Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-12-11][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-654-378-2015].docx
Bylos nr.: 3K-3-654-378/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Ugniagesių gelbėtojų mokykla 111962021 atsakovas
UAB "Akiro" 300605251 Ieškovas
Viešųjų pirkimų tarnyba 188656261 išvadą duodanti institucija
UAB "Mūras" 221372760 trečiasis asmuo
UAB "VT statyba" 301053724 trečiasis asmuo
UAB "Conresta" 145751974 trečiasis asmuo
UAB "Rofolis" 135690672 trečiasis asmuo
UAB "Avona" 134248765 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.1. Bylos dėl pirkimo-pardavimo
2.1.1.3. dėl viešojo pirkimo-pardavimo
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.5. Prievolių teisė
2.5. Prievolių teisė
2.5.11. Pirkimas-pardavimas:
2.5.11. Pirkimas-pardavimas:
2.5.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
2.5.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
2.5.35. Viešas konkursas
3. CIVILINIS PROCESAS
3.1. Bendrosios nuostatos
3.1.18. Laikinosios apsaugos priemonės:
3.1.18.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.6. Teismo sprendimas:
3.2.6.1. Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3.3.1. Apeliacinis procesas:
3.3.1.21. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 3K-3-654-378/2015

              Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02561-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.11.4 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AKIRO kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 5 d. nutarties peržiūrėjimo sujungtose civilinėse bylose pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AKIRO“ ieškinius atsakovei Ugniagesių gelbėtojų mokyklai (buvęs pavadinimas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Ugniagesių gelbėtojų mokykla) dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „VT statyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Rofolis“, uždaroji akcinė bendrovė „CONRESTA“, uždaroji akcinė bendrovė „MŪRAS“, uždaroji akcinė bendrovė „Avona“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatų, reglamentuojančių reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai ir pasiūlymams nustatymo ir atitikties jiems vertinimo, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė UAB „AKIRO“ (toliau – ir ieškovė, kasatorė, tiekėja) pareiškė ieškinį atsakovei Ugniagesių gelbėtojų mokyklai (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) dėl viešojo pirkimo sąlygų, prašė panaikinti atsakovės 2014 m. spalio 15 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą; panaikinti atsakovės 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimą dėl ieškovės pretenzijos atmetimo; grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį; panaikinti atsakovės 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą dėl ieškovės 2014 m. lapkričio 19 d. pretenzijos bei atitinkamai panaikinti kaip nepagrįstus šia pretenzija ginčytus atsakovės 2014 m. spalio 24 d. sprendimus dėl pirkimo laimėtojo nustatymo ir pasiūlymų eilės sudarymo; pripažinti, kad pirkimo laimėtoja pripažinta UAB „VT statyba“, taip pat tretieji asmenys UAB „Avona“, UAB „MŪRAS“, UAB „Rofolis“ ir UAB „CONRESTA“ neturi reikiamos kvalifikacijos įvykdyti rangos sutar – neturi teisės atlikti statinio darbo projekto ekspertizės, o subrangovo, turinčio tokią teisę, pasiūlymuose nenurodė, todėl šių pirkimo dalyvių kvalifikacija nepakankama rangos sutarčiai įvykdyti ir su šiais pirkimo dalyviais negali būti (negalėtų būti) sudaroma rangos sutartis; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė, vykdydama supaprastintą viešąjį atvirą konkursą „Ugniagesių gelbėtojų mokyklos gyvenamųjų patalpų (kursantų miegamojo korpuso B2-1) specialiosios paskirties statinio statybos darbų pirkimas“ (toliau – Konkursas), 2014 m. spalio 15 d. ir 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimais atmetė ieškovės pasiūlymą, nes jis neatitiko Konkurso sąlygų 12.2.8. punkto reikalavimų („Tiekėjo pateiktose lokalinėse sąmatose turi būti įvertinti visi darbai, darbų ir įrenginių kiekiai, kurie būtų technologiškai įvykdomi be papildomų darbų ir medžiagų, bei įvertinti visi rangovo ir subrangovų mokesčiai bei išlaidos statiniui pastatyti ir jį perduoti naudoti (t. y. turi būti įvertintos visos tiesioginės ir netiesioginės išlaidos.“). Sprendimuose nurodyta, kad ieškovės su pasiūlymu pateiktose lokalinėse sąmatose nėra išskirta tiesioginių ir netiesioginių išlaidų, kaip to reikalaujama statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6 priede, 5 lentelėje pateiktoje formoje bei Konkurso sąlygų 12.2.8 punkte. Ieškovės teigimu, atsakovė nustatė reikalavimą pateikiamose sąmatose įvertinti visas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, o ne jas išskirti. Ieškovės vertinimu, net ir pripažinus, kad sąmatose turėjo būti išskirtos tiesioginės ir netiesioginės išlaidos, atsakovė privalėjo prašyti, kad šis pasiūlymo esmės nekeičiantis trūkumas būtų pašalintas paprašius paaiškinti (patikslinti), kokią dalį lokalinėse sąmatose sudaro tiesioginės ir kokią – netiesioginės išlaidos.

Ieškovė nurodė, kad atsakovė priėmė sprendimą savo iniciatyva organizuoti neypatingo statinio projekto ekspertizę, kurią turėjo teisę atlikti tik nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje įsteigti ir atestuoti juridiniai asmenys, kurių kvalifikacija patvirtinama atitinkamu kvalifikacijos atestatu. Dėl to atsakovė privalėjo iš tiekėjų pareikalauti patvirtinti teisę verstis statinio projekto ekspertizės veikla.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė Konkurso sąlygų 12.2.8. punkte papildomai, atskirai nereikalavo išskirti ,,iš viso tiesioginių“ ir ,,iš viso netiesioginių“ išlaidų, tačiau ji nurodė konkrečią dokumento formą, kuria remiantis ji vertina pateiktus pasiūlymus, t. y. būtent lokalinės sąmatos formą – STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (Žin., 2010, Nr. 115-5902; 2010, Nr. 158-8069; 2012, Nr. 96-493) 6 priedo 5 lentelę. Šioje formoje po lentele yra nurodomos, t. y. iš visumos išskiriamos, dvi eilutės, kurios turi būti užpildomos perkančiajai organizacijai aktualia informacija – „Iš viso tiesioginės išlaidos“ ir „Iš viso netiesioginės išlaidos“. Teismas nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog kai perkančioji organizacija reikalauja pateikti konkrečius duomenis, tai jų nepateikimas turėtų būti vertinamas kaip pasiūlymo trūkumas, lemiantis jo atmetimą VPĮ 39 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kanalų valymas“ v. UAB „Aukštaitijos vandenys“, bylos Nr. 3K-3-231/2011). Teismas, įvertinęs Konkursui pateiktas ieškovės parengtas lokalines sąmatas, nurodė, kad eilutė „Iš viso netiesioginės išlaidos“ nebuvo išskirta nė vienoje lokalinėje sąmatoje, taip pat nenurodoma bendra „Iš viso tiesioginės išlaidos“ informacija, todėl sprendė, jog atsakovei nebuvo pateikta visa aktuali informacija. Dėl to atsakovė, atmesdama ieškovės pretenziją, pagrįstai nurodė, kad ieškovė nesilaikė Konkurso sąlygų 12.2.8 punkto reikalavimų, nukreipiančių į STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6 priedo 5 lentelę (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Teismas laikė nepagrįstais ieškovės argumentus dėl tikrosios atsakovės valios, nustatant reikalavimą sąmatą parengti pagal statybos reglamente nurodytus skaičiuojamosios kainos nustatymo principus, remiantis ne 5-a, o 1-a jo 6 priedo lentele. Teismas pažymėjo, kad Konkurso sąlygose atsakovė nurodė 6 priedo 5 lentelę. Teismo vertinimu, kai ieškovė susipažino su Konkurso sąlygomis ir pamanė, kad yra akivaizdus rašymo apsirikimas, ji turėjo teisę kreiptis į atsakovę, prašydama jas išaiškinti (Konkurso sąlygų 57 punktas), tačiau tokių veiksmų nesiėmė ir vienašališkai interpretavo Konkurso sąlygas.

Teismas, atmesdamas kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad atsakovė privalėjo kreiptis ir prašyti ieškovę paaiškinti savo pasiūlymą, nurodė, jog tiek pagal VPĮ, tiek Konkurso sąlygas ir perkančiosios organizacijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles atsakovė turi teisę, o ne pareigą prašyti tiekėją paaiškinti savo pasiūlymą, šią aplinkybę patvirtino ir Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje. Teismas rėmėsi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktika (Teisingumo Teismo 1996 m. balandžio 25 d. sprendimas Komisija prieš Belgiją, C-87/94; 2012 m. kovo 29 d. sprendimas SAG ELV Slovensko, C-599/10).

Teismas, nesutikdamas su ieškovės argumentais, kad atsakovė neturėjo teisės sudaryti rangos sutarties su trečiuoju asmeniu UAB „VT statyba“, nes šis neturėjo teisės vykdyti dalies šiuo Konkursu įsigyjamų darbų (neturėjo teisės atlikti statinio darbo projekto ekspertizės), ir įvertinęs Konkurso sąlygų 29, 35 punktus, 10 priedo 5.2, 5.4, 5.5 punktus konstatavo, jog UAB „VT statyba“ neprivalėjo turėti teisę atlikti statinio darbo projekto ekspertizę, nes tokia pareiga konkurso dalyviams Konkurso sąlygose nenustatyta, šie galėjo pasitelkti trečiuosius asmenis paslaugoms (atlikti statinio darbo projekto ekspertizę) teikti.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2015 m. gegužės 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 11 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Dėl ieškovės atitikties Konkurso sąlygų 12.2.8 punkto reikalavimams. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė Konkurso sąlygose nurodė, kuo vadovaujantis ir pagal kokią formą turi būti pateiktos lokalinės sąmatos, t. y. pagal STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6 priedą, kurio 1 lentelėje yra pateikti statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principai, ir 5 lentelę, kurioje nurodyta sąmatos sudarymo forma, todėl pagal ginčo Konkurso sąlygas vienintelė atitinkanti reikalavimus sąmatų sudarymo forma yra pateikta STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6 priedo 5 lentelėje.

Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovė nepasinaudojo įstatymo suteikta teise teikti paklausimą atsakovei dėl Konkurso sąlygų (VPĮ 27 straipsnio 3 dalis). Ieškovė sutiko su Konkurso sąlygomis ir jų neginčijo, nors atsakovė 57 punkte nustatė, kad perkančioji organizacija atsakys į kiekvieną tiekėjo Centrinės viešųjų pirkimų informacinėmis sistemomis priemonėmis pateiktą prašymą paaiškinti Konkurso dokumentus, jeigu prašymas gautas ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.

Dėl atsakovės pareigos prašyti ieškovę pašalinti pasiūlymo trūkumus. Teisėjų kolegija, atmesdama ieškovės argumentus, kad atsakovė privalėjo prašyti, jog ieškovė paaiškintų pasiūlymą – nurodytų tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, nurodė, kad VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostata atsakovei suteikiama teisė, o ne pareiga prašyti ieškovę paaiškinti savo pasiūlymą. Be to, VPĮ 39 straipsnio 1 dalis nėra skirta tam, kad pirkimo dokumentų neatitinkantis pasiūlymas taptų juos atitinkančiu ar, ja vadovaujantis, būtų sudaromos sąlygos dalyviams koreguoti pasiūlymo kainos sudedamąsias dalis ar netinkamai pateiktą pasiūlymą pakeisti, papildyti. Nagrinėjamu atveju tikslinant lokalinės sąmatos būtų papildytos naujomis dalimis, būtų keičiamos ir lokalinių sąmatų eilutėse ir stulpeliuose nurodytos kainos, nes iš jų būtų išskaičiuotos netiesioginės išlaidos, nors bendra pasiūlymo kaina ir nepasikeistų. Atliekant tokius pakeitimus (susijusius su tiesioginių ir netiesioginių išlaidų išskyrimu), būtų pateikiamos naujos lokalinės sąmatos, nes būtų pakeistos visos jų eilutėse ir stulpeliuose nurodytos kainos, šios sąmatos būtų papildytos naujomis dalimis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendė, kad Konkurso sąlygų neatitinkantis ieškovės pasiūlymas, jei būtų aiškinamas ir tikslinamas, taptų jas atitinkantis, todėl atsakovė neturi pareigos prašyti ieškovę paaiškinti savo pateiktą pasiūlymą, kuris neatitinka Konkurso sąlygų reikalavimų, nes tai reikštų naujo pasiūlymo pateikimą.

Dėl UAB „VT statyba“ teisės atlikti statinio darbo projekto ekspertizę. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad VPĮ įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nustatyti tik minimalius tiekėjų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus; visiems tiekėjams turi būti taikomi vienodi ir pagrįsti kvalifikacijos reikalavimai. Konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Teisėjų kolegija, įvertinusi Konkurso sąlygų 29 punkto nuostatas, statybos darbų rangos sutarties projekto (Konkurso sąlygų 10 priedo) 5.2, 5.4, 5.5 punktus, sprendė, kad atsakovė Konkurso sąlygomis nustatė teisę ir pareigą tiekėjui (rangovui), vykdant statybos rangos darbų sutartį, užsakyti atlikti ir apmokėti darbo projekto techninės dalies ekspertizę. Ginčo Konkursu nebuvo perkamos ekspertizės paslaugos. Dėl to teisėjų kolegija padarė išvadą, kad, priešingai nei teigia ieškovė, UAB „VT statyba“ ir kiti Konkurso dalyviai neprivalo turėti teisę atlikti statinio darbo projekto ekspertizę, nes tokia pareiga dalyviams Konkurso sąlygose nenustatyta.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 5 d. nutartį ir ieškinį tenkinti visiškai. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl Konkurso sąlygų 12.2.8 punkto aiškumo ir tikslumo, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes nepakankamai aiškiai, todėl, kasatorės vertinimu, klaidinančiai suformuluotos pirmiau nurodytos sąlygos neigiami padariniai išimtinai teko kasatorei. Pagal kasacinio teismo praktiką pirkimo sąlygų turinys ir jos taikymo tinkamumas nepriklauso nuo aplinkybės, ar perkančioji organizacija paprašyta ar savo iniciatyva paaiškino pirkimo sąlygas ar ne; atsižvelgiant į tai, kad nė vienas iš šių santykių subjektų, kurie abu laikomi profesionaliais asmenimis, nepasinaudojo teise dėl pirkimo sąlygų aiškinimo, nė vienam iš jų dėl to neturi tekti neigiami padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Akordas 1" v. Visagino savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-158/2011).

2. Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad perkančioji organizacija turi teisę, o ne pareigą prašyti paaiškinti pateiktą pasiūlymą, nes, kasatorės nuomone, kai yra nustatomas pasiūlymo trūkumas, kuris gali būti paaiškintas (patikslintas) nekeičiant pasiūlymo esmės, perkančioji organizacija turi ne tik teisę, bet ir pareigą prašyti, kad tiekėjo pasiūlymas būtų paaiškintas (patikslintas), taip pat ištaisant pasiūlymo trūkumus, kurie nėra laikytini esminiais.

3. Nesutikdama su teismų išvada, kad kartu su pasiūlymu pateiktų lokalinių sąmatų patikslinimas, nurodant (išskiriant) tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, reikštų pasiūlymo kainos papildymą naujomis dalimis ir pasiūlymo esmės keitimą, kasatorė nurodė, jog jeigu tiekėjas į rangos darbų pasiūlymo kainą įskaičiavo visas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, o perkančiosios organizacijos nėra nustatyta priešingai (kaip yra šiuo atveju), tai rangos darbų pasiūlymo (sąmatos) kainos detalizavimas, tiekėjui paaiškinus, kokią šios kainos dalį sudaro tiesioginės ir kokią – netiesioginės išlaidos, nėra laikomas nei pasiūlymo kainos papildymu naujomis dalimis, nei pasiūlymo kainos ar pasiūlymo esmės keitimu, kas būtų laikoma naujo pasiūlymu pateikimu. Lokalinėje sąmatoje nurodomos tiesioginės ir netiesioginės išlaidos yra tik tos sąmatos kainą detalizuojančios sudėtinės dalys ir tik paaiškina (papildomai informuoja) perkančiajai organizacijai, kokią sąmatos bendros kainos dalį sudaro statinio statybos darbų ir statybvietės išlaidos (t. y. tiesioginės išlaidos), ir kokią dalį – rangovo pelnas, rizika ir kitos pridėtinės išlaidos (t. y. netiesioginės išlaidos).

4. Teismai, kasatorės nuomone, padarė nepagrįstą išvadą, kad lokalinėse sąmatose nenurodžius tiesioginių ir netiesioginių išlaidų, toks lokalinių sąmatų trūkumas yra laikytinas esminiu. Kasatorės vertinimu, sprendžiant klausimą, ar tam tikros informacijos nepateikimas pirminiame pasiūlyme laikytinas esminiu trūkumu, visų pirma turi būti atsižvelgiama į tai, ar atsakovė tokią informaciją (tiesiogines ir netiesiogines išlaidas) buvo numačiusi vertinti pasiūlymų nagrinėjimo procedūroje. Atsakovė Konkurso sąlygų 12.2.8 punkte nurodė tikslą, dėl kurio yra prašoma pateikti lokalines sąmatas, t. y. nurodė, kad sąmatos, esant reikalui, gali būti naudojamos sprendžiant pasiūlyme pateiktos bendros statybos darbų kainos pagrįstumą, statybos darbų grupių, veiklų (etapų), pateiktų Įkainotų veiklų sąraše (žiniaraštyje), kainų pagrįstumą, taip pat atliktų darbų (etapo) aktuose atliktų darbų (paslaugų) procentinei išraiškai nustatyti, nevykdomų darbų apimtims ir kainoms, papildomų darbų kainoms, kai tai įmanoma, nustatyti ir pagrįsti vadovaujantis statybos darbų rangos sutarties nuostatomis. Tačiau pasiūlymo kainos pagrįstumas sprendžiamas paskiausiai, be to, bet kokiu atveju tiekėjo būtų privaloma papildomai (atskirai) prašyti, kad jis pagrįstų pasiūlymo kainą (jeigu jau būtų nustatyta, kad pasiūlymo kaina yra neįprastai maža).

Antra, kasatorė kartu su pasiūlymu pateikė detalias (išsamias) lokalines sąmatas, jose prie kiekvieno konkretaus darbo yra nurodyta: statybos darbų aprašymas, to darbo kiekis, to konkretaus darbo kaina su priskaičiavimu, darbo užmokestis, tam darbui atlikti reikalingų medžiagų kaina, tam konkrečiam darbui atlikti reikalingų mechanizmų kaina ir, galiausiai, bendra atitinkamo konkretaus darbo kaina (konkretaus darbo kaina „iš viso“). Ta aplinkybė, kad lokalinės sąmatos pabaigoje nėra apibendrintai (suminiai) nurodyta, kokią dalį bendroje konkrečioje lokalinėje sąmatos kainoje sudaro tiesioginės ir netiesioginės išlaidos, netrukdė (netrukdo) atsakovei pasiekti tų tikslų, kurių siekiama prašant pateikti lokalines sąmatas. Tas matyti iš atsakovės pateikto rangos sutarties projekto (priedas 4; sutarties projekto 9.9.1 punktas), kur nurodyta, kaip apskaičiuojama nevykdomų darbų kaina arba kaip apskaičiuojama papildomų darbų kaina ir, kaip matyti iš atsakovės pateikto rangos sutarties projekto sąlygų, konkrečios sąmatos kainos bendros tiesioginės ir (ar) netiesioginės išlaidos ir (ar) jų dydis nėra naudojamas šiuose skaičiavimuose.

5. Tiekėjų teisių tikslinti pasiūlymą (plačiąja prasme) apimtis, atsižvelgiant į atitinkamas VPĮ normas ir principus bei turiningąjį pasiūlymų vertinimą, priklauso nuo to, kokio pobūdžio (dėl kurio pasiūlymo aspekto, pvz., reikalavimų dėl kvalifikacijos ar pirkimo objekto) ir rimtumo pasiūlymo trūkumas nustatytas. Tai svarbu nustatyti, nes ne dėl visų pasiūlymo elementų tiekėjo teisės tikslinti pasiūlymą ar šalinti trūkumus apimtis yra vienoda. Dėl to tiek, kiek perkančioji organizacija, atsižvelgiant į atitinkamas VPĮ normas, viešųjų pirkimų bei turinio prieš formą viršenybės principus, viršija savo teisę ir pareigą arba jų nevykdo bendradarbiauti su tiekėju dėl jo pasiūlymo turinio nustatymo, ji pažeidžia pareigą tiekėjų pasiūlymus vertinti lygiateisiškai. Atsižvelgiant į tai, teismai pažeidė turinio viršenybės prieš formą principą.

6. Teismai nepagrįstai neatsižvelgė į Viešųjų pirkimų tarnybos pareikštą nuomonę, kad jeigu ieškovė, teikdama pasiūlymą, į pasiūlymo kainą įtraukė visas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas ir jeigu pateikė lokalinę sąmatą, kurios vienintelis trūkumas – aiškiai neišskirtos tiesioginės ir netiesioginės išlaidos, tai, Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimu, atsakovė privalėjo prašyti, kad ieškovė paaiškintų pasiūlymą – nurodytų tiesiogines ir netiesiogines išlaidas.

7. Kasatorė, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pasiūlyme pateiktų sąmatų patikslinimas, išskiriant tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, reikštų pasiūlymo kainos papildymą naujomis dalimis, nurodė, jog sąmatų patikslinimas nereiškia (nereikštų), kad pasiūlymo kaina būtų papildyta naujomis dalimis – tiesioginėmis ir netiesioginėmis išlaidomis, nes visos šios išlaidos yra įskaičiuotos į pasiūlymo kainą (sąmatos kainas), o atsakovės nėra nustatyta priešingai.

8. Kasatorės teigimu, kritiškai vertintina teismų padaryta išvada, kad Konkurso sąlygų 12.2.8 punkte nustatytas aiškus reikalavimas lokalines sąmatas pateikti pagal STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6 priede 5 lentelėje nurodytą sąmatos sudarymo formą. Kasatorė sutiko, kad atsakovė pateikė nuorodą į minėto statybos reglamento 6 priedo 5 lentelę, tačiau šią lentelę nurodė ne kaip šaltinį, pagal kuriame esančią formą turi būti parengtos lokalinės sąmatos, nes Konkurso sąlygų 12.2.8 punkte yra paaiškinta, jog sąmatos turi būti parengtos vadovaujantis 6 priedo 5 lentelėje nurodytais principais, o ne pagal šioje lentelėje nurodytą formą.

Kasatorė taip pat atkreipė dėmesį į jau po ginčijamos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos paaiškėjusias jai naujas aplinkybes, kad atsakovė 2015 m. gegužės 14 d. sudarė pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „VT statyba“ ir 2015 m. gegužės 14 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė vykdyto Pirkimo procedūrų ataskaitą (priedas 3). Kaip matyti iš paskelbtos ataskaitos, pasiūlymus ginčo Konkursui iš viso pateikė 18 įmonių, iš kurių net 11 įmonių, t. y. beveik dviejų trečdalių, pasiūlymų atmetimo priežastimi nurodoma ta, dėl kurios buvo atmestas ir kasatorės pateiktas pasiūlymas. Kasatorės nuomone, ši aplinkybė vertintina kaip vienas iš įrodymų, kad atsakovė Konkurso sąlygų 12.2.8 punkto reikalavimą dėl sąmatų parengimo ir pateikimo suformulavo dviprasmiškai ir klaidinamai.

9. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismui nustačius faktinę aplinkybę, kad tiekėjas, su kuriuo bus sudaryta rangos sutartis, privalės atlikti tam tikras paslaugas, tokios paslaugos yra laikytinos pirkimo objekto sudedamąja dalimi ir pripažintinos kaip vykdomu Konkursu įsigyjamos paslaugos.

10. Kasatorės nuomone, visos paslaugos (darbai), kuriuos pareiga atlikti išplaukia iš Konkurso sąlygų visumos, yra pripažintini pirkimo objektu (jo sudedamąja dalimi), nepriklausomai nuo to, ar jie yra Konkurso sąlygose tiesiogiai nurodyti (įvardinti) kaip perkamos paslaugos (darbai). Šiuo atveju pareiga atlikti statinio projekto ekspertizę išplaukia iš rangos sutarties projekto. Be to, ir kituose Konkurso dokumentuose nurodyta, kad darbo projekto ekspertizė yra pirkimo objekto sudedamoji dalis (pvz., pirkimo konkurso sąlygų 17 punktas).

11. Nustatę kad statinio darbo projekto konstrukcinės dalies parengimas yra ginčo Konkursu įsigyjamos paslaugos, o šias paslaugas gali atlikti tik nustatyta tvarka kvalifikaciją įgiję juridiniai asmenys, teismai privalėjo vadovautis kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta VPĮ ir kitų teisės aktų subsidiaraus taikymo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Akordas 1“ v. Visagino savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-158/2011).

12. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Avona“ v. VšĮ „OFM Mažesnieji broliai“, bylos Nr. 3K-3-475/2014, įtvirtinto teisės aiškinimo.

13. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs subtiekimo sąvoką, jis subtiekimo santykius atskyrė nuo kitų panašaus pobūdžio ūkio subjektų ryšių. Tai svarbu, atsižvelgiant į tiekėjų pareigą išviešinti subrangovus (partnerius), o perkančiųjų organizacijų – patikrinti šių kvalifikaciją. Kadangi Konkurso dalyviai (tretieji asmenys) patys neturi teisės atlikti statinio darbo projekto konstrukcinės dalies ekspertizės, pasiūlyme turėjo būti išviešinti subrangovai, turintys tokią teisę, nes statinio darbo projekto ekspertizės atlikimas yra pirkimo objekto sudedamoji dalis.

 

Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl tinkamo Konkurso sąlygų 12.2.8 punkto aiškinimo. Teismai teisingai ir pagrįstai sprendė dėl Konkurso sąlygų 12.2.8 punkto reikalavimo aiškinimo, vadovavosi nuosekliai plėtojama teismų praktika, kad teismai privalo ne vertinti Konkurso sąlygų aiškumą ir tikslumą, dėl kurio kasatorė nesikreipė iki pasiūlymų pateikimo termino, nors tokia galimybė buvo suteikta kaip nustatyta VPĮ 27 straipsnio 3 dalyje, o įvertinti, ar buvo tinkamai pritaikytos Konkurso sąlygos ir nepažeisti VPĮ principai jas aiškinant; teisėtai konstatavo, kad Konkurso sąlygų 12.2.8 punktas turi būti aiškinamas kaip reikalaujantis pateikti konkrečios formos lokalines sąmatas, o ieškovė tokios pareigos neįvykdė, todėl jos pasiūlymas neatitiko Konkurso sąlygų reikalavimų ir buvo priimti pagrįsti sprendimai atmesti jos pasiūlymą VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Atsakovė, vadovaudamasi VPĮ 27 straipsnio 2 dalimi, buvo suteikusi visiems suinteresuotiems subjektams, įskaitant kasatorę, galimybę kreiptis dėl tariamai neaiškių ir netikslių Konkurso sąlygų patikslinimo. Tačiau dėl Konkurso sąlygų 12.2.8 punkto nebuvo nė vieno tiekėjo kreipimosi, t. y. atsakovė turėjo pagrindą tikėtis, kad visiems tiekėjams ši nuostata yra aiški ir tiksli.

2. Dėl perkančiosios organizacijos teisių ir pareigų pagal VPĮ 39 straipsnio 1 dalį. Kasatorė neteisingai teigia, kad teismai konstatavo, jog perkančioji organizacija turi teisę, o ne pareigą prašyti paaiškinti tiekėjo pateiktą pasiūlymą. Teismai procesiniuose dokumentuose analizavo VPĮ 39 straipsnio 1 dalies taikymo ir atsakovės pareigos kreiptis į tiekėją dėl pasiūlymo patikslinimo apimtį ir teisėtai bei pagrįstai, atsižvelgdami į nuosekliai plėtojamą teismų praktiką, konstatavo, kad perkančioji organizacija neprivalo kreiptis į tiekėją tuo atveju, jei patikslinimas iš esmės pakeistų pasiūlymą ir padarytų jį atitinkantį pirkimo sąlygas.

3. Dėl lokalinių sąmatų reikšmės ir galimybės tikslinti VPĮ 39 straipsnio 1 dalies pagrindu. Kasatorė nepagrįstai ginčija teismų sprendimų argumentus dėl lokalinių sąmatų reikšmės ir galimybės jas patikslinti, visiškai neatsižvelgia į tai, kad nuosekliai plėtojamoje teismų praktikoje įtvirtinta, jog turiningas aiškinimas ir vertinimas turi ribas. Be to, lokalinės sąmatos yra dokumentas, kuriame nurodytos sudedamosios pasiūlymo kainos dalys, jų tinkamas ir teisingas parengimas ir pateikimas yra svarbus ne tik pasiūlymų vertinimo metu, bet taip pat visos sutarties vykdymo metu. Taip pat atsakovė pažymėjo, kad kasatorė objektyviai negalėjo paaiškinti sąmatų trūkumų, o dėl trūkumų apimties ir reikšmės būtų turėjusi pateikti visiškai naujas lokalines sąmatas. Dėl šios priežasties teismai tinkamai ir teisingai įvertino, kad lokalinių sąmatų patikslinimas iš esmės pakeistų pasiūlymą ir jį iš neatitinkančio Konkurso sąlygų 12.2.8 punkto padarytų atitinkantį, o tai draudžiama pagal VPĮ 39 straipsnio 1 dalį.

4. Dėl projekto ekspertizės paslaugų. Ieškovė nepagrįstai ginčija, kad tretieji asmenys neatitinka Konkurso sąlygų reikalavimų, nes neturi teisės verstis veikla sutarčiai įvykdyti, t. y. teikti statinio projekto ekspertizės paslaugas. Atsakovės teigimu, tiekėjas neturi teisės ginčyti Konkurso sąlygų teisėtumo po to, kai pateikė pasiūlymą ir perkančioji organizacija priėmė sprendimus dėl pasiūlymų vertinimo, todėl teismai pagrįstai vertino, kad atsakovė, Konkurso sąlygose neįtvirtinusi minimalaus kvalifikacinio reikalavimo dėl ekspertizės atlikimo, teisėtai neprašė tiekėjų pateikti dokumentus, įrodančius teisę versti veikla, susijusia su ekspertizės atlikimu. Kasatorė neatsižvelgia į Konkurso sąlygų visumą (VPĮ 2 straipsnio 21 dalis), ypač – į 5 priedo nuostatas, kuriose atsakovė tiksliai išskyrė statinio projekto ekspertizės paslaugas, įsigyjamas ieškovės, dėl ko nebuvo nustatyti kvalifikacijos reikalavimai, susiję su statinio projekto ekspertizės paslaugomis.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

                                         

CPK 353 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka nagrinėdamas bylas paprastai neperžengia kasacinio skundo ribų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), nebent dėl viešojo intereso apsaugos gali išspręsti šalių ginčą aiškindamas ir taikydamas teisę ne tik dėl proceso dokumentuose nurodytų aplinkybių, bet ir dėl kitų argumentų, t. y. tokiu atveju turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Tokio pagrindo nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija materialiosios teisės aiškinimo ir taikymo aspektais pasisako dėl: a) atsakovės sprendimo atmesti tiekėjos pasiūlymą teisėtumo; b) tiekėjų teisės atlikti darbo projekto ekspertizę vertinimo; c) neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų.

 

1. Dėl atsakovės sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą teisėtumo

 

Vienas iš pagrindinių šalių nesutarimo aspektų – atsakovės sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą VPĮ 39 straipsnio 1 dalies pagrindu teisėtumas. Dėl šio peržiūros objekto kasatorė kelia tokius teisės aiškinimo klausimus, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako: ar ginčo Konkurso sąlyga (12.2.8 punktas) pakankamai aiški; ar atsakovė privalėjo kreiptis į ieškovę, jos prašydama ištaisyti pastebėtus lokalinės sąmatos trūkumus; ar tiekėjos pasiūlymo neatitikčių ištaisymas kvalifikuotinas kaip draudžiamas pasiūlymo esmės keitimas.

 

1.1. Dėl peržiūros procedūros laikymosi ir jos reikšmės šalių ginčui

 

Kasatorės vertinimu, ginčo Konkurso sąlyga buvo nepakankamai aiškiai ir tiksliai suformuluota, o dėl to neigiami padariniai kilo tik jai, o ne atsakovei. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie ieškovės argumentai teisiškai nepagrįsti, todėl atmetami.

Kasacinis teismas konstatuoja, kad šalių nesutarimas kilo dėl ginčo Konkurso sąlygos taikymo, o ne jos teisėtumo. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tiekėja savo pirmojoje pretenzijoje perkančiajai organizacijai, pripažindama netinkamai pateiktų sąmatų aplinkybę, iš esmės kėlė šio pasiūlymo trūkumo mažareikšmiškumo ir galimybės pataisyti sąmatas nekeičiant pasiūlymo esmės klausimus. Nors tiek pretenzijoje, tiek ieškinyje (ir kituose procesiniuose dokumentuose) ieškovė pabrėžė ginčo Konkurso sąlygos lingvistinį aiškinimą ir jo reikšmę (pvz., dėl sąvokų „įvertinti“ ir „išskirti“ turinio, dėl statybos reglamento priedo ir jo sudėtinių dalių išskyrimo), tačiau iš esmės nenurodė ir neginčijo aplinkybės, kad dėl galimai neaiškaus reikalavimo negalėjo pateikti pasiūlymo ar netinkamai suprato Konkurso sąlygų 12.2.8 punktą ir dėl to pasiūlyme atskirai neišskyrė tiesioginių ir netiesioginių išlaidų. Net jei ir būtų galima sutikti su kasatorės argumentais dėl neaiškios nuorodos į konkrečią STR 1.05.05:2010 „Statinio projektavimas“ 6 priedo lentelę (nors tokios išvados kasacinis teismas šioje nutartyje nedaro), bet kokiu atveju šioje Konkurso nuostatoje expressis verbis įtvirtintas ne tik pirmiau nurodytas teisės aktas, tačiau ir papildomai kelis kartus nustatyta, kad turi būti išskirtos (įvertintos) tiesioginės ir netiesioginės išlaidos, šios, be kita ko, turi būti nurodytos su PVM ir be šio mokesčio. Taigi ieškovė galėtų kelti ginčo Konkurso sąlygos turinio netikslumo klausimą, jei išlaidų išskyrimą pasiūlyme būtų pateikusi, tačiau netinkamai (pvz., ne pagal tą statybos techniniame reglamente įtvirtintą lentelę), o ne, kaip nagrinėjamu atveju, apskritai šių išlaidų neišskyrusi.

Dėl tiekėjų tinkamos teisių gynybos įgyvendinimo kvestionuojant pirkimo sąlygas kasacinio teismo ne kartą pasisakyta, šioje srityje suformuota praktika yra aiški ir nuosekli, nagrinėjamoje nutartyje detaliai nepristatinėtina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Inchcape Motors“ v. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublik?s vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-584-378/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nurodytos praktikos kontekste akivaizdu, kad ieškovė netinkamai įgyvendino galimai pažeistas savo teises dėl ginčo Konkurso sąlygos teisėtumo, nes nei susipažinusi su Konkurso reikalavimais, nei tada, kai jos pasiūlymas buvo atmestas, aiškiai ikiteisminėje ginčo stadijoje neiškėlė ginčijamos nuostatos teisėtumo klausimo, o pastarosios taikymo pagrįstumas dėl pirmiau nurodytų argumentų teisėjų kolegijai abejonių nekelia.

Teisėjų kolegija, plėtodama ir pildydama kasacinio teismo jurisprudenciją dėl peržiūros procedūros, kurios objektas – pirkimo sąlygų teisėtumas, tinkamo laikymosi, pažymi, kad, be pirmiau nurodytoje praktikoje įtvirtintų aiškinimų, susijusių su ikiteisminės ginčo stadijos reikalavimais (pretenzijos pateikimo tvarka, terminai ir kt.), neatmetamos ir išimtinės situacijos, kai dalyvis (-iai) turi objektyvią galimybę suprasti pirkimo sąlygas tik tada, kai, įvertinusi pasiūlymus, perkančioji organizacija pateikė išsamią informaciją apie savo sprendimo motyvus; šios situacijos vertintinos giežtai (siaurai), įvertinus tam tikras konkretaus ginčo aplinkybes, atsižvelgiant į deramai informuoto ir įprastai rūpestingo konkurso dalyvio standartą (Teisingumo Teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimas eVigilo, ECLI:EU:C:2015:166).

Šalių ginčo aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad jų nesutarimas galėtų būti priskirtas tokiai išimtinei situacijai. Kaip jau buvo pažymėta, pirma, ginčo Konkurso sąlygos turinys įprastai rūpestingam ir informuotam dalyviui buvo (turėjo būti) aiškus (kasatorės nurodoma aplinkybė, kad, be jos, tuo pačiu pagrindu buvo atmesti vienuolikos iš aštuoniolikos Konkurse dalyvavusių tiekėjų pasiūlymai, savaime šios išvados nepaneigia), be to, antra, ieškovė Konkurso sąlygų 12.2.8 punkto ikiteisminėje ginčo stadijoje apskritai nekvestionavo.

 

1.2. Dėl VPĮ 39 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo

 

Kasatorė dėl VPĮ 39 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo iš esmės kelia du tarpusavyje susijusius klausimus (kuriuos kasacinis teismas nagrinės kartu) – dėl ieškovės pasiūlymo trūkumo pobūdžio ir galimybės jį ištaisyti nekeičiant pasiūlymo esmės.

Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktika dėl įvairių reikalavimų tiekėjams kvalifikavimo, reikšmės ir jų bei perkančiųjų organizacijų teisių ir pareigų viešojo pirkimo procedūrose nuosekliai išplėtota, todėl atskirai nepristatinėtina (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje UAB „ATEA“ v. Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-333/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką, ir Teisingumo Teismo jurisprudenciją).

Dėl pasiūlymo „siaurąja prasme“ vertinimo ir tiekėjų galimybės aiškinti (tikslinti) jo trūkumus bei atitinkamų VPĮ normų aiškinimo ir taikymo kasacinio teismo praktikoje laikomasi griežtos VPĮ 39 straipsnio 1 dalies taikymo pozicijos, koreliuojančios su proporcingumo ir turinio viršenybės prieš formą principais. Pagal šią praktiką, kai tiekėjo pasiūlyme siaurąja prasme nustatomi reikšmingi trūkumai ir kai net pagal turiningojo vertinimo principą (inter alia, atsižvelgiant į dokumentų visumą) perkančioji organizacija negali konstatuoti jo atitikties iškeltiems reikalavimams, tuomet tiekėjo paaiškinimai kaip keičiantys pasiūlymą iš esmės yra nepriimtini ir toks pasiūlymas atmestinas VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/1014).

Ši kasacinio teismo praktika iš esmės koreliuoja su Teisingumo Teismo išaiškinimais dėl tiekėjų galimybės paaiškinti pasiūlymus, suformuotos teisės aiškinimo taisyklės aktualios aiškinant ir taikant VPĮ 39 straipsnio 1 dalį. Teisingumo Teismas pažymėjo, kad jei perkančiajai organizacijai būtų leista prašyti tiekėjo, kurio pasiūlymą ji laiko neaiškiu ar neatitinkančiu techninių specifikacijų, pateikti atitinkamus paaiškinimus, tuo atveju, jei šio dalyvio pasiūlymas galiausiai būtų atrinktas, galėtų atrodyti, kad perkančioji organizacija slaptai dėl jo derėjosi kitų tiekėjų nenaudai ir taip pažeidė vienodo vertinimo principą; tačiau Direktyvos 2004/18 2 straipsniu [„Sutarčių sudarymo principai“] konkrečiai nedraudžiama išimtiniais atvejais taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis dėl to, kad akivaizdžiai būtinas paprastas jų paaiškinimas, arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas; perkančiosios organizacijos prašymas tiekėjui paaiškinti pasiūlymą turi būti susijęs su visais neaiškiais ar techninių specifikacijų neatitinkančiais pasiūlymo aspektais, ir perkančioji organizacija negali atmesti pasiūlymo dėl šiame prašyme nenurodyto neaiškumo (Teisingumo Teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimas SAG ELV Slovensko, C-599/10, ECLI:EU:C:2012:191, ir jame nurodyta Teisingumo Teismo jurisprudencija).

Taigi situacija, kai tiekėjui gali būti leidžiama paaiškinti atitinkamus neaiškius pasiūlymo elementus, yra daugiau išimtinio pobūdžio, pasiūlymo trūkumai turi būti redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini. Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovės pasiūlyme, kuriame pateiktose sąmatose nebuvo, kaip reikalaujama, jokia forma išskirtos tiesioginės ir netiesioginės išlaidos, nustatytas trūkumas pirmiau nurodytų kriterijų neatitinka, nes jam ištaisyti nepakanka paprasto ieškovės paaiškinimo, o reikia atskiro, gan detalaus ir tikslaus pasiūlymo patikslinimo, iš naujo papildant sąmatas. Be to, nei pats trūkumas, nei jo taisymas nepasižymi objektyvumu ta prasme, kad jis kitų subjektų nebūtinai būtų tapačiai identifikuotas ir (ar) ištaisytas, t. y. trūkumo taisymo rezultatas priklausytų nuo subjekto, atliekančio klaidos korekciją.

Nors kasatorės pateikiamas pavyzdys dėl hipotetinės klaidos, susijusios su PVM neišskyrimu iš bendros kainos, taisymu iš esmės tinkamas, vis dėlto tiesioginių ir netiesioginių išlaidų išskyrimas (įvertinimas) nėra universali kategorija, jis priklauso nuo daugybės įvairių aspektų, pasiūlymą teikiančio tiekėjo valios nustatyti vieną, o ne kitą kainą, kurioje būtų įskaičiuotas atitinkamas pelno dydis ir pan. Šiame kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, svarbiau yra trūkumo turinys ir jį taisančio paaiškinimo (patikslinimo) naujoji pasiūlymo išraiška, o ne būdas ir forma, kaip nustatyta neatitiktis buvo paaiškinta ar pataisyta. Dėl to pirmiau nurodytas pasiūlymo redakcinis trūkumas dėl atskirai iš bendros kainos neišskirto PVM dėl savo pobūdžio galėtų būti pataisytas, nepriklausomai nuo to, kad tiekėjui pasiūlyme galbūt, pavyzdžiui, reikėtų įterpti naują (papildomą) eilutę.

Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, kasacinis teismas sprendžia, kad, kaip teisingai konstatuota pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų, perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti tiekėjos pasiūlymą teisėtas ir atitinkantis įstatymo nuostatas (VPĮ 39 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 2 punktas).

Ieškovė kasaciniame skunde, be kita ko, kelia perkančiųjų organizacijų diskrecijos taikant VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatas klausimą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš esmės sprendė, kad pagal šią nuostatą pirkėjai gali, o ne privalo kreiptis į pardavėjus (tiekėjus) jų prašydami ištaisyti (paaiškinti) pasiūlymo trūkumus, kasatorė vertina, kad tokia išvada teisiškai klaidinga, o VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatą reikia aiškinti kaip perkančiųjų organizacijų pareigą, o ne teisę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau nurodyti pirmosios ir apeliacinės instancijos argumentai dėl perkančiųjų organizacijų teisės aiškintis pasiūlymų neaiškumus teisiškai nepagrįsti, todėl jie keičiami; vis dėlto tai nedaro įtakos procesiniuose sprendimuose padarytoms teisingoms išvadoms dėl atsakovės ginčijamo sprendimo teisėtumo.

Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į pirmiau nurodytame Teisingumo Teismo sprendime SAG ELV Slovensko pateiktus išaiškinimus, pagal kuriuos Direktyvoje 2004/18 nėra jokių nuostatų, kuriose būtų įtvirtinta, kaip turi elgtis perkančioji organizacija, nustačiusi, jog tiekėjo pasiūlymas yra neaiškus ar neatitinka techninių specifikacijų; nei iš šios direktyvos 2 straipsnio ar kokios nors kitos jos nuostatos, nei iš vienodo vertinimo principo ar skaidrumo pareigos nematyti, kad tokioje situacijoje perkančioji organizacija privalėtų susisiekti su atitinkamais kandidatais; pastarieji negali skųstis, kad šiuo klausimu perkančiajai organizacijai nenustatyta jokios pareigos, nes pasiūlymo neaiškumą lėmė tik jų pareigos parengti jį kruopščiai, kuri taikoma visiems kandidatams, pažeidimas (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo sprendimas SAG ELV Slovensko, C-559/10). Teisingumo Teismas šiame sprendime taip pat išaiškino, kad Direktyvai 2004/18 neprieštarauja nei tai, kad nacionalinės teisės aktuose nėra nuostatos, kuria perkančioji organizacija būtų įpareigojama prašyti kandidatų paaiškinti pasiūlymus atsižvelgiant į technines specifikacijas, prieš juos atmesdama dėl neaiškumo ar neatitikties šioms specifikacijoms, nei tai, kad tokia nacionalinė nuostata įtvirtinta. Jei nacionalinės teisės aktuose įtvirtintas neaiškių pasiūlymų paaiškinimo mechanizmas, perkančiosios organizacijos turėtų jį taikyti visiems dalyviams vienodai ir sąžiningai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei sprendė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, VPĮ 39 straipsnio 1 dalies 1-ajame sakinyje įtvirtinta sąvoka „gali prašyti“ nereiškia ir neturėtų būti aiškinama kaip perkančiosios organizacijos laisvas apsisprendimas kreiptis ar ne į tiekėją. Akivaizdu, kad jei perkančioji organizacija kreipiasi į vieną tiekėją dėl pirmiau nurodyto pobūdžio pasiūlymo neaiškumo, tai dėl tokio paties ar panašaus, esant reikalui, turėtų kreiptis ir į jo konkurentus, priešingu atveju būtų pažeistas lygiateisiškumo principas. Vis dėlto iš VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąvokos nėra visiškai aišku, kokia laisve gali naudotis perkančioji organizacija, jei ji nusprendžia nesikreipti į nė vieną iš dalyvių.

Kasacinis teismas nurodo, kad, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje neaiškių pasiūlymų paaiškinimo mechanizmas atskirai įtvirtintas, tokia tvarka Europos Sąjungos lygmeniu nesureglamentuota, nors ir nedraudžiama, VPĮ 39 straipsnio 1 dalies reguliavimas, kaip nurodyta, aiškintinas ir taikytinas siaurai, apima tik išskirtines situacijas, todėl tais atvejais, kai perkančioji organizacija nustato, jog tiekėjo (-ų) pasiūlyme (-uose) yra tokio pobūdžio trūkumų, kuriuos leidžiama paaiškinti ar patikslinti a fortiori nekeičiant pasiūlymo esmės, ji (pirkėja) privalo kreiptis į tiekėją jam siūlydama (prašydama) paaiškinti redakcinio pobūdžio, paprastai ištaisytinus ar paaiškintinus netikslumus. Perkančiosios organizacijos diskrecija taikant VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatas iš esmės reiškiasi ne sprendimu leisti arba ne tiekėjui paaiškinti pasiūlymą, o įvertinimu, ar pasiūlymo trūkumo pobūdis leidžia jį pataisyti (žr. taip pat pirmiau nurodyto Teisingumo Teismo sprendimo SAG ELV Slovensko, C-559/10, 41 punktą).

 

2. Dėl tiekėjų teisės atlikti darbo projekto ekspertizę vertinimo (VPĮ 32, 34 straipsniai)

 

Ieškovė, susipažinusi su Konkurso laimėtojos UAB „VT statyba“ ir kitų Konkurso dalyvių, įrašytų į pasiūlymų eilę, pasiūlymais, inicijavo antrąją peržiūros procedūrą dėl netinkamo šių tiekėjų kvalifikacijos, susijusios su teise verstis atitinkama veikla, vertinimo. Kasatorė nurodo, kad nė vienas iš atrinktų dalyvių neturėjo teisės atlikti statinio darbo projekto ekspertizės, todėl visų jų pasiūlymai turėjo būti atmesti.

Atsakovė, inter alia, laikėsi pozicijos, kad ši ekspertizė – ne darbai, o paslaugos, jos yra mažareikšmės apimties ir vertės, šios paslaugos Konkurso dokumentuose, be kita ko, siekiant nepažeisti tiekėjų konkurencijos, nebuvo detalizuotos, atskirai neįtvirtinti ir ekspertizę atliekančių asmenų kvalifikacijos reikalavimai, Konkurso sąlygose nurodyta, jog ekspertizės atlikimo atsakomybė tenka rangovui, o darbo projektas ir jo ekspertizė bus pateikti statinio statybos techninės priežiūros vadovui patvirtinti, subranga nebuvo draudžiama, o galimiems subrangovams nebuvo keliamas reikalavimas pateikti atitinkamą kvalifikacijos įrodymą, taip pat pažymėjo, kad anksčiau nebuvo susidūrusi su problemomis, susijusiomis su rangovų pasitelkiamais subrangovais. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atsakovės veiksmus netikrinti tiekėjų ar jų galimų subrangovų teisės atlikti darbo projekto ekspertizę, a fortiori vadovaudamiesi rangos sutarties projekto nuostatomis, pripažino teisėtais, nurodė, kad Konkurso sąlygose tiekėjams nenustatyta pareigos turėti teisę atlikti darbo projekto ekspertizę, Konkurso dalyviai šiai veiklai vėliau gali pasitelkti trečiuosius asmenims. Teisėjų kolegija su pristatyta perkančiosios organizacijos pozicija ir teismų vertinimais nesutinka, juos pripažįsta nepagrįstais ir prieštaraujančiais kasacinio teismo praktikai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktika dėl teisės verstis veikla nustatymo pirkimo dokumentuose ir tiekėjų kvalifikacijos atitikties vertinimo perkančiosios organizacijos iškeltiems reikalavimams ar kitų specialiųjų teisės aktų nuostatoms, jei pirkimo dokumentuose šie reikalavimai expressis verbis neįtvirtinti, išsamiai ir nuosekliai išplėtota. Ši praktika aktuali ir nagrinėjamam ginčui. Atsižvelgiant į tai, kad žemesnės instancijos teismuose vis dar nagrinėjama nemažai tokio pobūdžio bylų, ir siekiant užtikrinti teismų praktikos vienodumą, šią kasacinio teismo praktiką tikslinga priminti.

Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad:

- VPĮ – lex specialis, viešųjų pirkimų srityje kitų teisės aktų nuostatos jo atžvilgiu taikytinos subsidiariai, tačiau nepaneigiant imperatyviųjų teisės nuostatų taikymo kitų teisinių santykių srityse;

- iš skaidrumo principo turinio išplaukianti pareiga įpareigoja perkančiąją organizaciją laikytis su atitinkamu pirkimu susijusių specialiųjų teisės aktų reikalavimų, jei jie tiesiogiai susiję su viešojo pirkimo sutartimi, jos tinkamu vykdymu ir sėkmingu užbaigimu;

- teisė verstis atitinkama sertifikuojama (licencijuojama) veikla susijusi ne tik su laimėtojo galimybe su perkančiąja organizacija sudaryti sandorį, tinkamai atlikti iš jo kylančias prievoles, bet ir užtikrina visų tiekėjų sąžiningą konkurenciją;

- net jei pirkimo sąlygų [konkrečiu atveju] ir negalima sistemiškai aiškinti taip, kad pagal jas tiekėjai privalėjo įrodyti perkančiajai organizacijai, jog turi teisę verstis atitinkama veikla, VPĮ ir kitų teisės normų subsidiaraus teisės taikymo taisyklė ir skaidrumo principo turinys aiškintini taip, kad aplinkybė, jog iš anksto žinomas iš imperatyviųjų teisės normų kylantis reikalavimas nebuvo tiesiogiai įrašytas pirkimo sąlygose, neatleidžia jo dalyvių nuo prievolės turėti atitinkamą licenciją (sertifikatą) ir ją pateikti;

- perkančiosios organizacijos turi siekti kuo aiškiau apibrėžti reikalavimus teisei verstis specifine, sertifikuojama (licencijuojama) veikla, nes bet kokiu atveju dėl jos (nepriklausomai nuo apimties) negalima sudaryti viešojo pirkimo sutarties, jei ūkio subjektas šios teisės neturi;

- šiai pozicijai neprieštarauja kasacinio teismo praktika, pagal kurią perkančiųjų organizacijų pareiga patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį iškeltiems reikalavimams liudijančio dokumento turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją jų valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygas; tai nustatytina tik vadovaujantis pirkimo sąlygų, kurios laikytinos pagrindiniu iškeltų reikalavimų atitikties vertinimo kriterijumi, turiniu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 25 d. nutartį, priimtą sujungtose civilinėse bylose UAB „Švarinta“ v. Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir AB „Specializuotas transportas“ v. Šiaulių miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-60-378/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Byloje nėra ginčo, kad darbo projekto ekspertizė – Lietuvos įstatymų leidėjo specialiuoju teisiniu reguliavimu apibrėžta veiklos sritis, kuriai keliami reikalavimai, susiaurinantys visų subjektų, norinčių ją atlikti, ratą (ekspertizės rangovų atestavimo, ekspertizės atlikimo tvarka ir pan.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atskirai nepasisakys dėl šio teisinio reguliavimo. Šalys taip pat nesiginčija ir dėl to, kad įsigyjamiems rangos darbams perkančioji organizacija numatė atlikti darbo projekto ekspertizę. Tai išplaukia tiek iš ginčo Konkurso sąlygos, tiek iš viešojo darbų pirkimo (rangos) sutarties projekto nuostatų.

Ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens nesutarimas kyla dėl to, ar, pirma, darbo projekto ekspertizė įeina į pirkimo objekto apimtį, antra, ar perkančioji organizacija turėjo iš tiekėjų reikalauti pateikti tokios ekspertizės atlikimo teisę patvirtinantį kvalifikacijos dokumentą ir, trečia, (ne)atmesti pasiūlymų, kuriuos pateikę dalyviai tokių dokumentų nepateikė.

Dėl pirkimo objekto apimties teisėjų kolegija kaip teisiškai nepagrįstus pripažįsta apeliacinės instancijos teismo argumentus, kad ginčo Konkursu nebuvo perkamos ekspertizės paslaugos. Tiek iš ginčo Konkurso sąlygos (12.2.8 punkto) bei sąlygų 17 punkto, kuriame įtvirtinta pirkimo objekto apibrėžtis, tiek iš rangos sutarties projekto nuostatų (5.2, 5.4, 5.5 punktai) matyti, kad darbo projekto ekspertizė – vienas iš sutartinių rangovo įsipareigojimų, kurių tinkamo įgyvendinimo pareiga pastarajam expressis verbis ir nustatyta. Tik tai, kad pagal šias nuostatas pats rangovas turi užsakyti ir sumokėti už darbo projekto ekspertizę (sutarties projekto 5.5 punktas), pirmiau nurodytos išvados nepaneigia, o patvirtina, juolab kad pagal Konkurso sąlygų 12.2.8 punktą ekspertizės atlikimo išlaidas tiekėjams reikėjo atskirai nurodyti pasiūlymu teikiamoje sąmatoje.

Taigi darbo projekto ekspertizė įėjo į pirkimo objekto apimtį ir atlygintino viešojo pirkimo sandorio sudėtį, ji neatskiriama rangovo įsipareigojimų ir rangos rezultato dalis, o pagrindinis jos naudos gavėjas – perkančioji organizacija (šiame kontekste žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „4 DEBT“ v. Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, bylos Nr. 3K-3-456/2014). Priešingas aiškinimas lemtų tai, kad perkančioji organizacija savo poreikį įsigyti darbo projekto ekspertizę galėtų tenkinti be viešojo pirkimo procedūrų (žr. mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Raso“ v. AB Lietuvos paštas, bylos Nr. 3K-3-411/2014).

Atsižvelgiant į tai, kad darbo projekto ekspertizė – sudėtinė pirkimo objekto dalis, o jos atlikimas laikytinas specifine veikla, perkančioji organizacija bent jau gavusi antrąją ieškovės pretenziją turėjo kreiptis į pasiūlymų eilėje nurodytas tiekėjas, jų prašydama pateikti įrodymus, kad šie turi teisę verstis šia ūkine veikla, nepriklausomai nuo to, kaip (kokia išraiška) ir kokiu tikslumu dėl to buvo suformuotos Konkurso sąlygos (dėl sisteminio pirkimo sąlygų aiškinimo žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Estravel Vilnius“ v. VšĮ Vilniaus turizmo informacijos centras ir konferencijų biuras, bylos Nr. e3K-3-39-690/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tokia atsakovės ir kitų panašioje situacijoje atsidūrusių perkančiųjų organizacijų pareiga išplaukia iš VPĮ 32 straipsnio 1 dalyje (taip pat VPĮ 87 straipsnio 1 dalyje) joms įtvirtinto reikalavimo nustatyti ir įsitikinti tiekėjo pajėgumu, patikimumu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Pireka“, UAB „Vėtrūna“ v. VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-43/2012), taip pat atspindi iš VPĮ reguliavimo tikslų joms tenkančią pareigą užtikrinti tiekėjų sąžiningą konkurenciją, kurios (pareigos) vykdymas negali būti vertinamas kaip pernelyg aukštų ar diskriminuojančių reikalavimų tiekėjams nustatymas ir (ar) taikymas (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).

Dėl pirmiau nurodytų teisėjų kolegijos argumentų, koreliuojančių su pristatyta kasacinio teismo praktika, vertinant atsakovės veiksmų teisėtumą, teisiškai nesvarbu, kokios konkrečios ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus klasės buvo įtvirtintos Konkurso sąlygų 28.5 punkte, kuriame buvo nustatyti tiekėjų teisės verstis veikla reikalavimai; aplinkybė, kad šioms paslaugoms nebuvo iškeltų konkrečių reikalavimų (pvz., pateikti atitinkamą sertifikatą); taip pat aplinkybė, ar darbo projekto ekspertizė – darbai ar paslaugos (dėl mišraus pirkimo objekto žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Mindoza“ v. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-119/2011); vertinimas dėl įprastinės statybos ir ekspertizės rangovų sutartinių teisinių santykių praktikos, darbo projekto ekspertizės reikšmės, vertės ir pan.

Atsižvelgiant į tai, teisiškai nepagrįstais pripažįstami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų argumentai, kad pasiūlymų eilėje įrašytos tiekėjos neprivalėjo turėti ir įrodyti teisės verstis veikla – darbo projekto ekspertizės atlikimo. Be to, nesutiktina ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Konkurso dalyviai galėjo pasitelkti ir trečiuosius asmenis.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl darbo projekto ekspertizės pobūdžio ir jos atlikimo tikslo patikrinti projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams ir užsakovo poreikiams tiekėjai teisę atlikti šią paslaugą (darbus) perkančiajai organizacijai galėtų įrodinėti ne savo, o trečiųjų asmenų pajėgumais. Tai išplaukia iš Konkurso sąlygų, ypač rangos sutarties projekto nuostatų, bei šių paslaugų teisinio reguliavimo. Patikrinti darbo projekto kokybę iš esmės turėtų su rangovu glaudžiais ryšiais nesusijęs subjektas.

Kita vertus, dėl šio aspekto teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad Statybos įstatymo 15 straipsnio 7 dalies 3 punkte nurodyta, jog rangovas turi teisę atlikti kitų statybos dalyvių funkcijas, išskyrus paties statomo statinio statybos techninę priežiūrą ir šio statinio projekto bei šio statinio ekspertizę; 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad statytojas (užsakovas) privalo, inter alia, organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma arba savo iniciatyva; be to, šio įstatymo 17 straipsnyje nustatytos statinio projektavimo ir statybos valdytojų teisės ir pareigos. Atsižvelgiant į tai, pagal pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą darbo projekto ekspertizės atlikimo organizavimas negalėjo būti pavestas rangovui, nes tai užsakovo pareiga, kurios vykdymas nebent gali būti deleguotas statinio projektavimo vadovui.

Dėl tiekėjų teisės pasitelkti subtiekėjus viešojo pirkimo sutarčiai vykdyti kasacinio teismo praktika aiški, nuosekli, todėl atskirai detaliai nepristatytina, ji šioje byloje aktuali ir turėjo būti taikoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Irdaiva“ v. Asociacija „Dzūkų krašto menų inkubatorius“, bylos Nr. 3K-3-376/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Remiantis viešųjų pirkimų teisiniu reguliavimu (VPĮ 24 straipsnio 5 dalis) ir jį aiškinančia teismų praktika, kai dėl darbų ar paslaugų pobūdžio rangovui reikia pasitelkti subrangovą ir šis jų teisinis ryšys pagal specialiųjų teisės aktų nuostatas yra leistinas, pagal tiekėjo (rangovo) užsakymą tam tikrą darbą ar paslaugą perkančiosios organizacijos naudai atliksiantis subjektas pasiūlyme turi būti išviešintas kaip subrangovas tam, kad pirkėjas galėtų įvertinti Konkurso dalyvio kvalifikaciją ir įsitikinti tinkamu būsimos sutarties įvykdymu. Šiai tiekėjų pareigai nedaro įtakos subtiekimo svarba ir vertė visos rangos sutarties atžvilgiu (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).

Tol, kol įstatymų leidėjas VPĮ atskirai neįtvirtino mažareikšmės ir dėl to pasiūlymuose neišviešinamos subrangos (subtiekimo) dalies, nėra pagrindo keisti nuoseklios kasacinio teismo praktikos šioje srityje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Atamis“ v. Akmenės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-554-690/2015).

 

3. Dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų ir procesinės bylos baigties

 

Ieškovė savo ieškiniuose kėlė šiuos reikalavimus: panaikinti atsakovės sprendimus, kuriais atmesti jos teikti pasiūlymas ir pretenzijos, sudaryta pasiūlymų eilė ir nustatytas laimėtojas; grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį; pripažinti, kad pasiūlymų eilėje nurodytos tiekėjos neturi reikiamos kvalifikacijos įvykdyti pirkimo sutar ir su šiais ūkio subjektais negali (negalėtų) būti sudaryta rangos sutartis.

Atsižvelgiant į tai, kad, pirma, dėl ieškovės pasiūlyme nustatytų pagal VPĮ 39 straipsnio 1 dalį neištaisytinų trūkumų jos oferta teisėtai buvo pripažinta neatitinkančia Konkurso reikalavimų, antra, perkančioji organizacija nepatikrino Konkurso laimėtojos ir kitų dalyvių teisės atlikti darbo projekto ekspertizę, pirmiau nurodyti ieškovės reikalavimai tenkintini iš dalies pripažįstant, jog atsakovės sprendimai įvertinti kaip tinkamą pasiūlymų eilėje įrašytų tiekėjų kvalifikaciją, sudaryti pasiūlymų eilę, išrinkti laimėtoją ir ją pakviesti sudaryti rangos sutartį yra neteisėti. Dėl pirmiau nurodytų argumentų nėra pagrindo pripažinti neteisėtu atsakovės sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą ir grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį, ir jį naikinti.

Dėl kitų ieškovės reikalavimų, kurių kasacinis teismas netenkina, pažymėtina, kad reikalavimas pripažinti konkurentų kvalifikacijos nepakankamumą ir negalimumą su jais sudaryti pirkimo sutarties yra perteklinis ir dubliuojantis kitus (žr. mutatis mutandis pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-584-378/2015); be to, teismui pripažinus ieškovo pagrindinio reikalavimo (dėl jo pasiūlymo atmetimo ar kito tiekėjo pasiūlymo neatmetimo) pagrįstumą ir tenkinus ieškinį ar jo dalį, perkančiosios organizacijos sprendimai, kuriais tiekėjo pretenzija (-os) buvo atmesta (-os), netenka teisinės reikšmės ir teismui nereikia dėl jų atskirai spręsti (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).

Kasacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės ir jų vertinimas suponuoja prielaidas atsakovės ir trečiojo asmens 2015 m. gegužės 14 d. pirkimo sutartį pripažinti neteisėta ab initio. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes, tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių, užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika (žr., pvz., pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-690/2015).

Pagal VPĮ 952 straipsnio 2 dalį teismas gali nepripažinti viešojo pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, būtina išsaugoti šios sutarties padarinius. Skirdamas šio straipsnio 4 dalyje įvardytas alternatyvias sankcijas, teismas turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje kilo poreikis taikyti VPĮ 952 straipsnio nuostatas – nepripažinti neteisėtai sudaryto sandorio niekiniu ir perkančiajai organizacijai skirti vieną iš galimų alternatyvių sankcijų – baudą (VPĮ 952 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką tokiam teismo sprendimui taikyti VPĮ 952 straipsnio nuostatas nedaro įtakos bylos šalių atskirai procese teiktos pozicijos dėl viešojo pirkimo sutarties įvykdymo apimties, nes, kasacinis teismas nenustatinėja faktinių aplinkybių, be to, VPĮ 952 straipsnio 2 dalyje expressis verbis nurodyta, kad tiesiogiai su pirkimo sutartimi susiję ekonominiai interesai, inter alia, dėl išlaidų, susidariusių dėl vėlavimo vykdyti pirkimo sutartį, naujų pirkimo procedūrų pradėjimo, pirkimo sutartį vykdančio tiekėjo pakeitimo, teisinių pareigų, kurios atsirado pripažinus pirkimo sutartį negaliojančia, nelaikytini priežastimi, pateisinančia neteisėtai sudarytos sutarties sudarymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „VSA Vilnius“ v. UAB „Jonavos paslaugos“, bylos Nr. 3K-3-340/2013).

Įvertinęs atlikto viešojo pirkimo procedūrų metu pažeidimo svarbą, kilusius padarinius, atsižvelgdamas į viešojo pirkimo sutarties pobūdį ir vertę (Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos duomenimis, rangos sutarties vertė – 667 205,10 Eur), tai, kad pagal VPĮ 952 straipsnio 4 dalies 2 punk bauda turi būti ne didesnė kaip 10 proc. pirkimo sutarties vertės, teismas atsakovei skiria 10 000 Eur baudą (apie 1,5 proc. nuo sutarties vertės), ši suma priteistina valstybės naudai.

 

4. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Kasaciniam teismui patenkinus dalį ieškovės reikštų reikalavimų ir atitinkamai panaikinant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis šie reikalavimai buvo atmesti, perskirstytinos ginčo šalių procese patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimus sudaro iš esmės dvi neturtinių reikalavimų grupės (dėl pasiūlymo atmetimo ir dėl kitų tiekėjų kvalifikacijos vertinimo), patenkinus tik vieną iš jų, ieškovei (atitinkamai ir atsakovei) priteistinas 50 proc. visų instancijų teismuose patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Bylos duomenimis, ieškovė pateikdama ieškinius, apeliacinį ir kasacinius skundus sumokėjo 1085,24 Eur žyminio mokesčio, todėl jos naudai priteistina 542,62 Eur suma. Įrodymų dėl išlaidų už advokato pagalbą nepateikta.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą spręsta, kad tais atvejais, kai ieškovas savo interesus gina ne tik prieš perkančiąją organizaciją, bet ir pirkimo laimėtoją, nustačius pastarųjų proceso šalių argumentų nepagrįstumą, yra teisinga ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš abiejų ginče dalyvavusių proceso priešininkų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Izraelio bendrovė „eVigilo Ltd“ v. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-309-248/2015). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė gynėsi prieš atsakovę ir trečiąjį asmenį, visos jos pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovės ir Konkurso laimėtojos UAB „VT statyba“ (CPK 93 straipsnio 4 dalis), iš viso po 271,31 Eur.

Atsakovė, atsiliepdama į kasatorės kasacinį skundą, patyrė 2413,42 Eur išlaidų. Atsakovės prašomų atlyginti išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti dydis viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nuostatose nurodytą dydį (1213,63 Eur), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovei iš ieškovės priteistinas 606,82 Eur atstovavimo kasaciniame teisme išlaidų atlyginimas (1213,62×0,5).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 19,11 Eur tokių išlaidų. Teisėjų kolegija sprendžia jas priteisti iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 5 dalis).

 

Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų kaip teisiškai nereikšmingų nagrinėjamam ginčui spręsti teisėjų kolegija nepasisako.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a:

 

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimo dalį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 5 d. nutartį, kuriomis ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AKIRO“ ieškinys atmestas.

Dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „AKIRO“ ieškinius tenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovės Ugniagesių gelbėtojų mokyklos sprendimus, kuriais: a) dalyvių UAB „Avona“, UAB „MŪRAS“, UAB „VT statyba, UAB „CONRESTA“ kvalifikacija pripažinta kaip atitinkanti Konkurso sąlygų reikalavimus; b) sudaryta pasiūlymų eilė; c) nustatytas Konkurso laimėtojas.

Kitas ieškovės UAB „AKIRO“ ieškinių dalis atmesti.

Atsakovei Ugniagesių gelbėtojų mokyklai (j. a. k. 111962021) skirti 10 000 (dešimties tūkstančių) Eur baudą, mokėtiną į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Paskirstyti tarp šalių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovei UAB „AKIRO“ (j. a. k. 300605521) iš atsakovės Ugniagesių gelbėtojų mokyklos (j. a. k. 111962021) 271,31 Eur (du šimtus septyniasdešimt vieną Eur 31 ct) žyminio mokesčio už ieškinių, apeliacinio ir kasacinio skundų pateikimą.

Priteisti ieškovei UAB „AKIRO“ (j. a. k. 300605521) iš trečiojo asmens UAB „VT statyba“ (j. a. k. 301053724) 271,31 Eur (du šimtus septyniasdešimt vieną Eur 31 ct) žyminio mokesčio už ieškinių, apeliacinio ir kasacinio skundų pateikimą.

Priteisti atsakovei Ugniagesių gelbėtojų mokyklai (j. a. k. 111962021) iš ieškovės UAB „AKIRO“ (j. a. k. 300605521) 606,82 Eur (šešis šimtus šešis Eur 82 ct) išlaidų advokato kasacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.

Kitą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš Ugniagesių gelbėtojų mokyklos (j. a. k. 111962021) 19,11 Eur (devyniolika Eur 11 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai               Gražina Davidonienė

              Gintaras Kryževičius

              Dalia Vasarienė

 


Paminėta tekste:
  • 3K-3-231/2011
  • 3K-3-158/2011
  • 3K-3-475/2014
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • 3K-3-333/2014
  • 3K-3-60-378/2015
  • 3K-3-456/2014
  • 3K-3-411/2014
  • e3K-3-39-690/2015
  • 3K-3-43/2012
  • 3K-3-119/2011
  • 3K-3-376/2014
  • 3K-3-554-690/2015
  • CK
  • CPK
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • 3K-3-309-248/2015