Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-10-03][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-280-684-2019].docx
Bylos nr.: e3K-3-280-684/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Neviešas Ieškovas
Neviešas išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
2.2.1. Fiziniai asmenys
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.2. Asmenys
2.2.1.3. Fizinio asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje
12.4. Bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje
12. KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA

?

Civilinė byla Nr. e3K-3-280-684/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11230-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.2.1.3 

(S)

 

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. spalio 3 d.

Vilnius

 

        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros kasacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse; suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išvadą duodanti institucija  (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normos, reglamentuojančios fizinio asmens pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje, aiškinimo ir taikymo.

2.       Pareiškėja (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūra prašė teismo pripažinti (duomenys neskelbtini) neveiksnia:

2.1.                      turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas); 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; 3) kilnojamojo turto valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); 5) paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, atsisakymas priimti palikimą, testamento sudarymas);

2.2.                      asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra); 2) sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikių įvertinimas ir pan.). 

3.       Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūroje gautas (duomenys neskelbtini) prašymas inicijuoti procesą dėl motinos (duomenys neskelbtini) pripažinimo neveiksnia, nes ji 2018 m. balandžio mėnesį patyrė insultą, po jo tapo visiškai neįgali, nevaikšto, nekalba, negali pasirūpinti buitimi, nesuvokia savo sveikatos būklės, negeba pati paprašyti pagalbos; jai reikalinga nuolatinė pagalba. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus 2018 m. birželio 13 d. išvadoje „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus“ nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) nesugeba savarankiškai pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų konkrečiose šešiose turtinių santykių bei šešiose asmeninių neturtinių santykių srityse.  

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

4.       (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu pripažino (duomenys neskelbtini), gimusią (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini), neveiksnia ir nustatė sričių, kuriose ji pripažįstama neveiksnia, sąrašą:

4.1.                      turtinių santykių sritys: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas); 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir pan.); 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); 5) paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); 6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

4.2.                      asmeninių neturtinių santykių sritys: 1) savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra); 2) sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikių įvertinimas ir pan.); 3) šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); 4) asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; 5) darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius).

5.       Teismas nustatė (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą šio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, globėja (šio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse) ir turto administratore paskyrė (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad sprendimo dalis dėl globos nustatymo ir globėjos paskyrimo vykdytina skubiai.

6.       Teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2019 m. gegužės 24 d. (duomenys neskelbtini) miesto socialinių paslaugų centro 2018 m. birželio 13d. išvada Nr. SPBS6.37/97 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus“ nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) negeba savarankiškai pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų tiek turtinių, tiek asmeninių neturtinių santykių srityse. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartimi buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė (duomenys neskelbtini) psichinei būsenai nustatyti. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyrius ekspertizės akte Nr. 83TPK-538/2018 nurodė, kad (duomenys neskelbtini) konstatuotas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pagal savo ligos pobūdį negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir pan.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); bei asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikių įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.). Teismo psichiatro eksperto Manto Juodakio ir teismo psichologės ekspertės Vilijos Kučinskienės išvada motyvuota, neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, ja abejoti nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 218 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis).

7.       Teismas sprendė, kad (duomenys neskelbtini) pripažintina neveiksnia turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, nurodytose ekspertizės išvadoje (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendime nustatė baigtinį sąrašą sričių, kuriose asmuo pripažįstamas visiškai neveiksniu (CPK 468 straipsnio 2 dalis, 473 straipsnio 2 dalis). 

