Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-7-304-2007].doc
Bylos nr.: 3K-7-304/2007
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr. 3K-7-304/2007

Procesinio sprendimo kategorijos:

42.4; 36.1 (S)

 

             

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2007 m. spalio 12 d.

Vilnius

 

 

 

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė  teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Dangutės Ambrasienės, Janinos Januškienės, Česlovo Jokūbausko, Zigmo Levicko, Algio Norkūno ir Antano Simniškio,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. N. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. N. ieškinį atsakovams T. M. (T. M. ) ir V. M. dėl avanso grąžinimo, baudos priteisimo, nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo.

 

              Išplėstinė teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

              Ieškovė J. N. 2005 m. vasario 19 d. sudarė preliminariąją sutartį su T. M. . Šalys sutarė iki 2005 m. liepos 19 d. sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo už 290 000 Lt parduoti, o ieškovė – nupirkti namą su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovams bendraturčiams T. M. ir V. M. nuosavybės teise priklausė atitinkamai 721/746 idealioji nuosavybės dalis, o 25/746 dalys – V. R. . Bendraturčių idealiąsias dalis atitinkantys sklypai kaip atskiri daiktai (nuosavybės objektai) nebuvo suformuoti ir įregistruoti. Atsakovai turėjo tinkamai parengti dokumentus, reikalingus turtui parduoti. Ieškovė teigia, kad atsakovai sklypo bendraturčiai T. M. ir V. M. buvo informuoti, jog perkamas turtas turės būti įkeistas, užtikrinant ieškovės numatomo gauti kredito grąžinimą. Atsakovai neprieštaravo ir jai pranešė, kad 25/746 dalies žemės sklypo savininkas bendraturtis V. R. sutiks su įkeitimu ir kad tuo pasirūpins jie patys, be to, jie gaus pažymą iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos dėl žemės naudotojų pasikeitimo draustinyje. Pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta, nes notarų biure V. Repšys, pamatęs, kad įkeičiama ir jo žemės dalis, atsisakė pasirašyti sutikimą. Be to, nebuvo gauta Vilniaus apskrities viršininko administracijos sutikimo dėl žemės naudotojų pasikeitimo draustinyje. Vėliau ieškovė sužinojo, kad preliminariojoje sutartyje nurodytas turtas buvo parduotas V. R. už 10 000 Lt didesnę kainą. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 6000 Lt sumokėtą avansą, sutartyje nustatytą 4000 Lt baudą, 2533 Lt turėtų nuostolių ir 10 000 Lt neturtinės žalos.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

 

              Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies - priteisė ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis 6000 Lt avansą, 4000 Lt baudą, 934 Lt turėtų nuostolių, 8000 Lt neturtinę žalą, iš viso – 18 934 Lt. Teismas nurodė, kad pardavėjas T. M. pagal preliminariąją sutartį įsipareigojo tinkamai parengti visus dokumentus, reikalingus sutartam nekilnojamajam turtui parduoti, ir garantavo, kad kiti minėto turto bendraturčiai sutinka parduoti turtą šioje sutartyje aptartomis sąlygomis. Sandoris neįvyko, nes bendraturtis V. R. nebuvo informuotas, kad bus įkeičiama ir jo sklypo dalis, todėl atsisakė pasirašyti sutikimą įkeisti savo dalį. Teismas konstatavo, kad sandoris neįvyko dėl to, kad atsakovai tinkamai neinformavo bendraturčio V. R. apie žemės įkeitimą ir neparengė pažymos iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos, t. y. neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl jie turėjo grąžinti pirkėjai 6000 Lt avansą ir sumokėti preliminariojoje sutartyje nustatytą 4000 Lt baudą. Reikalavimą atlyginti 934 Lt nuostolių teismas laikė pagrįstu įrodymais apie kredito sutarties sudarymo išlaidas - 912 Lt ir dokumentų iš Registrų centro gavimo išlaidas – 22 Lt. Priteisdamas neturtinę žalą, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė pardavė turėtą būstą, taip pat į sparčiai kilusias nekilnojamojo turto kainas (visuotinai žinoma aplinkybė), po neįvykusio sandorio pablogėjusią ieškovės sveikatą.

              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gruodžio 11 d. nutartimi  Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 22 d. sprendimą pakeitė: ieškovei priteistą 18 934 Lt nuostolių sumą sumažino iki 6934 Lt; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad atsakovai, žinodami, jog ieškovė preliminariojoje sutartyje aptartą turtą ketino įsigyti už kredito pinigus, o kredito grąžinimui užtikrinti – įkeisti tą patį preliminariojoje sutartyje nurodytą turtą, vykdydami preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, privalėjo garantuoti bendraturčio V. R. sutikimą turtui įkeisti arba įspėti ieškovę, kad perkamo turto įkeitimas negalimas. Kolegija padarė išvadą, kad iš atsakovų pagrįstai priteistinas 6000 Lt avansas. Preliminariojoje sutartyje nurodytą 4000 Lt baudą už sutarties sąlygų pažeidimą apeliacinės instancijos teismas laikė netesybomis. Kolegija pažymėjo, kad CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nustatytas nuostolių atlyginimas, neįvykdžius preliminariosios sutarties sąlygų, o baudinių sankcijų nenustatyta. Ne­te­sy­bos at­lie­ka kom­pen­suo­ja­­ją funk­ci­ją, sie­kiant at­ly­gin­ti nu­ken­tėju­sia­jai ša­liai nuos­to­lius, todėl negali viršyti prašomų priteisti nuostolių. Pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį netesybos įskaitomos į nuostolius. Taigi, ieškovės reikalavimas priteisti  4000 Lt dydžio netesybas (baudą)  ir nuostolių atlyginimą negali būti tenkinamas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė įrodė 934 Lt nuostolius, tokią sumą ir galėjo priteisti iš atsakovų, o ieškinio reikalavimas priteisti 4000 Lt dydžio netesybas (baudą) negali būti tenkinamas, nes viršija ieškovės patirtus nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad reikalavimas priteisti neturtinę žalą patenkintas nepagrįstai, nes ieškovė neįrodinėjo aplinkybių, kurios pagal  CK 6.250 straipsnio 1 dalį yra laikomos neturtine žala. Be to, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, o už preliminariosios sutarties sąlygų neįvykdymą įstatyme nenumatyta neturtinės žalos atlyginimo. Spartus nekilnojamojo turto kainų kilimas, ieškovės turėto būsto pardavimas ir kito įsigijimas nėra pagrindas neturtinei žalai atlyginti. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai, tačiau byloje nėra įrodymų, kad preliminariosios sutarties neįvykdymas lėmė ieškovės sveikatos būklės pablogėjimą.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

              Kasaciniu skundu ieškovė J. N. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 22 d. sprendimą. Kasatorė savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

              1. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nenurodė, kurios bylai reikšmingos aplinkybės nustatytos, o kurios – ne.

              2. Bendraatsakoviai privalėjo įrodyti savo atsikirtimų pagrįstumą, tačiau to iš jų nebuvo pareikalauta.

              3. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas ieškovei nuostolių atlyginimą, vadovavosi CK 6.71-6.75 straipsniais, reglamentuojančiais netesybas, tačiau neatsižvelgė į CK 6.242 straipsnį, nustatantį, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito sąskaita asmuo  privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Teismas taip pat  neatsižvelgė ir į CK 6.249 straipsnio 2 dalį, kur nustatyta, kad jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda pripažįstama nuostoliais.

              4. Netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas ir civilinės atsakomybės forma. Kadangi byloje nustatyta bendraatsakovių kaltė, iš jų turi būti priteistos netesybos. Be to, CK 6.71 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad netesybos gali būti nustatytos konkrečia pinigų suma, t. y. bauda, todėl skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad CK 6.71-6.75 straipsniuose nenustatyta baudinių netesybų.

              5. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 178 straipsnį, nes neištyrė surinktų byloje įrodymų, patvirtinančių ieškovės reikalavimus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodinėjo neturtinės žalos.

              6. Skundžiamos nutarties teiginys, kad įstatyme nenustatyta neturtinės žalos atlyginimo už preliminariosios sutarties sąlygų neįvykdymą, yra neteisingas. CK 6.155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK šeštosios knygos XI skyriuje įtvirtintos sutarčių teisės bendrosios normos taikomos visoms sutartims atsižvelgiant  į sutarčių prigimtį. Bendrosios sutarčių teisės normos yra ne tik nurodytame skyriuje, bet visoje CK šeštosios knygos II dalyje (CK 6.154-6.288 straipsniai), todėl šios normos taikytinos visoms sutartims, atsižvelgiant į kiekvienos pobūdį, taip pat ir preliminariajai sutarčiai. Taigi, jei asmeniui padaryta neturtinė žala, taikomos XXII skyriaus pirmojo skirsnio civilinę atsakomybę reglamentuojančios bendrosios normos (CK 6.250 straipsnis).

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai T. M. ir V. M. prašo skundą atmesti ir savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

              1. CK 6.165 straipsnyje nurodyta, kad preliminariosios sutarties rašytinės formos nesilaikymas tokią sutartį daro negaliojančią. Taigi preliminarioji sutartis galioja tik tiek, kiek jos sąlygos aptartos raštu. Plėsti sutarties šalių neaptartus įsipareigojimus viena kitos atžvilgiu nėra jokio teisinio pagrindo.

              2. Ieškovė, sudarydama preliminariąją sutartį, neturėjo pagrindo tikėtis, kad jokių įsipareigojimų kasatorei neturintis asmuo įkeis savo sklypo dalį, taip imdamasis įsipareigojimų prieš banką dėl kredito suteikimo ieškovei. Tokia prielaida nepagrįsta įstatymo, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principo (CK 1.5 straipsnis), sutarčių aiškinimo taisyklių (CK 6.193 straipsnis).

              3. Kasatorei, reikalaujančiai nuostolių atlyginimo, tenka pareiga įrodyti civilinės atsakomybės pagrindą. Sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimą, turi būti įvertinti ir juos patyrusio asmens  veiksmai: ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti pasekmes.

              4. Kasatorės teiginys, kad ji dėl išgyvenimų, patirtų neįvykdžius preliminariosios sutarties, tapo invalide, turi būti įrodytas medicinos įstaigų išvadomis, ekspertizėmis, nustatant priežastinį ryšį tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusių pasekmių.

 

              Išplėstinė teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

              Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

              Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde teisės taikymo aspektu yra keliami netesybų ir nuostolių santykio (CK 6.73 straipsnis) bei neturtinės žalos atlyginimo galimybės ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose (CK 6.250 straipsnis) teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, dėl kurių išplėstinė teisėjų kolegija pasisako.

             

Dėl preliminariojoje sutartyje nustatytų  netesybų

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pateikti išaiškinimai dėl netesybų dvejopos teisinės prigimties reikšmingi ir preliminariojoje sutartyje prisiimtai prievolei sudaryti pagrindinę sutartį užtikrinimui bei civilinės atsakomybės už tokio įsipareigojimo nevykdymą taikymui  (žr., pvz,. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos  2005 m. spalio 19 d.  nutartis byloje AB „Kauno energija“ v. AB „Lietuvos dujos“, bylos Nr. 3K-7-378/2005; 2005 m. vasario 15 d. nutartis byloje AB „Standartų spaustuvė“ v. UAB „Indiza“, bylos Nr. 3K-3-29/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis byloje K. P. v.  individuali įmonė „Vidista“, bylos Nr. 3K-3-405/2006; 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis  VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; 2006 m. spalio 18 d. nutartis byloje J. M. v. UAB „PVP“, bylos Nr. 3K-3-522/2006; 2007 m. gegužės 28 d. nutartis byloje N. V. v. R. K., S. K., bylos Nr. 3K-3-209/2007; 2007 m. liepos 18 d. nutartis byloje E. A. v. B. P., bylos Nr. 3K-3-308/2007, ir kt.).

CK 6.165 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas imperatyvas atlyginti kitai šaliai nuostolius, kurie padaromi įsipareigojimo sudaryti pagrindinę sutartį nevykdymu. Tai reiškia, kad konstitucinio nuostolių atlyginimo principo turi būti laikomasi ir tokio pobūdžio ikisutartiniuose santykiuose. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad preliminariosios sutarties šalys gali susitarti dėl netesybų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006.). Tokiais atvejais svarbu nustatyti netesybų, sutartų preliminariojoje sutartyje, bei nuostolių atlyginimo santykį.

Pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį, kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Ši CK 6.73 straipsnio 1 dalies nuostata reiškia, kad tais atvejais, kai kreditorius prašo už prievolės netinkamą įvykdymą ir nuostolių, ir netesybų, tai netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą: priteisiamas nuostolių atlyginimas, o jų dydžiu sumažinama netesybų suma. Kolegija sprendžia, kad šis įskaitymo principas, įtvirtintas ir CK 6.258 straipsnyje, reglamentuojančiame sutartinę atsakomybę, taikytinas ir ikisutartiniams susitarimams, kai už įsipareigojimo sudaryti pagrindinę sutartį neįvykdymą konkrečios preliminariosios sutarties šalys susitarė mokėti netesybas.

Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi, sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Sutartyje nustatydamos netesybų dydį, šalys gali susitarti dėl nuostolių ir netesybų (išskyrus įstatymines netesybas) santykio bei tokiu būdu konkretizuoti sutartinės civilinės atsakomybės ir prievolės įvykdymo užtikrinimo ypatumus. Šie sutartinių netesybų ypatumai neleidžia jų mažinti iki kreditoriaus įrodytų nuostolių dydžio, nes tokiu būdu būtų paneigtas sutarčių laisvės principas, kurį netesybų ir nuostolių santykyje riboja CK 6.73 straipsnio 1 dalies nuostata dėl netesybų įskaitymo į nuostolius bei CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatos. Teismų praktikoje CK 6.73 straipsnio 1 dalies normoje įtvirtintas netesybų ir nuostolių santykis aiškinamas kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos  2005 m. spalio 19 d.  nutartis byloje AB „Kauno energija“ v. AB „Lietuvos dujos“, bylos Nr. 3K-7-378/2005; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-3-400/2005, 2003 m. lapkričio 5 d.  nutartis byloje UAB „Glass Market“ v. UAB „Lygiakraštis“, bylos Nr. 3K-3-1070/2003, ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis šia teismų praktika, padarė išvadą, kad netesybos negali viršyti prašomų priteisti įrodytų nuostolių, todėl ieškovės reikalavimą priteisti  4000 Lt dydžio netesybas (baudą)  ir nuostolių atlyginimą tenkino tik ieškovės įrodytų nuostolių 934 Lt ribose. Apeliacinės instancijos teismo argumentai nepagrįsti, nes CK 6.73 straipsnio 1 dalies nuostata dėl netesybų įskaitymo panaikina teisinį pagrindą kreditoriui iš skolininko reikalauti baudinių netesybų, t. y. ir nuostolių, ir netesybų visos sumos tuo pat metu, bet neatima teisės į protingo dydžio sutartines netesybas, joms viršijant byloje įrodytus kreditoriaus nuostolius. Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad netesybų įskaitymo esmė ta, jog kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Tais atvejais, kai nuostolių suma didesnė nei sutartimi nustatytos netesybos, pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį priteisiamas nuostolių atlyginimas, apimantis įskaitomą netesybų sumą. Kai reikalaujama sutartinių netesybų suma viršija priteistinus nuostolius, teismas priteisiamas sumas nustato tokia tvarka: į priteistiną nuostolių sumą įskaito ją atitinkančią sutartinių netesybų sumą (CK 6.73 straipsnio 1 dalis); sprendžia klausimą dėl likusių sutartinių netesybų dydžio mažinimo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) ir nustato galutinę priteisiamą netesybų sumą. Taigi, CK 6.73 straipsnio 1 dalyje ir 6.258 straipsnyje įtvirtintas  netesybų įskaitymo į nuostolius principas nesudaro teisinio pagrindo sumažinti sutartines netesybas iki įrodytų nuostolių dydžio. Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos CK 6.73 straipsnio 2 dalies tvarka ir pagrindais. Šios normos nuostatos dėl netesybų ir nuostolių santykio netesybų mažinimui reikšmingos tuo, kad teismas netesybas gali sumažinti tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Dėl to šalių susitarimuose, taip pat ir preliminarioje sutartyje, numatytos netesybos gali būti didesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo vykdymo. Jei sutartimi sulygtos netesybos viršija kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, teismas turi teisę, vertindamas sutartimi sulygtų netesybų dydį, mažinti prašomas priteisti netesybas, taikydamas ne CK 6.73 straipsnio 1 dalį, bet CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jei nustatomi šios normos taikymo pagrindai. Tokiu būdu teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo  šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Teismas turi  teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta. Pažymėtina, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Dėl to kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio pareiga – formuoti vieningą teismų praktiką. Pagal formuojamą praktiką nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007 ir kt.).

              Nagrinėjamoje byloje ginčo šalys susitarė dėl netesybų baudos forma už atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminariojoje sutartyje šalys nesusitarė dėl kitokių netesybų ir nuostolių už susitarimo neįvykdymą sąlygų, todėl išplėstinė teisėjų kolegija pripažįsta tinkamu ikisutartiniu susitarimu nustatytų netesybų kvalifikavimu, kad tai – įskaitinės netesybos. Byloje nenustatyta pagrindų, suteikiančių teisę teismui mažinti šalių sulygtas netesybas – 4000 Lt, nekonstatuota, kad jos būtų neprotingai didelės atsižvelgus į bylos faktines aplinkybes: pirkimo objektą, sulygtą kainą, atsakovo gautą apmokėjimą, pardavus namo ir žemės sklypo dalis, todėl CK 6.37 straipsnio 2 dalis netaikytina.

Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į sutartinių netesybų prigimtį ir funkciją ir be pakankamo teisinio pagrindo panaikino pirmosios instancijos teismo priteistas netesybas. Pirmosios instancijos teismas neįskaitė netesybų į nuostolius ir nesumažino priteistos netesybų sumos įrodytų nuostolių atlyginimo dydžiu. Teismai nustatė, kad ieškovė patyrė 934 Lt nuostolių, o į šią nuostolių sumą įskaičius tokią pat netesybų sumą, ieškovei priteistina likusi 3066 Lt netesybų suma. Taigi ieškovei priteistina bendra 4000 Lt suma, kurią sudaro nuostolių atlyginimas ir jį viršijanti netesybų dalis.

 

Dėl neturtinės žalos atlyginimo ikisutartiniuose santykiuose

 

              Kasatorė nesutinka su apeliacinio teismo sprendimu dėl atsisakymo priteisti ieškovei neturtinę žalą, teigdama, kad teismas, darydamas išvadą, jog įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo galimybės už preliminariosios sutarties sąlygų neįvykdymą, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nes, kasatorės teigimu, nuostatos, nustatančios teisę į neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 straipsnis), taikomos ir preliminariosioms sutartims (CK 6.154-6.288 straipsniai).

Neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančiose teisės normose (CK 6.250 straipsnis) nenustatyta ribojimo priteisti neturtinę žalą, atsižvelgiant į tai, ar neturtinė žala padaryta sutarties, delikto ar ikisutartinių santykių pažeidimo atvejais. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinei žalai priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis T. G. v. R. Š.  byloje; bylos Nr. 3K-3-294/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis byloje P. D. v. R. V., A. V., T. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006, ir kt.). Be to, sprendžiant atsakomybės ikisutartiniuose santykiuose klausimą, teisiškai reikšminga tai, kad  asmuo, sudarydamas preliminariąją sutartį, turi prisiimti riziką, jog pagrindinė sutartis gali būti nesudaryta, ir veikti apdairiai, kad išvengtų neigiamų  padarinių, jeigu sutartis bus nesudaryta.

Iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo matyti, kad, teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, padaręs išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad jos sveikata pablogėjo būtent dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo už preliminariosios sutarties neįvykdymą panaikino dėl to, kad nebuvo nustatyta visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo būdui, taikyti. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad, nustatant neturtinės žalos faktą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, formuojama teismų praktika, kad  neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R.  v. Lietuvos Respublika; bylos Nr. 3K-3-337/2006). Įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo būdui, taikyti yra ieškovo pareiga (CPK 178 straipsnis). Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti teisingą apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuriuo ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo atmestas, ar konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas neištyrė surinktų byloje įrodymų, kurie patvirtina ieškovės reikalavimus bei pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą byloje. Kolegija saistoma nustatytų aplinkybių, todėl sutinka su teismo išvada dėl neturtinės žalos neįrodytumo ir netenkina kasatorės prašymo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

              Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį kasacinis teismas, pakeitęs apeliacinio teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šalys patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: ieškovė J. N. sumokėjo 675,99 Lt žyminio mokesčio už ieškinio pareiškimą, 3900 Lt – už advokato pagalbą ir 388,02 Lt už kasacinį skundą. T. M. ir V. M. sumokėjo 675,99 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 3800 Lt už advokato pagalbą. Atsižvelgiant į patenkintus ir atmestus ieškinio reikalavimus, šalims paskirstomos bylinėjimosi išlaidos: ieškovei iš atsakovų priteistina 300,14 Lt žyminio mokesčio už ieškinio pareiškimą, 1731,60 Lt – advokato pagalbai apmokėti ir 99,14 Lt už kasacinį skundą, iš viso – 2130,88. Atsakovams iš ieškovės priteistina 375,85 Lt už apeliacinį skundą ir 2112,80 už advokato pagalbą, iš viso – 2488,65 Lt. Įskaičius šalims priteistinas sumas, atsakovams priteistina 357,77 Lt bylinėjimosi išlaidų.

 

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartį pakeisti:

              ieškovei J. N. iš atsakovų T. M. ir V. M. lygiomis dalimis priteistą 6934 Lt (šešių tūkstančių devynių šimtų trisdešimt keturių litų) nuostolių atlyginimo ir netesybų sumą padidinti iki 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų);

              priteisti atsakovams T. M. ir V. M. lygiomis dalimis iš ieškovės J. N. 357,77 Lt (tris šimtus penkiasdešimt septynis litus, 77 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d.  nutarties dalį palikti nepakeistą.

              Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                                          Janina Stripeikienė

 

         Dangutė Ambrasienė

 

         Janina Januškienė

 

                                                                                                                                       Česlovas Jokūbauskas

 

          Zigmas Levickis

 

          Algis Norkūnas

 

                                                                                                                      Antanas Simniškis