Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [A-504-662-2015].docx
Bylos nr.: A-504-662/2015
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Šiaulių rajono savivaldybė 188726051 atsakovas
"Simas" 175653265 pareiškėjas
Kategorijos:
1. Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
1.11. Bylos dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
1. ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
1.1. Teisės aktai viešojo ar vidaus administravimo srityje, jų aiškinimas ir taikymas
1.1.2. Teisės aktų viešojo ar vidaus administravimo srityje reglamentuojami teisiniai santykiai
1.15. Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
1.15.2. Civilinės atsakomybės sąlygos:
1.15.2.1. Neteisėta veika:
1.15.2.1.2. Neteisėtas neveikimas, vilkinimas
1.15.2.3. Žala:
1.15.2.3.1. Turtinė žala
1.15.5. Kiti civilinės atsakomybės klausimai
3. ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
3.10. Skundas
3.10.2. Skundo priėmimas
3.20. Pirmosios instancijos teismo nutartis
3.21. Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-504-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00023-2013-7

                                          Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 15.2.1.2; 15.2.3.1;

(S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. vasario 5 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Simas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Simas“ skundą atsakovui Šiaulių rajono savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Simas (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Simas) skundu (I t., b. l. 26) prašė Panevėžio apygardos administracinio teismo iš atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės (toliau – ir atsakovas, Savivaldybė) priteisti 9 369 Lt turtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 420 Lt patirtos žalos įvertinimo išlaidų ir kitas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio 2011 m. birželio mėnesį užvirto puvinio pažeistas medis, o 2012 m. balandžio mėnesį – nukrito kito medžio šaka. Pareiškėjas 2011 m. liepos 4 d., 2011 m. liepos 7 d. prašymais ir 2012 m. lapkričio 26 d. pretenzija (I t., b. l. 11–12) kreipėsi į Savivaldybę, prašydamas atlyginti jam padarytą žalą: 9 369 Lt už turto atstatymą, 2 420 Lt už padarytos žalos dydžio nustatymą ir 400 Lt už advokatės darbo rengiant pretenziją apmokėjimą. Tačiau Šiaulių rajono savivaldybė gera valia pareiškėjui žalos ir kitų turėtų nuostolių neatlygino. Pareiškėjas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 31 straipsnį, 32 straipsnio 2 dalies 17 punktą, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (toliau – ir Želdynų įstatymas) 10 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos įstatymas) 6 straipsnį, atsakovas yra atsakingas už jo teritorijoje augančių želdinių priežiūrą, inventorizavimą, apskaitą, būklės stebėseną, todėl privalėjo užtikrinti, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), augantys medžiai nekeltų grėsmės fiziniams ir juridiniams asmenims bei jų turtui. Savivaldybė šios pareigos nevykdė, todėl jai, kaip vietos savivaldos institucijai, kyla Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė už pareiškėjui kilusią žalą ir kitus nuostolius.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjo atstovas papildomai paaiškino, kad pareiškėjui priklausantis garažas ir netoli šio pastato stovinti tvora nukentėjo du kartus – 2011 m. birželio mėnesį ir 2012 m. balandžio mėnesį. Atkreipė dėmesį, jog Savivaldybė, pervedusi dalį pareiškėjo prašomos priteisti sumos, pripažino savo pareigą atlyginti jam kilusią turtinę žalą. Liko neišspręstas ginčas dėl pareiškėjui padarytos žalos dydžio. Pareiškėjo nurodytą žalos dydį įrodo individualios įmonės „Eksperts“ (toliau – ir IĮ „Eksperts“) parengta 2012 m. balandžio 20 d. Nekilnojamajam turtui padarytos žalos nustatymo ataskaita (toliau – ir Ataskaita) (I t., b. l. 24–46) ir 2012 m. rugpjūčio 7 d. Priedas prie nekilnojamajam turtui padarytos žalos nustatymo ataskaitos (toliau – ir Priedas prie ataskaitos) (I t., b. l. 47–48), faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai. Akcentavo, jog teismo ekspertas A. L. 2013 m. balandžio 26 d. asmeniškai išmatavo pakenktas vietas, Ataskaitoje ir Priede prie ataskaitos patvirtino, kad matavimų duomenys yra teisingi. Teigė, jog Savivaldybės parengta lokalinė sąmata netinkama, kadangi yra abejonių, ar šį dokumentą rengė kompetentingas vietos savivaldybės administracijos tarnautojas, be to, atsakovas be pagrindo sumažino žalingų padarinių mastą. Savivaldybė, reaguodama į pareiškėjo raštus dėl 2011 m. birželio mėn. nuvirtusio medžio padarytos žalos atlyginimo, ne kartą apžiūrėjo tik (duomenys neskelbtini) greta pareiškėjui priklausančių pastatų augančius medžius ir sprendė dėl jų keliamo pavojaus pašalinimo. Pripažino, kad garažo stogas ir sienos tebėra nesuremontuoti, pareiškėjo lėšomis atstatyta tik medžio nuversta tvora.

Atsakovas Šiaulių rajono savivaldybė atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 8385) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjo pateikti įrodymai nepagrindžia jo nurodytos 9 369 Lt dydžio turtinės žalos. Savivaldybės administracijos tarnautojai, nuvykę į vietą ir apžiūrėję pakenktus statinius, nustatė, jog pareiškėjo teiginiai apie sugadinto turto mastą – 350 kv. m garažo stogo šiferinės dangos, 16 kv. m garažo sienos, 16 m ilgio tvoros – neatitinka tikrovės. Atsakovas nesutiko ir su pareiškėjo nurodytomis pažeisto garažo remontui reikalingų statybinių medžiagų kainomis, nes nėra aišku, kokios medžiagos buvo sugadintos. Tvirtino, kad pareiškėjo teismui pateikti dokumentai – A. L. parengta Ataskaita ir Priedas prie šios ataskaitos – kelia pagrįstų abejonių, nes turto vertintojas rėmėsi tik pareiškėjo pateiktais duomenimis. Atsakovas pripažįsta, jog nuvirtęs medis ir užkritusi medžio šaka padarė tik 3 144 Lt turtinę žalą, kuri jau atlyginta. Nurodė, kad atsakovo atstovas V. S. kartu su T. A. P., vykdančiu pastatų priežiūrą, buvo nuvykę į vietą, apžiūrėjo pakenktą turtą. T. A. P. parengė lokalinę sąmatą, kurioje nurodyti duomenys apie pakenkimo plotus, remontui reikalingų statybinių medžiagų kiekius, darbo sąnaudas. Akcentavo, kad pareiškėjo siekis gauti daugiau nei tris kartus didesnį žalos atlyginimą yra nepagrįstas, nes A. L., rengęs Ataskaitą ir Priedą prie ataskaitos, pats pakenktų vietų neišmatavo. V. S. nurodė, kad dalyvaudamas pareiškėjui priklausančio garažo apžiūroje, įsitikino, jog stogo gegnėms nepakenkta, todėl tvirtino, kad  A. L. pateikti duomenys apie pažeistas gegnes ir jų atstatymui reikalingas medžiagų bei darbo sąnaudas yra nepagrįstos.

Savivaldybės atstovė O. K. papildomai paaiškino, kad ji dalyvavo komisijos, kuri, 2011 m. liepos mėn. gavusi pareiškėjo raštus, vertino (duomenys neskelbtini) augančių medžių būklę, veikloje. Apžiūrų metu medžio, kurio nulūžusi šaka užkrito ant garažo stogo, būklė įtarimų nekėlė. Šis medis augo 10-15 m. atstumu nuo pastato.

Savivaldybės atstovas T. A. P. papildomai paaiškino, kad pagal pareigybės aprašymą jis turi teisę rengti lokalines sąmatas, o jas rengdamas privalo vadovautis uždarosios akcinės bendrovėsSistela“ pateiktomis rekomendacijomis. Paaiškino, kad jis dalyvavo apžiūrint, kokie pakenkimai buvo padaryti UAB „Simas“ turtui, ir nustatant jų mastą, matavimus atliko metrologiškai patikrintu metru. Nustatyti stogo, sienų, tvoros pakenkimai nurodyti lokalinėje sąmatoje. Apžiūros metu gegnių pažeidimų nebuvo nustatyta, o vielinė tvoros dalis buvo tik palenkta. Pažeistos stogo šiferinės dangos plotas buvo nustatytas neužlipus ant stogo, o atsižvelgus į matomą 1,20 m atstumą tarp gegnių.

 

II.

 

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu (II t., b. l. 9098) pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Simas skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodė, kad valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimą reglamentuoja CK 6.271 straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Šiame straipsnyje yra numatyta vietos savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad santykiai, susiję su nurodytos žalos atlyginimu, yra civiliniai, o ne administraciniai teisiniai santykiai, todėl spręsdami kilusį ginčą teismai privalo vadovautis ir bendrosiomis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556–1485/2009). Rėmėsi CK 6.263 straipsnio 1 dalimi, 6.271 straipsnio 4 dalimi ir nustatė, kad vietos savivaldybės viešoji atsakomybė atsiranda ir reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas tik esant visumai trijų sąlygų: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

Nurodė, jog nagrinėjamu atveju Savivaldybės administracija 2013 m. gegužės 24 d. pavedimu pervedė pareiškėjui 3 544 Lt žalai ir turėtoms pretenzijos rengimo išlaidoms atlyginti bei 65,96 Lt procesinių palūkanų (II t., b. l. 3). Remdamasis nurodytais duomenimis ir atsižvelgęs į Savivaldybės atstovo V. S. pateiktus paaiškinimus, nusprendė, jog Savivaldybė pripažino viešąją atsakomybę už turtinę žalą, atsiradusią dėl jos neteisėtų aktų.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas proceso dalyvių pateiktus įrodymus, rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalimi. Nurodė, kad pareiškėjas, siekdamas pagrįsti reikalaujamos atlyginti 9 369 Lt turtinės žalos dydį, pateikė 2012 m. balandžio 20 d. Ataskaitą, 2012 m. rugpjūčio 7 d. Priedą prie ataskaitos, 2013 m. balandžio 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, parengtus IĮ „Eksperts“ savininko ir turto vertintojo A. L. (I t., b. l. 2446, 47, 183–184), antstolio R. K. 2013 m. gegužės 13 d. parengtą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (I t., b. l. 187–198). Atsakovas pareiškėjui padarytos 3 144 Lt žalos dydžiui įrodyti pateikė Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus Pastatų priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto T. A. P. parengtą lokalinę sąmatą (I t., b. l. 150).

Turto vertintojas A. L. parengtoje Ataskaitoje nurodė, kad, nustatydamas žalos dydį, rėmėsi pareiškėjo pateiktame rašte nurodytais duomenimis apie pastato stogo, sienos ir tvoros sugadinimų mastą (I t., b. l. 33). Šią aplinkybę A. L. pripažino 2014 m.  rugpjūčio 7 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje. Iš pareiškėjo pateikto 2012 m. balandžio 19 d. prašymo Nr. 10 nustatė, kad UAB ,,Simas” direktorius R. P. nurodė, jog yra sugadinta 310 kv. m stogo, 16 kv. m sienos ir 16 m tvoros (I t., b. l. 54). Vertindamas šiuos duomenis, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas, po 2011 m. birželio mėnesio įvykio kreipdamasis į Savivaldybės administraciją dėl nuvirtusio medžio padarytų nuostolių atlyginimo, nei 2011 m. liepos 4 d. rašte Nr. 11, nei 2011 m. liepos 7 d. rašte Nr. 12 jokių konkrečių duomenų apie žalingų padarinių mastą ir jo apskaičiavimą nepateikė, apsiribojo bendro pobūdžio nurodymu, jog nuvirtęs medis sulaužė stogą, sugadino dalį tvoros ir dalį pastato sienos (I t., b. l. 46, 71). Konkrečius bendrovės garažo pastatui ir tvorai padarytų pakenkimo dydžius pareiškėjas pirmą kartą nurodė tik 2012 m. balandžio 19 d. prašyme Nr. 10, t. y. po įvykio praėjus dešimčiai mėnesių (I t., b. l. 54). Pareiškėjo 2012 m. rugpjūčio 7 d. rašte Nr. 11 nurodyta, jog 2011 m. liepos mėn. nuvirtęs medis papildomai sugadino 40 kv. m garažo stogo (I t., b. l. 49). Pareiškėjo pateikti duomenys apie šios žalos atsiradimo momentą yra prieštaringi: Priede prie ataskaitos nurodyta, kad šie sugadinimai atsirado dėl 2012 m. liepos mėn. nuvirtusio medžio (I t., b. l. 47.), o skunde teigiama, jog papildomus sugadinimus garažo stogui padarė 2012 m. balandžio mėnesį lūžusi ir ant stogo užkritusi medžio šaka (I t., b. l. 2).

Antstolio R. K. parengtame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (I t., b. l. 187–198) konstatuota, jog stogas sugadintas dvejose vietose, šių sugadinimų plotai yra 230 kv. m ir 30 kv. m, o sienų sugadinimas yra 16 kv. m. A. L. 2013 m. balandžio 26 d. parengtame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodė, jog dėl nuvirtusio medžio pažeistas ne 310 kv. m, kaip buvo nurodęs pareiškėjas, o 230 kv. m stogo šiferinės dangos plotas. Taigi šie A. L. pateikti duomenys prieštarauja Ataskaitoje nurodytiems duomenims apie tos pačios stogo vietos pakenkimus, o antstolio parengtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepatvirtina skundo teiginio, kad virsdamas nulūžęs medis ir pasvirusio medžio šaka sugadino 350 kv. m garažo stogo šiferio dangos. Be to, toks pakenkimų mastas turėtų sudaryti beveik 1/3-ąją dalį viso pastato, kurio bendras plotas 1101,71 kv. m, stogo ploto. Įvertinęs byloje pateiktą vaizdinę medžiagą ir kitus įrodymus, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjo pateikti įrodymai tokios aplinkybės nepatvirtina. Be to, A. L. parengtame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (I t., b. l. 183), ir antstolio parengtame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (I t., b. l. 187188) nurodytas garažo stogo šiferinės dangos pakenkimų mastas užfiksuotas ne iš karto po įvykių, o po pakankamai ilgo laiko tarpo. Dėl šios priežasties šie rašytiniai dokumentai neatspindi tikros iš karto po įvykių atsiradusių žalingų padarinių padėties, todėl teismas nurodytus duomenis vertino kaip neobjektyvius bei nepatikimus. Vertindamas pareiškėjo pateiktus duomenis apie garažo stogo gegnių pažeidimus, teismas atsižvelgė į tai, kad apie jų sugadinimą nurodoma tik liudytojo A. L. parengtoje Ataskaitoje (I t., b. l. 34). Apklausiamas kaip liudytojas A. L. nurodė, kad jis sulaužytų gegnių kiekio nenustatė, jų pakenkimų nuotraukose neužfiksavo. Liudytojas patvirtino, jog tik išardžius stogą, gali būti nustatytas gegnių sugadinimo mastas. Išanalizavęs tokius liudytojo A. L. parodymus ir atsižvelgęs į tai, kad byloje kitų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo stogo gegnių sugadinimus ir jų mastą nebuvo pateikta, teismas Ataskaitos duomenis apie gegnių sužalojimo mastą ir jų atstatymui reikalingas sąnaudas vertino kaip neobjektyvius.

Vertindamas Ataskaitos duomenis apie pakenkto turto remontui naudotinų statybinių medžiagų ir darbo sąnaudas, atsižvelgė į tai, jog A. L. nurodė, kad jis rėmėsi minimaliomis prekybos centruose nurodytomis statybinių medžiagų kainomis bei minimaliais darbo įkainiais. Tačiau Ataskaitoje jokių duomenų apie turto vertintojo apskaičiavimams taikytas statybinių medžiagų kainas, darbo apmokėjimo įkainius ir jų šaltinius nėra pateikta. Dėl šių priežasčių nėra galimybės patikrinti Ataskaitoje nurodytų duomenų ir įsitikinti jų teisingumu. Pareiškėjo atstovas R. P. 2014 m. sausio 21 d. teismo posėdžio metu pripažino, jog UAB ,,Simas” ištiesino pažeistą vielinį tvoros tinklą ir pakeitė 2 ar 3 medinius tvoros stulpelius. Pareiškėjo atstovas nurodė, jog dokumento, patvirtinančio, kiek kainavo šie darbai ir sunaudotos medžiagos, teismui pateikti negali. Atsižvelgęs į išvardintas aplinkybes, teismas nusprendė, kad byloje nustatyti įrodymai nepatvirtina pareiškėjo nurodytų duomenų apie vielinei tvorai padarytos žalos mastą. Nurodė, kad atsižvelgus į Savivaldybės pateiktus duomenis apie Šiaulių rajone Ginkūnų miestelyje 2011 m. liepos 27 d. siautusio uraganinio vėjo gyvenamiesiems namams, ūkiniams pastatams, kitiems statiniams padarytą žalą, matyti, kad šių padarinių mastas yra žymiai mažesnis (I t., b. l. 153–156).

Išanalizavęs prie antstolio parengto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėtas nuotraukas (I t., b. l. 189–190), padarė išvadą, jog abejoti T. A. P. parengtoje lokalinėje sąmatoje nurodytu garažo sienų pakenkimo plotu nėra pagrindo. Įvertinęs byloje esančias fotonuotraukas, kuriose įvairiu laiku užfiksuoti garažo stogui padaryti pakenkimai (I t., b. l. 163, 164), nurodė, kad šiose įrodinėjimo priemonėse užfiksuoti duomenys neprieštarauja Savivaldybės pateiktiems duomenims apie stogo dangos pakenkimo mastą. Pažymėjo, kad remiantis byloje pateiktais Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie pareiškėjo vardu registruotus nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), darytina išvada, jog teisės aktų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre tėra įregistruotas tik garažas 3G1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjo nuosavybės teisės į jį. Tačiau atsakovas pareiškėjo teisės gauti žalos atlyginimą už tvoros, kaip pareiškėjui priklausančio statinio, pakenkimą neginčijo ir jo atstatymui reikalingas materialines ir darbo jėgos apmokėjimo sąnaudas įtraukė į lokalinę sąmatą bei faktiškai atlygino už jos sugadinimą.

Remdamasis Turto valdymo skyriaus Pastatų priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymais, T. A. P. kvalifikaciją patvirtinančiais dokumentais (II t., b. l. 4952, 53, 54), teismas padarė išvadą, kad lokalinę sąmatą parengė įgaliotas ir kompetentingas vietos savivaldybės tarnautojas. Rekomendacijos dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo yra registruojamos ir skelbiamos valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centro tvarkomame Juridinių asmenų, fizinių asmenų ir mokslo įstaigų parengtų rekomendacijų dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo registre. Įvardintai valstybės įmonei jos steigėja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija yra pavedusi registruoti ir skelbti nustatyta tvarka parengtas rekomendacijas dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo. Kaip patvirtina viešai skelbiami duomenys, registre UAB „Sistela“ parengtos rekomendacijos 2013 m. kovo mėn. laikotarpiui yra įregistruotos (žr.: www.spcs.lt, skyrius „Registrai“). Teismas, remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, padarė išvadą, kad aplinkybių, sudarančių pagrindą nesiremti Savivaldybės pateiktais duomenimis apie pareiškėjo nekilnojamajam turtui padarytos žalos dydį, nenustatė. Tačiau iš lokalinės sąmatos matyti, kad į garažo ir vielinės tvoros atstatymo darbų ir kitų išlaidų galutinę kainą įskaitytas ir 660,00 Lt dydžio pridėtinės vertės mokestis (toliau – ir PVM). Pareiškėjas garažo stogo ir sienų remonto neatliko, apie tai, kad šį remontą atliks įmonė, esanti PVM mokėtoja, nepateikė. Tuo atveju, jei remonto paslaugas teiks asmuo, nesantis PVM mokėtoju, remonto išlaidas sudarys statybinių medžiagų ir paslaugų vertė be PVM. Remdamasis tuo, ir vadovaudamasis teismine praktika, formuojama sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006), konstatavo, kad nėra pagrindo į priteistino žalos atlyginimo dydį įskaičiuoti 660 Lt PVM.

Spręsdamas dėl Savivaldybės atsakomybės už pareiškėjo turtui padarytą žalą, teismas mėsi Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte, 31 straipsnio 1 dalyje ir 32 straipsnio 2 dalies 17 punkte įtvirtintomis nuostatomis, pagal kurias, želdinių priežiūra yra priskirta savivaldybės administracijos struktūrinių teritorinių padalinių – seniūnijų funkcijoms. Taip pat, Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punktu, Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1-3, 8 ir 11 punktais bei 18 straipsnio 2 dalimi. Paaiškino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Želdynų įstatymo 18 straipsnio nuostatas, yra nurodęs, kad nors šiuo straipsniu savivaldybėms priskirtos pareigos nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę įgyvendinimas yra sudėtingas procesas, tačiau ši pareiga yra įtvirtinta įstatymu, todėl turi būti vykdoma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2011 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-932/2011). Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad Savivaldybė, privalėjusi užtikrinti, jog (duomenys neskelbtini), augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms, fizinių ir juridinių asmenų turtui, šios pareigos tinkamai nevykdė, iki 2011 m. liepos mėn. pradžios aktyvių veiksmų, skirtų įgyvendinti teisės aktais pavestas funkcijas, neatliko, tokių veiksmų ėmėsi, tik gavusi pareiškėjo 2011 m. liepos 4 d. raštą Nr. 11 ir 2011 m. liepos 7 d. raštą Nr. 12 dėl nuvirtusio medžio, augusio (duomenys neskelbtini), bendrovės turtui padarytos žalos atlyginimo (I t., b. l. 55, 66–78). Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog pareiškėjo garažo stogo šiferinei dangai, sienoms ir vielinei tvorai padaryta 3 144 Lt dydžio turtinė žala. Be to, pareiškėjas turėjo 400 Lt išlaidų už advokatės darbo rengiant pretenziją Savivaldybei apmokėjimą. Savivaldybės administracija 2013 m. gegužės 24 d. pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui pervedė 3 144 Lt patirtos žalos atlyginimą, 65,96 Lt procesinių palūkanų nuo 2013 m. sausio 9 d. iki 2013 m. gegužės 24 d. ir 400 Lt už advokatės darbą parengiant pretenziją Savivaldybei (I t., b. l. 63), todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas atlygino teismo nustatyto dydžio pareiškėjo patirtą turtinę žalą, bei kitus su tuo susijusius nuostolius (II t., b. l. 3). Esant išvardintoms aplinkybėms, pareiškėjo reikalavimą atlyginti visą jo nurodytą 9 369 Lt dydžio turtinę žalą ir procesines palūkanas atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas, nenurodydamas konkrečios sumos, skundo 3-ajame punkte suformulavo prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (I t., b. l. 6). Iš pirmosios instancijos teismui pateiktų dokumentų nustatė, kad pareiškėjas sumokėjo 2 420 Lt už IĮ „Eksperts parengtą Nekilnojamajam turtui padarytos žalos ataskaitą (I t., b. l. 5052), 423,50 Lt už antstolio R. K. darbą parengiant 2013 m. gegužės 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (II t., b. l. 26), 700 Lt už advokato padėjėjo D. V. darbą rengiant 2013 m. gegužės 17 d. pateiktą apeliacinį skundą (II t., b. l. 25), 500 Lt už advokato D. V. darbą atstovaujant pareiškėją pirmosios instancijos administraciniame teisme (II t., b. l. 72). Bendra išvardintų pareiškėjo išlaidų suma yra 4 043,50 Lt.

Rėmėsi ABTĮ 44 straipsniu, teisminėje praktikoje suformuotomis taisyklėmis, pagal kurias, šaliai priteistinos turėtos būtinos ir pagrįstos atstovavimo išlaidos, o jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Sprendžiant klausimą dėl proceso dalyvio turėtų išlaidų priteisimo, atsižvelgiama į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato (ar advokato padėjėjo) darbo ir laiko sąnaudas, o nustatant priteistino šių atstovų užmokesčio dydį, vadovaujamasi Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2.1–2.8 punktuose nurodytais kriterijais ir 8 punkte nustatytais maksimaliais dydžiais. Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato bylose teikiamas paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtina minimali mėnesinė alga (MMA). Nagrinėjamoje byloje teisinių paslaugų teikimo sutarties sudarymo metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ buvo nustatyta, kad MMA yra 1 000 Lt.

Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo reikalavimą atlyginti turtinę žalą atsakovas patenkino tik sprendžiant ginčą teismine tvarka, bei į tai, kad teismas konstatavo, jog pareiškėjas turi teisę į 3 144 Lt dydžio padarytos turtinės žalos atlyginimą, t. y. apie 34 % pareiškėjo prašomos priteisti turtinės žalos sumos, nusprendė pareiškėjo prašymą dėl turėtų bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidų atlyginimo tenkinti proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Pareiškėjui priteisė 1 374,79 Lt (4 043,50 Lt x 34%) jo turėtų bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidų atlyginimą. 

Be to, pareiškėjas pateikė dokumentus, kuriais grindžiamos 372,95 Lt (192,73 Lt +180,22 Lt) degalų įsigijimo išlaidos atvykimui į Panevėžio apygardos administracinio teismo posėdžius (II t., b. l. 7475). Pareiškėjas dokumentų apie kelionei naudotą transporto priemonę, jos valdytoją, apskaičiavimo apie reikalingą degalų kiekį, priklausantį nuo kelionės maršruto, transporto priemonės variklio, nepateikė. Todėl pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjas tinkamais įrodymais faktiškai turėtų transporto išlaidų nepagrindė ir prašymą atlyginti 372,95 Lt degalų įsigijimo išlaidas atmetė kaip nepagrįstą.

 

III.

 

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Simas“ apeliaciniu skundu (II t., b. l. 101105) prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą pakeisti ir jo skundą tenkinti visa apimtimi.

Apeliaciniame skunde išdėsto, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog 2013 m. gegužės 24 d. pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas pervedė 3 144 Lt žalai atlyginti, 65,96 Lt procesinių palūkanų bei 400 Lt bylinėjimosi išlaidų, ir nusprendė, kad visa padaryta žala yra apeliantui atlyginta. Manytina, kad tokia teismo argumentacija nepagrįsta, nes reikalaujamos atlyginti žalos dalį atsakovas atlygino tik po Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimo, tačiau jam neįsiteisėjus, taigi ir neišsprendus ginčo iš esmės. Panevėžio apygardos teismas tyrė bylos aplinkybes iš naujo, todėl privalėjo aplinkybes vertinti nuo skundo pateikimo teismui momento ir tokiu būdu konstatuoti, kad skundas tenkintinas iš dalies, atitinkamai mažinant priteisiamą sumą nuo skundo sumos. Pirmosios instancijos teismas vertindamas pareiškėjo pateiktus įrodymus atsižvelgė į tai, kad 2011 m. liepos 4 d. raštu Nr. 11 ir 2011 m. liepos 7 d. raštu Nr. 12 apeliantas jokių konkrečių duomenų apie žalingų padarinių mastą ir jo apskaičiavimą nepateikė, o dydžius nurodė tik 2012 m. balandžio 19 d. prašyme Nr. 10, tačiau visiškai neanalizavo ir neatsižvelgė į tai, kad apeliantas nėra teisininkas, į tai, kad savo iniciatyva informavo atsakovą apie padarytą žalą, prašė jo imtis priemonių užkirsti kelią žalai bei atlyginti jau padarytą žalą. Kadangi tikėjosi, kad pats atsakovas geranoriškai atvyks, tirs įvykio aplinkybes ir užfiksuos visus būtinus duomenis, apsiribojo tik minimos pirminės informacijos pateikimu, o nesulaukęs deramos reakcijos ir konkrečių veiksmų ėmėsi jam prieinamų priemonių žalai fiksuoti bei pagrįsti. Be to įrodymų rinkimas tokio pobūdžio ginčuose susijęs su papildomomis ir pakankamai didelėmis išlaidomis.

Pirmosios instancijos teismo nuomone byloje esantys duomenys yra prieštaringi, t. y. IĮ „Eksperts“ priede nurodomi sugadinimai atsirado dėl 2012 m. liepos mėn. nuvirtusio medžio, o skunde teigiama, jog papildomus sugadinimus garažo stogui padarė 2012 m. balandžio mėnesį lūžusi ir ant stogo užkritusi medžio šaka. Pažymėtina, kad eksperto ataskaita rengta 2012 m. balandžio 20 d., o 2012 m. rugpjūčio 7 d. Priedu prie ataskaitos aptaria 2012 m. liepos mėn. įvykį. Skundas yra tik procesinis dokumentas, kuriuo reziumuojama iki tol vykusių įvykių visuma bei teikiamas jų teisinis vertinimas, todėl yra galimos korektūros klaidos. Be to byloje nėra paneigtas pats žalos faktas, kad jį padarė griuvę medžiai, todėl teismo siekis sieti aplinkybes, kurios bylos nagrinėjimo metu nebuvo aptartos, negali tapti pagrindu kelti abejones, dėl pačių faktų patikimumo bei tai, kad jie realiai egzistavo. Įtakos datos nurodymui turėjo ir tai, kad pačiame 2012 m. rugpjūčio 7 d. Priede prie ataskaitos, su kuriuo teismas lygina duomenis, pavadinime nurodoma „Priedas prie nekilnojamajam turtui padarytos žalos nustatymo ataskaitos (2012 m. balandžio 20 d.). Be kita ko, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad A. L. 2013 m. balandžio 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu aiškiai išskirtas „Pažeisto stogo plotas“ 230 kv. m ir kitos grafosReikalingas šiferio kiekis 308 kv. m. Pažymėtina, kad dengiant stogo dangą šiferio ar kitokia panašaus pobūdžio danga, lakštai persidengia, t. y. sueina vienas su kitu, o nėra guldomi šalia, tokiu būdu ir gaunama medžiagų išeiga sudaro iš sugadinto 230 kv. m stogo dangos ploto 308 kv. m. Paklaida tarp apelianto atliktų matavimų 310 kv. m ir eksperto matavimų sudaro viso tik 2 kv. m, o ne 80 kv. m kaip teigia pirmosios instancijos teismas.

Antstolio atlikti matavimai dėl pagrindinės stogo dangos dalies sugadinimo visiškai atitinka eksperto atliktus matavimus ir konstatuotas aplinkybes (230 kv. m), įvertinus antstolio papildomai konstatuotą 30 kv. m sugadinimą (šioje vietoje A. L. faktinės aplinkybės nekonstatavo), akivaizdu, kad bendras sugadintos dangos plotas sudaro 350 kv. m 230 kv. m (šiferio dengiamo ploto išeiga 308 kv. m), 30 kv. m (šiferio dengiamo ploto išeiga 49 kv. m). Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pakenkimų mastas turėtų sudaryti beveik 1/3 dalį viso pastato, kurio bendras plotas 1 101,71 kv. m.

Pareiškėjas pažymi, kad teismui tenka pareiga vertinti bylos įrodymus sistemingai ir kompleksiškai nustatant ar vienos aplinkybės patvirtina kitas, o ne izoliuotai. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti fotoduomenys užfiksuoti tiek įvykio momentu, tiek sudarant eksperto ataskaitą tiek ir vėlesniu metu. Iš pateiktos vaizdinės medžiagos akivaizdu, kad visais atvejais nuosekliai buvo kalbama bei vertinama ta pati stogo danga ir tie patys jos sugadinimai. Byloje nėra pateikta duomenų, kad eksperto ir antstolio fiksuotus sugadinimus įtakojo kitos nei ginčo atveju nurodytos aplinkybės. Kitų faktorių, kurie būtų lėmę stogo dangos pokyčius nebuvo nustatyta, todėl pagrindo teismui nesivadovauti Ataskaita, jos duomenis patvirtinančiais faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais nebuvo. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino to, kad A. L. yra oficialiai pripažintas ekspertu ir jo teikiamos išvados bei pozicija yra grindžiama specialiomis žiniomis. Ekspertas konstatavo, kad saugumo pagrindais net ir nesant aiškiai matomų defektų gegnes po tokio smūgio privalu keisti ir pakenkimai nebūtinai turi būti matomi vizualiai.

Apeliantas mano, kad įrodė tikslų žalos dydį, įrodymai grindžiami asmenų (A. L. įrašyto į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, antstolio R. K.), kurie neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi oficialiais dokumentais.

Viešojoje teisėje vyrauja principas, kad visi neaiškumai turi būti vertinami asmens, o ne viešo subjekto naudai, todėl nustačius, kad tam tikros aplinkybės buvo bei jas patvirtina faktiniai duomenys, esant formalių netikslumų, negali tapti pagrindu teigti, kad jų nebuvo ar negalėjo būti. Byloje nebuvo gretinami objektai panašūs ar tapatūs apelianto turimam statiniui ir kitas statinys, kuris būtų panašiomis aplinkybėmis sugadintas.

Pažymėtina ir tai, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo apelianto matavimais, kuriais buvo grindžiamas sugadinto turto plotas bei sudaryta ataskaita su lokaline sąmata. Nebuvo atsižvelgta, kad priešingai apelianto nurodytiems asmenims, A. P. yra atsakovo darbuotojas ir betarpiškai suinteresuotas bylos baigtimi. Mano, kad Tadas A. P. užfiksavo tik dalį realiai buvusių sugadinimų, siekiant atsakovui išvengti realios ir pilnos žalos atlyginimo.

Atsakovas Šiaulių rajono savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t, b. l. 111) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad apeliantas, pateikdamas ekspertų skaičiavimus, nėra pateikęs metrologų patikrintų matavimo prietaisų, su kuriais buvo atlikti matavimai. Turto vertintojas A. L. posėdžio metu pripažino, kad nesinaudojo savo matavimo prietaisu, o matavimus, jam dalyvaujant, atliko UAB „Simas“ jau po Šiaulių apygardos teismo posėdžio. Turto vertintojas A. L. ir anstolis A. K. nenustatinėjo nuvirtusio medžio padarytos žalos ar priežastinio ryšio dėl atsiradusios žalos. Apeliantas byloje nebuvo pateikęs pažeidimų schemos ar kaip kitaip pažymėjęs pažeidimų plotų nuotraukose ar kituose dokumentuose. Tuo tarpu atsakovas visos bylos nagrinėjimo metu buvo nusiteikęs geranoriškai pareiškėjo atžvilgiu: atliko matavimus su metrologų kalibruota rulete, nuotraukose ir ant pastatų pažymėjo pažeistas vietas. Šiaulių rajono savivaldybės administracija raštu (duomenys neskelbtini) „Dėl taikos sutarties sudarymo“ pasiūlė sudaryti taikos sutartį dar iki bylos išnagrinėjimo pirmoje instancijoje, o nepavykus sudaryti taikos sutarties savo iniciatyva atlygino žalą

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pareiškėjas UAB „Simas“ prašo atlyginti turtinę žalą iš Šiaulių rajono savivaldybės, atsiradusią (duomenys neskelbtini), 2011 m. birželio mėnesį nuvirtus puvinio pažeistam medžiui, o 2012 m. balandžio mėnesį nukritus medžio šakai ant jo nuosavybės teise valdomo garažo ir sugadinus garažo stogą, sieną bei šalia garažo esančią tvorą. Patirtą turtinę žalą pareiškėjas vertina 9 369 Lt.

Byloje nustatyta, jog Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu (duomenys neskelbtini) nurodė Buhalterinės apskaitos skyriui iš Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos atlyginti UAB „Simas“ padarytą turtinę žalą ir pervesti į UAB „Simas“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, 3544 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt keturis litus) bei išmokėti 5 procentus metinių palūkanų, apskaičiuotų nuo 2013 m. sausio 9 d. iki minėtų lėšų pervedimo į UAB „Simas“ sąskaitą.

UAB „Simas“ su atsakovo nustatytu žalos dydžiu nesutinka ir teigia, jog Šiaulių rajono savivaldybė be pagrindo sumažino žalingų padarinių mastą ir tuo pačiu priteistinos žalos dydį. Kadangi atsakovas pareiškėjo turtui padarytą žalą atlygino ne pilnai, nagrinėjamu atveju ginčas kilo būtent dėl atlygintinos žalos dydžio.

Pareiškėjas prašomos priteisti žalos dydį (9 369 Lt) grindžia 2012 m. balandžio 20 d. nekilnojamajam turtui padarytos žalos nustatymo ataskaita, 2012 m. rugpjūčio 7 d. priedu prie nekilnojamajam turtui padarytos žalos nustatymo ataskaitos, 2013 m. balandžio 26 d. (turto vertintojo/eksperto) ir 2013 m. gegužės 13 d. (antstolio) faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais.

Bylos duomenimis UAB „Simas“ 2012 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 10 kreipėsi į IĮ „Eksperts“, kuriame nurodė, jog 2011 m. liepos mėn. nugriuvus medžiui (duomenys neskelbtini), priklausančiam Šiaulių rajono savivaldybei, buvo padaryta žala joo pastatui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), bei prašė apskaičiuoti padarytą žalą ir įvertinti stogo bei sienos rekonstrukcijos darbus. Šiame rašte taip pat nurodė, kad anksčiau minėto įvykio metu buvo sugadinta 310 m2 stogo ir 16 m2 sienos, taip pat 16 bėginių metrų tvoros. Kaip matyti iš Ataskaitos turinio, apskaičiuodamas nurodytiems statiniams padarytos žalos dydį, šiais duomenimis rėmėsi ir turto vertintojas. Ankstesniuose dokumentuose (pretenzijose), adresuotuose Šiaulių rajono savivaldybei, dėl žalos atlyginimo padarytos žalos mastas nebuvo apibūdinamas, o apsiribojama bendro pobūdžio teiginiais (nuvirtęs medis sulaužė stogą, sugadino dalį tvoros ir dalį pastato sienos). Būtent tik minėtame rašte (prašyme), t. y. praėjus po įvykio daugiau kaip dešimt mėnesių, pareiškėjas pirmą kartą nurodė konkretų pastatui ir tvorai padarytos žalos mastą.

Be to, byloje pateikti įrodymai apie žalingų padarinių mastą yra prieštaringi. Ataskaitą rengęs turto vertintojas patvirtino, kad nustatydamas padarytus statinio apgadinimus pakenkimų neišmatavo, o vadovavosi pareiškėjo pateiktais skaičiavimais. Tuo tarpu 2013 m. balandžio 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole jau nurodyta, kad pažeisto stogo plotas apytikriai yra 230 m2. Dar kitokie duomenys apie žalingų padarinių mastą fiksuoti antstolio R. K. surašytame 2013 m. gegužės 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 97-08. Jame konstatuota, jog sugadintos sienos plotas yra 16 m2, stogo dangos – 230 m2 ir 30 m2 toje vietoje, kur likusi nulūžusi medžio šaka. Galiausiai pats pareiškėjas skunde teismui nurodo, jog dėl nuvirtusio medžio ir nulūžusios medžio šakos buvo sugadintas 350 m2 stogo dangos plotas. Taigi remiantis anksčiau aptartais šaltiniais vienu atveju sugadintas stogo dangos plotas sudaro 230 m2, kitu – 260 m2, trečiu – 310 m2 ir ketvirtu – 350 m2. Šiame kontekste taip pat kaip nepatikimi vertintini UAB „Simas“ apeliacinio skundo teiginiai, jog sugadinto stogo plotas apskaičiuotas atsižvelgiant į šiems sužalojimams pašalinti reikalingų medžiagų (šiferio) išeigą (308 m2) .  

Kita vertus, bendras garažo stogo dangos plotas yra 1101,71 m2, tai pagal pareiškėjo pateiktus duomenis turėtų būti sugadinta apie 1/3 stogo dangos ploto dalis. Prie 2013 m. balandžio 26 d. ir 2013 m. gegužės 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų pateikta vaizdinė medžiaga taip pat nepatvirtina anksčiau aptartų stogo dangos sugadinimo plotų (visiškai nėra pateikta jokių aiškių skaičiavimų, kurie leistų nustatyti tikslų padarytos žalos mastą, visose nuotraukose fiksuota viena ir ta pati vieta, abejotinas pakenkimo laipsnis, tvoros pakenkimo vietų fotofiksacija visiškai neatlikta). Įvertinus anksčiau išanalizuotus duomenų šaltinius darytina išvada, kad byloje pateikti įrodymai nepatvirtina pareiškėjo nurodomo garažo stogo dangos sugadinimo masto.      

Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino ir garažo stogo gegnėms padarytą žalą bei pagrįstai konstatavo, kad byloje jokių kitų įrodymų, išskyrus Ataskaitą ir liudytojo A. L. parodymus (sulaužytų gegnių skaičius nenustatytas, pakenkimai nuotraukose neužfiksuoti, sugadinimo mastas gali būti nustatytas tik išardžius stogo dangą), patvirtinančių stogo gegnių sugadinimus ir jų mastą, nebuvo pateikta, todėl jų sugadinimo mastą ir atstatymui reikalingas sąnaudas vertino kaip neobjektyvias, pagrįstas spėjimais, o ne atliktais objektyvais tyrimais ir matavimais. Neįrodytas ir vielinei tvorai padarytos žalos dydis.

Pasisakydama dėl iš atsakovo priteistinos žalos dydžio, kolegija pirmiausia pažymi, kad tai yra fakto nustatymo klausimas, kuris teismo turi būti sprendžiamas pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatytą taisyklę, skelbiančią, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi žala turtui yra ne tik asmens turto netekimas, sužalojimas, bet ir su tuo susijusios išlaidos. Žalos padarymo atveju kilusi žala ir jos mastas yra vertinami remiantis įrodymų visuma, nustatoma remiantis visomis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, laikantis įrodinėjimo taisyklių. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis 2012 m. balandžio 20 d. nekilnojamajam turtui padarytos žalos nustatymo ataskaita, 2012 m. rugpjūčio 7 d. priedu prie nekilnojamajam turtui padarytos žalos nustatymo ataskaitos, 2013 m. balandžio 26 d. ir 2013 m. gegužės 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, pagrįstai nepriteisė pareiškėjo prašomos didesnės turtinės žalos atlyginimo. Kaip matyti iš anksčiau aptartų įrodymų analizės, UAB „Simas“ nepateikė pagrįstų argumentų bei įrodymų, leidžiančių abejoti padarytos žalos mastu jo nuosavybės teise valdomam turtui (garažui). Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai konstatavo, kad įvertinus byloje esančias fotonuotraukas, kuriose įvairiu laiku užfiksuoti garažo stogo ir sienų pažeidimai, bei kitus duomenis, liudytojo A. L. parodymus, daroma išvada, kad pareiškėjo pateikti duomenys negali būti pripažinti objektyviais, nekeliančiais abejonių ir neginčijamai patvirtinančiais UAB „Simas“ skunde ir jo atstovų nurodytus teiginius apie pareiškėjo turtui padarytos žalos mastą, todėl teismas jais nesiremia, spręsdamas dėl pareiškėjo turtui padarytos žalos dydžio.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir vertino atsakovo parengtą lokalinę sąmatą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su teismo argumentais dėl minėto dokumento pagrįstumo, todėl papildomai jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes ir UAB „Simas“ bei atsakovo pateiktus įrodymus dėl žalos masto, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Simas“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

 

 

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

 

 

Skirgailė Žalimienė

 

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK6 6.271 str. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
  • 3K-3-381/2006
  • CK6 6.249 str. Žala ir nuostoliai