Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-10-04][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-351-687-2018].docx
Bylos nr.: 3K-3-351-687/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Marijonų g. 31-ojo ir 31a-ojo namų savininkų bendrija 148373960 atsakovas
Kategorijos:
3.3.1. Apeliacinis procesas
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
3. CIVILINIS PROCESAS
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
2.10. Kitos su prievolių teise susijusios bylos
3.3.1.14. Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

?

Civilinė byla Nr. 3K-3-351-687/2018

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03334-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14

      (S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. spalio 2 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. U. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 27 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. U. ieškinį atsakovei Marijonų g. 31-ojo ir 31-ojo A namų savininkų bendrijai dėl įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, trečiasis asmuo – S. U..

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos narių ir kitų bendraturčių visuotinio susirinkimo nustatytų palūkanų, didesnių nei įstatyme nustatytos palūkanos, dydžio taikymą bendraturčiams, praleidusiems terminą įvykdyti piniginę prievolę, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas L. U. prašė teismo įpareigoti atsakovę Marijonų g. 31-ojo ir 31-ojo A namų savininkų bendriją (toliau – Bendrija) nutraukti neteisėtus veiksmus: panaikinti apskaičiuotus delspinigius ir 50 Eur mokestį, skaičiuojamą už parengtą atsakovės raštišką atsakymą, susijusį su mokesčių, delspinigių skaičiavimu, ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas žodžiu atsisakė dalies ieškinio reikalavimo dėl 50 Eur mokesčio priteisimo.

3.       Ieškovas nurodo, kad 2016 m. birželio 30 d. iš atsakovės gavo sąskaitą už 2016 m. birželio mėnesio komunalines paslaugas savo nuosavybės teise valdomam butui, esančiam Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). Minėtos sąskaitos grafoje ,,Papildomi mokesčiai, grąžinimai“ atsakovė nurodė, kad jis turi sumokėti 88,77 Eur už Bendrijos patirtas išlaidas, susijusias su jo butui individualiai suteikta paslauga – šilumokaičio plovimu, nors ieškovas nei su darbus atlikusia įmone, nei su atsakove darbų kainos ir apmokėjimo sąlygų neaptarė nei rašytinėje, nei žodinėje sutartyje. Ieškovas teigia, kad iš atsakovės gavo 2016 m. liepos 31 d. sąskaitą už 2016 m. liepos mėnesio komunalines paslaugas, joje buvo nurodyta, jog atsakovei yra skolingas nesumokėtą 88,74 Eur sumą ir apskaičiuotus 6,66 Eur delspinigius, t. y., 7,5 proc. delspinigius už mėnesį. Vėliau ieškovas taip pat gaudavo sąskaitas, kuriose buvo nurodyta suma komunalines paslaugas ir kartu apskaičiuoti delspinigiai. Ieškovas tvirtina, kad 88,87 Eur mokestį sumokėjo, tačiau vėlesnėse sąskaitose atsakovė vis tiek toliau nepagrįstai skaičiuodavo delspinigius.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

4.       Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 2 d. sprendimu priėmė ieškovo atsisakymą dėl 50 Eur mokesčio priteisimo ir šią civilinės bylos dalį nutraukė, o dėl kitos ieškinio reikalavimo dalies sprendimu ieškinį atmetė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas nustatė, kad ieškovas L. U. ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. U. nuo 2014 m. sausio 16 d. yra buto Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), savininkai. Ieškovas nėra Bendrijos narys.

6.       Teismas nurodė, kad palūkanos (ieškovo nurodomos kaip delspinigiai) ieškovui apskaičiuotos pagal Tvarkos, patvirtintos 2012 m. rugsėjo 23 d. visuotinio susirinkimo nutarimu (toliau – Tvarka), 4.2.2 papunktį, kuriame nustatytas palūkanų skaičiavimas dėl laiku Bendrijai nesumokėtų komunalinių mokesčių. Teismas darė išvadą, kad palūkanų nustatymas atskiru Bendrijos aktu yra pateisinamas. Palūkanos nuo palūkanų nėra skaičiuojamos, skaičiavimai atliekami pagal Tvarkos 8 punktą, taikant nustatytą 7,5 proc. dydžio per mėnesį palūkanų normą. Tvarka buvo priimta visuotiniame Bendrijos susirinkime, dalyvaujant 19 Bendrijos narių, butų savininkų, todėl negalima daryti išvados, kad Tvarka priimta vienašališkai, nedalyvaujant ieškovui, kuris buto savininku tapo vėliau.

7.       Teismas padarė išvadą, kad pirmiausia buvo padengiamos palūkanos (sąskaitose nurodytos kaip delspinigiai), jos kiekvieną mėnesį buvo skaičiuojamos iš naujo (nuo naujo įsiskolinimo). Ieškovas neįrodė, kad palūkanos yra neprotingo dydžio. Teismas įvertino, kad Bendrijos nariai pritarė tam, jog būtų taikoma Tvarka, o kartu ir nustatomos palūkanos tiems daugiabučio namo gyventojams, kurie laiku neatlieka mokėjimų  komunalinių paslaugų teikimą. Ieškovo argumentą, kad papildomai turėjo būti sudarytas rašytinis susitarimas dėl netesybų, atmetė. Teismas akcentavo, kad pagal Tvarkos 13 punktą Bendrijos nariai susitarė, jog palūkanų skaičiavimo modelis yra sudarytas tarpusavio (tiek Bendrijos narių, tiek butų, kitos paskirties patalpų savininkų) sutarimu, todėl papildomai sudaryti rašytinius susitarimus dėl netesybų, įskaitant butų savininkus, kurie įsigijo butus vėliau, po Tvarkos priėmimo, nėra reikalinga. Be to, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo mažinti netesybas, kai jos yra sumokėtos. Teismas atmetė kaip neįrodytus ieškovo argumentus, kad netesybų (delspinigių) jis nemokėjo, o mokėjo tik už suteiktas komunalines paslaugas. Teismo vertinimu, Bendrija atliktus mokėjimus įskaitė pagal savo priimtus lokalinius aktus.

8.       Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2018 m. vasario 27 d. sprendimu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimo dalį, kuria L. U. ieškinys atmestas bei šalims ir valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, panaikino ir dėl šios sprendimo dalies priėmė naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, t. y. įpareigojo atsakovę nutraukti neteisėtus veiksmus ir sumažinti ieškovui apskaičiuotas padidintas 7,5 procento netesybas iki 5 procentų, kitus ieškinio reikalavimus atmetė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

9.       Kolegija nustatė, kad ieškovas teismui pateikė 2017 m. spalio 12 d. atsakovės rašytą elektroninį laišką L. R., iš kurio matyti, kad Bendrija nurodo, jog L. R. turėtų įsipareigoti dėl 7,5 proc. mėnesio delspinigių, jeigu laiku nesumokėjus susidarys skola. Nors šis įrodymas iš ieškovo gautas po to, kai civilinė byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, tačiau kolegija akcentavo, kad byloje sprendžiama, ar ieškovas, o ne kiti namo gyventojai turi pareigą mokėti atsakovės skaičiuojamas palūkanas, ir priimti ieškovo pateiktą papildomą įrodymą atsisakė.

10.       Pažymėjo, kad iš Bendrijos 2012 m. rugsėjo 23 d. visuotinio susirinkimo nutarimo matyti, jog gyventojams teikiamuose mokėjimuose už komunalines paslaugas nurodomi delspinigiai faktiškai yra palūkanos, įvardytos kaip delspinigiai, siekiant jas atskirti nuo daugiabučiui atnaujinti skirtos paskolos palūkanų, banko skaičiuojamų kas mėnesį. Atitinkamai kolegija sprendė, kad ieškovo nurodyti delspinigiai faktiškai yra Bendrijos apskaičiuotos palūkanos už ne laiku atliktus mokėjimus. Kolegija iš dalies sutiko su ieškovo teiginiais, kad, vadovaujantis poįstatyminiais teisės aktais, netesybos negali būti priteisiamos, jeigu šalys nebuvo individualiai susitarusios dėl jų taikymo, todėl palūkanų dydis nustatytas nepagrįstai ir neteisėtai, skaičiuotinos įstatyme nustatyto dydžio palūkanos.

11.       Tai, kad šilumokaičio plovimai ieškovo butui buvo atlikti, pripažino ir pats L. U., be to, tai  patvirtina ir jo 2016 m. rugsėjo 26 d. raštas Bendrijos pirmininkui, namo buhalterei ir kitiems asmenims. Už UAB „Notika“ atliktus darbus sumokėjo Bendrija, todėl atsakovė pagrįstai reikalavo, kad Bendrijos patirtas išlaidas už konkrečiam butui suteiktas paslaugas atlygintų šio buto savininkai.

12.       Kolegija pažymėjo, kad ieškovas ir jo šeimos nariai nėra Bendrijos nariai, Bendrijos narių susirinkime narių tarpusavio susitarimu nustatytos papildomos prievolės, nesusijusios su teisės aktais nustatytomis asmenų teisėmis ir pareigomis, o kartu ir netesybų už pareigos laiku sumokėti mokesčius Bendrijai tinkamą nevykdymą mokėjimu, gali būti taikomos tik Bendrijos nariams ir kitiems bendraturčiams, dalyvavusiems susirinkime.

13.       Kolegija nustatė, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog ieškovas ar trečiasis asmuo raštu ar žodžiu sutiko mokėti 7,5 proc. dydžio palūkanas, laiku neatsiskai su Bendrija (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Kolegijos vertinimu, nesant ieškovo sutikimo mokėti Bendrijai didesnes nei įstatyme nustatytas palūkanas, Bendrija nepagrįstai 2016 m. liepos 31 d. – 2017 m. vasario 28 d. laikotarpiu skaičiavo ieškovui padidintas 7,5 proc. dydžio palūkanas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnis). Netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai, tačiau atsakovė teismui nepateikė duomenų, kad dėl to, jog ieškovas laiku nesumokėjo už suteiktas paslaugas, komunalinius mokesčius, Bendrija patyrė didesnių, nei nustato įstatymas, nuostolių.

14.       Kolegija nurodė, kad atsakovės 2012 m. rugsėjo 23 d. visuotinio narių susirinkimo patvirtintos mokėjimo už energiją ir komunalines paslaugas Tvarkos 12.3 punktas nustato, jog, buto savininkui sumokėjus dalį mokesčių, pirmiausia padengiamos palūkanos. Kolegija ieškovo argumentus, kad atsakovei buvo žinoma, jog jis mokėjimais pasirinko mokėti už paslaugas, ir atsakovė nepagrįstai pirmiausia įskaitydavo palūkanas, atmetė. Byloje nebuvo jokių duomenų, kad ieškovas būtų pateikęs prašymą atsakovei dėl kitokios atliktų mokėjimų įskaitymo tvarkos (CPK 178 straipsnis). Nurodytų aplinkybių kontekste kolegija sprendė, kad Bendrija turėjo teisę pirmiausiai padengti palūkanų įsiskolinimą.

15.       Įvertinusi byloje esančius duomenis apie ieškovui apskaičiuotas palūkanas už 2016 m. birželio 31 d. – 2017 m. vasario 28 d. laikotarpį, skolos sumokėjimo datą (2016 m. gruodžio 27 d.), mokėtinas mokesčių sumas ir sumokėtinas sumas bei išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovė, apskaičiuodama ieškovui palūkanas, mokėtinas 2016 m. liepos 31 d., be pagrindo jam priskaičiavo 2,22 Eur (6,66  4,44 = 2,22 Eur); 2016 m. rugpjūčio 31 d. – 2,71 Eur (7,15  4,44 = 2,71 Eur); 2016 m. rugsėjo 30 d. – 3,25 Eur (7,69  4,44 = 3,25 Eur); 2016 m. spalio 31 d. – 3,83 Eur (8,27  4,44 = 3,83 Eur); 2016 m. lapkričio 30 d.  4,45 Eur (8,89  4,44 = 4,45 Eur); 2016 m. gruodžio 31 d. – 4,15 Eur (6,64  2,49 = 4,15 Eur); 2017 m. sausio 31 d. – 5,47 Eur (9,62 – 4,15 = 5,47 Eur); 2017 m. vasario 28 d. – 6,19 Eur (10,34 – 4,15 = 6,19 Eur).

16.       Kolegija nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas, nesant jo sutikimo, privalo mokėti Bendrijos narių susirinkimo nustatytas palūkanas, todėl įpareigojo Bendriją nutraukti neteisėtus veiksmus ir panaikinti ieškovui skaičiuojamas padidintas 7,5 proc. palūkanas, jas sumažinti iki 5 procentų (CK 6.71–6.73 straipsniai, CPK 330 straipsnis).

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

17.       Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 27 d. sprendimo dalį, kuria atsakovė įpareigota nutraukti neteisėtus veiksmus, sumažinti ieškovui apskaičiuotas padidintas 7,5 procento netesybas (delspinigius) iki 5 procentų, ir dėl šios sprendimo dalies priimti naują sprendimą  padidintas 7,5 procento mėnesines netesybas (delspinigius) sumažinti iki 5 procentų metinių palūkanų arba ieškovo ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, įpareigodamas ieškovą mokėti atsakovei 5 proc. mėnesines palūkanas, netinkamai taikė CK 6.210 straipsnio 1 dalį bei pažeidė bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CPK 3 straipsnio 1 dalis), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pernelyg plačiai aiškino CK 6.210 straipsnio 1 dalį, nes palūkanos pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį skaičiuojamas ne mėnesiais. Apeliacinės instancijos teismas sukūrė prievolę ieškovui vietoj 5 proc. metinių palūkanų mokėti 60 proc. metines palūkanas. Apeliacinės instancijos teismas, praplėsdamas CK 6.210 straipsnio 1 dalies taikymo ribas, perėmė įstatymų leidėjo kompetenciją. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos procesinės ar kompensuojamosios palūkanos priteisiamos, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir tenkinamas ieškinys. Byloje buvo nagrinėjamas klausimas tik dėl netesybų skaičiavimo ir taikymo, nei teisminėje, nei ikiteisminėje stadijoje atsakovė nereiškė procesinio prašymo priteisti CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 5 proc. dydžio palūkanas, tačiau tokias palūkanas ex officio (savo iniciatyva) nustatė Panevėžio apygardos teismas.

17.2.                      Teismai formalizavo įstatymo leidėjo CK 6.54 straipsnio 5 dalyje nurodytą įmokų paskirstymo sąvoką, nes byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė žinojo ieškovo mokamų įmokų paskirtį (t. y. kad ieškovas moka už komunalines paslaugas, nesutinka mokėti delspinigių), tačiau jų priimti neatsisakė. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (ieškovo 2016 m. rugsėjo 26 d., 2016 m. lapkričio 22 d. raštiški paklausimai atsakovei) patvirtina, kad ieškovas reikalavo atsakovės pagrįsti, kokiu pagrindu skaičiuojami delspinigiai ir kodėl jie tokie dideli, kas suponuoja tai, jog ieškovas nuo pat pradžių, kai atsakovė pradėjo skaičiuoti delspinigius, su šių pagrįstumu ir teisėtumu nesutiko ir atsakovei tai buvo žinoma. Iš byloje esančių sąskaitų matyti, kad ieškovas kiekvieną mėnesį sumokėdavo tiksliai atsakovės apskaičiuotą pinigų sumą už jam tenkančius komunalinius mokesčius. Atsakovė, sutikdama su ieškinio dalimi dėl neteisėtai apskaičiuotų 50 Eur už atsakymo pateikimą ieškovui ir su nuo šios sumos apskaičiuotais 22,50 Eur delspinigiais, pateikė du mokėjimo kvitus su nurodyta paskirtimi „už paslaugas“, kurie buvo išskaidyti atskirai į pagrindinės skolos ir delspinigių dengimą. Aplinkybės patvirtina tai, kad ieškovo valia pasirinkti kitokį mokėjimo būdą buvo iš esmės išreikšta konkliudentiniais veiksmais, t. y. ieškovas visada apmokėdavo pagrindinę skolą (mokestį už komunalines paslaugas). Teismai, formaliai nurodydami, kad dokumentuose apie daromus mokėjimus konkrečiai neįvardyta, už kokias paslaugas ieškovas sumokėjo, netinkamai taikė ir aiškino CK 1.71 ir 6.54 straipsnius bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Be to, teismai pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

17.3.                      Nesąžiningas atsakovės įmokų perskirstymas, atsakovei žinant tikrąją ieškovo mokėjimo paskirtį ir neatsisakant priimti tokių mokėjimų, lėmė ir tai, kad atsakovė skaičiavo delspinigius nuo delspinigių, o tai reiškia, kad ji taikė dvigubą civilinę atsakomybę, nors tokia civilinė atsakomybė pagal CK 6.245 straipsnį negalima. Atsižvelgiant į CK 6.70 straipsnį, 6.71 straipsnio 1 dalį, 6.258 straipsnio 1 dalį ir 6.256 straipsnio 2 dalį, manytina, kad tam, jog bendrijos nariui galėtų būti taikomos netesybos, šis su bendrija turi sudaryti rašytinį susitarimą dėl netesybų (delspinigių) taikymo, tokiame susitarime turėtų būti nustatytos protingo dydžio netesybos (delspinigiai) arba bendrija turi priimti sprendimą skaičiuoti netesybas (delspinigius) ir tokiam sprendimui turi pritarti bendrijos narys. Šiuo atveju būtų galima tokį bendrijos sprendimą laikyti susitarimu (ne poįstatyminiu teisės aktu). Įstatymų leidėjas įstatyme ir yra nustatęs, kad bendrijos organų sprendimai turi atitikti teisės aktus (CK 6.71 ir 6.72 straipsniai). Netesybos (delspinigiai) nėra priskiriamos prie kaupiamojo bendrijos fondo lėšų, nes tokią paskirtį atlieka kaupiamųjų lėšų mokestis. Taigi minėtame įstatyme nėra nustatyta galimybė bendrijoms savo priimamais sprendimais skaičiuoti netesybas, o vien poįstatyminiu teisės aktu nesant įstatymo pagrindo taikyti netesybas bendrijoms draudžiama. Toks pagrindas turi būti aiškiai nurodytas įstatyme, nes tai yra susiję su tuo, kad nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais – įstatymais. Be to, apeliacinės instancijos teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-482/2011, Klaipėdos apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-96-123/2013, Nr. 2A-1332-123/2013, Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1161-413/2011) laikomasi pozicijos, kad pagal įgyvendinamuosius teisės aktus (savivaldybių tarybų sprendimus, Vyriausybės nutarimus, bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimus) negali būti priteisiamos netesybos, jei šalys nėra individualiai susitariusios dėl jų taikymo, todėl argumentai, jog bendrija sprendimu gali nustatyti netesybų taikymą ir tokie sprendimai privalomi bendrijos nariams, yra nepagrįsti. Be to, ieškovo teiktame apeliaciniame skunde buvo nurodyta apeliacinių teismų praktika, tačiau Panevėžio apygardos teismas ja nesivadovavo, taip nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimų.

17.4.                      Ieškovas apeliacinės instancijos teismo prašė pridėti prie civilinės bylos naują rašytinį įrodymą – atsakovės 2017 m. spalio 12 d. rašytą elektroninį laišką Bendrijos narės L. R. įgaliotam asmeniui L. R., kuriame atsakovė reikalavo L. R. raštu įsipareigoti kas mėnesį mokėti 7,5 proc. delspinigius, jeigu dėl nesumokėjimo laiku susidarys skola. Elektroninis laiškas buvo rašytas jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl ieškovui nebuvo galimybės šio rašytinio įrodymo pateikti pirmosios instancijos teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Naujas rašytinis įrodymas patvirtino reikšmingas aplinkybes dėl rašytinio susitarimo formos privalomumo taikant netesybas (delspinigius) net ir Bendrijos nariams. Apeliacinės instancijos teismas nepriėmė naujo rašytinio įrodymo ir taip nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje pažymima, kad pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas  teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti tiesą byloje teismo pareiga yra ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008; 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

18.       Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Bendrija, turinti išlaikyti balansą tarp išlaidų ir įplaukų, visuotiniame savininkų susirinkime nutarė, kad tam, jog užsitikrintų privalomą finansinį balansą, rinksis ne perteklinio mokėjimo už paslaugas (didesnių įkainių), bet atgrasymo nuo įsiskolinimų praktiką ir nustatys tokias palūkanas, kokios skatintų butų savininkus sumokėti laiku. Ši praktika naudinga visiems sąžiningiems savininkams, neturintiems skolų. Jeigu savininkas susiduria su finansiniais sunkumais, jis gali, kaip įtvirtinta Tvarkoje, savo iniciatyva raštu kreiptis į Bendriją dėl dviejų rūšių lengvatos palūkanoms taikymo: skolos perkėlimo į kitą mėnesį arba grafiko išsimokėti dalimis sudarymo – abiem atvejais palūkanos visiškai nėra skaičiuojamos. Ieškovas Bendrijos neprašė taikyti šių lengvatų. Antra vertus, Bendrija jam pritaikė dvi papildomas lengvatas: įmoką pateikė ne šildymo sezono metu, kai išlaidos, tenkančios būsto išlaikymui, natūraliai sumažėja, ir beveik neskaičiavo administravimo mokesčio už skolą. Be to, ieškovui raštu buvo pasiūlyta tapti Bendrijos nariu, bet jis juo netapo ir sąmoningai pasirinko buto savininko (ne Bendrijos nario) statusą.

18.2.                      Nors ieškovas nurodo, kad teismai netinkamai taikė CK 6.54 straipsnio 5, 6 dalis, nes Bendrija neva buvo aiškiai informuota apie iš dalies sumokėtos įmokos paskirtį, tačiau su tuo nesutiktina. Ieškovas nepasinaudojo galimybe mokėti pavedimu į Bendrijos sąskaitą banke ir pavedime nurodyti konkrečią mokamų pinigų paskirtį. Tik tokiu atveju, jeigu ieškovas banko pavedime būtų aiškiai nurodęs, už ką yra mokami pinigai, jis galėtų reikalauti, kad Bendrija juos įskaitytų pagal jo nurodymą banko pavedime arba Bendrija, nesutikdama su tokiu ieškovo piniginių įmokų paskirstymu, grąžintų įmoką ieškovui.

18.3.                      Nesutiktina su ieškovo teiginiu, kad buvo skaičiuojami delspinigiai nuo delspinigių. Be to, po to, kai įsiteisėjo apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl 5 procentų netesybų apskaičiavimo ir priteisimo iš ieškovo atsakovės naudai, ieškovas pervedė Bendrijai ginčo skolą ir šiuo metu skolos Bendrijai neturi.

18.4.                      Aukščiausias Bendrijos organas (visuotinis narių susirinkimas), kaip nustatyta Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme ir Bendrijos įstatuose, turi teisę spręsti visus klausimus, kurie susiję su daugiabučių namų eksploatavimu, administravimu, įmokų, kurios tenka tiek butų savininkams bendrijos nariams, tiek ne bendrijos nariams, nustatymu. Susirinkimų nutarimai laikomi priimtais, kai už juos balsuoja dauguma susirinkimo dalyvių, todėl tam, kad galiotų susirinkimo priimti nutarimai, įstatymas nereikalauja atlikti papildomų veiksmų sudaryti sutartis, balsavimo poziciją įtvirtinti pasirašant papildomus dokumentus ar pan.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl daugiabučio namo bendrijos narių ir kitų bendraturčių visuotinio susirinkimo kompetencijos, sprendžiant dėl palūkanų nustatymo terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusiam bendraturčiui (už pavėluotą atsiskaitymą su bendrija už suteiktas paslaugas)

 

19.       Kasaciniame skunde ieškovas kelia bendrijos narių ir kitų bendraturčių visuotinio susirinkimo kompetencijos, sprendžiant dėl palūkanų nustatymo už pavėluotą atsiskaitymą su bendrija už suteiktas paslaugas, klausimą (kai paslaugos suteiktos bendraturčio asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto įrangai). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, jog byloje sprendžiamas klausimas dėl kompensuojamųjų palūkanų už pavėluotą prievolės įvykdymą taikymo, tačiau ieškovas kasaciniame skunde pakartotinai palūkanas įvardija kaip delspinigius (žr. nutarties 6, 10 punktus).

20.       Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju įsteigta gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, ginčo teisiniams santykiams aktualus CK 4.85 straipsnis.

21.       CK 4.85 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąlyga sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų priimti ne tik bendrijos narių, bet ir jai nepriklausančių butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimuose sprendžiant balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014). Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat tiems savininkams, kurie įgijo nuosavybės teises į butus ar kitas patalpas po šių sprendimų priėmimo (CK 4.85 straipsnio 6 dalis).

22.       Daugiabučių namų (pastatų) valdymo atvejais susiklosto dvejopo pobūdžio nuosavybės santykiai, taigi atsiranda ir skirtingi nuosavybės teisės subjektai. Pirma, daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkai yra asmeninės nuosavybės teisės į atitinkamus butus ir kitas patalpas subjektai. Antra, visi daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkai kartu yra ir viso pastato bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, o šie objektai jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendrojo naudojimo objektų sąrašas nustatytas CK 4.82 straipsnio 1 ir 7 dalyse ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje.

23.       Taigi, bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidas sudaro trys išlaidų grupės. Tai – turto administravimo išlaidos (CK 4.84 straipsnio 4 dalis), namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) ir su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos.

24.        CK 4.76 straipsnio nuostata dėl bendraturčių teisių ir pareigų, naudojantis ir išlaikant bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, yra daiktinės teisės norma, reglamentuojanti santykius, susijusius su nuosavybės teisės į daiktą įgyvendinimu. Dėl to sprendžiant daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų, kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturčių, ginčus, kuriuose reikalavimai reiškiami šio straipsnio pagrindu, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, o kurios – butų savininkų poreikiams tenkinti. Pastaruoju atveju tai būtų paslaugų vartojimo santykiai, kuriuos reglamentuoja ne daiktinės (CK ketvirtoji knyga), o prievolių teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2006).

25.       Bendraturčių tarpusavio santykiuose bendraturčių teisės ir pareigos yra konkrečiai apibrėžtos įstatymo ar (ir) bendraturčių susitarimo, todėl, minėta, turi prievolinių teisinių santykių požymių, todėl šiems santykiams tarp bendraturčių įgyvendinti taikytinos ne tik daiktinės teisės, bet ir prievolių teisės normos ir principai (šalių valios autonomijos, sutarčių laisvės ir privalomumo, bendradarbiavimo ir kiti).

26.       Jei įstatymo nedraudžiama, įstatyminiu reguliavimu nustatytos tarpusavio santykių taisyklės gali būti keičiamos ar papildomos sutartimis. Dauguma bendrosios dalinės nuosavybės teisę reglamentuojančių įstatymo nuostatų yra dispozityvios, todėl bendraturčiai, remdamiesi sutarties laisvės principu (CK 6.156 straipsnis) ir nepažeisdami kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, sutartimi gali nusistatyti įstatymo pateiktų taisyklių išimtis ar susikurti individualų tarpusavio santykių reglamentavimo modelį.

27.       Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį daugiabučio namo savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tačiau ji, kaip civilinės atsakomybės subjektas, turi ypatumų, kuriuos lemia tai, kad namo bendrojo naudojimo objektų savininkas yra ne bendrija, o butų savininkai (žr. nutarties 22 punktą).

28.       Bendrija veikia tik kaip jos dalyvių atstovė, padedanti įgyvendinti bendraturčių bendrosios nuosavybės teisę, ji neįgyja savininko teisių ir pareigų, o veikia bendraturčių vardu ir interesais. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 4 punkto bendrija įpareigojama saugoti ir ginti bendrijos ir jos narių teises bei ekonominius ir kitus teisėtus interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu. Vykdydama sutarties ir susitarimų sąlygas, bendrija gali skirstyti suvartotos šilumos kiekį bendrijos gyventojams, rinkti iš jų mokesčius už šilumą ir karštą vandenį bei pervesti juos tiekėjui (bendrijos išoriniai teisiniai santykiai). Bendrija, vykdydama sutarties ir susitarimų sąlygas, visų namo bendraturčių interesais gali sumokėtas lėšas išieškoti iš butų (patalpų) savininkų, jei šie nesumoka mokesčių ir (ar) neapmoka suteiktų konkretaus buto, patalpos įrangos priežiūros paslaugų.

29.       Šią bylą nagrinėjusių teismų konstatuota, kad visuotinis Bendrijos narių ir butų (patalpų) savininkų susirinkimas, vadovaudamasis įstatymų ir įstatų nuostatomis, patvirtino mokėjimo už energiją ir komunalines paslaugas, suteiktas paslaugas konkretaus buto, patalpos įrangai prižiūrėti tvarką (toliau  Tvarka), kurioje yra nustatyta atsiskaitymo su tiekėjais, mokesčių iš buto (patalpų) savininkų surinkimo ir palūkanų apskaičiavimo tvarka. Teismai nurodė, kad šis susitarimas buvo pagrindas skaičiuoti palūkanas Bendrijos ir ne Bendrijos nariams  butų (patalpų) savininkams už laiku neapmokėtas sąskaitas. Pagal Tvarką, palūkanos yra apskaičiuojamos taikant nustatytas 7,5 proc. dydžio mėnesines palūkanas nuo laiku nesumokėtos piniginės prievolės. Tokio dydžio palūkanos buvo nustatytos siekiant, jog butų savininkai sąskaitas apmokėtų laiku, kad Bendrija tinkamai atsiskaitytų su paslaugų teikėjais ir išvengtų nuostolių.

30.       Bylą nagrinėjusių teismų taip pat konstatuota, kad ieškovas butą name, kuriame įsteigta Bendrija ir priimtas Bendrijos narių ir butų (patalpų) savininkų minėtas nutarimas dėl atsiskaitymo tvarkos ir palūkanų skaičiavo už pavėluotą piniginės prievolės įvykdymą, įsigijo vėliau, nei priimtas šis nutarimas, jam Bendrija raštu pranešė apie priimtą nutarimą ir rašte nurodė, kad nutarime nustatyta mokesčių ir (ar) už suteiktas paslaugas konkretaus buto, patalpos įrangai prižiūrėti atsiskaitymo tvarka ir kt., bei informavo apie galimybę susipažinti su Bendrijos visuotinio susirinkimo priimtu nutarimu ir kt. Pažymėtina, kad Bendrijos nutarimas dėl atsiskaitymo tvarkos priimtas 2012 m. rugsėjo 23 d., ieškovas ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. U. nuo 2014 m. sausio 16 d. yra buto Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), savininkai, minėtas Bendrijos raštas per pašto dėžutę įteiktas 2014 m. sausio 22 d. (ieškovas neteigia, kad šio rašto negavo), jų butui paslaugos suteiktos 2016 m., už atliktus darbus sumokėjo Bendrija, todėl 2016 m. birželio mėn. Bendrija pareikalavo (pateikdama sąskaitą), kad už konkrečiam butui suteiktas paslaugas atlygintų šio buto savininkai ir už pavėluotą atsiskaitymą sumokėtų nustatytas palūkanas.

31.       Sutiktina su atsakovės argumentais, kad ieškovas turėjo pakankamai laiko susipažinti su Bendrijos nutarimu dėl atsiskaitymo tvarkos, laiku sumokėti už atliktas paslaugas ir išvengti palūkanų skaičiavimo, tačiau ieškovo kasacinio skundo motyvai, kad, nesant šalių susitarimo už piniginės prievolės pavėluotą įvykdymą mokėti didesnes nei įstatymo nustatytas palūkanas, atsakovė negalėjo reikalauti ir  skaičiuoti didesnių, nei nustatyta įstatyme, laikytini pagrįstais.

32.       Pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstais ieškovo argumentus, kad turėjo būti šalių susitarta dėl palūkanų skaičiavimo už pavėluotą piniginės prievolės įvykdymą. Šis teismas vadovavosi visuotinio Bendrijos narių butų (patalpų) savininkų minėtu nutarimu patvirtintos Tvarkos 13 punktu, kuriame nustatyta, kad Bendrijos nariai susitarė, jog laikoma, kad palūkanų skaičiavimo tvarka yra nustatyta tarpusavio (tiek bendrijos narių, tiek butų, kitos paskirties patalpų savininkų) sutarimu, todėl konstatavo, kad papildomai sudaryti (rašytinius) susitarimus dėl palūkanų skaičiavimo, taip pat ir su butų savininkais, kurie įsigijo butus vėliau, po Tvarkos priėmimo, nėra reikalinga, bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 6 dalis).

33.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatomis (kuriose įtvirtinta, kad visuotinis bendrijos narių susirinkimas tvirtina įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifus; įmokas arba jų apskaičiavimo tvarką kaupiamajam pastato ar jo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondui arba investiciniam naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sukūrimo fondui sudaryti ir nustato šių lėšų naudojimo tvarką) konstatavo, kad šis įstatymas nedraudžia bendrijai įstatuose už neatsiskaitymą laiku nustatyti butų (patalpų) savininkams didesnes palūkanas, nei tai nustato įstatymas.

34.       Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad didesnės, nei nustatytos įstatyme, palūkanos galėjo būti skaičiuojamos ieškovui už pavėluotą piniginės prievolės įvykdymą tuo atveju, jei dėl to šalių būtų buvę susitarta. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad, nesant ieškovo sutikimo dėl padidintų palūkanų skaičiavimo, skaičiuotinos įstatyme nustatytos kompensuojamosios palūkanos. Teisėjų kolegija laiko pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentus, kad bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat tiems savininkams, kurie įgijo nuosavybės teises į butus ir kitas patalpas po šių sprendimų priėmimo (CK 4.85 straipsnio 6 dalis), tačiau ši norma nustato, kad sprendimai negali apriboti butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų, išskyrus šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytus atvejus.

35.       Nagrinėjamu atveju, minėta, ginčas yra dėl palūkanų dydžio (tarifo) laiku neįvykdytą atsiskaitymą su Bendrija, kai ši organizavo ir sumokėjo konkretaus savininko buto įrangos remontą (šilumkaičio plovimą).

36.       Teisėjų kolegija pažymi, kad palūkanų dydis (tarifas) priklauso nuo to, ar taikomos įstatymo nustatytos, ar šalių sutartos palūkanos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad šalių sutarties dėl didesnių palūkanų skaičiavimo nėra sudaryta, Bendrijos nutarimu nustatytas palūkanų dydis (7,5 proc. mėnesinių) pažeidžia asmens teises, todėl skaičiuotinos įstatyme nustatyto dydžio palūkanos. Palūkanos nustatytos CK 6.210 straipsnyje, įtvirtinančiame fiksuotus palūkanų dydžius (tarifus) už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad šio dydžio palūkanas įstatymų leidėjas pripažįsta minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos visais atvejais privalo atlyginti skolininkas. Palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018, 21 punktas).

37.        Tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė, antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas, trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos. Nagrinėjamu atveju apeliacinio teismo konstatuota, kad šios sąlygos palūkanas skaičiuoti yra. Pažymėtina, kad įstatymo nustatytos palūkanos ir jų tarifai, be kita ko, gali būti įtvirtinti specialiuosiuose įstatymuose.

38.       Šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio nebuvimas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį. Palūkanų, kaip ir netesybų, mažinimo pagrindai įtvirtinti įstatyme. CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Šios nuostatos reiškia, kad, pirma, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatyme nurodytas palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis).

39.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, jog dėl teisinių santykių, iš kurių atsirado ieškovo pareiga dėl piniginės prievolės vykdymo, pobūdžio ieškovas turi mokėti įstatyme nustatyto dydžio palūkanas už pavėluotą piniginės prievolės įvykdymą (žr. nutarties 35 punktą).

40.        Kita vertus, pirmiau minėta, kad pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį bendrija yra nekomercinis, specialaus teisnumo juridinis asmuo, per kurį butų savininkai įgyvendina savo daiktines ir prievolines teises. Bendrijos sudarytų sutarčių su paslaugų teikėjais vartotojais yra ne bendrija, bet butų savininkai, t. y. fiziniai asmenys, naudojantys vandenį, elektrą, dujas, šilumos energiją ir kt. savo namų ūkio reikmėms. Būtent butų savininkai, o ne bendrija moka už teikiamas paslaugas, prekes ir pan., tokių sutarčių objekto vartotojai yra fiziniai asmenys, bet ne bendrija, todėl tokios sutartys vertintinos ir vartojimo sutarčių aspektu, t. y. sąžiningumo prasme (žr. su atitinkamais pakeitimais, atsižvelgiant į analizuojamus santykius, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003; 2008 m. vasario 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008). Tuo atveju, kai bendrija veikia kaip tarpininkė, surinkdama lėšas už suteiktas paslaugas, ir nustato didesnių palūkanų taikymą, nei minėta bendruoju atveju nustatyta palūkanų norma, už pavėluotus suteiktų paslaugų apmokėjimus, vertintina, kad asmenys turi išreikšti valią dėl tokios didesnės palūkanų normos taikymo. Toks požiūris atitiktų teisingumo, protingumo principus.

 

Dėl įmokų paskirstymo ir įrodymų vertinimo

 

41.       Kasaciniame skunde taip pat yra nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nes bylos faktinės aplinkybės liudija, jog Bendrija netinkamai paskirstė ieškovo atliktus mokėjimus – mokėjimai buvo atliekami už komunalinius mokesčius, o ne už atsakovės įvardytą įsiskolinimą Bendrijai.

42.       Nurodytu aspektu teisėjų kolegija pabrėžia, jog CK 6.54 straipsnis nustato įmokų paskirstymo principus. Nurodytas straipsnis įtvirtina, kad, jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. Antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą. Trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti. Ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse. Kreditorius gali atsisakyti priimti pagrindinei prievolei įvykdyti mokamą sumą, jeigu tuo pat metu nesumokamos einamosios palūkanos, kurių mokėjimo terminas suėjęs. Analogiškai ir Tvarkos 12.3 punktas nustato, kad, buto savininkui sumokėjus dalį mokesčių, pirmiausia padengiamos palūkanos.

43.       Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, kad CK 6.54 straipsnis reglamentuoja įmokų paskirstymą, kai kreditorius jas gauna iš vykdančio prievoles skolininko. Pagal CK 6.54 straipsnio 1 dalį kreditoriaus gautos įmokos paskirstomos pagal šiame straipsnyje nustatytą tvarką, jeigu šalys nesusitarė kitaip, t. y. šalys tarpusavio sutartimi turi teisę susitarti dėl kitokio įmokų, gautų vykdant prievolę, paskirstymo, nei nustatyta minėtoje CK normoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017, 22 punktas). Taigi, sprendžiant įmokų paskirstymo klausimą, turi būti nustatoma, ar buvo išreikšta sutarties šalių valia dėl įmokų paskirstymo tvarkos ar ne, kokia ši tvarka buvo nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-378/2017, 26 punktas). Nesant šalių susitarimo dėl įmokų paskirstymo, taikoma CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta įmokų paskirstymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017, 22 punktas). Aptariamo reguliavimo kontekste svarbu įvertinti, ar ginčo atveju buvo susitarta dėl kitokios įmokų paskirstymo tvarkos (CK 6.54 straipsnis).

44.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.).

45.       Kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

46.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą įstatymų reglamentavimą bei Bendrijos nustatytą tvarką, kuri iš esmės neprieštarauja CK 6.54 straipsnio nuostatoms, bylos faktines aplinkybes, sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kad ieškovo nurodomi argumentai, jog atsakovei buvo žinoma, kad jis mokėjimais pasirinko mokėti už paslaugas ir atsakovė nepagrįstai pirmiausia įskaitydavo palūkanas, atmestini. Apeliacinės instancijos teismas nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad šalys nebuvo susitarusios dėl ieškovo mokamų atsakovei įmokų paskirstymo eiliškumo. Ieškovo daromuose mokėjimuose neįvardyta, už kokias paslaugas ieškovas sumokėjo, ieškovas Bendrijos neinformavo, už kokias paslaugas jis atliko mokėjimus, todėl visiškai pagrįstai atsakovė atliktus mokėjimus įskaitė pagal aptartą bendrąją tvarką. Šiuo atveju ieškovo rašytiniai paklausimai teiraujantis, kokiu pagrindu yra skaičiuojamos palūkanos, bei aplinkybė, kad ieškovo pervedama suma atitiko apskaičiuotų komunalinių mokesčių dydį, savaime sudaro pagrindą teigti, kad buvo nurodoma ar sutarta dėl kitokios įmokų paskirstymo tvarkos. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovas kasaciniame skunde nepagrindė savo teiginių, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino šias nurodytas aplinkybes, nurodytu aspektu pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

47.       Ieškovo kasaciniame skunde taip pat keliamas netinkamo proceso teisės normų, reglamentuojančių naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme, taikymo klausimas. Ieškovas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas be pagrindo nepriėmė jo pateikto naujo įrodymo – atsakovės 2017 m. spalio 12 d. rašyto elektroninio laiško Bendrijos narės L. R. įgaliotam asmeniui L. R..

48.       Vertindama nurodytus ieškovo argumentus teisėjų kolegija pabrėžia, jog draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016, 14 punktas; kt.)

49.       Pagal bylos duomenis ir apeliacinės instancijos teismo sprendimą spręstina, kad apeliacinės instancijos teismas analizavo pateiktus naujus įrodymus ir konstatavo, kad ieškovo nurodyto dokumento turinys nepatvirtina, jog jis būtų reikšmingas byloje nustatytinoms aplinkybėms, todėl šio įrodymo nevertino kartu su apeliaciniu skundu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą neteisėta, todėl šį kasacinio skundo argumentą atmeta kaip nesudarantį pagrindo šiuo aspektu panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą.

50.       Apibendrindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Žvelgiant į įvardytą teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismo sprendimą, sutiktina su ieškovu, kad apeliacinės instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje tiksliai neįvardijo mokėtinų palūkanų dydžio, o iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad nors teismas taikė CK 6.210 straipsnį, tačiau, vertindamas be pagrindo priskaičiuotas palūkanas, taikė ne 5 procentų metinių, o 5 procentų mėnesinių palūkanų normą (šios nutarties 15 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad bendrai kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog rezoliucinė teismo sprendimo dalis turi būti suformuluojama trumpai ir aiškiai (CPK 270 straipsnio 5 dalis), kad nesukeltų neaiškumų ir būtų vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009). Nagrinėjamu atveju atsižvelgdama į aptartus apeliacinės instancijos teismo sprendimo prieštaringumus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas rezoliucinėje dalyje turėjo įpareigoti atsakovę nutraukti neteisėtus veiksmus ir sumažinti ieškovui apskaičiuotas padidintas 7,5 procento mėnesines palūkanas iki 5 procentų dydžio metinių palūkanų. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismo sprendimas keistinas, nurodant, jog atsakovė įpareigotina nutraukti neteisėtus veiksmus ir sumažinti ieškovui apskaičiuotas padidintas 7,5 procento mėnesines palūkanas iki 5 procentų dydžio metinių palūkanų.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų 

 

51.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

52.       Kasaciniam teismui tenkinus ieškovo kasacinį skundą ir nusprendus, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis keistina, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme, paskirstymas, taip pat išspręstinas kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys, 98 straipsnis). 

53.       Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė – 550 Eur. Kadangi dalį ieškovo reikalavimų Bendrijos nariai patenkino ieškovui pareiškus ieškinį ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo prašymu dalį civilinės bylos nutraukė, tai teisėjų kolegija, remdamasi CPK 94, 98 straipsniais, sprendžia, jog byloje patenkinta 97,25 proc. ieškovo reikalavimų. Pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį ieškovui iš atsakovės priteistina 291,75 Eur, o atsakovei iš ieškovo – 15,13 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnis). Nurodytos patirtos išlaidos už advokato pagalbą neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7, 8.2 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio bei atitinka Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus. 

54.       Už apeliacinio skundo paruošimą ieškovas sumokėjo 300 Eur. Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą (94,5 proc.), iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 283,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (Rekomendacijų 2, 7, 8.9 punktai).

55.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui iš atsakovės priteistas 291,75 Eur, 283,50 Eur atlyginimas, o atsakovei iš ieškovo priteistinas 15,13 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, atlikus įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistinas 560,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimas.

56.       Ieškovas bei atsakovė taip pat pateikė prašymus priteisti jiems patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Už kasacinio skundo parengimą ieškovas patyrė 300 Eur išlaidų, atsakovė už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą taip pat patyrė 300 Eur išlaidų. Vadovaujantis teisingumo, protingumo principais spręstina, jog kasaciniame teisme iš esmės buvo tenkinta 100 proc. kasacinio skundo reikalavimų. Atsižvelgiant į patenkintus reikalavimus kasaciniame teisme, ieškovui iš atsakovės priteistina 300 Eur išlaidų atlyginimo. Ieškovo patirtos išlaidos už advokato pagalbą neviršija Rekomendacijų 7, 8.12 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio bei atitinka Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės interesai kasaciniame teisme nebuvo tenkinti, jai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 98 straipsnis).

57.       Ieškovas ir atsakovė atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalis, CPK 96 straipsnio 4 dalis), todėl jis valstybei nepriteistinas.

58.       Kasacinis teismas patyrė 7,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus kasacinį skundą, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovės.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 27 d. sprendimo dalį, kuria atsakovė Marijonų g. 31-ojo ir 31-ojo A namų savininkų bendrija (ja. k. 148373960) įpareigota sumažinti ieškovui apskaičiuotas palūkanas bei priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, pakeisti.

Įpareigoti atsakovę Marijonų g. 31-ojo ir 31-ojo A namų savininkų bendriją (j. a. k. 148373960) sumažinti ieškovui L. U. (a.k. (duomenys neskelbtini) apskaičiuotas 7,5 (septynių su puse) procento mėnesines palūkanas iki 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų.

Perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Priteisti ieškovui L. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Marijonų g. 31-ojo ir 31-ojo A namų savininkų bendrijos (j. a. k. 148373960) 560,12 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt Eur 12 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimo.

Kitą Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui L. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Marijonų g. 31-ojo ir 31-ojo A namų savininkų bendrijos (j. a. k. 148373960) 300 (tris šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Priteisti iš atsakovės Marijonų g. 31-ojo ir 31-ojo A namų savininkų bendrijos (j. a. k. 148373960) 7,76 Eur (septynis Eur 76 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai        Alė Bukavinienė

 

 

                Janina Januškienė

 

 

        Vincas Verseckas


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CK
  • CK6 6.54 str. Įmokų paskirstymas
  • 2A-482/2011
  • 2A-96-123/2013
  • 2A-1161-413/2011
  • 3K-3-359/2008
  • CK4 4.85 str. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas
  • CK4 4.84 str. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimas, kai šie savininkai neįsteigę bendrijos arba nesudarę jungtinės veiklos sutarties
  • CK4 4.82 str. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisė
  • CK4 4.76 str. Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant
  • 3K-3-309/2006
  • CK6 6.156 str. Sutarties laisvės principas
  • CK6 6.37 str. Palūkanos pagal prievoles
  • e3K-3-147-690/2018
  • 3K-3-211/2008
  • e3K-3-101-611/2017
  • 3K-3-460/2010
  • 3K-3-193-378/2017
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CPK 176 str. Įrodinėjimas
  • 3K-3-206/2010
  • 3K-3-269/2012
  • 3K-3-139/2010
  • 3K-3-177/2011
  • 3K-3-38-969/2015
  • CK6 6.210 str. Palūkanos
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei