Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-89-555-2013].doc
Bylos nr.: 2A-89-555/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 188704927 tretysis asmuo
Kategorijos:
4. BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
4.1. Bylos dėl nuosavybės teisės gynimo
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.3. Daiktinė teisė
2.3.2 Nuosavybės teisė:
2.3.2.9. Bendrosios nuosavybės teisė:
2.3.2.9.2. Bendroji jungtinė nuosavybės teisė
2.3.2.10. Savininko teisių apsauga
3. CIVILINIS PROCESAS
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.3. Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
3.2.3.9. Teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas

civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-89-555/2013

Pirmosios instancijos teismo teisėja Diana Labokaitė

Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1;30.10;99.5;

114.11;121.18(S)

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. vasario 21 d.

Kaunas

 

              Kauno apygardos teismo  Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė), Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko (pranešėjas), sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant ieškovei G. B., ieškovės atstovei advokatei E. M. Šlapikienei, atsakovės S. N. atstovui advokatui V. M., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei S. T. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų S. N. atstovo N. N. ir R. A. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovėms S. N. ir R. A., trečiajam asmeniui L. L.,  dėl atidalinimo iš bendrosios nuosavybės teisės ir pagal atsakovės R. A. priešieškinį atsakovėms G. B., S. N., L. L., dėl naudojimosi tvarkos bendrąja nuosavybe nustatymo.

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

 

n u s t a t ė :

I.Ginčo esmė

 

              Ieškovė ieškiniu prašė: atidalyti iš bendrosios nuosavybės teise priklausančio 3328 kv.m. žemės sklypo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, ieškovei G. B. 536 kv.m. sklypo dalį, architektės R. D. parengtame atidalinimo projekte pažymėtą Nr. 1, apribotą koordinačių taškais 1,2,3,4;  priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (t.3, b.l. 4-6). Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 536 kv. m. namų valdos žemės sklypo, kurio bendras plotas  3328 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, dalis. Anksčiau turėtą 1/6 dalį gyvenamojo namo ir ūkio pastatų šioje valdoje  ji išmainė 2011-02-05 mainų sutartimi su trečiuoju asmeniu L. L. į 100 kv. m. žemės sklypo dalį. Kadangi jokios dalies pastatų bendroje valdoje neturi, tai nepageidauja  naudotis bendru kiemu, bendru įvažiavimu. Ieškovės nuomone, atidalinus sklypo dalį, atsakovų ir trečiųjų asmenų interesai nenukentės, šalys bus maksimaliai atskirtos viena nuo kitos, neliks bendro naudojimo kiemo, įvažiavimo. Su pateiktu priešieškiniu ieškovė nesutiko, argumentuodama tuo, jog prašoma nustatyti naudojimosi tvarka neracionali. 

              Atsakovė R. A. priešieškiniu prašė nustatyti naudojimosi tvarką sklypu (duomenys neskelbtini) , Kaune,  pagal 2012-06-25 UAB „MTL Servisas“ sudarytą planą, nustatant, kad S. N. naudosis sklypo dalimi, plane pažymėta „C“ 267 kv. m., bei bendro žemės sklypo dalimi „A“ 88 kv. m., G. B. naudosis sklypo dalimi „B“ 408 kv. m. bei bendro sklypo dalimi „A“ 128 kv. m., L. L. naudosis sklypo dalimi, pažymėta plane „E“ +“E1“ 1187 kv. m. bei bendro sklypo dalimi „A“ 377 kv. m., R. A. naudosis sklypo dalimi „D“ 663 kv. m., bei bendro sklypo dalimi „A“ 210 kv. m.; prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.3, b. l. 165-167).

 

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

              Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė, priteisė ieškovei iš atsakovės S. N. 1539 Lt, iš atsakovės R. A. 4100 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisė  valstybei iš atsakovės S. N. 400 Lt už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir 86  Lt pašto išlaidų, o iš atsakovės R. A. 800 Lt už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir 172 Lt pašto išlaidų.

              Nurodė, kad namų valdos žemės sklypą bendraturčiai valdo tokiomis dalimis: 536/3328 dalys nuosavybės teise priklauso ieškovei G. B., 1564/3328 nuosavybės teise priklauso L. L., 355/3328 nuosavybės teise priklauso S. N., 873/3328  dalys nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (t.3, b.l. 18-19), naudojimosi tvarka žemės sklypu tarp bendraturčių nėra nustatyta. Pagal byloje  esančius įrodymus, darė išvadą, kad yra galimybė privažiuoti į ieškovės prašomą atidalinti sklypo dalį iš P. gatvės, nesinaudojant jokia likusia sklypo (duomenys neskelbtini) , Kaune dalimi.  Nurodė, kad ieškovės prašomu būdu atidalinus jai priklausančią sklypo dalį, bendram daiktui (žemės sklypui) žala padaryta nebus, sklypo vertė  iš esmės nepasikeis, bendraturčių interesai taip pat nenukentės, nes ieškovė nesinaudos bendru įvažiavimu ir kiemu (duomenys neskelbtini) , Kaune, šalys mažiau susitiks bendroje nuosavybėje, mažiau bus galimybių konfliktams kilti. Teismas priešieškinį atmetė kaip neracionalų, pažeidžiantį šalių interesus, neatitinkantį nusistovėjusio faktinio naudojimo. Bylinėjimosi išlaidos paskirstė proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams ir atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį byloje.

 

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

             

Apeliaciniu skundu atsakovės S. N. atstovas N. N. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš S. N. 1539 Lt atstovavimo ir bylinėjimosi išlaidų G. B. ir 400 Lt valstybei už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir 86 Lt pašto išlaidų, ir šių bylinėjimosi išlaidų nepriteisti. Nurodo, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į šalių procesinį elgesį ir neįvertino priežasčių, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nurodo, kad pirminis ieškovės reikalavimas buvo aiškiai nepagrįstas, todėl su juo atsakovė S. N. nesutiko. 2011 m. sausio mėn. ieškovei patikslinus ieškinį, su ieškiniu sutiko ir 201l m. birželio 13 d. pasirašė taikos sutartį, kurioje ieškovė sutiko pasilikti prie savo bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos iki 2011 m. sausio 2 d. pateikto patikslinto ieškinio neturėtų būti jai priteistos. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės S. N. 400 Lt valstybei už L. L. suteiktą teisinę pagalbą, nes ginčas buvo ne tarp atsakovės S. N. ir L. L., o tarp ieškovės ir L. L., todėl jų turėtos atstovavimo išlaidos priteistinos iš jų pačių. Atsakovės nuomone, ieškovei priteistos išlaidos už advokato teisinę pagalbą yra nepagrįstos ir aiškiai viršija teisės normos nustatytus maksimalius dydžius.

              Apeliaciniu skundu atsakovė R. A. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą ir ieškovės G. B. ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į teisės aktuose įtvirtintą įrodinėjimo naštos paskirstymą, pateikė bendro pobūdžio analizę apie atsakomybės paskirstymą tarp ieškovės ir atsakovų, kuri konkrečiai su šia civiline byla susijusi tik iš dalies, bet nepateikė konkrečių civilinėje byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir nenustatė tolesnio tinkamo turto naudojimo, visiškai neatsižvelgė į atsakovų įrodymus, motyvus ir pasiūlymus, netinkamai vertino subjektyvius liudytojo parodymus. Mano, kad teismo išvada dėl galimo privažiavimo prie sklypo iš P. gatvės, yra nepagrįsta, nes nebuvo pateiktas nei patvirtintas galiojantis detalusis sklypo planas, nei Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano fragmentas, t. y. ieškovės pateikti dokumentai neužtikrina objektyvių prielaidų tokiam privažiavimui įrengti. Nurodo, kad palikus galioti šį teismo sprendimą ir ieškovei suformavus atskirą sklypą, likusioje sklypo dalyje būtų pabloginta visų bendraturčių padėtis: 1) padidėtų sklypo užstatymo tankumas; 2) būtų užkirstas kelias likusio sklypo savininkams formuoti savo sklypus ir vykdyti juose statybas ir kitą ūkinę veiklą; 3) likusioje sklypo dalyje neproporcingai bus paskirstyti bendrojo naudojimo naudmenys. Jai – apeliantei, priklausanti sklypo dalis būtų padalinta į dvi dalis, iš kurių nei viena nebūtų tinkama nei statybai, nei kitai ūkinei veiklai, nes kitaip būtų pažeisti statybų, priešgaisrinės saugos ir kiti reikalavimai. Taip pat teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė G. B. prašo atsakovės S. N. apeliacinį skundą dėl juridinės pagalbos ir bylinėjimosi išlaidų atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą šioje dalyje palikti nepakeistą. Nurodo, kad nuo pat pirminio ieškinio reiškė tą patį reikalavimą atidalinti ieškovei priklausančią dalį iš bendrosios nuosavybės, o tai, kad atsakovai su tuo nesutiko ir reiškė priešieškinius, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovės reikalavimas buvo nepagrįstas. Mano, kad teismo priteista 5500 Lt suma bylinėjimosi (advokato) išlaidų už bylos vedimą, kuris tęsėsi nuo 2008 m. sausio mėnesio, ir daug procesinių dokumentų paruošimą yra pagrįsta. Taip pat nurodo, kad teismas 1500 Lt priteisė iš atsakovės S. N. atsižvelgdamas į jos elgesį procese. Pažymėjo, kad jos veiksmai vertintini kaip nesąžiningi, nes ieškovei sudarius su ja taikos sutartį byloje, sekančiame teismo posėdyje apeliantė teigė, kad ji persigalvojo, o apeliantės atstovas V. M. kalbėjo, kad niekaip negali susisiekti su atsakove, todėl nežino jos nuomonės, dėl ko teismas turėjo atidėti teismo posėdžius. Kadangi trečiasis asmuo L. L. palaikė byloje ieškovės reikalavimą ir savo procesiniu elgesiu siekė užbaigti bylą taikos sutartimi, todėl L. L. teisinei pagalbai panaudotos lėšos yra teisėtai priteistos iš atsakovės S. N..

Atsakovė R. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą pritaria atsakovės S. N. atstovo apeliacinio skundo argumentams ir mano, kad teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė neatsižvelgdamas į proceso dalyvių veiksmus procese.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo atsakovės S. N. atstovo N. N. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas, nuspręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, vertino šalių procesinį elgesį byloje ir priėmė sprendimą vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu ir įvertindamas aplinkybių byloje visumą. Teismas savo sprendimą pagrindė, išdėstė argumentus, dėl ko iš atsakovių priteistinos nurodytos pinigų sumos.

Ieškovė G. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės R. A. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ji – ieškovė, proceso metu elgėsi sąžiningai, siekė ginčą išspręsti kuo galima greičiau, todėl teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė tinkamai. Taip pat nurodo, kad teismas sprendime pasisakydamas dėl priešieškinio nepagrįstumo pasisakė dėl atsakovės R. A. pasiūlymų ir įrodymų. Ieškovės nuomone, teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Apeliaciniai skundai tenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą,  analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teisme nenustatyta absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

              Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovė G. B. 2003 m. gegužės 15 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu paveldėjo 1/6 dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , ir 1/6 dalį ūkinių pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini) , Kaune.

              2004 m. lapkričio 19 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities viršininko administracijos, pardavė ieškovei 436 kv. m sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kurio bendras plotas 3328 kv. m., esančią (duomenys neskelbtini) , Kaune. 2011 m. vasario 15 d. mainų sutartimi ieškovė jai priklausančią 1/6 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 1/6 dalį pagalbinių bei ūkinių pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , esančius (duomenys neskelbtini) , Kaune, išmainė į L. L. priklausančią 100/3328 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune. Po mainų sutarties sudarymo ieškovė neteko nuosavybės teisių į gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų dalis, o jai priklausanti žemės sklypo dalis padidėjo nuo 436 kv. m. iki 536 kv. m. Kita žemės sklypo dalis nuosavybės teisėmis priklauso L. L., S. N. ir Lietuvos Respublikai (atitinkamai 1564/3328, 355/3328 ir 873/3328 dalys). Nuosavybės teisės į 2/6 dalis pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini) , Kaune, Nekilnojamojo turto registre įregistruotos L. B. vardu, kuris žemės sklypo dalies iš valstybės nebuvo išsipirkęs. L. B. 2009 m. gruodžio 18 d. mirė, po jo mirties palikimą priėmė testamentinė įpėdinė dukra R. A..

Ieškovė šioje byloje pareiškė reikalavimą dėl žemės sklypo atidalijimo, atsakovė R. A. pateikė priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinio reikalavimus patenkino, atidalijo iš bendrosios nuosavybės teise priklausančio 3328 kv. m. žemės sklypo ieškovei 536 kv. m. sklypo dalį, pagal architektės R. D. parengtą atidalijimo projekte pažymėtą Nr. 1, apribotą koordinačių taškais 1, 2, 3, 4 (3 t., b. l. 20), priešieškinį dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu atmetė. Apeliaciniais skundais prašoma panaikinti sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškinio reikalavimai bei išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, neginčijant sprendimo dalies, kuria netenkinti reikalavimai dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Byla dėl atidalijimo ir naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo nėra tokia, kurioje teismas gali peržengti apeliaciniame skunde nurodytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (CPK IV dalies XIX–XX skyriai, V dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų aplinkybių, kuriomis grindžiamas teismo sprendimo dalies, kuria patenkinti ieškinio reikalavimai bei išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, neteisėtumo.

Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šio straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio kaip savininko teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Atidalijus pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie (jeigu daugiau bendraturčių nebeliko) valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama savarankiškai, o bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa tik jam priklausančios turto dalies (daikto) savininku bei turi teisę valdyti, naudotis ir disponuoti turtu savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Atsakovė R. A., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad nagrinėjant bylą nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys galimybę ieškovei įrengti įvažiavimą į naujai suformuotą žemės sklypą, teigia, kad suformavus ieškovei žemės sklypą padidėtų sklypo užstatymo tankumas, būtų užkirstas kelias likusio sklypo savininkams formuoti savo sklypus ir vykdyti juose statybas ir kitą ūkinę veiklą, likusioje sklypo dalyje neproporcingai bus paskirstyti bendrojo naudojimo naudmenys.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas (Žemės įstatymo 2 straipsnio 19 dalis), kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2006). Tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi pateikti žemės sklypo planą, parengtą Vyriausybės nustatyta tvarka ir patvirtintą savivaldybės administracijos direktoriaus, kuris prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentams (Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnis). Toks planas rengiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarime Nr. 1124 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Pagal šio aprašo 3 punktą žemės sklypo plano rengimo tikslas - žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas, esamų naudojimo ir veiklos sąlygų nustatymas, servitutų projektavimas ir (ar) panaikinimas. Rengiant žemės sklypo planą atidalijamos bendrosios nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalys ir suformuojami atskiri žemės sklypai (Aprašo 4.2.2 punktas). Pagal Aprašo 8 punktą žemės sklypo plano rengimą organizuoja savivaldybės administracijos vadovas, žemės sklypo plano rengimo inicijavimo teisę turi privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai. Pareiškėjai prašymą leisti pradėti rengti žemės sklypo planą pateikia savivaldybės administracijai, prie prašymo pateikdami numatomų pertvarkyti žemės sklypų planų kopijas ir kt. dokumentus, numatytus Aprašo 12 punkte. Savivaldybės administracijos direktoriui priėmus sprendimą leisti pradėti rengti žemės sklypo planą (Aprašo 14 punktas), nustatomi žemės sklypo plano rengimo reikalavimai, kurių metu išsprendžiami ir klausimai, kuriais grindžiamas apeliacinis skundas t.y. formuojamų žemės sklypų racionalumas, tinkamumas naudoti pagal tikslinę paskirtį, naudojimo būdą, išsprendžiami privažiavimo kelio klausimai ar nustatomas kelio servitutas (Aprašo 16 punktas). Parengus žemės sklypo planą, sudarius žemės sklypo plano rengimo bylą, pagal poreikį atlikus suderinimą, savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu tvirtinamas žemės sklypo planas, kuris prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (Aprašo 40 punktas).

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad ieškovė, siekdama pertvarkyti žemės sklypą t.y. atidalinti bendrosios nuosavybės teise turima žemės sklypo dalį ir siekdama suformuoti atskirus žemės sklypus buvo pradėjusi detaliojo plano rengimo procedūras, sutinkamai su tuo metu galiojusiu LR teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatytu atveju, tačiau ši procedūra nebuvo baigta. Sutinkamai su ieškinio pateikimo metu galiojusiomis Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis, vienas iš teritorijų planavimo tikslų nustatyti žemės sklypo bendraturčių teisių įgyvendinimą taip, kad būtų suderinti jų interesai dėl žemės sklypo naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sąlygų (Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnis). Pagal tuo metu galiojusio įstatymo nuostatas detaliojo plano esmė buvo ta, kad jis rengiamas konkrečiam žemės sklypui, nustatant sąlygas, pagal kurias šis sklypas gali būti naudojamas, nepriklausomai nuo to, kam jis nuosavybės teise priklauso planavimo metu ar priklausys ateityje. Ieškovė pareiškė ieškinį teisme dėl atidalijimo iš bendro žemės sklypo, prie ieškinio pridėjo planą, kuriuo nebuvo baigta ginčo žemės sklypo detaliojo plano rengimo procedūra, taip pat ir  geodezinį planą – pasiūlymą (3 t. b. l. 20), tačiau nepateikė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, parengto ir patvirtinto Žemės įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ir Apraše nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą be žemės sklypo pertvarkymo projekto, o geodezinį planą – pasiūlymą prilygino tokiam projektui ir atleido ieškovę nuo pareigos pagal materialinės teisės normose įtvirtintą tvarką ir sąlygas parengti žemės sklypo pertvarkymo projektą sklypui atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Spręstina, kad teisme priimtas ir išnagrinėtas ieškinys, nepareikalavus pateikti privalomų tokiais atvejais ieškinio priedų (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ieškovė nurodė, jog nepageidauja tęsti detaliojo planavimo procedūrų, taip pat nesutiko pateikti atidalijimo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, todėl atsižvelgiant į kitų ginčo žemės sklypo naudotojų ir bendrasavininkių poziciją, jog vienas iš žemės sklypo naudotojų kategoriškai nesutinka su ieškovės pageidavimu dėl žemės sklypo pertvarkymo, spręstina, kad nesant tinkamai paruošto atidalijimo plano, pagal byloje esančius įrodymus bei nustatinėtinų aplinkybių apimtį, tenkinti ieškovės ieškinį nebuvo pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškovės ieškinys ir nuspręsta atidalinti ginčo žemės sklypą naikintina, šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškovės reikalavimai atmestini (CPK 326 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

Apeliacinės instancijos teismui tenkinant apeliacinius skundus ir panaikinus teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, šioje dalyje priimant naują sprendimą – ieškinį atmetant, iš naujo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, todėl sprendimo dalys dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeistinos. Nagrinėjamu atveju teismui atmetus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, ieškovės G. B., atsakovių S. N. ir R. A., bei  trečiojo asmens L. L. turtėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neatlygintinos, 258 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš ieškovės G. B., atsakovių S. N. ir R. A. po 86 Lt valstybei, apeliacinės instancijos teismui tenkinus atsakovės R. A. apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – sumokėtas 143 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą, priteistinos jai iš ieškovės  G. B. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 2 dalis).

 

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys, panaikinti, šioje dalyje priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti.

Sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas, pakeisti ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą išspręsti taip: priteisti iš ieškovės G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 143 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti iš G. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovių S. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 86 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į Surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Likusias sprendimo dalis palikti nepakeistas.

 

 

Teisėjai                                                                                                  Galina Blaževič

 

                                                                                                                Albina Rimdeikaitė

 

                                                                                                                Egidijus Tamašauskas

 

                                                                                                               

 

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CK
  • 3K-3-101/2006
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas