Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-7-349-2011].doc
Bylos nr.: 3K-7-144/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.2. Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
2.2.4. Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
2.2.4.3. Bylos, susijusios su deliktine atsakomybe
2.2.4.3.13. dėl žalos atlyginimo asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.5. Prievolių teisė
2.5.10. Civilinė atsakomybė:
2.5.10.5. Civilinės atsakomybės rūšys:
2.5.10.5.2. Deliktinė atsakomybė:
2.5.10.5.2.14. Atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą
3. CIVILINIS PROCESAS
3.1. Bendrosios nuostatos
3.1.7. Bylinėjimosi išlaidos:
3.1.7.11. Kiti su bylinėjimosi išlaidomis susiję klausimai

                     Civiline byla Nr. 3K-7-349/2011

                                                                           Teisminio proceso Nr. nesuteiktas                      

                      Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.14 (S)    

 

 

 

LIETUVOS AUKŠCIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. lapkricio 14 d.

              Vilnius

 

 

 

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo išplestine septyniu teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju: Dangutes Ambrasienes (kolegijos pirmininke), Gražinos Davidonienes (pranešeja), Gintaro Godos, Antano Klimaviciaus, Algio Norkuno, Alvydo Pikelio ir Sigitos Rudenaites,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo V. P. ir atsakovo V. S. kasacinius skundus del Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutarties peržiurejimo civilineje byloje pagal ieškovo V. P. ieškini atsakovams D. D., G. Ž., E. Š., J. M., V. S. del neturtines žalos atlyginimo.

 

Išplestine teiseju kolegija

 

n u s t a t e :

 

  1. Ginco esme

 

Byloje kilo gincas del materialiosios teises normu, reglamentuojanciu neturtines žalos, padarytos nusikalstama veika sunkiai sužalos sveikata, atlyginimo dydžio bei procesiniu palukanu skaiciavimo momento nustatyma, taip pat proceso teises normu, reglamentuojanciu keliones išlaidu i teismo posedi priteisima, taikymo.

Ieškovas nurode, kad 2003 m. sausio 25 d. apie 20 val. atsakovai, budami iš anksto susitare ir veikdami bendrai, turedami tiksla ivykdyti plešima, panaudodami atsakovo V. S. netinkamai saugota šaunamaji ginkla, isibrove i V. L. buta (duomenys neskelbtini). Atsakovas D. D. tycia du kartus iš pistoleto iššove i ieškova, taip padarydamas šiam sunku sveikatos sutrikima – sužalojo plaucius, šonkauli bei abieju koju šlaunis. Ieškovas del sužalojimo tapo iš dalies nedarbingas, patyre dideli dvasini sukretima, žlugo jo planai dirbti Lietuvoje, isteigti cia verslo imone; del sužalojimu kelis kartus buvo operuotas, ilga laika gydesi ligonineje. Del patirtu sužalojimu ieškovas negalejo atlikti fiziškai sunkaus vairuotojo darbo; kad išlaikytu šeima ir tris nepilnamecius vaikus, dvejiems metams išvyko dirbti i Airija. Ieškinio padavimo metu taip pat negalejo dirbti, todel šeimoje vyravo itampa. Ieškovas ieškini grinde Šiauliu rajono apylinkes teismo 2006 m. rugsejo 8 d. nuosprendžiu, kuriuo atsakovai D. D., G. Ž., E. Š. ir J. M. nuteisti laisves atemimo bausmemis už plešima (pagal skirtingas ši nusikaltima kvalifikuojancias BK dalis); atsakovo V. S. veika del šaunamojo ginklo saugojimo taisykliu pažeidimo perkvalifikuota ir baudžiamoji byla del jo nutraukta, suejus baudžiamosios atsakomybes senaties terminui. E. Š. suorganizavo nusikaltima, D. D. ir G. Ž. ivykde plešima (D. D. dukart iššove i ieškova, o G. Ž., panaudodamas ginkla, pagrobe svetima turta), o J. M. slepe plešimo metu pagrobtus daiktus. Ieškovas praše teismo priteisti solidariai iš atsakovu 250 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, penkiu procentu dydžio procesiniu palukanu nuo 2007 m. liepos 11 d. iki visiško šio sprendimo ivykdymo ir bylinejimosi išlaidas.

 

II. Pirmosios ir apeliacines instanciju teismo sprendimo ir nutarties esme

 

Šiauliu apygardos teismas 2009 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškini tenkino iš dalies: priteise ieškovui iš atsakovo D. D. 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, priteise ieškovui iš šio atsakovo 245,00 Lt ekspertizes išlaidu, iš ieškovo atsakovui E. Š. – 600 Lt atstovavimo ir i valstybes biudžeta – 36,77 Lt pašto išlaidu. Teismas, remdamasis isiteisejusio teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje duomenimis, nurode, kad už sunkaus kuno sužalojimo padaryma ieškovui nuteistas tik atsakovas D. D., todel ieškovo pareikšti reikalavimai priteisti neturtine žala iš atsakovu G. Ž., E. Š., J. M., V. S. neirodyti ir nepagristi (CPK 263 straipsnio 2 dalis). Teismas priteise neturtines žalos atlyginima iš atsakovo D. D., atsižvelges i ieškovo patirtus sužalojimus, ju išliekamuma, šio atsakovo kalte, taip pat i tai, kad jis prisipažino.

Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, išnagrinejusi civiline byla pagal ieškovo apeliacini skunda, 2011 m. sausio 31 d. nutartimi ji tenkino iš dalies, pakeite pirmosios instancijos teismo sprendima ir ieškini tenkino iš dalies: priteise ieškovui solidariai iš visu atsakovu 80 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 1225 Lt ekspertizes išlaidu, penkiu procentu dydžio procesiniu palukanu nuo 2007 m. liepos 11 d. iki visiško šio sprendimo ivykdymo; kitus ieškinio reikalavimus atmete; priteise ieškovui iš kiekvieno atsakovo po 800 Lt advokato pagalbai apeliacines ir kasacines instanciju teismuose apmoketi, priteise valstybei iš kiekvieno atsakovo po 773,26 Lt žyminio mokescio ir po 80,65 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu. Kolegija, atsižvelgdama i Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos, 2010 m. gegužes 3 d. viena karta nagrinejusios šia byla, nutartyje esancius išaiškinimus, kad bendrai žalos padare nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padejejai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai, nagrinejamoje byloje nurode, jog visi atsakovai (D. D., G. Ž., E. Š., J. M. ir V. S.), savo veiksmais prisideje prie žalos nukentejusiam ieškovui atsiradimo, už šia žala atsako solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Kolegija, pasisakydama del neturtines žalos dydžio priteisimo, ivertino tai, kad ieškovui sunkus sveikatos sužalojimas buvo padarytas tyciniais brutaliais nusikalstamais atsakovu veiksmais, del šautiniu žaizdu jis kente dideli fizini skausma, iki nusikaltimo pabaigos kaltininku buvo paliktas bejegiškos bukles, be medicinines pagalbos; šalinant sužalojimo padarinius, jam buvo atliktos dvi operacijos, taikyta fizine medicinine reabilitacija, neigiamus kuno sužalojimo padarinius ieškovas jaucia iki šiol, del šio sveikatos sužalojimo pakankamai jauno amžiaus (gimusio 1975 m.) asmeniui buvo apribota galimybe pasirinkti norima dirbti darba, žymiai pablogejo gyvenimo kokybe, todel priteise ieškovui iš atsakovu 80 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei ekspertizes išlaidas. Kolegija, pakeitusi pirmosios instancijos teismo sprendima, paskirste bylinejimosi išlaidas. Kadangi atsakovai neatleisti nuo bylinejimosi išlaidu (CPK 83 straipsnis), o ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkta atleistas nuo žyminio mokescio mokejimo, tai, atlyginant bylinejimosi išlaidas valstybei, pagal CPK 96 straipsnio 1 dali šios išieškomos iš atsakovu proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimu daliai. Ieškinio suma buvo 240 000 Lt, priteista 80 000 Lt, taigi ieškinys tenkintas 33,33 proc., todel kolegija nustate, kad žyminio mokescio, nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme, suma buvo 1933,14 Lt, kuri priteistina valstybei solidariai iš visu atsakovu; iš atsakovu taip pat priteista žyminio mokescio už ieškovo paduota kasacini skunda dalis proporcingai patenkintu reikalavimu daliai, t. y. 1933,14 Lt (CPK 96 straipsnis). Pirmosios ir apeliacines instanciju teismai patyre 236,16 Lt, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu, kasacinis teismas – 167,09 Lt, iš viso 403,25 Lt, kurie taip pat priteisti valstybei iš atsakovu. Iš dalies tenkinus ieškovo ieškini, jam buvo priteistos advokato pagalbai apeliaciniame bei kasaciniame teisme apmoketi patirtos išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 98 straipsnis).

 

III. Kasaciniu skundu teisiniai argumentai, atsiliepimu i juos esme

 

Kasaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutarti ir ieškini tenkinti priteisiant 250 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, penkiu procentu dydžio procesiniu palukanu nuo 2005 m. balandžio 11 d. iki visiško šio sprendimo ivykdymo ir vykstant i teismo posedi apeliacines instancijos teisme patirtas keliones išlaidas, priteisti bylinejimosi išlaidas, patirtas kasaciniame teisme. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Del procesiniu palukanu priteisimo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Kasatoriaus teigimu, byla nagrineje teismai neteisingai nustate ieškinio pateikimo teismui momenta, t. y. tai, ar ieškinys del neturtines žalos atlyginimo buvo pateiktas atskiroje civilineje byloje, ar nagrinejant baudžiamaja byla ir pripažinus nukentejusiojo teise reikšti civilini ieškini, nekeicia procesiniu palukanu skaiciavimo pradžios momento. Kasatorius ieškini del nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo pateike baudžiamojoje byloje 2005 m. balandžio 11 d., 2006 m. rugsejo 8 d. teismo nuosprendžiu jam pripažinta teise i civilinio ieškinio tenkinima, taciau, išnagrinejus baudžiamaja byla pirmosios instancijos teisme, apskundus teismo nuosprendi apeliacine tvarka bei suejus terminams kasaciniam skundui paduoti, kasatoriaus civilinis ieškinys pirmosios instancijos teismo nebuvo perduotas nagrineti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis), todel jis pakartotinai (2007 m. liepos 11 d.) kreipesi i teisma del žalos atlyginimo. Taigi procesiniu palukanu skaiciavimo pradžios momentas turejo buti skaiciuojamas nuo pirmojo ieškinio baudžiamojoje byloje pateikimo, o byla nagrineje teismai nemotyvavo, kodel palukanas skaiciavo nuo 2007 m. leipos 11 d., tik formaliai ivertino aplinkybes bei taike CK 6.37 straipsnio 2 dali, neatsižvelge i tai, kad atskira civiline byla nebuvo pradeta nagrineti del netinkamo teismo pareigu vykdymo – neperdavus ieškinio nagrineti civilinio proceso tvarka pagal BPK 115 straipsnio 2 dali.
  2. Del neturtines žalos dydžio nustatymo. Apeliacines instancijos teismas, nors konstatavo, kad kasatoriui sunkus sveikatos sužalojimas buvo padarytas tyciniais brutaliais nusikalstamais atsakovu veiksmais, taciau nepagristai sumažino prašomos priteisti neturtines žalos atlyginimo dydi, neatsižvelge i žala padariusiu asmens tycine kalte, nukentejusiojo patirtus dvasinius ir fizinius padarinius, i tai, jog atsakovai yra darbingo amžiaus asmenys.
  3. Del bylinejimosi išlaidu priteisimo. Apeliacines instancijos teismas, priteisdamas bylinejimosi išlaidas, patirtas apeliacines instancijos teisme, nepasisake del kasatoriaus ir jo atstovo patirtu keliones išlaidu i apeliacines instancijos teismo posedi, šias išlaidas patvirtinantys degalines kvitai buvo prideti byloje. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkta ir teismu praktika tokios išlaidos laikytinos bylinejimosi išlaidomis ir turejo buti priteistos kasatoriui (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1995 m. spalio 12 d. isakymas Nr. 405 „Del automobiliu kuro normu nustatymo metodikos“, Kauno apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilineje byloje S. D. ir kt. v. UAB „Kauno Gruda“, bylos Nr. 2A-423-109/2010).

Kasaciniu skundu atsakovas V. S. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutarti ir palikti galioti Šiauliu apygardos teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendima, priteisti bylinejimosi išlaidas, patirtas kasaciniame teisme. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Del neturtines žalos dydžio priteisimo (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kasatoriaus teigimu, apeliacines instancijos teismo priteistas neturtines žalos atlyginimo dydis neatitinka teisingumo principo bei teismu praktikos. Apeliacines instancijos teismas neatsižvelge i tai, kad ieškovui 50 procentu nedarbingumas buvo konstatuotas tik terminuotam laikotarpiui ir iš esmes nukentejusiojo nedarbinguma leme iki ieškovo sužalojimo patirtos traumos bei vaikysteje persirgtos ligos, i kaltininko turtine padeti (kasatorius yra 2 grupes invalidas, gaunantis 600 Lt pensija) bei i tai, kad baudžiamoji byla del kasatoriaus buvo nutraukta.
  2. Del atsakovu solidariosios atsakomybes (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Apeliacines instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo atsakovu bendrus veiksmus ir bendra kalte  del ieškovui atsiradusios žalos, taciau teismas neatkreipe demesio i tai, kad kasatorius nebuvo bendrininkas pagal BK 24 straipsni, jis baudžiamojon atsakomyben buvo patrauktas už nusikaltima, numatyta BK 253 straipsnio 1 dalyje (neteiseta disponavima šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis), o Šiauliu rajono apylinkes teismui kasatoriaus veika perkvalifikavus pagal BK 255 straipsnio 1 dali, baudžiamoji byla del šio asmens buvo nutraukta suejus baudžiamosios atsakomybes senaties terminui. CK 6.279 straipsnio 4 dalyje nustatyta to paties straipsnio 1 dalyje nurodytos išimties taisykle, kad jeigu žala galejo atsirasti del keliu asmenu skirtingu veiksmu ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginima, taciau nustatoma, kad iš tikruju žala atsirado tik del vieno iš tu asmenu veiksmu, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys irodo, kad žala negalejo buti ivykio (veiksmu), už kuri jie yra atsakingi, rezultatas. Analogiškai apibudinama atsakomybe už netinkamai laikytu šaunamojo ginklo, šaudmenu sukeltus sunkius padarinius, nurodant, kad tokiu atveju atsako juos sukeles asmuo. Nors ieškovas ieškinyje nurode, kad jam žala buvo padaryta kasatoriui pažeidus padidinto pavojaus šaltinio – ginklo saugojimo taisykles, taciau pagal baudžiamosios bylos duomenis paties ieškovo elgesys matant ginkluota užpuolika ir ji puolant, esant peršautam pakartotinai smogiant užpuolikui i veida, vertintinas kaip nukentejusiojo didelis neatsargumas, sukeles sunkius padarinius (CK 6.270 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas E. Š. atsiliepimu i ieškovo kasacini skunda prašo jo netenkinti ir palikti nepakeista apeliacines instancijos teismo nutarti. Jis nurodo, kad kasatoriaus V. P. reikalavimas priteisti procesines palukanas nepagristas, nes CK 6.37 straipsnis taikytinas tik sutartiniams teisiniams santykiams. Deliktine atsakomybe reglamentuojanciose CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus treciajame skirsnyje išdestytose normose nenustatytas palukanu  pagal prievole atlyginti žala mokejimas, todel nagrinejamoje byloje ieškovo reikalavimas priteisti palukanas negalejo buti tenkinamas. Be to, ieškovas, teikdamas kasacini skunda ir prašydamas pakeisti palukanu skaiciavimo pradžios momenta, keicia savo reikalavima, o šio ieškovo kasacinio skundo argumentai del palukanu skaiciavimo pradžios nustatymo neteisingi. Procesiniu palukanu skaiciavimo momento pradžia neturetu buti nustatoma atsižvelgiant tik i kreditoriaus interesus, atsakovui turetu buti aiškiai apibrežta, kad, tik nevykdant pareigos atlyginti padaryta žala nustatytu terminu, atsirastu pareiga moketi palukanas. Atsakovas nurodo, kad apeliacines instancijos teismas teisingai paskirste bylinejimosi išlaidas, padare pagristas išvadas del neturtines žalos dydžio nustatymo. Priteisus ieškovo prašoma visa neturtines žalos atlyginima, atsakovas negaletu išgyventi ir testi studiju, todel pagristai buvo atsižvelgta ne tik i nukentejusiojo, bet ir i pagristus kaltininko interesus. 

Atsakovas V. S. atsiliepimu i ieškovo kasacini skunda prašo jo netenkinti. Jis nurodo, kad apeliacines instancijos teismas teisingai nustate procesiniu palukanu mokejimo momenta, ieškinys atsakovui V. S., paduotas 2005 m. balandžio 11 d., buvo paliktas nenagrinetas. Teismo priteistas neturtines žalos atlyginimas iš esmes viršija teismu praktikoje nustatyta neturtines žalos, atsiradusios sunkiai sužalojus sveikata, dydžius. Be to, nebuvo atsižvelgta i kitas aplinkybes, kaip, pavyzdžiui, kaltininko turtine padetis, nukentejusiojo nedarbinguma lemusios aplinkybes, del nurodyto atsakovo nutraukta baudžiamoji byla.

Ieškovas atsiliepimu i atsakovo V. S. kasacini skunda prašo jo netenkinti, tenkinti ieškovo kasacini skunda ir pakeisti apeliacines instancijos teismo nutarti, visiškai tenkinant ieškinio reikalavimus, priteisti bylinejimosi išlaidas, patirtas kasaciniame teisme. Jis nurodo, kad jam žala buvo padaryta del visu atsakovu, veikusiu bendrai, veiksmu, o ta aplinkybe, kad ne visi atsakovai bus pajegus atlyginti neturtine žala, neeliminuoja prievoles solidarumo esmes. Kasatoriaus argumentas, kad ieškovui priteistas neturtines žalos dydis yra iš esmes didesnis nei nustatyta teismu praktikoje, yra nepagristas, nes iš Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutarciu, kuriose ratio decidendi sutampa su nagrinejama byla, matyti, jog nenustatyta vienodo neturtines žalos dydžio. Kasatoriaus argumentas, kad del jo baudžiamoji byla buvo nutraukta, todel jis neatsako solidariai, yra pateiktas neteisingai aiškinant CK 6.279 straipsni, o šio asmens atsakomybei taikytina speciali CK 6.270 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu del didesnio pavojaus šaltinio valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltes, tai šis ir didesnio pavojaus šaltini neteisetai užvaldes asmuo atsako solidariai.

 

Išplestine teiseju kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

1. Kasacinis teismas nagrineja ieškovo V. P. ir atsakovo V. S. kasacinius skundus del Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutarties peržiurejimo.

Civilinio proceso kodekso 3 straipsnyje nustatyta:

„1. Teismas privalo nagrineti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – ir Konstitucija), Lietuvos Respublikos tarptautinemis sutartimis, Lietuvos Respublikos istatymais, kitais teises aktais. Teismas, aiškindamas ir taikydamas istatymus bei kitus teises aktus, privalo vadovautis teisingumo, sažiningumo ir protingumo principais.

2. Lietuvos Respublikos tarptautinese sutartyse ar istatymuose nustatytais atvejais užsienio teise taiko, aiškina bei jos turini nustato teismas savo iniciatyva (ex officio).

3. Jeigu yra pagrindas manyti, kad istatymas ar kitas teises aktas ar jo dalis, kurie turetu buti taikomi konkrecioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar istatymams, teismas sustabdo bylos nagrinejima ir, atsižvelgdamas i Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) kompetencija, kreipiasi i ji prašydamas spresti, ar tas istatymas ar teises aktas atitinka Konstitucija ar istatymus. Gaves Konstitucinio Teismo nutarima, teismas atnaujina bylos nagrinejima.“

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo išplestine teiseju kolegija, nagrinedama šia byla, pripažista, kad yra CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyti pagrindai kreiptis i Konstitucini Teisma del ginco sprendimui taikytinu teises aktu atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

 

2. Mineta, kad šioje byloje neturtine žala prašoma priteisti iš visu atsakovu – D. D., G. Ž., E. Š., J. M. ir V. S. – solidariai. Šiauliu rajono apylinkes teismo 2006 m. rugsejo 8 d. nuosprendžiu atsakovai D. D., G. Ž., E. Š. ir J. M. nuteisti laisves atemimo bausmemis už plešima; atsakovo V. S. veika del šaunamojo ginklo saugojimo taisykliu pažeidimo perkvalifikuota ir baudžiamoji byla del jo nutraukta, suejus baudžiamosios atsakomybes senaties terminui. Byloje nustatyta, kad ieškovui V. P. del ivykdyto plešimo padaryta neturtine žala. Šiauliu rajono apylinkes teismo 2006 m. rugsejo 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-616/2006 nukentejusiojo V. P. civilinis ieškinys V. S. paliktas nenagrinetas, o del kitu nuteistuju (atsakovu D. D., G. Ž., E. Š. ir J. M.) nukentejusiajam pripažinta teise i civilinio ieškinio patenkinima, o klausimas del civilinio ieškinio dydžio perduotas nagrineti civilinio proceso tvarka.

 

3. Nagrinejamoje byloje ieškovas V. P. savo reikalavima grinde Civilinio kodekso 6.270 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu del didesnio pavojaus šaltinio valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltes, tai šis ir didesnio pavojaus šaltini neteisetai užvaldes asmuo už didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala atsako solidariai, bei Ginklu ir šaudmenu kontroles istatymo 32 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, jog ginklu, šaudmenu savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti ju saugojima.

Kasatorius V. S. skundo dali del jo ir kitu atsakovu solidariosios atsakomybes grindžia jo ir kitu atsakovu bendru veiksmu bei priežastinio ryšio tarp šio atsakovo veiksmu su atsiradusia žala nebuvimu.

 

4. Skolininku (pažeideju) daugetu deliktineje atsakomybeje laikomi atvejai, kai už nukentejusiojo patirta žala atsakyti privalo daugiau kaip vienas asmuo. Pagal bendraja Civiliniame kodekse itvirtinta taisykle, esant skolininku daugetui, ju pareiga kreditoriui yra daline (CK 6.5 straipsnis). Atsižvelgiant i toki teisini reglamentavima, pagrista principu, kad kiekvienas privalo atlyginti tik ta žala, kuria savo veiksmais sukele, solidariosios atsakomybes taikymui konkreciu atveju butinas teisinis pagrindas – teises norma del solidariosios pareigos.

Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad solidarioji skolininku pareiga preziumuojama, jeigu prievole susijusi su keliu asmenu bendrai padarytos žalos atlyginimu, o CK 6.279 straipsnio 1 dalyje itvirtinta, jog bendrai žalos padare asmenys nukentejusiam asmeniui atsako solidariai.

Civilinio kodekso 6.270 straipsnyje reglamentuojama atsakomybe už didesnio pavojaus šaltiniu padaryta žala, o šio straipsnio 3 dalis yra skirta specialiesiems atvejams. CK 6.270 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padaryta žala neatsako, jeigu irodo, jog galimybe valdyti didesnio pavojaus šaltini jis prarado del kitu asmenu neteisetu veiksmu. Šiuo atveju už padaryta žala atsako asmuo ar asmenys, neteisetai užvalde didesnio pavojaus šaltini. Taciau pirmiau nurodytoje normoje taip pat itvirtinta nuostata, kad jeigu del didesnio pavojaus šaltinio valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltes, tai šis ir didesnio pavojaus šaltini neteisetai užvaldes asmuo atsako solidariai.

Lietuvos Respublikos ginklu ir šaudmenu kontroles istatymo 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ginklu, šaudmenu savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, jog ginklai ir šaudmenys butu saugomi. Ginklu ir šaudmenu laikymo ir saugojimo salygas ir reikalavimus nustato Vyriausybes igaliota institucija.

5. Civilinio kodekso 6.263 straipsnio „Pareiga atlyginti padaryta žala“ 2 dalyje nustatyta: „Žala, padaryta asmeniui, turtui, o istatymu numatytais atvejais – ir neturtine žala privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.“

Civilinio kodekso 6.282 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydi, atsižvelgdamas i žala padariusio asmens sunkia turtine padeti, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tycia.

Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisinguma Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.

Konstitucinis Teismas yra konstataves, kad saugant ir ginant žmogaus (ir apskritai asmens – ne tik fizinio, bet ir juridinio) teises ir laisves, inter alia žmogaus oruma, ypatinga svarba tenka žalos atlyginimo institutui (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjucio 19 d. nutarimas). Butinumas atlyginti asmeniui padaryta materialine ir moraline žala yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjucio 19 d., 2009 m. kovo 27 d. nutarimai). Itvirtinant ši principa siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialine ar moraline žala, ji bus atlyginta (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d. nutarimas). Konstitucinis teisingumo principas suponuoja ir tai, kad žala paprastai turi atlyginti ja padares asmuo arba už jo veiksmus atsakingas kitas asmuo.

Nagrinejamoje byloje žala ieškovui buvo padaryta todel, kad atsakovas V. S. (kasatorius) pažeide didesnio pavojaus šaltinio – ginklo saugojimo taisykles, jam priklausanciu ginklu pasinaudojo kiti asmenys (kiti nagrinejamos bylos atsakovai), kurie, pasinaudodami minetu ginklu, ivykde plešima, kurio metu buvo sutrikdyta ieškovo sveikata. Tarp šio atsakovo veiksmu ir ieškovui padarytos žalos nebuvo tiesioginio priežastinio ryšio, jo kaltes dalis, lyginant su kitais atsakovais, padariniams maža, patys veiksmai nutole nuo padariniu. Taikant CK 6.279 straipsnyje itvirtintus solidariosios atsakomybes principus ir žala priteisiant iš visu atsakovu solidariai, nebutu galima atsižvelgti i šio atsakovo kaltes laipsni, teismui nelieka galimybes objektyviai ivertinti atsakomybes individualizavimui reikšmingus faktus.

Teiseju kolegija pažymi, kad CK 6.270 straipsnio 3 dalis numato regreso teise – atlygines žala didesnio pavojaus šaltinio valdytojas igyja regreso teise reikalauti sumoketu sumu iš neteisetai didesni pavojaus šaltini užvaldžiusio asmens. Taciau kasacinio teismo išplestinei teiseju kolegijai kyla abejoniu ar CK 6.270 straipsnyje itvirtinta žala atlyginusio asmens regreso teise yra pakankama prielaida atsakomybei individualizuoti, kai tokio žala atlyginusio asmens veiksmai nera bendri su kitais žala padariusiais asmenimis ir nera tiesiogiai susije su kitu asmenu veiksmu pasekmemis. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, koks itvirtintas CK 6.270 straipsnio  3 dalyje, galimos situacijos, jog didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, del neatsargumo netekes valdymo, turetu atlyginti kitu asmenu tyciniais nusikalstamais veiksmais nukentejusiajam asmeniui padaryta žala pilnai, o šiu asmenu nemokumo atveju jo regreso teise apskritai liktu neigyvendinta. Del to išplestinei teiseju kolegijai kyla abejoniu, ar toks reguliavimas neprieštarauja konstituciniam teisingumo principui bei ar tai nereiškia, kad teismo galimybes vykdyti teisinguma yra apribotos.

Esant tokiam teisiniam reguliavimui susidaro prielaidos atsirasti ir tokioms teisinems situacijoms, kai teismo galimybes vykdyti teisinguma sumažeja arba gali tapti neimanomos, dar ir del to, kad teismas netenka galimybes atsižvelgti i Civilinio kodekso 6.282 straipsnyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, leidžiancias mažinti atlygintinos žalos dydi.

 

6. Konstitucinis teisines valstybes principas yra universalus principas, kuriuo grindžiama visa Lietuvos teises sistema ir Lietuvos Respublikos Konstitucija. Konstitucinis Teismas yra pažymejes, kad kiekvieno teises instituto atitiktis Konstitucijai turi buti vertinama pagal tai, ar jis atitinka konstitucinius teisines valstybes principus (Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužes 11 d. nutarimas). Vienu iš bendruju teises principu yra proporcingumo principas, pagal kuri taikomos teisines priemones turi buti tinkamos tikslams pasiekti ir neperžengti butinumo ribu. Nors šis principas expressis verbis neivardytas Konstitucijoje, konstitucineje jurisprudencijoje, jis laikomas privalomu teisines valstybes požymiu (Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d., 1997 m. vasario 13 d. nutarimai).

Konstitucinis imperatyvas, kad žala turi buti atlyginta teisingai, yra susijes ir su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais, pagal kuriuos reikalaujama, jog teises aktuose nustatytos ir taikomos priemones butu proporcingos siekiamam tikslui, neribotu asmens teisiu labiau negu butina teisetam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagristam tikslui pasiekti, nesudarytu prielaidu piktnaudžiauti teise (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 6 d. nutarimas). Išplestinei teiseju kolegijai kyla abejoniu, ar Civilinio kodekso 6.270 straipsnio 3 dalyje itvirtintas teisinis reguliavimas, nustatantis solidariaja didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybe už didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala su ši šaltini neteisetai užvaldžiusiu asmeniu, neprieštarauja konstituciniams teisingumo, teisines valstybes principams, nes teismui nebelieka galimybes individualizuoti atsakomybe pagal kaltes laipsni, t. y. atsakovui, neužtikrinusiam tinkamo ginklo saugojimo, pagal solidariosios atsakomybes principa taikytina atsakomybe tokia pacia apimtimi kaip ir kitiems nuteistiesiems (atsakovams) ir šiam atsakovui tenka neproporcingai didele atsakomybe. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, taikant solidariosios atsakomybes principa, galimos situacijos, kai asmeniui, del neatsargiu veiksmu praradus didesnio pavojaus šaltini, gali tekti visiškai atlyginti kitu asmenu nusikalstamais veiksmais padaryta žala, jeigu pastaruju turtine padetis butu tokia, jog vykdymo procese iš šiu asmenu nebutu galimas išieškojimo vykdymas, nors reali žala butu padaryta butent tokiu asmenu veiksmais.

Konstitucinis Teismas yra pažymejes, kad konstitucinis imperatyvas atlyginti materialine ir moraline žala yra neatskiriamas nuo Konstitucijoje itvirtinto teisingumo principo: istatymais turi buti sudarytos visos reikiamos teisines prielaidos už padaryta žala atlyginti teisingai (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjucio 19d., 2009 m. kovo 27 d. nutarimai). Taciau konstituciniai teisingumo, teisines valstybes principai suponuoja ir tai, kad nustatomos poveikio priemones turi atitikti teisetus ir visuotinai svarbius tikslus, garantuoti asmenu teisetu interesu pusiausvyra. Del to išplestinei teiseju kolegijai kyla abejoniu, ar Civilinio kodekso 6.270 straipsnio 3 dalyje itvirtintas jokiu išlygu neturintis teisinis reguliavimas, nustatantis solidariaja didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybe už didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala su ši šaltini neteisetai užvaldžiusiu asmeniu, kai žala nukentejusiam asmeniui atsirado del tiesioginiu didesnio pavojaus šaltini užvaldžiusio asmens veiksmu, nepažeidžia žalos atlyginimo procese dalyvaujanciu asmenu interesu pusiausvyros, nes nukentejusiojo interesas reikalauti ir gauti žalos atlyginima vienodai iš visu su žalos atsiradimu susijusiu asmenu (tiek iš neteisetai didesnio pavojaus šaltini užvaldžiusiu asmenu, tiek iš paties valdytojo) eliminuoja galimybe teismui ivertinti didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiksmu reikšme bei jo kaltes laipsni del atsiradusiu padariniu.

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo išplestine teiseju kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 3 dalimi, 163 straipsnio 7 punktu, 166 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 356 straipsnio 5 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

 

  1. Kreiptis i Lietuvos Respublikos Konstitucini Teisma su prašymu spresti, ar CK 6.270 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kuria itvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kuri už didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala, jeigu del šio šaltinio valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltes, tai šis ir didesnio pavojaus šaltini neteisetai užvaldes asmuo atsako solidariai, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai bei konstituciniams teisingumo, teisines valstybes principams.

2. Sustabdyti civilines bylos Nr. 3K-7-349/2011 nagrinejima iki Konstitucinis Teismas išnagrines ši prašyma.

Ši Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartis yra galutine, neskundžiama ir isiteiseja nuo priemimo dienos.

 

 

Teisejai                                                        Dangute Ambrasiene

 

 

Gražina Davidoniene 

 

 

Gintaras Goda

 

 

Antanas Klimavicius

 

 

Algis Norkunas

 

 

Alvydas Pikelis

 

 

Sigita Rudenaite