Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-12-09][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-515-690-2016].docx
Bylos nr.: e3K-3-515-690/2016
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybės įmonė "Visagino energija" 110087517 atsakovas
UAB "Marleksa" 123397494 Ieškovas
UAB "Auditas ir konsultacijos" 182703836 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.23. Bylos dėl viešo konkurso
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.5. Prievolių teisė
2.5.11. Pirkimas-pardavimas:
2.5.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas

Civilinė byla Nr. e3K-3-515-690/2016

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00390-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.11.4

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Marleksakasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Marleksa“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei ,,Visagino energija“ dėl sprendimų panaikinimo; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė ,,Auditas ir konsultacijos“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tiekėjų pašalinimą iš viešojo pirkimo procedūrų dėl rimto profesinio pažeidimo ir tiekėjų rėmimąsi trečiųjų asmenų pajėgumais, aiškinimo bei taikymo.
  2. Ieškovė UAB ,,Marleksa (toliau – ir ieškovė, kasatorė, tiekėja) teismo prašė panaikinti atsakovės VĮ ,,Visagino energija“ (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) Viešojo pirkimo komisijos sprendimą pripažinti trečiąjį asmenį UAB „Auditas ir konsultacijos“ (toliau – ir trečiasis asmuo) pirkimo „Turto vertinimo paslaugų pirkimas“ (toliau – Konkursas) laimėtoju.
  3. Ieškovės įsitikinimu, trečiojo asmens pasiūlymas neatitiko Konkurso sąlygų 3.7 punkto 1 lentelės 3.7.4 punkto reikalavimo, nes trečiojo asmens vadovė turi galiojančias drausmines nuobaudas, tačiau apie tai savo pateiktame pasiūlyme nenurodė. Trečiojo asmens veikla kelia pagrįstų abejonių dėl jo teikiamų paslaugų bei profesinio pajėgumo, nes jis, neturėdamas reikiamo skaičiaus turto vertintojų, jungtinės veiklos sutarties su pasitelkiamais vertintojais prie pasiūlymo nepateikė. Be to, trečiojo asmens pasiūlyta pirkimo kaina yra nepagrįstai maža.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

  1. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nurodė, kad negalima sutikti su ieškovės argumentu, jog trečiojo asmens vadovei skirtos nuobaudos turėtų būti prilyginamos nuobaudoms, skirtoms jos vadovaujamam juridiniam asmeniui. Teismas pažymėjo, kad juridinio asmens vadovas nėra tapatus juridiniam asmeniui. Trečiajam asmeniui, kaip savarankiškam juridiniam asmeniui, jokios sankcijos (nuobaudos) nebuvo taikytos, juolab už tai, kad jo vadovei skirtos nuobaudos už tam tikrus pažeidimus, kuriuos ji atliko kaip asmuo, turintis turto vertintojo kvalifikacinį pažymėjimą.
  3. Teismas nustatė, kad pagal Konkurso sąlygų 3.7.7 punkto reikalavimus tiekėjas turi turėti galimybę skirti ne mažiau kaip tris turto vertinimo specialistus, turinčius kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją ir ne mažiau kaip vieną verslo vertinimo specialistą, turintį verslo vertintojo kvalifikaciją, iš kurių nė vienas neturi turėti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo skirtų galiojančių drausminių nuobaudų. UAB „Auditas ir konsultacijos“ pateikdama pasiūlymą nurodė asmenis, kurie yra sudarę susitarimus su trečiuoju asmeniu dėl turto ir verslo vertinimo atlikimo, trečiajam asmeniui laimėjus Konkursą. Šie asmenys turi reikiamą kvalifikaciją ir galės vykdyti pirkimo sutartį. Konkurso sąlygose nebuvo reikalavimo, kad šie specialistai būtų įmonės darbuotojai – įmonė turi teisę pasitelkti specialistus.
  4. Trečiasis asmuo, atsakovei paprašius, pateikė skaičiavimus ir pagrindė pasiūlymo kainą – nurodė visus privalomus rekvizitus ir atskaitymus. Ieškovė neįrodė savo teiginių, kad trečiojo asmens pateiktų kainų nėra rinkoje.
  5. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. sprendimą paliko nepakeistą.
  6. Kolegija pažymėjo, kad atsakovė Konkurso sąlygų 3.7.4 punkte įtvirtino Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas atitinkantį reikalavimą. Šioje VPĮ nuostatoje nurodyta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, jog paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą. Plečiamasis teisės normų aiškinimas šiuo atveju negalimas, todėl draudimas taikytinas tik įstatyme nurodytam subjektui – Konkurso dalyviui, t. y. tik tiekėjui. Tiekėjo darbuotojo padarytas pažeidimas, už kurį darbuotojui asmeniškai paskirta nuobauda, nepriskirtinas prie tiekėjo padarytų pažeidimų.
  7. Kolegija nurodė, kad pasiūlymą pateikė tiekėjas juridinis asmuo – UAB „Auditas ir konsultacijos“. Byloje nėra duomenų, kad šiam juridiniam asmeniui būtų paskirta kokia nors nuobauda ir dėl to jis neatitiktų nurodyto reikalavimo. Ieškovė nepagrįstai nuobaudą, paskirtą įmonės darbuotojui, sutapatina su nuobauda juridiniam asmeniui. Nustatyta, kad A. K. nuobaudos buvo paskirtos ne kaip UAB „Auditas ir konsultacijos“ vadovei dėl netinkamos įmonės veiklos, o asmeniškai, kaip turto vertintojai. UAB „Auditas ir konsultacijos“ pasiūlyme nenurodyta, kad paslaugas atsakovei teiks būtent ši vertintoja – nurodyti kiti kvalifikacijos reikalavimus atitinkantys asmenys.
  8. Trečiasis asmuo UAB „Auditas ir konsultacijos“ pasiūlyme išviešino tris specialistus, kuriuos ketina pasitelkti paslaugoms teikti, pateikė visus privalomus duomenis pagal Konkurso sąlygas dėl jų kvalifikacijos. Su pasiūlymu nebuvo pateikti su specialistėmis sudaryti preliminarūs susitarimai, todėl būtų galima konstatuoti atsakovės ir trečiojo asmens nerūpestingumą bei pripažinti VPĮ bei Konkurso sąlygų pažeidimą, jei tokių susitarimų iš viso nebūtų. Nustatyta, kad  susitarimai dėl būsimų darbo sąlygų su pasitelktomis specialistėmis buvo sudaryti 2015 m. rugsėjo 25 d., terminas pateikti pasiūlymus baigėsi 2015 m. rugsėjo 29 d.
  9. Susitarimų sudarymo data nenuginčyta, susitarimai nepaneigti. Iš to daroma išvada, kad trečiasis asmuo UAB „Auditas ir konsultacijos“ buvo tinkamai įforminęs būsimus darbo santykius su ketinamomis pasitelkti specialistėmis. Nors tokie dokumentai atsakovei nebuvo pateikti (atsakovė pateikti jų nepaprašė (VPĮ 32 straipsnio 5 dalis), tačiau realiai jie egzistavo, todėl, vertinant situaciją neformaliai, teigti, kad trečiasis asmuo dėl to neatitiko Konkurso sąlygų, nėra pagrindo, tai neatitiktų protingumo ir sąžiningumo principų. Iš esmės formalus nukrypimas nuo VPĮ reikalavimų neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

  1. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 11 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismai nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias, kad vertintojas, atlikdamas turto arba verslo vertinimą, veikia turto arba verslo įmonės vardu, t. y. tiesiogiai atstovauja įmonei santykiuose su trečiaisiais asmenimis ir vertinimo paslaugų užsakovais. Trečiojo asmens vadovė A. K. padarė profesinės etikos pažeidimų, veikdama trečiojo asmens vardu, todėl konstatuotina, kad profesinės etikos pažeidimų padarė pats trečiasis asmuo.
    2. Skundžiami teismų procesiniai sprendimai neatitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijos. Teisingumo Teismo konstatuota, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. kovo 31 d. direktyvos Nr. 2004/18 dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 45 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos d punkte esanti „profesinio nusižengimo“ sąvoka apima bet kokią neteisėtą veiką, kuri turi įtakos profesiniam nagrinėjamo subjekto patikimumui. Siekiant įrodyti profesinį nusižengimą, nereikalaujama priimti sprendimo, turinčio res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią, todėl, ūkio subjektui neįvykdžius savo sutartinių pareigų, tai iš principo gali būti laikoma profesiniu nusižengimu (Teisingumo Teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimas byloje Forposta ir ABC Direct Contact, C-465/11).
    3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2013 pripažino, kad sprendžiant dėl rimto profesinio pažeidimo sąvokos tiekėjui nebūtina būti nubaustam, o atsižvelgtina į tai, koks buvo nagrinėjamo ūkio subjekto netinkamas elgesys, padarytų pažeidimų sunkumo laipsnis. Pagal V 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą dėl profesinės etikos pažeidimo iš esmės neprivaloma, kad tiesiogiai tiekėjui būtų paskirta administracinė nuobauda arba ekonominė sankcija, užtenka vien pripažinimo, kad tiekėjas nesilaikė profesinės etikos normų. Teismai šioje civilinėje byloje turėjo analizuoti profesinio pažeidimo buvimą, atsižvelgdami į trečiojo asmens atliktą nekokybišką turto vertinimo paslaugų užsakovams suteikimą.
    4. Pagal VPĮ 33 straipsnio 2 dalį tiekėjas, remdamasis kitų ūkio subjektų pajėgumais, privalo perkančiajai organizacijai įrodyti, kad vykdant sutartį tie pajėgumai jam bus prieinami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tiekėjo atitikčiai nurodytiems kvalifikacijos reikalavimams įrodyti pakanka sudaryti preliminarų dvišalį susitarimą dėl teisinių santykių sukūrimo. Šį asmenį reikia išviešinti pasiūlyme, nurodant tokio asmens kvalifikacijos duomenis ar bet kokį kitą dokumentą, iš kurio būtų galima spręsti apie šių asmenų santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2014; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-690/2015).
    5. Trečiasis asmuo tik bylos nagrinėjimo metu kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė 2015 m. rugsėjo 25 d. E. C. ir I. K. susitarimus dėl būsimų darbo santykių. Konkurso procedūrų vykdymo metu šie dokumentai nebuvo pateikti, o pateikti nurodytų specialisčių kvalifikacijos pažymėjimai nebuvo pakankami įrodymai, kurie galėtų patvirtinti, kad trečiajam asmeniui sutarties vykdymo laikotarpiu realiai bus prieinami nurodytų specialisčių ištekliai ir pajėgumai. Dėl šių priežasčių trečiojo asmens pasiūlymas turėjo būti atmestas, kaip neatitinkantis Konkurso sąlygų 3.7.7 punkto kvalifikacinio reikalavimo.
  2. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai aiškino ir taikė V 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą, nes profesinio nusižengimo sąvoka turi būti nagrinėjama tik dėl tiekėjo, o ne dėl jo dalyvio ar valdymo organo. Juridinio asmens valdymo organo padaryti pažeidimai negali būti pripažinti juridinio asmens pažeidimais. Perkančioji organizacija negali plečiamai aiškinti tokio draudimo apimties, t. y. išplėsti draudimą dalyvauti pirkime juridiniam asmeniui (kaip tiekėjui), jei jo vadovui (kaip fiziniam asmeniui) buvo paskirtos nuobaudos ar sankcijos. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. birželio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-3771-520/2016 panaikino Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. GT-15(14)-S „Dėl drausminės nuobaudos A. K. skyrimo“. Dėl to kasatorės keliamas klausimas faktiškai nebeteko prasmės.
    2. Trečiasis asmuo jau 2015 m. spalio 1 d., kai buvo atplėšti pasiūlymai, išviešino pasitelkiamas specialistes galimos būsimos viešosios sutarties vykdymui, pateikdamas šių specialisčių turto vertintojų pažymėjimų kopijas. Susitarimai dėl būsimų darbo sąlygų su šiomis specialistėmis buvo sudaryti 2015 m. rugsėjo 25 d. Tokie dokumentai atsakovei nebuvo pateikti, nes ši pateikti jų nepaprašė (VPĮ 32 straipsnio 5 dalis), todėl atsakovė sutinka su apeliacinės instancijos teismo motyvais, kad nėra pagrindo teigti, jog trečiasis asmuo dėl to neatitiko Konkurso sąlygų, nes tai neatitiktų protingumo ir sąžiningumo principų.
  3. Daugiau atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikta.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl kai kurių VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto aiškinimo ir taikymo aspektų

 

  1. Ieškovės nuomone, trečiasis asmuo neatitiko Konkurso sąlygų 3.7.4 punkto reikalavimo tiekėjui nebūti padarius profesinės etikos pažeidimo, nes jo vadovė A. K., veikdama trečiojo asmens vardu, tokį padarė, todėl konstatuotina, kad profesinės etikos pažeidimų padarė pats trečiasis asmuo. Tokią nuostatą ieškovė grindžia Teisingumo Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija. Su tokia kasatorės pozicija teisėjų kolegija nesutinka, ją vertina kaip teisiškai nepagrįstą.
  2. VPĮ 33 straipsnio nuostatose įtvirtintos sąlygos, ribojančios ar draudžiančios tiekėjų dalyvavimą pirkime. Šios negatyvaus pobūdžio sąlygos, nors ir tiesiogiai nesusijusios su tiekėjo kvalifikacija, tačiau kaip ir pozityvieji kokybinės atrankos kriterijai perkančiosioms organizacijoms padeda įsitikinti dalyvių patikimumu ir įvertinti asmeninę jų padėtį bei profesines savybes. Pažymėtina, kad VPĮ 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos tiekėjų dalyvavimą ribojančios nuostatos taikytinos dispozityviai, t. y. tiek valstybės narės, įgyvendinančios Europos Sąjungos teisę nacionaliniame reguliavime, tiek perkančiosios organizacijos konkrečiame pirkime gali, bet neprivalo šias neigiamo pobūdžio sąlygas įtvirtinti ar nustatyti (žr. plačiau Teisingumo Teismo 2006 m. vasario 9 d. sprendimą sujungtose bylose La Cascina bei kt., C-226/04 ir C-228/04; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-248/2015).
  3. Vis dėlto, jei perkančioji organizacija nusprendžia VPĮ 33 straipsnio 2 dalyje nustatytas tiekėjų dalyvavimą ribojančias nuostatas įtvirtinti pirkimo sąlygose, jomis būtina vadovautis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2011). Konkurso sąlygų 3.7.4 punkto turinys atitinka VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas. Šalys iš esmės ginčijasi dėl šios Konkurso sąlygos taikymo vertinant trečiojo asmens pasiūlymą, atsižvelgiant į tai, kad profesinį pažeidimą padarė ne juridinis asmuo (tiekėjas), o jo vadovas.
  4. VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, jog paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, kurį perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis; šiame punkte vartojama sąvoka „rimtas profesinis pažeidimas“ suprantama kaip profesinės etikos pažeidimas, kai nuo tiekėjo pripažinimo nesilaikančiu profesinės etikos normų momento praėjo mažiau kaip vieni metai, arba kaip konkurencijos, darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos, aplinkosaugos teisės aktų pažeidimas, už kurį tiekėjui, kuris yra fizinis asmuo, yra paskirta administracinė nuobauda, o tiekėjui, kuris yra juridinis asmuo, – ekonominė sankcija, nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai; jeigu pirkime dalyvaujantis tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, toks pažeidimas pagal šį punktą laikomas rimtu profesiniu pažeidimu, jeigu nuo sprendimo paskirti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme nustatytą ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai; jeigu tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, dalyvis, turintis balsų daugumą juridinio asmens dalyvių susirinkime, yra pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme, toks pažeidimas pagal šį punktą laikomas rimtu profesiniu pažeidimu, jeigu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai.
  5. Sprendžiant, ar trečiasis asmuo kaip tiekėjas atitiko Konkurso sąlygose įtvirtintas sąlygas, t. y. ar jam nedraudžiama dalyvauti Konkurse VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu, pabrėžtina, kad pagal VPĮ 33 straipsnio 2 dalį nurodyti draudimai taikomi pirkime dalyvaujančiam tiekėjui – ūkio subjektui – fiziniam ar juridiniam asmeniui ar tokių asmenų grupei, siūlančiai prekes, paslaugas ar darbus (VPĮ 2 straipsnio 29 dalis). VPĮ 33 straipsnio 2 dalies nuostatose išskirti atvejai, kai atitinkami draudimai taikomi fiziniams ar juridiniams asmenims (ar abiem kartu), tačiau bet kokiu atveju įstatyme įtvirtintas neigiamo pobūdžio sąlygų subjektas – tiekėjas.
  6. Priešingas reguliavimas įtvirtintas VPĮ 33 straipsnio 1 dalyje, kuri nagrinėjamoje byloje netaikytina. VPĮ 33 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatos nėra tapačios, skiriasi ir jų taikymo sąlygos, todėl negali sutapti šių nuostatų aiškinimas.
  7. Nesutiktina su ieškovės nuomone, kad, juridinio asmens vadovui padarius profesinės etikos pažeidimus, laikytina, jog juos padarė juridinis asmuo. VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte tiekėjui nustatyti apribojimai dalyvauti pirkime nenustatyti dėl tiekėjo vadovo ar kito jo darbuotojo padarytų pažeidimų. Vien aplinkybė, kad juridinio asmens vadovas padarė pažeidimą, veikdamas juridinio asmens vardu, pati savaime nesuponuoja pagrindo daryti išvadą, kad juridinis asmuo taip pat laikytinas padariusiu analogišką pažeidimą. Jeigu pagrindas konstatuoti juridinio asmens pažeidimą buvo, šis turėjo būti konstatuotas. Byloje tokį pagrindą sudarančių faktų nenustatyta, nekonstatuota trečiojo asmens pažeidimų, kurie jam turėjo užtraukti VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas sankcijas.
  8. Aiškinant VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas plečiamai pagal ieškovės siūlymą dėl juridinio asmens vadovo padarytų pažeidimų, už kuriuos jam asmeniškai taikomos sankcijos, juridiniam asmeniui kiltų įstatyme nenustatyti neigiami padariniai, todėl toks teisės normų aiškinimas negalimas. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje pabrėžiamas VPĮ 33 straipsnio nuostatų išimtinumas, draudimas plėsti baigtinį neigiamo pobūdžio sąlygų, susijusių su ūkio subjektų profesinėmis savybėmis, sąrašą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-456-469/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo bei Teisingumo Teismo jurisprudenciją). Išimtinės nuostatos turi būti aiškinamos siaurai, pirmiausiai atsižvelgiant į jų lingvistinę išraišką.
  9. Ieškovės nuomone, bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neatsižvelgė į nagrinėjamoje byloje aktualią Teisingumo Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją (Teisingumo Teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimas byloje Forposta ir ABC Direct Contact, C-465/11; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2013). Teisėjų kolegija nurodo, kad iš kasacinio teismo ir Teisingumo Teismo praktikos negalima daryti ieškovės poziciją patvirtinančios išvados, kad ūkio subjekto vadovo neteisėti veiksmai „užkrečia“ patį juridinį asmenį, nepriklausomai nuo to, jog rimtam profesiniam pažeidimui konstatuoti išimtinai nebūtinas teisminės institucijos sprendimo priėmimas.
  10. Pirmiau nurodytuose teismų išaiškinimuose buvo sprendžiama dėl sąvokos „rimtas profesinis pažeidimas“ turinio, aiškinantis, kokie konkretūs tiekėjo veiksmai laikytini profesiniu pažeidimu, kokiais požymiais jie turi pasižymėti (subjektyvioji veiksmų pusė), kokiomis priemonėmis jie įrodytini ir ar tiekėjo veiksmų neteisėtumas privalo būti konstatuotas tik teismo sprendimu. Vis dėlto ligšiolinėje praktikoje šis nagrinėjamos bylose klausimas nebuvo sprendžiamas.

 

Dėl trečiojo asmens įrodinėjimo apie išorės specialistų pasitelkimą tinkamumo ir jo vertinimo

 

  1. Antrasis pagrindas, dėl kurio, tiekėjos (kasatorės) nuomone, trečiojo asmens pasiūlymas įvertintas neteisėtai, – UAB „Auditas ir konsultacijos“ netinkamas išorės specialistų pasitelkimas ir jo išviešinimas. Trečiasis asmuo prie pasiūlymo pridėjo specialisčių E. C. ir I. K. kvalifikacijos atestatus, tačiau nepridėjo bendro susitarimo apie jų išteklių naudojimą vykdant viešojo pirkimo sutartį (susitarimo laimėjus Konkursą sudaryti darbo ar kitokio pobūdžio sutartį). Byloje nėra ginčo, kad trečiojo asmens pasitelkiamų specialisčių (kvazisubrangovių – būsimų darbuotojų) kvalifikacija atitiko Konkurso sąlygose įtvirtintus reikalavimus.
  2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nenustatė esminių trečiojo asmens pasiūlymo vertinimo pažeidimų, todėl ieškovės argumentus atmetė. Teisėjų kolegija su tokia teismų pozicija iš esmės sutinka.
  3. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad išorės specialistai, kuriuos pirkimo laimėjimo atveju tiekėjas ketina įdarbinti, laikytini kvazisubtiekėjais; atsižvelgiant į tokį jų statusą, tokius išorės subjektus privalu išviešinti pasiūlyme; be specialistų išviešinimo pasiūlymuose, tiekėjai perkančiajai organizacijai taip pat turėtų pateikti tinkamai įformintą ketinimą juos įdarbinti; susitarimas dėl būsimų darbo santykių turi būti dvišalis, iš jo turi išplaukti sąlygos, pagal kurias būtų galima objektyviai nustatyti rėmimąsi pajėgumais viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu; atsižvelgiant į tai, kai pirkimo sąlygose įtvirtintos atitinkamos nuostatos dėl kvalifikacijos reikalavimų, rėmimąsi išorės asmens pajėgumu tiekėjas vis tiek kokiu nors būdu turi išviešinti teikdamas pasiūlymą (turi tai nurodyti, pateikti tokio asmens kvalifikacijos duomenis ar bet kokį kitą dokumentą, pagal kurį būtų galima spręsti apie šių asmenų santykius); pagal VPĮ 32 straipsnio 3 dalį tiekėjas, grįsdamas atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, įtvirtintiems pirkimo sąlygose, perkančiajai organizacijai turi įrodyti kitų asmenų išteklių prieinamumą, bet įstatyme neįtvirtinta galimybė tokius įrodymus jai teikti vėliau, jei iš dalyvio pasiūlymo visumos niekaip negalima nustatyti jo ketinimo remtis kitų asmenų pajėgumu; tik tiekėjas, su pasiūlymu pateikęs informaciją apie kitų asmenų išteklių prieinamumą, pagal VPĮ turės teisę (o perkančiosios organizacijos – pareigą) tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metu tikslinti kvalifikacijos duomenis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2014; 2015 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-690/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  4. Teisėjų kolegija sutinka su kasatorės pozicija, kad trečiasis asmuo, teikdamas pasiūlymą, perkančiajai organizacijai nepakankamai aiškiai parodė, kad Konkurso laimėjimo atveju galės realiai pasitelkti išorės specialistes (būsimas darbuotojas) viešojo pirkimo sutarčiai vykdyti. Atsižvelgiant į tai, kaip pažymėta skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, atsakovė privalėjo inicijuoti šios informacijos tikslinimo procesą, tačiau šios pareigos neįgyvendino.
  5. Vis dėlto nesutiktina su tiekėjos (kasatorės) argumentais, kad išorės specialisčių pasitelkimo prielaidai nustatyti nepakako tik jų kandidatūrų išviešinimo trečiojo asmens pasiūlyme ir kvalifikaciją liudijančių dokumentų pateikimo. Iš pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos matyti, kad VPĮ 32 straipsnio 5 dalies nuostatų tiekėjams teisės, o perkančiosioms organizacijoms pareigos kyla tuomet, kai iš tiekėjo pasiūlymo duomenų, inter alia, kvalifikacijos dokumentų, visumos galima daryti išvadą apie tam tikrą tiekėjo ir kitų subjektų teisinio ryšio egzistavimą.
  6. Tokia teisėjų kolegijos išvada neprieštarauja ankstesnei kasacinio teismo pozicijai, kad poreikiu tiekėjo pasiūlyme nustatyti bet kokius reikšmingus duomenis apie teisinio ryšio egzistavimą tarp tiekėjo ir trečiojo asmens kaip sąlyga tikslinti informaciją apie išteklių pasitelkimą siekiama išvengti tiekėjų piktnaudžiavimo savo teisėmis situacijų, kai įdarbinti kvalifikuotus darbuotojus nusprendžiama jau pateikus pasiūlymą (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-690/2015). Jei tiekėjas, pasiūlyme pateikęs išorės specialistų kvalifikaciją liudijančius dokumentus, vėliau paprašytas negalės pateikti susitarimų dėl būsimos darbo sutarties ar kitokio pobūdžio sandorio sudarymo, bus laikoma, kad jis neįrodė, kad jam tikrai bus prieinami to subjekto ištekliai, kurie jam pačiam nepriklauso ir yra būtini tam tikrai sutarčiai įvykdyti (žr. Teisingumo Teismo 2016 m. balandžio 7 d. sprendimą byloje PERTNER Apelski Dariusz, C-324/14).
  7. Šiame kontekste kasacinio teismo taip pat spręsta, kad tiekėjas turi prisiimti visą riziką už pasiūlyme nurodytus trečiuosius asmenis, kurių kvalifikacija remiasi; tiekėjo pasiūlyme nurodytas specialistas, atitinkantis perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, atsisakęs savo įsipareigojimo tiekėjui, kurio pagrindu tiekėjas įgijo teisę remtis šio asmens kvalifikacija, negali būti pakeistas į kitą pirminiame pasiūlyme nenurodytą specialistą, atitinkantį kvalifikacijos reikalavimus, pasibaigus pasiūlymo pateikimo terminui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-969/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  8. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo spręsti apie neteisėtą trečiojo asmens pasiūlymo vertinimą, nes, atsižvelgiant į netinkamą perkančiosios organizacijos pareigų vykdymą aiškinantis Konkurso dalyvio ir jo pasitelkiamų specialistų teisinio ryšio realumą, šis buvo įrodytas vėlesniais Konkurso laimėtojo veiksmais pateikiant susitarimus su specialistėmis. Kaip nurodyta pirmiau, byloje nekyla ginčo dėl specialisčių E. C. ir I. K. pajėgumo atitikties Konkurso sąlygoms.
  9. Atsižvelgiant į tai ir į su pasiūlymų pateiktus šių kvazisubtiekėjų kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, trečiasis asmuo turėjo teisę atsakovei pateikti papildomus duomenis apie būsimų teisinių santykių sukūrimą, nepriklausomai nuo to, kad perkančioji organizacija Konkurso vykdymo metu aplaidžiai šios informacijos nepaprašė.

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

  1. Dėl pirmiau nurodytų argumentų visumos teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai išaiškino ir taikė Konkurso sąlygas ir VPĮ nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kasacinis skundas atmestinas, o skundžiami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai paliekami galioti.
  2. Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų kaip teisiškai nereikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui teisėjų kolegija nepasisako.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

  1. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 5,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistus.

Priteisti valstybei iš ieškovės UAB ,,Marleksa“ (j. a. k. 123397494) 5,01 Eur (penkis Eur 1 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                          Birutė Janavičiūtė

Egidijus Laužikas

Dalia Vasarienė


Paminėta tekste:
  • 3K-3-533/2013
  • 3K-3-475/2014
  • 3K-3-554-690/2015
  • A-3771-520/2016
  • CPK
  • 3K-3-367-248/2015
  • 3K-3-311/2011
  • CPK 79 str. Bylinėjimosi išlaidos