Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-10-04][nuasmeninta nutartis byloje][eA-5154-492-2018].docx
Bylos nr.: eA-5154-492/2018
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 188604955 atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 188604955 atsakovas
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 288697120 trečiasis suinteresuotas asmuo
Specialiųjų tyrimų tarnyba 188659948 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
21.1. Priėmimas į valstybės tarnybą
17. Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
18. Valstybės tarnautojo statuso įgijimas, pasikeitimas, praradimas ir atsakomybė
21. Valstybės tarnautojo statuso įgijimas, pasikeitimas, praradimas ir atsakomybė

?

Administracinė byla Nr. eA-5154-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03053-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 21.1

 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. spalio 4 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. ir atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys: Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba) dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei turtinės ir neturinės žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas A. N. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. rugsėjo 7 d. teismui pateikė skundą, prašydamas:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – ir Ministras) 2017 m. rugpjūčio 8 d. įsakymą Nr. 1P-99 „Dėl sprendimo neskirti A. N. į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pareigas priėmimo“ (toliau – ir Įsakymas);

2) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau – ir Ministerija) priimti pareiškėją į atrankos būdu laimėtas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus (A lygis, 19 kategorija, statutinis valstybės tarnautojas, įstaigos vadovas) pareigas;

3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, turtinės žalos, kurios dydį sudaro Ministerijos apskaičiuotas pareiškėjo vidutinis darbo užmokestis, nustatytas jam einant Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas, nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. iki teismo sprendimo šioje byloje visiško įvykdymo, atlyginimą;

4) priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; bei

5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas nesutiko su Įsakymu, nes jame nurodyti teisės aktai Ministrui nesuteikia teisės atranką laimėjusio asmens neskirti į Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas. Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. VIII-1631 (toliau – ir Statutas), 13 straipsnio 2 dalis netaikoma skiriant Kalėjimų departamento direktorių, o taikytina šio straipsnio 3 dalis. Ministro argumentai dėl Valstybės kontrolės ir vidaus audito tarnybos išvadų (toliau – ir Kontrolės išvados) nėra pagrįsti įrodymais. Iš Įsakymo pareiškėjui neaišku, kokia kita informacija Ministras remiasi ir kokios institucijos tokią informaciją pateikė, kuo ji yra reikšminga ir kokiu teisiniu pagrindu ji buvo pateikta. Ministrė M. V. 2017 m. rugpjūčio 7 d. susitikimo metu nenurodė aiškių motyvų, kodėl pareiškėjas negali būti skirtas į pareigas, bei neįvardijo, kokia reikšminga informacija ji disponuoja. Pareiškėjas po Įsakymo priėmimo kreipėsi į Ministeriją su prašymu paaiškinti, kokia „reikšminga informacija“ disponuojama, tačiau paaiškinimų negavo. Pareiškėjo teigimu, Įsakymas iš esmės motyvuojamas tuo, kad ieškomas kandidatas, nesusijęs su laisvės atėmimo vietų sistema, kad buvo vertinami ir jo nuveikti darbai, t. y. jau po to, kai pareiškėjas laimėjo atranką į Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas, neteisėtai buvo iškelti papildomi, neapibrėžti ir neaiškūs nauji vertinimo kriterijai. Įsakymas yra grįstas subjektyviais kriterijais. Be to, pareiškėjas atrankos vykdymo ir skundo padavimo metu laisvės atėmimo vietų sistemoje nedirbo ir nebuvo su ja susijęs. Paskelbus naują atranką į Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas, pareigybės aprašyme nenurodytas reikalavimas, kad kandidatai būtų nesusiję su laisvės atėmimo vietų sistema. Pareiškėjo nuomone, Ministras, priimdamas Įsakymą, plečiamai aiškino jam Statuto 9 straipsnio 1 dalimi suteiktą kompetenciją ir peržengė suteiktos diskrecijos ribas, kadangi taikė nenustatytus reikalavimus. Pareiškėjas taip pat tvirtino, jog jo darbas Kalėjimų departamente buvo vertinamas teigiamai: Ministras (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. 1P-110 jam suteikė pataisos generalinio pareigūno tarnybinį rangą, (duomenys neskelbtini) m. veiklos rezultatai įvertinti labai gerai, (duomenys neskelbtini) m. – gerai, (duomenys neskelbtini) jam suteikta antra kvalifikacinė kategorija, (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. 1P-139 jam skirtas žinybinis garbės ženklas „Kryžius už nuopelnus Lietuvos bausmių vykdymo sistemai“. Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Įsakymas buvo priimtas praleidus Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių, patvirtintų Ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59 (toliau – ir Taisyklės), 23 punkte įtvirtintus terminus.

3.       Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju, remiantis Statuto 8 straipsnio 2 dalimi, turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 41 straipsnio 3 dalimi, kuri suteikia teisę darbuotojui priverstinai reikalauti, kad su juo būtų sudaryta darbo sutartis. Pareiškėjas nuo Įsakymo priėmimo dienos patiria turtinę žalą, kadangi jis nepaskirtas į nurodytas pareigas ir negali jų užimti. Turtinę žalą sudaro negautos pajamos, t. y. negautas Kalėjimų departamento direktoriaus darbo užmokestis. Žala kilo dėl Ministro kaltės, kadangi, neturint teisinio pagrindo, atsisakyta pareiškėją skirti į pareigas. Be to, Ministras Įsakyme kelia prielaidas abejoti pareiškėjo reputacija, nepateikia jokių įrodymų. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų trūkumai, buvę (duomenys neskelbtini) m., jų nedetalizuojant ir nepateikiant įrodymų, nepagrįstai priskiriami pareiškėjui. Eidamas Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas, pareiškėjas priėmė visus reikalingus sprendimus dėl valstybinio audito ar vidaus audito ataskaitose nustatytų trūkumų šalinimo, užtikrino rekomendacijų įgyvendinimą, kaltus asmenis patraukė drausminėn ar tarnybinėn atsakomybėn bei auditus atlikusias institucijas informavo apie rekomendacijų įgyvendinimo rezultatus. Jis nuolat siekė, kad sistemos veiklos trūkumai būtų nustatomi, o, gavęs audito ataskaitas su išvadomis ir rekomendacijomis, nedelsiant imdavo šalinti nustatytus trūkumus. Pareiškėjas taip pat užtikrino, kad Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įtaigose būtų keliama darbuotojų kvalifikacija. Per trejus metus 440 darbuotojų kėlė kvalifikaciją strateginio ir žmonių išteklių planavimo, viešųjų pirkimų vykdymo, buhalterinės apskaitos ir valstybės turto tvarkymo mokymuose.

4.       Pareiškėjo teigimu, po Įsakymo priėmimo Ministerija paskelbė pranešimą spaudai, kuriame nurodyta, jog Ministras priėmė Įsakymą neskirti pareiškėjo į pareigas. Teiginys, kad „privalome atsakingai įvertinti ne tik atrankoje pademonstruotus būsimo vadovo kvalifikacinius gebėjimus, bet ir jo nuveiktų darbų rezultatus“, rodo požiūrį, kad pareiškėjo nuveiktų darbų rezultatai tarsi yra neigiami ir, atitinkamai, kad jo kvalifikacija yra nepakankama. Citata „turinčių šiuolaikinės vadybos įgūdžių ir ambicijų modernizuoti visą sistemą“ taip pat sukuria įspūdį, kad pareiškėjo vadybos įgūdžiai nėra šiuolaikiniai ir jis į bausmių ir probacijos vykdymo sistemą žiūri aplaidžiai. Tokius teiginius, pareiškėjo manymu, paneigia aplinkybė, kad jis laimėjo atranką eiti Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas. Atrankos metu jau buvo įvertinta, ar jis išmano bausmių ir probacijos vykdymo sistemą, yra pajėgus jai vadovauti, gali įgyvendinti inovatyvius sprendimus, turi vadovavimo ir administravimo gebėjimų, yra pasirengęs įgyvendinti jam pavestas funkcijas. Akivaizdu, jog tai, kad pareiškėjas laimėjo atranką, patvirtina, kad jo savybės ir gebėjimai, reikalingi vykdyti pareigas, įvertinti teigiamai.

5.       Pareiškėjas taip pat tvirtino dėl straipsnių spaudoje, teisės į darbą pažeidimo, Įsakymo patyręs neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus – jo kompetencija abejojama visuomenėje, reputacija pažeminta, pakenkta geram jo, kaip pareigūno, vardui, jis negalėjo laiku pradėti darbo ir atitinkamai yra priverstas patirti nepagrįstas pravaikštas. Pareiškėjas priverstas nuolat aiškintis sutiktiems draugams bei pažįstamiems, be to, laimėjęs Atranką, pakeitė vasaros planus ir ruošėsi užimti pareigas. Nuo 2017 m. birželio 29 d. laukė paskyrimo, o iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. patyrė neigiamus išgyvenimus dėl delsimo paskirti jį į pareigas. Teisminis procesas prieš Ministeriją ir Ministrą taip pat didina neigiamus išgyvenimus. Atsakovo veiksmai buvo pakankamai intensyvūs, todėl pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 2 000 Eur.

6.       Pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose nesutiko su atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytais argumentas. Pareiškėjo vertinimu, Įsakymas, be kita ko, yra grindžiamas ir „reikšminga kitų institucijų informacija“. Pareiškėjas apie Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2017 m. liepos 17 d. atskirąjį raštą sužinojo tik iš atsakovo atsiliepimo į skundą ir Specialiųjų tyrimų tarnybos 2018 m. vasario 12 d. rašto Nr. 3S-01-269, kuris nebuvo išslaptintas. Pareiškėjas teigė, kad niekada nebuvo iškilę jokių abejonių dėl jo patikimumo, reputacijos bei atitikimo specialiesiems reikalavimams. Pareiškėjas nežinojo, ar jo atžvilgiu buvo taikoma kriminalinė žvalgyba, kokie buvo kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindai, ar prieš pateikiant į pareigas skiriančiajam asmeniui buvo patikrinta, ar jos taikymas buvo kontroliuojamas, ar gauta informacija pasitvirtino (nepasitvirtino), ar ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas (nepradėtas), ar sunaikinta (nesunaikinta) kriminalinės žvalgybos metu surinkta informacija, ar buvo prašoma prokuroro sutikimo išslaptinti tokią informaciją, siekiant ją panaudoti tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus.

7.       Pareiškėjas 2018 m. gegužės 31 d. paaiškinimuose detalizavo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo ir pažymėjo, jog egzistuoja visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos žalai atlyginti. Pajamų negavimo pradžia 2017 m. rugpjūčio 8 d., pabaiga – teismo sprendimo įvykdymo diena.

8.       Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai pažymėjo, kad audito ataskaitose nebuvo identifikuoti jo darbo trūkumai. Be to, jis turėjo leidimą dirbti su slapta informacija, dirbo viceministru, gavęs reikiamus leidimus. Jis (duomenys neskelbtini) m. atsistatydino iš Kalėjimų departamento direktoriaus pareigų, buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) viceministru.

9.       Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

10.       Atsakovas paaiškino, kad jis, organizuodamas ir vykdydamas atranką, vadovavosi Statuto 9 straipsnio 1 dalimi, 12 straipsnio 1 dalimi ir 13 straipsnio 2 dalimi, Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59 „Dėl pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių ir pataisos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau ir Taisyklės) ir Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 (toliau – ir Aprašas). Atsakovo vertinimu, Įsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje ir kituose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad Ministras, priimdamas Įsakymą, plečiamai aiškino jam Statuto 9 straipsnio 1 dalimi suteiktą kompetenciją ir peržengė suteiktos diskrecijos ribas, nes neva taikė nenustatytus reikalavimus. Ministras, organizuodamas ir vykdydamas atranką į Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas, susidūrė su neeiline situacija, kai atrankoje pripažintas laimėjusiu pareiškėjas (duomenys neskelbtini) jau ėjo Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas, iš kurių atsistatydino savo noru, ši aplinkybė negalėjo būti neįvertinta sprendžiant klausimą dėl pretendento paskyrimo. Nei Taisyklės, nei Aprašas nenustato atrankos į pataisos pareigūnų pareigas pripažinimo neįvykusiu pagrindų, tačiau tai nereiškia, kad atsakovas neturi pareigos laikytis kitų teisės aktų reikalavimų. Ministras turi paskirti Kalėjimų departamento direktorių į pareigas, bet tuo pačiu metu jis turi užtikrinti, kad būtų įgyvendinti Kalėjimų departamentui nustatyti tikslai ir funkcijos (Teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 (toliau – ir Ministerijos nuostatai) 7, 8 p.) bei valstybės politika Ministrui priskirtoje bausmių vykdymo srityje (Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26 str. 1 d., Ministerijos nuostatų 7 p.). Be to, atsakovas turi diskrecijos teisę po įvykdytos atrankos paskirti pataisos pareigūną į pareigas.

11.       Atsakovas tvirtino įvertinęs tai, kad bausmių vykdymo sistemos problemos, kurios buvo pareiškėjui jau einant Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas, neišnyko. Taip pat aiškėja naujos aplinkybės ir po atrankos iškyla naujų iššūkių, o Atrankos komisija neturėjo galimybių šias aplinkybes įvertinti. Atsižvelgdamas į tai, Ministras, neperžengdamas turimos diskrecijos teisės, nusprendė neskirti pareiškėjo į Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas (problemos: kiekvieną savaitę atsiranda dažniausiai neigiamo pobūdžio publikacijos visuomenės informavimo priemonėse; per paskutinį pusmetį iki paskelbtos atrankos Ministerija atliko keturis plataus pobūdžio aukštas pareigas užimančių pataisos pareigūnų tarnybinius patikrinimus; Kalėjimų departamentas – eilę kitų pataisos pareigūnų tarnybinės veiklos patikrinimų; administraciniai teismai apkrauti bylomis dėl netinkamų kalinimo sąlygų, tačiau dėl per lėtai vykstančių viešųjų pirkimų procedūrų bei rekonstravimo ir statybos darbų sudėtinga užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas; pataisos įstaigų darbuotojai negali taikytis su esama situacija, kai kurie iš jų kreipiasi į kompetentingas institucijas ir viešai reiškia savo nepasitenkinimą, pavyzdžiui, buvo padaryti keli R. K. vieši pareiškimai, vienas iš kurių – dėl pakartotinių pažeidimų bausmių vykdymo sistemoje buvo padarytas jau po atrankos 2017 m. rugpjūčio 2 d., ir kt.). Įsakyme nurodyta, kad Ministras priėmė sprendimą, atsižvelgdamas į bausmių vykdymo sistemos esminių pokyčių ir šios sistemos pertvarkos būtinumą, į tai, kad laikotarpiu (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėjui einant Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas, Kontrolės išvadose buvo konstatuoti Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose sisteminių ir tęstinių valstybės biudžeto asignavimų, valstybės turto valdymo ir kontrolės, viešųjų pirkimų valdymo, žmogiškųjų išteklių planavimo ir valdymo, vidaus kontrolės trūkumai, taip pat į kitą tam tikrų institucijų pateiktą reikšmingą informaciją. (duomenys neskelbtini) m. valstybinio audito ataskaitose nustatyta finansinės atskaitomybės trūkumų bei skirtų asignavimų panaudojimo teisėtumo pažeidimų. (duomenys neskelbtini) m. vidaus audito ataskaitose išreikštos abejonės, ar valstybės biudžeto lėšos naudojamos taupiai, racionaliai ir efektyviai, nustatyta, kad vidaus kontrolė investicijų projektų įgyvendinimo srityje yra silpna. Atsakovo nuomone, aplinkybė, kad, pareiškėjui einant Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas, jam nebuvo taikyta drausminė, baudžiamoji ar administracinė atsakomybė, savaime nepašalina abejonių dėl jo gebėjimų tinkamai vykdyti įgaliojimus ir jo, kaip buvusio aukštas pataisos įstaigos vadovo pareigas ėjusio pareigūno, atsakomybės. Ministras, įvertinęs Valstybės kontrolės ir vidaus audito tarnybos išvadas, Valstybės saugumo departamento 2017 m. liepos 7 d. raštu Nr. 18-5808, Specialiųjų tyrimų tarnybos 2017 m. liepos 17 d. raštu Nr. 4-01-5287 ir papildomai šios tarnybos atsiųstą įslaptintą informaciją, gautą Ministerijoje 2017 m. liepos 17 d., padarė išvadą, jog yra pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo galimybių užimti siekiamas pareigas ir pasiekti kitokių darbo rezultatų bei įstaigai nustatytus tikslus ir įgyvendinti funkcijas. Ministras, nepaskirdamas pareiškėjo į pareigas, netęsė priėmimo procedūros dėl objektyvių priežasčių, susijusių su būtinumu spręsti svarbius struktūrinius klausimus bausmių vykdymo srityje, o tai, pagal teismų praktiką, vertintina kaip įstaigos vadovo diskrecija.

12.       Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo negautos pajamos galėtų būti atlygintos, jeigu jos yra realiai tikėtinos ir pagrįstos. Pareiškėjas nebuvo paskirtas į Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas ir šiuo metu nėra pataisos įstaigų pareigūnas, todėl jo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Be to, pareiškėjas nepaneigė galimybės, jog šiuo metu jis dirba ar gali dirbti kitą darbą ir turėti pajamų (yra nurodęs, kad užsiima individualia veikla), todėl reiškiamas reikalavimas galėtų būti vertinamas ir kaip siekis nepagrįstai praturtėti. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą taip pat yra nepagrįstas, nes jis neįrodė visų būtinų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, o svarbiausia – neteisėtų veiksmų.

13.       Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas teigė, kad Ministerijos Personalo skyriaus darbuotoja neturėjo informacijos apie pareiškėją, todėl paėmė jo prašymą skirti į pareigas. Šiuo metu jau yra paskirtas Kalėjimų departamento direktorius, jokių galimybių jį atleisti nėra. Atsakovas pakartojo, kad pareiškėjas neturi pagrindo reikalauti atlyginti turtinę žalą, nes jis nėjo pareigų Ministerijoje. Tuo atveju, jei šis pareiškėjo reikalavimas būtų tenkintas, atsakovas prašė priteistino žalos atlyginimo dydį sumažinti privalomų mokėti mokesčių dydžiu.

14.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

15.       Specialiųjų tyrimų tarnyba teigė visą turimą informaciją pateikusi į pareigas skiriančiam subjektui, kuris ją ir įvertino bei priėmė sprendimą. Kadangi nebuvo nustatytas pagrindas įslaptintą informaciją išslaptinti, įslaptinta informacija pateikta teismui susipažinti.

16.       Teismo posėdžio metu Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovė paaiškino, jog yra nusistovėjusi įprasta praktika, kad pagal vieną pateiktą užklausimą gali būti parengiami du atsakymai, viename iš jų pateikiant įslaptintą informaciją.

 

II.

 

17.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 4 d. sprendimu pareiškėjo A. N. skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2017 m. rugpjūčio 8 d. įsakymą Nr. 1P-99 ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 4 934 Eur turtinei žalai bei 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

18.       Teismas nustatė, kad atranka Kalėjimų departamento direktoriaus pareigoms užimti buvo paskelbta Ministro 2017 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1P-52. Pareiškėjas 2017 m. balandžio
10 d. pateikė prašymą leisti dalyvauti Atrankoje ir kitus reikiamus dokumentus. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2017 m. gegužės 9 d. pažymoje Nr. 750 pareiškėjas buvo pripažintas tinkamu tolesnei tarnybai. Ministerijos 2017 m. birželio 29 d. pretendentų į Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas atrankos protokole užfiksuoti atrankos įvertinimo rezultatai, jog pareiškėjas surinko
8,42 balo, kiti du pretendentai nesurinko 6 balų.

19.       Specialiųjų tyrimų tarnyba 2017 m. liepos 1 d. rašte Nr. 4-01-5287 Ministrui pateikė informaciją, kurioje nurodyta, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, Administracinių teisės pažeidimų registre, Prevencinio poveikio priemonių taikymo registre, Vidaus reikalų pareigūnų registre, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinėse sistemose, 2017 m. liepos 4 d. duomenimis, informacijos, nurodytos Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, apie pareiškėją nėra. Taip pat nurodė, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, Valstybės tarnybos departamentas ir kitos įstaigos informacijos, nurodytos Korupcijos prevencijos įstatymo 
9 straipsnio 2 dalyje, apie šį asmenį nepateikė.

20.       Valstybės saugumo departamentas 2017 m. liepos 7 d. rašte Nr. 18-5808 informavo Ministeriją, kad pareiškėjui gali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.

21.       Specialiųjų tyrimų tarnyba 2017 m. liepos 4 d. rašte, atsakydama į Ministro 2017 m. liepos 4 d. paklausimą, pateikė Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytą informaciją apie pareiškėją.

22.       Pareiškėjas 2017 m. liepos 19 d. pateikė prašymą skirti jį į Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas.

23.       Ministras 2017 m. rugpjūčio 8 d. priėmė ginčijamą Įsakymą. Įsakymas priimtas vadovaujantis Statuto 9 straipsnio 1 dalimi, 13 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į bausmių vykdymo sistemos esminių pokyčių ir šios sistemos pertvarkos būtinumą, į tai, kad, pareiškėjui (duomenys neskelbtini) einant Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas, Valstybės kontrolės ir vidaus audito tarnybos išvadose konstatuota, kad Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose yra sisteminių ir tęstinių valstybės biudžeto asignavimų, valstybės turto valdymo ir kontrolės, viešųjų pirkimų vykdymo, žmogiškųjų išteklių planavimo ir valdymo, vidaus kontrolės trūkumų, taip pat į kitą tam tikrų institucijų pateiktą reikšmingą informaciją ir į pareiškėjo 2017 m. liepos 19 d. prašymą Nr. 3R-3034. Įsakymo teisinis pagrindas – Statuto 9 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnio 2 dalis.

24.       Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, sutiko su atsakovo pozicija, kad Ministras pagal jam suteiktus įgaliojimus turi diskrecijos teisę skirti atranką laimėjusį kandidatą arba ne. Tačiau, teismo vertinimu, Įsakyme nurodyti teisinis ir faktinis pagrindai nėra pakankami, juose be Statuto nuostatų pateiktos bendro pobūdžio išvados, kurios rašytiniais įrodymais nepagrįstos. Ministras, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, turi tinkamai motyvuoti sprendimus, motyvai turi būti žinomi asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas atitinkamas aktas.

25.       Teismas pažymėjo, kad Ministro diskrecijos teisė nėra absoliuti. Atrankos komisija įvertino pareiškėjo gebėjimus, įgūdžius ir jo turimą kvalifikaciją. Ministerija neginčijo atrankos procedūrų ar minėtos Komisijos sprendimo dėl laimėjusio asmens. Teismas sutiko su pareiškėjo pozicija, kad ne Ministras, o Atrankos komisija įvertino jo gebėjimus ir kvalifikaciją užimti pareigas. Taigi, specialieji reikalavimai ir gebėjimai vadovauti Kalėjimų departamentui buvo įvertinti atrankos etape. Jokie kiti nauji reikalavimai negalėjo būti keliami pareiškėjui, jį skiriant į pareigas. Įvertinus pareiškėjo Asmens byloje surinktus dokumentus, nenustatytos Statuto
10 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant asmuo negali pretenduoti į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose. Atsakovas nei atsiliepime, nei teismo posėdyje tokių irgi nenurodė. Pareiškėjo atsistatydinimas iš užimtų pareigų negali būti prilyginamas jo atleidimui iš tarnybos.

26.       Valstybinio audito (duomenys neskelbtini) ataskaitoje Nr. FA-P-40-2-93 (audituojamas laikotarpis (duomenys neskelbtini)); Valstybinio audito (duomenys neskelbtini) ataskaitoje Nr. FA-P-40-3-38 (vertintas (duomenys neskelbtini) laikotarpis ir Kalėjimų departamentui pateiktos rekomendacijos), Valstybinio audito (duomenys neskelbtini) ataskaitoje Nr. FA-P-40-5-15-1 (audituoti (duomenys neskelbtini) m.); Vidaus audito (duomenys neskelbtini) ataskaitoje Nr. IV-I „Investicijų projektų vertinimas“ (buvo vertinamas (duomenys neskelbtini) laikotarpis); Vidaus audito ataskaitoje (duomenys neskelbtini) Nr. 1V-7 „Probacijos Įstatymo nuostatų Įgyvendinimo vertinimas“ (vertintas (duomenys neskelbtini) laikotarpis); Vidaus audito (duomenys neskelbtini) ataskaitoje Nr. 1V-10 „Investicijų projekto auditas“ (audituotas (duomenys neskelbtini) m. laikotarpis) nustatyti veiklos trūkumai, teismo nuomone, negali būti vertinami kaip paneigiantys pareiškėjo kompetenciją ar gebėjimus vadovauti Kalėjimų departamentui. Audito laikotarpiai apima ne tik pareiškėjo vadovavimo laikotarpį. Rekomendacijose buvo nustatytos priemonės, terminai pažeidimams pašalinti, o pareiškėjas teigė, kad išvados buvo įgyvendintos, ir nurodė, kaip jas įgyvendino. Atsakovas šių faktų neginčijo. Teismas atsakovo teiginius, kad tam tikros atrinktos išvados patvirtina, jog pareiškėjo vadovavimas buvo netinkamas, vertino kaip atsakovo poziciją. Ministerija teismui neindividualizavo, kokių konkrečių uždavinių, keliamų Kalėjimų departamento direktoriaus pareigybei, pareiškėjas negalėtų užtikrinti ar tinkamai įvykdyti. Teismui taip pat nepateikti duomenys, kad dėl minėtų audito išvadų pareiškėjui būtų buvusi taikyta teisinė atsakomybė ar kitos poveikio priemonės. Atsakovo nurodytos problemos yra tęstinės bausmių vykdymo sistemoje, jos negali būti vertinamos kaip teisinis pagrindas neskirti pareiškėjo į pareigas. Duomenų, kad bausmių vykdymo sistemos problemos atsirado dėl netinkamo pareiškėjo vadovavimo, nėra.

27.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, remiantis pareiškėjo Asmens byla, jo tarnybinė veikla vertinta tik teigiamai, t. y. gerai ((duomenys neskelbtini) m. veikla), labai gerai ((duomenys neskelbtini) m.), jam skirti apdovanojimai ((duomenys neskelbtini) įsakymu suteikta antra kvalifikacinė kategorija, (duomenys neskelbtini) įsakymu skirtas žinybinis garbės ženklas). Pareiškėjo Asmens byloje nėra jokių duomenų apie jo veiklos neigiamą įvertinimą, drausminių nuobaudų skyrimą. Kokių uždavinių jis neįgyvendino, eidamas Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas, byloje taip pat nenurodyta. Konstatuota, kad objektyvių aplinkybių, sudarančių pagrindą pareiškėjo, laimėjusio Atranką, neskirti į pareigas, atsakovas nenurodė ir joms pagrįsti duomenų nepateikė.

28.       Pastebėta, kad pats pareiškėjas (duomenys neskelbtini) metais ėjo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės vyriausiojo valstybinio auditoriaus pareigas, o (duomenys neskelbtini) metais – Policijos departamento Vidaus audito skyriaus vedėjo pareigas. Šiuo atveju pareiškėjo darbinė patirtis buvo itin reikšminga įgyvendinant valstybės kontrolės išvadų rekomendacijas, siekiant spręsti sistemines problemas. Šioje byloje nevertinamas jų turinys.

29.       Apie Įsakyme nurodytą faktinį pagrindą „reikšmingą kitų institucijų informaciją“, t. y. Specialiųjų tyrimo tarnybos 2017 m. liepos 17 d. atskirąjį raštą su žyma „Slaptai“, pareiškėjas teigė sužinojęs tik iš atsakovo atsiliepimo į skundą ir Specialiųjų tyrimų tarnybos 2018 m. vasario 12 d. rašto Nr. 3S-01-269. Jokių kitų duomenų, kad pareiškėjui būtų žinoma ši informacija, nėra. Įsakyme nedetalizuota, kokia konkreti informacija sudaro „reikšmingą kitų institucijų informaciją“. Teismas kreipėsi dėl Specialiųjų tyrimo tarnybos 2017 m. liepos 17 d. rašto išslaptinimo, tačiau pastarasis raštas nebuvo išslaptintas. Šio rašto turinys pareiškėjui nėra žinomas, o įslaptinta informacija buvo pateikta teismui susipažinti.

30.       Teismas, susipažinęs su Specialiųjų tyrimų tarnybos 2017 m. liepos 17 d. raštu, jame pateiktos informacijos nevertino kaip reikšmingos išvadai pareiškėjo neskirti į Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas. Šiuo atveju Ministras turėjo vertinti duomenų visumą, įvertinęs ir pareiškėjo Asmens byloje esančius duomenis (darbinę patirtį, veiklos vertinimą, skatinimą ir t. t.). Kaip minėta, Specialiųjų tyrimų tarnybos 2017 m. liepos 17 d. rašte konstatuota, kad informacijos, nurodytos Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, apie pareiškėją nėra, o Valstybės saugumo departamento 2017 m. liepos 7 d. rašte nurodyta, kad pareiškėjui gali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima „Visiškai slaptai“.

31.       Teismas akcentavo, kad tik Ministrui, kaip į pareigas skiriančiam subjektui, yra suteikta teisė vertinti pateiktos informacijos turinį, ir, įvertinus visumą surinktos medžiagos, motyvuotu sprendimu skirti asmenį į pareigas arba ne.

32.       Teismo posėdžio metu liudytoja buvusi ministrė M. V. teigė, jog pagrindinė priežastis neskirti pareiškėjo į pareigas buvo ta, kad jis jau ėjo šias pareigas, kurias atliko netinkamai. Ji atkreipė dėmesį į sistemines tęstines problemas, kurios liko neišspręstos. Ji nežinojo, ar specialiuosiuose reikalavimuose nebuvo įrašytas reikalavimas, jog asmuo neturi būti susijęs su laisvės atėmimo vietų sistema. Ji tvirtino, kad Įsakyme yra nurodytas jo teisinis pagrindas. Ji įvertino visumą dokumentų ir ilgai bei rimtai svarstė, kokį sprendimą priimti, todėl pažeidė
14 dienų terminą skirti pareiškėją į pareigas bei šio termino nepratęsė.

33.       Teismas konstatavo, kad Įsakymas nėra tinkamai pagrįstas. Įsakymo preambulėje nurodytas teisinis pagrindas nepatvirtina Įsakymo tinkamo motyvavimo ir pagrindimo. Neaišku, kokios objektyvios aplinkybės lėmė Įsakymo priėmimą, kaip buvo įvertintos Atrankos komisijos išvados. Nustatytos aplinkybės rodo, kad pareiškėjas atitiko specialiuosius reikalavimus, laimėjo atranką, tarnyboje buvo vertinamas tik teigiamai, o audito išvados nepaneigia jo turimos kvalifikacijos, gebėjimų užimti Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas. Jau po atrankos nustatyti nauji reikalavimai nebūti susijusiam su laisvės atėmimo vietų sistema rodo, jog neteisėtai buvo išplėsti reikalavimai. Ministras patvirtino, tai buvo esminis kriterijus pareiškėjo neskirti į pareigas. Teismas pabrėžė, kad vien vidinis Ministro įsitikinimas ar politiniai aspektai bei viešoje erdvėje išreikšta pozicija, R. K. pranešimas, negali suabsoliutinti Ministro diskrecijos.

34.       Teismas nustatė, kad buvo pažeistas Taisyklių 23 punkte nustatytas 14 dienų terminas, per kurį asmuo turėjo būti skirtas (šiuo atveju neskirtas) į pareigas. Šias aplinkybes pripažino ir pats Ministras. Terminas skirti į pareigas prasidėjo 2017 m. liepos 17 d. (gavus informaciją iš Specialiųjų tyrimų tarnybos), o Įsakymas priimtas 2017 m. rugpjūčio 8 d. Šis procedūrinis pažeidimas vertintas Ministro veiksmų, atliktų priimant Įsakymą, visumoje.

35.       Teismas priėjo išvadą, kad Ministras peržengė jam suteiktą diskreciją ir priėmė Įsakymą, viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, t. y. nesant teisinių motyvų neskirti pareiškėjo į pareigas. Pareiškėjas į pareigas nebuvo paskirtas neteisėtai ir nepagrįstai. Įsakymas yra naikintinas.

36.       Teismas, įvertinęs tai, kad šiuo metu Kalėjimo departamente yra paskirtas direktorius (Ministro 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. 1P-187), naujoje atrankoje pareiškėjas nedalyvavo, įsakymo dėl direktoriaus paskyrimo neginčijo, nusprendė pareiškėjo teises apginti taikant alternatyvų pažeistų teisių gynimo būdą – tenkinus jo materialinius reikalavimus (atlyginti turtinę ir neturtinę žalą), neįpareigojant atsakovo jį paskirti į Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas. Teismas šioje situacijoje teikė prioritetą teisinių santykių stabilumui, siekdamas pusiausvyros tarp šalių interesų gynybos.

37.       Reikalavimas atlyginti turtinę žalą grindžiamas tuo, kad pareiškėjas negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs eidamas Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas. Remiantis Ministerijos pateikta pažyma, 2017 m. liepos mėnesio pareiškėjo atlyginimo suma, neatskaičius mokesčių, buvo 2 195,92 Eur (atskaičius privalomus mokėjimus – 1 668,90 Eur). Pareiškėjas pateikė 2018 m. birželio 12 d. pažymą Nr. 18/06/12, kurioje nurodyta, jog už jo, veikiančio pagal individualios veiklos pažymą, suteiktas paslaugas nuo 2017 m. spalio 2 d. apmokėta 11 500 Eur. Duomenų, kad pareiškėjas nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. iki 2017 m. spalio 2 d. būtų gavęs pajamų, nėra. Kadangi pareiškėjas vykdo individualią veiklą ir nepateikė duomenų, kiek gavo grynojo pelno atskaičius privalomus mokėjimus, tai teismas, remdamasis oficialia Individualios veiklos skaičiuokle (https://www.sodra.lt/skaiciuokles/individualios_veiklos_skaiciuokle), apskaičiavo, kad pareiškėjo grynasis pelnas 2017 m. (atskaičius privalomus mokėjimus nuo 7 055,26) Eur buvo 3 572,65 Eur, o 2018 m. (atskaičius privalomus mokėjimus nuo 11 500 Eur) – 8 050 Eur, t. y. iš viso 11 622,65 Eur (3572,65 + 8 050). Nustatyta, kad pareiškėjui priteistina turtinės žalos atlyginimo suma – 4 934 Eur, kurią sudaro: 2017 m. rugpjūčio (pradedama skaičiuoti nuo liepos 8 d., taikant 22 darbo dienų
5 darbo dienų savaitėje trukmę, atėmus 5 darbo dienų sumą (75,86 x 5) 379,3 iš mėnesinio darbo užmokesčio (1 668,90–379,30) 1 289,60 Eur ir 2017 m. rugsėjo (1 668,90 Eur) mėnesiais negautas darbo užmokestis, atskaičius privalomus mokėjimus, kadangi pareiškėjas šiuo laikotarpiu, remiantis bylos duomenimis, pajamų negavo, t. y. 2 958,50 Eur (1 289,6 + 1 668,90); laikotarpiu nuo 2017 m. spalio mėnesio iki 2018 m. gegužės mėnesio priskaičiuoto darbo užmokesčio, atskaičius privalomus mokėjimus) ir gautų pajamų skirtumas tarp pareiškėjui turėto išmokėti atlyginimo ir realiai gautų pajamų, atskaičius privalomus mokėjimus, 1 728,55 Eur (13 351,20 (1 668,90 x 8) – 11 622,65
(8 050 + 3 572,65, gautas pelnas iš individualios veiklos); bei už 2018 m. birželio mėnesį priteistinas mėnesinis darbo užmokesčio skirtumas, sumažintas vidutine vieno mėnesio išmokų suma, 216,07 Eur (1 668,90 – 1 452,83 (11 622,65 / 8) ir už 2018 m. liepos mėnesio 3 darbo dienas negautas priskaičiuoto darbo užmokesčio bei gautų pajamų vienos darbo dienos vidurkio skirtumas, esant 21 darbo dienai 5 darbo dienų savaitėje 30,87 Eur ((216,07/21=10,29)x3). Taigi, pareiškėjas iki teismo sprendimo paskelbimo patyrė 4 934 Eur (suapvalinus 4 933,99 Eur sumą) dydžio turtinę žalą, kuri atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. Įsakymo, kuris šiuo teismo sprendimu panaikintas. Ministras neveikė taip, kaip turėjo veikti, ir viršydamas suteiktą diskrecijos teisę priėmė Įsakymą. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas gauna pajamas, neeliminuoja valstybės civilinės atsakomybės, o turi reikšmę realiai patirtos turtinės žalos atlyginimo dydžiui.

38.       Teismas pripažino, kad pareiškėjas patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, laimėjęs atranką įgijo teisėtą lūkestį užimti pareigas, tačiau dėl neteisėto sprendimo nebuvo į jas paskirtas. Akivaizdu, kad jis patyrė savivertės sumažėjimą, neigiamą emocinį poveikį ir dvasinius sukrėtimus, kurių intensyvumas patvirtina, jog pareiškėjo prašymas priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti yra pagrįstas ir tenkintinas.

39.       Teismas paliko nenagrinėtu pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi šis prašymas nebuvo individualizuotas.

 

III.

 

40.       Pareiškėjas A. N. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimą pakeisti ir jo skundą tenkinti visiškai, t. y.
1) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją priimti pareiškėją į atrankos būdu laimėtas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus (A lygis, 19 kategorija, statutinis valstybės tarnautojas, įstaigos vadovas) pareigas;
2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,
18 217 Eur turtinei žalai atlyginti už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. liepos 4 d., o nuo šios datos iki teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo  po 75,85 Eur  kiekvieną darbo dieną.

41.       Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kurioje teismas atmetė jo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo paskirti pareiškėją į atrankos būdu laimėtas pareigas, bei su priteisto turtinės žalos atlyginimo dydžiu. Teismo argumentai, kad „šiuo metu Kalėjimų departamente yra paskirtas direktorius; naujoje atrankoje pareiškėjas nedalyvavo, įsakymo dėl direktoriaus paskyrimo neginčijo“, negali būti pagrindu atmesti reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo paskirti pareiškėją į atrankoje laimėtas pareigas. Pareiškėjas kartu su skundu teismui buvo pateikęs prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – „sustabdyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos interneto svetainėje 2017 m. rugpjūčio 29 d. paskelbtą atranką Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pareigoms eiti“, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartyje nusprendė šio prašymo netenkinti, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. spalio 18 d. nutartimi pastarąją teismo nutartį paliko nepakeistą. Tai, kad teismai neužtikrino pareiškėjo reikalavimo ir netaikė jo prašytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, o atsakovas iki nagrinėjamos bylos išsprendimo vykdė naują atranką, negali turėti įtakos pareiškėjo pažeistų teisių teisminės gynybos apimčiai. Skelbdamas naują atranką į Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas, nors teisme dar nebuvo išspręstas pirmesnės atrankos laimėtojo (pareiškėjo) iškeltas ginčas, atsakovas prisiėmė tokio savo sprendimo galimų pasekmių riziką, t. y. kad pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju atsakovui gali tekti spręsti neteisėtai paskelbtos atrankos laimėtojo atleidimo klausimą. Pareiškėjui nebuvo jokio teisinio pagrindo dalyvauti atsakovo neteisėtai paskelbtoje naujoje atrankoje į Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas, nes jis yra pirmiau paskelbtos ir pagal teisės aktų nustatytas pagrindines procedūras bei taisykles įvykusios atrankos laimėtojas.

42.       Pareiškėjo nuomone, teismas jo skundo reikalavimų, kurie yra materialinio pobūdžio, patenkinimą nepagrįstai pripažino alternatyviu jo pažeistos teisės būti paskirtam į atrankoje laimėtas pareigas gynimo būdu. Pareiškėjo skundo pagrindinis ir esminis siekis yra ne materialinių reikalavimų patenkinimas, o siekis būti paskirtam į atrankos būdu laimėtas Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas ir šias pareigas vykdyti. Teismas jokio kito (alternatyvaus) pareiškėjo teisių gynimo būdo netaikė (pvz., nesprendė dėl kompensacijos priteisimo už 5 metų laikotarpį). Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą jį priimti į atrankoje laimėtas pareigas, nors ir buvo nagrinėtas, tačiau liko iš esmės neišspręstas. Be to, atsakovui nepaskyrus pareiškėjo į atrankoje laimėtas pareigas, į kurias skiriama 5 metų kadencijai, pareiškėjas šiam laikotarpiui neteisėtai neįgijo valstybės tarnautojo statuso. Šio praradimo pareiškėjui iš esmės negali kompensuoti joks materialus atlygis, nes nurodytas praradimas yra svarbus tarnybos Lietuvos valstybei stažo įgijimo ir socialinių garantijų kontekste, tokiu būdu yra pažeidžiami pareiškėjo teisėti lūkesčiai į atitinkamas su tarnybos stažu susijusias socialines garantijas, tarp jų – pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Kadangi atranka įvyko, ginčo dėl atrankos, kurią laimėjo pareiškėjas, teisėtumo byloje nėra, todėl atsakovas naują atranką paskelbė neteisėtai, be to, naujos atrankos procedūra pradėta 2017 m. rugpjūčio 29 d., t. y. net nepraėjus teisės aktuose nustatytam 30 kalendorinių dienų sprendimo apskundimo terminui. Pareiškėjas nesutinka su teismo pozicija, kad skundžiama teismo sprendimo dalis užtikrina pusiausvyrą tarp šalių interesų gynybos. Priešingai, teismas pažeistą pareiškėjo konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbą apgynė tik iš dalies, t. y. tik ta apimtimi, kuria panaikino Įsakymą. Neįpareigodamas atsakovo visiškai pašalinti padarytą pareiškėjo teisių pažeidimą (paskirti pareiškėją į atrankoje laimėtas pareigas), teismas nepagrįstai suteikė prioritetą atsakovo interesams, pažeidė bylos šalių procesinio lygiateisiškumo principą (pareiškėjas yra silpnesnioji tarnybinio ginčo šalis). Sprendžiant dėl pareiškėjo paskyrimo į laimėtas pareigas, vadovautinasi Darbo kodekso nuostatomis.

43.       Pareiškėjas nesutinka su teismo skaičiavimais dėl 2017 m. spalio mėn. – 2018 m. birželio mėn. negauto darbo užmokesčio dydžio (negautų pajamų). Pareiškėjo negauto darbo užmokesčio dydis (negautos pajamos) sudaro: 2017 m. rugpjūčio mėn. – 1 289,60 Eur; 2017 m. rugsėjo mėn. – 2018 m. birželio mėn. – 16 689,00 Eur; 2018 m. liepos mėn. – 238,44 Eur. Pareiškėjui už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d., kai buvo priimtas Įsakymas, iki pirmosios instancijos teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimo priėmimo dienos priteistinos turtinės žalos (negautų pajamų) dydis – 18 217 Eur. Kadangi turtinės žalos atlyginimas pareiškėjui turėtų būti skaičiuojamas iki teismo sprendimo šioje byloje visiško įvykdymo, jam nuo 2018 m. liepos 4 d. iki teismo sprendimo šioje byloje visiško įvykdymo priteistina po 75,85 Eur (1 668,90 Eur / 22 d. d.) už kiekvieną darbo dieną.

44.       Pareiškėjas tvirtina, kad teismas jam priteistinos turtinės žalos dydį nepagrįstai mažino jo individualios veiklos pajamomis. Pareiškėjas atitinka visus teismų praktikoje suformuluotus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio taikymo kriterijus: 1) dalyvaudamas atrankoje, pareiškėjas iš atrankos sąlygų ir teisės aktais nustatyto reguliavimo žinojo, kad Kalėjimų departamento direktoriaus pareigos yra A lygio, 19 kategorijos, į šias pareigas atrankos laimėtojas yra skiriamas 5 metų kadencijai, mokant darbo užmokestį, susidedantį iš Statute numatytų struktūrinių elementų; 2) dalyvaudamas atrankoje, pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad jis atitinka Statute įtvirtintas bendrąsias ir atrankai nustatytas specialiąsias sąlygas užimti Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas (tai nustatė pirmosios instancijos teismas) ir laimėjo atranką, o tai reiškia, kad normaliomis sąlygomis (t .y. jei atsakovas nebūtų priėmęs neteisėto Įsakymo) pareiškėjas būtų gavęs teisės aktų numatyto dydžio darbo užmokestį (pajamas iš Lietuvos valstybės biudžeto); 3) pareiškėjas šių pajamų negavo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų; 4) pareiškėjas byloje įrodė, kad jo negautos pajamos nėra hipotetinės, kad jos yra realios, apibrėžtos atitinkamu laiko tarpu (nuo neteisėto atsisakymo paskirti į pareigas dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo), apskaičiuojamos pagal teisės aktų nustatytus darbo užmokesčio apskaičiavimo elementus. Pareiškėjas pažymi, kad jis iki užsiimdamas individualia veikla nė karto neprašė nedarbo išmokų ir nesinaudojo jokia kita valstybės parama netekus darbo. Pareiškėjas nuo savarankiškai vykdytos individualios veiklos gautų pajamų mokėjo visus valstybės nustatytus privalomus mokesčius. Pareiškėjas iki skundo pateikimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui dienos (2017 m. rugsėjo 8 d.) ir iki teismo sprendimo pagal šį skundą priėmimo dienos (2018 m. liepos 4 d.) nedirbo valstybės ar savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ar savivaldybių įmonėse, finansuojamose iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės piniginių fondų, iš jų negavo darbo užmokesčio ar kitokio atlygio. Atsižvelgiant į tai, kad individuali veikla yra savarankiškos be valstybės pagalbos sukurtos pareiškėjo veiklos rezultatas, nėra socialiai teisinga, sąžininga ir pagrįsta nukentėjusio nuo valdžios institucijos neteisėtų veiksmų teisės stoti į valstybės tarnybą srityje asmens patirtos turtinės žalos dydį mažinti savarankiškos veiklos pajamų suma.

45.       Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. 

46.       Atsakovo vertinimu, teismo sprendimas buvo priimtas neįvertinus faktinių bylos aplinkybių, o vien formaliai taikant teisės aktus. Atsakovas teigia, kad Kalėjimų departamento direktoriui, kaip statutinės įstaigos vadovui, yra keliami didesni reikalavimai nei eiliniams valstybės tarnautojams, visuomenė jiems taiko aukštesnius moralės standartus ir jų atžvilgiu turi teisėtus lūkesčius. Įvertinus ginčijamo akto specifiką, Valstybės kontrolės ir vidaus audito išvadas bei Specialiųjų tyrimų tarnybos 2017 m. liepos 17 d. rašte pateiktą informaciją, pakanka duomenų, leidžiančių abejoti pareiškėjo gebėjimu dar kartą eiti Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas. Valstybės kontrolės ir vidaus audito išvadų, apimančių audituojamus laikotarpiu, gausa ir turinys bei išvadų sisteminis pobūdis, įvertinus besitęsiančias problemas bausmių vykdymo srityje, suponuoja, kad atskirų rekomendacijų įgyvendinimas savaime neparodo pretendento gebėjimų užtikrinti realų Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų valdymą. Nagrinėjamoje byloje nevertinamas pareiškėjo veiklos jam einant Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas turinys, bet akivaizdu, kad, bėgant laikui, tokie bausmių vykdymo sistemos veiklos aspektai kaip viešųjų pirkimų teisėtumo užtikrinimas, netinkamos kalinimo sąlygos, nusikaltimų toleravimas ir neigiama viešoji nuomonė liko nesureguliuoti. Atsakovas tvirtina, kad iš Įsakymo turinio yra akivaizdūs jo priėmimo teisiniai ir faktiniai pagrindai bei priėmimo aplinkybės, nurodyta informacija yra aiški ir pakankama, todėl teismas neturėjo pagrindo Įsakymą laikyti nepakankamai motyvuotu.

47.       Atsakovas atkreipia dėmesį į prieštaringas teismo išvadas, kad, viena vertus, pretendento atitiktis specialiesiems reikalavimams ir gebėjimai vadovauti buvo įvertinti atrankos etape, o pretendentą skiriant į pareigas jokie kiti nauji reikalavimai negalėjo būti keliami, kita vertus, Ministras turi diskrecijos teisę skirti pretendentą į pareigas arba ne, įvertinęs teisės aktuose nustatytą ir gautą informaciją. Atsakovas pažymi, kad Kalėjimų departamentas yra įstaiga, steigiama prie ministerijos valstybės politikai ministrui pavestose valdymo srityse įgyvendinti ir šios politikos formavimui bei įgyvendinimui aptarnauti. Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82, 224.11 punkte Vyriausybė įsipareigojo subalansuoti bausmių vykdymo politiką, Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą patobulinti taip, kad laisvės atėmimo bausmė būtų taikoma tik visuomenei pavojingiems asmenims už sunkius nusikaltimus, sumažinti įkalintų ir bausmę atliekančių asmenų skaičių. Teismo išvada, kad Ministras, priimdamas Įsakymą, peržengė savo diskrecijos ribas, yra nepagrįsta ir padaryta paviršutiniškai. Logiška, kad Ministras, žinodamas, jog pareiškėjas minėtas pareigas jau ėjo anksčiau, bet bausmių vykdymo sistemos problemos tęsiasi iki šiol, gavęs Specialiųjų tyrimų tarnybos 2017 m. liepos 17 d. raštu pateiktą įslaptintą informaciją, turėjo rimtų abejonių dėl pareiškėjo galimybių įgyvendinti Kalėjimų departamentui nustatytus tikslus ir funkcijas, padėti Ministrui formuoti valstybės politiką jam priskirtoje bausmių vykdymo srityje. Ministro veiksmus priimant Įsakymą laikant peržengiančiais jo turimos diskrecijos ribas, būtų ribojamos Ministro konstitucinės teisės būti atsakingam už valstybės politiką nustatytoje srityje bei laikytis atsakingo valdymo principų.

48.       Atsakovas tvirtina, kad teismas priėjo visiškai neobjektyvią išvadą, jog Specialiųjų tyrimų tarnybos 2017 m. liepos 17 d. rašte pateikta informacija nėra reikšminga sprendžiant dėl pareiškėjo skyrimo į Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas, o Ministras turėjo vertinti visumą duomenų, tarp jų – duomenis, esančius pareiškėjo Asmens byloje. Kadangi minėta informacija yra įslaptinta, atsakovas daugiau argumentų šiuo aspektu nepateikia, bet apeliacinės instancijos teismo prašo įdėmiai įvertinti šią informaciją ir pritarti jo pozicijai, kad ši informacija yra betarpiškai susijusi su reikalavimais, keliamais pretendentui į Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas.

49.       Atsakovo vertinimu, 2 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra nepagrįstai didelė. Pareiškėjas, apsispręsdamas antrą kartą pretenduoti į tas pačias pareigas, galėjo numanyti, kad jo kandidatūra bus vertinama itin įdėmiai, ir prisiėmė visą riziką, be to, dalyvavimas atrankos procese jam neužkirto kelio užsiimti kita teisinio pobūdžio veikla.

50.       Atsakovo nuomone, byla pagal jo apeliacinį skundą galėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

51.       Pareiškėjas A. N. atsiliepime į atsakovo skundą prašo jį atmesti.

52.       Pareiškėjo nuomone, teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė Įsakymo priėmimo faktines aplinkybes. Atsakovas nenurodė, kokio būtent reikalavimo teismo sprendimas neatitinka. Teismas įrodinėjimo naštą tarp šalių paskirstė tinkamai, t. y. būtent atsakovas turėjo įrodyti, kad, atsisakydamas priimti pareiškėją į atrankoje laimėtas pareigas, jis priėmėm teisėtą administracinį aktą. Teismas priėjo teisingą išvadą, kad Įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes jame nurodyti teisinis ir faktinis pagrindai nėra pakankamai, juose, be Statuto nuostatų, pateiktos bendro pobūdžio išvados, nepagrįstos rašytiniais įrodymais. Pareiškėjas nesutinka, kad teismo išvados dėl naujų specialiųjų reikalavimų nustatymo ir Ministro diskrecijos teisės skirti atranką laimėjusį pretendentą į pareigas yra prieštaringos ir nepagrįstos. Pareiškėjas sutinka su šiuo aspektu teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, pažymėdamas, kad konkrečiai jam buvo iškeltas naujas ir nepagrįstas specialusis reikalavimas – nebūti susijusiu su laisvės atėmimo vietų sistema. Pareiškėjas neneigia, kad Ministras jam suteiktų įgaliojimų ribose turi diskreciją spręsti, ar skirti atranką laimėjusį asmenį į pareigas, tačiau šiuo atveju Ministras peržengė jam suteiktos diskrecijos ribas. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo pozicija, kad teismas Specialiųjų tyrimų tarnybos 2017 m. liepos 17 d. rašte pateiktą informaciją įvertino neobjektyviai. Atsakovas šių savo abejonių nepagrindė jokiais įrodymais. Pareiškėjas taip pat nesutinka, kad jam priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė. Pareiškėjo sprendimas dalyvauti atrankoje nesudaro pagrindo abejoti teismo sprendimu jam priteisi tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

53.       Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti.

54.       Atsakovas tvirtina, kad teismas apgynė pareiškėjo teises, jam priteisdamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Pažeidimo konstatavimas ir turtinės bei neturtinės žalos priteisimas yra pakankama priemonė apginti pareiškėjo interesus. Pareiškėjo pasvarstymai, kad alternatyviu jo teisių gynimo būdu būtų galima laikyti kompensacijos priteisimą už 5 metų laikotarpį (kadencijos trukmė) yra nelogiški, nes nėra jokių garantijų, jog pareiškėjas Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas būtų užėmęs visą šį laikotarpį ir įgytų teisę į atitinkamas garantijas. Be to, teismo sprendimo panaikinti Įsakymą motyvai yra akivaizdžiai vertinamojo pobūdžio (Ministras viršijo jam suteiktą diskrecijos teisę, Įsakymas nėra pakankamai motyvuotas ir kt.), todėl ginčo atveju negalima daryti išvados, kad klausimas dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo buvo aiškus ir vienareikšmis, o Ministras grubiai pažeidė teisės aktų reikalavimus.

55.       Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo skundo teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos teikė mokamas paslaugas. Jeigu pareiškėjas užimtų Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas, jis tokių paslaugų, manytina, neteiktų ir gautų tik atlyginimą už tarnybą. Jeigu teismas nebūtų sumažinęs pareiškėjui priteistino turtinės žalos atlyginimo, pareiškėjas būtų nepagrįstai praturtėjęs. Be to, pareiškėjas neįrodė, kad jis atitinka visas Civilinio kodekso 6.249 straipsnyje nustatytas sąlygas, nes jis savo reikalavimą formuoja į ateitį, o dėl tokio reikalavimo pagrįstumo nėra garantijų (jei pareiškėjas būtų buvęs paskirtas į Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas, neaišku, kokio tiksliai dydžio atlyginimą ir kiek laiko jis gautų). Pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis yra sumokėjęs visus mokesčius nuo pajamų, gautų iš individualios veiklos. Kita vertus, ši aplinkybė nereiškia, kad šios lėšos neturėtų būti atimamos iš jam priteistinos žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

56.       Bylos nagrinėjimo dalyką sudaro ministro diskrecijos ribos sprendžiant dėl atranką laimėjusio asmens skyrimo į pavaldžios institucijos vadovo pareigas.

57.       Pareiškėjas ginčija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2017 m. rugpjūčio 8 d. įsakymą Nr. 1P-99 „Dėl sprendimo neskirti A. N. į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pareigas priėmimo“, kuris priimtas remiantis Statuto 9 straipsnio 1 dalimi, 13 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į bausmių vykdymo sistemos esminių pokyčių ir šios sistemos pertvarkos būtinumą, į tai, kad nuo (duomenys neskelbtini) A. N. einant Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas Valstybės kontrolės ir vidaus audito tarnybos išvadose konstatuota Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose sisteminių ir tęstinių valstybės biudžeto asignavimų, valstybės turto valdymo ir kontrolės, viešųjų pirkimų vykdymo, žmogiškųjų išteklių planavimo ir valdymo, vidaus kontrolės trūkumų, taip pat į kitą tam tikrų institucijų pateiktą reikšmingą informaciją bei pareiškėjo 2017 m. liepos 19 d. prašymą Nr. 3R-3034.

58.       Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1980 m. kovo 11 d. rekomendacijoje Nr. (80) 2 „Dėl administravimo subjektų diskrecinių galių įgyvendinimo“ pabrėžiama, kad viešojo administravimo subjektas privalo veikti jam suteiktos kompetencijos ribose, įgyvendinant diskreciją turi būti užtikrintas diskrecinių sprendimų teisėtumas, motyvuotumas, nešališkumas ir objektyvumas, užtikrinama asmenų, kuriuos šie sprendimai liečia, lygybė prieš įstatymus, priimamų sprendimų proporcingumas jais siekiamam tikslui, protingo termino reikalavimas administracinės diskrecijos įgyvendinimo procese, kitų tinkamo administracinės diskrecijos įgyvendinimo proceso principų gerbimas.

59.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų diskrecijos teisė įvardijama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinant jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias. Vadovaujamasi principu, kad diskrecijos teisė teisinėje valstybėje negali būti absoliuti, neturi būti aiškinama kaip nemotyvuotas ir niekuo nesaistomas pasirinkimas. Diskrecijos teise besinaudojantys subjektai yra suvaržyti bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų. Teisėtumo principas reiškia, kad visi teisės subjektai, iš jų – ir valstybės institucijos, jų pareigūnai, turi vienodai laikytis įstatymo reikalavimų, nepiktnaudžiauti joms suteiktais įgaliojimais, laikytis objektyvumo ir nešališkumo, lygybės prieš įstatymą ir proporcingumo principų, o savo sprendimus, priimamus vadovaujantis diskrecijos teise, turi pagrįsti objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais – įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą administracinėje byloje 
Nr. A492-1570/2012, 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014, 
2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2112-520/2015). Naudotis suteikta diskrecija galima tik neperžengiant įstatymo nustatytų ribų ir atsižvelgiant į įstatymo nustatytus reikalavimus, kad nebūtų pažeidžiami bendrieji teisės principai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje
Nr. A858-889/2013).

60.       Aptariant nagrinėjamu atveju Ministro diskrecijos ribas priimant sprendimus vienu iš esmin aspektų yra toji kompetencijos sritis, kurioje buvo priimtas individualus sprendimas, taip pat Ministrui pagal teisės aktus keliami uždaviniai bei tenkanti atsakomybė už valstybės politikos įgyvendinimą šioje srityje.

61.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 98 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad ministras vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus, taip pat vykdo kitas įstatymų numatytas funkcijas. Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 1 dalis nustato, kad ministrai yra atsakingi už jiems pavestas valdymo sritis, kurias nustato šis ir kiti įstatymai, o
14 punktas numato, kad ministrai įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų įstaigų prie ministerijų vadovus, juos skatina ir skiria jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas ir pašalpas, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Teisingumo ministerijos nuostatų 7 punkte prie ministerijos veiklos tikslų priskirtas valstybės politikos nacionalinės teisinės sistemos plėtros, baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso, suėmimo, bausmių ir probacijos vykdymo, administracinės teisės, administracinių teisės pažeidimų nagrinėjimo proceso, administracinių bylų teisenos bei kitose srityse organizavimas, koordinavimas ir šios valstybės politikos įgyvendinimo kontrolė. Vyriausybės įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad Kalėjimų departamentas yra įstaiga, steigiama prie ministerijos valstybės politikai ministrui pavestose valdymo srityse įgyvendinti ir šios politikos formavimui bei įgyvendinimui aptarnauti. Atsižvelgiant į aptartą reglamentavimą, Ministras, įgyvendindamas jam pavestas funkcijas, turi turėti plačią diskreciją ministerijos veiklos tikslams ir keliamiems valstybės politikos uždaviniams pasiekti.

62.       Teisingumo ministro kompetencija įgyvendinant valstybės politiką pavestoje valdymo srityje Kalėjimų departamente išsamiai reglamentuota Statuto 6 straipsnyje (Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų steigimas, reorganizavimas, partvarkymas ir likvidavimas), 7 straipsnyje (Duomenų tvarkymas), 9 straipsnyje (Kalėjimo departamento ir jam pavaldžių įstaigų valdymas), 12 straipsnyje (Asmenų atranka į pataisos pareigūnų pareigas), 13 straipsnyje (Skyrimas į pataisos pareigūnų pareigas), 14 straipsnyje (Priesaika) bei kituose. Statute yra išsamiai aptarta Ministro kompetencija susijusi su pataisos pareigūnų, tarp jų ir Kalėjimų departamento vadovo paskyrimu, jų funkcijų apibrėžimu: Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų valdymą įgyvendina teisingumo ministras; Teisingumo ministras tvirtina pataisos pareigūnų pareigybių poreikio nustatymo, pareigybių aprašymų rengimo ir pataisos pareigūnų kompetencijos lygių nustatymo metodikas; Kalėjimų departamento direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų, Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų direktorių pareigybių aprašymus tvirtina teisingumo ministras (9 str. 1, 2, 7 d.); Asmenų atranką į pataisos pareigūnų pareigas atlieka atrankos komisija; Atrankos komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 5 narių į pataisos pareigūno pareigas skiriančio vadovo sprendimu. Atrankos į pataisos pareigūnų pareigas taisykles tvirtina teisingumo ministras (12 str. 2 d., 3 d.); Statuto 12 straipsnyje nustatyta tvarka atrinktus asmenis į Kalėjimų departamento direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo ir Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos direktoriaus pareigas 5 metų kadencijai skiria teisingumo ministras (13 str. 3 d.).

63.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Ministrui suteikta kompetencija priimti teisės aktus, tarp jų Atrankos į pataisos pareigūnų pareigas taisykles, sudaryti Atrankos komisiją yra ne tik Ministro diskrecijos realizavimo priemonės, bet ir diskrecijos ribų nustatymo instrumentas, nes Ministras yra saistomas savo paties nustatytų taisyklių: skiria į pareigas Statuto 12 straipsnyje nustatyta tvarka atrinktą asmenį į Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas (Statuto 13 str. 3 d.). Kai byloje nėra kvestionuojamas įvykusios Atrankos teisėtumas, Atrankos komisijos kompetentingumas bei nešališkumas, Ministro diskrecija neskirti pagal iš anksto nustatytus kriterijus atrinko asmens į pareigas tampa itin siaura, ji turėtų būti grindžiama įstatyme numatytomis ir/ar kitomis objektyviomis aplinkybėmis, kurios negalėjo būti žinomos iki Atrankos organizavimo, be to, dėl savo pobūdžio šios aplinkybės turėtų būti pakankamai akivaizdžios, patvirtinančios, kad asmens skyrimas į pareigas neatitiks tų tikslų ir uždavinių, kurie keliami atitinkamai institucijai.

64.       Nagrinėjamu atveju atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino būtent tokių reikšmingų aplinkybių, kurios objektyviai pagrindžia ministro sprendimą neskirti į pareigas atranką laimėjusio pareiškėjo, ir jomis nurodo teismui pateiktas Valstybės kontrolės ir vidaus audito išvadas bei Teisingumo ministerijai pateiktą Specialiųjų tyrimų tarnybos 2017 m. liepos 17 d. informaciją. Ginčo byloje dėl to, kad skiriant Atranką laimėjusį asmenį būtų paaiškėjusios aplinkybės, numatytos Statuto 10 straipsnyje, nėra, todėl sprendžiant dėl ginčijamo Įsakymo teisėtumo turi būti vertinama, ar Ministras, jį priimdamas, tinkamai naudojosi savo diskrecija, ar buvo teisėtas pagrindas remtis aplinkybėmis, nustatytomis Valstybės kontrolės ir vidaus audito išvadose bei Specialiųjų tyrimų tarnybos informacijoje, ar pasirinktos priemonės atitiko proporcingumo principo reikalavimus.

65.       Ginčijamame įsakyme nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjui einant Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas Valstybės kontrolės ir vidaus audito tarnybos išvadose konstatuota Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose sisteminių ir tęstinių valstybės biudžeto asignavimų, valstybės turto valdymo ir kontrolės, viešųjų pirkimų vykdymo, žmogiškųjų išteklių planavimo ir valdymo, vidaus kontrolės trūkumų; apeliaciniame skunde atsakovas akcentuoja, kad, nors nagrinėjamoje byloje nevertinamas pareiškėjo jam anksčiau einant Kalėjimų departamento pareigas veiklos turinys ir po jo atliekančių šias pareigas pareigūnų veikla, bet yra pakankamai akivaizdu, kad bėgant laikui, tokie bausmių vykdymo sistemos aspektai kaip viešųjų pirkimų teisėtumo užtikrinimas, netinkamos kalinimo sąlygos, nusikaltimų toleravimas ir neigiama viešoji nuomonė vis dar išlieka nesureguliuoti, kad tai byloja apie sisteminį problemų pobūdį ir yra rimtas pagrindas suabejoti pareiškėjo gebėjimu dar kartą eiti tas pačias pareigas.

66.       Nesutikdama su atsakovo teiginiais, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad nurodomos Valstybės kontrolės ir vidaus audito tarnybos išvados (žr. nutarties 11 p.) turėjo būti žinomos ir vertinamos Atrankos metu (ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad Atrankos komisiją sudaro Ministras). Pareiškėjas Kalėjimų departamento direktoriaus pareigų atsistatydino (duomenys neskelbtini) savo noru, (duomenys neskelbtini) ėjo (duomenys neskelbtini) viceministro pareigas, jo tarnybinė veikla Kalėjimų departamento direktoriaus pareigose buvo vertinama teigiamai – Ministras (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. 1P-110 jam suteikė pataisos generalinio pareigūno tarnybinį rangą, (duomenys neskelbtini) m. veiklos rezultatai įvertinti labai gerai, (duomenys neskelbtini) m. – gerai, (duomenys neskelbtini) jam suteikta antra kvalifikacinė kategorija, (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. 1P-139 jam skirtas žinybinis garbės ženklas „Kryžius už nuopelnus Lietuvos bausmių vykdymo sistemai“.

67.       Atsakovas nepaneigė pareiškėjo argumentų, kad eidamas Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas, pareiškėjas priėmė visus reikalingus sprendimus dėl valstybinio audito ar vidaus audito ataskaitose nustatytų trūkumų šalinimo, užtikrino rekomendacijų įgyvendinimą, kaltus asmenis patraukė drausminėn ar tarnybinėn atsakomybėn bei auditus atlikusias institucijas informavo apie rekomendacijų įgyvendinimo rezultatus. Minimų Valstybės kontrolės ir vidaus audito tarnybos išvadų pagrindu jam tarnybinė atsakomybė nebuvo taikoma, po pareiškėjo atleidimo iš Kalėjimų departamento direktoriaus pareigų jas ėjo kiti asmenys, todėl, net ir pripažinus, kad Ministras, priimdamas Įsakymą galėjo atsižvelgti šias išvadas, jos nesudarė objektyvaus pagrindo vertinti neigiamai pareiškėjo veiklą jam anksčiau einant Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas. Ministras, pastarosiomis aplinkybėmis grįsdamas atsisakymą Atranką laimėjusį pareiškėją skirti į pareigas, savo diskrecija naudojosi netinkamai, todėl ginčijamas įsakymas negali būti laikomas teisiškai pagrįstu pasirinkimu. 

68.       Kitas argumentas, kurį atsakovas nurodo apeliaciniame skunde, yra Teisingumo ministerijai pateikta Specialiųjų tyrimų tarnybos 2017 m. liepos 17 d. informacija, kuri nėra išslaptinta, tačiau taip pat turi lemiamą reikšmę apsisprendžiant dėl pareiškėjo paskyrimo. Pažymėtina, kad šiuo raštu pateikiama informacija iš esmės neatitinka kitame Specialiųjų tyrimų tarnybos 2017 m. liepos 17 d. rašte Nr. 4-01-5287 pateikiamų duomenų, kad nėra informacijos, nurodytos Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, taip pat Valstybės saugumo departamento 2017 m. liepos 7 d. rašte pateikiamos išvados, kad pareiškėjui gali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima „Visiškai slaptai“. Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, susipažino su Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktu raštu, ir jame pateiktos informacijos nevertino kaip reikšmingos išvadai pareiškėjo neskirti į Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo (teisėjų kolegijos) vertinimu, todėl papildomai šių duomenų netiria, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ši informacija turėjo būti vertina duomenų, esančių pareiškėjo Asmens byloje (darbinės patirtis, veiklos vertinimai, skatinimas ir t. t.), visumos kontekste.

69.       Remiantis išdėstytais motyvais, atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, pagrindžiančias ginčijamo Įsakymo priėmimą, atmestini. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad po Atrankos nustatyti nauji reikalavimai nebūti susijusiam su laisvės atėmimo vietų sistema rodo, jog neteisėtai buvo išplėsti atrankos kriterijai, jie negalėjo būti taikomi pareiškėjui; gi Ministras išsakydamas tokias nuostatas viešojoje erdvėje, pripažino, jog šis kriterijus lėmė apsisprendimą pareiškėjo neskirti į pareigas.

70.       Byloje nustatyta, kad Ministras 2017 m. rugpjūčio 29 d. paskelbė naują atranką į Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas, pareiškėjas šioje atrankoje nedalyvavo; Ministro
2017 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1P-187 paskirtas naujas Kalėjimų departamento direktorius, todėl pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo reikalavimus, pagrįstai taikė alternatyvų pažeistų pareiškėjo teisių gynimo būdą. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas prašė jo pažeistas teises apginti įpareigojant atsakovą priimti į pareigas, negali būti kliūtimi teismui, atsižvelgiant į objektyvias priežastis, parinkti kitą asmens pažeistų teisių gynimo būdą, kuris geriausiai atitinka susiklosčiusius teisinius santykius.

71.       Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su jam priteistu turtinės žalos atlyginimo dydžiu, iš esmės neginčijo apskaičiuoto vidutinio vieno mėnesio darbo užmokesčio dydžio, tačiau teigė, kad jam išmokėtinos sumos neturėtų būti mažinamos gautomis individualios veiklos pajamomis; vidutinis darbo užmokestis turėtų būti priteisiamas už visą kadenciją – penkerius metus, be to, nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo visiško įvykdymo turėtų būti priteisiama po 75,85 Eur už kiekvieną darbo dieną. Minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais.

72.       Tokios teisinės situacijos, kuri susiklostė nagrinėjamoje byloje, nereglamentuoja nei Statutas, nei Valstybės tarnybos įstatymas, todėl, vadovaujantis Statuto 8 straipsnio 2 dalimi,
4 dalimi, turi būti atsižvelgiama Darbo kodekso 41 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias darbo sutarties šalių ikisutartinius santykius. Pirmosios instancijos teismas, teisingai kvalifikavęs ginčo teisinius santykius kaip ikisutartinius, pažeistas teises gynė priteisdamas turtinės žalos atlyginimą – negautas pajamas iki teismo sprendimo priėmimo dienos, bei neturtinės žalos atlyginimą.

73.       Atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių pobūdį, nėra teisinio pagrindo tenkinti apeliacinio skundo reikalavimą dėl vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio priteisimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei nebuvo pagrindo pirmosios instancijos teismui pareiškėjo pažeistas teises ginti priteisiant negautas pajamas už visą penkerių metų kadenciją, nes nagrinėjamu atveju negali būti pagrindžiamas jų realumas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 str. 1 d.). Dėl to paties negautoms pajamoms taikytino realumo kriterijaus laikytina, kad paskaičiuotas negautas pareigūno atlyginimas pagrįstai buvo sumažintas jo turėtomis per šį laikotarpį individualios veiklos pajamomis. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą teisėjų kolegija nenustatė pagrindų.

74.       Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas pareiškėjui 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, įvertino pareiškėjo dėl teisėtų lūkesčių neišsipildymo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus – savivertės sumažėjimą, neigiamą emocinį poveikį – kaip pakankamai intensyvų. Atsakovas, nesutikdamas su priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, teigia, kad pareiškėjas, pretenduodamas užimti pareigas, kurias buvo ėjęs anksčiau, prisiėmė galimą neigiamų pasekmių riziką, nes turėjo numatyti, kad jo veikla bus vertinama itin įdėmiai.

75.       Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo aspektu pažymėtina, kad patiriamų neigiamų emocinių išgyvenimų intensyvumas kiekvienu atveju turi būti vertinamas individualiai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė tokio masto konkrečių neigiamų pasekmių jo asmeniui (emocinei sveikatai, bendravimo gebėjimams ir kt.), kurių kompensavimui turėtų būti priteisiama visa reikalaujama neturtinės žalos atlyginimo suma. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad reikalaujamas neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra objektyviai pagrįstas, aptariamoje dalyje atsakovo apeliacinį skundą tenkina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pakeičia, priteistą sumą sumažina iki 500 Eur.

76.       Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Įsakymo teisėtumo, tinkamai įvertino teisines ir faktines aplinkybes byloje, padarė jas atitinkančias išvadas, priėmė šioje dalyje teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tačiau netinkamai sprendė dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, dėl to sprendimas šioje dalyje pakeičiamas. Likusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista. Kai nėra tenkinamas pareiškėjo apeliacinis skundas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme jam nepriteisiamas. Teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka, nes nenustatė aplinkybių, kurios pagrįstų žodinio bylos nagrinėjimo būtinumą.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo A. N. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimą pakeisti, sumažinant pareiškėjui A. N. atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 500 Eur
(penkių šimtų eurų).

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Gintaras Kryževičius

 

 

        Dainius Raižys

 

 

        Virginija Volskienė


Paminėta tekste:
  • A-2112-520/2015