Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-10-31][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-404-690-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-404-690/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Gyventojų ir smulkaus verslo kredito unija 302448934 atsakovas
BUAB ,,Kauno marių žuvys" 135989767 Ieškovas
Kategorijos:
3.1. Bendrosios nuostatos.
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
3. CIVILINIS PROCESAS
3.1.14.8. Atsisakymas priimti ieškinį
3.1.14.8.8. Atsisakymas priimti ieškinį, kai pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo
2.10. Kitos su prievolių teise susijusios bylos
3.1.14. Ieškinys

?

                                Civilinė byla Nr. e3K-3-404-690/2018

Teisminio proceso Nr.  2-69-3-05014-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.8

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. spalio 31 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Andžej Maciejevski ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno marių žuvys“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno marių žuvys“ ieškinį atsakovei Gyventojų ir smulkaus verslo kredito unijai, trečiasis asmuo A. V., dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių atsisakymą priimti ieškinį, kai ieškinį suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė BUAB „Kauno marių žuvys“, atstovaujama bankroto administratorės Nijolės Mankienės, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovės Gyventojų ir smulkaus verslo kredito unijos (toliau – ir unija) administracijos vadovą A. V. per vieną darbo dieną nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasirašyti ieškovės BUAB „Kauno marių žuvys“ 2017 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 1 ir 2017 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo dalyvių registracijos sąrašą.

3.       Ieškovė nurodė, kad jos savininko (akcininko) E. S. iniciatyva 2017 m. rugpjūčio 8 d. buvo inicijuotas ieškovės kreditorių susirinkimas dėl neteisminės ieškovės bankroto procedūros pradėjimo. 2017 m. rugpjūčio 8 d. įmonės kreditoriai buvo informuoti apie siūlymą ieškovei kelti bankroto bylą ne teismo tvarka. 2017 m. rugpjūčio 14 d. vyko ieškovės kreditorių susirinkimas, jo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 12, 13 straipsniais, buvo nuspręsta pradėti ieškovės bankroto procedūrą ne teismine tvarka, o bankroto administratore paskirta Nijolė Mankienė. Šių sprendimų priėmimui pritarė ieškovės kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų dalis sudarė 81 proc. visų ieškovės kreditorių reikalavimų. 2017 m. rugpjūčio 14 d. ieškovės susirinkime fiziškai dalyvavo trijų kreditorių atstovai, t. y. atsakovės įgaliotas atstovas – administracijos vadovas A. V.; Akademinės kredito unijos įgaliotas atstovas – rizikos vertinimo specialistas D. T.; UAB „Ekoterma“ įgaliotas atstovas – direktorius J. R. 2017 m. rugpjūčio 14 d. ieškovės kreditorių susirinkimo pirmininku pasisiūlė būti A. V. (atsakovės administracijos vadovas). Pažymėtina, kad kreditoriai tam neprieštaravo, tačiau minėtas asmuo vėliau atsisakė pasirašyti 2017 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo protokolą (ties savo vardo ir pavardės vieta), motyvuodamas tariamu kreditorių susirinkimo neteisėtumu.

4.       2017 m. rugpjūčio 14 d. ieškovės kreditorių susirinkimo protokolas buvo pateiktas VĮ Registrų centro Kauno filialui, prašant pakeisti ieškovės statusą į „bankrutuojanti“. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2017 m. rugsėjo 4 d. rašte nurodė, kad pakeisti duomenys Juridinių asmenų registre neįregistruoti, nes 2017 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo protokolas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.91 straipsnio 2 dalies reikalavimų, t. y. protokolo nepasirašė susirinkime išrinktas susirinkimo pirmininkas, taip pat prie protokolo nepridėtas dalyvių sąrašas, kaip to reikalauja CK 2.90 straipsnio 2 dalis.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

5.       Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį.

6.       Teismas nurodė, kad, VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis, ieškovė neturi bankrutuojančios įmonės statuso, todėl jai atstovaujanti bankroto administratorė neturi teisės reikšti ieškinio ieškovės vardu. Atstovavimo sutartį su advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ advokatu Tomu Petkevičiumi pasirašė ieškovės direktorius E. S., o ne bankroto administratorė, taip pripažindama, jog įmonės vardu teisėtai veikti gali tik jos direktorius. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškinį pareiškė neįgaliotas vesti bylą asmuo, jį atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. Ieškovė, neturėdama bankrutuojančios įmonės statuso, vadovautis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytais atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindais negali, todėl už ieškinį turėjo būti sumokėtas žyminis mokestis.

7.       Ieškovės BUAB „Kauno marių žuvys“ atskirojo skundo netenkinęs Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartį paliko nepakeistą.

8.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ĮBĮ 10 straipsnyje reglamentuojama bankroto bylos iškėlimo tvarka, kai bankroto bylą iškelia teismas, t. y. ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad ne vėliau kaip kitą darbo dieną teismas raštu turi pranešti apie iškeltą bankroto bylą Juridinių asmenų registrui, šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, įmonei (kai nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, – ir kreditoriams bei administratoriui), Lietuvos bankui ir t. t. Įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą. ĮBĮ 13 straipsnyje nustatyta, kad ne teismo tvarka bankroto procedūros vykdomos vadovaujantis šiuo įstatymu. Teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas, o kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo tvarka nustatoma laikantis šio įstatymo nustatytos bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarkos ir sąlygų. Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad nepaisant to, kokiu būdu pradėtas įmonės bankroto procesas – teismo nutartimi ar įmonės kreditorių susirinkimui priėmus nutarimą vykdyti įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka, atsiranda tokios pačios teisinės pasekmės, susijusios su įmonės bankroto proceso pradėjimu ir vykdymu.

9.       Tam, kad N. Mankienė įgytų UAB „Kauno marių žuvys“ bankroto administratorės statusą, pastaroji bendrovė turėjo įgyti bankrutuojančios įmonės statusą, atitinkamai turėjo būti pranešta Juridinių asmenų registrui, įregistruotas bankrutuojančios įmonės statusas, įsiteisėjęs kreditorių susirinkimo nutarimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai patikrino, ar šie duomenys egzistuoja, ir nustatęs, kad pagal ieškinio pareiškimo metu galiojančius Juridinių asmenų registro duomenis UAB „Kauno marių žuvys“ nėra bankrutuojanti įmonė, o Nijolė Mankienė nėra paskirta bankroto administratore, pagrįstai atsisakė priimti ieškinį, nes jį pareiškė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

10.       Kasaciniu skundu ieškovė BUAB „Kauno marių žuvys“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis bei bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Teismai netinkamai taikė ir aiškino bankrutuojančios įmonės statuso įgijimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalį), todėl ieškinį priimti buvo atsisakyta neteisėtai ir nepagrįstai. ĮBĮ normose (12, 13 straipsniuose) nustatyta galimybė nemokios įmonės bankroto procedūras vykdyti ir užbaigti ne teismo tvarka. Teismai nenustatė kreditorių susirinkimo nutarimo dėl bankroto bylos iškėlimo ne teismo tvarka įsiteisėjimo momento, kuris yra esminis sprendžiant dėl bankrutuojančios įmonės statuso įgijimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindinis kriterijus, kuris skiria teismo tvarka vykdomą bankrotą nuo ne teismo tvarka vykdomo bankroto, yra tai, kad ne teismo tvarka vykdomo bankroto atveju bankrotas vykdomas bendru įmonės ir jos kreditorių susitarimu ir visi klausimai sprendžiami kreditorių susirinkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316-686/2016).

10.2.                      Pagal ĮBĮ 12 straipsnio 4 dalį, nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka gali priimti kreditorių susirinkimas, jeigu šiam nutarimui atviru balsavimu pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų įmonės turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą. Vadinasi, įstatymas bankroto procedūros pradžią ir momentą, nuo kada įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą, sieja ne su kreditorių susirinkimo nutarimo išviešinimu (registracija), bet su nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimu. Kadangi sprendimą bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka priima visuotinis įmonės kreditorių susirinkimas, bankroto procedūros pradžia laikomas kreditorių susirinkimo nutarimo įsiteisėjimo momentas.

10.3.                      ĮBĮ 10 straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad nutartis iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti, priimta rašytinio proceso tvarka, įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, jeigu ji nebuvo apskųsta. Sistemiškai aiškinant ĮBĮ 10 straipsnio 13 dalį ir ĮBĮ 13 straipsnio 1 dalį, bankroto procedūrą vykdant ne teismo tvarka, kreditorių nutarimas pradėti bankroto procedūrą įsiteisėja per 10 dienų nuo jo priėmimo, jeigu nėra apskundžiamas teismui.

10.4.                      Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų. Įsiteisėjus teismo nutarčiai bankroto administratorius pradeda vykdyti savo įgaliojimus, taip pat įgyja ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 9 punkte įtvirtintą teisę atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme. Atitinkamai bankroto procedūrą vykdant ne teismo tvarka bankroto administratorius gali veikti įmonės vardu ir atstovauti jai teisminiuose ginčuose įsiteisėjus kreditorių susirinkimo nutarimui.

10.5.                      Ieškovės kreditorių susirinkimas įvyko 2017 m. rugpjūčio 14 d., jo metu, vadovaujantis ĮBĮ 12, 13 straipsniais, buvo nuspręsta pradėti ieškovės bankroto procedūrą ne teismo tvarka, o bankroto administratore paskirta Nijolė Mankienė. Šių sprendimų priėmimui pritarė ieškovės kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų dalis sudarė 81 proc. visų ieškovės kreditorių reikalavimų. Taigi, kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas teisės aktų nustatyta tvarka, nei atsakovė, nei kiti ieškovės kreditoriai šio nutarimo per nustatytą terminą neginčijo. Vadinasi, atsižvelgiant į nurodytas ĮBĮ nuostatas, būtent nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos yra pradėta ieškovės bankroto procedūra ne teismo tvarka, ieškovė įgijo bankrutuojančios įmonės statusą, o bankroto administratorė turi visus teisės aktuose nustatytus įgaliojimus veikti ieškovės vardu. Teismai bankrutuojančios įmonės statusą nepagrįstai siejo ne su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu ir įsigaliojimu, o su kreditorių nutarimo įregistravimu Juridinių asmenų registre, kas prieštarauja nurodytų ĮBĮ nuostatų turiniui.

10.6.                      Teismai, spręsdami dėl ieškovės, kaip (ne)bankrutuojančios įmonės, statuso, netinkamai aiškino Juridinių asmenų registro paskirtį ir funkcijas. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnio 2 dalis nustato, kad Juridinių asmenų registre registruojami juridiniai asmenys, kaupiami, saugomi ir tvarkomi su jais susiję duomenys bei dokumentai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr.1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 2 punkte įtvirtinta, kad registro paskirtis – registruoti registro objektus ir registruoti, įrašyti, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti duomenis, informaciją ir dokumentus apie juos. Taigi, Juridinių asmenų registras atlieka tik teisių išviešinimo, o ne teisių nustatymo funkciją. Nuo to, ar tam tikri duomenys yra įrašyti registre, nepriklauso materialiųjų teisių turinys. Vien faktas, kad ieškovės, kaip bankrutuojančios įmonės, teisinis statusas Juridinių asmenų registre nėra pakeistas, nereiškia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nėra laikytina bankrutuojančia įmone.

10.7.                      Šioje byloje susiklostė netoleruotina situacija, kai ieškovės kreditoriai priėmė sprendimą dėl bankroto vykdymo ne teismo tvarka, pati atsakovė 2017 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimo neskundė, tačiau ieškovės teisinis statusas į „bankrutuojanti“ dėl visiškai formalių priežasčių nėra keičiamas, dėl to ieškovės bankroto procedūra negali būti vykdoma. Ieškovė pateikė ieškinį, kurį tenkinęs teismas įpareigotų atsakovės administracijos vadovą pasirašyti kreditorių susirinkimo protokolą, kad ieškovės statusas Juridinių asmenų registre galėtų būti pakeistas ir ji būtų įregistruota kaip bankrutuojanti įmonė.

11.       Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė Gyventojų ir smulkaus verslo kredito unija prašo atmesti kasacinį skundą, palikti nepakeistas Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis. Atsiliepime nurodoma:

11.1.                      Teismų nutartys priimtos tinkamai pritaikius materialiosios teisės normas, reglamentuojančias Juridinių asmenų registro duomenų įrodomąją galią, registro tvarkytojo kompetenciją bei įgaliojimus (CK 2.68 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2.71 straipsnio 3 dalis, 58 punktas, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 straipsnio 5 dalis).

11.2.                      Pagal Juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnio 1 dalį juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras. Vadovaujantis Juridinių asmenų registro nuostatų 58 punktu, tais atvejais, kai juridinio asmens duomenų tikrumo ir dokumentų atitikties įstatymų reikalavimams netikrina notaras, šią funkciją atlieka registro tvarkytojas, t. y. VĮ Registrų centras, kuris privalo įsitikinti, ar pateikti dokumentai atitinka teisės aktų reikalavimus (CK 2.68 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad Juridinių asmenų registro duomenys laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčyti ir turi didesnę įrodomąją galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018). Toks išaiškinimas grindžiamas: Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 straipsnio 5 dalies nuostata, kad registro duomenys ir registro informacija laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčyti įstatymuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka; CK 2.71 straipsnio 3 dalies nuostata, kad juridinių asmenų registro tvarkytojo išduodami registro duomenų ir informacijos išrašai, dokumentų kopijos turi prima facie (turintis didesnę įrodomąją galią) galią.

11.3.                      Aplinkybė, kad Juridinių asmenų registre nėra įregistruotas neva paskelbto ieškovės bankroto faktas, įrodo, kad 2017 m. rugpjūčio 14 d. ieškovės kreditorių susirinkimo nutarimai dėl bendrovės bankroto procedūros pradėjimo ne teismine tvarka ir Nijolės Mankienės paskyrimo bankroto administratore buvo priimti pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir tvarką. Priešingu atveju Juridinių asmenų registro tvarkytojas VĮ Registrų centras nebūtų atsisakęs įregistruoti bendrovės, kaip bankrutuojančios įmonės, teisinio statuso. Taigi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami, ar bankroto administratorė turi įgaliojimus vesti bylą bendrovės vardu, pagrįstai vadovavosi prima facie galią turinčiu prie ieškinio pridėtu 2018 m. kovo 20 d. Juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu (ieškinio priedas Nr. l), o ne 2017 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo protokolu Nr. l (ieškinio priedas Nr. 4) ir bendrovės tvirtinimu, kad jame užfiksuoti nutarimai neva įrodo, kad bendrovė yra bankrutuojanti.

11.4.                      Kartu su ieškiniu buvo pateikta 2017 m. birželio 30 d. atstovavimo sutartis, sudaryta advokato Tomo Petkevičiaus ir direktoriaus atstovaujamos bendrovės. Tik po teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties priėmimo, ieškovei pateikus atskirąjį skundą ir kasacinį skundą, paaiškėjo, kad 2017 m. rugsėjo 20 d. advokatas Tomas Petkevičius yra sudaręs atstovavimo sutartį su bendrove, neva atstovaujama bankroto administratorės. Šiuo atveju dviejų atstovavimo sutarčių, kurių viena būtų sudaryta su direktoriaus atstovaujama bendrove, o kita – su neva bankroto administratorės atstovaujama bendrove, galiojimas yra akivaizdžiai prieštaringas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį, vadovaudamasis, inter alia (be kita ko), prie ieškinio pridėta 2017 m. birželio 30 d. atstovavimo sutartimi, kuri papildomai patvirtino prima facie galią turinčiame dokumente užfiksuotą faktą, kad bendrovė nėra bankrutuojanti.

11.5.                      Nutartyse pagrįstai neatsižvelgta į bendrovės tvirtinimą, kad kreditorių susirinkimo nutarimas dėl bankroto bylos iškėlimo neteismine tvarka neva buvo priimtas teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis CK 2.91 straipsnio 2 ir 3 dalimis, juridinio asmens kolegialaus organo protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir posėdžio (susirinkimo) pirmininkas, o jei jis nėra renkamas, – kolegialaus juridinio asmens organo pirmininkas. Protokolas turi būti surašytas ir pasirašytas per steigimo dokumentuose arba įstatymuose nustatytą terminą, tačiau visais atvejais terminas negali būti ilgesnis nei trisdešimt dienų nuo posėdžio (susirinkimo) dienos.

11.6.                      Nagrinėjamu atveju ieškinio pareiškimas, prašant teismo įpareigoti unijos vadovą A. V. pasirašyti 2017 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 1 bei 2017 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo dalyvių registracijos sąrašą, įrodo, kad 2017 m. rugpjūčio 14 d. bendrovės kreditorių susirinkime teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo priimti jokie nutarimai; išrinkto bendrovės kreditorių susirinkimo pirmininko nepasirašytas 2017 m. rugpjūčio 14 d. susirinkimo protokolas Nr. 1 nesukėlė jokių teisių ar pareigų suinteresuotiems tretiesiems asmenims.

11.7.                      Bendrovė, nesutikdama su VĮ Registrų centro atsisakymu įregistruoti neva pasikeitusį bendrovės teisinį statusą, kuris grindžiamas, inter alia, aplinkybe, kad 2017 m. rugpjūčio 14 d. susirinkimo protokolas nėra pasirašytas susirinkimo pirmininko, pateikė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (administracinė byla Nr. el-1309-422/2018). 2018 m. gegužės 30 d. Regionų apygardos administracinis teismas nutarė pagal bendrovės skundą pradėtą bylą sustabdyti, iki Lietuvos apeliaciniame teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1083-XX/2018 dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1622-896/2018. Kauno apygardos teismas minėtoje byloje patenkino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos bendrovei pareikštą ieškinį ir panaikino bendrovės 2017 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus dėl bankroto bylos iškėlimo ne teismo tvarka bei Nijolės Mankienės paskyrimo bendrovės bankroto administratore. Įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. e2-1622-896/2018, ieškinio patenkinimas, t. y. unijos vadovo įpareigojimas pasirašyti teisinės galios neturintį 2017 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 1, nesukurtų jokių materialiųjų teisinių padarinių bendrovei (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartis panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1083-553/2018 ir skundas dėl UAB „Kauno marių žuvys“ 2017 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais atmestas).

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto, nustatančio teismo atsisakymą priimti ieškinį, kai ieškinį suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo 

 

12.       CPK 5 straipsnyje reglamentuojama, kad į teismą įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis kiekvienas suinteresuotas asmuo, jog būtų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymo saugomas interesas. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą.

13.       CPK 51 straipsnis leidžia bylas teisme vesti per atstovus. CPK 111 straipsnio 4 dalis nustato, kad atstovo teismui pateikiamame ieškinyje ar kitame procesiniame dokumente turi būti nurodyti duomenys apie atstovą, taip pat pridedami įrodymai, patvirtinantys atstovo įgaliojimus atlikti tam tikrus procesinius veiksmus.

14.       CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytas teismo atsisakymo priimti ieškinį vienas iš teisinių pagrindų, kai ieškinį suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Taigi kai kreipiasi į teismą su pareiškimu kito asmens vardu ir interesais asmuo, nesantis atstovas ir neturintis teisės atlikti atstovaujamojo vardu konkretų procesinį veiksmą, t. y. pareikšti ieškinį teisme, tokį neįgalioto asmens pateiktą ieškinį tai patikrinęs ir nustatęs teismas turi atsisakyti priimti pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

15.       Įgaliojimus patvirtinančio dokumento nepridėjimas prie ieškinio savaime nereiškia įgaliojimų neturėjimo, jei toks dokumentas gali būti teismui pateiktas. Tokiu atveju spręsdamas dėl ieškinio priėmimo teismas pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį turi nustatyti ieškovui terminą trūkumams pašalinti ir gali atsisakyti priimti ieškinį tik trūkumų per nustatytą terminą nepašalinus. Jeigu asmuo, kurio vardu ir interesais pareikštas reikalavimas teisme, patvirtina atstovo įgaliojimus ir pateikia juos patvirtinančius dokumentus, teismas priima ieškinį.

16.       CPK 55 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo.

17.       ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punktas nustato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, juos perima teismo paskirtas bankroto administratorius. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 9 punktas nustato, kad bankroto administratorius atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, kreditorių susirinkime ir sudarant sandorius, kai bankrutuojanti įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą. Būtent ĮBĮ normos ir nustato, kad vienintelis bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės organas, galintis atstovauti tokiai įmonei teisme arba įgalioti jai atstovauti kitam asmeniui, yra bankroto administratorius.

18.       ĮBĮ ketvirtasis skirsnis reglamentuoja bankroto procesą ne teismo tvarka. Šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad ne teismo tvarka bankroto procedūros vykdomos vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymu; teismo kompetencijai priskirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas. Pagal ĮBĮ 12 straipsnio 4 dalį ir 13 straipsnio 2 dalį nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka priima ir bankroto administratorių paskiria kreditorių susirinkimas. ĮBĮ reglamentuojama įmonės kreditorių susirinkimo kompetencija pradėti bankroto procedūras, jas vykdyti, taip pat skirti bankroto administratorių, tai reiškia, kad įmonės bankroto procedūros pradžia laikoma kreditorių susirinkimo nutarimo pradėti bankroto procedūras ne teismo tvarka priėmimas ir tokio nutarimo įsigaliojimas.

19.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad vykdant bankroto procesą ne teismo tvarka šiai procedūrai yra taikomas Įmonių bankroto įstatyme nustatytas reglamentavimas, t. y. vykdant bankroto procesą ne teismo tvarka turi būti laikomasi ĮBĮ nustatytų procedūrų ir tvarkos, išskyrus išimtį – įstatyme teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas. Pagrindinis kriterijus, kuris skiria teismo tvarka vykdomą bankrotą nuo ne teismo tvarka vykdomo bankroto, yra tai, kad ne teismo tvarka vykdomo bankroto atveju bankrotas vykdomas bendru įmonės ir jos kreditorių susitarimu ir visi klausimai sprendžiami kreditorių susirinkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316-686/2016, 22 punktas).

20.       Nagrinėjamu atveju ieškovės kreditorių susirinkimas įvyko 2017 m. rugpjūčio 14 d., jo metu, vadovaujantis ĮBĮ 12, 13 straipsniais, buvo nuspręsta pradėti ieškovės UAB „Kauno marių žuvys“ bankroto procedūrą ne teismo tvarka, bankroto administratore paskirta Nijolė Mankienė. Šių sprendimų priėmimui pritarė ieškovės kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų dalis sudarė 81 proc. visų ieškovės kreditorių reikalavimų. Pagal ĮBĮ 12 straipsnio 4 dalį nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka gali priimti kreditorių susirinkimas, jeigu šiam nutarimui atviru balsavimu pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų įmonės turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną.

21.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1083-553/2018 pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus skundas dėl UAB „Kauno marių žuvys“ 2017 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais atmestas. Taigi 2017 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimas pradėti UAB „Kauno marių žuvys“ bankroto procedūras yra nenuginčytas, jo pagrindu įmonė tapo bankrutuojanti, o paskirta bankroto administratorė įgijo įgaliojimus atstovauti UAB „Kauno marių žuvys“ teisme. Nurodytos kreditorių kvalifikuotos daugumos pritarimas pradėti bankroto procedūrą ir skirti administratorę reiškia, kad toks kreditorių susirinkimo nutarimas yra priimtas.

22.       UAB „Kauno marių žuvys“ kreditorių susirinkimo nutarimas nėra įregistruotas Juridinių asmenų registre ir šiame registre nepakeista įmonės statuso į „bankrutuojančios įmonės“ registracija. Juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Juridinių asmenų registre registruojami juridiniai asmenys, kaupiami, saugomi ir tvarkomi su jais susiję duomenys bei dokumentai. Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr.1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 2 punkte įtvirtinta, kad registro paskirtis – registruoti registro objektus ir registruoti, įrašyti, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti duomenis, informaciją ir dokumentus apie juos. Teisinė registracija viešame registre atlieka teisių išviešinimo, o ne teisių nustatymo funkciją – tokio išaiškinimo nuosekliai laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2012; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-611/2018, 31 punktas; ir kt.). Vien faktas, kad ieškovės, kaip bankrutuojančios įmonės, teisinis statusas Juridinių asmenų registre nėra pakeistas, nereiškia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė netapo bankrutuojančia įmone, nes tokį statusą įmonė įgijo laikantis ĮBĮ nustatytos tvarkos įmonės kreditorių susirinkimui priėmus nutarimą pradėti įmonės bankroto procedūras. Būtent tuo tikslu ir pateiktas ieškinys teismui įpareigoti atsakovės vadovą pasirašyti kreditorių susirinkimo protokolą, kad ieškovės statusas Juridinių asmenų registre galėtų būti pakeistas ir ji galėtų būti įregistruota kaip bankrutuojanti įmonė.

23.       Byloje ieškovės BUAB „Kauno marių žuvys“ vardu ieškinį pateikė bankroto administratorė Nijolė Mankienė. Kreditorių surinkimas 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu nutarė pradėti neteismine tvarka įmonės bankroto procedūrą ir paskyrė bankroto administratore Nijolę Mankienę, kuri turėjo veikiančius įgaliojimus atstovauti UAB „Kauno marių žuvys“ teisme paduodama ieškinį šios įmonės vardu. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai bankrutuojančios įmonės statusą nepagrįstai siejo ne su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu ir įsigaliojimu, o su kreditorių nutarimo įregistravimu Juridinių asmenų registre, ši teismų išvada prieštarauja ĮBĮ 12 straipsnio 4 dalies ir 13 straipsnio normoms. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė atsisakyti priimti ieškinį kaip paduotą neįgalioto asmens, o apeliacinės instancijos teismas šio trūkumo neištaisė.

24.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatas, dėl esminio proceso teisės normų pažeidimo yra pagrindas panaikinti ieškinio priėmimo klausimą sprendusių teismų nutartis ir grąžinti ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

25.       Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo bei bylos iškėlimo klausimą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                        Egidijus Laužikas

 

 

                                        Andžej Maciejevski

 

 

                                        Vincas Verseckas

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK2 2.90 str. Protokolas
  • CPK
  • 3K-3-316-686/2016
  • CK2 2.68 str. Atsisakymas registruoti
  • 3K-3-14-1075/2018
  • CK2 2.91 str. Protokolo surašymas ir pasirašymas
  • e2-1622-896/2018
  • e2-1083-553/2018
  • CPK 137 str. Ieškinio priėmimas
  • CPK 51 str. Atstovavimas teisme
  • CPK 111 str. Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų forma ir turinys
  • CPK 115 str. Procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
  • CPK 55 str. Atstovavimas teisme juridiniams asmenims
  • 3K-3-333/2012
  • 3K-3-341-611/2018
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės