Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-84-2014].docx
Bylos nr.: 3K-3-84/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
3. BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
3.1. Bylos, susijusios su santuoka
3.1.7. dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo
3.6. Bylos dėl gyvenimo neregistravus santuokos (partnerystės)
3. CIVILINIS PROCESAS
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.1. Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui:
3.2.1.1. Atsiliepimas į pareikštą ieškinį
3.2.1.3. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje
3.2.3. Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
3.2.3.6. Bylos sustabdymas (bylos sustabdymo pagrindai, terminai, teisiniai padariniai ir bylos nagrinėjimo atnaujinimas):
3.2.3.6.1. Privalomas bylos sustabdymas:
3.2.3.6.1.1. Bylos sustabdymas, kai miršta fizinis asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, jeigu leidžiamas teisių perėmimas
3.2.3.10. Bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimas
3.2.7. Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
3.2.7.2. Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys

                     Civilinė byla Nr. 3K-3-84/2014

                                           Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00443-2011-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.1; 114.11 (S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. kovo 14 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. G. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. Ž. ieškinį atsakovei E. G. dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo ir turto padalijimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

  1. Ginčo esmė

 

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendrosios dalinės nuosavybės, jos atidalijimo ir kompensacijos priteisimo tvarką ir sąlygas, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė nurodė, kad ji su atsakovės tėvu A. S. susipažino pažinčių svetainėje, tuo metu jis atliko laisvės atėmimo bausmę, ieškovė siuntė siuntinius, pervesdavo į jo sąskaitą pinigus, lankė įkalinimo vietoje. 2007 metais A. S. grįžo iš įkalinimo įstaigos ir jie pradėjo gyventi kartu nuomojamame bute; gyveno kaip vyras ir žmona, tvarkė bendrą ūkį, visą laisvą laiką praleisdavo kartu, pas juos dažnai lankėsi ir ilgai kartu gyveno A. S. motina. Ieškovės teigimu, ji lygiomis dalimis prisidėjo prie automobilio pirkimo, tačiau automobilis buvo įregistruotas A. S. vardu, nes ieškovė dar nebuvo oficialiai nutraukusi savo ankstesnės santuokos. Nupirktu automobiliu naudojosi tiek ieškovė, tiek A. S. . 2009 m. pradžioje A. S. pradėjo kalbinti pirkti žemės sklypą. Kadangi tarpusavio santykiai buvo geri, tai ieškovė sutiko su pasiūlymu ir abu, susidėję po 14 500 Lt, nupirko žemės sklypą su sodo pastatu ir šiltnamiu, kuris taip pat buvo įregistruotas A. S. vardu. Po to nusprendė statyti rąstinį namą. Ieškovės teigimu, A. S. pinigų neturėjo, todėl pasiskolino iš S. S. 20 000 Lt. Šiai paskolai užtikrinti buvo įkeistas nupirktas žemės sklypas ir sodo pastatas. Gyvenant kartu A. S. jokių pajamų neturėjo ir buvo ieškovės išlaikomas, ji taip pat mokėjo palūkanas pagal paskolos sutartį. Už gautus paskolos pinigus A. S. nupirko rąstų namo statybai, visas kitas statybines medžiagas, namo statybos darbus finansavo ieškovė. Pasak ieškovės, nors ji ir A. S. savo santykių santuoka neįteisino, gyveno kaip vyras ir žmona, o bendras gyvenimas nutrūko 2011 m. liepos 9 d., kai A. S. prieš ieškovę panaudojo fizinį smurtą.

Ieškovė prašė teismo pripažinti, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) , 2005 metų gamybos, 50 000 Lt vertės, 0,1004 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su sodo pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 29 000 Lt vertės, teisiškai neregistruotas rąstinis namas, pastatytas 0,1004 ha žemės sklype, 140 000 Lt vertės, (duomenys neskelbtini), priklausė ieškovei N. Ž. ir A. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise; atidalyti ieškovės nurodyto turto ½ dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir turtą palikti atsakovei, o ieškovei iš atsakovės priteisti 109 500 Lt kompensaciją, 15 900 Lt įvykdytą prievolės dalį pagal paskolos sutartį.

Atsakovė nurodė, kad ji nieko apie savo tėvo gyvenimą nežinojo, nes visiškai nebendravo, tik apsisprendė po jo mirties priimti pagal apyrašą palikimą. Atsakovės teigimu, ieškovei joks turtas nepriklauso, nes ji su atsakovės tėvu nebuvo įregistravusi partnerystės; visas atsakovės paveldėtas turtas yra įregistruotas kaip asmeninė A. S. nuosavybė, kurią jis įsigijo už savo asmenines lėšas, notarine tvarka sudarytos sutartys nėra nuginčytos, ieškovė neįrodė, kad ji prisidėjo prie bendro turto įsigijimo. Nors ieškovė pervedinėjo pinigus S. S. , tačiau nepateikė įrodymų, kad tai darė paskolai padengti.

 

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino, kad automobilis (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) , 2005 metų gamybos, 0,1004 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , su sodo pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , šiltnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , teisiškai neregistruotas rąstinis namas, pastatytas 0,1004 ha žemės sklype, (duomenys neskelbtini) , priklausė ieškovei N. Ž. ir A. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise, kiekvienam po ½ dalį; atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei priklausančią ½ turto dalį – 0,1004 ha žemės sklypo su sodo pastatu, šiltnamiu, teisiškai neregistruoto rąstinio namo ir šį turtą nuosavybės teise priteisė atsakovei, kurią įpareigojo sumokėti ieškovei jai tekusią ½ turto dalį 84 500 Lt kompensaciją; priteisė ieškovei iš atsakovės 15 900 Lt už A. S. prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymą; kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus, liudytojų parodymus, į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, nustatė, kad ieškovė ir A. S. ilgą laiką gyveno kartu, turėjo asmeninių lėšų ir pajamų, tvarkė bendrą ūkį, planavo bendrą ateitį, kūrė bendrą turtą asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu, todėl sprendė, kad buvo ieškovės ir A. S. susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės), sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, o ginčo turtas buvo sukurtas bendra šalių veikla. Spręsdamas klausimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės padalijimo teismas rėmėsi CK 4.73 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad bendraturčių dalys yra lygios. Teismo vertinimu, bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimas, vienam bendraturčiui sumokant kompensaciją, šiuo atveju yra įmanomas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kur yra automobilis, kokia yra jo rinkos vertė bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo dieną, atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 25 000 Lt kompensaciją už ½ automobilio vertės. Teismas sprendė, kad A. S. savo asmenine iniciatyva ir rizika pasiskolino 20 000 Lt, ir kadangi palūkanas pagal paskolos sutartį už A. S. mokėjo ieškovė, tai teismas tenkino ieškinio reikalavimą priteisti 15 900 Lt ieškovei.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2013 m. birželio 7 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija nurodė, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. CPK nenustatyta draudimo remtis kokiais nors įrodymais sprendžiant kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtinius klausimus, todėl šalys gali remtis visais CPK 177 straipsnyje išvardytais įrodymais, jeigu jie turi ryšį su nagrinėjama byla (CPK 180 straipsnis). Kolegija, remdamasi bylos medžiaga, kad A. S. atliekant bausmę pataisos įstaigoje ieškovė siuntė jam į asmeninę sąskaitą pinigus, sutiko priimti gyventi pas save ir įdarbino įmonėje vairuotoju, po lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos A. S. nuolat gyveno su ieškove, ją laikė sugyventine, gyveno kartu, tvarkė bendrą ūkį ir turtinius reikalus, kartu atvykdavo į statybas, pasiskirstydavo darbus, kartu mokėjo mokesčius už žemę, kartu pasirašė rangos sutartį ir  apmokėdavo už atliktus darbus, ieškovė kasdien veždavo darbininkams pietus, pirkdavo statybines medžiagas, padarė išvadą, jog ieškovė N. Ž. ir A. S. bendrai siekė sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise ginčo turtą ir jų valia buvo nukreipta į tai. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisinius santykius teisingai kvalifikavo kaip jungtinės veiklos (partnerystės) teisinius santykius ir dėl ginčo turto teisinio statuso sprendė pagal jungtinę veiklą ir bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančias teisės normas. Atsakovės teiginius dėl ieškovės blogos materialinės padėties paneigė bylos medžiaga, iš ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad sąskaitos apyvarta 2004 m. rugpjūčio 1 d.–2011 m. liepos 13 d. buvo 135 226,69 Lt, ieškovė nuolat deklaruodavo individualios veiklos pajamas, todėl, kolegijos vertinimu, byloje buvo pakankamai duomenų, patvirtinusių ieškovės indėlį į įgytą, sukurtą turtą. Juolab kad atsakovė nurodė, kad ji su tėvu nebendravo, apie jo gyvenimą nieko nežinojo ir tuo nesidomėjo. Nors atsakovė ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei priteista 15 900 Lt už A. S. prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymą, tačiau atsakovė nepaneigė fakto, jog A. S. savo asmenine iniciatyva ir rizika pasiskolino 20 000 Lt rąstų namui statyti, taip pat nepaneigė byloje esančių įrodymų, kad palūkanas už šią paskolą mokėjo būtent ieškovė. Atsakovė taip pat nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, tik išreiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo. Nors atsakovė nesutiko su ieškovės pateiktu UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto įkainojimu, tačiau ji nepateikė įrodymų, paneigiančių turto vertę.

 

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 7 d. nutartį ir Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimą. Kasacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais dėl įrodymų vertinimo. Kasatorės teigimu, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pažeidė įrodinėjimo taisykles, rėmėsi tik ieškovės nurodytais teiginiais. Ieškovė nepateikė jokių patvirtinančių įrodymų, kad ji davė A. S. 14 500 Lt žemės sklypui įsigyti, taip pat nepaneigė notaro patvirtintos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties, pagal kurią žemės sklypą įsigijo tik vienas savininkas. Žemės sklypas, įgytas kaip asmeninė A. S. nuosavybė, negali būti dalijamas, kol nenuginčyta notarine tvarka patvirtinta sutartis. Teismai neįvertino fakto, kad kai buvo perkamas žemės sklypas su pastatais ieškovė neturėjo jokių asmeninių santaupų; iš ieškovės pateiktos „Danske“ banko sąskaitos išrašo matyti, jog jos banko sąskaitoje nuo 2008 m. sausio 31 d. iki 2011 m. rugsėjo 14 d. nebuvo jokių pinigų, todėl akivaizdu, kad ji negalėjo prisidėti įsigyjant žemę ir pastatus. Juolab kad ieškovė teisme patvirtino, kad ji ir A. S. , 2009 metais norėdami statyti rastinį gyvenamąjį namą, neturėjo pinigų, todėl A. S. pasiskolino iš S. S. 20 000 Lt, t. y. rąstinis namas buvo pastatytas iš rąstų, kuriuos nupirko kasatorės tėvas iš gautos paskolos, kurią po tėvo mirties kasatorė grąžino S. S. kartu su delspinigiais. Kasatorės teigimu, sugyventinių turtas, nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas, tačiau ieškovė neįrodė, kad buvo susitarta įsigyti bendrąją nuosavybę, todėl teismai neturėjo pagrindo spręsti dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo. Tai, kad ieškovė kartu gyveno su kasatorės tėvu ir juo rūpinosi, nepatvirtina, jog jie siekė įgyti ir įgijo bendrąją nuosavybę. Jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinė, o įstatyme nustatytais atvejais – patvirtinta notariškai (CK 6.969 straipsnio 4 dalis); byloje nesant pateiktos nurodytos sutarties, ieškovė turėjo įrodyti jos ir A. S. valią jungtinės veiklos sutarties pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgyti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą bendriems poreikiams tenkinti. Ieškovė teismui pateikė tik vieną sąskaitą–faktūrą, iš kurios matyti, kad ji sumokėjo už stogo čerpes, kitų įrodymų, kad ji pirko statybines medžiagas, byloje nepateikta. Taigi ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai rėmėsi UAB „Ober-Haus“ 2011 m. liepos 15 d. pateiktu raštu dėl rąstinio gyvenamojo namo vertės, nes ši bendrovė neturėjo teisės pradėti turto vertinimo procedūros, kol ieškovė nepateikė statybos leidimo bei kitos projektinės dokumentacijos. Be to, ir bendrovė rašte nurodė tikėtiną rąstinio namo kainą, darant prielaidą, jog gautas statybos leidimas bei yra tvarkinga projektinė dokumentacija. Taigi šis bendrovės raštas yra tik informacinio pobūdžio ir nelaikytinas tinkamu turto vertinimo dokumentu. Kad turtas būtų įvertintas, būtina dokumentacija: nekilnojamojo turto kadastrinė byla, namo ir po juo esančio žemės sklypo nuosavybės pažymėjimai, techninis projektas, statybos leidimas, kitu atveju neįmanoma apskaičiuoti turto rinkos vertės (Turto vertinimo pagrindų įstatymo 21, 22 straipsniai).

Teismai, spręsdami klausimą dėl įvykdytos svetimos prievolės priteisimo, nevertino, kad, mirus A. S. , kasatorė grąžino A. S. 27 000 Lt kaip prievolės su palūkanomis už savo tėvą įvykdymą. Dėl to teismai, priteisdami ieškovei 15 900 Lt, kaip jos įvykdytą prievolę už A. S. , visiškai nesprendė klausimo dėl kasatorės nurodytos įvykdytos prievolės už tėvą.

Nors teismams buvo pateikta pažyma iš automobilių registrų centro ir nurodyta, kad A. S. vardu nebuvo įregistruota jokių transporto priemonių, tačiau bylą nagrinėję teismai automobilį pripažino bendrąja daline ginčo šalių nuosavybe. Kasatorė A. S. palikimą priėmė pagal apyrašą, jokio automobilio tėvo vardu nebuvo įregistruota.

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei ½ dalį turto, neatkreipė dėmesio į tai, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą, už patikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Kad kasatorė priėmė palikimą pagal antstolio R. K. sudarytą apyrašą, patvirtino byloje esantys dokumentai. Juolab kad teismo antstolis, vykdydamas teismo sprendimą, aprašė ne tik paveldėtą, bet ir asmeninį kasatorės turtą.

Ieškovė atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistus skundžiamus teismų procesinius sprendimus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodo, kad pagal CPK 178 straipsnį kiekviena šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Bylą nagrinėję teismai objektyviai ir visapusiškai įvertino visus byloje esančius įrodymus, o kasatorė tik išdėstė teiginius, tačiau nepateikė juos patvirtinusių įrodymų. Byloje esantys įrodymai: „Danske“ banko išrašas (patvirtino  ieškovės A. S. siųstas pašto bei banko perlaidas), administracinė byla Nr. 99/09/157 (joje yra duomenų, kad A. S. prašymuose dėl gyvenamosios vietos pakeitimo nurodė, kad gyvena su drauge N. Ž.), Kalėjimų departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių regiono pataisos inspekcijos A. S. byla, nuteisto asmens bylos Nr. (duomenys neskelbtini) pažymos, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo byla dėl A. S. lygtinio paleidimo į laisvę, iš kurių matyti, kad A. S. gyveno ir tvarkė bendrą ūkį su ieškove). Bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai patvirtino, kad ieškovė ir kasatorės tėvas statė rąstinį namą, ieškovė mokėjo statybininkams už darbus. Iš teismams pateiktos ieškovės pajamų deklaracijos už 2007 metus matyti, kad jos pajamos už tuos metus buvo 42 500 Lt; 2009 metais – 40 000 Lt. Bylą nagrinėję teismai teisingai sprendė dėl 15 900 Lt palūkanų, sumokėtų už 20 000 Lt paskolą priteisimo iš atsakovės, nes, ieškovės teigimu, tik ji iš savo asmeninių lėšų vykdė už A. S. paskolos sutartį. Atsakovė, nesutikdama su nekilnojamojo turto įvertinimu, kito nekilnojamojo turto vertinimo nepateikė.

 

 

Teisėjų kolegija

 

 

k o n s t a t u o j a :

 

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

 

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų įvertinimo taisykles

Kasaciniame skunde atsakovė teigia, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, rėmėsi tik ieškovės nurodytais teiginiais, neteisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą sprendimą (nutartį) teisės taikymo aspektu ir faktinių aplinkybių nenustatinėja, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis) ir tik patikrina, ar teismai laikėsi įrodinėjimo taisyklių.

Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Šis principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje. Jame nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas, bylos Nr. 3K-3-526/2009; kt.).

Nagrinėjamoje byloje šalys teikė skirtingus paaiškinimus apie bylai turinčias reikšmės faktines aplinkybes. Ieškovė nurodė, kad, 2007 metais A. S. grįžus iš įkalinimo įstaigos, jie pradėjo gyventi kartu nuomojamame bute; gyveno kaip vyras ir žmona, tvarkė bendrą ūkį, abu, susidėję po 14 500 Lt, nupirko žemės sklypą su sodo pastatu ir šiltnamiu, už pasiskolintus 20 000 Lt statė rastinį namą. Remiantis įrodinėjimo taisyklėmis, ieškovė, nurodydama ieškinyje išvardytas aplinkybes, turėjo procesinę pareigą šią aplinkybę įrodyti (CPK 178 straipsnis). Aplinkybę, kad ji su A. S. gyveno kartu ir tvarkė bendrą ūkį, ieškovė įrodinėjo tiek liudytojų parodymais, tiek rašytiniais įrodymais (banko sąskaitos įrašais, pašto perlaidomis, duomenimis iš A. S. asmens bylos).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai kad byloje ginčas kilo dėl kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) įgyto turto teisinio statuso, t. y. ginčas susijęs su kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimu ir taikymu, remdamasi teismų praktika,  nurodo, kad tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Z. v. R. A. L. , byla Nr. 3K-7-332/2006, ir kt.). Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. V. S., byla Nr. 3K-3-1029/2001; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. L. L. , byla Nr. 3K-3-235/2008; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. O. D. V. , byla Nr. 3K-3-134/2011; kt.). Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais.

Nagrinėjamoje byloje teismams nustačius aplinkybes, kad ieškovė su A. S. nuo 2007 metų gyveno kartu, tvarkė bendrą ūkį, kūrė bendrą turtą asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu, buvo padaryta įrodymais pagrįsta išvada apie nesusituokusių asmenų gyvenimą kartu. Kadangi CPK nenustatyta draudimo remtis kokiais nors įrodymais sprendžiant kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtinius klausimus, tai šalys gali remtis visais CPK 177 straipsnyje išvardytais įrodymais, jeigu jie turi ryšį su nagrinėjama byla (CPK 180 straipsnis). Reikalavimas, kad kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) bei kasacinio teismo praktikos, jog nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis, kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. M. v. O. D. V. , byla Nr. 3K-3-134/2011). Vadinasi, byloje buvo galima remtis tiek rašytiniais įrodymais, tiek liudytojų parodymais. Nagrinėjamoje byloje liudytojų parodymai taip pat patvirtino ieškovės ir A. S. gyvenimo kartu ir bendro ūkio tvarkymo faktą.

Byloje esant priešingiems šalių paaiškinimams dėl bylos esminių faktinių aplinkybių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimu, teismai, spręsdami ginčą, pagrįstai rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais. Ištyrę byloje esančius rašytinius įrodymus, teismai nustatė, kad ieškovė ir A. S. ilgą laiką gyveno kartu, turėjo asmeninių lėšų ir pajamų, tvarkė bendrą ūkį, planavo bendrą ateitį, kūrė bendrą turtą asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu, todėl pripažino, kad ginčo turtas buvo sukurtas bendra šalių veikla ir pajamomis. Aptartas teisiškai reikšmingas aplinkybes patvirtino ne tik liudytojų parodymai, bet ir rašytiniai įrodymai: banko sąskaitų išrašai, PVM sąskaitos faktūros, rangos sutartis, metinės pajamų mokesčio deklaracijos, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, duomenys apie A. S. paskolą ir hipoteką. Ieškovė ieškinyje nurodytą turtą (žemės sklypą ir namą) prašė pripažinti bendrąja daline nuosavybe, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus, kurie teismams leido daryti pagrįstas išvadas apie ginčo aplinkybes ir spręsti jas buvus, o atsakovė CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis šių aplinkybių nepaneigė, tik tvirtino buvus priešingai.

Kasatorė taip pat nesutiko su UAB „Ober-Haus“ 2011 m. liepos 15 d. pateiktu rąstinio gyvenamojo namo įvertinimu, tačiau, skunde išdėstydama tik bendro pobūdžio teiginius ir abejones dėl namo vertės, nepateikė jokių priešingų pateiktajam įvertinimui duomenų, neprašė teismo skirti ekspertizės namo vertei nustatyti, argumentavo tik tuo, kad ji turtą priėmė pagal apyrašą, todėl namo vertė jau buvo nustatyta, tačiau kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. R. V. B., bylos Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. B. v. D. B., bylos Nr. 3K-3-92/2008). Vertinant nekilnojamąjį turtą, gali būti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat individualaus vertinimo išvadomis. Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. R. v. L. D. , bylos Nr. 3K-3-544/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Gelvybė“ v. V. B. , bylos Nr. 3K-3-274/2013). Kadangi nagrinėjamoje byloje tik ieškovė pateikė įrodymus dėl turto vertės, tai teismai pagrįstai savo išvadas iš esmės grindė atsižvelgdami į pateiktus duomenis dėl turto kainos, o kasatorei nesutinkant su tokiu įvertinimu, ji savo pozicijos kitais dokumentais neįrodinėjo.

Kasatorė ginčija teismų išvadas dėl įvykdytos svetimo prievolės priteisimo, teigdama, kad ji, priimdama tėvo palikimą, sumokėjo A. S. 27 000 Lt skolos ir palūkanas už tėvą. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovė ir A. S. , kaip jungtinės veiklos dalyviai, buvo susitarę, jog kiekvieno iš jų piniginis indėlis, buvęs kuriant nekilnojamąjį turtą, bus laikomas jų asmeniniu įnašu; A. S. pasiskolino 20 000 Lt pirkti rąstus namui statyti, o palūkanas už paskolą mokėjo ieškovė (T. 1, b. l. 5859), todėl teisėjų kolegija, remdamasi teismų nustatytomis aplinkybėmis, sutinka su teismų motyvais ieškinio reikalavimą priteisti ieškovei 15 900 Lt palūkanų tenkinti, nes byloje pateikti šią aplinkybę patvirtinantys įrodymai.

Iš teismų procesinių sprendimų turinio matyti, kad teismai, įvertinę rašytinių ir kitų įrodymų visetą, atsižvelgdami į tai, jog ieškovės ir liudytojų teiginiai apie ieškovės ir A. S. bendrą ūkį bei siekį sukurti bendrąją dalinę nuosavybę iš esmės sutapo su byloje esančiais rašytiniais dokumentais, vadovaudamiesi įrodymų įvertinimo taisyklėmis ir logikos dėsniais, padarė teisingą išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovė ir A. S. nuo 2007 metų tvarkė bendrą ūkį, ginčo turtas buvo sukurtas sudėjus jų lėšas per pusę arba bendru savo darbu, o atsakovės pateikti bendro pobūdžio atsikirtimai nėra tinkamas ir pakankamas įrodymas ieškinį atmesti, nes nepaneigė byloje pateiktų įrodymų visumos.

Teisėjų kolegija kasacinio skundo argumentus dėl automobilio vertės priteisimo pripažįsta teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako, nes ieškovės reikalavimas priteisti 25 000 Lt kompensaciją už ½ dalį automobilio buvo atmestas ieškovei neįrodžius šio prašymo pagrįstumo, todėl šie skundo argumentai  nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų.

Kasatorė, skunde nurodydama, kad ji priėmė palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, tačiau teismo antstolis, vykdydamas teismo sprendimą, aprašė ne tik paveldėtą, bet ir asmeninį kasatorės turtą, iš esmės ginčija antstolio veiksmų teisėtumą, tačiau antstolio veiksmų vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šio kasacinio skundo argumento nepasisako.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir teismų procesinius sprendimus, neturi pagrindo konstatuoti kitokių faktinių aplinkybių, nei jas nustatė teismai, ir pažymi, kad teismai, spręsdami šalių ginčą, tinkamai laikėsi įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisyklių, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl šių taisyklių taikymo, tyrė šalių į bylą pateiktus ginčo išsprendimui reikšmingus įrodymus. Nors kasaciniame skunde teigiama, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, kasatorė šiais argumentais tik išreiškia savo nesutikimą su jai nepalankiomis teismų išvadomis dėl bylos faktų, tačiau nepagrindžia, jog teismai pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko yra pagrįstos bylos duomenimis, kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalyje) nustatytų pagrindų naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl kasacinis skundas atmestinas.

 

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 34,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus atsakovės kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą surašiusiai šaliai. Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ji sumokėjo advokatui 1500 Lt už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą. Tai neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.14 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio, todėl, netenkinus kasacinio skundo, ieškovei iš atsakovės priteistina 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei N. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Lt advokato teisinės pagalbos kasaciniame teisme išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš atsakovės E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 34,55 Lt (trisdešimt keturis litus 55 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, mokėtinų iš administravimui skirtų lėšų, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                        Dangutė Ambrasienė

 

Virgilijus Grabinskas

 

Vincas Verseckas

 


Paminėta tekste:
  • CK4 4.73 str. Bendrosios nuosavybės teisės rūšys
  • CPK
  • CK
  • CK5 5.53 str. Palikimo priėmimas pagal apyrašą
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 12 str. Rungimosi principas
  • CPK 177 str. Įrodymai
  • CPK 176 str. Įrodinėjimas
  • 3K-3-381/2009
  • 3K-3-526/2009
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • 3K-7-332/2006
  • 3K-3-235/2008
  • 3K-3-134/2011
  • CK1 1.5 str. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas
  • 3K-3-12/2008
  • 3K-3-92/2008
  • 3K-3-544/2012
  • 3K-3-274/2013
  • CPK 346 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas