Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-65-2006].doc
Bylos nr.: 3K-3-65/2006
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Civilinė byla Nr. 3K-3-65/2006

Procesinio sprendimo kategorijos: 26.6; 44.2.4.2 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2006 m. sausio 30 d.

Vilnius             

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Dangutės Ambrasienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. M. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. P. ieškinį atsakovei A. M. P. dėl garbės ir orumo gynimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas L. P. 2004 m. kovo 29 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir ieškinio pareiškime nurodė, kad atsakovė A. M. P. paskleidė šias tiesos neatitinkančias ir ieškovo garbę žeminančias žinias: „(...) Suokalbio smegenys – jums tikriausiai nepažįstamas ilgametis KGB darbuotojas, dabar, pono L. pavaduotojas L. P., kurį galėjote matyti per pirmąją S. apkaltą (...)“; „(...) iš tamsos ištraukė L. P., kuris iki 1992 metų, nepaisant Lietuvos nepriklausomybės, kaip politruchas majoras toliau dirbo Rusijos žvalgybai (...)“; (...) Kyla klausimas, kodėl saugumiečiai anksčiau neatskleidė nusikaltėlių pavardžių ir nepatupdė jų už grotų. Gal dangstydami mafiją turėjo naudos (...). Šiltos ir pelningos abiejų pareigūnų užimamos vietelės (...)“. Pirmąjį teiginį, kuriuo ieškovas įvardytas „suokalbio prieš Prezidentą smegenimis“, „ilgamečiu KBG darbuotoju“, atsakovė paskelbė 2004 m. sausio 27 d., kartu su Prezidentu Rolandu Paksu viešėdama Rokiškyje ir susitikdama su gyventojais. Tą patį vakarą LRT informacinėje laidoje „Panorama“ parodytas reportažas, kuriame atsakovė atskleidė neva sąmokslo prieš Prezidentą autorius ir išsakė nurodytą ieškovo garbę ir orumą žeminančią frazę. Likusius teiginius atsakovė paskelbė 2004 m. kovo 5 d. mitinge, vykusiame prie Valstybės saugumo departamento pastato. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovės išsakytiems duomenims apie ieškovą netaikomas nuomonės kriterijus, nes duomenys nepagrįsti tikrovėje egzistuojančiais faktais, atsakovė kalbėjo apie konkrečius ieškovo veiksmus. Ieškovo nuomone, atsakovės paskleistos žinios žeidė kaip asmenį ir kaip Valstybės saugumo departamento pareigūną. Be to, atsakovės išsakyti faktai išsakyti jį žeminančiame kontekste, turinčiame didelę reikšmę ieškovo reputacijai ir karjerai.

Ieškovas, remdamasis CK 2.24 ir 6.250 straipsniais, prašė teismo: 1) pripažinti neatitinkančiomis tikrovės ir žeminančiomis ieškovo garbę ir orumą atsakovės paskleistas žinias: „(...) Suokalbio smegenys – jums tikriausiai nepažįstamas ilgametis KGB darbuotojas, dabar, pono L. pavaduotojas L. P., kurį galėjote matyti per pirmąją S. apkaltą (...)“; „(...) iš tamsos ištraukė L. P., kuris iki 1992 metų, nepaisant Lietuvos nepriklausomybės, kaip politruchas majoras toliau dirbo Rusijos žvalgybai (...)“; (...) Kyla klausimas, kodėl saugumiečiai anksčiau neatskleidė nusikaltėlių pavardžių ir nepatupdė jų už grotų. Gal dangstydami mafiją turėjo naudos (...). Šiltos ir pelningos abiejų pareigūnų užimamos vietelės (...)“; 2) įpareigoti atsakovę artimiausiu metu paneigti paskleistus tiesos neatitinkančius ir ieškovo garbę bei orumą žeminančius duomenis adekvačiai jų paskelbimo laikui, formai ir būdui; 3) priteisti iš atsakovės 100 000 Lt neturtinės žalos.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2005 m. vasario 17 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies. Teismas pripažino neatitinkančiais tikrovės ir žeidžiančiais ieškovo garbę bei orumą tokius duomenis: 1) „(...) Suokalbio smegenys – jums tikriausiai nepažįstamas ilgametis KGB darbuotojas, dabar, pono L. pavaduotojas L. P., kurį galėjote matyti per pirmąją S. apkaltą (...)“; 2) „(...) iš tamsos ištraukė L. P., kuris iki 1992 metų, nepaisant Lietuvos nepriklausomybės, kaip politruchas majoras toliau dirbo Rusijos žvalgybai (...)“; 3) „(...) Kyla klausimas, kodėl saugumiečiai anksčiau neatskleidė nusikaltėlių pavardžių ir nepatupdė jų už grotų. Gal dangstydami mafiją turėjo naudos (...). Šiltos ir pelningos abiejų pareigūnų užimamos vietelės (...). Teismas įpareigojo atsakovę ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti paskleistus tiesos neatitinkančius ir ieškovo garbę bei orumą žeminančius duomenis, savo lėšomis spaudoje išspausdinant paneigimų tekstus: a) „2004 m. sausio 27 d. Rokiškyje vykusiame tuometinio Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso susitikime su gyventojais, mano viešo pasisakymo metu paskleisti duomenys, kad „... Suokalbio smegenys – jums tikriausiai nepažįstamas ilgametis KGB darbuotojas, dabar, pono L. pavaduotojas L. P., kurį galėjote matyti per pirmąją S. apkaltą...“ neatitinka tikrovės. A. M. P.“; b) dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“ tokį paneigimo tekstą: „2004 m. kovo 5 d. mitinge, vykusiame prie Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pastato Vilniuje, mano viešo pasisakymo metu buvo paskleisti duomenys, kad „... iš tamsos ištraukė L. P., kuris iki 1992 metų, nepaisant Lietuvos nepriklausomybės, kaip politruchas majoras toliau dirbo Rusijos žvalgybai...“, „... Kyla klausimas, kodėl saugumiečiai anksčiau neatskleidė nusikaltėlių pavardžių ir nepatupdė jų už grotų. Gal dangstydami mafiją turėjo naudos... Šiltos ir pelningos abiejų pareigūnų užimamos vietelės... neatitinka tikrovės. A. M. P.“. Taip pat  teismas priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 10 000 Lt neturtinės žalos.

Teismas sprendime nurodė, kad pagal Visuomenės informavimo įstatymo (2004 m. sausio 22 d. redakcija) 2 straipsnio 41 punktą atsakovės teiginys „(...) Suokalbio smegenys – jums tikriausiai nepažįstamas ilgametis KGB darbuotojas, dabar, pono L. pavaduotojas L. P., kurį galėjote matyti per pirmąją S. apkaltą (...)“ yra ne nuomonė, o žinia. Skirtingai negu nuomonei, nurodytam teiginiui galima pritaikyti tiesos kriterijų, t. y. objektyviai įvertinti, ar šis teiginys atitinka tikrovę. Teismas konstatavo, kad nurodyta žinia paskleista apie ieškovą viešai ir sąmoningai. Be to, atsakovė neįrodė, kad žinia atitinka tikrovę. Teismo manymu, atsakovė apkaltino ieškovą padarius BK 114 straipsnyje nustatytą nusikaltimą (valstybės perversmo organizavimas ar dalyvavimas jame), o tai pažeidžia ieškovo nekaltumo prezumpciją, žemina jo garbę ir orumą. Teismas pažymėjo, jog atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas sumanė, suplanavo, palaikė sąmokslo idėją ir kad jis buvo ilgametis KGB darbuotojas. Teismas pabrėžė, kad pagal 2002 m. gegužės 5 d. įstatymu Nr. IX-1042 patvirtinto Valstybės saugumo departamento statuto 16 straipsnio 1 dalies 6 punktą į tarnybą Valstybės saugumo departamente negali būti priimami asmenys, buvę SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadriniai darbuotojai. Teismas nustatė, kad kiti atsakovės teiginiai („(...) iš tamsos ištraukė L. P., kuris iki 1992 metų, nepaisant Lietuvos nepriklausomybės, kaip politruchas majoras toliau dirbo Rusijos žvalgybai (...)“; „(...) Kyla klausimas, kodėl saugumiečiai anksčiau neatskleidė nusikaltėlių pavardžių ir nepatupdė jų už grotų. Gal dangstydami mafiją turėjo naudos (...). Šiltos ir pelningos abiejų pareigūnų užimamos vietelės (...)“) taip pat turi būti laikomi ne nuomone, o žinia. Teismo nuomone, nurodyti teiginiai taip pat neatitinka tikrovės, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas atliko atsakovės nusakytus veiksmus. Be to, atsakovė neginčija to, kad ji paskelbė minėtas žinias. Dėl to teismas padarė išvadą, kad atsakovės 2004 m. sausio 27 d. susitikime su Rokiškio gyventojais ir 2004 m. kovo 5 d. mitinge prie Valstybės saugumo departamento pastato paskleistos žinios apie ieškovą neatitinka tikrovės. Spręsdamas neturtinės žalos klausimą, teismas nurodė, kad žinių paskleidimo metu ieškovas buvo viešasis asmuo, paskleistos žinios turėjo didelį rezonansą visuomenėje (praneštos per respublikinę televiziją, svarstytos Seime), bet jos nesukėlė ieškovui ilgalaikių neigiamų padarinių. Dėl to teismas ieškovui priteisė 10 000 Lt neturtinės žalos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. birželio 23 d. nutartimi atsakovės apeliacinį skundą tenkino iš dalies, pakeitė Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. vasario 17 d. sprendimo dalį, susijusią su neturtinės žalos priteisimu: sumažino priteistą iš atsakovės ieškovo naudai neturtinės žalos sumą nuo 10 000 iki 3000 Lt. Kolegija nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, teisingai atskyrė paskleistas žinias nuo nuomonės ir nustatė leistinos viešojo asmens kritikos ribas. Kolegijos manymu, teismo sprendimo rezoliucinės dalies išdėstymo, kai pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje pasisakė dėl siauresnės apimties ginčijamų atsakovės teiginių, o rezoliucinėje dalyje neatitinkančiomis tikrovės pripažino platesnės apimties citatas, negalima suprasti kaip ieškinio ribų peržengimo. Kolegija taip pat nurodė, kad atsakovės teiginiai „suokalbio smegenys“, „ilgametis KGB darbuotojas“ ir „iki 1992 metų, nepaisant Lietuvos nepriklausomybės, kaip politruchas majoras toliau dirbo Rusijos žvalgybai“ turi būti suprantami kaip žinios, o ne nuomonė, nes šiais teiginiais nurodomi faktai: dalyvavimas sąmoksle prieš Prezidentą, ilgametis bendradarbiavimas su KGB. Įrodymų, patvirtinančių šiuos faktus, byloje nepateikta. Be to, kolegija nurodė, kad atsakovės frazė „(...) Šiltos ir pelningos abiejų pareigūnų užimamos vietelės (...)“ turi būti vertinama visame pasisakymo kontekste ir suprantama taip, jog ieškovas, kaip ir kiti saugumiečiai, dangstė mafiją ir turėjo iš to naudos. Dėl to nurodyta frazė skirta ieškovui, o ne kitiems asmenims. Kolegija pažymėjo, kad CK 2.24 straipsnio 6 dalis nebuvo pažeista, nes atsakovė nekritikavo ieškovo valstybinės ar visuomeninės veiklos, nesiekė atkreipti visuomenės dėmesio į jo klaidas arba į jo neveikimą dirbant Valstybės saugumo departamente, į jo nesuderinamus su pareigomis asmenybės bruožus ir pan. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 2 punktą už per televizijos programą paskelbtą informaciją atsako atsakovė, o ne Lietuvos nacionalinė televizija, nes televizija paskelbė atsakovės informaciją citatos forma, neiškraipė ir nekomentavo pasakytų teiginių. Kolegija taip pat nurodė, kad, paskleidžiant žinias, ieškovas buvo viešasis asmuo, todėl jam buvo taikomi didesni pakantumo kritikai standartai. Dėl šios priežasties priteistos neturtinės žalos dydis sumažintas iki 3000 Lt.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. vasario 17 d. sprendimą, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmetant. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismai neteisingai taikė CK 2.24 straipsnio 1 dalį, nes neteisingai vadovavosi tiesos kriterijumi ir kasatorės pasisakymus priskyrė žinioms, o ne nuomonei. Atsakovė, kalbėdama apie ieškovą, pateikė savo nuomonę, kurią susidarė iš jos turimų duomenų: anonimiškai gautos ieškovo bylos, ieškovo dalyvavimo Prezidento apkaltos procese, liudytojų parodymų. Be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad trečiuoju pasisakymu kasatorė įžeidė ieškovą. Iš pasisakymų stenogramų matyti, kad pirmuoju pasisakymu atsakovė išdėstė asmeninę nuomonę. Nustatant, ar žinios žemina asmens garbę ir orumą, reikia vadovautis objektyviais kriterijais, visuotinio protingo žmogaus suvokimu, o ne konkretaus ieškovo nuomone apie pasisakymo įžeidžiamumą. Antrąjį pasisakymą atsakovė taip pat pateikė kaip savo nuomonę, alegoriją, galimą įvykių versiją, bet ne kaip žinias ar duomenis. Dėl šių priežasčių kasatorei negali būti taikoma atsakomybė dėl CK 2.24 straipsnio 1 dalies pažeidimo.
  2. Teismai pažeidė CK 2.24 straipsnio 2 ir 5 dalis, nes supainiojo ieškovo pažeistų teisių gynybos priemones (paskleistų žinių paneigimo teisę (replikos teisę) ir teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo) ir atsakovės prievoles, susijusias su garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimu. Ginčo atveju žinios paskleistos per visuomenės informavimo priemonę. Taigi žinias paskleidęs asmuo ir visuomenės informavimo priemonė nesutampa. Dėl to už replikos teisės pažeidimą atsako ir paneigimą turi paskelbti visuomenės informavimo priemonė, o ne žinias paskleidęs asmuo. Atsakovė nesiekė paskelbti savo nuomonės per masinės informacijos priemones. Teismų išvada, kad žinias turi paneigti atsakovė, o ne visuomenės informavimo priemonė, yra neteisinga. Taip yra todėl, kad pagal CK 2.24 straipsnio 2 dalį ieškovas turėjo laikytis ikiteisminės ginčo sprendimo stadijos ir pareikšti reikalavimą paskelbti paneigimą VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, o ne atsakovei. Paneigimas turi būti adekvatus, atsakovė adekvačiai paneigti savo pasisakymo negali, nes ne ji tai paskelbė. Dėl šios priežasties paneigti žinias gali tik jas paskleidusi visuomenės informavimo priemonė.
  3. Teismai netinkamai aiškino ir taikė Visuomenės informavimo įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes visuomenės informavimo priemonė turėjo būti įtraukta į bylą atsakovu, nors to nebuvo padaryta. Dėl to teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 1 (11 puslapyje 1, 2 dalys; 23 puslapyje 1, 6 dalys) suformuotos praktikos. Atsakomybė už garbės ir orumo pažeidimą suprantama kaip civilinė atsakomybė (2004 m. spalio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-579/2004), o žinių paneigimas yra savarankiškas teisių gynimo būdas, nesusijęs su civiline atsakomybe.
  4. Teismai pažeidė CK 2.24 straipsnio 6 dalį, nes kasatorė žinias paskleidė sąžiningai apie viešą asmenį. Be to, teismai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytais kriterijais, nustatančiais viešojo asmens kritikos ribas. Ieškovą, kaip viešą asmenį, galima kritikuoti griežčiau negu privatų asmenį. Viešojo asmens atžvilgiu taikytini kitokie kriterijai: atsakovės tikslai, sąžiningumas. Byloje nėra duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, tikslą įžeisti ieškovą asmeniškai ar kitaip jam pakenkti. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė turimų duomenų pagrindu sąžiningai išreiškė savo nuomonę.
  5. Teismai neteisingai vertino ir priteisė neturtinę žalą, nes ieškovas nepateikė įrodymų, kad pablogėjo jo reputacija, bendravimo galimybės ir pan. Kai nėra nurodytų įrodymų, teismai negalėjo objektyviai įvertinti neturtinės žalos dydžio. Dėl to teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1.
  6. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-579/2004; 2005 m. kovo 23 d. nutartis Nr. 3K-3-205/2005; 2003 m. kovo 24 d. nutartis Nr. 3K-3-404/2003; 2001 m. gruodžio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-1315/2001; 2003 m. birželio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-687/2003). Teismai neatsižvelgė į tai, kad duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija, žinios – informacija apie faktus ir jų duomenis (2001 m. gruodžio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-1315/2001). Teismai atsakovės teiginius vertino tik semantiškai, todėl nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 11 d. nutartyje Nr. 3K-3-687/2003 suformuotos praktikos, pagal kurią „teisės skleisti informaciją visuomenės informavimo srityje apima ir teisę vartoti tam tikras lingvistines bei literatūrines išraiškos priemones, kuriomis pateikiama informacija paryškinama, abstrahuojama ar koncentruotai reziumuojama“. 2005 m. kovo 23 d. nutartyje Nr. 3K-3-205/2005 teigiama, kad „jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys apie viešąjį asmenį paskleisti turint tikslą jį įžeisti, pažeminti ar kitaip pakenkti, nebūtų pagrindo remtis CK 2.24 straipsnio 6 dalimi“. Byloje ieškovas neįrodė, kad atsakovė turėjo tokių tikslų.

Tiesos kriterijus, kaip jis suprantamas garbės ir orumo gynimo bylų praktikoje (2001 m. gruodžio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-1315/2001: „žiniai taikomas tiesos kriterijus, nes fakto ar duomenų egzistavimą galima nustatyti CPK 57 straipsnio numatytais įrodymais, 2003 m. kovo 24 d. nutartis Nr. 3K-3-404/2003: „Asmens garbės ir orumo suabsoliutinimas ir teisių gynimas, esant netikslumui, reikštų visuomenės teisės žinoti pažeidimą“), šiuo atveju atsakovės pasisakymams nebuvo ir negalėjo būti pritaikytas.

 

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad kasatorės pateikti argumentai dėl teismų sprendimo ir nutarties teisėtumo yra nepagrįsti ir neteisėti, nes teismai tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos. Teismai teisingai vertino atsakovės išsakytus teiginius kaip žinias, o ne nuomonę, nes teiginiams gali būti pritaikytas tiesos kriterijus, t. y. galima atsakyti, ar paskleisti duomenys atitinka tikrovę, ar ne. Be to, atsakovės paskleistų teiginių egzistavimo faktas byloje įrodytas. Dėl to teismai teisingai taikė CK 2.24 straipsnio 1 dalį. Nepagrįsti kasatorės argumentai dėl CK 2.24 straipsnio 2, 5 dalių pažeidimo, nes šios teisės normos turi būti taikomos tik tais atvejais, kai duomenis apie asmenį paskleidžia visuomenės informavimo priemonė. Ginčo atveju įrodyta, kad duomenis paskleidė ne visuomenės informavimo priemonės, o atsakovė susitikime Rokiškyje ir mitinge prie Valstybės saugumo departamento pastato. Nepagrįstas ir dar vienas atsakovės argumentas – dėl CK 2.24 straipsnio 6 dalies pažeidimo, nes atsakovė nepateikė nė vieno savo sąžiningo elgesio įrodymo, tokios pozicijos nesilaikė ir bylos nagrinėjimo metu. Ieškovas atsiliepime į kasacinį skundą akcentavo, kad tam, jog būtų pritaikyta CK 2.24 straipsnio 1 dalis, įrodinėjimo pareiga tenka žinias paskleidusiam asmeniui (atsakovei), o ne asmeniui, kurio teisės pažeistos (atsakovui). Taigi atsakovė privalėjo įrodyti savo sąžiningumą, o ne ieškovas – atsakovės nesąžiningumą. Ieškovas pabrėžė, kad tai, jog atsakovė pati pasisakymo pradžioje įvardijo  savo teiginius kaip nuomonę, nepašalina jos atsakomybės. Paskleisti duomenys negali būti įvertinti kaip asmens kritika, nes jie nepagrįsti ieškovo poelgių vertinimu, kaip ir atsakovės argumentai dėl literatūrinių priemonių vartojimo, nes pati atsakovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad ieškovo vardą ir pavardę vartojo kaip Valstybės saugumo departamento simbolį. Kasatorė nepagrįstai kvestionuoja ieškovo reikalavimų patikslinimo klausimą, nes reikalavimų tikslinimas buvo susijęs su duomenų paneigimu, o ne su reikalavimu nurodyti, kurie teiginiai žeidžia garbę ir orumą. Teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, teisingai atsižvelgė į CK 6.250 straipsnyje nustatytus kriterijus.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

 

Teismai nustatė, kad atsakovė savo pasisakymuose nurodė tokią informaciją: „(...) Suokalbio smegenys – jums tikriausiai nepažįstamas ilgametis KGB darbuotojas, dabar, pono L. pavaduotojas L. P., kurį galėjote matyti per pirmąją S. apkaltą (...)“; „(...) iš tamsos ištraukė L. P., kuris iki 1992 metų, nepaisant Lietuvos nepriklausomybės, kaip politruchas majoras toliau dirbo Rusijos žvalgybai (...)“; (...) Kyla klausimas, kodėl saugumiečiai anksčiau neatskleidė nusikaltėlių pavardžių ir nepatupdė jų už grotų. Gal dangstydami mafiją turėjo naudos (...). Šiltos ir pelningos abiejų pareigūnų užimamos vietelės (...)“. Pirmąjį teiginį atsakovė paskelbė 2004 m. sausio 27 d., kartu su Prezidentu Rolandu Paksu viešėdama Rokiškyje ir susitikdama su gyventojais. Tą patį vakarą LRT informacinėje laidoje „Panorama“ parodytas reportažas, kuriame atsakovė atskleidė neva sąmokslo prieš Prezidentą autorius ir išsakė nurodytą frazę. Likusius teiginius atsakovė paskelbė 2004 m. kovo 5 d. mitinge, vykusiame prie Valstybės saugumo departamento pastato.

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Kasaciniame skunde keliamas teisės normų, reglamentuojančių asmens garbės ir orumo gynimą, taikymo klausimas (CK 2.24 straipsnis). Tai yra teisės klausimas, todėl dėl jo teisėjų kolegija pasisako. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, kituose tarptautinės ir nacionalinės teisės aktuose įtvirtinta teisė laisvai skleisti informaciją, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Pagal Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalį laisvė skleisti informaciją gali būti ribojama  įstatymu, jeigu tai būtina apsaugoti žmogaus garbei ir orumui. CK 2.24 straipsnyje konkretizuota nurodyta konstitucinė norma.

Kasatorė teigė, kad teismai neteisingai taikė CK 2.24 straipsnį, nes jos pasisakymus priskyrė žinioms, o ne nuomonei (pirmasis kasacinio skundo argumentas). Su šiuo kasatorės argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Šalių ginčo dėl to, kad duomenys buvo paskelbti, nėra. Atsakovės paskleistų teiginių egzistavimo faktas įrodytas. Byloje kilo klausimas, ar atsakovės paskleista informacija yra duomenys ar nuomonė. Teismai teisingai vadovavosi duomenų ir nuomonės atskyrimo kriterijais, nustatytais Visuomenės informavimo įstatymo (2004 m. lapkričio 22 d. redakcija) 2 straipsnio 19 ir 42 punktuose. Nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, mintys, idėjos ir pastabos. Duomenys – tai fakto turinį atskleidžianti informacija, o faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, reiškinys, dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. prieš V. L., J. A., UAB „TELE-3“; civilinės bylos Nr. 3K-3-1315/2001). Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pagrįstai konstatavo, kad atsakovės teiginiai: 1) „(...) Suokalbio smegenys – jums tikriausiai nepažįstamas ilgametis KGB darbuotojas, dabar, pono L. pavaduotojas L. P., kurį galėjote matyti per pirmąją S. apkaltą (...)“; 2) „(...) iš tamsos ištraukė L. P., kuris iki 1992 metų, nepaisant Lietuvos nepriklausomybės, kaip politruchas majoras toliau dirbo Rusijos žvalgybai (...)“; 3) „(...) Kyla klausimas, kodėl saugumiečiai anksčiau neatskleidė nusikaltėlių pavardžių ir nepatupdė jų už grotų. Gal dangstydami mafiją turėjo naudos (...). Šiltos ir pelningos abiejų pareigūnų užimamos vietelės (...)“, yra duomenys (žinios), o ne nuomonė. Taigi teismai, vertindami atsakovės teiginius kaip duomenis (žinias) nepažeidė CK 2.24 straipsnio 1 dalies ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos asmens garbės ir orumo gynimo bylose (2001 m. gruodžio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-1315/2001; 2003 m. birželio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-687/2003).

Tam, kad būtų taikomas CK 2.24 straipsnis, teismai turi nustatyti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės. Kasaciniame skunde nurodyta, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos tiesos kriterijaus taikymo praktikos civilinėse bylose dėl garbės ir orumo gynimo (penktasis kasacinio skundo argumentas). Kasatorės manymu, jos pasisakymams negalėjo būti pritaikytas tiesos kriterijus (2001 m. gruodžio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-1315/2001; 2003 m. kovo 24 d. nutartis Nr. 3K-3-404/2003). Su šiuo kasatorės argumentu taip pat negalima sutikti. Teisėjų kolegija, pirmiau pasisakydama dėl duomenų paskleidimo fakto nagrinėjamoje byloje, nurodė, kad žemesnių instancijų teismai teisingai taikė duomenų ir nuomonės atskyrimo kriterijus ir pagrįstai atsakovės teiginius kvalifikavo kaip duomenis. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai palygino atsakovės pareikštus duomenis su veiksmais, įvykiais, kurie egzistuoja tikrovėje. Be to, atsakovė nepaneigė prezumpcijos, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės (CK 2.24 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė tiesos (netiesos) kriterijų, t. y. vertino, ar paskleisti duomenys atitinka tikrovę, ar ne.

Kasatorė nurodė, kad teismai pažeidė CK 2.24 straipsnio 1 dalį, nes taikė šį straipsnį, ieškovui byloje nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė trečiuoju pasisakymu įžeidė ieškovą (pirmasis kasacinio skundo argumentas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis kasatorės argumentas nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodyti, ar paskleisti duomenys žemina asmens (ieškovo) garbę ir orumą, privalo ieškovas. Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 1 (6 punktas) paskleistų duomenų žeminantis pobūdis nenustatinėjamas, kai žodis ar jų junginiai, kuriais išsakytos žinios, yra akivaizdžiai žeminantys. Teisėjų kolegija nurodo, kad bylą nagrinėję teismai trečiąjį atsakovės pasisakymą –„(...) Kyla klausimas, kodėl saugumiečiai anksčiau neatskleidė nusikaltėlių pavardžių ir nepatupdė jų už grotų. Gal dangstydami mafiją turėjo naudos (...). Šiltos ir pelningos abiejų pareigūnų užimamos vietelės (...)“– teisingai įvertino kaip turintį neigiamos įtakos ieškovo reputacijai, karjerai, statusui visuomenėje. Pabrėžtina, kad nurodytas atsakovės teiginys reiškia kaltinimą nusikalstamos organizacijos – mafijos – dangstymu, o tai visuomenėje suprantama kaip priešiška Lietuvai veikla. Iš to išplaukia, jog tokie duomenys yra akivaizdžiai žeminantys ieškovo garbę ir orumą. Dėl nurodytų priežasčių negalima teigti, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CK 2.24 straipsnio 1 dalį. Kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai taip pat pagrįstai nustatė, kad faktas, jog duomenys akivaizdžiai paskleisti apie ieškovą, yra įrodytas. Su tuo taip pat sutiko ir pati atsakovė.

Kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai pažeidė CK 2.24 straipsnio 2 dalį, nes paneigti paskleistus duomenis įpareigojo atsakovę, o ne visuomenės informavimo priemonę, nors ieškovas nepasinaudojo replikos teise (antrasis kasacinio skundo argumentas). Nagrinėjamos bylos atveju teisėjų kolegija nesutinka su šiuo kasatorės argumentu. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), konstatuoja, kad asmuo, prieš pareikšdamas ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo, replikos teise, nustatyta CK 2.24 straipsnio 2, 4 dalyse, privalo pasinaudoti tik tada, jeigu duomenis paskelbė visuomenės informavimo priemonė. Jeigu duomenis per visuomenės informavimo priemonę paskelbė kitas asmuo, o visuomenės informavimo priemonė perteikė neiškraipytus duomenis paskelbusio asmens citatas, tai asmuo, apie kurį paskelbti duomenys, turi teisę nepasinaudojęs replikos teise kreiptis į teismą ir reikalauti, kad teismas įpareigotų duomenis paskelbusį asmenį adekvačiai paneigti duomenis ir atlyginti neturtinę žalą. Nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalavimas buvo reiškiamas ne visuomenės informavimo priemonei, o atsakovei – fiziniam asmeniui, paskelbusiam ieškovo garbę ir orumą žeminančias ir tikrovės neatitinkančias žinias. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė tik perteikė atsakovės išsakytas žinias. Dėl to civilinio teisinio santykio dalyviai yra ieškovas ir atsakovas, o ne visuomenės informavimo priemonė.

Kasatorė nurodė, kad atsakovu byloje turėjo būti įtraukta visuomenės informavimo priemonė (trečiasis kasacinio skundo argumentas). Su šiuo kasatorės argumentu nėra pagrindo sutikti, nes bylą nagrinėję teismai nustatė tinkamą asmenį, turintį materialinį teisinį pagrindą patenkinti ieškovo reikalavimą (atsakovę) ginant savo garbę ir orumą.

Kasatorė teigė, kad teismai pažeidė CK 2.24 straipsnio 6 dalį, nes ji žinias paskleidė sąžiningai apie viešą asmenį ir turėjo būti atleista nuo atsakomybės (ketvirtasis ir šeštasis kasacinio skundo argumentai). Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad viešasis asmuo nesunaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu, t. y. viešojo ir privataus asmenų garbės ir orumo gynimo ribos skiriasi. Viešojo asmens kritika yra leidžiama, tačiau ji nėra absoliuti. Kaip ir kasatorė teigia, nustatant, ar viešojo asmens leistinos kritikos ribos buvo peržengtos, ar ne, būtina atsižvelgti į atsakovės tikslus ir sąžiningumą. Pažymėtina, kad, sprendžiant, kurį teisinį gėrį ginti labiau – ar asmens garbę ir orumą, ar teisę skleisti informaciją (spaudos laisvę), būtina vadovautis proporcingumo siekiamam teisiniam tikslui ir šių teisinių gėrių pusiausvyros principais. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo motyvais, kad atsakovė susitikime su Rokiškio gyventojais ir mitinge prie Valstybės saugumo departamento pastato nekritikavo ieškovo valstybinės ar visuomeninės veiklos, nesiekė atkreipti visuomenės dėmesį į jo klaidas, einant Valstybės saugumo departamento valdybos viršininko pareigas, į jo nesuderinamus su valstybės tarnyba asmenybės bruožus. Teismai tinkamai nustatė, kad atsakovė apkaltino ieškovą antivalstybine veikla, turinčia nusikaltimų požymių, ir kad paskleisdama žinias buvo nesąžininga. Dėl to nagrinėjamoje byloje sprendžiant dviejų konstitucinių vertybių – asmens garbės ir orumo bei teisės skleisti informaciją – koliziją, pirmenybė teikiama asmens garbės ir orumo gynimui. Be to, teisėjų kolegija pabrėžia, kad kasatorė iškraipo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos išvadą, padarytą civilinėje byloje K. J. prieš UAB „Pūkas“, VšĮ „Pūko kūrybinis centras“; civilinės bylos Nr. 3K-3-202/2005, kad „jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys apie viešąjį asmenį paskleisti turint tikslą jį įžeisti, pažeminti ar kitaip pakenkti, nebūtų pagrindo remiantis CK 2.24 straipsnio 6 dalimi atmesti ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo“.

Dėl pirmiau nurodytų motyvų darytina išvada, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė ir aiškino CK 2.24 straipsnio normas, reglamentuojančias asmens garbės ir orumo gynimą.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies  1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui L. P. iš atsakovės A. M. P. 1100 (vieną tūkstantį vieną šimtą) Lt bylinėjimosi išlaidų.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai

Aloyzas Marčiulionis

 

 

Egidijus Laužikas

 

 

Dangutė Ambrasienė