8.       (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu (duomenys neskelbtini), jai kas mėnesį mokama slaugos išmoka, senatvės pensija. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus teismui pateikta 2018 m. rugpjūčio 29 d. išvada Nr. 67-2-553 rekomenduota nustatyti globą ir paskirti globėja jos dukterį (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) sutinka būti (duomenys neskelbtini) globėja; (duomenys neskelbtini) sveikatos būklė leidžia globoti kitą asmenį, ji neteista, administracine tvarka nebausta, kiti asmenys nepretenduoja būti (duomenys neskelbtini) globėjais. Duomenų, kad (duomenys neskelbtini) moralinės ir kitos savybės neleistų tinkamai įgyvendinti globėjos funkcijų nustatytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, nenustatyta. Taigi (duomenys neskelbtini) nustatytina globa ir jos globėja skirtina (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.242 straipsnio 3 dalis, CPK 507 straipsniodalis). (duomenys neskelbtini) taip pat skirtina ir turto administratore (CK 3.238 straipsnio 2 dalis, CPK 508 straipsnio 3 dalis). (duomenys neskelbtini) išaiškinta, kad asmens globa apima ir asmens turto globą, taip pat išaiškintinos CK 3.243 straipsnyje nustatytos teisės ir pareigos (CPK 508 straipsnio 4 dalis).

9.       (duomenys neskelbtini) apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos apeliacinį skundą, 2019 m. sausio 24 d. nutartimi paliko nepakeistą (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą. 

10.       Teismas nurodė, kad siekiant individualizuoti sritis, kuriose (duomenys neskelbtini) negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir (ar) jų valdyti, (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartimi buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė (duomenys neskelbtini) psichinei būsenai nustatyti. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 22 d. – rugsėjo 21 d. ekspertizės aktu nustatyta, kokiose turtinių santykių srityse (duomenys neskelbtini) pagal savo ligos pobūdį negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismui, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo abejoti ekspertizę atlikusių ekspertų kompetencija, ekspertizės atlikimo aplinkybėmis, ekspertizės akto objektyvumu ir teisingumu.

11.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl (duomenys neskelbtini) veiksnumo tam tikrose srityse, išsamiai įvertino tiek ekspertų išvadas, tiek ir kitus byloje esančius įrodymus ir taikė tiek medicininį, tiek teisinį kriterijus, t. y. ekspertizės akto pagrindu konstatavęs (duomenys neskelbtini) psichinės sveikatos sutrikimą, teismas pagrįstai sprendė, kiek tas sutrikimas lemia poreikį riboti jos veiksnumą atitinkamose teisinių santykių srityse tam, kad būtų apsaugotos tiek jos, tiek kitų asmenų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013).

12.       (duomenys neskelbtini) negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų šiose konkrečiose turtinių ir asmeninių neturinių santykių srityse (dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje, šeimos santykių srityje, asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių srityje), dėl kurių kilo ginčas; tai nustatyta tiek (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus išvada „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus“, tiek Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės aktu. Nei (duomenys neskelbtini) atstovė advokatė (duomenys neskelbtini), nei suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) neprieštaravo, jog (duomenys neskelbtini) būtų pripažinta neveiksnia tose srityse, kurios nurodytos teismo ekspertų išvadoje.

13.       (duomenys neskelbtini) nesuvokia savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti daugumoje turtinių ir asmeninių neturtinių gyvenimo sričių. Byloje nėra jokių duomenų, kad (duomenys neskelbtini) sveikatos būklė ateityje galėtų pagerėti, todėl nepripažinti (duomenys neskelbtini) neveiksnia ekspertizės akte nustatytose turtinėse ir asmeninėse neturtinėse gyvenimo srityse nėra pagrindo, nes tai neatitiktų jos interesų. (duomenys neskelbtini) negali gyventi savarankiškai, todėl, nesugebėdama adekvačiai vertinti savo galimybių, ji gali pakenkti tiek sau, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių, priimdama neadekvačius, neprognozuojamus sprendimus.

14.       Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad (duomenys neskelbtini) atveju egzistuoja būtinas elementas – teisinis kriterijus, t. y. dėl esamo medicininio kriterijaus akivaizdu, jog asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose ekspertizės akte nurodytose srityse, o pareiškėjos motyvas, kad nėra būtinybės riboti (duomenys neskelbtini) veiksnumo tose srityse, kurios jai neaktualios, atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą.

 

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

 

15.       Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalis  panaikinti (duomenys neskelbtini) pripažinimą neveiksnia šiose srityse: dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kita); šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią  auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kita); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir panašiai). Dėl šios bylos dalies priimti naują sprendimą  (duomenys neskelbtini) pripažinti neveiksnia tik pareiškimo reikalavime nurodytose srityse. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Pareiškėja neginčija (duomenys neskelbtini) miesto socialinių paslaugų centro socialinio darbuotojo 2018 m. birželio 13 d. išvados ir ekspertizės akto Nr. 83TPK-538/2018 išvadų, sutinka, jog (duomenys neskelbtini) iš esmės negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų bei negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Tačiau, vadovaujantis įrodinėjimo priemonių leistinumo taisykle (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 466 straipsnis), asmens psichinei būklei nustatyti būtina teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, bet neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, vadovaujantis tik eksperto išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi ir vertinant jį kaip pakankamą pagrindą konstatuoti asmens neveiksnumą (ribotą veiksnumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008). Sprendimo pagrindimą iš esmės tik dokumentiniu įrodymu  teismo psichiatrijos ekspertizės išvada  ir dėl to jo buvimą tinkamai nemotyvuotu kaip vieną iš argumentų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies (teisės į teisingą bylos nagrinėjimą) pažeidimui konstatuoti nurodė ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 2008 m. kovo 27 d. sprendime byloje Shtukaturov prieš Rusiją (peticijos Nr. 44009/05). Teismai, spręsdami suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) pripažinimo neveiksnia klausimą, suabsoliutino medicininį neveiksnumo nustatymo kriterijų ir savo išvadas grindė iš esmės tik dokumentiniu įrodymu – teismo psichiatrijos ekspertizės išvada ir tai lėmė netinkamą CK 2.10 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių asmens pripažinimą neveiksniu tam tikrose srityse, taikymą.

15.2.                      (duomenys neskelbtini) buvo pripažinta neveiksnia perteklinėse turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (CK 2.5, 2.6 straipsniai, 2.10 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto) nustatymo kriterijai: medicininis  asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis), ir juridinis  psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-224/2013; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtintame Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus nustatymo tvarkos apraše įvardytos konkrečios turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių sritys, kuriose gali būti nustatomas asmens neveiksnumas (10 punktas). CK 2.10 straipsnio 2 dalis, CPK 468 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą sprendime nurodyti baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą. Pagrindinis principas, kuriuo šios kategorijos bylose turėtų vadovautis teismas, yra kuo mažesnis asmens veiksnumo ribojimo principas (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1904-273/2018). Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Vadinasi, jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė, teisė į darbo santykius) ((duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-l50-946/2018), tokių teisių ribojimas nėra reikalingas ir būtinas (Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnio 3 dalis, CK 3.15 straipsnis). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje laikoma, kad asmens teisinio veiksnumo atėmimas yra ypač sunkus Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintų teisių apribojimas, todėl asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tik ypatingais atvejais (EŽTT 1999 m. liepos 5 d. sprendimas byloje Mcitter prieš Slovakiją, peticijos Nr. 31534/96; 2001 m. vasario 6 d. sprendimas byloje Bensaid prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 44599/98). Žmonės, turintys psichikos ar proto negalią, turi teisę gyventi kuo mažiau suvaržytoje socialinėje aplinkoje ir tenkinti savo poreikius. Vertinant asmens pripažinimą neveiksniu asmeninių neturtinių teisių srityse (tokiose srityse kaip šeimos santykių, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią, santuokos sudarymas, rinkimų teisė) ypač svarbu atsižvelgti į nurodytus kriterijus, kadangi šiose srityse asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais  teismo sprendime išsamiai motyvuojant ir pagrindžiant (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-377-259/2019). (duomenys neskelbtini) šiuo metu dalyvauja ne visose socialinio gyvenimo srityse, todėl nebuvo būtinybės riboti jos veiksnumo tose srityse, kurios jai neaktualios, kurių galimybėmis ji dėl savo sveikatos būklės vis tiek negalės pasinaudoti (EŽTT 2008 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Stukaturov prieš Rusiją (peticijos Nr. 44009/05). Iškilus poreikiui, visada galima spręsti dėl pripažinto neveiksnumo tam tikrose srityse panaikinimo ar dėl asmens pripažinimo neveiksniu kitose ar papildomose srityse. Be to, Lietuvoje yra sukurta teisinė ir institucinė sistema, turinti ir galinti užtikrinti negalią turinčių asmenų teisių įgyvendinimą ir apsaugą nuo jų teisių ir interesų pažeidimų, piktnaudžiavimo jų pasitikėjimu. Atsižvelgiant į tai, (duomenys neskelbtini) turėjo būti pripažinta neveiksnia ne visose ekspertizės akte nurodytose srityse, o tik tose, kuriose gali būti labiausiai pažeidžiami jos interesai ir kurias galima įgyvendinti per atstovą  globėją.

15.3.                      Teismai, nustatydami sričių, kuriose (duomenys neskelbtini) pripažįstama neveiksnia, sąrašą, nemotyvavo ir nepagrindė būtinybės pripažinti neveiksnia ją kiekvienoje iš ginčo sričių, kuo kiekviena iš šių sričių yra aktuali jai, ar iš tikrųjų yra faktinis poreikis pripažinti neveiksnia nurodytose srityse, kokia grėsmė jai ir dėl ko konkrečiai kils, jei nurodytose konkrečiose srityse ji nebus pripažinta neveiksnia, o, pripažinus neveiksnia, kokiu būdu savo teises atitinkamoje srityje (pvz., darbo, šeimos, rinkimų) ji įgyvendins per atstovą (globėją, rūpintoją). Teismų išvada dėl (duomenys neskelbtini) negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti perteklinėse srityse nepagrįsta byloje nustatytomis aplinkybėmis ir ištirtais bei įvertintais bylos įrodymais, todėl negali būti laikoma, kad teismas įvykdė pareigą išsiaiškinti bylos aplinkybes ir ištirti įrodymus pagal CPK 185 straipsnyje ir 443 straipsnio 8 dalyje nustatytus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad (duomenys neskelbtini) gali pakenkti tiek sau, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių, priimdama neadekvačius, neprognozuojamus sprendimus, yra nelogiška ir nepagrįsta, kadangi tokių aplinkybių byloje nenustatyta. (duomenys neskelbtini) po patirto insulto nekalba, nevaikšto, negali savarankiškai atsisėsti, apsirengti, susišukuoti, pavalgyti ir atsigerti, dėvi sauskelnes, nesuvokia savo sveikatos būklės, todėl pakenkti kitiems asmenims, turėti su jais teisinių santykių ar priimti bet kokius sprendimus ji negali fiziškai. Moteris dėl sveikatos būklės negalėtų dalyvauti ūkinėje komercinėje veikloje, šeimos santykių srityje, negebėtų dirbti, būti globėja (rūpintoja) ar pagalbininke pagal sutartį. Dėl to šios teismų procesinių sprendimų dalys yra nemotyvuotos ir nepagrįstos, neatitinkančios CK 2.10 straipsnio nuostatų. Teismų procesinių sprendimų dalys dėl (duomenys neskelbtini) pripažinimo neveiksnia nurodytose srityse yra perteklinės, pažeidžiančios (duomenys neskelbtini) teises ir teisėtus interesus, nes taikytas jos teisių ir laisvių suvaržymas yra neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jos interesus (Konvencijos 8 straipsnis, Konstitucijos 22 straipsnis).

16.       Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepateikta.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

        Dėl asmens, turinčio psichinę negalią, veiksnumo ribojimo

 

17.       Asmens teisės į jo privataus gyvenimo gerbimą, ginamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsniu, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsniu, dalis, be kita ko, yra ir asmens teisė į tai, kad būtų saugoma jo tapatybė, asmeninis vystymasis, galimybė kurti ir plėtoti ryšius su kitais žmonėmis bei išoriniu pasauliu (žr. 1995  msausio 31 d. sprendimą Friedl prieš Austri, peticijos Nr. 305-B; 2001 m. vasario 6 d. sprendimą Bensaid prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 44599/98). Žmogaus orumui ir laisvam asmenybės vystymuisi, suteikiančiam galimybes savarankiškai priimti sprendimus įvairiose gyvenimo srityse, kurti ir plėtoti ryšius su kitais žmonėmis bei išoriniu pasauliu, užtikrinti būtinos socialinės ir teisinės priemonės, be kita ko, apima asmens psichinės sveikatos apsaugą.

18.       Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio vienas iš objektų – asmens psichinės sveikatos apsauga, be kita ko, apima ir valstybės nustatomas priemones, užtikrinančias psichikos sutrikimų turinčių asmenų teisių apsaugą teisminiuose procesuose svarstant jų neveiksnumo nustatymo klausimus. Taigi teismo sprendimas dėl asmens, sergančio psichikos liga ar turinčio proto negalią, pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) turėtų būti pagrįstas išsamiais, protingais ir svariais vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo (Konvencijos 8 straipsnis, Konstitucijos 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, 25 punktas; kt.). 

19.       Pagal 2000 m. liepos 18 d. įstatymu Nr. VIII-1864 patvirtintą galiojusį CK 2.10 straipsnio 1 dalies teisinį reglamentavimą buvo nustatyta, kad neveiksniu gali būti pripažįstamas asmuo, kuris dėl psichikos ligos ar silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, tokiam asmeniui nustatoma globa. Prašymą pripažinti asmenį neveiksniu turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija ar prokuroras. Neveiksnaus asmens vardu sandorius sudaro jo globėjas (CK 2.10 straipsnio 2 dalis). Jei pripažintu neveiksniu fizinio asmens sveikata labai pagerėja, teismas pripažįsta tokį asmenį veiksniu, o tokiam asmeniui nustatyta globa panaikinama.

20.       Taigi asmuo, pagal aptartą (19 punktas) galiojusį teisinį reguliavimą pripažintas neveiksniu, nebetekdavo teisės savo vardu veikti visose srityse, nebuvo įtvirtinta galimybė asmenį neveiksniu pripažinti tik kai kuriose srityse. Pagal CK 2.10 straipsnio 4 dalį neveiksniu pripažintam asmeniui pasveikus arba jo sveikatai labai pagerėjus teisę kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo veiksniu turėjo tie patys asmenys kaip ir dėl jo pripažinimo neveiksniu. Pačiam neveiksniu pripažintam asmeniui nebuvo suteikiama teisė kreiptis į teismą dėl jo pripažinimo veiksniu, nenustatyta ir galimybė teismui tokius sprendimus peržiūrėti ex officio (pagal pareigas). Pagal galiojusias teisės nuostatas nebuvo užkertamas kelias situacijoms, kai neveiksniu pripažinto asmens globėjas, piktnaudžiaudamas savo teisėmis ar netinkamai vykdydamas savo pareigas, net ir asmens sveikatai pagerėjus nesikreipdavo į teismą dėl asmens pripažinimo veiksniu.

21.       2015 m. kovo 26 d. įstatymu Nr. XII-1566, įsigaliojusiu nuo 2016 m. sausio 1 d., pakeistos galiojančio neveiksnumo instituto nuostatos (tarp jų ir byloje taikytinas CK 2.10 straipsnis). Nustatyta, kad asmuo teismo sprendimu gali būti pripažintas neveiksniu ne apskritai, o tik tam tikrose srityse, nurodyta, kad teismui teikiami papildomi įrodymai, o atliekant ekspertizę siekiama išsiaiškinti, ar yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu tik tam tikrose srityse. Teismas, priimdamas sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu, turi nurodyti baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažintas neveiksniu, sąrašą. Jei iš byloje pateiktų įrodymų būtų aišku, kad asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti visose srityse, teismas sprendimu gali pripažinti asmenį neveiksniu visose srityse.

22.       Taigi, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, kai psichikos sutrikimą turintis asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir (ar) jų valdyti, o tai lemia jo nesugebėjimą pasirūpinti savimi, savarankiškai priimti sprendimų dėl naudojimosi jam suteiktomis teisėmis ir laisvėmis bei už juos atsakyti, CK 2.10 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta galimybė teismui pripažinti tokį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ir CK reglamentuojama tvarka nustatyti globą šioje srityje.

23.       Neveiksnumo instituto taikymo ir globos tam tikroje srityje neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus, taip pat kitų asmenų teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis).

24.       Teismo sprendimas dėl asmens, turinčio psichikos sutrikimą, pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje turi būti pagrįstas išsamiais, protingais įrodymų vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo (Konvencijos 8 straipsnis, Konstitucijos 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus.

25.       Pagal EŽTT jurisprudenciją tokiais įrodymais teismas laiko išsamią ir visapusišką eksperto medicininę išvadą. Kita vertus, EŽTT savo praktikoje nuosekliai pabrėžia, kad asmens veiksnumo ribojimo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, o medicininė išvada negali būti pernelyg suabsoliutinama. Todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl asmens veiksnumo ribojimo, negali vadovautis tik medicininėje išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi, vertindamas jį kaip pakankamą pagrindą neveiksnumui (ribotam veiksnumui) konstatuoti. Bet koks sprendimas, pagrįstas asmens psichinių gebėjimų vertinimu, turi būti pagrįstas medicininiais dokumentais, tačiau teisėjas, o ne gydytojas, kad ir psichiatras, turi įvertinti visas svarbias aplinkybes, susijusias su suinteresuotu asmeniu ir jo asmeninėmis aplinkybėmis. Todėl tai yra bylą nagrinėjančio teisėjo funkcija nuspręsti, ar tokia kraštutinė priemonė kaip veiksnumo ribojimas yra būtina, ar gali pakakti mažiau ribojančios priemonės (žr. EŽTT 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimą byloje X. ir Y. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 5193/09; 2008 m. kovo 27 d. sprendimą byloje Shtukaturov prieš Rusiją, peticijos Nr. 44009/05).

26.       EŽTT jurisprudencija teikia pagrindą daryti išvadą, kad nepaisant to, jog asmens veiksnumo ribojimą EŽTT laiko kraštutine priemone, asmens veiksnumo apribojimas yra siejamas su tokio asmens gebėjimu veikti tam tikrose srityse, t. y. suprasti savo veiksmų tam tikrose srityse reikšmę ir juos valdyti. Todėl, vadovaujantis EŽTT praktikoje suformuluota nuostata, kad asmens veiksnumo ribojimas yra kraštutinė priemonė, naudojama išimtinėmis aplinkybėmis, ir detaliai išanalizavus, ar asmuo dėl psichikos sutrikimų tikrai nebegali veikti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, siektina kiek įmanoma mažiau riboti asmens veiksnumą, paliekant jam teisę veikti tose srityse, kuriose jis dar gali. Tačiau asmens veiksnumo ribojimo mastas yra siejamas ne su santykių sritimis, kurios tokiam asmeniui yra aktualios ar neaktualios, o su psichikos sutrikimo pobūdžiu bei intensyvumu ir to nulemtu asmens negalėjimu suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti. Todėl jeigu teismas, remdamasis išsamia ir visapusiška eksperto medicinine išvada bei išsamiai įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, nusprendžia, kad asmuo tikrai negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jo sprendimas pripažinti asmenį neveiksniu visose tose srityse yra pagrįstas ir teisėtas.

27.       Teisėjų kolegija nurodo, kad nepagrįsti pareiškėjos kasacinio skundo argumentai, jog teismas, net būdamas įsitikinęs, kad asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti tam tikrose konkrečiai įvardijamose santykių srityse, negali jo pripažinti neveiksniu tose srityse, nes šios santykių sritys tam asmeniui galimai nėra aktualios. Pabrėžtina, kad būtent asmens psichikos sutrikimo pobūdis ir intensyvumas bei to nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti lemia asmens veiksnumo ribojimo mastą, o ne hipotetinis svarstymas, kurios iš gyvenimo sričių asmeniui, negalinčiam suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, būtų aktualios ar neaktualios.

28.       Tik tais atvejais, kai teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės. Asmens veiksnumo ribojimas gali būti pripažintas neproporcingu tik tada, kai teismui kyla abejonių, ar asmuo iš tikrųjų yra visiškai neveiksnus, nors tai patvirtina medicininiai neveiksnumo nustatymo kriterijai, ar vis dėlto, įvertinus ir teisinius neveiksnumo nustatymo kriterijus, teismas nusprendžia, kad tam tikrose santykių srityse asmuo gali suprasti tam tikrų savo veiksmų prasmę ir juos valdyti. Tačiau jei iš byloje pateiktų įrodymų visumos aišku, kad asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti visose srityse, minėta, teismas sprendimu gali pripažinti asmenį neveiksniu visose srityse.

29.       Nagrinėjamoje byloje pareiškėja neginčija (duomenys neskelbtini) miesto socialinių paslaugų centro socialinio darbuotojo išvados, kad suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, bei Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akto, kad (duomenys neskelbtini) konstatuojamas psichikos sutrikimas  (duomenys neskelbtini); pagal savo psichikos būklę (duomenys neskelbtini) negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nurodytose socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtintame Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos apraše. Visiško neveiksnumo nustatymo poreikį patvirtino ir teismo posėdyje apklausta (duomenys neskelbtini) duktė (duomenys neskelbtini).

30.       Remdamasi nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai nagrinėjamoje byloje tinkamai taikė tiek medicininį, tiek teisinį neveiksnumo nustatymo kriterijus bei pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo taikyti mažiau (duomenys neskelbtini) veiksnumą ribojančias priemones.

31.       Pareiškėjos kasacinio skundo argumentai dėl perteklinio asmens veiksnumo ribojimo motyvuojant neaktualumu, kurį lemia ne asmens sveikatos būsena, riboti asmens teises tam tikrose srityse, pripažįstami nepagrįstais, nes, minėta, asmens veiksnumo ribojimo mastą nulemia asmens psichikos sutrikimo pobūdis ir intensyvumas bei to nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti, bet ne hipotetinis svarstymas, kurios iš gyvenimo sričių asmeniui, negalinčiam suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, būtų aktualios ar neaktualios.

32.       Kadangi nagrinėjamoje byloje medicininiu ir juridiniu kriterijais nustatyta, kad asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

(duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                        Danguolė Bublienė

 

 

                                        Virgilijus Grabinskas

 

 

                                        Vincas Verseckas

 

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 265 str. Klausimai, išsprendžiami priimant sprendimą
  • CPK 468 str. Teismo sprendimas
  • CK
  • CPK 507 str. Bylos dėl globos ar rūpybos nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui nagrinėjimas
  • CK3 3.238 str. Globa
  • CPK 508 str. Teismo nutartis
  • 3K-3-370/2008
  • 3K-3-224/2013
  • CK2 2.10 str. Fizinio asmens pripažinimas neveiksniu
  • 3K-3-151-403/2018
  • 2A-1904-273/2018
  • CK3 3.15 str. Veiksnumas
  • e2A-377-259/2019
  • CPK 351 str. Atsiliepimai į kasacinį skundą
  • CPK 346 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai