Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-12-11][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-661-469-2015].docx
Bylos nr.: 3K-3-661-469/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Skuodo rajono savivaldybės administracija 188751834 atsakovas
A.Žilinskio ir ko, UAB 158102142 Ieškovas
"Telšių statyba" 180236330 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.23. Bylos dėl viešo konkurso
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.5. Prievolių teisė
2.5. Prievolių teisė
2.5.11. Pirkimas-pardavimas:
2.5.11. Pirkimas-pardavimas:
2.5.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
2.5.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
3. CIVILINIS PROCESAS
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.4. Įrodymai ir įrodinėjimas:
3.2.4.11. Įrodymų vertinimas
3.2.6. Teismo sprendimas:
3.2.6.1. Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3.3.1. Apeliacinis procesas:
3.3.1.21. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

                                                        Civilinė byla Nr. 3K-3-661-469/2015

              Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00444-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.11.4

(S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A. Žilinskio ir ko“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A. Žilinskio ir ko“ ieškinį atsakovei Skuodo rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, trečiasis asmuouždaroji akcinė bendrovė „Telšių statyba“.

 

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tiekėjų atitiktį minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams bei viešojo pirkimo sutarties pasirašymo atidėjimo termino pažeidimo teisinius padarinius, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė pareikštu ieškiniu teismo prašė: 1) panaikinti atsakovės 2014 m. birželio 13 d. sprendimą, kuriuo atmesta ieškovės 2014 m. birželio 12 d. pretenzija; 2) panaikinti 2014 m. birželio 16 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta nagrinėti ieškovės 2014 m. birželio 16 d. pretenziją; 3) pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais atsakovės sprendimus dėl pirkimo pasiūlymų eilės sudarymo ir pirkimo laimėtojo nustatymo; 4) pripažinti, kad pirkimo dalyvės UAB „Telšių statyba“, UAB „Gora“ ir UAB „LitCon“ neatitinka konkurso sąlygų 12.5 punkto kvalifikacinio reikalavimo; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2014 m. vasario 19 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė apie supaprastintą pirkimą „Skuodo rajono savivaldybės viešosios bibliotekos naujojo pastato Skuode, Dariaus ir Girėno g. 25B / Turgaus g. 3, statyba“ (pirkimo Nr. 148196). Pasiūlymai turėjo būti pateikiami iki 2014 m. kovo 12 d. 10 val., o vokai su pasiūlymais atplėšiami 2014 m. kovo 12 d. 10.45 val. Ieškovė 2014 m. kovo 7 d. pateikė pasiūlymą minėtam pirkimui. Atsakovė 2014 m. kovo 28 d. sudarė pirkimo pasiūlymų eilę ir nustatė laimėtojąmažiausią kainą pasiūlius pirkimo dalyvę UAB „SMD“, ją pakvietė 2014 m. balandžio 14 d. 14 val. sudaryti pirkimo sutartį. Atsakovė dėl teikiamų kitų tiekėjų pretenzijų 2014 m. balandžio 3 d., 2014 m. balandžio 14 d., 2014 m. balandžio 24 d. stabdė pirkimo procedūras, o 2014 m. gegužės 13 d. priėmė sprendimą dėl pirkimo pasiūlymo eilės sudarymo ir pirkimo laimėtojo nustatymo. Pirkimo laimėtoja pripažinta mažiausią kainą pateikusi pirkimo dalyvė UAB „SMD“, ji pakviesta 2014 m. gegužės 29 d. 14 val. sudaryti pirkimo sutarties. Atsakovė dėl tiekėjos pateiktos pretenzijos 2014 m. gegužės 27 d. sustabdė pirkimo procedūras, o 2014 m. gegužės 28 d. šią pretenziją atmetė ir tęsė pirkimo procedūras, sutartis su laimėtoja UAB „SMD“ turėjo būti sudaryta 2014 m. birželio 13 d. 15 val.

Ieškovė, nesutikdama su atsakovės sprendimais dėl pirkimo pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojos nustatymo, 2014 m. birželio 12 d. pateikė pretenziją, dėl jos atsakovė sustabdė pirkimo procedūras, o 2014 m. birželio 13 d. ieškovės pretenziją atmetė ir nutarė sutartį su laimėtoja UAB „SMD“ sudaryti 2014 m. birželio 13 d. 15 val. Tačiau 2014 m. birželio 13 d. informavo ieškovę apie tai, kad pirkimo laimėtoja UAB „SMD“ atsisakė sudaryti pirkimo sutartį, todėl sutartis bus sudaroma su antroje vietoje pirkimo pasiūlymų eilėje nurodyta pirkimo dalyve UAB „Telšių statyba“; sutartis bus pasirašoma 2014 m. birželio 16 d. 14 val. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės sprendimu sudaryti sutartį pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 941 straipsnio 2 dalį, 2014 m. birželio 16 d. pateikė pretenziją. Atsakovė sustabdė pirkimo procedūras, o 2014 m. birželio 16 d. šią pretenziją atmetė ir paliko nenagrinėtą bei nutarė sutartį su UAB „Telšių statyba“ sudaryti 2014 m. birželio 16 d. 15 val. Ieškovės manymu, nebuvo pagrindo nenagrinėti jos 2014 m. birželio 16 d. pretenzijos, o pirkimo sutartis su UAB ,,Telšių statyba“ sudaryta pažeidus 15 dienų atidėjimo terminą (VPĮ 941 straipsnio 2 dalis).

Ieškovės teigimu, tiekėjos UAB „Telšių statyba“, UAB „Gora“ ir „LitCon“ neatitiko konkurso sąlygų 12.5 punkto kvalifikacinio reikalavimo – neturėjo teisės ypatingame statinyje vykdyti specialių statybos darbų: elektros energijos teikimo ir skirstymo įrenginių montavimo, atlikti geodezinių ir pastato energinio sertifikavimo darbų, todėl jos negalės įvykdyti pirkimo sutarties, nes tiekėjas privalo turėti atitinkamą kvalifikaciją atlikti būtinus darbus, susijusius su pirkimo objektu. Atsakovė kartu su kitais darbais siekė įsigyti ir požeminių inžinerinių tinklų geodezinės nuotraukos parengimo, sklypo su statiniais geodezinės nuotraukos parengimo ir pastato energinio naudingumo sertifikavimo paslaugas (statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“). Geodezinių nuotraukų parengimo paslaugų teikimą reglamentuoja Geodezijos ir kartografijos įstatymas, kuris nustato, kad tokio pobūdžio darbus turi teisę atlikti juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai, kai jų darbuotojas (fizinis asmuo) turi jam išduotą kvalifikacijos pažymėjimą ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę atlikti geodezijos ir kartografijos darbus. Pastato energinio naudingumo sertifikavimą gali atlikti tik asmuo, turintis energinio naudingumo sertifikavimo kvalifikaciją, ir tai nustato STR 1.02.09:2005 „Teisės atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą įgijimo tvarkos aprašas“. Ieškovė teigė, kad nė viena iš minėtų tiekėjų, išskyrus ją pačią, reikiamos kvalifikacijos neturi, todėl neatitinka konkurso sąlygų 12.5 punkto reikalavimo, nurodančio, kad tiekėjas turi verstis statybos, architektūros bei inžinerijos veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti.

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimu atmetė ieškovės ieškinį. Teismas padarė išvadą, kad aplinkybė, jog nustatytoms tiekėjoms buvo leista dalyvauti pirkime, reiškia, kad atsakovei, kaip ir ieškovei, neginčijusiai konkurso sąlygose nurodytų reikalavimų, nekilo abejonių dėl visų tiekėjų tinkamumo. Įvertinęs trečiojo asmens pasiūlymą, teismas sprendė, kad buvo pateikti reikalingi tiekėjos ir jos subrangovų kvalifikacijos įrodymai, būtini pagal pirkimo dokumentus. O ieškovė neįrodė, kad turi būti atlikti darbai, kuriems atlikti reikia kitų, sąlygose nenurodytų techninių ir profesinių pajėgumų, todėl konkurso dalyvės neprivalėjo pateikti dokumentų daugiau, negu buvo reikalaujama atsakovės. Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad atsakovė pagrįstai 2014 m. birželio 13 d. sprendimu atmetė ieškovės pretenziją dėl tiekėjų neatitikties kvalifikacijos reikalavimams. Teismas, spręsdamas dėl atsakovės 2014 m. birželio 16 d. sprendimo nenagrinėti ieškovės pretenzijos ir sudaryti sutartį, padarė išvadą, kad atsakovė pažeidė VPĮ 941 straipsnio 2 dalį, tačiau šis pažeidimas yra formalus, nedarantis sprendimo sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu neteisėto.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, o nagrinėdamas dalį reikalavimų neatskleidė bylos esmės, nes nepasisakė dėl kitų tiekėjų, ne tik trečiojo asmens, pasiūlymų ir jų atitikties konkurso sąlygų 12.5 punkto reikalavimams. Teisėjų kolegijai taip pat kilo abejonių dėl teismo išvadų, kad trečiasis asmuo tinkamai pagrindė savo kvalifikaciją, būtiną reikalingiems darbams atlikti, pagrįstumo.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. vasario 5 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismas, spręsdamas dėl atsakovės 2014 m. birželio 13 d. sprendimo teisėtumo, įvertinęs konkurso sąlygas ir reikalingus atlikti darbus, aplinkybę, kad ieškovė neginčijo konkurso sąlygų, padarė išvadą, jog ieškovė sutiko su konkurso sąlygomis ir jose nustatytų reikalavimų nelaikė nepakankamais, netiksliais, neaiškiais ar nepagrįstais. Teismas nurodė, kad atsakovė, gavusi paklausimus dėl konkurso sąlygų, 2014 m. vasario 24 d. jas patikslino ir pažymėjo, jog šis pirkimo dokumentų patikslinimas yra sudėtinė pirkimo dokumentų dalis, bei nurodė, kad tiekėjos privalo įsivertinti požeminių inžinerinių tinklų geodezinės nuotraukos ir visų kitų dokumentų, reikalingų pateikti statybos užbaigimo komisijai, išskyrus kadastrinių matavimų bylos, parengimą. Kadangi darbų kiekio žiniaraščio skyriuje „Inžineriniai tinklai“ prie neįvykdytų darbų sąrašo nėra nurodyta, kad turi būti atlikti požeminių inžinerinių tinklų geodezinės nuotraukos ar pastato energinio naudingumo sertifikavimo darbai, tai teismas sprendė, jog negalima daryti išvados, kad tiekėjos privalėjo pateikti sertifikatus, įrodančius teisę atlikti geodezinius bei pastato energinio naudingumo sertifikavimo darbus. Teismas sutiko su ieškove, kad 2014 m. vasario 24 d. rašto turinys leido manyti, jog buvo reikalinga pateikti minimus sertifikatus. Tačiau įvertinęs tai, kad pati ieškovė kartu su pasiūlymu nepateikė minimų sertifikatų, teismas padarė išvadą, jog tokių sertifikatų nebuvo reikalaujama. bylos duomenų teismas sprendė, kad visos dalyvės konkurso sąlygas suprato vienodai ir minėtų sertifikatų neteikė net ir gavusios atsakovės 2014 m. vasario 24 d. raštą. Teismas pažymėjo, kad ieškovės argumentas, jog šių dokumentų neteikė dėl to, kad atsakovė neprašė patikslinti kvalifikacinių duomenų, nurodytų pasiūlyme, tik patvirtina išvadą, jog atsakovė tokių kvalifikaciją patvirtinančių duomenų nesiekė gauti. Atsakovė nė vienos tiekėjos neprašė patikslinti kvalifikacinius duomenis, ieškovė jų savo iniciatyva taip pat netikslino, o papildomus duomenis pateikė tik tuomet, kai nelaimėjo konkurso. Teismo vertinimu, atsakovės veiksmai įrodo, kad visos tiekėjos atitiko minimalius kvalifikacinius reikalavimus, nustatytus konkurso sąlygose. Visų tiekėjų pasiūlymai buvo vertinti vienodai, nepažeidžiant VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų.

Spręsdamas dėl tiekėjų atitikties konkurso sąlygų 12.5 punkto reikalavimams, teismas įvertino tuo metu galiojusioje STR 1.08.02:2002 redakcijoje (įsigaliojusioje nuo 2014 m. sausio 1 d.) nustatytus elektrotechnikos darbus, neįvykdytų darbų žiniaraštyje Nr. 7 „Elektros montavimas“ 7 punkte nurodytus pirkimo objektą sudarančius elektros montavimo darbus; nustatė, kad visi darbai, susiję su elektros montavimu, turės būti atlikti pastato viduje, o ginčas iš esmės yra dėl spintinio varianto skydelio, valdymo bloko ar punkto, kurio aukštis ir plotis iki 1600X1000 mm, montavimo bei reguliavimo spintos montavimo. Teismas, įvertinęs neatliktų darbų ir elektros medžiagų bei atliekamų darbų žiniaraščių duomenis, pateiktus vidaus elektros brėžinius, padarė išvadą, kad spintinio varianto skydelio, valdymo bloko ar punkto, kurio aukštis ir plotis iki 1600X1000 mm, montavimas atliekamas ne įrengiant naujus elektros skirstymo įrenginius, o juos montuojant pastato viduje. Dėl to teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju tiekėjoms užteko pateikti kvalifikaciją, leidžiančią atlikti statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimo darbus, įrodančius dokumentus ir nereikėjo pateikti dokumentų, patvirtinančių teisę vykdyti specialiuosius statybos darbus – elektros energijos tiekimo ir skirstymo įrenginių montavimą. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad trečiasis asmuo ir kitos tiekėjos pateikė konkurso sąlygų 12.7 punkte nurodyto specialisto kvalifikacijos duomenis, todėl laikė nepagrįstais ieškovės argumentus, jog minėtos įmonės neatitiko konkurso sąlygų 12.5 punkto reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog perkančioji organizacija netinkamai nustatė dalyvių kvalifikacijos reikalavimus arba kad nustatyti kvalifikacijos reikalavimai ar visų dalyvių pateikti dokumentai nepakankami darbams įvykdyti. Teismo vertinimu, tiekėjos, vadovaudamosi pirkimo dokumentais, pateikė reikalingus ir jų subrangovų kvalifikaciją patvirtinančius įrodymus. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad konkurso dalyvės neprivalėjo pateikti dokumentų daugiau, nei buvo reikalaujama perkančiosios organizacijos, o ieškovė nepateikė įrodymų, kad turi būti atlikti darbai, kuriems atlikti reikia kitų, sąlygose nenurodytų techninių ir profesinių pajėgumų; pažymėjo, kad tiekėjos techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai galėjo būti įrodyti jos partnerių ir (ar) subrangovų kvalifikacija (konkurso sąlygų 17–18 punktai).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad atsakovė teisėtai sudarė pasiūlymų eilę.

Spręsdamas dėl atsakovės sprendimo atsisakyti nagrinėti ieškovės 2014 m. birželio 16 d. pretenziją, teismas padarė išvadą, kad atsakovė pažeidė sutarties pasirašymo laiko atidėjimo terminą; sutartis su trečiuoju asmeniu turėjo būti sudaryta ne anksčiau kaip 2014 m. birželio 30 d. (VPĮ 941 straipsnio 2 dalis, CPK 73–74 straipsniai), o ne 2014 m. birželio 16 d. Tačiau teismas šio pažeidimo nelaikė esminiu, traktavo jį kaip formalų.

Teismas nurodė, kad, atmetus ieškinį, nebūtų kliūties atsakovei sudaryti pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu. Visos pretenzijos dėl 2014 m. kovo 28 d. ir jam analogiško 2014 m. gegužės 13 d. sprendimo nustatyti pasiūlymų eilę ir pirkimo laimėtoją buvo atmestos kaip nepagrįstos, apie sprendimą sudaryti sutartį su laimėtoja ieškovė sužinojo 2014 m. gegužės 28 d. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovės pasiūlymas negalėtų būti pripažintas laimėjusiu pirkimą, nes jos pasiūlymas neatitiko mažiausios kainos vertinimo kriterijaus. Kadangi bylos duomenys patvirtina, kad tiekėjai, esantys eilėje prieš ieškovę, atitiko minimalius kvalifikacinius reikalavimus, tai teismas sprendė, jog  perkančiosios organizacijos sprendimai iš esmės nepažeidė ieškovės teisių ir teisėtų interesų (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodė, kad ieškovė neginčija pirkimo sutarties, todėl padarė išvadą, jog ji pripažino, kad VPĮ 941 straipsnio 2 dalies reikalavimų nesilaikymas neturėjo neigiamos įtakos jos galimybėms sudaryti pirkimo sutartį. Teismo vertinimu, dėl nepagrįstų pretenzijų sutarties sudarymas buvo kelis kartus atidėtas ir taip vilkinama viešojo pirkimo procedūra bei pažeidžiamas veiksmingumo principas, todėl nėra pagrindo taikyti alternatyvių sankcijų (VPĮ 952, CK 1.5, CPK 185 straipsniai).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi paliko Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą nepakeistą. Teisėjų kolegija, įvertinusi VPĮ 32 straipsnio 7 dalies, konkurso sąlygų 12.5, 12.7 punkto nuostatas, trečiojo asmens ir kitų tiekėjų kartu su pasiūlymais pateiktus kvalifikacinius duomenis, padarė išvadą, kad visų tiekėjų neatmesti pasiūlymai atitiko minimalius kvalifikacinius reikalavimus, nustatytus konkurso sąlygose, visos dalyvės, taip pat ir ieškovė, sąlygas suprato vienodai, t. y. visos dokumentus teikė tokius, kokie buvo aprašyti minimaliuose kvalifikaciniuose reikalavimuose, ir jos neturėjo pateikti dokumentų daugiau, negu buvo reikalaujama konkurso sąlygose. O ieškovė pretenziją ir papildomus kvalifikacijos dokumentus, kurių pasiūlymo pateikimo metu nebuvo pateikusi, pateikė tik tuomet, kai atsakovė pakvietė laimėtoją sudaryti sutarties. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovė pirkimo sąlygose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų tiekėjams įstatymo nustatyta tvarka neginčijo ir su pirkimo sąlygomis sutiko.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė pažeidė sutarties pasirašymo laiko atidėjimo terminą, nes sutartis su trečiuoju asmeniu turėjo būti sudaryta ne anksčiau kaip 2014 m. birželio 30 d. (VPĮ 941 straipsnio 2 dalis), tačiau šis pažeidimas laikytinas neesminiu ir formaliu, nes jis neturėjo įtakos ieškovės galimybėms sudaryti pirkimo sutartį ir nepažeidė jos teisių – ieškovė apie sprendimą sudaryti sutartį su laimėtoja žinojo nuo 2014 m. gegužės 28 d., jos pasiūlymas neatitiko mažiausios kainos vertinimo kriterijaus, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ji neginčijo atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos sutarties.

Teisėjų kolegija sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančia atsakovės ir trečiojo asmens 2014 m. birželio 16 d. sudarytą sutartį; pažymėjo šios sutarties svarbą ir reikšmę viešajam interesui.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Žilinskio ir ko“ prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; pripažinti atsakovės ir trečiojo asmens 2014 m. birželio 16 d. sudarytą sutartį negaliojančia; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodomi šie esminiai argumentai:

1. Teismai, nors ir pripažino, kad atsakovės 2014 m. vasario 24 d. konkurso sąlygų paaiškinimas yra sudėtinė pirkimo dokumentų dalis ir šis paaiškinimas suponuoja išvadą, jog geodeziniai ir energinio naudingumo sertifikavimo darbai turės būti atlikti vykdant rangos sutartį, tačiau, spręsdami klausimą dėl pirkimo objekto sudėties, nepagrįstai pirmenybę suteikė atliktinų darbų kiekių žiniaraščiams, laikydami juos įrodymu, paneigiančiu ieškovės įrodinėjamą aplinkybę dėl atliktinų darbų apimties. Atliktinų darbų kiekių žiniaraščiai yra tik vienas, bet ne vienintelis, iš konkurso dokumentų, kurie nustato pirkimo objekto sudėtį, nes apie pirkimo objekto sudėtį spręstina iš pirkimo dokumentų viseto, taip pat ir minėto konkurso sąlygų paaiškinimo. Šis paaiškinimas, kaip vienas iš konkurso dokumentų ir įrodymų, pagal kurį sprendžiama apie pirkimo objekto sudėtį, yra lygiavertis darbų kiekių žiniaraščiams.

Pažymėtina, kad aplinkos ministro 2002 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 228 patvirtinto STR 3.01.01:2002 „Statinių statybos resursų poreikio skaičiavimo tvarka“ 30 punkte įtvirtintas darbų kiekio žiniaraščio aprašymas, kurio sisteminis aiškinimas suponuoja išvadą, kad darbų kiekio žiniaraščiuose, kurie yra techninio projekto sudedamoji dalis, nurodomi statinių statybos, rekonstravimo ar remonto darbai (Reglamento 30.2 punktas), t. y. statinio bendrieji ir specialieji statybos darbai, kaip jie yra apibrėžti Statybos įstatyme. Todėl darytina išvada, kad techninį projektą sudarančiuose darbų kiekių žiniaraščiuose tokie darbai ir paslaugos, kaip geodeziniai darbai, pastato energinio naudingumo sertifikavimas ir kiti darbai (paslaugos), kurie nėra laikytini statinio bendraisiais ir specialiaisiais statybos darbais, darbų kiekių žiniaraščiuose apskritai nenurodomi. Taigi teismai, pažeisdami CPK 180 straipsnyje įtvirtintą įrodymų sąsajumo taisyklę, išvadą apie tai, ar geodeziniai ir statinio energetinio sertifikavimo darbai (ne)sudaro pirkimo objekto, padarė vadovaudamiesi techniniame projekte pateiktais darbų kiekių žiniaraščiais, kuriuose minėti darbai apskritai nėra nurodytini.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, o apeliacinės instancijos teismas šito nepagrįstai nevertino, kad ginčo pirkimo atveju tiekėja turės parengti darbo projektą, tačiau šie darbai taip pat nėra nurodyti atliktinų darbų kiekių žiniaraščiuose, todėl, vadovaujantis teismų padarytomis išvadomis apie pirkimo objekto sudėtį, reikėtų konstatuoti ir tai, kad darbo projekto parengimas nėra pirkimo objektą sudarantis darbas, nes toks darbas nėra nurodytas atliktinų darbų kiekių žiniaraščiuose.

Be to, teismai privalėjo atsižvelgti į tai, kad pati atsakovė neginčijo ieškovės įrodinėjamos aplinkybės, jog geodeziniai ir pastato energinio naudingumo sertifikavimo darbai turės būti atlikti vykdant rangos sutartį. Kadangi ieškovė kaip savo reikalavimus patvirtinantį įrodymą pateikė atsakovės 2014 m. vasario 24 d. konkurso sąlygų paaiškinimą, o atsakovė atsikirtimuose šios įrodinėjamos aplinkybės neginčijo, tai teismai turėjo pripažinti minėtą ieškovės įrodinėjamą aplinkybę įrodyta, juolab kad į bylą nebuvo pateikti įrodymai, jog konkurso sąlygų paaiškinimas vėlesnėse pirkimo stadijose buvo panaikintas, pripažintas negaliojančiu ir (ar) išaiškintas kaip nors kitaip, negu tai buvo padaryta 2014 m. vasario 24 d.

2. Nusta, kad geodeziniai ir pastato energetinio sertifikavimo darbai yra pirkimo
objekto sudedamoji dalis, teismai privalėjo spręsti klausimą, ar veikla, susijusi su šių darbų
(paslaugų) atlikimu, yra valstybės reguliuojama (licencijuojama), o nusta, kad tokia veikla
gali užsiimti tik teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkantys asmenys, privalėjo taikyti VPĮ ir
kitų teisės aktų subsidiaraus taikymo taisyklę bei patikrinti, ar pirkimo dalyvės turi teisę verstis tokia veikla.

Geodezinių ir pastato energinio naudingumo sertifikavimo darbų atlikimas yra valstybės reguliuojamos (licencijuojamos) veiklos, jomis juridiniai asmenys turi teisę užsiimti, jeigu jie atitinka Geodezijos ir kartografijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, STR 1.02.09:2005 „Teisės atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą įgijimo tvarkos aprašas“ 7 punkte nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad atsakovė dar pretenzijos nagrinėjimo stadijoje pripažino, kad jeigu būtų sutinkama su ieškovės pateiktu konkurso sąlygų 12.5 punkto kvalifikacinio reikalavimo turinio aiškinimu, tai vienintelė ieškovė ir atitiktų šį reikalavimą, t. y. iš visų pirkimo dalyvių tik ieškovė įrodė turinti teisę atlikti geodezinius ir pastato energinio naudingumo sertifikavimo darbus.

Teismų išvada, kad tiekėjos neprivalėjo pateikti dokumentų daugiau, negu buvo reikalauta konkurso sąlygose, yra nepagrįsta, nes konkurso sąlygų 12.5 punkte nebuvo nurodytas baigtinis sąrašas dokumentų, kuriuos turi pateikti tiekėjas, siekdamas įrodyti atitiktį kvalifikaciniam reikalavimui. Pareiga pateikti dokumentus, įrodančius teisę užsiimti veikla, kuri reikalinga rangos sutarčiai įvykdyti, bet kokiu atveju išplaukia iš kitų imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų.

3. Ginčo darbai spintinio varianto skydelio, valdymo bloko ar punkto, kurio aukštis ir plotis iki 1600X1000 mm, montavimas bei valdymo ir reguliavimo spintos montavimas – laikytini
specialiaisiais statybos darbais „elektros energijos tiekimo ir skirstymo įrenginių montavimas, o ne, kaip nepagrįstai sprendė teismai, specialiaisiais statybos darbais „statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimas. Specialieji statybos darbai, kuriuos ypatingos kategorijos statinyje turi teisę atlikti statybos veiklą vykdanti įmonė, yra nurodomi iš atestato išdavimo metu galiojančios redakcijos STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai 1 priede nurodytų statybos darbų sričių. Visų tiekėjų kvalifikacijos atestatų išdavimo metu galiojusiame STR 1.08.02:2002 buvo išskirtos dvi savarankiškos specialiųjų statybos darbų sritys „elektros energijos tiekimo ir skirstymo įrenginių montavimas ir „statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimas. Tai reiškia, kad įmonė, turinti teisę atlikti statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimo darbus, neturi teisės vykdyti elektros energijos tiekimo ir skirstymo įrenginių montavimo darbų.

Teismai, atsižvelgdami į tai, kad techniniame projekte nurodyti elektros energijos skirstymo įrenginių montavimo darbai bus atliekami statinio (pastato) viduje, padarė išvadą, kad šie darbai yra laikomi statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimo darbais ir įmonei pakanka turėti kvalifikacijos testatą, suteikiantį teisę vykdyti statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimo darbus. Tokia teismų išvada yra nepagrįsta, nes STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai 1 priede nėra nurodyta, kur
pastato viduje ar išorėje montuojamiems elektros energijos tiekimo ir skirstymo įrenginiams yra išduodamas kvalifikacijos atestatas, suteikiantis teisę atlikti tokių įrenginių montavimą. Todėl darytina išvada, kad nepriklausomai nuo, ar elektros energijos tiekimo ir (ar) skirstymo įrenginys bus montuojamas pastato viduje ar pastato išorėje, tokių įrenginių montavimas yra galimas tik turint kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę atlikti specialiuosius statybos darbus „elektros energijos tiekimo ir skirstymo įrenginių montavimas. Sutiktina, kad elektros energijos tiekimo ir (ar) skirstymo įrenginys, jeigu jis montuojamas statinio (pastato) viduje, plačiąja prasme yra laikytinas statinio elektros inžinerinės sistemos dalimi, tačiau kadangi įmonės yra atskirai atestuojamos tiek specialiesiems statybos darbams „elektros energijos tiekimo ir skirstymo įrenginių montavimas, tiek specialiesiems statybos darbams „statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimas, tai darytina išvada, kad šios dvi savarankiškos specialiųjų statybos darbų sritys viena kitos nedubliuoja ir nepapildo.

4. Teismai, nustatę ir pripažinę, kad atsakovė pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu sudarė pažeisdama VPĮ 941 straipsnio 2 dalyje nustatytą imperatyvų draudimą sutartį sudaryti anksčiau kaip po 15 dienų nuo sprendimo dėl ieškovo pretenzijos išsiuntimo dienos, privalėjo atsakovei taikyti alternatyviąsias sankcijas pagal VPĮ 952 straipsnio 1 dalį.

5. Nustačius ir pripažinus, kad ginčijami atsakovės sprendimai dėl pirkimo pasiūlymų eilės ir laimėtojos nustatymo yra neteisėti, negali būti pateisinamas 2014 m. birželio 16 d. sudarytos pirkimo sutarties galiojimas, nes iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėti padariniai (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, VPĮ 951 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pripažinus sandorį negaliojančiu, galėtų ir turėtų būti išsaugoti iki sandorio pripažinimo negaliojančiu atsiradę sutarties vykdymo padariniai
ir jos šalių tarpusavio teisės ir pareigos, taip pat ieškovė įgytų teisę toliau vykdyti rangos sutartį
atlikdama joje nurodytų darbų dalį.

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė Skuodo rajono savivaldybės administracija prašo palikti nepakeistus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, o kasacinį skundą atmesti. Atsakovės teigimu, ji, remdamasi paskelbtomis viešojo pirkimo sąlygomis, kurių tiekėjos neginčijo, teisingai sudarė pirkimo laimėtojų eilę ir viešojo pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu. Ieškovė, teigdama, kad visos konkurso dalyvės, išskyrus ją pačią, neatitiko kvalifikacinių reikalavimų, nepagrįstai plečiamai aiškina konkurso sąlygose suformuluotus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, taiko reikalavimus pateikti dokumentus, kurie nebuvo nustatyti pirkimo dokumentuose. Kvalifikacinių reikalavimų plečiamasis aiškinimas ir taikymas prieštarauja VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintiems lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir viešųjų pirkimų skaidrumo principams bei 32 straipsnio 21 dalyje įtvirtintam draudimui dirbtinai riboti konkurenciją. Ieškovės kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl teisės ypatingos kategorijos statinyje atlikti elektros energijos tiekimo ir skirstymo įrenginių montavimo darbus yra fakto klausimas, nesprendžiamas kasaciniame teisme. Jis išspręstas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Telšių statyba“ prašo palikti nepakeistus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, o kasacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Trečiojo asmens teigimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, nepadarė kasaciniame skunde nurodomų teisės normų pažeidimų, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, formuojamos viešųjų pirkimų bylose, ir priėmė teisėtus bei pagrįstus procesinius sprendimus. Trečiasis asmuo iš esmės sutinka su atsakovės atsiliepime nurodyta pozicija dėl kasacinio skundo nepagrįstumo.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl viešojo pirkimo dokumentų, nustatančių pirkimo objektą

 

Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje nustatyta, kad pirkimo dokumentai – tai perkančiosios organizacijos raštu pateikiami tiekėjams dokumentai ir elektroninėmis priemonėmis pateikti duomenys, apibūdinantys perkamą objektą ir pirkimo sąlygas: skelbimas, kvietimas, techninė specifikacija, aprašomieji dokumentai, pirkimo sutarties projektas, kiti dokumentai ir dokumentų paaiškinimai (patikslinimai). Toks įstatymo reglamentavimas suponuoja būtinybę dėl pirkimo objekto apimties ir pirkimo sąlygų turinio spręsti pagal pirkimo dokumentų visumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje ,,Baltikums AAS“ v. VšĮ Mykolo Romerio universitetas, bylos Nr. 3K-3-367-248/2015).

Bylą nagrinėjusių teismų nustatyta faktinė aplinkybė, kad perkančioji organizacija, gavusi tiekėjų klausimą, kuriuo prašoma paaiškinti sutarties projekto 3.7 punktą, pagal kurį sutartyje nurodyta kaina apima visus rangovo sutartinius įsipareigojimus ir visa, kas būtina tinkamam darbų vykdymui ir užbaigimui, 2014 m. vasario 24 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog būtina įvertinti požeminių inžinerinių tinklų geodezinės nuotraukos bei visų kitų dokumentų, reikalingų pateikti statybos užbaigimo komisijai, išskyrus kadastrinių matavimų bylos, parengimą, bei pažymėjo, kad šis pirkimo dokumentų patikslinimas yra sudėtinė pirkimo dokumentų dalis.

Statybos užbaigimo tvarka nustatyta Statybos įstatymo 24 straipsnyje, kurį detalizuoja statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2010 ,,Statybos užbaigimas“. Reglamente nustatytame statybos užbaigimo komisijai pateikiamų dokumentų sąraše, inter alia, nurodyta, kad turi būti pateiktos požeminių inžinerinių tinklų geodezinės nuotraukos (3 punktas) ir pastato energinio naudingumo sertifikatas (kai jis privalomas) (12 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 1 d. nutartyje, priimtoje šią bylą apeliacine tvarka nagrinėjant pirmą kartą, pirmosios instancijos teismui nurodyta įvertinti perkančiosios organizacijos 2014 m. vasario 24 d. paaiškinimo dėl pirkimo objekto reikšmę, atsižvelgiant į pirkimo dokumentų visumą.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, nenustatė, ar perkančiosios organizacijos 2014 m. vasario 24 d. paaiškinime nurodyti statybos užbaigimo darbai įeina į pirkimo objektą, iš esmės pritardamas perkančiosios organizacijos pozicijai, kad šios aplinkybės nereikšmingos ginčo sprendimui, nes nė viena tiekėja, įskaitant kasatorę, su pasiūlymu nepateikė dokumentų, suteikiančių teisę atlikti geodezinius ir energetinio sertifikavimo darbus, taigi vienodai suprato, jog pagal pirkimo sąlygas jų pateikti nebuvo reikalaujama. Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai nagrinėdamas šalių ginčą su tokia atsakovės pozicija sutiko.

Perkančioji organizacija bylos nagrinėjimo metu nepateikė argumentų, paneigiančių jos pačios 2014 m. vasario 24 d. paaiškinimą, kad teikdami pasiūlymą tiekėjai turi įvertinti požeminių inžinerinių tinklų geodezinės nuotraukos bei visų kitų dokumentų, reikalingų pateikti statybos užbaigimo komisijai, parengimą.

Įvertinusi bylos procesinių dokumentų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pakartotinai bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl pirkimo objektą sudarančių darbų, pažeidė VPĮ 2 straipsnio 21 dalies nuostatas, nukrypo nuo jas aiškinančios teismų praktikos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą sujungtose civilinėse bylose AB „Panevėžio statybos trestas“ v. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, UAB „Pireka, bylos Nr. 3K-3-436/2011), todėl netinkamai įvertino pirkimo dokumentų turinį. Perkančiosios organizacijos pateiktas 2014 m. vasario 24 d. paaiškinimas, kuriame nurodyta būtinybė atlikti statybos užbaigimo darbus – sudėtinė pirkimo dokumentų dalis, todėl kasatorės argumentas, kad į pirkimo objektą įėjo ir požeminių inžinerinių tinklų geodezinės nuotraukos parengimo bei pastato energinio naudingumo sertifikavimo darbai, pagrįstas.

 

Dėl imperatyvių įstatymo nuostatų taikymo vertinant tiekėjų kvalifikacijos atitiktį, kai atitinkami reikalavimai pirkimo sąlygose expressis verbis neįtvirtinti

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluotos esminės nuostatos dėl imperatyviųjų įstatymo reikalavimų reikšmės vertinant tiekėjų atitiktį minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams, susijusiems su tiekėjų teise verstis atitinkama veikla. Šia praktika teisėjų kolegija vadovaujasi nagrinėjamoje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Raso v. Lietuvos paštas, bylos Nr. 3K-3-411/2014, ir joje nurodytą kasacinę praktiką).

Kasacinio teismo nutartyse pabrėžiama, kad perkančioji organizacija viešojo pirkimo tikslo turi siekti vadovaudamasi viešųjų pirkimų principais, siekis įsigyti pirkimo objektą už mažiausią kainą negali būti suabsoliutinamas. Dėl to vien tik ekonominė viešojo pirkimo sutarties nauda perkančiajai organizacijai (ir net visai visuomenei) nenusveria jos pareigos tinkamai ir teisėtai iš visų tiekėjų pasiūlymų išrinkti laimėtoją. Viešojo pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia ar išsaugojimas – vėliausiai byloje spręstini klausimai, teismai pirmiausia turi nagrinėti perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumą, kurio vertinimas neturi priklausyti nuo viešojo pirkimo procedūrų ar sutarties svarbos. Perkančiosios organizacijos sprendimų vertinimas negali priklausyti nuo siekio išsaugoti viešojo pirkimo sutartį (santykius).

Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką, atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų teisiniai santykiai reguliuojami specialiojo įstatymo, kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai VPĮ atžvilgiu. Vis dėlto VPĮ nuostatų negalima aiškinti ir taikyti taip, kad būtų nukrypta nuo kitų teisės aktų teisės normų, o šių taikymas negali būti laikomas prieštaraujančiu VPĮ nuostatų taikymui, nebent VPĮ expressis verbis būtų įtvirtintas priešingas reguliavimas. Perkančioji organizacija, tiek rengdama pirkimo dokumentus, tiek vertindama tiekėjų pasiūlymus, privalo taikyti kituose teisės aktuose įtvirtintas imperatyviąsias teisės normas.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nors VPĮ konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacijos reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs reikalavimai tiekėjo kvalifikacijai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pireka“, UAB „Vėtrūna“ v. VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-43/2012).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dėl perkančiosios organizacijos pareigos nustatyti pirkimo pobūdį atitinkančius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ir pagal juos įvertinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktį sprendžiama pagal pirkimo sąlygas, VPĮ nuostatas ir kitus pirkimui reikšmingus teisės aktus bei įprastinę atitinkamų reikalavimų taikymo praktiką. Imperatyvieji kitų įstatymų reikalavimai yra privalomi visiems teisės subjektams, todėl aplinkybė, jog iš anksto žinomas iš imperatyviųjų teisės normų kylantis reikalavimas tiekėjui turėti atitinkamą licenciją (sertifikatą), suteikiantį teisę vykdyti perkamus darbus, nebuvo tiesiogiai įrašytas pirkimo sąlygose, neatleidžia jo dalyvių nuo prievolės tokį dokumentą turėti ir jį pateikti. Perkančioji organizacija negali sudaryti viešojo pirkimo sutarties, jei ūkio subjektas šių dokumentų neturi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ekovita“ v. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, bylos Nr. 3K-3-506/2011).

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tiekėjams nustačiusi tam tikrus kvalifikacijos reikalavimus, nepaisant to, kad tiekėjo veikla, kuriai vykdyti šie yra būtini, viešojo pirkimo sutartyje sudarytų labai nedidelę visos sutarties vertės dalį, perkančioji organizacija laimėtoju turi išrinkti tą tiekėją, kuris visiškai juos atitinka. Net ir nedidelė neatitiktis tiekėjų kvalifikacijai keliamiems reikalavimams suponuoja perkančiųjų organizacijų pareigą tokiems tiekėjams neleisti dalyvauti tolesnėse viešojo pirkimo procedūrose. Tik toks griežtas kvalifikacijos reikalavimų vertinimas leidžia užtikrinti VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų laikymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Fima“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-185/2008).

Į ginčo pirkimo objektą, inter alia, įėjo požeminių inžinerinių tinklų geodezinės nuotraukos parengimo ir pastato energinio naudingumo sertifikavimo darbai, todėl aktualu nustatyti, ar pagal galiojančius įstatymus šiems darbams atlikti buvo būtini specialiąją teisę patvirtinantys dokumentai.

Statybos techniniame reglamente STR 2.01.09:2012 ,,Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ nustatyta, kad pastatų (jų dalių) energetinio naudingumo reikalavimai privalomi Statybos įstatymo 431 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais atvejais (98 punktas); pastatų (jų dalių) sertifikavimas privalomas Statybos įstatymo 431 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais.

Statybos įstatymo 431 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pastatų energinio naudingumo reikalavimai privalomi naujiems statomiems pastatams (jų dalims); pagal to paties straipsnio 3 dalies 1 punktą pastatų energinio naudingumo sertifikavimas privalomas užbaigus naujų pastatų (jų dalių) statybą; pagal to paties straipsnio 3 dalies 6 punktą pastatų energinio naudingumo sertifikavimą atlieka VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro atestuoti fiziniai asmenys – pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertai.

Geodezijos ir kartografijos įstatymo 12 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad geodezijos ar kartografijos darbus turi teisę atlikti fiziniai asmenys, turintys kvalifikacijos pažymėjimą (ar lygiavertį dokumentą), išduotą Vyriausybės įgaliotos institucijos (ar valstybės – ES narės institucijos), arba juridiniai asmenys, kai tokį pažymėjimą turi jų darbuotojas.

Aptartų įstatymo ir teismų praktikos nuostatų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo pirkime dalyvaujantys tiekėjai pasiūlymo pateikimo metu turėjo (patys ar pasitelkdami pirkime dalyvauti trečiuosius asmenis) turėti įstatyme nurodytus dokumentus, patvirtinančius jų teisę atlikti geodezinius ir pastato energetinio sertifikavimo darbus. Šio vertinimo nekeičia aplinkybė, kad perkančioji organizacija šių dokumentų nepareikalavo, o tiekėjai nepateikė. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad viešajame pirkime dalyvavę tiekėjai, išskyrus kasatorę, pateikdami pasiūlymus pirmiau nurodytus kvalifikacijos reikalavimus atitiko.

 

Dėl elektrotechnikos darbų priskyrimo statybos darbų rūšiai (grupei)

 

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, vertinant tiekėjų atitikį minimaliems kvalifikacijos reikalavimams statybos darbų pirkimo atveju, būtina tiksliai nustatyti, kokiai statybos darbų rūšiai (grupei) perkami darbai priskiriami pagal statybos santykius reglamentuojančius įstatymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Nimetus“, kt. v. Zarasų rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-590/2013).

Statybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyta, kad statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai); specialiųjų darbų rūšys nustatomos normatyviniuose statybos dokumentuose.

Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 ,,Statybos darbai“, išdėstančio Statybos įstatymo nustatytus reikalavimus dėl naujų statinių statybos, rekonstravimo, remonto, nugriovimo (Reglamento 1 punktas) 1 priedo ,,Statybos darbų sritys“ 1.2.2 punkte nurodytos specialiųjų statybos-elektrotechnikos darbų grupės; elektros energijos tiekimo ir skirstymo įrenginių montavimas; elektros tinklų (išskyrus žemos ir vidutinės įtampos) tiesimas; statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimas; procesų valdymo ir automatizavimo sistemų įrengimas; nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) tinklų tiesimas; statinio nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) inžinerinių sistemų įrengimas; statinio apsauginės signalizacijos, gaisrinės saugos inžinerinių sistemų įrengimas, kiti panašūs darbai.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 10 punkte nurodyta, kad inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti elektros perdavimo, energijos tinklai. Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 punkte nurodyta, kad statinio inžinerinės sistemos – statinio patalpų inžinerinės sistemos (jų dalys, stovai), skirtos statinio naudojimo ir priežiūros tikslams, statinyje gyvenančių, dirbančių ar kitaip jį naudojančių žmonių poreikiams tenkinti: elektros ir kitos sistemos bei jų reguliavimo, valdymo, automatizavimo ir signalizacijos sistemos.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo išplaukia išvada, kad pagal statybos santykių teisės aktus elektros energijos tiekimo ir skirstymo įrenginių montavimas, elektros tinklų (išskyrus žemos ir vidutinės įtampos) tiesimas, statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimas išskiriami kaip atskirų grupių specialieji elektrotechnikos darbai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vienintelė aplinkybė, kad elektrotechnikos darbai atliekami pastato viduje (ar priešingai – išorėje) nepakankama konstatuoti, kad tie darbai nėra elektros tiekimo ir skirstymo įrenginių montavimo darbai

Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad ginčo darbai – spintinio varianto skydelio, valdymo bloko ar punkto montavimas bei valdymo ir reguliavimo spintos montavimas nėra specialieji elektros tiekimo ir skirstymo įrenginių darbai, remdamiesi argumentu, kad jie bus atliekami pastato viduje. Aptartų įstatymo nuostatų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši išvada teisiškai nepagrįsta. Bylą nagrinėję teismai neištyrė ir nenustatė faktinių aplinkybių, reikšmingų kvalifikuojant ginčo elektrotechnikos darbus, tačiau nagrinėjamu atveju, konstatavus kitus VPĮ pažeidimus, ši aplinkybė nesudaro pagrindo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

 

Dėl VPĮ 951 straipsnyje įtvirtinto sutarties sudarymo atidėjimo termino pažeidimo teisinių padarinių

 

VPĮ 941 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, gavusi pretenziją, nedelsdama sustabdo pirkimo procedūrą, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas. Perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties anksčiau negu po 15 dienų nuo rašytinio pranešimo apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams dienos.

VPĮ įtvirtinti dvejopo pobūdžio teisiniai padariniai, kai perkančioji organizacija sudaro pirkimo sutartį, pažeisdama įstatyme įtvirtintą atidėjimo terminą, jų taikymas priklauso nuo to, kokią įtaką pažeidimas turi tiekėjo teisėms viešajame pirkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Struktūra v. VšĮ ,,Artkomas, bylos Nr. 3K-3-326-415/2015).

VPĮ 951 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos negaliojančio sandorio prezumpcijos, t. y. atvejai, kada teismas privalo viešojo pirkimo sutartį pripažinti negaliojančia, išskyrus, kai dėl viešojo intereso ją būtina išsaugoti, skiriant alternatyviąją sankciją (952 straipsnis). VPĮ 951 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas pripažįsta pirkimo sutartį negaliojančia, kai perkančioji organizacija pažeidė šio įstatymo 941 straipsnio 2 dalies, 95 straipsnio 2 dalies ar 18 straipsnio 9 dalies reikalavimus ir kitus šio įstatymo reikalavimus ir tai turėjo neigiamą įtaką teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio dalyvio galimybėms sudaryti pirkimo sutartį, ir šis dalyvis neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties sudarymo.

VPĮ 952 nustatyta, kad teismas taiko alternatyviąsias sankcijas pagal šio straipsnio 4 dalį, jeigu perkančioji organizacija pažeidė šio įstatymo 941 straipsnio 2 dalies, 95 straipsnio 2 dalies ar 18 straipsnio 9 dalies reikalavimus, tačiau nėra kitų šio įstatymo 951 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų aplinkybių. Taigi VPĮ įtvirtintas privalomas alternatyviųjų sankcijų taikymas, kaip atidėjimo termino nesilaikymo padarinys, nenustačius kitų VPĮ nuostatų pažeidimo ir aplinkybių (VPĮ 952 straipsnio 4 dalis). VPĮ 952 straipsnio 1 dalis – imperatyvioji teisės norma, taikytina joje nustatytais atvejais, kai konstatuojamas atidėjimo termino pažeidimas, tačiau viešojo pirkimo sutartis nepripažįstama negaliojančia.

Aptartų įstatymo ir teismų praktikos nuostatų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjusių teismų išvada, jog VPĮ 941 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto sutarties sudarymo atidėjimo termino pažeidimas yra formalus, todėl nesukelia teisinių padarinių, teisiškai nepagrįsta.

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad:

pirma, į ginčo pirkimo objektą įėjo ir požeminių inžinerinių tinklų geodezinės nuotraukos parengimo bei pastato energinio naudingumo sertifikavimo darbai, todėl pirkime dalyvaujančios tiekėjos pasiūlymo pateikimo metu turėjo turėti įstatyme nustatytus dokumentus, patvirtinančius jų teisę atlikti geodezinius ir pastato energinio sertifikavimo darbus. Perkančioji organizacija, sudarydama viešojo pirkimo sutartį su tiekėju, kuris nepateikė atitiktį minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams pagrindžiančių dokumentų, pažeidė VPĮ 32 straipsnio, 34 straipsnio nuostatas;

antra, byloje nustatyta, kad perkančioji organizacija, 2014 m. birželio 16 d. priėmusi sprendimą nenagrinėti kasatorės pretenzijos ir tą pačią dieną sudarydama viešojo pirkimo sutartį, pažeidė VPĮ 941 straipsnio 2 dalyje nustatytą viešojo pirkimo sutarties pasirašymo atidėjimo terminą;

trečia, šie pažeidimai sudaro pagrindą taikyti VPĮ 951 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kad teismas pripažįsta pirkimo sutartį negaliojančia, kai perkančioji organizacija pažeidė šio įstatymo 941 straipsnio 2 dalies, 95 straipsnio 2 dalies ar 18 straipsnio 9 dalies reikalavimus ir kitus šio įstatymo reikalavimus ir tai turėjo neigiamą įtaką teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio dalyvio galimybėms sudaryti pirkimo sutartį, ir šis dalyvis neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties sudarymo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad ginčo sutartis sudaryta dėl Skuodo rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pastato statybos, šio projekto įgyvendinimas svarbus tenkinant vietos gyventojų socialinius kultūrinius poreikius, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti VPĮ 922 straipsnio 2 dalį nepripažinti pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti to paties straipsnio 4 dalyje nustatytą alternatyviąją sankciją. Atsižvelgiant į padarytų VPĮ pažeidimų pobūdį ir faktines bylos aplinkybes,  perkančiajai organizacijai skirtina 2 procentų sutarties kainos – 117 150 Lt (33 928,99 Eur) piniginė bauda, mokėtina į valstybės biudžetą.

 

              Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

 

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Kasacinį skundą tenkinant, iš atsakovės kasatorei (ieškovei) priteistinos šios patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis, mokėtas už ieškinį, du apeliacinius ir kasacinį skundus, iš viso – 1156 Eur.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. gruodžio 11 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 9,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegijai tenkinus kasacinį skundą šios išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

 

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

              Skirti atsakovei Skuodo rajono savivaldybės administracijai (j. a. k. 188751834) 33 928,99 Eur (trisdešimt trijų  tūkstančių devynių šimtų dvidešimt aštuonių Eur 99 ct) piniginę baudą.

Priteisti ieškovei UAB „A. Žilinskio ir ko“ (j. a. k. 158102142) iš atsakovės Skuodo rajono savivaldybės administracijos (j. a. k. 188751834) 1156 (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt šešis) Eur žyminio mokesčio.

Priteisti valstybeiatsakovės Skuodo rajono savivaldybės administracijos (j. a. k. 188751834) 9,44 Eur (devynis Eur 44 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Valstybei priteista bauda ir bylinėjimosi išlaidų suma mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

              Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                      Egidijus Laužikas                                         

 

                                                                      Sigita Rudėnaitė

                                                                     

                                                                                                                                                                        Dalia Vasarienė

 

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CK
  • CK1 1.78 str. Niekiniai ir nuginčijami sandoriai
  • 3K-3-436/2011
  • 3K-3-43/2012
  • 3K-3-506/2011
  • 3K-3-185/2008
  • CPK 88 str. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu