Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-08-17][nuasmenintas nutarimas byloje][II-5-335-2015].docx
Bylos nr.: II-5-335/2015
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Molėtų rajono apylinkės teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
LR Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūra 190742867 institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP byloje
Kategorijos:
3. ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
3.25. Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesiniai ypatumai
3.25.3. Skundų dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjimo ypatumai

Administracinė byla Nr. II-5-335/2015

Teismo proceso Nr. 4-30-3-00147-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija: 78.3. (S)

(S)

MOLĖTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

 

                                                        2015 m. birželio 4 d.             

Molėtai

 

      Molėtų rajono apylinkės teismo teisėja Roma Rimkienė,

sekretoriaujant Astai Kanapienienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui K. K.,

LR Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (Utenos RAAD) Molėtų rajono agentūros atstovams R. K. ir A. K. – Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. V. skundą dėl Utenos RAAD Molėtų rajono agentūros (toliau – Agentūra) 2015-03-25 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10-AB-17 AM 091982 panaikinimo ir

 

n u s t a t ė :

 

Utenos RAAD Molėtų rajono agentūros inspektorius 2015 m. kovo 12 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. V. dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 5113 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymo. Protokole nurodyta, kad A. V. 2014 m. spalio – lapkričio mėnesiais žemės sklype, (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), vykdydamas teritorijos tvarkymo darbus su traktoriumi – ekskavatoriumi, taip pat rankiniu būdu ištraukdamas atskirus plaukiojančius kupstus su žoline augmenija, sunaikino apie 8826 m2 žolinės pelkės augalijos. Žemės sklypas priklauso gamtinio karkaso teritorijai. Konstatuota, kad savo veiksmais A. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos) 128.2 punkto reikalavimus, nurodančius, kad pagal specialiąsias žemės naudojimo sąlygas pelkėse ir šaltinynuose draudžiama mechaniškai ardyti natūralių pelkių augalinę dangą.

            Už tai 2015 m. kovo 25 d. Utenos RAAD Molėtų rajono agentūros nutarimu pagal ATPK 5113 straipsnio 1 dalį A. V. buvo skirta 216 EUR bauda (b.l. 24-25).

            A. V. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti šį nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodė, kad su pažeidimo esme nesutinka ir protokolo surašymo dieną Agentūrai įteikė 2015-03-12 pažymą, kurioje teigiama, kad sklype esantys pelkėję melioracijos grioviai valomi Molėtų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus leidimu, dėl užpelkėjusios žemės sklypo dalies transformavimo į žemės ūkio naudmenas, ruošiant žemės sklypą ūkininko ūkio įregistruotai ekonominei veiklai. Toje pažymoje taip pat akcentuojama, kad Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nuostatos nenumato žemės sklypo savininkui prievolės gauti iš Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos ar jai pavaldžios įstaigos pritarimą, sutikimą ar leidimą sklypo valymo darbams kokius jis atliko, kai pelkės ar jų apypelkiai transformuojami į žemės ūkio naudmenas, o durpių sluoksnis nesiekia 1 m storio. A. V. manymu Agentūros pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, vadovaudamasis Lietuvos Geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2015-03-03 raštu, kuriame ši tarnyba subjektyviai vertino durpių sluoksnio storį ir be pagrindo konstatavo, kad sklype esantis vandens telkinys yra natūrali pelkė. Pareiškėjo sutuoktinė ir 7,3367 ha žemės sklypo savininkė R. V. savo iniciatyva kreipėsi į Geologijos tarnybą išdėstydama savo nesutikimą su šios tarnybos rašte nurodytomis išvadomis. Ir 2015-04-03 jai buvo pateiktas atsakymas bei patvirtinta, kad sklype esantis vandens telkinys yra natūrali žemapelkė, kuri buvo pažeista, bet yra atsistatanti. Pareiškėjas skunde akcentavo, kad toks Geologijos tarnybos teiginys nustatytas tik pažiūrėjus į nuotraukas ir neatlikus jokių papildomų matavimų ar kitų identifikavimo darbų, remiantis tik „samprotavimais“. Taip pat jo nuomone, Agentūros atliktų matavimų vietos nėra „apypelkio“ zonoje, kuri yra pažymėta punktyrais, o pagrindiniame pelkės plote, kur Geologijos tarnybos duomenimis durpių storis neva viršija 1 m.

            Taigi, A. V. ir jo atstovo įsitikinimu, aptariamas vandens telkinys nėra natūrali pelkė, bet nepratekantis dirbtinis, sovietų laikais apie 1973m. rajoninio kelio tiesimo metu žmonių darbu suformuotas vandens telkinys, nepapildomas vandeniu iš upių, tvenkinių ar kanalų, kuris nėra vertingas ir saugotinas gamtiniu požiūriu. Geologijos tarnyba jo manymu tą vandens telkinį pelke klasifikavo tik iš aerofotonuotraukos. Tad žemės sklypui netaikytinos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygų 128.2 p. nuostatos ir jis, pareiškėjas, 2014m. pabaigoje pradėjo vykdyti šio dirbtinio vandens telkinio priežiūros ir tvarkymo darbus be Aplinkos ministerijos ar jai pavaldžios įstaigos leidimo.  

            Tokios pačios pozicijos teismo posėdyje laikėsi ir A. V. atstovas K. K..  

Atsiliepimu į skundą Agentūra nurodė, kad 2015-03-25 nutarimas priimtas objektyviai įvertinus byloje surinktus įrodymus, todėl jį laikė esant pagrįstu ir teisėtu, o A. V. skundą atmestinu (b.l. 48-49). Savo poziciją grindė tuo, kad Lietuvos Geologijos tarnyba 2015-03-03 ir 2015-04-03 raštais patvirtino, jog geologinio kartografavimo metu identifikuota būtent natūrali plačiame kalvoto moreninio reljefo duburyje susiformavusi žemapelkė, kurios plotas 4,6 ha. Šiame plote durpių sluoksnis viršija 1 m storį. Pelkės pakraščiuose, pavadintuose „apypelkiu“, pelkė seklesnė, dėl to durpių sluoksnis vietose kaitus ir gali nesiekti 1 m storio. Šios tarnybos duomenimis tai natūrali, buvusi pažeista (nusausinta) atsistatanti žemapelkė. Tokiam faktui patvirtinti minėta tarnyba pateikė ir 1960 m. aerofotonuotraukas bei 1995 m. ortofoto žemėlapį. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 128 p. nurodyta, kad pelkėse ir šaltinynuose draudžiama: sausinti ir transformuoti į žemės ūkio naudmenas bei vandenis aukštapelkes, tarpinio tipo pelkes ir jų apypelkius bei žemapelkes, kurių plotas didesnis kaip 0,5 hektaro, o durpių gylis didesnis kaip 1 metras ir jų apypelkius; mechaniškai ardyti natūralių pelkių augalinę dangą; kasti natūralių aukštapelkių ir tarpinio tipo pelkių durpes, taip pat natūralių žemapelkių, kurių plotas didesnis kaip 0,5 hektaro, o durpių gylis didesnis kaip 1 metras, durpes be Aplinkos ministerijos leidimo.

Skundas netenkinamas.

Teismas nustatė, kad Utenos apskrities viršininko 2009-12-23 sprendimu Nr. 13-29485

R. V. atkurtos nuosavybės teisės į 7,3367 ha ploto žemės sklypą (kadastrinis Nr. 6277/0003:448 Žalvarių k.v.), esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, žemės sklypui įregistruotos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: LII. Dirvožemio apsauga, XXX. Pelkės ir šaltinynai (plotas 4,602 ha), VI. Elektros linijų apsaugos zonos ir II. Kelių apsaugos zonos.

           2014-11-14 R. V. raštu kreipėsi į Molėtų rajono savivaldybės administraciją prašydama leisti išsivalyti jos žemėje buvusius melioracijos griovius; prašyme yra žemės ūkio skyriaus vyr. specialisto G. Ž. parašas su žyma „suderinta (plotas numelioruotas)“ (b.l. 10).

2014-10-16 Agentūros inspektorių buvo atliktas patikrinimas dėl galimai neteisėtų pelkės kasimo darbų R. V. valdomame žemės sklype ir radus pelkės ir šaltinynų teritorijoje neseniai vykdytus kasimo darbus, vėliau gamtos specialistų atliktas ir išsamesnis tyrimas dėl pelkės natūralumo, ploto, durpių sluoksnio storio nustatymo, kreiptasi ir į Lietuvos geologijos tarnybą dėl tarnybinės pagalbos suteikimo (b.l. 7-9, 13,16-17). Pažymėtina, kad būtini matavimai  specialiais prietaisais 2015-01-08 buvo atliekami dalyvaujant A. V., kuris aktą pasirašė ir jokių pastabų dėl durpių sluoksnio matavimų nepareiškė (b.l. 13).  Ir buvo nustatytas mechaniškai sunaikintas būtent natūralios pelkės augmenijos plotas. A. V., kaip pripažino savo pasiaiškinime, su traktoriumi ir ekskavatoriumi bei rankiniu būdu atliko valymo darbus (b.l. 11-12), ištraukdamas atskirus plaukiojančius kupstus su žoline augmenija. Tačiau pagal Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas pelkėse ir šaltinynuose yra draudžiama mechaniškai ardyti natūralių pelkių augalinę dangą (128.2 punktas). Žemės sklypams nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 22 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, nustatyta tvarka (LRV  1992-05-12 nutarimo Nr. 343, 2.3. p). Kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Analogiška nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 punkte, kuris reglamentuoja, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Administracinio teisės pažeidimo byloje pateikti duomenys patvirtina, kad žemės sklypui, kuriame A. V. vykdė tvarkymo darbus su traktoriumi – ekskavatoriumi, taip pat rankiniu būdu, nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos XXX. Pelkės ir šaltinynai, kurios įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ir kadastre, todėl yra privalomos šio žemės sklypo naudotojams. Vadinasi, A. V. ar jo atstovas negali nuneigti, kad tame žemės sklype pelkės nėra, beje, net ir vizualiai iš fotonuotraukos byloje (b.l. 9) matyti, kad su technika  buvo kasamas ne melioracijos griovys, bet pakankamai didelis vandens telkinys, taip sunaikinant augmeniją. Jo atstovo argumentas, kad Lietuvos geologijos tarnyba 2015-04-14 raštu informavo R. V. apie tai, jog nėra įgaliota identifikuoti dirbtinių ar kitaip susiformavusių vandens telkinių žemės ūkio paskirties sklypuose (b.l. 39) reikšmės bylai neturi. Pažymėtina, kad net ir pareiškėjo pasikviestas liudyti jo kaimynas J. K., gim. 1960m., teismui iš dalies patvirtino, kad A. V. nori išvalyti pelkę ir pasidaryti sklype ežeriuką.

Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, ištirtus įrodymus, darytina išvada, jog A. V. pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 5113 str. 1 d. 2015-03-25 Agentūros jo atžvilgiu priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas, o skundas netenkintinas.

Vadovaudamasi išdėstytu, remdamasi LR ATPK 302 str. l d. l p., teisėja

 

nutaria:

 

LR Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūros 2015-03-25 nutarimą Nr. 10-AB-17 AM 091982 palikti nepakeistą ir A. V. skundo netenkinti.

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                                                  Roma Rimkienė

 

 

 


Paminėta tekste:
  • ATPK
  • ATPK 302 str. Sprendimo dėl skundo užprotestavimas priežiūros tvarka