Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-07-03][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-442-686-2015].docx
Bylos nr.: 3K-3-442-686/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Pergalės koncernas" 234065590 atsakovas
BUAB "Kavitas" 300865549 Ieškovas
Bankrotų administravimo grupė 302411512 ieškovo atstovas
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.28. Iš kitų sutarčių rūšių kilusios bylos
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.1. Bendrosios nuostatos
2.1.2. Sandoriai:
2.1.2.4. Negaliojantys sandoriai:
2.1.2.4.1. Niekiniai sandoriai:
2.1.2.4.1.1. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
2.5. Prievolių teisė
2.5.13. Skolos padengimas ir turto perleidimas už rentą
3. CIVILINIS PROCESAS
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3.3.1. Apeliacinis procesas:
3.3.1.14. Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18. Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
3.3.1.21. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 3K-3-442-686/2015

Proceso Nr. 2-69-3-01000-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 21.4.1.1 (S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2015 m. liepos 3 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės Kavitaskasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kavitas ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pergalės koncernas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Kasaciniame skunde keliamas Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo taikymo ginčo sandoriui klausimas, sprendžiant dėl šio sandorio galiojimo.

Ieškovė BUAB „Kavitas2013 m. sausio 22 d. kreipėsi į teismą, prašydama atsakovės UAB „Pergalės koncernas“ 2008 m. gegužės 30 d. sudarytą įskaitymo sandorį, kaip pažeidžiantį ieškovės ir jo kreditorių interesus, pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento bei priteisti iš atsakovės 91 604 Lt (26 530,35 Eur).

Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Kavitas“ 2008 m. sausio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė atsakovei UAB „Pergalės koncernas“ 91 604 UAB „Geležinkelio detalės“ paprastąsias vardines akcijas. Šalys pagal UAB „Pergalės koncernas“ 2008 m. gegužės 30 d. buhalterinę pažymą įskaitė ieškovės už paslaugas atsakovei mokėtiną 91 604 Lt (26 530,35 Eur) sumą ir ieškovės atsakovės už akcijas gautiną tokią pat sumą. Kauno apygardos teismo nutartimi 2008 m. spalio 14 d. UAB „Kavitas“ iškelta bankroto byla, paskirtas administratorius, o 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi UAB „Kavitas“ bankrotas pripažintas tyčiniu. 2011 m. rugpjūčio 16 d. iš BUAB „Kavitas“ administratoriaus pareigų atstatydintas S. G., administratore paskirta UAB „Bankrotų administravimo grupė“, ji, perėmusi BUAB „Kavitas“ dokumentus, nustatė ginčo sandorio aplinkybes ir kreipėsi į teismą.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

 

Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškinį grindė Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, CK 1.80–1.82 straipsniais, actio Pauliana institutu.

Teismas sprendė, kad nebuvo jokių kliūčių įskaityti piniginių reikalavimų, atsiradusių iš skirtingų sutarčių. Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas mokėjimų eiliškumas, mokėtojui visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturint pakankamai pinigų. Pagal tuo metu galiojusios redakcijos Mokėjimų įstatymo nuostatas mokėjimu buvo laikomas mokėtojo lėšų perdavimas gavėjui tiesiogiai grynaisiais pinigais arba negrynųjų pinigų pervedimas per pasirinktas kredito įstaigas. Nagrinėjamu atveju šalims atliekant tarpusavio įskaitymą, nebuvo mokami grynieji pinigai ar pervedamos lėšos per kredito įstaigas, todėl teismas sprendė, kad Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo nuostatos šioje byloje netaikytinos. Teismas taip pat konstatavo, kad nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą sandorį pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.80–1.82 straipsnių nuostatas. Kadangi ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad paskyrus jį bankroto administratoriumi, buvo perduoti visi dokumentai, ginčyti sandorį actio Pauliana pagrindu jau yra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas, ieškovei neprašant jo atnaujinti, teismas taikė senatį ir šiuo pagrindu plačiau nepasisakė.

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. spalio 27 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas taikytinas tik lėšų perdavimams (pervedimams) grynaisiais ar negrynaisiais pinigais per kredito įstaigas, o ginčijamu sandoriu buvo atliekamas įskaitymas ir lėšos nei grynaisiais, nei negrynaisiais pinigais pervedamos nebuvo. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurioms esant pagal CK 6.134 straipsnį įskaitymas yra draudžiamas, o actio Pauliana instituto taikyti nėra pagrindo dėl praleisto ieškinio senaties termino.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

Ieškovė BUAB „Kavitaskasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai siaurinamai aiškino Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo nuostatas, paneigdamas jo paskirtį – nustatyti kreditorių reikalavimų tenkinimo bet kokia forma tvarką, taip apsaugant pirmosios ir antrosios eilės kreditorių interesus tais atvejais, kai įmonė neturi pakankamai pinigų atsiskaityti su visais kreditoriais iš karto (Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 1 straipsnis). Dėl to, kasatorės nuomone, nepagrįsta yra teismų išvada, kad Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas išskirtinai draudžia tik atsiskaitymus bankiniais pavedimais ar kasos operacijomis. Toks aiškinimas sudarytų sąlygas pažeisti Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo nuostatas, atsiskaitant per trečiuosius asmenis turtu, prekėmis. Ginčo sandoris pažeidžia imperatyviąsias nurodyto įstatymo normas dėl atsiskaitymo eiliškumo tvarkos.

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė UAB „Pergalės koncernas“ prašo skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, motyvuodama šiais argumentais:

1. Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas netaikytinas ginčo sandoriui. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų, mokėjimai vykdomi įstatyme nustatyta eilės tvarka, o 2 straipsnio 1 dalyje – kad mokėjimas yra Mokėjimų įstatyme apibūdintas veiksmas. Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad mokėjimas mokėtojo lėšų perdavimas gavėjui tiesiogiai grynaisiais pinigais arba negrynųjų pinigų pervedimas per pasirinktas kredito įstaigas. Nurodytų teisės normų nuostatų pagrindu darytina išvada, kad Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas reglamentuoja išimtinai asmenų, neturinčių įsipareigojimams įvykdyti pakankamai pinigų, mokėjimų eiliškumo tvarką, o kitų asmenų teisių nereglamentuoja, todėl jiems nėra draudžiama teisėtomis priemonėmis atlikti veiksmus, kurie turi įtakos skolininko prievolių kreditoriams vykdymui, pvz., įskaitymo. Atsakovė įskaitymą atliko teisėtai, prieš iškeliant bankroto bylą ieškovei.

2. Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas nereglamentuoja mokėjimų ar kitokių atsiskaitymo formų, nesusijusių su pinigų, kuriais disponuoja skolininkas, perdavimu tretiesiems asmenims. Kreditorių interesai tais atvejais, kai skolininkas nesąžiningai naudojasi tokiais atsiskaitymo būdais ar priemonėmis, gali būti ginami kituose teisės institutuose nustatyta tvarka, pvz., actio Pauliana.

3. Kasaciniame skunde siūlomas mokėjimo sąvokos išplėtimas, jam prilyginant kitokias atsiskaitymo priemones ar atsiskaitymo būdus, prilygtų draudimui finansinių problemų turinčiai įmonei vykdyti ūkinę veiklą, nes bet kokio turto perleidimas (produkcijos pardavimas vartotojams ir pan.), darbų atlikimas ar kitokios naudos suteikimas trečiųjų asmenų naudai galėtų būti traktuojamas kaip mokėjimų eiliškumo tvarkos pažeidimas pagal Laikinąjį mokėjimų eilės tvarkos įstatymą. Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaityti su visais kreditoriais išvengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius taip piktnaudžiaujant savo teisėmis.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo pažeidimo ir šio pažeidimo teisinių padarinių

 

Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo (neteko galios nuo 2009 m. liepos 1 d.) 3 straipsnyje, reglamentuojančiame mokėjimų eilės tvarką, nustatyta, kad kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų, mokėjimai vykdomi tokia eilės tvarka:

1) su darbo santykiais susijusios išmokos, žalos dėl profesinio susirgimo, sveikatos sužalojimo ar žuvimo darbe atlyginimo sumos; mokėtinos sumos už Lietuvoje supirktą ar perdirbtą žemės ūkio produkciją, nurodytą Atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją įstatyme;

2) valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos;

3) mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus bei kitus valstybės pinigų fondus;

4) kiti mokėjimai pinigų gavėjams.

Mokėtojas, vykdydamas piniginius įsipareigojimus, šio straipsnio 1 dalyje nustatytos eilės tvarkos laikosi nepaisydamas, kada piniginiai įsipareigojimai atsirado (Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo yra pasisakęs ne kartą. Aiškindama jų turinį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „Vikata ir Ko“ v. UAB „Daisruna ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-361/2009, atkreipė dėmesį į Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo paskirtį – valstybiniu reguliavimu įvesti finansinę drausmę mokėjimų eiliškumo srityje, kai juridinis asmuo ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti vienu metu neturi pakankamai pinigų (Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 1 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „Murena“ v. AB „Eurovia Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-130/2013, pažymėjo, kad įstatyme įtvirtinta taisyklė, pagal kurią atsiskaitymas su tolesnės eilės kreditoriais galimas tik visiškai atsiskaičius su pirmesnės eilės kreditoriais, taigi teisės norma, nustatanti atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, yra imperatyvi.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai laikėsi pozicijos, kad Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas taikytinas tik lėšų perdavimams (pervedimams) grynaisiais ar negrynaisiais pinigais per kredito įstaigas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tokia pozicija prieštarauja kasacinio teismo formuojamai nurodyto įstatymo aiškinimo ir taikymo praktikai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „Murena“ v. AB „Eurovia Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-130/2013, taip Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. liepos 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „Murena“ v. UAB „Drustila“ ir UAB „Grand SPA Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-400/2013, konstatavo, kad reikalavimo teisės perleidimo sandoriai, sudaryti, siekiant atsiskaityti su kreditoriumi, taip pat pažeidžia Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio imperatyviąsias nuostatas, jei perleidžiama reikalavimo teise atsiskaitoma nesilaikant šiame straipsnyje nustatytos kreditorių pirmumo eilės. Tokia kasacinio teismo praktika paneigia ir atsakovo nuomonę, išdėstytą atsiliepime į kasacinį skundą, kad Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas nereglamentuoja atsiskaitymo formų, nesusijusių su pinigų, kuriais disponuoja skolininkas, perdavimu tretiesiems asmenims. Sutiktina su kasatoriaus argumentu, kad laikantis nurodytos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų pozicijos, t. y. formaliai taikant įstatymą, neatsižvelgiant į jo paskirtį, būtų sudarytos sąlygos pažeisti Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo nuostatas, atsiskaitant per trečiuosius asmenis turtu, prekėmis. Toks teisės aiškinimas neatitiktų CK 1.5 straipsnio 4 dalyje nustatyto įpareigojimo teismams aiškinat įstatymus ir juos taikant vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Kasacinis teismas taip pat yra pripažinęs, kad Laikinajam mokėjimų eilės tvarkos įstatymui prieštarauja atsiskaitymo sandoris, atliktas nesilaikant šiame įstatyme nustatyto eiliškumo, net jei jį atliko ne prievolės šalis, bet trečiasis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Utvilsta“ v. UAB „Schindler-Liftas“, bylos Nr. 3K-3-75/2011). Kadangi Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio norma yra imperatyvi, tai ją pažeidžiant sudarytas sandoris yra negaliojantis CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Teismai, spręsdami, ar ginčo sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, ex officio atsižvelgia į aplinkybes, reikšmingas sandorio niekiniam pobūdžiui konstatuoti (CK 1.78 straipsnio 1, 5 dalys, 1.80 straipsnis). Kauno apygardos teismas įsiteisėjusia 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pripažino UAB „Kavitas“ bankrotą tyčiniu. Byloje yra duomenys, kad ginčo sandorio sudarymo metu didžiausi UAB „Kavitas“ finansiniai įsipareigojimai buvo Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui. Taip pat nustatytos aplinkybės, kad ieškovės BUAB „Kavitasbuvo viena iš įmonių, įsteigtų UAB „Pergalės koncernas“ akcininkų ir su jais susijusių asmenų, ieškovės gamybinė veikla tyčia nutraukta ir perkelta į įkurtą naują įmonę siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovei UAB „Pergalės koncernas“ (žemiausios – ketvirtosios eilės kreditorei pagal Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnį) buvo ar turėjo būti žinoma apie ginčo sandorio sudarymo metu buvusius UAB „Kavitas“ finansinius įsipareigojimus pirmiau nurodytiems aukštesnės eilės kreditoriams, taip pat, kad ginčo sandoriu atliktas atsiskaitymas tarp UAB „Kavitas ir UAB „Pergalės koncernas“ pirmiau nei su nurodytais kreditoriais pažeidžia imperatyvią Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio normą. Dėl šios priežasties ginčijamas sandoris yra negaliojantis nuo jo sudarymo momento (CK 1.78 straipsnio 1, 5 dalys, 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis). Atsakovės žinojimas apie kasatorės finansinę padėtį ir ginčo įskaitymo sandorio įtaką jos galimybėms atsiskaityti su aukštesnės eilės kreditoriais leidžia daryti išvadą, kad išdėstytas įstatymo aiškinimas ir taikymas bei ginčo sandorio vertinimas nepažeidžia jokių atsakovės teisėtų lūkesčių dėl teisinių santykių kvalifikavimo, nes teisei ir jos tikslams prieštaraujančio rezultato siekimas negali sukurti teisėtų lūkesčių, kad tokie siekiai bus teisės ginami.

Atsakovė neginčijo savo prievolės atsiskaityti su ieškove pagal 2008 m. sausio 2 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, priešingai, siekdama šios prievolės pabaigos įskaitymu, pripažino jos galiojimą. Atsakovei šios prievolės tinkamai neįvykdžius ir ieškovei pareikštu ieškiniu prašant priteisti iš atsakovės skolą, šis prašymas tenkintinas, priteisiant ieškovei BUAB „Kavitas“ iš atsakovės UAB „Pergalės koncernas“ 91 604 Lt (26 530,35 Eur) sumą, mokėtiną pagal jų 2008 m. sausio 2 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį.

 

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimai priimti netinkamai aiškinant ir taikant nurodytas materialiosios teisės normas, nukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos, todėl jie naikintini ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti visiškai (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai: UAB „Pergalės koncernas“ 2008 m. gegužės 30 d. įskaitymo sandorį pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento; priteisti bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei Kavitas(j. a. k. 300865549) uždarosios akcinės bendrovės „Pergalės koncernas“ (j. a. k. 234065590) 26 530,35 Eur (dvidešimt šešis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt Eur 35 ct) skolos.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                      Gražina Davidonienė

 

 

Sigitas Gurevičius

 

 

Algis Norkūnas


Paminėta tekste:
  • CK
  • 3K-3-361/2009
  • CK1 1.5 str. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas
  • CK1 1.78 str. Niekiniai ir nuginčijami sandoriai
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės