Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-12-20][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-527-916-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-527-916/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Neviešas atsakovas
Neviešas Ieškovas
Kategorijos:
9.1. Bylos dėl konkurencijos
9.1.2. bylos dėl nesąžiningos konkurencijos
9.1.3. bylos dėl draudžiamais konkurenciją ribojančiais veiksmais padarytos žalos atlyginimo
9. BYLOS DĖL KONKURENCIJOS IR VARTOTOJŲ TEISIŲ GYNIMO

?PASTABA: D

Civilinė byla Nr. e3K-3-527-916/2018

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00695-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.5;  

2.1.3.8; 2.8.1.2; 2.8.1.3

(S)  

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Dalios Vasarienės (pranešėja),  

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės X kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės X ieškinį atsakovams A. K. ir uždarajai akcinei bendrovei Y dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų uždraudimo ir žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių komercinės paslapties atskleidimu, nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimą, įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, aiškinimo ir taikymo. 

2.       Ieškovė prašė teismo: 1) įpareigoti atsakovus UAB Y ir A. K. nedelsiant nutraukti visus nesąžiningos konkurencijos su ieškove veiksmus, be kita ko, įpareigoti atsakovus nutraukti UAB X informacijos, kuri laikoma UAB X komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, naudojimą bei turimą tokią informaciją sunaikinti, įpareigoti atsakovus nutraukti UAB X darbuotojų viliojimą; 2) priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų 23 227,63 Eur negautų pajamų; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės UAB Y 8178 Eur nepagrįsto praturtėjimo pajamų; 4) priteisti ieškovei iš atsakovės UAB Y 6 proc. dydžio, iš atsakovo A. K. – 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.  

3.       Ieškovė ieškinį grindė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 16 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 43 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 3 dalies, 6.247–6.249 straipsnių, 6.263 straipsnio 1 dalies, 6.279 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Ji nurodė, kad UAB Y, įdarbinusi buvusį ieškovės darbuotoją A. K., ėmėsi aktyvių nesąžiningos konkurencijos veiksmų, pasinaudodama ieškovės konfidencialia informacija (su klientais susijusiais duomenimis). Pirminė ir pagrindinė ieškovės veikla buvo ir išlieka multimodalinių pervežimų konteineriais organizavimas. Ieškovė teikia, be kita ko, konteinerių ekspedijavimo „nuo durų iki durų“ paslaugas. Atsakovas nuo 2008 m. lapkričio 18 d. dirbo pas ieškovę vadybininku, nuo 2015 m. liepos 9 d. – direktoriaus pavaduotoju, konteinerių ekspedijavimo skyriaus vadovu. Atsakovas 2016 m. vasario 11 d. nutraukė darbo sutartį ir kitą dieną buvo paskirtas atsakovės valdybos nariu, o nuo 2016 m. vasario 17 d. – direktoriumi.

4.       Atsakovė UAB Y yra ieškovės konkurentė, nes teikia krovinių gabenimo paslaugas ir veikia tose pačiose rinkose. Ieškovės darbuotojui perėjus į UAB Y, nuo 2016 m. vasario 12 d. ji veikia ir konteinerių ekspedijavimo rinkoje. Kadangi atsakovė, pasinaudojusi jai atsakovo A. K. atskleista ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija (apie vykdomą ekspedijavimo veiklą ir ieškovės klientus), ėmėsi nesąžiningos konkurencijos veiksmų – pradėjo teikti analogiškas paslaugas šešiems ieškovės klientams, tai ieškovės užsakymai ir gaunamos pajamos iš jų staiga sumažėjo (arba nutrūko).

5.       Ieškovė nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. iš savo klientų (duomenys neskelbtini) negavo 252 749 Eur pajamų. Pagal negautų pajamų sumą apskaičiuota pelno marža sudaro 9,19 proc. ir yra lygi 23 227,63 Eur. Ši suma pripažintina ieškovės negautu grynuoju pelnu. Negautos pajamos ieškovei priteistinos solidariai iš atsakovų, nes žala padaryta bendrais jų veiksmais.

6.       Atsakovės UAB Y pajamos iš buvusios ieškovės klientės UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. sudarė 192 447 Eur. Pagal atsakovės finansinės atskaitomybės duomenis, 2015 m. jos iš paslaugų pardavimo gauta turtinė nauda sudarė 4,25 proc., todėl atsakovės gauta turtinė nauda (nepagrįstas praturtėjimas) iš UAB (duomenys neskelbtini) gautų pajamų sudaro 8178 Eur (192 447 Eur x 4,25 proc.).

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

7.       Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė; 2016 m. spalio 3 d. nutartimi atsakovų turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; atsakovei iš ieškovės priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 

8.       Teismas, be kita ko, nustatė, kad: pirminė ir pagrindinė ieškovės veikla multimodalinių pervežimų konteineriais organizavimas; atsakovas A. K. pradėjo dirbti ieškovės įmonėje nuo jos veiklos pradžios – 2008 m. lapkričio 18 d. darbo sutarties pagrindu; nuo 2008 m. lapkričio 18 d. atsakovas dirbo vadybininku; nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. – vyriausiuoju vadybininku; nuo 2011 m. balandžio 20 d. – pardavimų vadovu; nuo 2012 m. sausio 2 d. – direktoriaus pavaduotoju; nuo 2015 m. liepos 9 d. iki 2016 m. vasario 11 d. (darbo sutarties nutraukimo) – direktoriaus pavaduotoju, konteinerių ekspedijavimo skyriaus vadovu; atsakovas, kaip vadybininkas, be kita ko, buvo atsakingas už kvalifikuotas konsultacijas ir klientų informavimą apie įmonės teikiamas paslaugas, kontaktų su esamais klientais palaikymą, santykių su aptarnaujamų bendrovių klientais užtikrinimą, rinkos tyrimo atlikimą, kontaktų su verslo partneriais užmezgimą, informacijos reikalingos ryšiams plėtoti, parengimą, informacijos apie klientų pageidavimus, poreikius ir pretenzijas rinkimą bei pateikimą įmonės administracijai; kaip pardavimų vadovas – už pardavimų veiklos organizavimą ir kontroliavimą, darbą su esamais ir potencialiais klientais ir užsakovais bei jų paiešką, tikslinės rinkos stebėjimą ir efektyvų reagavimą į pokyčius, konkurentų veiksmų prognozavimą ir tyrimą; kaip direktoriaus pavaduotojas – už perspektyvių priemonių, reikalingų įmonės veiklai plėtoti, nustatymą ir organizavimą, bendradarbiavimą su akcininkais, įgyvendinant projektus, susijusius su įmonės ūkine veikla, verslo plėtojimo galimybių analizavimą (tapačios pareigos nustatytos ir dirbant direktoriaus pavaduotoju, konteinerių skyriaus vadovu); 2016 m. vasario 11 d. atsakovas A. K. nutraukė darbo sutartį su ieškove Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 1 dalies pagrindu; 2016 m. vasario 12 d. jis paskirtas UAB Y valdybos nariu, 2016 m. vasario 17 d. – direktoriumi.

9.       Teismas laikė neįrodytais ieškovės argumentus, kad atsakovai perviliojo ieškovės darbuotojus. Vertindamas ieškovės argumentus dėl ieškovės klientų perviliojimo, teismas rėmėsi Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis ir konstatavo, kad ieškinyje nurodomos faktinės aplinkybės nepatvirtina nesąžiningos konkurencijos veiksmų, t. y. nesąžiningo konfidencialios informacijos panaudojimo siekiant naudos. Ieškovė nepateikė  konkrečių duomenų ar rašytinių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovai pasinaudojo ieškovės konfidencialia informacija, siekdami pervilioti jos klientus. Vienintelis ieškovės pateiktas įrodymas dėl sumažėjusios ieškovės apyvartos nepagrindžia atsakovų neteisėtų veiksmų.

10.       Atsakovė neginčija fakto, kad ieškovės įvardyti klientai naudojasi jos paslaugomis, tačiau ieškovė, teismo vertinimu, nepagrindžia  priežastinio ryšio tarp sumažėjusios ieškovės apyvartos ir ieškovės nurodomų neteisėtų atsakovų veiksmų.

11.       Atsakovų pateikti įrodymai – elektroniniai susirašinėjimai, rašytiniai paaiškinimai, teismo vertinimu, pagrindžia, kad visi klientai, kuriems UAB Y teikė krovinių ekspedijavimo ir logistikos paslaugas, į atsakovę kreipėsi patys su paklausimais dėl krovinių pervežimo kainos ir galimybės bendradarbiauti. Taigi atsakovės pateikti duomenys paneigia ieškovės teiginius, kad atsakovas, pasinaudodamas ieškovės komercine paslaptimi, atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, perviliojo ieškovės klientus.

12.       Teismas laikė nepagrįstu ieškovės teiginį, kad atsakovė pradėjo teikti konteinerių ekspedijavimo paslaugas tik nuo 2016 m. vasario 12 d. (po A. K. įsidarbinimo atsakovės įmonėje). Konteinerių ekspedijavimo rinkoje atsakovė veikia nuo pat įsisteigimo, kaip ir visa įmonių grupė (duomenys neskelbtini). Elektroninis susirašinėjimas su (duomenys neskelbtini) bei susitarimas su (duomenys neskelbtini) dėl 28 konteinerių ekspedijavimo patvirtina, kad atsakovė 2014 m. spalio 20 d. susitarė (bendravo) su (duomenys neskelbtini) dėl konteinerių ekspedijavimo paslaugų teikimo. Ieškovė nepateikė esminių įrodymų, argumentų, kurie leistų preziumuoti atsakovų neteisėtus veiksmus.

13.       Teismas nurodė, kad negautų pajamų dydį ieškovė apskaičiuoja pagal pateiktą 2017 m. balandžio 13 d. pažymą apie pajamas iš A. K. kuruotų klientų, teigdama, kad pajamos iš penkių klientų nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. turėtų būti tolygios pajamoms, gautoms nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. Teismo vertinimu, negalima teigti, jog per skirtingus tos pačios trukmės ataskaitinius laikotarpius apyvarta iš tų pačių klientų yra bei turi būti vienoda. Pelnas priklauso nuo įvairių aplinkybių: ekonominės situacijos, besikeičiančios kainodaros ir kt. Ieškovė nepateikė duomenų, kad po A. K. įsidarbinimo pas atsakovę gavo mažiau užsakymų iš penkių klientų nei per tą patį laikotarpį iki darbo sutarties su atsakovu nutraukimo. Teismas sprendė, kad galbūt ne užsakymų skaičius, o tik krovinių apimtis pasikeitė, dėl to galėjo sumažėti pajamos bei pelnas. Be to, ieškovė nepateikė duomenų, kaip kiti asmenys gebėjo toliau bendradarbiauti su A. K. kuruotais klientais.

14.       Teismas nurodė, kad ieškovė atsakovės gautas pajamas nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. iš UAB (duomenys neskelbtini) prilygina nepagrįstam praturtėjimui, tačiau neįrodė nė vienos prielaidos tam (CK 6.242 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011).

15.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

16.       Kolegija rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnio nuostatomis, kasacinio teismo išaiškinimais 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014, 2016 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 ir sprendė priimti atsakovų kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus naujus įrodymus. Kolegija įvertino atsakovų argumentus, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė atsirado tik apeliacinio proceso metu, nes ieškovė apeliaciniame skunde abejoja (duomenys neskelbtini) sutarties įgyvendinimu; ieškovės prašymo nepriimti naujų įrodymų argumentus, kad atsakovai neteisingai interpretuoja ieškovės poziciją byloje, nes ieškovė nuo pat pradžių teigė, kad atsakovė iki A. K. priėmimo į darbą neužsiėmė krovinių konteineriuose pervežimu jūra; atsakovai patys pasirinko byloje šią aplinkybę įrodinėti vien tik (duomenys neskelbtini) sutartimi. Kolegija motyvavo, kad pirmosios instancijos teismas atsakovų pateiktą (duomenys neskelbtini) sutartį pripažino pakankamu atsakovės konteinerių gabenimo jūra praktikos įrodymu, taip pat kitus atsakovų pateiktus duomenis vertino kaip pagrindžiančius jų atsikirtimų pagrįstumą, todėl, ieškovei ginčijant teismo išvadas ir abejojant teismui pateiktų įrodymų pakankamumu, nauji atsakovų pateikti įrodymai yra priimtini ir vertintini kartu su jau byloje esančiais, nes jie atskleidžia išsamesnes šalių veiklos ir verslo specifikos aplinkybes.

17.       Kolegija, pasisakydama dėl atsakovės UAB Y patirties jūrinių konteinerių pervežimo srityje, sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ne tik į atsakovės, bet ir į visos įmonių grupės (duomenys neskelbtini) veiklą, nes atsakovė pradėjo veikti multimodalinių krovinių pervežimo paslaugų rinkoje, perėmusi praktinę patirtį (angl. know-how) iš šioje įmonių grupėje veikiančių bendrovių. Atsakovė buvo įsteigta 2013 m. (duomenys neskelbtini), nes įmonių grupė siekė teikti multimodalinių pervežimų paslaugas.

18.       Kolegija laikė nepagrįstu ieškovės teiginį, kad tik nuo A. K. įsidarbinimo UAB Y pradėjo teikti gabenimo jūriniais konteineriais paslaugas, sprendė, kad (duomenys neskelbtini) sutartis ir atsakovės bei (duomenys neskelbtini) sudaryta (duomenys neskelbtini) sutartis patvirtina, jog atsakovė analogiškas ieškovės teikiamoms paslaugas pradėjo teikti nuo 2014 m. ir kryptingai jas plėtojo 2015 m. Nors ieškovė pagrįstai teigia, kad (duomenys neskelbtini) sutarties priede A nurodytas gabenimo projektas maršrutais (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti CMR važtaraščiai, PVM sąskaitos faktūros bei 2015 m. spalio 4 d. ir 2015 m. gruodžio 2 d. konosamentai patvirtina, kad kroviniai iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) buvo pervežti kelių transportu, o iš (duomenys neskelbtini) konteineriais kroviniai buvo gabenami į (duomenys neskelbtini) uostą pasitelkiant (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) konteinerių transportavimo linijas. Taigi atsakovė jau nuo 2014 m. pradėjo kryptingai plėtoti gabenimo jūriniais konteineriais verslą.

19.       Kolegija rėmėsi CK 1.116 straipsnio 1 dalies, Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4, 5 dalių nuostatomis, nustatė, kad ieškovė su A. K. nebuvo sudariusi nekonkuravimo sutarties, tačiau 2008 m. lapkričio 18 d. sudarytoje Darbo sutartyje buvo nurodyta, jog darbuotojas įsipareigoja išlaikyti visišką komercinių paslapčių ir kitos konfidencialios informacijos slaptumą, 2011 m. vasario 7 d. šalių sudaryta konfidencialumo sutartis, kurios priede Nr. 1 nurodyta konfidencialia laikoma informacija, 2016 m. vasario 11 d. susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo šalys nustatė, jog darbuotojas įsipareigoja laikytis darbo sutartyje, konfidencialumo sutartyje nustatytų įsipareigojimų, kurie galioja ir pasibaigus darbo santykiams, saugoti, neatskleisti, neplatinti ir neperduoti darbdavio ir susijusių įmonių konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių.

20.       Spręsdama dėl ieškovės argumentų, kad A. K. kuruoti klientai (duomenys neskelbtini), kuriems ieškovė teikė jūrinių konteinerių ekspedijavimo paslaugas, perėjo pas atsakovę UAB Y nuo tada, kai A. K. pradėjo dirbti šioje įmonėje, todėl ieškovė patyrė nuostolių, nes negavo pajamų iš šių klientų, pagrįstumo, kolegija pacitavo kasacinio teismo išaiškinimus dėl įrodinėjimo specifikos civilinėse bylose, kuriose sprendžiamas nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012, 2013 m. birželio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2013, 2014 m. spalio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014 (be kitų, kad ieškovo klientų perėjimas pas atsakovą, kai atsakovą įsteigė (jame įsidarbino) buvę ieškovo darbuotojai, yra pakankamas įrodymas, jog atsakovas pasinaudojo ieškovo komercinę paslaptį sudarančia informacija, kartu ir perviliojo klientus), taip pat išaiškinimus dėl informacijos apie asmens klientus pripažinimo komercine paslaptimi požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015) ir apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

21.       Kolegija vertino faktines aplinkybes, kad ieškovės klientų sąrašai buvo laikomi konfidencialia informacija, atsakovas A. K. buvo įsipareigojęs jos neatskleisti tretiesiems asmenims, jis iš viso kuravo 26 klientus, su atsakove pradėjo bendradarbiauti šeši iš jų. Kolegijos vertinimu, vien tik dalies klientų perėjimas nepatvirtina, kad tai įvyko tik dėl buvusio ieškovės darbuotojo A. K. nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Ieškovė nebuvo pateikusi duomenų, galinčių patvirtinti, kad su nurodytais šešiais klientais būtų sudarytos ilgalaikio bendradarbiavimo sutartys, kurias jie būtų nutraukę po atsakovo išėjimo iš darbo, ar kad periodiškai ilgą laiką buvo sudaromos trumpalaikės vienkartinių užsakymų sutartys. Atsižvelgdama į klientų patvirtinimus, kad jie savanoriškai bendradarbiauja su atsakove, savo iniciatyva kreipėsi į atsakovę dėl galimybės sudaryti sutartį (duomenys neskelbtini) 2017 m. vasario 6 d. raštu patvirtino, jog jau trejus metus bendradarbiauja su (duomenys neskelbtini) įmonių grupe, o atsakovo A. K. perėjimas dirbti pas atsakovę neturėjo įtakos klientės santykiams su ieškove, UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pačios kreipėsi į atsakovę ir teiravosi dėl jiems tinkamų paslaugų teikimo, UAB (duomenys neskelbtini) naudojosi ne vien ieškovės, bet ir kitų gabenimo paslaugas teikusių įmonių paslaugomis), kolegija padarė išvadą, kad atsakovai pateikė teismui pakankamai duomenų, paneigiančių prezumpciją dėl klientų perėjimo vertinimo, kaip patvirtinančio nesąžiningos konkurencijos veiksmus.

22.       Kolegija pripažino, kad ieškovės pajamų sumažėjimą bei šešių klientų perėjimą pas atsakovę nulėmė ne jos buvusio darbuotojo nesąžiningi veiksmai, pasinaudojant ieškovės konfidencialia informacija, o kitos aplinkybės, susijusios su pokyčiais rinkoje arba paslaugų teikimo kokybe.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

23.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 14 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės reikalavimai dėl nuostolių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, ir priimti naują sprendimą dėl šios dalies – ieškinį patenkinti, priteisiant ieškovei solidariai iš atsakovių 23 227,63 Eur ieškovės negautų pajamų; ieškovei iš atsakovės UAB Y 8178 Eur turtinės naudos, procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1.                      Apeliacinės instancijos teismas esmės pažeidė CPK 314 straipsnio nuostatas, nes neturėjo teisinio pagrindo priimti atsakovų kartu su atsiliepimu pateiktus naujus įrodymus ir jais grįsti skundžiamos nutarties išvadas. Priėmus naujus įrodymus iš esmės sudaryta galimybė pašalinti atsakovams priklausančios įrodinėjimo pareigos (CPK 12, 178 straipsniai) vykdymo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trūkumus bei išspręsti atsakovų pozicijai pagrįsti pateiktų įrodymų pakankamumo problemą pagal CPK 185 straipsnį.

23.2.                      Teismas netinkamai taikė Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 5 dalies, 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 4 dalies, CK 1.116 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas, nepagrįstai nekonstatavo nesąžiningos konkurencijos veiksmų.   

23.2.1.                      Teismas neteisingai sprendė, kad atsakovė UAB Y 2014, 2015 metais teikė krovinių gabenimo jūriniais konteineriais paslaugas ir tokios paslaugos buvo analogiškos ieškovės teiktoms paslaugoms, t. y. neteisingai apibūdino ieškovės veiklos pobūdį, atsakovės veiklos 2014 ir 2015 metais pobūdį bei nepagrįstai ją prilygino ieškovės veiklai; nepagrįstai sprendė, kad atsakovė turėjo verslo praktikos (įdirbio) jūrinių konteinerių pervežimo srityje:

23.2.1.1.                       aplinkybė, kad konteinerių jūriniu transportu pervežimo srityje veikia įmonių grupė (duomenys neskelbtini), kuriai priklauso atsakovė, neturi teisinės reikšmės, nes savaime nepatvirtina, kad iki 2016 m. vasario 17 d. tokio pobūdžio paslaugas teikė būtent atsakovė UAB Y; 

23.2.1.2.                       (duomenys neskelbtini) sutartimi susitarta dėl bendradarbiavimo ateityje, taigi ji savaime neįrodo, kad atsakovė faktiškai suteikė bent vieną krovinių ekspedijavimo konteineriais paslaugą;

23.2.1.3.                              (duomenys neskelbtini) sutartis dėl neaiškaus paslaugos turinio taip pat savaime negali patvirtinti, kad joje nurodytas paslaugas atsakovė faktiškai suteikė; 

23.2.1.4.                       iš atsakovų pateikto elektroninio susirašinėjimo laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2016 m. vasario 17 d. turinio neaišku, apie kokias konkrečiai skolas kalbama, ar jos susijusios su (duomenys neskelbtini) sutartimi;

23.2.1.5.                       atsižvelgiant į teismo išvadą, atsakovės įdirbis nuo 2013 metų apsiribojo tik dviejų sutarčių su vieninteliu klientu vykdymu; neaišku, kaip šeši ieškovės klientai apie tai sužinojo, kodėl pradėjo bendradarbiauti su atsakove būtent po atsakovo įsidarbinimo; 

23.2.1.6.                       naujai pateikti įrodymai nepagrindžia, kad būtent atsakovė teikė paslaugas ir kad tai buvo multimodalinio krovinių pervežimo organizavimo paslaugų teikimas.

23.2.2.                      Atsakovo A. K. darbinė veikla ieškovės įmonėje buvo susijusi su jūrinių konteinerių ekspedijavimo paslaugos teikimo sritimi. Iki 2016 m. vasario 11 d. (išėjimo) atsakovas vykdė įmonės direktoriaus pavaduotojo / konteinerių skyriaus vadovo pareigas. Per gana trumpą laiką nuo atsakovo įsidarbinimo UAB Y ši bendrovė pradėjo teikti krovinių jūriniais konteineriais ekspedijavimo paslaugas iš karto šešiems (ilgalaikiams ir mokiems) atsakovo kuruotiems ieškovės klientams: (duomenys neskelbtini). 

23.2.3.                              Atsakovas A. K. buvo įsipareigojęs išlaikyti ieškovės komercinių paslapčių ir kitos konfidencialios informacijos slaptumą, jos neatskleisti tretiesiems asmenims. Atsakovas disponavo išsamia informacija apie ieškovės klientus, įskaitant specifinius duomenis. Ši informacija laikytina komercine paslaptimi (CK 1.116 straipsnio 1 dalis). Ieškovė dėjo protingas pastangas jai išsaugoti (Darbo sutarties sąlygos, Konfidencialumo sutartis, kt.). Atsakovas, kaip UAB Y administracijos vadovas, galėjo šiems klientams pasiūlyti palankesnes sąlygas nei ieškovė, nežinodama apie atsakovės siūlomų paslaugų sąlygas. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad UAB Y finansinė padėtis iki A. K. įsidarbinimo buvo sudėtinga. 

23.2.4.                      Atsakovė UAB Y per 9,5 mėn. iš pirmiau nurodytų klientų gavo 509 023 Eur be PVM pajamų, kurios iš esmės atitiko pajamas (531 462 Eur be PVM), kurias per tokios pat trukmės ankstesnį laikotarpį iš buvo gavusi ieškovė.

23.2.5.                      Atsakovui A. K. civilinė atsakomybė kilo darbo sutarties pagrindu, nes jo įsipareigojimas neatskleisti (neperduoti) kitiems asmenims ieškovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos, kurio atsakovas neįvykdė, turėjo galioti ir po darbo sutarties pabaigos (CK 1.116 straipsnio 4 dalis, Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalis). Atsakovei UAB Y civilinė atsakomybė kilo iš delikto (CK 1.116 straipsnio 4 dalis, Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes atsakovė neteisėtai iš A. K. įgijo ieškovės komercinę paslaptį ir ją panaudojo, siekdama nesąžiningai konkuruoti su ieškove, t. y. gauti neteisėtos turtinės naudos ieškovės sąskaita.

23.3.                      Teismas neturėjo teisinio pagrindo daryti išvadą, kad atsakovai pateikė pakankamai duomenų, paneigiančių prezumpciją dėl klientų perėjimo vertinimo, kaip patvirtinančio nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Pažeistos CPK 12, 176, 178, 185 straipsnių, 177 straipsnio 13 dalių, 192 straipsnio 8 dalies, 331 straipsnio 4 dalies nuostatos. Nors skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo įrodinėjimo specifika, tačiau į ją neatsižvelgta.   

23.3.1.                      Bylos duomenų visuma teikė pagrindą daryti išvadą, kad UAB Y perėmė dalį ieškovės klientų, su kuriais dirbo ir asmeniškai žinojo atsakovas A. K.. Atsakovų pateikti tik du susitarimai, kurie neįrodo paslaugų suteikimo fakto, krovinių pervežimo jūriniu transportu. Klientų rašytiniai patvirtinimai nepaneigia ieškovės įrodinėtų aplinkybių (komercinės paslapties neteisėto įgijimo, pasinaudojimo, klientų perviliojimo), tik patvirtina, kad klientai savo valia pradėjo bendradarbiauti su atsakove, nesant netinkamos kokybės ieškovės teiktų paslaugų faktų. Šie patvirtinimai negali būti laikomi rašytiniais įrodymais CPK 197 straipsnio prasme. Atsakovų selektyviai parinkti duomenys liudija apie bendravimo su klientais pažengusį etapą. Aplinkybę apie atsakovo A. K. nedalyvavimą klientams bandant užmegzti santykius su UAB Y paneigia ieškovės pateikti elektroninio susirašinėjimo duomenys, iš kurių matyti, jog klientų užsakymai per klaidą buvo atsiųsti būtent atsakovui A. K. jo buvusiu darbiniu ieškovės įmonėje elektroninio pašto adresu.

23.4.                      Byloje yra teisinis pagrindas taikyti Konkurencijos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies, CK 1.116 straipsnio 4 dalies, 6.249 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas. Ūkio subjektų, pažeidusių Konkurencijos įstatymo nuostatas, pareiga atlyginti žalą įtvirtinta Konkurencijos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje. Pareiga atlyginti nuostolius dėl komercinės paslapties neteisėto įgijimo ir (ar) panaudojimo bei atskleidimo įtvirtinta CK 1.116 straipsnio 4 dalyje. Nuostoliais CK 1.116 straipsnio 4 dalies prasme gali būti ne tik tiesioginiai nuostoliai, bet ir negautos pajamos, taip pat pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę paslaptį. CK 6.249 straipsnio 2 dalis leidžia kreditoriui teisme reikalauti, kad atsakovo gauta nauda būtų pripažinta kreditoriaus nuostoliais. Reikalaujant iš atsakingo asmens gautos turtinės naudos (nepagrįsto praturtėjimo) atlyginimo CK 1.116 straipsnio 4 dalies, Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio, 43 straipsnio 1 dalies pagrindu, nereikia įrodinėti CK 6.237 straipsnyje ar CK 6.242 straipsnyje įtvirtintų sąlygų. Teismas nepagrįstai sprendė priešingai. 

23.5.                      Atsakovai iš atsakovės UAB Y priteistinos 8178 Eur gautos turtinės naudos (nepagrįsto praturtėjimo) dydžio apskaičiavimo pagrįstumo neginčijo, todėl šis reikalavimas turėjo būti patenkintas.

23.6.                      Byloje surinkti įrodymai sudaro pagrindą priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų 23 227,63 Eur negautų pajamų (Konkurencijos įstatymo 43 straipsnis, CK 1.116 straipsnio 4 dalis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė savo finansinės apskaitos duomenis apie paslaugas, jos teiktas klientams analogiškos trukmės artimiausiu laikotarpiu, tokių paslaugų vertes, taip pat duomenis apie ieškovės tuomet gauto pelno maržą (pelno maržos vidurkį). Atsakovai byloje pateikė duomenis apie per analogiškos trukmės laikotarpį klientams suteiktų paslaugų vertę, gautas pajamas. Taigi pagal šiuos duomenis galima apskaičiuoti ieškovės dėl atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmų negauto gryno pelno dydį.

24.       Atsakovai atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

24.1.                      Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, taigi apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą juos priimti ir tinkamai motyvavo. Atsakovų pateikti dokumentai turi glaudų ryšį su byloje įrodinėtomis (duomenys neskelbtini) sutarties vykdymo aplinkybėmis, jie pagrindė reikšmingas sprendžiant ginčą aplinkybes. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmiau nurodytos sutarties vykdymo aplinkybių ieškovė nekvestionavo. Atsakovai siekė atsikirsti į ieškovės apeliaciniame skunde nurodytą argumentą, jog būtent ši sutartis neįrodo, kad atsakovė faktiškai suteikė bent vieną krovinių ekspedijavimo konteineriais paslaugą, bei patvirtinti teismo konstatuotą faktinę aplinkybę. Atsakovai nepiktnaudžiavo procesu, neužvilkino jo, atskleidė bylai reikšmingus duomenis. Ieškovė ne tik susipažino su dokumentais, bet ir pateikė savo poziciją dėl jų priėmimo, šią teismas įvertino. Taigi ieškovės procesinės teisės nebuvo pažeistos (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis, 200 straipsnio 3 dalis). Nauji įrodymai iš esmės pagrindė aplinkybę, kurią atsakovai įrodinėjo viso proceso metu (kad atsakovė užsiėmė multimodalinių krovinių ekspedicija nuo 2014 metų). Teismas nutartį grindė įrodymų visuma, o nauji įrodymai neturėjo esminės reikšmės sprendžiant ginčą.

24.2.                      Ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovės teikiamų multimodalinių krovinių ekspedijavimo paslaugų veiklos pobūdį, paslaugų teikimą iki įsidarbinant atsakovui. Atsakovei buvo perduota įmonių grupės geroji verslo praktika. Atsakovė įsteigta Klaipėdoje, taigi siekta teikti multimodalinių pervežimų paslaugas. Teismui pateiktos dvi sutartys bei jų įvykdymą patvirtinantys dokumentai laikytini pakankamais, atsakovai nesiekė pateikti visų klientų, kuriems iki įsidarbinant atsakovui buvo suteiktos ginčo paslaugos, sutarčių..  

24.3.                      Ieškovė nenurodė aplinkybių, kad A. K., žinojęs ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją ir veikdamas atsakovės vardu šią informaciją nesąžiningai panaudojo atsakovės ūkinėje komercinėje veikloje. Neįrodyta, kad klientai prarasti, pajamos ir užsakymai sumažėję dėl atsakovų neteisėtų veiksmų.

24.4.                      Teismai laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių. Įrodymų visetas pagrįstai leido teismui padaryti išvadą, jog bylos metu surinkti duomenys (atsakovų pateikti įrodymai (klientų rašytiniai paaiškinimai, susirašinėjimai su jais) paneigia prezumciją dėl klientų perėjimo vertinimo, kaip patvirtinančio nesąžininingos konkurencijos veiksmus. Nepateikta net netiesioginių įrodymų, kad A. K. perdavė ieškovės komercinę paslaptį atsakovei, nepagrįstas priežastinis ryšys. Atsakovas nebuvo sudaręs su ieškove nekonkuravimo sutarties. Ieškovė atsakovų neteisėtus veiksmus įrodinėjo vien pažyma apie sumažėjusias pajamas. Teismas neturėjo diskrecijos spręsti dėl priežasčių, dėl kurių sumažėjo ieškovės pajamos.

24.5.                      Ieškovė reikalavimą priteisti nepagrįsto praturtėjimo sumą (CK 1.116 straipsnio 4 dalis) turėjo grįsti nepagrįsto praturtėjimo prielaidomis. Kasacinis teismas CK 1.116 straipsnio 4 dalies nuostatą tiesiogiai sieja su CK 6.237 straipsnio 1 dalimi (žr. 2016 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).   

.            

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl įrodinėjimo specifikos esant ginčui dėl nesąžiningos konkurencijos, atskleidus ir panaudojus komercinę paslaptį, susijusią su ūkio subjekto klientais, ir dėl to padarytų nuostolių atlyginimo

 

25.       Komercinės paslaptys yra pramoninės nuosavybės objektas, taigi – svarbi konkuravimo rinkoje priemonė. Kokie kriterijai keliami informacijai, kad ši būtų traktuojama ir saugoma kaip įmonės komercinė paslaptis, pateikta CK 1.116 straipsnio 1 dalyje – tai informacijos slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos šiai informacijai išsaugoti. Rinkos informacijai, sudarančiai komercinę paslaptį, priskiriamas, be kita ko, ūkio subjekto klientų sąrašas. Ši informacija užtikrina ūkio subjekto pranašumą prieš kitus ūkio subjektus, ji yra neatskiriamas rinkos elementas, todėl šios informacijos atskleidimas tretiesiems asmenims gali lemti sąžiningos konkurencijos pažeidimą.

26.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad paprastai įmonės klientu laikomas nuolatinis prekių ar paslaugų pirkėjas. Įgautas kliento pasitikėjimas, parinktas kliento siekius ir poreikius atitinkantis produktas garantuoja kliento lojalumą bei įmonės vardo žinomumo augimą. Investuoti į turimą klientą įmonėms apsimoka labiau nei bandyti pritraukti naujų, nes iš lojalių klientų jos gali uždirbti daugiau pelno nei iš naujai pritrauktų, todėl praktikoje pripažįstama, kad ūkio subjekto klientų sąrašas priskirtinas rinkų informacijai, sudarančiai komercinę paslaptį. Komercinę vertę turi ne vien tokia informacija, o būtent duomenys apie tai, kokių partnerių paslaugomis bei kokiomis sąlygomis toks ūkio subjektas naudojasi, nes tik tokia informacija gali suteikti ūkio subjektui pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Informacija apie užsakovus susideda iš daugelio įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryšius, t. y. informacija apie tai, kokios konkrečios įmonės turi paslaugų užsakymo poreikį, koks tų įmonių mokumas, finansinė būklė, patikimumas, kas konkrečioje įmonėje priima sprendimus dėl pervežimo užsakymo, transportavimo kainų nustatymo, kokios yra planuojamos pervežimų užsakymo apimtys, kokio tipo krovinius veža užsakovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014). 

27.       Duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pvz., kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 45 punktas).

28.       CK nuostatose, galiojusiose laikotarpiu, kuriuo, kaip įrodinėja ieškovė, buvo atskleista jos komercinė paslaptis ir buvo atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmai, ir už kurį dėl šių veiksmų ieškovė prašo priteisti žalos atlyginimą (negautas pajamas ir gautą turtinę naudą), buvo nustatyta, kad asmenys, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius. Pareigą atlyginti padarytus nuostolius taip pat turi darbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutartį atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį, ar kitokios sutarties šalis, atskleidusi gautą komercinę paslaptį pažeisdama sutartį. Nuostoliais šiuo atveju laikomos paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos bei negautos pajamos. Pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę (gamybinę) paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu (CK 1.116 straipsnio 4 dalis).  

29.       Konkurencijos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 15 straipsnyje įtvirtintas nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimas, nustatyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui (1 dalies 3 punktas). Asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatyta kitaip (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalis). Šis įpareigojimas taikomas nepriklausomai nuo to, ar sudarytas nekonkuravimo susitarimas ar konfidencialumo susitarimas. Pagal Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų nuostatas ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo, žalos atlyginimo.  

30.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 1.116 straipsnio 4 dalis nuo Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto atribojama, pirma, pagal subjektus, kuriems taikomos atitinkamos normos, – CK 1.116 straipsnio 4 dalis taikoma visiems asmenims, o Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas – tik ūkio subjektams, antra, šios teisės normos atskiriamos pagal tikslo konkuruoti egzistavimą arba neegzistavimą – kai jo nėra, taikomas tik CK 1.116 straipsnis, jam esant – ir Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 83 punktas).

31.       Sprendžiant dėl įmonės darbuotojo dėl neteisėto komercinės paslapties atskleidimo ūkio subjektui padarytos žalos atlyginimo taikytina CK 1.116 straipsnio 3 dalis, taip pat Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostata, kurioje įtvirtintas įpareigojimas asmenims neatskleisti įmonės komercinės paslapties ir jos nenaudoti nepraėjus vieniems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatyta kitaip (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015).

32.       Tais atvejais, kai žala padaroma bendrais kelių subjektų veiksmais, reikia nustatyti kiekvieno iš jų civilinės atsakomybės sąlygas ir ribas. Tokio pobūdžio bylose gali būti reiškiami reikalavimai dėl: 1) komercinės paslapties sukūrimo, naudojimo, tobulinimo išlaidų (tiesioginiai nuostoliai) priteisimo; 2) negautų pajamų (netiesioginiai nuostoliai) priteisimo; 3) nepagrįsto praturtėjimo sumos priteisimo. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia pirmiausia atskirai įvertinti kiekvieną iš pareikštų reikalavimų – kas atliko neteisėtus veiksmus, kokia žala atsirado, kuo ji pasireiškė. Veiksmų bendrumas vertinamas kiekvieno reikalavimo atžvilgiu atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 92–95 punktai).

33.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti žalos atlyginimą iš atsakovų dėl jų neteisėtų veiksmų  ieškovės komercinės paslapties atskleidimo, jos įgijimo ir panaudojimo, atliekant nesąžiningos konkurencijos veiksmus, t. y. turint tikslą konkuruoti: solidariai iš atsakovų ji prašė priteisti savo negautas pajamas už konkretų laikotarpį, vien iš atsakovės UAB Y – šios įmonės pajamas, gautas atitinkamą laikotarpį neteisėtai naudojant komercinę paslaptį, kurios pagal teisinį reguliavimą laikomos nepagrįstu praturtėjimu.

34.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.116 straipsnio 4 dalies nuostata, jog pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu, negali būti suprantama taip, kad nukentėjęs asmuo reikalauti priteisti iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų gautą naudą gali tik reikšdamas reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo priteisimo. Nuo nesąžiningos konkurencijos veiksmų nukentėjęs asmuo savo pažeistas teises turi ginti reikšdamas ieškinį dėl civilinės atsakomybės taikymo ir iš neteisėtų veiksmų gauta nauda turi būti priteisiama remiantis CK 6.249 straipsnio 2 dalimi, o nepagrįsto praturtėjimo institutu galima remtis tik negalint nukentėjusio asmens teisių apginti taikant civilinės atsakomybės institutą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018 83 punktą). Atsižvelgdama į šiuos išaiškinimus, teisėjų kolegija laiko teisiškai pagrįstais ieškovės kasacinio skundo argumentus, kad šiuo atveju, reikalavimui priteisti žalos atlyginimą esant pareikštam pagal CK 1.116 straipsnio 4 dalį, 6.249 straipsnio 2 dalį, Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 43 straipsnį, nereikia įrodinėti CK 6.237 ar 6.242 straipsniuose įtvirtintų sąlygų, nes šio subsidiaraus teisių gynimo būdo ieškovė taikyti neprašo.

35.       Ieškovės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju teismai nepagrįstai nekonstatavo neteisėto disponavimo ieškovės komercine paslaptimi fakto, nesąžiningos konkurencijos veiksmų, netinkamai taikė CK, Konkurencijos įstatymo nuostatas bei pažeidė įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.

36.       Kasacinio teismo praktika aiškinant civilinio proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra, be kita ko, išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

37.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos, kuriose sprendžiamas nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas, turi savitą specifiką, nes, sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų bei žalos priežastinio ryšio, iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Į įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti nagrinėjant šios kategorijos bylas, priešingu atveju (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir iš to gauti pelną. Paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovės bendrovės (juridinio asmens) veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

38.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tik faktas, jog darbuotojas nutraukė darbo santykius vienoje įmonėje ir įsidarbino konkuruojančioje, nėra pagrindas daryti išvadą dėl nesąžiningos konkurencijos. Tačiau kai yra daugiau įrodymų, patvirtinančių kryptingą darbuotojų rengimąsi pereiti dirbti pas konkurentą, darbo sutartis nutraukiama be svarbių priežasčių, o po jos pasibaigimo iš karto įsidarbinama konkuruojančiame ūkio subjekte, ypač kai tokius veiksmus atlieka ne vienas, o daugiau darbuotojų, šie darbuotojai turi reikšmingos patirties, atitinkančios įmonių veiklos sritį, konkurentas po naujų darbuotojų įdarbinimo įgijo pranašumą, palyginti su buvusia padėtimi, teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, turi spręsti dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų egzistavimo ar jų nebuvimo įrodytumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2011).

39.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ieškovo klientų perėjimas pas atsakovą, kai atsakovą įsteigė (jame įsidarbino) buvę ieškovo darbuotojai, aplinkybių visumos kontekste pripažįstamas pakankamu įrodymu, jog atsakovas pasinaudojo ieškovo komercinę paslaptį sudarančia informacija, kartu ir perviliojo klientus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014).

40.       Nagrinėjamu atveju yra teisiškai reikšminga bylos faktinių aplinkybių visuma. Šią bylą nagrinėję teismai nustatė, kad: ieškovės pirminė ir pagrindinė veikla buvo ir yra multimodalinių pervežimų konteineriais organizavimas; atsakovas A. K. ieškovės įmonėje dirbo nuo pat jos veiklos pradžios (nuo 2008 m. lapkričio 18 d.) ir kilo karjeros laiptais (nuo vadybininko iki vadovo); laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 9 d. iki 2016 m. vasario 11 d. (Darbo sutarties nutraukimo dienos) jis dirbo įmonės direktoriaus pavaduotoju bei konteinerių ekspedijavimo skyriaus vadovu; 2016 m. vasario 11 d. atsakovas A. K. nutraukė darbo sutartį su ieškove pagal DK 127 straipsnio 1 dalį (atsakovo pareiškimu); ieškovės klientų sąrašai buvo laikomi konfidencialia informacija ir A. K. buvo įsipareigojęs jos neatskleisti tretiesiems asmenims; 2016 m. vasario 12 d. A. K. paskirtas UAB Y valdybos nariu, 2016 m. vasario 17 d. – direktoriumi;         iš 26 A. K. kuruotų ieškovės klientų su atsakove pradėjo bendradarbiauti 6; atsakovė UAB Y teikia analogiškas ieškovės teikiamoms paslaugas; ieškovės pajamos A. K. perėjus dirbti pas atsakovę sumažėjo; ieškovė įrodinėjo, kad atsakovės pajamos įmonėje pradėjus dirbti A. K. proporcingai padidėjo.

41.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovų (nesąžiningos konkurencijos) veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad vien dalies atsakovo A. K. kuruotų klientų perėjimas, bendradarbiavimo pradžia su atsakove nepatvirtina, kad A. K. atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus; atsakovai pateikė pakankamai duomenų, paneigiančių prezumpciją dėl klientų perėjimo, kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmų, vertinimo. Teismas konstatavo, kad ieškovės pajamų sumažėjimą lėmė kitos aplinkybės.

42.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų turinys suponuoja išvadą, jog teismų buvo taikytos standartinės įrodymų vertinimo taisyklės, neatsižvelgta į įrodinėjimo specifiką nagrinėjamos kategorijos bylose. Teismai iš esmės nevertino šios bylos faktinių aplinkybių visumos, jų sekos, ieškovei taikė per aukštus įrodinėjimo standartus. Atsvara bylos duomenų visumai, kuria pagrindžiamos ieškovės įrodinėtos aplinkybės, teismai laikė atsakovės pateiktus duomenis, iš kurių nustatė, jog klientai savanoriškai bendradarbiauja su konkuruojančia įmone, kreipėsi į ją savo iniciatyva, be to, atsakovė turi patirties gabenant krovinius jūriniais konteineriais. Ieškovė kasaciniame skunde pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad net jei ir būtų laikoma, jog atsakovė turi patirties vykdant identišką kaip ieškovės veiklą, ši aplinkybė (dėl atsakovės įdirbio) teismų nustatyta remiantis tik dviem sutartimis, kurios vienareikšmiškai nepatvirtina, jog krovinių ekspedijavimo paslaugos faktiškai buvo suteiktos.          

43.       Teismai, citavę kasacinio teismo praktiką dėl įrodinėjimo standartų nagrinėjamo pobūdžio bylose, nepagrįstai jų netaikė, jais vadovaudamiesi neįvertino susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumos, kuri nedaro atsitiktinumo įspūdžio. Byloje nustatyta, kad: atsakovas A. K. turėjo reikšmingos patirties, dėl ilgalaikio darbo ieškovės įmonėje bei einamų pareigų disponavo ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija (apie klientus, jų poreikius, paslaugų kainas, sutarčių su ieškove sąlygas ir pan.) ir buvo įsipareigojęs jos neatskleisti, nėra duomenų, kad darbo sutartį su ieškove jis nutraukė dėl svarbių priežasčių, netrukus po to jis įsidarbino konkuruojančioje įmonėje, tapo šios vadovu, taigi buvo sudarytos sąlygos pasinaudoti turima konfidencialia ieškovės informacija, dalis ieškovės klientų, su kuriais dirbo atsakovas, per trumpą laikotarpį pradėjo bendradarbiauti su atsakovės įmone, kuri jiems teikė analogiškas paslaugas, ieškovės apyvarta nukrito. Nors teismai nustatė teisiškai reikšmingus faktus, tačiau interpretavo juos nukrypdami nuo kasacinio teismo suformuluotų išaiškinimų. Teismų sprendimuose nurodyti duomenys, kurie vertinti kaip paneigiantys nesąžiningos konkurencijos prezumpciją, nelaikytini pakankamais tokiai išvadai padaryti. Be to, teismai nepakankamai išsamiai ištyrė atsakovės įmonės patirties vykdant ieškovės įrodinėtą analogišką veiklą aplinkybę, kuria rėmėsi kaip nustatyta (įrodyta), netyrė atsakovės įmonės finansinės padėties pokyčių ir jų kilmės, įvertino ne visus duomenis, kuriais ieškovė įrodinėjo savo poziciją, pvz., ieškovės pateikto elektroninio susirašinėjimo, iš kurio, kaip nurodo ieškovė, matyti, kad klientų užsakymai per klaidą buvo atsiųsti A. K. jo buvusiu elektroninio pašto adresu, kai jis dar dirbo ieškovės įmonėje.

44.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų buvo nepakankamai atskleista bylos esmė, o tai teikia pagrindą panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir grąžinti šią bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis). Nagrinėdamas šią bylą iš naujo, spręsdamas dėl teisiškai reikšmingų aplinkybių, atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų (ne)įrodytumo, teismas turi vadovautis šioje nutartyje nurodytu teisiniu reguliavimu, reglamentuojančiu atsakomybę už komercinės paslapties atskleidimą, nesąžiningos konkurencijos veiksmus, kasacinio teismo šių normų išaiškinimais, įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo specialiosiomis taisyklėmis, pagal kurias ypatingas dėmesys skirtinas racionaliai, atsižvelgiant į nagrinėjamos kategorijos bylų specifiką, taikomam įrodinėjimo standartui (įrodinėjimo naštos paskirstymui), netiesioginių įrodymų pakankamam ištyrimui, faktinių aplinkybių visumos, jų sekos vertinimui.

45.       Dėl žalos įrodinėjimo teisėjų kolegija papildomai nurodo, kad nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytą žalą gali būti sudėtinga įvardyti ir įrodyti tikslų nuostolių dydį. Nagrinėjant tokios kategorijos bylas, būtina turėti omenyje tai, kad siekis nesąžiningai konkuruoti ir sąžiningai konkurencijai priešingų veiksmų atlikimas dažnai sąmoningai yra nukreiptas į nesąžiningos, taigi ir neteisėtos, naudos gavimą kitų asmenų sąskaita. Civilinė atsakomybė atsiranda ir tuo (netiesioginio priežastinio ryšio) atveju, kai žala kyla ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet kai šie veiksmai yra pakankamai susiję su žalingais padariniais. Pagal teisinį reguliavimą atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Pažymėtina, kad, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, kai prašomų priteisti sumų (negautų pajamų ir nepagrįsto praturtėjimo forma) teisinė ir faktinė prigimtis yra tapati, žalą patyrusio asmens negautos pajamos iš esmės sutampa su komercine paslaptimi pasinaudojusio asmens gauta nauda, jų negalima priteisti kartu ir turi būti tenkinamas didesnis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 97, 99 punktai).

46.       Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės šios bylos baigčiai.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

47.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 7,33 Eur tokių išlaidų. Perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šių išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 14 d. nutartį ir         Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Antanas Simniškis

           

           Algirdas Taminskas

                                                                                                                       

                                                                                                                       Dalia Vasarienė

  

 

 

 

            


Paminėta tekste:
  • CK
  • DK
  • 3K-3-196/2011
  • CPK
  • 3K-3-347/2014
  • 3K-3-218-916/2016
  • CK1 1.116 str. Komercinė (gamybinė) ir profesinė paslaptis
  • 3K-3-326/2012
  • 3K-3-377/2013
  • 3K-3-447/2014
  • 3K-7-6-706/2016
  • CPK 314 str. Nauji įrodymai
  • CK6 6.237 str. Pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą
  • 3K-3-317-916/2015
  • CK6 6.249 str. Žala ir nuostoliai
  • 3K-3-155/2010
  • 3K-3-35/2011
  • 3K-3-371/2011
  • e3K-3-420-969/2015
  • DK 127 str. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės
  • CK6 6.247 str. Priežastinis ryšys