pareiškus ieškinį dėl skolos pagal Sutartį priteisimo, atsakovė priešieškinio civilinėje byloje nereiškė, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl netesybų taikymo pagrįstumo, nes šios bylos nagrinėjimo dalykas nebuvo atsakovės prašomų įskaityti netesybų dydis.

Tokiai išvadai priešingomis aplinkybėmis laikytinos atsakovės pozicija, išreikšta atsiliepime į ieškinį, kuriame nurodyta, kad iki teismo šalys bendravo, keitėsi nuomonėmis dėl ieškovei taikytinų netesybų įskaitymo į atsakovės mokėtiną skolą. Tai, kad ieškovė ieškinį grindė tik atsakovės skolos nemokėjimu, tačiau neaptarė priešpriešinių reikalavimų įskaitymo klausimo, neleidžia teigti, kad ieškovės sutartinės atsakomybės klausimas neįeina į nagrinėjamos bylos dalyką. Be to, pagal kasacinę praktiką atsakovui ginantis nuo pareikšto ieškinio paaiškinimu apie atliktą įskaitymą nereikia reikšti priešieškinio dėl jo atlikto prievolės pasibaigimą sukėlusio veiksmo, reikalaujant teismo tokį įskaitymą patvirtinti. Tiek atsiliepimo į ieškinį pateikimas, tiek priešieškinio pareiškimas yra atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdai, ir kurį iš jų pasirinkti, sprendžia atsakovas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Trans Group LT“ v. BUAB Glikasta, bylos Nr. 3K-3-301/2011).

Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo pozicija galėjo lemti neteisingą bylos išnagrinėjimą, todėl byla grąžintina šiam teismui nagrinėti iš naujo. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje ne visiškai atskleistos ir įvertintos svarbios ginčui spręsti aplinkybės, ypač susijusios su Sutarties nuostatomis dėl netesybų.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl ieškovei taikytinų netesybų dydžio, nes šis nepagrįstas jokiais konkrečiais skaičiavimais, realiai patirtais nuostoliais. Dėl skaičiavimų argumento teisėjų kolegija pažymi, kad byloje (b. l. 72) pateiktas atsakovės raštas pirmosios instancijos teismui, kuriame nurodyta, kaip buvo apskaičiuotas netesybų dydis. Apeliacinės instancijos teismas šių duomenų netyrė, nepaaiškino, kuo jie netinkami bei nepagrindžia atsakovės pozicijos. Tai apeliacinės instancijos teismas turės atlikti iš naujo nagrinėdamas bylą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Sutartį didžiausia bendra netesybų suma – 20 proc. pirkimo objekto kainos (Sutarties vertės). Atsižvelgiant į Sutarties vertę, jos sudarymo datą, šalių suderėtą darbų atlikimo trukmę bei darbų priėmimo–perdavimo aktų surašymo momentą, taikytų netesybų dydis (apie trisdešimt tūkstančių litų) pagal Sutarties 5.1.2 punktą buvo skaičiuotas už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą lygų apie trisdešimties savaičių terminui (pagal Sutartį už pavėluotą darbų atlikimo savaitę mokėtina tūkstančio litų bauda), nors iš pirmiau nurodytų terminų matyti, kad sutartinių įsipareigojimų vėlavimas apėmė ilgesnį laikotarpį. Taigi taikytų netesybų nedetalizavimas per se nagrinėjamos bylos atveju neturėjo lemti teismo atsisakymo apskritai jas priteisti (konstatuoti užskaitymo teisėtumo), nes darbų atlikimo vėlavimas apėmė ilgesnį nei trisdešimties savaičių laikotarpį. Visa tai turės patikrinti apeliacinės instancijos teismas, kuris, vertindamas netesybų taikymo tinkamumo klausimą, taip pat turėtų įvertinti, ar į pritaikytos baudos dydį ieškovei vėluojant įvykdyti darbus tam tikrą laikotarpį, už kurį (laikotarpį) ji atsakinga, neįeina ir Sutartyje įtvirtintų 0,04 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną nuo Sutarties vertės. Pažymėtina, kad, sutarties šalims sutarus dėl delspinigių ir dėl baudos, taikytina didesniojo dydžio netesybų rūšis, nes vien šia kreditoriui atlyginamas šalių suderėtas minimalus nuostolis, o netesybų taikymas netampa baudinis.

Dėl apeliacinės instancijos teismo argumentų dėl pirmosios instancijos nepagrįsto sprendimo ieškovei nepriteisti skolos, atsižvelgiant į atsakovės realiai nepatirtus nuostolius, t. y. įskaitymo negalimumą taikant priešpriešinį reikalavimą dėl netesybų, pažymėtina, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliaisr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. N. v. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-304/2007). Kita vertus, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita.

CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant. Teisėjų kolegija pažymi, kad netesybų mažinimas iš principo galimas ir viešojo pirkimo sutarties atveju. Viešojo pirkimo sutarties nekeičiamumo tikslams per se neprieštarauja netesybų mažinimas dėl per didelio jų dydžio, palyginus jį su kreditoriaus patirtais nuostoliais. Vis dėlto, sprendžiant dėl netesybų dydžio, atsižvelgtina į viešojo pirkimo sutarties pobūdį, vertinant tiekėjo veiksmus pirkimo procedūrose, netesybų dydžio išviešinimo aplinkybę iki sutarties sudarymo (ar iš sutarties projekto ar pirkimo sąlygų buvo aiškus jų dydis) ir pan. Pažymėtina, kad teismai ginčuose, patenkančiuose į VPĮ taikymo sritį, inter alia dėl jų svarbos, taip pat turi teisę ex officio spręsti dėl perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo, pasisakyti dėl jų padarinių ir pan., net jei tai nebuvo šalių nesutarimo objektas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „CSC Telecom“ v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-359/2012, ir joje nurodytą kasacinę praktiką).

Kita vertus, kasacinio teismo pažymėta, kad viešojo pirkimo sutarčių, kaip ir kitų sandorių, šalys vykdydamos priešpriešinius įsipareigojimus dėl viena kitos, trečiųjų asmenų veiklos ar sandorio pobūdžio neišvengiamai susiduria su įvairiomis grėsmėmis. Svarbu, kad ši rizika kaip galima būtų teisingiau padalyta tarp šalių, nelemtų akivaizdžios šalių nelygybės (CK 6.228 straipsnis). Tai ypač aktualu viešojo pirkimo sutarčių atveju, nes iš esmės jos sudaromos prisijungimo būdu, perkančiajai organizacijai nustatant esmines jos sąlygas. Nors viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūros griežtos, formalizuotos ir tikslios, tačiau ir jose šalys gali susidurti su tam tikra, protingai tarp šalių paskirstyta rizika (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „G4S Lietuva“ v. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-94/2013).

Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad Sutartyje įtvirtintas darbų atlikimo terminas buvo pratęstas. Visų pirma teismų neanalizuota, ar šalys galėjo ir siekė konkliudentiniais veiksmais pakeisti pirmiau nurodytą terminą. Be to, tokia aplinkybė nebuvo išsamiau vertinta pagal viešųjų pirkimų teisinio reguliavimą ir jo aiškinimą teismų praktikoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš šalių procesinių dokumentų ir ikiteisminio susirašinėjimo negalima daryti vienareikšmės išvados apie tokią šalių valią. Kita vertus, kasacinio teismo jau spręsta, kad viešojo pirkimo sutartis gali būti pakeista tik griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Dėl to rašytinės formos sutarties pakeitimas turi būti įformintas raštu (CK 6.192 straipsnio 4 dalis). Taigi konkliudentiniais veiksmais negali būti pakeista sutartis, kurios pakeitimo sąlygos ir pagrindai imperatyviai reglamentuoti įstatymo. Kai šių reikalavimų nesilaikoma, nėra pagrindo pripažinti, kad perkančioji organizacija tam tikrais veiksmais (pavyzdžiui, priimdama sąskaitas faktūras apmokėti), konkliudentiniais veiksmais pritarė šalių sutarties pakeitimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos     2013 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Iksados“ gamybinis ir techninis centras v. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-75/2013). Iš tiesų vienintelė aplinkybė, kad atsakovė, suėjus šalių suderėtam Sutarties įvykdymo terminui, buvo gana pasyvi ir nesikreipė į ieškovę ją ragindama kuo greičiau įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, be kitų, nepakankama spręsti, jog šalys pakeitė Sutartyje įtvirtintą darbų atlikimo terminą. Atsižvelgiant į tai, kaip nurodyta pirmiau, byloje iš esmės sprendžiama dėl ieškovės sutartinės atsakomybės padarinių atsakovės prievolės sumokėti už atliktus darbus vykdymui.

Kita vertus, teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės pozicija, kad bet kokiu atveju Sutartis turėjo būti vykdoma be jokių pakeitimų, kad nebūtų pažeisti kitų ūkio subjektų interesai, be to, negalėjo būti keičiamos bei turėjo būti pritaikytos kaip nustatyta Sutarties nuostatos dėl sutartinės atsakomybės.

Dėl pirmojo atsakovės argumento pirmiausia pažymėtina, kad nors viešojo pirkimo sutartims dėl jų daugiašališkumo pobūdžio (dėl sutarties paprastai tarpusavyje varžosi keli ūkio subjektai) taikomi jų keitimo apribojimai, tačiau jie nėra tokie griežti, kad reikštų absoliutų draudimą keisti viešojo pirkimo sutarčių nuostatas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Kauno vandenys“ skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimo WTE Wassertechnik GmbH“ ir AB „Požeminiai darbai“ v. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos valdymo agentūra, bylos Nr. 3K-7-304/2011). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Sutartis sudaryta pagal pirkimo sąlygas, paskelbtas iki 2008 m. rugsėjo 15 d., t. y. iki naujosios redakcijos VPĮ 18 straipsnio 8 dalies įsigaliojimo. Vis dėlto kasacinio teismo išaiškinta, kad tebesitęsiant viešojo pirkimo sutarčiai pirmiau nurodytos VPĮ redakcijos įsigaliojimo metu jos šalys įstatymo nustatyta tvarka turi teisę inicijuoti viešojo pirkimo sutarties nuostatų pakeitimą, kiek tai leidžiama pagal naująjį reguliavimą (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2013).

Dėl antrojo atsakovės argumento, kad būtinai reikėjo taikyti Sutarties nuostatas dėl sutartinės atsakomybės teisėjų kolegija pažymi, jog ši pozicija pagrįsta tiek, kiek atitinka Sutarties 5.1.1 punkto nuostatas – plano rengėjas yra atsakingas už padarinius, dėl jo kaltės atsiradusius planavimo proceso ir procedūrų metu – taip pat pirmiau pristatytą teisingą šalims tenkančios sutarties vykdymo rizikos paskirstymą. Tik tai, kad šalių sudarytas sandoris – viešojo pirkimo sutartis, kuriai taikytini griežtesni nei įprastai keitimo apribojimai, negali lemti tokio jos nuostatų taikymo, pagal kurį tiekėjas atsakytų ir už sutartinių įsipareigojimų atlikimo vėlavimą, už kurį nėra atsakingas (nesant jo kaltės).

Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Tačiau aplinkybė, kad abi šalys pasirinko aiškiai per dideles ir neprotingas netesybas, nesudaro pagrindo teismui atsisakyti įvertinti sutartyje nustatytų netesybų dydį, jeigu šalis dėl to pareiškia prašymą. Minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos visais atvejais turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Pažymėtina, kad kreditorius pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius privalo tik tuo atveju, jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Tai, kad netesybų suma viršija nuostolių sumą, nebūtinai reiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos. Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai neištyrė byloje surinktų duomenų, nesprendė dėl jų reikšmės. Tik darbų tinkamas atlikimas ir priėmimas nesudaro pagrindo atsisakyti netaikyti netesybų, nes tai prieštarautų šių prievolės įvykdymo skatinamajai funkcijai, sutarties šalių valiai ir siekiamiems tikslams. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad valstybinės institucijos, tikrinusios detaliuosius planus, vėlavo pateikdamos išvadą, o konkurso sąlygose, kurių pagrindu buvo sudaryta Sutartis, buvo nustatytas daugiau kaip dvigubai mažesnis planuojamas plotas, nei realiai buvo reikalinga suplanuoti, tai prailgino darbų trukmę ir lėmė Sutarties termino praleidimą. Dėl pastarojo argumento pažymėtina, kad šalys nesutaria dėl ploto, kuriam reikėjo parengti detaliuosius planus, pokyčio (b. l. 98–100), šio nesutarimo, tinkamai ištirdamas byloje surinktus duomenis ir paneigdamas nepagrįstus kurios nors šalies argumentus, apeliacinės instancijos teismas neišsprendė.

Dėl ieškovės atsakomybės už darbų atlikimo vėlavimą ir detaliųjų planų derinimo eigos vertinimo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu analizuoti ne tik tai, ar ir kiek truko detaliųjų planų derinimo procesas, tačiau ir kada derinti buvo pateikti planai, ar jie buvo pateikti tinkami ir pan. Nurodytina, kad planai derinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijai pateikti 2008 m. pradžioje, t. y. bet tokiu atveju praleidus Sutartyje įtvirtintą 7 mėnesių darbų įvykdymo trukmę (b. l. 74–76). Be to, dalis planų nebuvo suderinta iš pirmo karto. Byloje taip pat neanalizuota ieškovės ir atsakovės susirašinėjimo, vykusio 2007 m. birželio mėnesį, dėl projektavimo sąlygų sąvado svarba šalių ginčui (b. l. 79–80). Galiausiai apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas jam grąžintiną bylą, taip pat turėtų įvertinti ieškovės poziciją, išreikštą pirmosios instancijos teisme (b. l. 140–142), kad teritorijų planavimui jai trūko informacijos, kurią turėjo atsakovė, keitimasis būtina Sutarčiai įvykdyti informacija vyko nekonstruktyviai, tinkamai atsakovei nebendradarbiaujant; kita vertus, kad ieškovės darbuotojams trūko patirties, dėl Sutarties vykdymo trukmės, vėlavimo ieškovė taip pat pripažįsta dalį savo atsakomybės.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinės instancijos teismas turėjo 21,58 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl nurodytų ir bylos dalyvių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo pasisakys šis teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimą bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                                                   Sigitas Gurevičius

 

                                                                                                                Algis Norkūnas

                                                       

                                                                                                                Juozas Šerkšnas


Paminėta tekste:
  • CK
  • 3K-3-301/2011
  • 3K-7-304/2007
  • 3K-3-359/2012
  • 3K-3-94/2013
  • CK6 6.192 str. Sutarties forma
  • 3K-3-75/2013