Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-09-17][nuasmeninta nutartis byloje][eA-3034-662-2021].docx
Bylos nr.: eA-3034-662/2021
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija 188613242 atsakovas
Kategorijos:
8.1. Užsieniečių atvykimas į Lietuvos Respubliką
8.1.2. Vizos
5. Užsieniečių teisinė padėtis
8. Užsieniečių teisinė padėtis



Administracinė byla Nr. eA-3034-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03801-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.1.2

 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. N. (Y. N.) patikslintą skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

1.       Pareiškėjas Y. N. (Y. N.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio konsulato (duomenys neskelbtini) (patikslintame skunde nurodoma – Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą atsisakyti išduoti nacionalinę vizą Nr. 864-85.5.7.6 (toliau – ir Sprendimas).

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad Sprendime, kuriuo atsisakyta jam išduoti nacionalinę vizą, buvo nurodyta, jog pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 2 bei 15 punktų.

3.       Pareiškėjo teigimu, jis pateikė visus reikiamus ir tinkamus dokumentus pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), reikalavimus, pateikė tinkamus dokumentų vertimus ir įvykdė visas sąlygas, todėl atsakovas turėtų pateikti dokumentus ar argumentus, kurie sukėlė abejonių ir dėl kurių nebuvo išduota nacionalinė viza. Pareiškėjas nurodė, kad jis neatitinka nė vieno iš Įstatyme nurodytų punktų, pagal kuriuos nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti.

4.       Pareiškėjas pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pagal interneto tinklalapių www.rekvizitai.lt ir www.registrucentras.lt duomenis uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Rinama” (toliau – ir Bendrovė) įstatai buvo pakeisti tik 2020 m. liepos 17 d., todėl keitėsi ir Bendrovės veikla bei kiti pagrindiniai duomenys. Atsakovas, vertindamas šiuos duomenis, turėjo ir galėjo patikrinti informaciją, kokia veikla užsiima UAB „Rinama“ po įstatų keitimo, tačiau jokios užklausos UAB „Rinama“ nepateikė. Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Rinama“ buvo įsigyta 2020 m. birželio 29 d., todėl darė išvadą, kad naujieji Bendrovės savininkai nespėjo laiku ir tinkamai pakeisti duomenų ar pateikti finansinės atskaitomybės dokumentų, nes tikėjosi, jog prieš įsigyjant įmonę šie veiksmai buvo atlikti buvusių savininkų ir už 2019 m. jiems finansinės atskaitomybės dokumentų teikti nereikės, o prievolė atsiranda nuo 2020 m., kai buvo įsigyta Bendrovė. Stebint www.registrucentras.lt pateiktus duomenis apie Bendrovę matyti, kad ši įmonė yra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentus už 2019 m. Kadangi nuo 2020 m. birželio 29 d. keitėsi Bendrovės savininkas, finansinės atskaitomybės dokumentuose už 2018 m. galėjo atsispindėti visai kita įmonės veikla, nei ta, kuri vykdoma šiuo metu (gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba). Tai atsispindi ir finansinės atskaitomybės dokumentuose.

5.       Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas nurodė informaciją apie Bendrovę, tačiau nenurodė įstatymo, kuris reikalautų UAB „Rinama“ pateikti vizas išduodančiai institucijai nors vieną iš nurodytų duomenų ar dokumentų (pvz. įmonės sutartis su kitomis įmonėmis, internetinės svetainės duomenis ar kt.). Pareiškėjas manė, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, nesirėmė jokiu įstatymu ir Sprendime reikalauja niekur nereglamentuotų, perteklinių dokumentų. Pareiškėjo nuomone, tokių dokumentų jis pateikti neprivalėjo.

6.       Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas teigia, jog 2020 m. lapkričio 9 d. pradėtas tyrimas dėl tariamai padarytų administracinių nusižengimų, tačiau pats atsakovas nurodo, kad tyrimas yra pradėtas ir nėra nustatyta, kad UAB „Rinama“ padarė administracinius nusižengimus, o jeigu toks nusižengimas ir būtų padarytas, neįsiteisėjęs sprendimas dėl nusižengimo yra negaliojantis. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi vien prielaidomis.

7.       Atsakovas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir Ministerija, URM, atsakovas) atsiliepime į skundą prašė  atmesti.

8.       Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Konsulatas) pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą. Dauguma dokumentų buvo pateikta ne lietuvių kalba, be to, Konsulatas Sprendimą priėmė ne pareiškėjo pateiktų dokumentų, o papildomai surinktos ir gautos informacijos pagrindu. Konsulatas, siekdamas įsitikinti pareiškėjo pateiktų dokumentų tikrumu, deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu bei buvimo sąlygomis, panagrinėjo viešoje erdvėje prieinamą informaciją apie UAB „Rinama“ bei Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) disponuojamą informaciją, kurios pagrindu nustatė aplinkybes, sukėlusias pagrįstų abejonių dėl pareiškėją kviečiančios Bendrovės faktinės veiklos ir įtarimų dėl jo įdarbinimo nelegaliai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktus.

9.       Atsakovas nurodė, kad nagrinėjant viešoje erdvėje prieinamą informaciją buvo nustatyta, jog UAB „Rinama“ įkurta tik prieš 2 m., jos apyvarta 2018 m. buvo 5 000 Eur, o finansinės atskaitomybės dokumentų už 2019 m. (2020 m. sausio 29 d. duomenimis) nepateikta. Taip pat nesutapo finansinės atskaitomybės dokumentuose už 2018 m. ir Juridinių asmenų registre nurodytos veiklos rūšys. Pagal duomenis Viešųjų paslaugų, susijusių su asmenų ir kitų dokumentų išdavimu, konsultavimu, teikimu Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, informacinės sistemos (EPIS) paslaugų portale nustatyta, kad Bendrovė yra pateikusi virš 200 kvietimų vizai gauti įvairių trečiųjų šalių piliečiams (daugiausiai įvairiems statybos darbams), tačiau Bendrovėje dirba tik 25 asmenys ir vos 16 užsienio šalių piliečių. Minėta įmonė neturi interneto tinklalapio, apie jos vykdomus statybos ar rangos darbus jokios informacijos nerasta ir tokios informacijos apie turimas statybų sutartis įmonė su dokumentais pareiškėjams gauti vizas niekada nepateikė. 2020 m. lapkričio 19 d. gauta Migracijos departamento informacija, kad Migracijos departamento Kontrolės skyrius šios įmonės atžvilgiu pradėjo tyrimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ir ANK) dėl melagingų duomenų pateikimo kviečiant užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką arba pagalbą kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą, taip pat tyrimą dėl nepranešimo apie pasikeitusius užsieniečio duomenis. Įvertinus pareiškėjo pateiktus dokumentus ir surinktą informaciją buvo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 bei 15 punktų pagrindais.

10.       Atsakovas, remdamasis Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamento (ES) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sajungos kodekso (toliau – ir Šengeno sienos kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies c papunkčiu, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentu (EB) Nr. 810/2009, nustatančių Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 79 patvirtintomis Lietuvos migracijos politikos gairėmis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad URM konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusią teisinę situaciją, nes pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kilo pagrįstų abejon dėl pareiškėjo deklaruoto vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo joje sąlygų, įtarimų, kad pareiškėjas ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.

 

II.

 

11.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 18 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą – panaikino skundžiamą Sprendimą.

12.       Teismas nustatė, jog Konsulatui kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėją kviečiančios Bendrovės faktinės veiklos. Konsulatas iš viešoje erdvėje prieinamos informacijos nustatė, kad UAB „Rinama“ įkurta vos prieš 2 m., o jos apyvarta 2018 m. buvo 5 000 Eur, Bendrovė finansinės atskaitomybės dokumentų už 2019 m. (2020 m. sausio 29 d. duomenimis) nepateikė, taip pat nesutapo finansinės atskaitomybės dokumentuose už 2018 m. ir Juridinių asmenų registre nurodytos veiklos rūšys.

13.       Teismas, įvertinęs pareiškėjo atstovo papildomus rašytinius paaiškinimus, taip pat nustatęs, kad iš byloje pateikto valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro 2021 m. vasario 16 d. išrašo matyti, jog 2021 m. vasario 10 d. buvo pateikti Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai, taip pat iš pateikto UAB „Rinama“ metinių finansų ataskaitų ataskaitiniam laikotarpiui nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. (sudarymo data 2021 m. vasario 8 d., patvirtinimo data 2021 m. vasario 10 d.) matyti, kad Bendrovės veiklos rūšys yra gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, nurodė, kad neturi pagrindo sutikti su atsakovo atsiliepime išdėstyta pozicija, nes finansinės atskaitomybės dokumentai už 2019 m. buvo pateikti, taip pat buvo pakeistos įmonės veiklos rūšys.

14.       Pasisakydamas dėl atsakovo argumento, jog Bendrovė pateikė virš 200 kvietimų vizai gauti įvairių trečiųjų šalių piliečiams, tačiau joje dirba tik 25 asmenys ir vos 16 užsienio šalių piliečių, teismas pažymėjo, kad jokie teisės aktai nenustato, kiek įmonė gali teikti kvietimų vizai gauti. Įmonė plečiasi. Pareiškėjas papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Bendrovėje šiuo metu dirba 39 darbuotojai, o pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu teiktuose paaiškinimuose nurodė, kad daugiausiai dirbo 41 darbuotojas. Teismo vertinimu, vien faktas, kad Bendrovėje dirba 16 užsieniečių, suponuoja išvadą, kad jie atitiko reikalavimus dirbti įmonėje. Taigi šie atsakovo teiginiai, teismo vertinimu, nėra pakankami ir nepagrindžia aplinkybių dėl vizos neišdavimo pagrįstumo ir teisėtumo.

15.       Be to, teismas pažymėjo, kad nei Įstatyme, nei Apraše nėra reglamentuota, kad įmonė, į kurią atvyksta dirbti užsienio šalies pilietis, privalomai turi turėti interneto tinklalapį ir jame skelbti apie savo vykdomą veiklą. Be to, byloje nėra duomenų apie Migracijos departamento pradėto tyrimo pagal ANK baigtį. Kadangi tyrimas pradėtas, tačiau nepripažinta, kad UAB „Rinama“ padarė nusižengimą, numatytą ANK, tai, teismo vertinimu, nebuvo pakankamas pagrindas neišduoti vizos pareiškėjui.

16.       Teismas nurodė, kad, kaip atsiliepime į skundą nurodė atsakovas, nagrinėjamu atveju konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo deklaruoto vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų. Duomenų, kad kilus tokio pobūdžio abejonėms, būtų pasinaudota Aprašo 127 punkte numatyta konsultavimosi galimybe, nėra. Teismas pažymėjo, kad atsakovo abejonės dėl vizos išdavimo pareiškėjui taip pat nėra pakankamai pagrįstos.

17.       Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad ginčijamas Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, todėl jis negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

 

III.

 

18.       Atsakovas Ministerija apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1.                      Konsulas nustatė aplinkybes, sukėlusias jam pagrįstų įtarimų dėl pareiškėją kviečiančios Bendrovės faktinės veiklos ir dėl pareiškėjo galimo įdarbinimo nelegaliai: 1) Bendrovė įkurta tik prieš 2 metus, 2018 m. įmonės apyvarta buvo 5000 Eur, o finansinės atskaitomybės dokumentai už 2019 m. nepateikti (2020 m. spalio 29 d. duomenimis); 2) finansinės atskaitomybės dokumentuose už 2018 m. nurodytos veiklos rūšys neatitinka Juridinių asmenų registre nurodytų veiklos tikslų; 3) Bendrovė yra pateikusi virš 200 kvietimų vizai gauti įvairių trečiųjų šalių piliečiams (daugiausia įvairiems statybos darbams), įmonėje įdarbinti 25 asmenys ir tik 16 užsienio šalių piliečių, apie Bendrovės vykdomus statybos ar rangovų darbus jokios informacijos nerasta ir tokios informacijos apie turimas statybų sutartis įmonė su dokumentais pareiškėjams gauti vizas niekada nepateikė; 4) 2020 m. lapkričio 9 d. gauta Migracijos departamento informacija, kad Bendrovės atžvilgiu pradėtas tyrimas pagal ANK 541 ir 542 straipsnius.

18.2.                      Teismas netinkamai aiškino teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno vizos bei nacionalinės vizos išdavimą užsieniečiams, neatskleidė esminių bylos faktinių aplinkybių, padarė esminius proceso teisės normų pažeidimus. Teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių ir objektyviai jų neištyrė.

18.3.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies normą – jog siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.

18.4.                      Pareiškėjas nepaisė teisės normų reikalavimo, kad pats prašantis vizą išduoti asmuo privalo pateikti reikiamus, patikimus ir objektyvius įrodymus apie buvimo Lietuvoje tikslą, pagrindžiančius buvimo Lietuvoje sąlygas, tai, kad turi pakankamai lėšų atvykti ir pragyventi, taip pat grįžti į savo gyvenamąją vietą, kad ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo pabaigos, todėl konsulas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą priimti sprendimą atsisakyti išduoti vizą pareiškėjui.

18.5.                      Teisės aktai, reglamentuojantys vizų išdavimą, nenustato konsului pareigos bendrauti su pareiškėju neapibrėžtą laiką ir reikalauti (prašyti) pareiškėjo pateikti vis naujus dokumentus. Konsulo diskrecija yra įvertinti pareiškėjo kartu su prašymu dėl vizos išdavimo pateiktus dokumentus, surinkti galimą papildomą informaciją ir, esant pagrįstoms abejonėms dėl (1) vykimo į Lietuvą tikslo ir/ar (2) buvimo sąlygų ir/ar (3) pareiškėjo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, vizos neišduoti. Apeliantas remiasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. prejudicinio sprendimo byloje Rahmanian Koushkaki prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, C-84/12, 35 punktu (pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies nuostatą vizą atsisakoma išduoti, jei egzistuoja viena iš šio straipsnio 1 dalies a punkte išvardytų sąlygų arba jei kyla pagrįstų abejonių dėl vienos iš tos dalies b punkte išvardytų aplinkybių) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

19.       Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

20.       Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą, be atsiliepime į skundą išdėstytų argumentų, papildomai nurodo, kad Sprendimas buvo priimtas neteisėtai, netinkamai ir nepagrįstai ar neatidžiai išnagrinėjus asmens duomenis ar įmonės informaciją. Pareiškėjas nesutinka su apelianto teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir nenustatė esminių bylos faktinių aplinkybių. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas priėmė teisingą sprendimą, nes atsakovas tinkamai nepasinaudojo savo teise ir nepatikrino duomenų dėl pareiškėjo ir Bendrovės, nors tokią teisę turėjo. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, kodėl nebuvo pasinaudota Vizų aprašo 127 punkte numatyta galimybe. Atsakovas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo pateiktus dokumentus ir duomenis, neįvertino fakto, kad Bendrovėje vis daugėja darbuotojų iš užsienio ir užsieniečiams yra išduodamos darbo vizos (kitos konsulinės įstaigos abejonių dėl Bendrovės ar kitų pareiškėjų nepareiškė). Atsakovo nurodomos teismų praktikos faktinės aplinkybės nėra tapačios šiai bylai. Pareiškėjas nebuvo kviestas pokalbiui, o konsulas vienašališkai priėmė Sprendimą, tinkamai neišnagrinėjęs pateiktų dokumentų. Apeliaciniame skunde nėra jokių pagrįstų motyvų, pagrindžiančių, kodėl Sprendimas turėtų galioti.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

21.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos generalinio konsulato (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą Nr. 864-85.5.7.6, teisėtumo ir pagrįstumo.

22.       Pirmosios instancijos teismas 2021 m. kovo 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, t. y. panaikino Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą „Dėl atsisakymo išduoti vizą Y. N.“. Teismas konstatavo, kad ginčijamas Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, todėl jis negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

23.       Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija su minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog teismas netinkamai aiškino teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno vizos bei nacionalinės vizos išdavimą užsieniečiams, neatskleidė bylos esminių faktinių aplinkybių, padarė esminius procesinius teisės normų pažeidimus, todėl ginčijamas sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

24.       Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25.       Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo nuostatos.

26.       Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. lapkričio 13 d. pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą. Išnagrinėjęs šį prašymą, Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu atsisakė išduoti nacionalinę vizą. Atsisakymo pagrindas – užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo bei fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką, per pastaruosius vienerius metus nesilaikė šiame Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje.

27.       Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo. Pagal to paties įstatymo ir straipsnio 15 dalį, nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu yra nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką, per pastaruosius vienerius metus nesilaikė šiame Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje. 

28.       Byloje nustatyta, jog 2020 m. birželio mėn. keitėsi įmonės savininkai, taip pat 2020 m. liepos 17 d. buvo pakeisti įmonės įstatai. Susipažinus su bylos medžiaga sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad bylos rašytiniai įrodymai (VĮ Registrų centro 2021 m. vasario 16 d. išrašas) patvirtina, jog finansinės atskaitomybės dokumentai už 2019 m. buvo pateikti, taip pat buvo pakeistos nurodytos veiklos rūšys. Vertindamas atsakovo argumentus dėl UAB ‚Rinama“ internetinės svetainės neturėjimo, teismas teisingai pažymėjo, kad nei Įstatyme, nei Apraše nėra reglamentuota, kad įmonė, į kurią atvyksta dirbti užsienio šalies pilietis, privalomai turi turėti internetinę svetainę ir joje skelbti savo vykdomą veiklą. Apart informacijos, kad UAB „Rinama“ atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena (dėl melagingų duomenų pateikimo kviečiant užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką arba pagalba kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą, taip pat tyrimą dėl nepranešimo apie pasikeitusius užsieniečio duomenis), byloje nėra jokios informacijos apie bylos baigtį. Tokios informacijos atsakovas nenurodo tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliaciniame skunde. 

29.       Anksčiau aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad atsakovas tinkamai nepatikrino visų aplinkybių, susijusių su vizos išdavimu, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog kyla pagrįstų abejonių dėl Bendrovės faktinės veiklos ir įdarbinimo nelegaliai.   

30.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo 79 punktą vizų tarnybos valstybės tarnautojas, pagrįstais atvejais (pavyzdžiui, siekdamas įsitikinti įmonės, kurios vadovu ar dalyviu užsienietis yra, įsteigimo ir (arba) įsigijimo aplinkybėmis; siekdamas išsiaiškinti užsieniečio atvykimo į Šengeno erdvę aplinkybes; kilus pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo; siekdamas nustatyti, ar nėra atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, nurodytų Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 19 straipsnyje) gali pakviesti prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikusį užsienietį pokalbio ir (arba) paprašyti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius prašyme išduoti nacionalinę vizą ir kartu su juo pateiktuose dokumentuose nurodytus duomenis. To paties aprašo 127 punkte nustatyta, kad kai konsultuotis dėl vizos išdavimo neprivaloma, tačiau vizų tarnybos valstybės tarnautojas, išnagrinėjęs pateiktą prašymą ir dokumentus dėl Šengeno ar nacionalinės vizos gavimo, nusprendžia, kad būtina papildomai patikrinti pateiktus duomenis, jis gali konsultuotis savo iniciatyva su aprašo 125 punkte nurodytomis institucijomis dėl tame punkte nurodytų atsisakymo išduoti Šengeno ar nacionalinę vizą pagrindų ir (ar) su Migracijos departamentu dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, nurodytų Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 19 straipsnio 2 punkte (jeigu būtina papildomai patikrinti pateiktus duomenis Juridinių asmenų registre), 5 ir 10 punktuose ar atsisakymo išduoti Šengeno vizą pagrindų, nurodytų Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte. Taigi, remiantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu, Lietuvos Respublikos generaliniam konsulatui (duomenys neskelbtini) iškilus klausimų dėl UAB „Rinama“ vykdomos veiklos ir / ar jo pateiktų dokumentų, yra galimybė iškilusius neaiškumus išsiaiškinti ir priimti pagrįstą galutinį individualų administracinį aktą. To nagrinėjamu atveju atsakovas nepadarė, kas taip pat vertintina, kad ginčijamas Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas.

31.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nėra pagrindo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Atsakovo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        

 

        Gintaras Kryževičius

 

 

        Vaida Urmonaitė-Maculevičienė