Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-05-22][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-326-415-2015].docx
Bylos nr.: 3K-3-326-415/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
VšĮ "Artkomas" 300567434 atsakovas
UAB "Struktūra" 133457694 Ieškovas
UAB "Statybų vizija" 135991451 trečiasis asmuo
UAB "Kalstata" 302419306 trečiasis asmuo
UAB „Agentus“ 300668910 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.23. Bylos dėl viešo konkurso
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.5. Prievolių teisė
2.5.11. Pirkimas-pardavimas:
2.5.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
2.5.35. Viešas konkursas
3. CIVILINIS PROCESAS
3.1. Bendrosios nuostatos
3.1.14. Ieškinys:
3.1.14.3. Ieškinio trūkumų ištaisymas
3.1.14.4. Ieškinio priėmimas
3.1.18. Laikinosios apsaugos priemonės:
3.1.18.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.2. Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
3.2.3. Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
3.2.3.2. Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2.3.9. Teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas
3.2.4. Įrodymai ir įrodinėjimas:
3.2.4.9. Įrodinėjimo priemonės:
3.2.4.9.3. Rašytiniai įrodymai:
3.2.4.9.3.1. Rašytinių įrodymų pateikimas ir išreikalavimas
3.2.7. Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
3.2.7.2. Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3.3.1. Apeliacinis procesas:
3.3.1.18. Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
3.3.1.21. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. 3K-3-326-415/2015 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00343-2014-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4; 69.

                                                                                                                                                

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. gegužės 22 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Struktūra“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Struktūra“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Artkomas“, dalyvaujant tretiesiems asmenimis uždarajai akcinei bendrovei „Agentus“, uždarajai akcinei bendrovei „Statybų vizija“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Kalstata“, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje kilo ginčas dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ieškovės UAB „Struktūra“ (toliau – ieškovė, kasatorė, tiekėja) pasiūlymą dėl pasiūlytos per didelės kainos, pretenzijų nagrinėjimo tvarkos ir sutarties pripažinimo negaliojančia.

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovę VšĮ „Artkomas“ (toliau – atsakovė, perkančioji organizacija) jai pateikti informaciją, nurodytą 2014 m. kovo 27 d. rašte Nr. P-14-018/1, panaikinti atsakovės 2014 m. kovo 13 d. rašte nurodytus sprendimus atmesti UAB „Struktūra“ pasiūlymą, sudaryti pasiūlymų eilę ir nustatyti pirkimo laimėtoją, o paaiškėjus, kad pirkimo sutartis jau sudaryta, priimti sprendimą pripažinti sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

Ieškovė teigė, kad atsakovė paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Pastato 1G1p Radvilėnų pl. 1B, Kaune, rekonstrukcija, pritaikant menų inkubatoriui, ir pastato 2B2p A. Mapų g. 20, Kaune, kapitalinio remonto, įrengiant menų inkubatoriaus kūrybines patalpas, darbai“ (toliau – Konkursas). Ji (ieškovė) pateikė pasiūlymą, tačiau perkančioji organizacija 2014 m. kovo 13 d. raštu informavo apie priimtą sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo, Konkurso laimėtojo paskelbimo. Laimėtoju paskelbta ūkio subjektų grupė UAB „Agentus“, UAB „Statybų vizija“ ir UAB „Kalstata“. Taip pat atsakovė pranešė, kad jos (ieškovės) pasiūlymas atmetamas, nes pasiūlymo kaina per didelė ir nepriimtina. 2014 m. kovo 27 d. buvo pateikta pretenzija bei prašymas leisti susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais. Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 941 straipsnyje nustatytais terminais iš atsakovės nebuvo gauta jokio sprendimo, todėl 2014 m. balandžio 7 d. buvo pateikta pretenzija dėl perkančiosios organizacijos atsisakymo atsakyti į 2014 m. kovo 27 d. raštu išdėstytus reikalavimus. 2014 m. balandžio 9 d. atsakovė atsakė pretenzijos nevertinsianti, nes ji pateikta praleidus VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą 15 dienų terminą. Ieškovė įsitikinusi, kad ji laikėsi ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, abi pretenzijas pateikė nepraleidusi VPĮ nustatytų terminų.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

 

Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovė apie ginčijamus perkančiosios organizacijos sprendimus (dėl pasiūlymų eilės ir pirkimo laimėtojo nustatymo bei ieškovės pasiūlymo atmetimo) buvo informuota 2014 m. kovo 13 d. raštu, todėl paskutinė diena pretenzijai pareikšti buvo 2014 m. kovo 28 d. UAB „Struktūra“ pretenziją ir prašymą dėl informacijos pateikimo perkančiajai organizacijai pateikė 2014 m. kovo 27 d., tačiau šie dokumentai Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) buvo prisegti ne prie ginčo Konkurso, o prie anksčiau vykdyto ir neįvykusio pirkimo dėl to paties objekto. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad 2014 m. kovo 27 d. pretenziją ir prašymą dėl informacijos pateikimo perkančioji organizacija ne tik gavo, bet ir tą pačią dieną perskaitė. Teismas konstatavo, jog tiek iš ieškovės pretenzijos, tiek iš prašymo turinio buvo galima suprasti, kokiam pirkimui dokumentai teikiami ir kokie perkančiosios organizacijos sprendimai yra ginčijami. Teismas pripažino, kad ieškovė, veikdama kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, privalėjo pasitikrinti, kokiam viešajam pirkimui per CVP IS teikia dokumentus. Kita vertus, teismas nenustatė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovė piktnaudžiavo procesu ir sąmoningai pretenziją elektroninėmis priemonėmis pateikė ne tam viešajam pirkimui. Perkančioji organizacija privalėjo suvokti, kad, jai nesiimant veiksmų, t. y. nei informuojant tiekėjos apie ne tam konkursui pateiktus dokumentus, nei nagrinėjant pretenzijos ar atsisakant ją priimti kaip pateiktą ne tam konkursui, ieškovei buvo užkirstas kelias pasinaudoti peržiūros procedūromis. Toks perkančiosios organizacijos itin formalus, nors ir teisėtas, pretenzijos ir prašymo nagrinėjimo procedūros laikymasis lėmė neveiksmingą ir pernelyg suvaržytą galbūt pažeistų ieškovės teisių gynybą.

Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad ieškovė laikėsi ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos.

Remdamasis VPĮ 39 straipsnio 2 dalimi, Konkurso dokumentų 60.5 punktu bei ištirtų ir įvertintų faktinių bylos aplinkybių pagrindu teismas nustatė, kad tiekėjos pasiūlymas gali būti atmetamas tik tada, kai visi pirkime dalyvavę asmenys, kurių pasiūlymai buvo neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlė per didelę, perkančiajai organizacijai nepriimtiną kainą. Tais atvejais, kai dalies dalyvių pasiūlymai yra neatmetami ir jie įtraukiami į laimėtojų eilę, dalyvio, pasiūliusio didžiausią kainą, pasiūlymas negali būti atmestas vien dėl to, kad jo pasiūlyta kaina yra per didelė. Tokio dalyvio pasiūlymas turi būti įtraukiamas į pasiūlymų eilę. Teismas pripažino, kad perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą dėl per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos yra neteisėtas.

Teismas nustatė, kad viešajame pirkime pasiūlymus buvo pateikę dar trys tiekėjai, kurių pasiūlytos kainos buvo daug mažesnės, nei ieškovės. Ieškovės pateikto pasiūlymo kaina sudarė 9 630 180,27 Lt, t. y. 1 942 313,64 Lt didesnė, nei Konkursą laimėjusio dalyvio, ir 1 155 944,79 Lt didesnė, nei paskutinėje eilės vietoje esančio dalyvio pasiūlymas. Nepaisant to, kad perkančioji organizacija neteisėtai atmetė ieškovės pasiūlymą, skundžiamo sprendimo panaikinimas nedarytų jokios įtakos pasiūlymų eiliškumui, nes ieškovė į pasiūlymų eilę būtų įtraukta paskutiniu (ketvirtu) numeriu. Teismas sprendė, kad nėra net teorinės galimybės, jog ieškovės pasiūlymas galėtų būti pripažintas konkurso laimėtoju.

Ieškovė kaip savarankišką materialinį reikalavimą suformulavo prašymą įpareigoti atsakovę pateikti Konkurso dalyvių pasiūlymus, tokį reikalavimą grįsdama tuo, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms ji spręstų, ar yra pagrindas teikti atsakovei pretenziją ir reikalauti Konkurso dalyvių pasiūlymus pripažinti neatitinkančiais kvalifikacijos reikalavimų. Teismas nustatė, kad viešojo pirkimo sutartis buvo sudaryta 2014 m. balandžio 7 d. ir apie tai ieškovė buvo informuota 2014 m. balandžio 12 d. Atsižvelgdamas į tai bei remdamasis VPĮ 941 straipsnio 1 dalimi, teismas konstatavo, kad ieškovė bet kuriuo atveju nebegalės teikti pretenzijos perkančiajai organizacijai ir savo pažeistas teises galėtų ginti tik pareikšdama ieškinį teismui.

Konstatavęs perkančiosios organizacijos padarytus pažeidimus, teismas priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamų perkančiosios organizacijos sprendimų bei įpareigoti atsakovę pateikti ieškovei prašomą informaciją, nes toks sprendimas jai nesukels jokių teisinių padarinių.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2014 m. spalio 2 d. nutartimi paliko Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimą nepakeistą.

Teisėjų kolegija nurodė, kad nepaisant to, jog ieškovė 2014 m. kovo 27 d. pretenziją ir prašymą per klaidą pateikė ne dėl to viešojo pirkimo, bylos duomenimis įrodyta, kad atsakovė tą pačią dieną (2014 m. kovo 27 d.) pateiktą pretenziją ir prašymą perskaitė, todėl pirmosios instancijos teismas priėjo teisingą išvadą, jog tiek iš ieškovės pateiktos pretenzijos, tiek iš prašymo atsakovei turinio pastaroji galėjo suprasti, kokiam konkrečiam viešajam pirkimui pateikti šie dokumentai, kokie perkančiosios organizacijos sprendimai yra skundžiami. Nagrinėjamu atveju ieškovei dėl atsakovės formalaus požiūrio į susidariusią situaciją nebuvo suteikta galimybė tinkamai ginti savo galbūt pažeistą teisėtą interesą. Nepaisant to, kad apeliantė, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, galėjo pasitikrinti ir įsitikinti, ar jos pretenzija bei prašymas yra pateikti dėl ginčo Konkurso ir atsakovė juos gavo, vis dėlto nagrinėjamoje situacijoje atsakovės neveikimas pripažintinas nepateisinamu, kai, susipažinusi su apeliantės pateiktais dokumentais (pretenzija ir prašymu), ne tik nenagrinėjo pretenzijos, bet ir nesiėmė jokių veiksmų tam, jog informuotų tiekėją apie netinkamai pateiktus dokumentus, taip užkirsdama galimybę ieškovei pasinaudoti peržiūros procedūromis. Teisėjų kolegija nurodė, kad toks ginčo procedūros laikymasis yra pernelyg formalus.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagrindinis tiekėjo teisinį suinteresuotumą identifikuojantis kriterijus – siekis sudaryti viešojo pirkimo sutartį, t. y. šio intereso gynimas, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties. Šiuo atveju, nepaisant to, kad ieškovės pasiūlymas buvo atmestas, skundžiamo sprendimo panaikinimas bei ieškinio reikalavimų tenkinimas nedarytų jokios įtakos perkančiosios organizacijos nustatytai Konkurse dalyvavusių tiekėjų eilei, o ieškovės pasiūlymas vis tiek nebūtų pripažintas Konkurso laimėtoju ir su ja nebūtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis, nes ji būtų įtraukta tik į paskutinę (ketvirtą) pasiūlymų eilę. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad 13 eilių tiekėjai neatitiko kvalifikacijos reikalavimų, jų pasiūlymų kaina buvo nepagrįsta ir pan. Nepaisant to, teisėjų kolegija pripažino, kad atsakovė, atmetusi ieškovės pasiūlymą iki sprendimo sudaryti pasiūlymų eilę priėmimo, pažeidė VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, tačiau faktinių bylos aplinkybių visuma leido tokį pažeidimą pripažinti neesminiu ir ginčo Konkurso rezultatų nepripažinti negaliojančiais.

Pasisakydama dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovę leisti jai susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais, teisėjų kolegija nurodė, kad šie argumentai grindžiami tik prielaidomis, jog kitų tiekėjų pasiūlymai galbūt neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų kvalifikacinių reikalavimų. 

 

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

 

Kasaciniu skundu kasatorė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 2 d. nutartį, pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, o nustačius imperatyvių VPĮ normų ir viešųjų pirkimų principų pažeidimus, ex officio pripažinti atsakovės ir trečiojo asmens 2014 m. balandžio 7 d. sudarytą sutartį negaliojančia, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

  1. Kasatorė kelia klausimą, kaip teismas turėtų apginti tiekėjo interesus, konstatavęs akivaizdžius VPĮ pažeidimus, ir kaip apgindamas tiekėjo interesus teismas turėtų išlaikyti interesų pusiausvyrą tarp jo ir perkančiosios organizacijos. Kasatorės teigimu, nagrinėjamu atveju jai kilo šie neigiami padariniai: atsakovė, gavusi pretenziją, nestabdė Konkurso procedūrų, neišnagrinėjo prašymo susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais. Šiuo metu toks kasatorės teisių gynimas, sudarius viešojo pirkimo sutartį, tampa nebeįmanomas, nes nebėra jokio teisinio pagrindo nagrinėti pretenzijas dėl Konkurso procedūrų jam pasibaigus.
  2. Bylą nagrinėję teismai, nustatydami atsakovės pažeidimus, tačiau netenkindami ieškovės reikalavimų, paneigė VPĮ imperatyviąją normą, kurioje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija (atsakovė) privalo griežtai laikytis VPĮ reikalavimų bei principų. Toks VPĮ taikymas iškreipia jo tikslus ir pateisina akivaizdžiai priešingą teisei elgesį, o įstatymą pažeidusiai šaliai nesukelia jokių neigiamų padarinių.
  3. Kasatorės teigimu, bylą nagrinėjusiems teismams pripažinus, kad atsakovė turėjo nagrinėti ieškovės pateiktą pretenziją, perkančioji organizacija 2014 m. balandžio 7 d. sudarydama viešojo pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu pažeidė VPĮ 941 straipsnio 2 dalies bei VPĮ 18 straipsnio 9 dalies reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad egzistuoja VPĮ 951 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta negaliojančio sandorio prezumpcija ir teismai privalėjo sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu bei atitinkamai spręsti dėl jo pripažinimo negaliojančiu padarinių.
  4. Kasatorė nurodo, kad teikdama pretenziją siekė, jog būtų panaikintas neteisėtas sprendimas dėl jos pasiūlymo atmetimo, o pateikdama prašymą leisti susipažinti su kitų Konkurso dalyvių pasiūlymais siekė įsitikinti, kad atsakovė tinkamai įvertino kitų tiekėjų kvalifikaciją. Teismo išvada, kad kasatorės nuomonė apie kitų tiekėjų kvalifikaciją grįsta tik prielaidomis, atmestina kaip nepagrįsta, nes būtent dėl to, jog kasatorei nebuvo žinomas kitų Konkurso dalyvių pasiūlymų turinys ir nepagrįstai suvaržyta jos teisė su šia informacija susipažinti, ieškovė ir galėjo savo nuomonę grįsti tik prielaidomis.
  5. Kasatorės teigimu, jos pasiūlymo kainos priimtinumas nebuvo šio ginčo dalykas ir byloje nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstų teismų padarytas išvadas dėl per didelės kasatorės pasiūlytos kainos. Kasatorė nurodo, kad net ir tuo atveju, jei Konkursas būtų baigtas VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu, ji pagrįstai būtų galėjusi tikėtis dalyvauti naujai skelbiamame pirkime.
  6. Kasatorė nurodo, kad, pripažinę atsakovės veiksmus (neveikimą) dėl jos teiktos 2014 m. kovo 27 d. pretenzijos neteisėtais, teismai privalėjo konstatuoti, jog perkančioji organizacija neturėjo teisinio pagrindo sudaryti viešojo pirkimo sutarties. Atsakovė tokią sutartį galėjo sudaryti tik nuo 2014 m. balandžio 23 d., pasibaigus ieškinio pateikimo terminui. Tokie atsakovės veiksmai turėjo būti kvalifikuoti kaip viešųjų pirkimų skaidrumo principo pažeidimas.
  7. Kasatorė pažymi, kad net ir tuo atveju, jei teismai nustato, jog nėra pagrindo naikinti sudarytą sutartį, jie turėtų atsižvelgti į atsakovės atliktus neteisėtus veiksmus, spręsdami klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijų 2014 m. gruodžio 17 d. ir 2015 m. sausio 16 d. nutartimis atsisakyta priimti atsakovės VšĮ „Artkomas“ atsiliepimus į ieškovės kasacinį skundą dėl įstatyme įtvirtinto termino praleidimo bei šios aplinkybės nepagrindimo svarbiomis priežastimis (CPK 351 straipsnis).

   

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Byloje nustatyta, kad atsakovė vykdė Konkursą (T. 1, b. l. 5961). Pasiūlymams vertinti taikomas mažiausios kainos vertinimo kriterijus (Konkurso sąlygų 71 p.). Ieškovė pateikė pasiūlymą Konkurse. Perkančioji organizacija 2014 m. kovo 13 raštu informavo tiekėją apie sudarytą pasiūlymų eilę: 1) jungtinės veiklos sutarties pagrindu pasiūlymą pateikusi ūkio subjektų grupė, kurią sudaro UAB „Agentus”, UAB „Statybų vizija“ ir UAB „Kalstata“, pasiūlymo kaina – 7 687 794,63 Lt (2 226 539,22 Eur); 2) UAB „Naujoji Aleksoto statyba“, pasiūlymo kaina – 7 941 075,65 Lt (2 299 894,48 Eur); 3) jungtinės veiklos sutarties pagrindu pasiūlymą pateikusių ūkio subjektų grupė, kurią sudaro UAB „Anrestas“ ir UAB SKF „Arkada“, pasiūlymo kaina – 8 474 163,48 Lt (2 454 287,38 Eur). Atsakovė 2014 m. kovo 13 d. rašte taip pat nurodė, kad Konkurso laimėtoja pripažinta jungtinės veiklos sutarties pagrindu pasiūlymą pateikusių ūkio subjektų grupė, kurią sudaro UAB „Agentus“, UAB „Statybų vizija“ ir UAB „Kalstata“, ir kad Viešojo pirkimo komisijos sprendimu ieškovės pasiūlymas yra atmestas, kadangi jos pasiūlyta kaina yra per didelė ir perkančiajai organizacijai nepriimtina (T. 1, b. l. 14). Ieškovė pateikė pasiūlymą, kurio kaina 9 630 108, 27 Lt (2 789 072,13 Eur) (T. 1, b. l. 111).

Ieškovė perkančiajai organizacijai 2014 m. kovo 27 d. pateikė pretenziją Nr. P-14-018/2, kuria prašė:1) panaikinti sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo, 2) panaikinti sprendimą atmesti jos pasiūlymą, 3) priimti naują sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo, į įtraukiant UAB „Struktūra“ pateiktą pasiūlymą (T. 1, b. l. 4042). Tą pačią dieną ieškovė pateikė perkančiajai organizacijai prašymą Nr. P-14-018/1 pateikti šią informaciją: Konkurso dalyvių, kurių kvalifikaciją perkančioji organizacija pripažino atitinkančia kvalifikacijos reikalavimus, pasiūlymuose nurodytų subrangovų pavadinimus, 2) nurodyti konkrečius darbus, kuriuos pirkimo dalyvis pagal pateiktą pasiūlymą numato perduoti vykdyti pasiūlyme nurodytam subrangovui (subrangovams) (T. 1, b. l. 4344). Perkančioji organizacija nei į pretenziją, nei į pateiktą prašymą neatsakė.

Kasacinis teismas, vadovaudamasis CPK 353 straipsnio 1 dalimi, remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (juolab kad kasatorė jų neginčija, o atsakovės atsiliepimai nepriimti), kad tiekėjos pateikta pretenzija ir prašymas suteikti informaciją apie kitų Konkurso dalyvių pasiūlymus, nors ir buvo netinkamai pateikti (dokumentai CVP IS prisegti prie anksčiau pasibaigusio pirkimo dėl to paties objekto), tačiau perkančioji organizacija juos gavo, perskaitė tą pačią dieną, dokumentų turinį (dėl kokio pirkimo jie pateikti, kokie sprendimai kvestionuojami ar kokių veiksmų prašoma imtis) galėjo ir turėjo suprasti, tačiau jokių veiksmų nesiėmė.

 

Dėl pirkimo nelaimėjusio tiekėjo locus standi (teisės į teisminę gynybą) ir teisinio suinteresuotumo įgyvendinimo inicijuojant naują peržiūros procedūrą

 

Tiekėja savo galimai pažeistas teises gynė, atsižvelgdama į perkančiosios organizacijos sprendimus ir šių priėmimo momentą, inicijuodama dvi atskiras peržiūros procedūras: vieną dėl savo pasiūlymo atmetimo dėl per didelės kainos ir pasiūlymų eilės nustatymo, kitą – dėl nesupažindinimo su dalyvių, kurių kvalifikacija pripažinta atitinkančia Konkurso sąlygas, pasiūlymų tam tikrais elementais.

Dėl pirmosios peržiūros procedūros pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai konstatavo, kad atsakovė, atmetusi ieškovės pasiūlymą, pažeidė VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, tačiau tokį pažeidimą pripažino neesminiu ir ieškinį, kuriuo prašoma panaikinti perkančiosios organizacijos 2014 m. kovo 13 d. rašte nurodytus sprendimus dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo, pasiūlymų eilės sudarymo ir Konkurso laimėtojo nustatymo, atmetė. Šie procesiniai sprendimai, inter alia, grindžiami ieškovės teisinio suinteresuotumo stoka ir skundžiamų perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo tiesioginiu poveikiu tiekėjos interesams.

Dėl šių aplinkybių kasacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip nurodyta pirmiau, ieškovė ginčijo kelis savarankiškus (atskirus) perkančiosios organizacijos sprendimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai dėl jų visų sprendė apibendrintai. Pažymėtina, kad ieškovo ieškinys neatmestinas visa apimtimi, o tenkintinas iš dalies tais atvejais, kai dalį jo keliamų reikalavimų teismas pripažįsta pagrįstais (CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Dėl savarankiškų ieškinio reikalavimų, kuriuos teismas pripažįsta pagrįstais ar ne, turi būti atskirai pasisakoma procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje nepriklausomai nuo to, ar dėl tokio sprendimo ieškovui iš karto kyla tiesioginiai padariniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Mindoza“ v. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-119/2011). Vis dėlto teismas atskirai nesprendžia dėl visų ieškinio reikalavimų tais atvejais, kai nustatoma, kad dėl procesinio sprendimo ieškovui nekils (negali kilti) jokių teisinių padarinių (išskyrus patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą). Vienas iš tokių atvejų – tiekėjo (ieškovo) teisinio suinteresuotumo stokos pripažinimas, dėl to, kaip nurodyta pirmiau, sprendė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kita vertus, dėl tokio pagrindo ir dėl jo kylančių teisinių padarinių ieškovui teismai privalo itin kruopščiai, vengdami hipotetinio nagrinėjimo, įvertinti, ar tiekėjas, inicijavęs peržiūros procedūrą, iš tiesų nelaikytinas teisiškai suinteresuotu ginčo baigtimi.

Atsižvelgdamas į šiuos argumentus, kasacinis teismas, sutikdamas su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvada dėl VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto aiškinimo ir taikymo teisėtumo – perkančioji organizaciją šią nuostatą pažeidė bei sprendimais pripažinti ieškovę teisiškai nesuinteresuota (tik dėl kitų argumentų, kurie šioje nutartyje pristatomi vėliau), teismų procesinius sprendimus palieka iš esmės nepakeistus. Kita vertus, kasacinis teismas, vykdydamas viešąją teisės aiškinimo ir vienodo teisės normų taikymo užtikrinimo funkciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Pontem“ v. Plungės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-544/2014), šioje byloje plačiau pasisakys dėl kitų šalių ginčo aspektų.

Dėl ieškinyje keliamų kitų reikalavimų teisėjų kolegija konstatuoja, kad bet kokiu atveju (net jeigu ieškovei teisinis suinteresuotumas būtų pripažintas) nėra (nebūtų) pagrindo naikinti perkančiosios organizacijos sprendimo dėl Konkurso laimėtojo nustatymo, nes nenustatyta tiesioginio ryšio tarp mažiausios kainos pasiūlymą pateikusio tiekėjo pripažinimo laimėtoju ir neteisėto ieškovės pasiūlymo atmetimo, todėl ši ieškinio dalis atmestina. Perkančiųjų organizacijų sprendimai nustatyti pasiūlymų eilę galėtų būti naikinami tam tikrais atvejais: pavyzdžiui, kai: a) peržiūros procedūrą inicijavusio tiekėjo (ieškovo) pasiūlymas neteisėtai atmestas pradinėje viešojo pirkimo procedūrų stadijoje (pvz., įvertinus dalyvių pajėgumą); b) nustatyta, kad tokio tiekėjo pasiūlymas buvo mažiausios kainos ar ekonomiškai naudingiausias, o jis neteisėtai atmestas; c) kitas ar kiti tiekėjai neteisėtai pripažinti pirkimo laimėtojais; kt. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai konstatavo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, tiekėjos pasiūlymas buvo atmestas neteisėtai, bet tokio atsakovės sprendimo panaikinimas ieškovei savaime (iš karto) nesuteik teisės (o tik sukurtų prielaidas) būti pripažintai Konkurso laimėtoja ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį.

Dėl reikalavimo panaikinti atsakovės sprendimą nustatyti pasiūlymų eilę teisėjų kolegija, inter alia, dėl pirmiau nurodytų argumentų taip pat konstatuoja, kad ir dėl šio reikalavimo nebūtų pagrindo (net jeigu ieškovei teisinis suinteresuotumas būtų pripažintas) tokio atsakovės sprendimo naikinti. Jei tiekėjai nagrinėjamoje byloje būtų pripažintas teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi, dėl nustatytų aplinkybių, a fortiori susijusių su ieškovės ir kitų Konkurso dalyvių pateiktomis kainomis, teismas turėtų (galėtų) pakeisti perkančiosios organizacijos sprendimą nustatyti pasiūlymų eilę į ją įtraukiant ieškovės pasiūlymą (VPĮ 93 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad tokios pozicijos procese iš esmės laikėsi pati ieškovė, tačiau siekė griežtesnių perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių (sprendimo dėl pasiūlymų eilės panaikinimo). Nagrinėjamu atveju, jei ieškovei būtų pripažintas teisinis suinteresuotumas, tiekėjos pasiūlymo įtraukimas į eilę, šios nenaikinant, užtikrin kasatorės subjektinių teisių dėl jos pasiūlymo neatmetimo ir įtraukimo į eilę įgyvendinimo ir gynimo bei perkančiosios organizacijos ir kitų Konkurso dalyvių interesų pusiausvyrą, juolab kad ieškovė savo teises galėjo ginti ir kitomis priemonėmis. Tai ji atliko inicijuodama antrąją peržiūros procedūrą dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, susijusių su kitų tiekėjų pasiūlymais.

Pasisakydami dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovę leisti susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nors ir konstatavo perkančiosios organizacijos padarytus pažeidimus, priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamų perkančiosios organizacijos sprendimų bei įpareigoti atsakovę pateikti ieškovei prašomą informaciją, nes toks sprendimas, atsižvelgiant į dalyvių ir ieškovės pasiūlymų kainas, pastarajai nesukels jokių teisinių padarinių. Taigi ieškovės ieškinyje kelti reikalavimai teismų atmesti dėl teisinio suinteresuotumo stokos vertinant, kad bet kokiu atveju ji negalėtų būti pripažinta Konkurso laimėtoja: abejojant, ar ji įrodytų kitų dalyvių pasiūlymų netinkamą vertinimą, be to, jos pasiūlymas, atmetus kitus, būtų pakartotinai atmestas dėl per didelės kainos. Teismai savo sprendimus, be kita ko, grindė peržiūros procedūros reguliavimu ir aplinkybe, kad ieškovė nebegalės, net jei bus nustatytas kitų dalyvių pasiūlymų neteisėtas vertinimas, perkančiajai organizacijai pateikti pretenzijos.

Teisėjų kolegija nurodo, kad kasacinio teismo yra nuosekliai suformuota tiekėjų teisinio suinteresuotumo viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose praktika, ji šioje nutartyje detaliai nepristatytina (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Emsi“ v. VšĮ CPO LT, bylos Nr. 3K-3-255/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2015 m. kovo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje „Leonhard Weiss RTE AS“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-161-415/2015). Dėl šios praktikos reikšmės ir taikymo nagrinėjamos bylos atveju teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pasisakė dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo. Kasacinio teismo konstatuota, kad spręsdami asmenų procesinio subjektiškumo klausimą teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose, privalo visada įvertinti, ar toks subjektas yra suinteresuotas skundžiamos viešojo pirkimo sutarties sudarymu, įskaitant ir tuos atvejus, kai, pripažinus skundžiamą sutartį negaliojančia, jis pagrįstai galėtų tikėtis, kad iš naujo vykdomos viešojo pirkimo procedūros leis jam konkuruoti su kitais tiekėjais dėl naujos viešojo pirkimo sutarties sudarymo; teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybą, negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo ar besikreipiančio asmens reiškiamų reikalavimų pagrįstumo; sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, patenkinti ar atmesti ieškinį (pvz., tiekėjo galimybė laimėti viešąją pirkimą) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Izraelio bendrovė eVigilo Ltd v. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-7-404/2011, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) jurisprudenciją).

Atsižvelgdama į šiuos argumentus, teisėjų kolegija teisiškai nepagrįstu pripažįsta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų argumentus dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo stokos bei jos galimybės apskųsti perkančiosios organizacijos sprendimus dėl kitų tiekėjų pasiūlymų. Aplinkybė, kad ieškovės neteisėtai atmesto pasiūlymo kaina nėra mažiausia, o procese ji nepateikė argumentų, kodėl kitų pasiūlymų eilėje esančių dalyvių pasiūlymai įvertinti netinkamai, atsižvelgiant į tiekėjos veiksmus dėl supažindinimo su konkurentų pasiūlymais, nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo. Primintina, kad teisinis suinteresuotumas viešojo pirkimo sutartimi, be kita ko, reiškia ir turtinės padėties atkūrimą, ypač kai sutarties sudaryti jau nebeįmanoma, be to, teisinis suinteresuotumas pripažįstamas tiek iš pirkimo procedūrų teisėtai pašalintiems tiekėjams, tiek tokiems ūkio subjektams, kurie neišrinkti laimėtojais. Pažymėtina ir tai, kad teikėjo teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi būti nukreiptas į ginčo pirkimo laimėjimą, bet ir siekį (kiek jis teisėtas ir tinkamai įgyvendinamas) atnaujinti tiekėjų varžymąsi dėl to paties pirkimo objekto, kai ginčo pirkime nelieka apskritai ar tinkamų (pvz., priimtinos kainos) pasiūlymų.

Dėl to tokiu atveju kaip šioje byloje teismai negali atsisakyti ginti ieškovo teisės kvestionuoti perkančiosios organizacijos sprendimus dėl aukštesnėje eilės vietoje esančių pasiūlymų, jei ieškovas tinkamai įgyvendino savo teisių gynybą, inter alia, siekė gauti informaciją, reikalingą vėliau teisme teiksimiems reikalavimams pagrįsti. Nepagrįsta peržiūros procedūroje iš ieškovo reikalauti konkrečiai nurodyti kitų tiekėjų pasiūlymų trūkumus ar netinkamą jų vertinimą, kai šis (ieškovas), teisėtai naudodamasis iš įstatymo išplaukiančiomis teisėmis dėl informacijos gavimo (VPĮ 6 straipsnis), nebuvo supažindintas su prašoma informacija. Be to, tiekėjo teisinis suinteresuotumas negali būti paneigtas dėl to, kad jis dėl pirkimo procedūrų pabaigos įstatyme įtvirtintu sutarties sudarymo pagrindu perkančiajai organizacijai nebegalės teikti pretenzijos, o turės iš karto teikti ieškinį teismui. Galiausiai tiekėjo teisių gynyba negali būti apribota teismui hipotetiškai vertinant galimus perkančiosios organizacijos veiksmus dėl ieškovo pasiūlymo pakartotinio atmetimo dėl per didelės kainos (šiame kontekste žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kamesta“ ir Krevox Europejskie Centrum Ekologiczne Sp. z. o. o. v. AB „Klaipėdos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-293/2011), juolab kad, kaip nurodyta pirmiau, teisinis suinteresuotumas įgyvendinamas, kai dėl teismo ar pačios perkančiosios organizacijos panaikintų ar priimtų naujų sprendimų jai tektų skelbti naują pirkimą.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai tiekėjui pripažintinas teisinis suinteresuotumas, tačiau dėl jo keliamų reikalavimų nėra pagrindo naikinti perkančiosios organizacijos sprendimų dėl pasiūlymų eilės sudarymo, o sudarytą viešojo pirkimo sutartį pripažinti negaliojančia, peržiūros institucija (teismas) vis tiek privalo užtikrinti veiksmingą pažeistų teisių gynybą (nepaneigiant šalių galimybės kvestionuoti VPĮ 6 straipsnio taikymo dėl prašymo supažindinti su kitų tiekėjų pasiūlymais pateikimo momento (savalaikiškumo) ir atskleistinos informacijos apimties, o teismams tai vertinti), inter alia, įpareigojant perkančiąją organizaciją supažindinti su ieškovo prašyta informacija, reikalinga naujai peržiūros procedūrai inicijuoti. Šiame kontekste kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad teismas, pripažinęs, jog perkančioji organizacija nepagrįstai neleido susipažinti su kito tiekėjo pasiūlymo duomenimis, pagal konkrečias atitinkamos bylos aplinkybes sprendžia, ar dėl koncentruotumo ir ekonomiškumo peržiūros procedūrą tęsti teismo procese, ar šalis grąžinti į prieš pažeidimą buvusią padėtį, kur jos iš naujo apsibrėžtų savo ginčo ribas pagal naujai paaiškėjusią informaciją (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Rūdupis“ v. Varėnos rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-495/2013).

Vis dėlto, nepriklausomai nuo to, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai motyvavo ieškovės teisinio suinteresuotumo stoką, dėl to pirmiau nurodytais argumentais teismų vertinimas keičiamas, tačiau, kaip šioje nutartyje jau buvo pažymėta, iš esmės jie priėjo prie teisingos išvados – ieškovė teisinio suinteresuotumo viešojo pirkimo sutartimi ar turtinės padėties atkūrimu neturi. Ši kasacinio teismo pozicija grindžiama toliau pateikiamais argumentais.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė 2014 m. kovo 27 d. raštu atsakovei suformulavo prašymą leisti susipažinti su Konkurso dalyvių, kurių kvalifikacija pripažinta tinkama, pateiktais pasiūlymais. Tokios pačios bendros pozicijos dėl supažindinimo su konkurentų pasiūlymais ieškovė laikėsi inicijuodama antrąją peržiūros procedūrą (pateikdama pretenziją). Vis dėlto teismo proceso metu ieškovė nurodė siauresnį siekiamų susipažinti pasiūlymų dalyvių sąrašą – tik trijų tiekėjų, kurie įrašyti ginčijamoje pasiūlymų eilėje. Šią poziciją įvairiais aspektais ir tikslais kasatorė aiškiai išreiškė ieškinyje (T. 1, b. l. 10), dublike (T. 3, b. l. 99), apeliaciniame skunde (T. 3, b. l. 185), prašyme dėl papildomų įrodymų priėmimo (T. 4, b. l. 6), kasaciniame skunde (T. 4, b. l. 92). Taigi pradiniame prašyme perkančiajai organizacijai ir antroje pretenzijoje nurodyti „pirkimo dalyviai, kurių kvalifikaciją perkančioji organizacija pripažino atitinkančia kvalifikacijos reikalavimus“ iš tiesų apima (arba buvo vėliau sukonkretinti) tik tuos tris dalyvius, kurių pasiūlymai buvo neatmesti dėl kokių nors priežasčių ir įrašyti į eilę.

Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati ieškovė dubliku pateikė Viešojo pirkimo procedūrų ataskaitą, iš kurios matyti, kad, be jos, dar aštuonių tiekėjų pasiūlymai buvo atmesti tuo pačiu pagrindu, t. y. dėl per didelės kainos (T. 3, b. l. 102107). Taigi ji žinojo, kad yra ir kitų panašioje situacijoje esančių tiekėjų, nors ir kartu neinicijavusių peržiūros procedūros. Iš pirmiau nurodytos ataskaitos taip pat matyti, kad iš devynių kartu su ieškove dėl per didelės kainos atmestų pasiūlymų penkiuose nurodyta kaina buvo mažesnė už pateiktą kasatorės pasiūlyme. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovei nepakanka savo teisinį suinteresuotumą dėl Konkurso rezultatų įgyvendinti bei jį ginti tik dėl pasiūlymų eilėje nurodytų tiekėjų pasiūlymo vertinimo, o būtina kvestionuoti bendrai aštuonių mažiausią kainą pateikusių dalyvių pasiūlymų (trijų iš pasiūlymų eilės ir penkių atmestų dėl per didelės kainos, tačiau mažesnės kainos už pasiūlytą ieškovės pasiūlyme) vertinimą. Ši teisėjų kolegijos pozicija dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo tinkamo įgyvendinimo taip pat grindžiama kasacinio teismo praktika dėl šalių grąžinimo į prieš pažeidimą buvusią padėtį.

Kasacinio teismo konstatuota, kad jei neteisėtais pripažinti perkančiosios organizacijos veiksmai bus bendrojo pobūdžio (pvz., neįprastai mažos kainos pasiūlymų nustatymas), į pirminę padėtį neišvengiamai turėtų būti grąžinami visi konkurso dalyviai, nepriklausomai nuo to, dalyvavo jie teismo procese ar ne; nustačius perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, paprastai negaliojančiais pripažįstami tokie jos sprendimai, kurie tiesiogiai apima ne vieno dalyvio teises; dėl to nors tiekėjai tiesiogiai nedalyvauja teismo procese, jie yra „pasyvieji proceso dalyviai“, nes perkančiosios organizacijos iš naujo vykdomos procedūros gali pakeisti jų padėtį; ginčo šalis grąžinus į prieš pažeidimą buvusią padėtį, perkančioji organizacija dėl visų tiekėjų privalo pakartoti bendrojo pobūdžio veiksmus, nes viešojo pirkimo konkurse negalimi du skirtingi perkančiosios organizacijos sprendimai dėl atskirų dalyvių tuo pačiu pagrindu; tai pažeistų tiekėjų lygiateisiškumo principą; tokiai pozicijai įtakos neturi tai, kad perkančioji organizacija dėl iš naujo vykdytinų procedūrų galbūt priims kai kuriuos tapačius sprendimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Pireka“ v. UAB „Neringos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-425/2010).

Pasiūlymų kainos vertinimas kaip tinkamos ar ne VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymo aspektu – bendrojo pobūdžio veiksmai, kuriuos perkančioji organizacija turėtų atlikti dėl visų tokioje pačioje situacijoje esančių tiekėjų teismui ginčo šalis grąžinus į prieš pažeidimą buvusią padėtį. Jei dėl susidėjusių aplinkybių šalys nėra grąžinamos į prieš pažeidimą buvusią padėtį, tai nedaro įtakos ieškovo pažeistų teisių gynybos įgyvendinimui inicijuojant naują peržiūros procedūrą, kurioje turėtų būti ginčijami visų mažesnę kainą pateikusių dalyvių pasiūlymų tinkamumas ir jų vertinimo teisėtumas. Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinio teismo dėl ieškovo teisinio suinteresuotumo įgyvendinimo ginče dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras dėl Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimo jau spręsta, kad nepriklausomai nuo to, jog kiti dalyviai teisme neskundžia dėl jų pačių priimtų sprendimų, ieškovas privalo ginčyti ir tokius perkančiosios organizacijos sprendimus, kai jie susiję su tiekėjo (ieškovo) subjektinėmis teisėmis viešojo pirkimo procedūrose (pvz., dėl pirmos vietos laimėtojo pasiūlymo vertinimo teisėtumo) (žr. mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Autokausta“ v. VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras, bylos Nr. 3K-3-132/2012).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, jei būtų nustatytos reikšmingos aplinkybės (jei po supažindinimo su pasiūlymais, juose visuose būtų rasta reikšmingų trūkumų), aiškiai išreiškė valią ateityje kvestionuoti ir dėl šios teisės gynybos kreipėsi į teismą, tik pirmų trijų tiekėjų pasiūlymus, kasatorė nepagrindžia (ir jau nebegalės) teisinio suinteresuotumo Konkurso rezultatu ir savo pažeistų teisių gynyba (šiame kontekste žr. mutatis mutandis Teisingumo Teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimą Idrodinamica Spurgo Velox ir kt., C-161/13, ECLI:EU:C:2014:307). Net jei ieškovei ir būtų pavykę nuginčyti pirmų trijų vietų tiekėjų pasiūlymų vertinimą, ji negalėtų tikėtis pakeisti Konkurso rezultatų ar dėl nustatytų pažeidimų siekti atkurti turtinę padėtį, nes jos pasiūlyta kaina vis tiek nebūtų laikoma mažiausia (pvz., negalėtų įrodyti priežastinio ryšio naujame deliktinės atsakomybės procese).

 

Dėl perkančiosios organizacijos sprendimų ir veiksmų peržiūros procedūros ir tiekėjo teisių į teisminę gynybą įgyvendinimo veiksmingumo (VPĮ 951 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

 

Kasatorė kasaciniame skunde kelia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumo dėl netinkamo peržiūros procedūros vykdymo ir dėl to pastarajai kylančių teisinių padarinių klausimus. Ieškovės vertinimu, perkančioji organizacija pažeisdama atidėjimo terminą, įtvirtintą įstatyme, neteisėtai sudarė viešojo pirkimo sutartį su Konkurso laimėtoju, todėl šis sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu (VPĮ 951 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija su tokia kasatorės pozicija sutinka iš dalies.

Lietuvoje įtvirtinta peržiūros procedūra apima privalomą ikiteisminę stadiją (VPĮ 93 straipsnio 3 dalis). Šios teisių gynybos stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti jos netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rasa“ v. VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė, bylos Nr. 3K-3-408/2012).

VPĮ 941 straipsnyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, gavusi pretenziją, nedelsdama sustabdo pirkimo procedūrą, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas. Perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties anksčiau negu po 15 dienų nuo rašytinio pranešimo apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams dienos (šio straipsnio 2 dalis). Perkančioji organizacija privalo išnagrinėti pretenziją ir priimti motyvuotą sprendimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pretenzijos gavimo dienos, o apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams, taip pat juos informuoti apie anksčiau praneštų pirkimo procedūros terminų pasikeitimą (šio straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis VPĮ 94 straipsnio 2 dalimi, jeigu perkančioji organizacija per nustatytą terminą neišnagrinėja jai pateiktos pretenzijos, tiekėjas turi teisę pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui per 15 dienų nuo tos dienos, kurią perkančioji organizacija turėjo raštu pranešti apie priimtą sprendimą pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams. Teisėjų kolegija nurodo, kad VPĮ 94 straipsnio 2 dalyje situacijos, kai perkančioji organizacija nevykdo įstatyme įtvirtintos pareigos išnagrinėti jai pateiktos pretenzijos, reglamentavimas nedaro įtakos VPĮ 941 straipsnio 2 dalyje nustatytam atidėjimo terminui, per kurį negali būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Atsižvelgiant į tai, atidėjimo termino, reikšmingo veiksmingai tiekėjo galimai pažeistų teisių gynybai (ieškinio pateikimui teismui), skaičiavimo pradžia iš esmės nesiskirs, nepriklausomai nuo to, ar perkančioji organizacija gautą pretenziją išnagrinės ar ne, išskyrus atvejus, kai pretenzija išnagrinėjama greičiau nei per penkias darbo dienas (tuomet atitinkamai greičiau šis terminas prasideda).

VPĮ 951 straipsnio 1 dalyje, įgyvendinant Tarybos 1989 m. gruodžio 21 d. direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymo ir kito teisės akto, susijusio su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo, kurią iš dalies pakeitė Europos Parlamento ir Tarybos 2007 m. gruodžio 11 d. direktyva 2007/66/EB dėl viešojo sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo (toliau Direktyva 89/665 su pakeitimais – Direktyva 2007/66), nuostatas, įtvirtintos negaliojančio sandorio prezumpcijos, t. y. atvejai, kada teismas privalo viešojo pirkimo sutartį pripažinti negaliojančia, išskyrus, kai dėl viešojo intereso ją būtina išsaugoti, skiriant alternatyviąją sankciją (952 straipsnis). VPĮ 951 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas pripažįsta pirkimo sutartį negaliojančia, kai perkančioji organizacija pažeidė šio įstatymo 941 straipsnio 2 dalies, 95 straipsnio 2 dalies ar 18 straipsnio 9 dalies reikalavimus ir kitus šio įstatymo reikalavimus ir tai turėjo neigiamą įtaką teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio dalyvio galimybėms sudaryti pirkimo sutartį, ir šis dalyvis neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties sudarymo.

Ieškovė teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai privalėjo taikyti imperatyviąsias VPĮ 951 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas bei atsakovės ir Konkurso laimėtojo 2014 m. balandžio 7 d. sandorį, sudarytą pažeidžiant VPĮ 941 straipsnio 2 dalyje nustatytą atidėjimo terminą, pripažinti negaliojančiu. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl VPĮ 951 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, kaip nurodyta pirmiau, vadovaujasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatyta faktine aplinkybe, kad perkančioji organizacija ieškovės pretenziją gavo, perskaitė, tačiau nesiėmė veiksmų ją nagrinėti. Kita vertus, kasacinis teismas vertina byloje nustatytą aplinkybę, susijusią su pačios ieškovės rūpestingumo ir uolumo stoka atsakovei ne visiškai tinkamai pateikiant prieštaravimus dėl išviešintų sprendimų Konkurse.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nekyla poreikio taikyti VPĮ 951 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, nes sandorio pripažinimas negaliojančiu pagal šią nuostatą subordinuotas papildomų sąlygų, kurios byloje nenustatytos. Pirmiau nurodytoje įstatymo nuostatoje įtvirtinta, kad, be atidėjimo termino pažeidimo, turi būti nustatyta, ar tai [šis pažeidimas] turėjo neigiamą įtaką teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio dalyvio galimybėms sudaryti pirkimo sutartį, ir šis dalyvis neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties sudarymo. Šiame kontekste pirmiausia pažymėtina, kad pagal šioje nutartyje nurodytus argumentus ieškovei nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas dėl Konkurso rezultatų, todėl pati kasatorė savo veiksmais paneigė savo galimybes sudaryti viešojo pirkimo sutartį ar atkurti turtinę padėtį.

Kita vertus, net jei ir būtų priešingai, t. y. ieškovė būtų tinkamai įgyvendinusi savo galimai pažeistų teisių gynybą (prašiusi ją supažindinti su aštuonių, o ne trijų tiekėjų pasiūlymais), tokia situacija vis tiek nepatektų į VPĮ 951 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sritį, nes, kaip jau nurodyta, perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą panaikinimas (ir galimas teismo įpareigojimas atsakovei susipažindinti prašoma informacija) sudaro prielaidas pakeisti teisinę situaciją, tačiau savaime (iš karto) jos nemodifikuoja. Dėl to nagrinėjamu atveju ieškovės galimybė sudaryti sutartį būtų sąlyginė (nors ir nebūtų absoliučiai neįmanoma). Be to, viešojo pirkimo sutarties sudarymo dieną ieškovė, įgyvendindama savo teisių gynybą, kreipėsi į perkančiąją organizaciją jos prašydama išnagrinėti 2013 m. kovo 27 d. pretenziją ir pateikdama naują pretenziją dėl nesupažindinimo su konkurentų pasiūlymais.

Nagrinėjamu atveju būtų neracionalu tik dėl atidėjimo termino pažeidimo ir ieškovės nesupažindinimo su kitų [aštuonių] tiekėjų pasiūlymais viešojo pirkimo sutartį pripažinti negaliojančia, laukti, kol ieškovė su prašoma informacija susipažintų ir, jei rastų tariamas konkurentų pasiūlymų neatitiktis, inicijuotų naują peržiūros procedūrą, kurios baigtis priklausytų nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo. Taip pernelyg didelė pirmenybė nepagrįstai būtų suteikta ieškovės teisių gynybai, iš esmės paneigiant perkančiosios organizacijos ir Konkurso laimėtojo interesus. Vis dėlto tai nereiškia, kad tiekėjų prašymai supažindinti su kitų dalyvių pasiūlymais gali būti ignoruojami, jei jie pateikti laikantis įstatymo reikalavimų, nepažeidžia konfidencialios informacijos reikalavimų ir skirti užtikrinti galimai pažeistų teisių veiksmingą gynybą (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013). Kaip šioje nutartyje pažymėta, teismai bet kokiu atveju turi spręsti dėl nenagrinėto ar netenkinto prašymo supažindinti su kitų tiekėjų pasiūlymais, jei ieškovas įrodo savo teisinį suinteresuotumą ir tinkamai jį gina procese (kartu, esant reikalui, taikyti kitas teisių gynybos priemones, pavyzdžiui, laikinąsias apsaugos priemones).

Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos įstatymų leidėjas atidėjimo termino pažeidimą vertina kaip reikšmingą, nustato valstybėms narėms pareigą jį teisiškai įvertinti. Pagal Direktyvos 2007/66 2 e straipsnį valstybės narės privalo nustatyti, ar dėl atidėjimo termino pažeidimo peržiūros institucija sudarytą sandorį pripažįsta negaliojančiu ar taiko alternatyviąsias sankcijas. Lietuvos įstatymų leidėjas VPĮ 952 straipsnio 1 dalimi pasirinko alternatyviųjų sankcijų taikymą kaip atidėjimo termino nesilaikymo, nenustačius kitų VPĮ nuostatų pažeidimo ir aplinkybių, padarinį (VPĮ 952 straipsnio 4 dalis). VPĮ 952 straipsnio 1 dalis – specialioji norma, taikytina joje nustatytais atvejais, todėl viešojo pirkimo sutartys nepripažintinos negaliojančiomis.

Atsižvelgdamas į šį reguliavimą, byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, inter alia, viešojo pirkimo sutarties vertę, jos pobūdį ir galimų alternatyviųjų sankcijų tikslingumą, šalių elgesį ir kt., kasacinis teismas sprendžia atsakovei skirti 6000 Eur baudą, mokėtiną į valstybės biudžetą.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

 

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tais atvejais, kai dėl konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių nėra teisinio pagrindo patenkinti visų ieškinio reikalavimų, taip pat kai nustatoma, jog perkančioji organizacija ieškovui netinkamai užtikrino pasinaudojimą peržiūros procedūra, iš perkančiosios organizacijos ieškovui priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011). Nagrinėjamoje byloje visų teismų konstatuotas VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymo pažeidimas.

Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovė pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose turėjo 3000 Lt (868,86 Eur) išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti. Šios išlaidos priteisiamos ieškovei iš atsakovės. Duomenų apie išlaidas už advokato pagalbą visų trijų instancijų teismuose nepateikta, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

Kasaciniame teisme patirta 15,14 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), jos priteistinos valstybei iš atsakovės.

 

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės bylos rezultatui, teisėjų kolegija nepasisako.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a:

 

Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 2 d. nutartį pakeisti.

Atsakovei VšĮ „Artkomas (j. a. k. 300567434) skirti 6000 (šešių tūkstančių) Eur baudą, mokėtiną į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Perskirstyti proceso šalims pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priteistas bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovei UAB „Struktūra“ (j. a. k. 133457694) iš atsakovės VšĮ „Artkomas“ (j. a. k. 300567434) 579,24 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt devynis Eur 24 ct) žyminio mokesčio už ieškinio ir apeliacinio skundo padavimą.

Kitas ieškovės UAB „Struktūra“ ieškinio dalis atmesti.

Priteisti ieškovei UAB „Struktūra“ (j. a. k. 133457694) iš atsakovės VšĮ „Artkomas“ (j. a. k. 300567434) 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis Eur ir 62 ct) žyminio mokesčio už kasacinio skundo pateikimą.

Priteisti valstybei iš atsakovės VšĮ „Artkomas“ (j. a. k. 300567434) 15,14 Eur (penkiolika Eur ir 14 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme. Valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                        Gražina Davidonienė

 

 

                                                                      Gintaras Kryževičius

 

 

                                                                      Sigita Rudėnaitė


Paminėta tekste:
  • CPK 351 str. Atsiliepimai į kasacinį skundą
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 270 str. Sprendimo turinys
  • 3K-3-119/2011
  • 3K-3-544/2014
  • 3K-3-255/2014
  • 3K-3-161-415/2015
  • 3K-7-404/2011
  • 3K-3-293/2011
  • 3K-3-495/2013
  • 3K-3-425/2010
  • 3K-3-132/2012
  • 3K-3-408/2012