Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-01-06][nuasmeninta nutartis byloje][1A-9-594-2017].docx
Bylos nr.: 1A-9-594/2017
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
11. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei (BK XXV skyrius)
11.2. Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę (BK 170 str.)
2 BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
2 BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
2.1. Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
2.1. Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
2.1.6. Nušalinimas baudžiamajame procese
2.1.6.2. Nušalinimo ir nusišalinimo pagrindai (BPK 58 str.)
2.1.6.3. Nušalinimas teisme (BPK 59 str.)
2.1.14. Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)

                                                                                             Baudžiamoji byla Nr. 1A-9-594/2017

                                                                                           Proceso Nr. 1-03-2-00333-2015-3

                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

          2.4.7.; 2.4.9.

 

HERBAS

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

                                                               2017 m. sausio 5 d.

                                                                          Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rimo Švirino, Algirdo Urbšio,

sekretoriaujant Indrei Vitkutei, Rimantei Litvinavičiūtei,

dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,

nuteistajam R. P.,

nuteistojo gynėjui advokatui Vytautui Sirvydžiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. (toliau – R. P.) apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 170 straipsnio 2 dalį (4 nusikalstamos veikos) ir 170 straipsnio 3 dalį (11 nusikalstamų veikų) ir nuteistas:

  • pagal BK 170 straipsnio 2 dalį (2015 m. balandžio 20 d. padaryta veika) 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant R. P. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;
  • pagal BK 170 straipsnio 2 dalį (2015 m. balandžio 22 d. padaryta veika) 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant R. P. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;
  • pagal BK 170 straipsnio 2 dalį (2015 m. balandžio 28 d. padaryta veika) 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant R. P. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;
  • pagal BK 170 straipsnio 2 dalį (2015 m. birželio 25 d. padaryta veika) 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant R. P. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;
  • pagal BK 170 straipsnio 3 dalį (2015 m. birželio 30 d. padaryta veika) 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant R. P. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;
  • pagal BK 170 straipsnio 3 dalį (2015 m. liepos 4 d. padaryta veika) 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant R. P. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;
  • pagal BK 170 straipsnio 3 dalį (2015 m. liepos 5 d. padaryta veika) 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant R. P. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;
  • pagal BK 170 straipsnio 3 dalį (2015 m. liepos 7 d. padaryta veika) 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant R. P. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;
  • pagal BK 170 straipsnio 3 dalį (2015 m. liepos 9 d. padaryta veika) 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant R. P. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;
  • pagal BK 170 straipsnio 3 dalį (2015 m. liepos 9 d., 06.55 val. padaryta veika) 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant R. P. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;
  • pagal BK 170 straipsnio 3 dalį (2015 m. liepos 11 d. padaryta veika) 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant R. P. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;
  • pagal BK 170 straipsnio 3 dalį (2015 m. liepos 20 d. padaryta veika) 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant R. P. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;
  • pagal BK 170 straipsnio 3 dalį (2015 m. liepos 25 d. padaryta veika) 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant R. P. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;
  • pagal BK 170 straipsnio 3 dalį (2015 m. liepos 28 d. padaryta veika) 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant R. P. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;
  • pagal BK 170 straipsnio 3 dalį (2015 m. liepos 30 d. padaryta veika) 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant R. P. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, R. P. už pavienes nusikalstamas veikas paskirtos bausmės buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu, R. P. paskiriant galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šeš) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. P. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikta nepakeista.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

  1. R. P. Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 170 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ir kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl tautybės, o būtent: 2015 m. balandžio 20 d. 21:01 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iš jam priklausančio kompiuterio, turinčio IP adresą (duomenys neskelbtini), viešai – internetiniame tinklapyje www.15min.lt po 2015 m. balandžio 20 d. 19:05 val. paskelbtu straipsniu „Kremliaus garbintojas iš Kintų Olegas Titorenka skundžiasi tapęs „liaudies priešu“, komentarų skiltyje pasivadinęs „rrrrrrrrrr“ parašė komentarą Rusiškos kiaulės kriuksi pritvinkę žmonių kraujo. geras ruskis – miręs“, tokiu būdu viešai įžeidė, niekino žmonių grupę, skiriamą tautiniu pagrindu.
    1. Be to, R. P. buvo pripažintas kaltu pagal BK 170 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ir kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl tautybės, o būtent:  2015 m. balandžio 22 d. 20:25 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iš jam priklausančio kompiuterio, turinčio IP adresą (duomenys neskelbtini), viešai – internetiniame tinklapyje www.15min.lt po 2015 m. balandžio 22 d. 17:25 val. paskelbtu straipsniu Detektyvas Seime: kas transliavo uždraustą propagandinį kanalą „RTR Planeta?, komentarų skiltyje, pasivadinęs „rusų čiulpikams“, parašė komentarąRuskiai negali gyventi jeigu jiems neplauna smegenų. Geras rusas tik miręs nes žmogždžių ir banditų vieta po žeme.“, taip jis viešai įžeidė, niekino žmonių grupę, skiriamą tautiniu pagrindu.
    2. Be to, R. P. buvo pripažintas kaltu pagal BK 170 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ir kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl tautybės, o būtent 2015 m. balandžio 28 d. 19.15 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iš jam priklausančio kompiuterio, turinčio IP adresą (duomenys neskelbtini), viešai – internetiniame tinklapyje internetiniame tinklapyje www.delfi.lt po 2015 m. balandžio 28 d. 18:47 val. paskelbtu straipsniu „Naktinių vilkų“ lyderis ėmė grasinti: prisižaisite su ta rusofobija“, pasivadinęs „rrrrr“, parašė komentarą Rusiškos brandingos kruvinais snukiais tegul sėdi namuose ir geria samanę. Po to seka mordobojus daužant snukius štanketais. Tokios fašistų kultūros pasauliui nereikia“, tokiu būdu menkino rusus, tiksliau – straipsnyje minimo Rusijos baikerių grupės narius kaip žmonių grupę, skiriamą tautiniu, iš dalies ir įsitikinimų bei pažiūrų pagrindu.
    3. Be to, R. P. buvo pripažintas kaltu pagal BK 170 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ir kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl tautybės, o būtent 2015 m. birželio 25 d. 08:30 val.  tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iš jam priklausančio kompiuterio, turinčio IP adresą (duomenys neskelbtini), viešai – internetiniame tinklapyje www.15min.lt po 2015 m. birželio 24 d. 16:31 val. paskelbtu straipsniu „Vladimiro Putino kultas stiprėja toliau – jį remia 89 proc. Rusijos gyventojų“, komentarų skiltyje, pasivadinęs „rusų čiulpikam“, parašė komentarą „Gaila kad ne 101 procentas. Beprotės beždžionių veislės fašistai geri tik negyvi nes pasiutligė gydoma tik pakasant po žeme.“, tokiu būdu viešai įžeidė, niekino žmonių grupę, skiriamą tautiniu pagrindu.
    4. Be to, R. P. buvo pripažintas kaltu pagal BK 170 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl tautybės, o būtent 2015 m. birželio 30 d. 05:59 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iš jam priklausančio kompiuterio, turinčio IP adresą (duomenys neskelbtini), viešai – internetiniame tinklapyje www.15min.lt po 2015 m. birželio 29 d. 23:47 val. paskelbtu straipsniu Įtakinga Kremliaus kritikė G. T. apie atsaką propogandai: „Vakarai atsibudo per vėlai“, pasivadinęs „ruskiam“, parašė komentarąŠita baisi rusiškų beždžionių, kurias perpisoooooo mongolai, veislė jau tik negyva būti gera. Pasauliui šitie visiški degradaii nereikalingi ir jiems turi būti skirta vieta tik rezervate arba po žeme. Tik bėda ta kad ir ten smirdės rusiškos utėlėss. Jaučiasi kad geras rusas jau bus tik negyvas.“, tokiu būdu išreiškė raginimą smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe, skiriamą tautiniu pagrindu.
    5. Be to, R. P. buvo pripažintas kaltu pagal BK 170 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl tautybės, o būtent 2015 m. liepos 4 d. 06:37 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iš jam priklausančio kompiuterio, turinčio IP adresą (duomenys neskelbtini), viešai – internetiniame tinklapyje www.15min.lt po 2015 m. liepos 3 d. 20:22 val. paskelbtu straipsniu „Rusijos gynybos ministras S. Š.: “Negalime leisti, kad pasikartotų 1991-ieji metai“, komentarų skiltyje, pasivadinęs „ruskiam, parašė komentarą „Visi, kurie nepatinka Lietuva, didi, protinga ir išsilavinus valstybė, galit ramiausiai varyt pas fašistą huilą. Bet jūs kūrvossss mongoloidai negalite kitiems atleisti kad jie gyvena geriau ,yra protingesni, darbštūs. Jūs prasigėrę tinginiai, vagys, žmogžudžiai, okupantai, melagiai. Jūsų visų vieta turėtų būti jau seniai po velėna banditbeždžionės. Kol nors vienas ruskis bus gyvas tol taikos ir ramybės pasaulis neturės. Geras ruskis tik negyvas“, taip išreiškė raginimą smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe, skiriamą tautiniu pagrindu.
    6. Be to, R. P. buvo pripažintas kaltu pagal BK 170 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl tautybės, o būtent: 2015 m. liepos 5 d. 10:37 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iš jam priklausančio kompiuterio, turinčio IP adresą (duomenys neskelbtini), viešai – internetiniame tinklapyje www.15min.lt po 2015 m. liepos 4 d. 15:46 val. paskelbtu straipsniu „Neapykanta Vakarams Rusijoje tampa paranoja – sumušė sugėrovą, nes manė, kad jis Amerikos agentas“, komentarų skiltyje, pasivadinęs „ruskiam-fašistam, parašė komentarą „Šita kacapų veislė net neverta vadintis rase ar tautybe. Degradai fanatikai ir fašistai stengiasi kad tik kitiems blogiau būtų. Nieko gero per 100 metų nesukūrę mongoloidai didžiuojasi savo kultūra kurios nebuvo, nėra ir niekada nebus. Viskas pas juos iš Europos arba Amerikos. Automobiliai baisūs, keliai baisūs, pragerti snukiai baisūs, proto likutis baisus. Ir niekas nepaneigs kad ruso išgamaa geras tik miręs“, taip išreiškė raginimą smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe, skiriamą tautiniu pagrindu.
    7. Be to, R. P. buvo pripažintas kaltu pagal BK 170 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl tautybės, o būtent 2015 m. liepos 7 d. 06:52 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iš jam priklausančio kompiuterio, turinčio IP adresą (duomenys neskelbtini), viešai – internetiniame tinklapyje www.15min.lt po 2015 m. liepos 7 d. 05:43 val. paskelbtu straipsniu „Tūkstančiai žydų bėga iš Rusijos baimindamiesi Vladimiro Putino režimo“, komentarų skiltyje, pasivadinęs „ruskiam-fašistam, parašė komentarą „Raudona mongolo aborto liekana niekad netaps žmogumi ir bus geras tik negyvas. Ruskiai nuo gimimo yra fašistai, žmogžudžiai, okuoantai, prievartautojai.....O Lietuvos raudoni lojikai tai nusipelno visiškos paniekos ir neapykantos nes smegenų pas juos nerasta-tik liežuviai.....”, taip išreiškė raginimą smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe, skiriamą tautiniu pagrindu.
    8. Be to, R. P. buvo pripažintas kaltu pagal BK 170 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl tautybės, o būtent 2015 m. liepos 9 d. tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iš jam priklausančio kompiuterio, turinčio IP adresą (duomenys neskelbtini), viešai – internetiniame tinklapyje www.15min.lt po 2015 m. liepos 9 d. 20:46 val. paskelbtu straipsniu „Kremlius ruošia permainas Donecke: A. Z. jau „nurašytas“, komentarų skiltyje, pasivadinęs „ruskiam-fašistam, parašė komentarąVa jums įrodymas kad visi ruskiai yra banditai ir žmogžudžiai. Geras ruskis tik miręs ruskis. Prakeikta žmonijos raudonųjų žmogbeždžionių veislė turi išnykti nuo žemės paviršiaus. Tą jie ir daro. Tik mirtis fašistams ir okupantam gali nuplauti jų pralietą kraują ir žmonių neapykantą“, taip išreiškė raginimą smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe, skiriamą tautiniu pagrindu.
    9. Be to, R. P. buvo pripažintas kaltu pagal BK 170 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl tautybės, o būtent 2015 m. liepos 9 d. 06:55 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iš jam priklausančio kompiuterio, turinčio IP adresą (duomenys neskelbtini), viešai – internetiniame tinklapyje www.15min.lt po 2015 m. liepos 9 d. 05:56 val. paskelbtu straipsniu „Saudo Arabija pažadėjo Rusijoje investuoti iki 10 mlrd. Dolerių“, komentarų skiltyje, pasivadinęs „ruskiam-fašistam, parašė komentarą „Eilinį kartą xuila įrodo kad ruskiai – azijatai – mongoloidai jau nuo civilizuoto pasaulio visiškai atitrūko. Tuoj atsivers raudonieji žudikai į islamą nes ir dabar žudo užsidengę snukius kad neatpažintų. O galėjo gyventi kaip žmonės bet su beždžionių galvele ir smegenėlėmis žmogžudžiai ir okupantai toliau nosies nepajudėjo . Xuilynas buvo yra ir bus atsilikęs per visą 100 metų. nuo eilinės valstybės. Geras ruskis – negyvas ruskis.“, taip išreiškė raginimą smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe, skiriamą tautiniu pagrindu.
    10. Be to, R. P. buvo pripažintas kaltu pagal BK 170 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl tautybės 2015 m. liepos 11 d. 06:42 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iš jam priklausančio kompiuterio, turinčio IP adresą (duomenys neskelbtini), viešai – internetiniame tinklapyje www.15min.lt po 2015 m. liepos 10 d. 22:05 val. paskelbtu straipsniu „Naujas „Islamo valstybės“ taikinys – Rusija“, pasivadinęs „ruskiam, parašė komentarą „LAIMINGOS DIENOS ATEINA RAUDONIESIEMS ŽMOGŽUDŽIAMS. Geras ruskis tik miręs...“, taip išreiškė raginimą smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe, skiriamą tautiniu pagrindu.
    11. Be to, R. P. buvo pripažintas kaltu pagal BK 170 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl tautybės, o būtent: 2015 m. liepos 20 d. 17:20 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iš jam priklausančio kompiuterio, turinčio IP adresą (duomenys neskelbtini), viešai – internetiniame tinklapyje www.15min.lt  po 2015 m. liepos 20 d. 12:57 val. paskelbtu straipsniu Naujos Dmitrijaus Kiseliovo nesekmės: Vakarų sankcijos pasivijo net socialiniame tinklapyje „Facebook“, komentarų skiltyje, pasivadinęs „ruskiam-fašistam, parašė komentarą „Raudonas xuilos bybčiulpyss visur savo kruviną ruporą kiša. Manau ateina laikas kai visi rusiškos kiaulės bus uždaryti rezervatan ir galės čiulpti, čiulpti, čiulpti ir vėl čiulpti. Ruskiai yra baisūs melagiai, vagys, žmogžudžiai, prievartautojai. Geras ruskis tik miręs nes jie ne tauta, ne rasė o tik bjaurybių veislė., tokiu būdu išreiškė raginimą smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe, skiriamą tautiniu pagrindu, taip pat niekino konkretų straipsnyje minimą asmenį dėl jo įsitikinimų bei pažiūrų.
    12. Be to, R. P. buvo pripažintas kaltu pagal BK 170 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl tautybės, o būtent 2015 m. liepos 25 d. 20:59 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iš jam priklausančio kompiuterio, turinčio IP adresą (duomenys neskelbtini), viešai – internetiniame tinklapyje www.15min.lt  po 2015 m. liepos 25 d. 18:53 val. paskelbtu straipsniu „Krymo medaus mėnuo su Rusija baigėsi: prasidės antrasis invazijos etapas“, komentarų skiltyje, pasivadinęs „ruskiam-fašistam, parašė komentarą „Ruskis niekada nebuvo žmogumi. ruskis geras tik negyvas nes jo genuose proto ir sąžinės nerasta. Išžudę daugybėj valstybių milijonus nekaltų žmonių ruskių išgamos neturi teisės net būti gyvi. prakeikti fašistai, dinkit į savo xuilostaną ir nepiskittt proto savo nesąmonėmis. Net mintis nekyla kad ruskis gali taptimogumi. Tai yra specialybė -rusas -ir tuo viskas pasakyta. Greičiau gaiškitt gaišenos, nes pasauliui reikia taikos ir ramybės. Mirtis fašistams.“, tokiu būdu išreiškė raginimą smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe, skiriamą tautiniu pagrindu.
    13. Be to, R. P. buvo pripažintas kaltu pagal BK 170 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl tautybės, o būtent 2015 m. liepos 28 d. 07:44 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iš jam priklausančio kompiuterio, turinčio IP adresą (duomenys neskelbtini), viešai – internetiniame tinklapyje www.15min.lt  po 2015 m. liepos 27 d. 22:18 val. paskelbtu straipsniu „Prie Švedijos rastas nuskendęs povandeninis laivas, kuris gali priklausyti Rusijai“, komentarų skiltyje, pasivadinęs „rusų čiulpikam“, parašė komentarą „Čiulpkit xuilos bybyyy nes daugiau nieko nemokat skeltanagiškos kiaulės. Ruskiui kad tik pameluot, pavogt, paprieštaraut, nužudyt, prievartaut. Fašistinė veislė gera tik negyva. Mirtis fašistams.....“, tokiu būdu išreiškė raginimą imtis diskriminacinių veiksmų prieš grupę, skiriamą tautiniu pagrindu, kurstė prieš ją smurtauti bei fiziškai su ja susidoroti.
    14. Be to, R. P. buvo pripažintas kaltu pagal BK 170 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl tautybės, o būtent 2015 m. liepos 30 d. 06:40 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iš jam priklausančio kompiuterio, turinčio IP adresą (duomenys neskelbtini), viešai –internetiniame tinklapyje www.15min.lt  po 2015 m. liepos 30 d. 00:24 val. paskelbtu straipsniu „Rusija vetavo JT rezoliucijos projektą dėl Rytų Ukrainoje numušto lėktuvo“, komentarų skiltyje, pasivadinęs „ruskiam-fašistam, parašė komentarą „Ruskis tai žmogžudys nr.1...Šita veislė turi būti sunaikinta bet kokiomis priemonėmis ir kuo greičiau. Tokio absurdo kad banditai kažokiom protingom organizacijoms priklausytų negalima leisti. Jie nuo gimimo žudikai ir vagys ir pakeis juos tik motina žemė bendram kape. Tą jie labai mėgsta. Traktoriumi išrausi duobę ir iš palengvo verti pundukais po litą ruskiukus gilyn, gilyn, gilyn... O iš ten balselis -KRYM NAŠ-NAŠ -NAŠ NAXUIIIIIII“, tokiu būdu išreiškė raginimą imtis diskriminacinių veiksmų prieš grupę, skiriamą tautiniu pagrindu, kurstė prieš ją smurtauti bei fiziškai su ja susidoroti.  
  2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. P. prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.
    1. Nuteistojo teigimu, esminė šios baudžiamosios bylos ypatybė yra ta, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai jį nuteisė už nuomonės reiškimą, kas, R. P. įsitikinimu, prieštarauja teismų praktikai šios kategorijos bylose, nurodant ir konkretų teismų praktikos pavyzdį. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad komentarams esant iš esmės analogiško pobūdžio, pirmosios instancijos teismas dėl visiškai neaiškių priežasčių 4 pirmuosius apelianto parašytus komentarus (2015 m. balandžio 20 d., 2015 m. balandžio 22 d., 2015 m. balandžio 28 d., 2015 m. birželio 25 d.) kvalifikuoja pagal BK 170 straipsnio 2 dalį, o visus kitus, vėliau parašytus komentarus, - pagal BK 170 straipsnio 3 dalį, nors tokiam kvalifikavimo skirtumui jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo nebuvo.
    2. Apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas visiškai nepagrįstai sureikšmino byloje esančias specialisto išvadas. Jose net ir esant R. P. teisinantiems duomenims, apkaltinamajame nuosprendyje šių duomenų neaptarė, neišaiškindamas ir savo motyvų, kuriais remiantis šie duomenys buvo atmesti. Pabrėžiama, kad nagrinėjamu atveju visiškai nepagrįstai nebuvo apklaustas ir specialistas, teikęs byloje esančias išvadas, kurių pagrindu skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo grindžiama R. P. kaltė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme. Esminis visų šių išvadų trūkumas, pasak apelianto, yra tas, kad nei vienoje iš teikiamų išvadų nėra atskleidžiama metodika, taikyta tiriant komentarus. Tuo tarpu metodikos neatskleidimas yra esminis komentarų tyrimo ir vertinimo trūkumas, kadangi gynyba turi teisę ne tik susipažinti su tyrimo metodika ir vertinti, kiek pačios specialisto išvados yra atitinkančios tokią (gynybai nežinomą ir neprieinamą) metodiką, bet ir susipažinti bei ginčyti pačią metodiką.
    3. Nors aptariamose specialisto išvadose ir konstatuota, kad kai kurių šnekos akto atributų analizė peržengia šiuo tyrimu atliekamos lingvistinės analizės ribas, nes tam tikrų atributų vertinimas gali būti atliekamas tik nustačius šalutines aplinkybes, tačiau kokios tos šalutinės aplinkybės, ar jos kiekvienu atveju yra skirtingos, ar visais atvejais tos pačios, nėra pasisakoma. Todėl tokie specialisto išvadose egzistuojantys pasisakymai, apelianto įsitikinimu, turėtų būti vertinami kaip prielaidos, kuriomis negali būti grindžiama nei specialisto išvada, nei juo labiau apkaltinamasis nuosprendis. Konstatuodamas šią išvadą, apeliantas pabrėžia, kad pvz., nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančios Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2015 m. liepos 14 d. Eksperto (specialisto), išvadoje teigiama, jog informacija niekuo nepagrįsta ir gali būti melaginga; faktų, galimų vertinti kriterijumi tiesa - netiesa ir konkrečių grasinimų analizė nėra šios ekspertizės objektas, kas R. P. leidžia pagrįstai manyti, jog tokia išvada iš viso negali turėti jokios įrodomosios reikšmės, kadangi ja ne tik nesiekiama nustatyti tiesos-netiesos kriterijaus, bet net ir analizuoti konkrečius grasinimus. Negana to, pasak apelianto, komentuojamoje specialisto išvadoje teigiama, jog analizuojamu komunikacijos aktu yra išsakoma asmeninė rasistinė nuomonė, tačiau, nei mokslinėje literatūroje, nei buitiniu supratimo lygiu rusai, kaip etninė rasė neišskiriama.
    4. Esminė kitos Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2015 m. lapkričio 10 d., eksperto (specialisto) išvados yda, sutinkamai su R. P. apeliaciniu skundu, - tai neišskyrimas baikerių, kaip grupės, įsitikinimų ar pažiūrų, bei generalizacija, t. y. baikerių, kaip grupės, požymių priskyrimas visiems rusams, nors netgi nėra nustatyta, ar minėtieji baikeriai yra vien rusų tautybės, ar baikerių tarpe yra dar kokių nors Rusijos Federacijos tautybių asmenų, kuriems priskirtinos komentare atskleidžiamos savybės. Dėl nepaaiškinamų priežasčių išvadoje teigiama, esą, siekiama pasityčioti iš visuomenės grupės, skiriamos tautiniu pagrindu, nors toje pačioje išvadoje pasisakoma ir apie pažiūrų, įsitikinimų pagrindą.
    5. Analizuodamas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2015 m. spalio 1 d. eksperto (specialisto) išvados turinį, R. P. nurodo, kad nagrinėjamu atveju visiškai nesuvokiama, kaip apibūdinimas „beprotės beždžionių veislės fašistai“, kuriame nėra jokios nuorodos į jokią etninę ar kitais požymiais išskiriamą grupę, priskiriamas pasisakymui apie konkrečios tautos atstovus, konkrečiau, netgi apie visą tautą.
    6. Dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2015 m. lapkričio 10 d. eksperto (specialisto) išvados, pažymima, kad tiek šioje, tiek ir aukščiau aptartoje išvadoje dėstoma apie perdirbtą JAV generolo Pilypo Šeridano frazę, tačiau nenurodoma, nei iš kur tokia frazė paimta, nei koks citavimo kontekstas, pasisakoma tik tiek, kad, atsižvelgiant į tai, jog rasizmas ir genocidas be smurto, žudymo neįsivaizduojami, paslėptą raginimą žudyti rusus galima įžvelgti. Absoliučiai nelogiškas ir išeinantis iš tyrimo išvados teiginys, pasak apelianto, kad tai yra labai klastingai paslėptas ir krikščioniškosios tradicijos daryti gera nulemtas raginimas žudyti, nors specialisto tyrimo tikslas nebuvo ir negalėjo būti komentaro tyrimas religinės tradicijos ar fariziejų religinio mokymo požiūriu. Kaip ir ankstesnėje specialisto išvadoje, pasisakoma, jog visada pasilieka erdvė samprotauti apie tokių veiksmų sukėlėjus, skatintojus, ragintojus. Visais atvejais teigiama apie tai, kad apeliantas, esą, skleidžia rasistinę nuomonę apie rusus, nors komunikacijos akto sėkmingu nei vienu atveju laikyti negalima.
    7. Komentuodamas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2015 m. lapkričio 6 d. eksperto (specialisto), išvadą, R. P. nurodo, kad nors šioje išvadoje ir teigiama, kad aiškiai niekinamieji apibūdinimai išgamos, fašistai, gaišenos vartojami apibendrintai ir su niekinamuoju atspalviu žymi žmonių grupę (rusus), skiriamą tautiniu pagrindu, tiksliau - dabartinės Rusijos valdžios veiksmus remiančius rusus, tačiau, apelianto įsitikinimu, yra didžiulis skirtumas tarp rusų, kaip tautinės visumos, ir šios visumos dalies - dabartinės Rusijos valdžios veiksmus remiančių rusų. Pasisakymai apie pastarąją dalį, kad ir kokie jie neigiami būtų, yra politinės savimonės, politinių pažiūrų išraiškos forma, iš esmės, nors ir kiek švelnesne leksika sutinkama ir straipsnio, po kuriuo komentuojama, kontekste. Kaip ir ankstesnėse aptartose specialisto išvadose pasisakoma apie JAV generolo Pilypo Šeridano frazę, apie labai klastingai paslėptą krikščioniškosios tradicijos daryti gera nulemtą raginimą žudyti, apie genocidą ir rasizmą, kuo apeliantas nebuvo kaltinamas, taip pat apie erdvę samprotauti apie veiksmų (žydų pogromų, kitatikių užmėtymą akmenimis) sukėlėjus, skatintojus. Prieinama išvadų, kad visais atvejais komunikacijos aktų laikyti sėkmingais negalima, o pasisakymų autorius skleidžia rasistinę nuomonę apie rusus (dėl rasės terminologijos pasisakyta aukščiau).
    8. Vertindamas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2015 m. lapkričio 6 d. išvadoje EAN-73 konstatuotus teiginius, apeliantas akcentuoja, jog ir šiuo atveju, kaip ir anksčiau aptartoje specialisto išvadoje, daroma esminė klaida, kada grupės (dabartinės Rusijos valdžios remiančių rusų) ypatybės perkeliamos visai tautai, t. y. visiems rusams. Tai, kad dabartinės Rusijos valdžios politiką palaikyti, kaip ir smerkti, gali ne tik rusų tautybės asmenys, specialistui neatrodo svarbu.
    9. Apibendrindamas apeliantas nurodo, kad nei viena iš specialisto išvadų negali būti laikoma tinkamu ir pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu jo kaltę tiek dėl BK 170 str., tiek ir dėl BK 170 str. 3 d. numatytų veikų, nei dėl vieno komentaro, o pirmosios instancijos teismas, pripažindamas tokius duomenis tinkamais ir pakankamais įrodymais, pažeidė duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo taisykles.
    10. Apeliaciniu skundu pabrėžiama, kad jokių duomenų, patvirtinančių, jog R. P. išsakytų teiginių pagrindu galėtų kilti kokia nors grėsmė, nagrinėjamoje situacijoje nėra, todėl nuteistojo veiksmai šiuo atveju, jo įsitikinimu, nepasiekė tokio pavojingumo, kad siektų krminalizacijos lygmenį. Be kita ko, R. P. nuteisimas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje prieštarauja ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai, (EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Perincek prieš Šveicariją, peticijos Nr. 27510/08). Jokių duomenų, kad politinis ar socialinis kontekstas būtų toks, kuris sudarytų pagrindą riboti saviraiškos laisvę,  kad būtų priimta konkrečių ribojimų dėl kokių nors žmogaus teisių ir laisvių, R. P. įsitikinimu, nagrinėjamoje situacijoje taip pat nėra.
  3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis R. P. ir jo gynėjas advokatas V. S. pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems nuteistojo prašymams ir argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė skundą siūlė atmesti, kadangi apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas pagrįstai.
  4. Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas atmetamas.
  5. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).
  6. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, R. P. buvo pripažintas kaltu už tai, kad šios nutarties 1 punkte (ir jo papunkčiuose) nurodytu laiku, vietose ir aplinkybėmis, į viešai prieinamą internetinę erdvę (kaltinime įvardintus konkrečius internetinius portalus) talpino komentarus, kuriais atvirai tyčiojosi, niekino ir kurstė diskriminuoti žmonių grupę dėl tautybės, kurstė smurtauti prieš žmonių grupę, skiriamą tautiniu pagrindu. Tokie R. P. veiksmai pirmosios instancijos teismo buvo kvalifikuoti pagal BK 170 straipsnio 2 dalį, kaip viešas tyčiojimasis, niekinimas, neapykantos ir diskriminacijos skatinimas žmonių grupei dėl tautybės, bei pagal BK 170 straipsnio 3 dalį, kaip viešai išreikšti raginimai smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe, skiriamą tautiniu  pagrindu.
  7. Vertinant tokių apylinkės teismo išvadų teisėtumą ir pagrįstumą, visų pirma atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio nuostatas, remiantis kuriomis, kiekvienam asmeniui garantuojama laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją, ką visiškai pagrįstai apeliaciniu skundu konstatuoja ir nuteistasis. Tačiau, nagrinėjamos baudžiamosios bylos plotmėje būtina pažymėti, kad saviraiškos laisvė su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija, nesuderinama. Būtent toks saviraiškos laisvės įgyvendinimo apribojimo atvejis yra įtvirtintas ir BK 170 straipsnyje.
    1. BK 170 straipsnio 2 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už viešą tyčiojimąsi, niekinimą, skatinimą neapykantos ar kurstymą diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, o to paties straipsnio 3 dalyje – už viešą kurstymą smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavimo ar kitokio materialinio tokios veiklos rėmimo. BK 170 straipsnio 2 dalyje numatyta veika reiškiasi vienu ar keliais alternatyviais veiksmais: a) tyčiojimusi iš tam tikros grupės ar jai priklausančio asmens; b) jų niekinimu; c) neapykantos jiems skatinimu; d) kurstymu juos diskriminuoti. Šios veikos turi būti padarytos viešais pareiškimais plačiam neapibrėžtam žmonių ratui, nukreiptais prieš žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Tyčiojimasis – tai garbės ir orumo žeminimas, žmogaus ar žmonių grupės vaizdavimas kaip pajuokos objekto. Niekinimas – tai labai neigiamas nepagarbus atsiliepimas apie žmogų ar žmonių grupę, džiūgavimas dėl juos ištikusios nelaimės arba prieš juos padarytų nusikaltimų ir pan. Neapykantos skatinimas – tai primetimas žmogui ar jų grupei nebūtų dalykų, kurie juos neigiamai apibūdina visuomenės akyse, sukelia priešiškumą ar provokuoja nepakantumą žmogui ar jų grupei. Kurstymas diskriminuoti – tai tiesioginis kvietimas arba netiesioginis skatinimas riboti žmogaus ar jų grupės teises ir laisves lyginant su kitais žmonėmis ar jų grupėmis. Visos veikos pasižymi kraštutinumu, jų diskriminacinis pobūdis turi būti akivaizdus. Tuo tarpu BK 170 straipsnio 3 dalyje numatyta veika reiškiasi, be kita ko, viešu kurstymu smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl pirmiau nurodytų jų bruožų. Kurstymas smurtauti ar fiziškai susidoroti – tai tiesioginis ar netiesioginis skatinimas naudoti fizinę ar psichinę prievartą (žudyti, žaloti ir pan.).
    2. Kvalifikuojant veikas pagal BK 170 straipsnio 2 ir 3 dalis, būtina nustatyti, kad įžeidžiančio, niekinančio, diskriminacinio pobūdžio vieši kaltininko pareiškimai, taip pat raginimai smurtauti buvo skiriami tam tikram neapibrėžtam skaitytojų ar klausytojų ratui tiesiogiai palenkti, t. y. sukurstyti juos prieš tam tikrą žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, sukelti neapykantą, suformuoti niekinantį, diskriminacinį požiūrį į juos arba paskatinti panaudoti fizinę ar psichinę prievartą prieš juos. Tiek BK 170 straipsnio 2 dalyje, tiek 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtys yra formalios – jos laikomos baigtomis nuo viešo atitinkamų pareiškimų ar raginimų paskelbimo, nepriklausomai nuo padarinių. Aptariamos veikos padaromos tiesiogine tyčia – kaltininkas supranta, kad atlikdamas viešus pareiškimus viešai tyčiojasi, niekina, skatina neapykantą, kursto diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį arba kursto viešai prieš juos smurtauti, fiziškai susidoroti, ir nori taip veikti.
    3. Aiškinant ir taikant BK 170 straipsnio nuostatas nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste, ypatingai aktuali ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika dėl saviraiškos laisvės ribojimo, kurioje analizuojami atvejai, kai įgyvendinant šią laisvę buvo kurstomi ar pateisinami smurtas, neapykanta ar netolerancija (t. y. buvo išsakyta vadinamoji „neapykantos kalba“, angl. hate speech). Vertindamas, ar konkrečiu atveju saviraiškos laisvės įgyvendinimo ribojimas šiame kontekste buvo būtinas demokratinėje visuomenėje, EŽTT atsižvelgia į kelis kriterijus: 1) ar svarstomi teiginiai buvo išsakyti (arba saviraiškos laisvė įgyvendinama kita forma) įtemptame politiniame ar socialiniame kontekste, kuriam esant, bendriausia prasme paprastai pripažįstamas tam tikro saviraiškos laisvės įgyvendinimo ribojimo būtinumas; 2) ar teiginiai, aiškinant juos sąžiningai ir vertinant tiesioginiame ar platesniame kontekste, gali būti vertinami kaip tiesioginis ar netiesioginis raginimas naudoti smurtą ar smurto, neapykantos ar netolerancijos pateisinimas; vertindamas šį aspektą, EŽTT atkreipia dėmesį į pernelyg bendro pobūdžio teiginius, kuriais puolama arba negatyviai pateikiama visa etninė, religinė ar kita grupė, konstatuojant, kad neapykantos kurstymas nebūtinai reikalauja raginimo daryti tam tikrą smurtinę ar kitokią nusikalstamą veiką – kėsinimosi į asmenis, padaryto įžeidžiant, išjuokiant ar šmeižiant tam tikras gyventojų dalis ir grupes pakanka, kad valstybės institucijos suteiktų kovai su rasistiniais pasisakymais prioritetą neatsakingos saviraiškos laisvės, kuri pažeidžia gyventojų dalių ar grupių orumą, net saugumą, požiūriu (2012 m. vasario 9 d. sprendimas byloje Vejdeland ir kiti prieš Švediją, peticijos Nr. 1813/07, § 54); 3) kokiu būdu išsakyti teiginiai, ir tai, ar jie gali tiesiogiai ar netiesiogiai paskatinti žalingų padarinių atsiradimą. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, jog, sutinkamai su aktualia EŽTT praktika, atsižvelgiant į interneto prieinamumą ir galimybes saugoti bei perduoti (skleisti) didžiulius informacijos kiekius, jis vaidina svarbų vaidmenį stiprinant visuomenės prieigą prie žinių (informacijos) ir palengvinant informacijos skleidimą apskritai. Interneto vartotojų anonimiškumas gali paskatinti laisvą idėjų ir informacijos srautą. Kartu informacijos skleidimo internetu paprastumas, apimtis ir greitis bei kartą atskleistos informacijos išlikimas (nuolatinis pobūdis) gali labai pasunkinti neteisėtų kalbų internete poveikį palyginus su tradicine žiniasklaida (Didžiosios kolegijos 2015 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Delfi AS prieš Estiją, peticijos Nr. 64569/09, § 133, 147, su tolesnėmis nuorodomis). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad EŽTT sprendimą dėl saviraiškos laisvės ribojimo būtinumo bylose dėl „neapykantos kalbų“ paprastai lemia įvairių veiksnių sąveika, o ne izoliuotai vertinamas vienas iš jų. Taigi Konvencijos 10 straipsnio reikalavimų vertinimas aptariamos kategorijos bylose yra labai susijęs su konkrečios bylos kontekstu (Perinek prieš Šveicariją, § 208).
  8. Aptarto teisinio reguliavimo bei nacionalinių teismų ir EŽTT jurisprudencijos kontekste analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą abejonių tuo, jog būtent R. P. patalpino jam inkriminuojamus, neigiamą kontekstą rusų tautybės asmenų atžvilgiu turinčius, komentarus, į jam pareikštuose kaltinimuose įvardintus internetinius portalus, teisėjų kolegijai nekyla. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad visi jam pareikštuose kaltinimuose įvardinti komentarai buvo išsiųsti iš kompiuterio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 25-32, 33-38, 40-44, 46-51, 53-61, 62-68, 78-91, 92-98, 100-103, 105-113, 115-121, 123-126, 145-161). Jis, sutinkamai su 2015 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro IP paklausimu, priklauso būtent R. P. (b. t. 2, b. l. 87). Šios aplinkybės apeliaciniu skundu neginčija ir pats apeliantas, tačiau nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu, teigdamas, kad komentarai yra jo nuomonė apie kaimyninės valstybės politiką, kas tiek paties nuteistojo, tiek ir jo gynėjo vertinimu, nelaikytina pakankamu pagrindu jo baudžiamajai atsakomybei pagal BK 170 straipsnio 2 dalį ir 170 straipsnio 3 dalį kilti. Ir vis tik, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktų, pirmosios instancijos teismo tinkamai ištirtų ir skundžiamame nuosprendyje pakankamai išsamiai aptartų įrodymų visumą, nesutikti su apylinkės teismo išvadomis dėl R. P. kaltės, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Šią aplinkybę betarpiškai patvirtina ne tik byloje pateiktos specialisto L. L. išvados (kurių pagrįstumas apeliaciniu skundu ginčijamas iš esmės), bet ir lingvistinis bei loginis R. P. viešai išreikštų komentarų vertinimas.
  9. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio turinio, R. P. komentarai: rusiškos kiaulės kriuksi pritvinkę žmonių kraujo. geras ruskis – miręs, Ruskiai negali gyventi jeigu jiems neplauna smegenų. Geras rusas tik miręs nes žmogždžių ir banditų vieta po žeme.“, rusiškos brandingos kruvinais snukiais tegul sėdi namuose ir geria samanę. Po to seka mordobojus daužant snukius štanketais. Tokios fašistų kultūros pasauliui nereikia“, Gaila kad ne 101 procentas. Beprotės beždžionių veislės fašistai geri tik negyvi nes pasiutligė gydoma tik pakasant po žeme.“, - nagrinėjamu atveju įvertinti kaip viešas tyčiojimasis, niekinimas, neapykantos skatinimas ir diskriminacijos kurstymas atitinkamos žmonių grupės, skiriamos pagal tautybę, atžvilgiu, t. y. kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 170 straipsnio 2 dalyje. Visi kiti, - įvardinti šios nutarties 1.4.-1.14. punktuose, - kaip raginimas smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe, skiriamą tautiniu pagrindu (žudyti rusus, išnaikinti juos nuo žemės paviršiaus, numatyti jiems vietą po žeme ar rezervate, sunaikinti bet kokiomis priemonėmis ir kuo greičiau), t.y. kaip nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 170 straipsnio 3 dalyje.
  10. Sutinkamai su 2015 m. liepos 14 d., 2015 m. lapkričio 10 d. ir 2015 m. spalio 10 d. specialisto L. L. išvadomis Nr. EAN-28, EAN-77 ir EAN-50, vertindamas šios nutarties 1.-1.4. punktuose įvardintus R. P. komentarus, specialistas nurodė, kad šiais pasisakymais iš esmės išsakomas aiškiai neigiamas rusų tautybės asmenų vertinimas, tačiau šiais komunikacijos aktais (komentarais) nėra raginama imtis diskriminacinių veiksmų prieš rusus, kaip žmonių grupę, skiriamą tautiniu pagrindu, todėl jie nelaikytini skatinamaisiais, papildomai pabrėždamas, kad jais pasisakymo autorius (bylos duomenimis – R. P.) vis tik pasirenka tokį kalbėjimo stilių, kuriuo viešai įžeidžia, niekina žmonių grupę, skiriamą tautiniu pagrindu (b. t. 2, b. l. 5-7, 12-14, 61-63). Tuo tarpu analizuodamas šios nutarties 1.4. – 1.14. punktuose įvardintus R. P. komentarus, specialistas L. L. savo 2015 m. lapkričio 6 d. (išvados Nr. EAN-66, EAN-62 EAN-73), 2015 m. lapkričio 10 d. (Nr. EAN-74) ir 2015 m. gruodžio 1 d. (Nr. EAN-88) išvadose pateikė kiek kitokį kalbinį įvertinimą, nurodydamas, kad šiais komunikacijos aktais išreiškiamas raginimas smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe, skiriamą tautiniu pagrindu, tokiais komentarais skleidžiama ir rasistinė nuomonė apie rusų tautybės asmenis (b. t. 2, b. l. 18-23, 28-34, 39-46, 51.56, 66-75).
    1. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, abejoti tokiomis specialisto L. L. išvadomis, teisinio pagrindo nėra. Sutinkamai su BPK 89 straipsnio 1 dalimi, specialistas yra reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis  asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos srityje. Komentuojamo straipsnio 2 dalis numato, kad specialistu gali būti tiek ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas, tiek ir šioje įstaigoje nedirbantis asmuo. Bylos duomenimis nustatyta, kad L. L. turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, šiuo metu užima Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros lektoriaus pareigas, turi 24 metų patirtį dabartinės lietuvių kalbos tyrimų ir ekspertizės srityje, kas leidžia pagrįstai manyti, jog šio specialisto kompetencija asmenų viešai išreikštų žodžių bei pasisakymų vertinimo srityje yra pakankama, todėl vien tai, kad teismui pateiktose išvadose yra vartojamos dvi sąvokos L. L. apibūdinti – ekspertas ir specialistas (jis nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą), jo kompetencijos ar pateiktų išvadų pagrįstumo, priešingai nei tai traktuoja nuteistasis bei jo gynėjas, nemenkina. Juo labiau įvertinus tai, kad ir nuteistojo apeliaciniame skunde plačiai analizuojamame Kauno apygardos teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-484-317/2015 L. L., kaip specialisto, kompetencija neabejojama, nurodant tik tiek, jog šiuo atveju Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos išvados negali būti vertinamos kaip eksperto išvada, nes ikiteisminio tyrimo metu ji gali būti skiriama tik pagal BPK 208-211 straipsnių reikalavimus, ją gali atlikti tik ekspertas, įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą arba BPK 210 straipsnyje pagrindais ir tvarka, o šiuo konkrečiu atveju ekspertizės aktą surašęs asmuo nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, todėl jo išvada galėtų būti vertinama tik kaip specialisto išvada (Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-484-317/2015).
    2. Šiame kontekste vertinant nuteistojo apeliacinio skundo argumentus bei jo gynėjo apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išdėstytus argumentus, pažymėtina ir tai, kad analizuojamu atveju tyrimą specialistas L. L. atliko pagal jam suformuotas užduotis, t. y. turint tam teisinį pagrindą, išvados yra patvirtintos tyrimą atlikusio specialisto (L. L.) parašais, kurie, be visa ko, patvirtina ir tai, kad kiekvienu atveju jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingos išvados (melagingų išvadų) pateikimą. Ir nors analizuojamu atveju specialistas nebuvo apklaustas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, tačiau šis nuteistojo bei jo gynėjo prašymas buvo įgyvendintas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (atnaujinus įrodymų tyrimą), kur L. L. vėlgi buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingos išvados pateikimą, o nagrinėjamoje byloje pateiktas savo išvadas patvirtino iš esmės.
    3. Šių duomenų visumoje konstatuoti, kad specialisto L. L. išvados yra netinkamas įrodymų šaltinis, jog jos neatitinka duomenų, galinčių būti pripažintais įrodymais baudžiamojoje byloje ypatybių, vien dėl to, jog L. L. apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nenurodė konkrečios metodikos, kuria buvo remtasi tiriant R. P. komentarus, teisinio pagrindo nėra. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, kad specialisto išvada yra tik vienas iš kaltinamo asmens kaltės įrodymų šaltinių, kurio patikimumas, objektyvumas bei pagrįstumas vertinamas BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymams keliamų reikalavimų kontekste. Atmetant nuteistojo gynėjo argumentus atkreiptinas dėmesys, jog baudžiamojo proceso įstatymas nenustato jokių formaliųjų įrodymų vertinimo kriterijų, jokie įrodymai neturi iš anksto nustatytos galios, nei viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas ir visi įrodymai turi būti įvertinami bendrąja tvarka, kas neabejotinai suponuoja būtinybę ir specialisto išvadą vertinti ta pačia tvarka, kaip ir informaciją, gautą iš bet kurių kitų įrodymų šaltinių. Sprendžiant specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, patikimumą, turi būti patikrintas ir įvertintas specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas, pradinių duomenų teisingumas, pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas, duomenys, ar specialistas neviršijo savo specialių žinių ribų, ar nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetencijos ribas, bei taikytų metodų mokslinį pagrįstumą ir tinkamumą. Tokiu būdu, akivaizdu, kad specialisto išvados tyrimo metodikos (taikytų metodų mokslinio pagrįstumo ir tinkamumo) įvertinimas tėra vienas iš aspektų, į kuriuos teismas turi atsižvelgti vertindamas baudžiamojoje byloje esančios specialisto išvados, kaip tinkamo įrodymų šaltinio, atitinkančio BPK 20 straipsnio reikalavimus, patikimumą, todėl vien tik tyrimo metodikos neatskleidimas, priešingai nei tai nurodo nuteistasis R. P. bei jo gynėjas, pats savaime nesudaro pakankamo pagrindo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pateiktas specialisto L. L. išvadas vertinti kaip nepagrįstas ar nepatikimas BPK 20 straipsnio prasme. Šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, kad specialistas, pateikdamas išvadas baudžiamojoje byloje, asmens kaltės klausimo vis tik nesprendžia, tai priskiriama išimtinai teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą, kompetencijai. Tai apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pats L. L., nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju, nespręsdamas atsakomybės klausimų, jis analizavo tik kalbos klausimus. Esant šioms aplinkybėms, iš esmės atmesti L. L., kaip specialių žinių turinčio asmens, pateiktas išvadas vien tik dėl to, jog nuteistojo gynėjui nebuvo išaiškinta jo ginamojo viešoje erdvėje paskleistų komentarų vertinimo metodika, esant ir kitiems R. P. kaltę padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus patvirtinantiems įrodymams, teisinio pagrindo vis tik nėra.
    4. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia ir apeliaciniame skunde detaliai analizuojama Lietuvos Respublikos teismų praktika. Sutinkamai su baudžiamosios teisės jurisprudencija, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinėms aplinkybėms arba labai panašios į jas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Šių duomenų kontekste analizuojant apeliaciniame skunde minimų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-60-788/2015, 2K-86-648/2016 turinį, akivaizdu, kad jose nustatytos bei R. P. atžvilgiu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje konstatuotos faktinės aplinkybės skiriasi iš esmės: nesutampa ne tik analizuojamų baudžiamųjų bylų pagrindas, bet ir jų kategorijos. Taigi, apeliaciniame skunde minimų kasacinio teismo nutarčių ir šios bylos ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) nėra iš esmės panaši (analogiška), todėl šie precedentai nagrinėjamoje byloje netaikytini. Šiame kontekste kaip nepagrįsti atmestini ir apeliacinio skundo teiginiai, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-7-60-788/2015 aiškiai pasisakoma dėl specialisto tyrimo metodikos, t. y. dėl kaltinamojo ir gynybos teisės ginčyti pačią tyrimo metodiką, dėl būtinybės ją atskleisti pačiame specialisto tyrime. Nuosekliai ir detaliai išanalizavus komentuojamos nutarties turinį matyti, jog analizuojamu atveju specialisto išvada iš esmės buvo pripažinta ydinga, konstatuojant, jog ji lakoniška, trumpa, joje neaprašyta, pagal kokius požymius nustatytos knygos išleidimo data bei vertė, tuo tarpu tyrimo metodikos neatskleidimas paminėtas tik kaip vienas iš specialisto išvados trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-60-788/2015). Šiuo aspektu svarbu paminėti, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. P. atžvilgiu teisėjų kolegija pripažįsta, jog R. P. komentarų tyrimo metodikos neatskleidimas laikytinas vienu iš teismui pateiktų išvadų trūkumų, tačiau, atsižvelgiant į specialisto paaiškinimų teisme turinį, į tai, jog analizuojamu atveju R. P. kaltė grindžiama ne tik L. L. išvadomis, tačiau ir kitais byloje surinktais ir patikrintais įrodymais (išvardintais skundžiamame nuosaprendyje), šis trūkumas nelaikytinas esminiu, t. y. sudarančiu pakankamą pagrindą teisėto ir pagrįsto skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio panaikinimui.
  11. Tokiu būdu, nesuabsoliutinant specialisto L. L. išvadų, vertinant jas kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir tinkamai ištirtų įrodymų kontekste bei atsižvelgiant į tai, kad įrodymų vertinimas priskiriamas išimtinei bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai, abejonių R. P. kalte jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padaryme aukštesniajam teismui vis tik nekyla. Ir nors apeliaciniame skunde pateikiama itin detali kiekvienoje L. L. išvadoje suformuotų tezių analizė, vertinant kiekvieną joje suformuotą teiginį atskirai, pateikiant savą, jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstą vertinimą (nei nuteistasis, nei jo gynėjas nėra kalbotyros specialistai), tačiau, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, nevertinant L. L. išvadų kaip vienintelio R. P. kaltę patvirtinančio įrodymo, analizuoti kiekvieną L. L. išvados argumentą atskirai, t. y. atsietai nuo nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, kad, kaip jau minėta, L. L. išvadas, kiek jos susijusios su R. P. neteisėtų veiksmų kvalifikacija, patvirtina ne tik kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo tinkamai ištirti įrodymai (iš dalies ir paties R. P. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, iš kurių matomas akivaizdžiai neigiamą, niekinančią prasmę turintis jo požiūris į rusų tautybės asmenis), bet ir semantinė, loginė R. P. viešoje erdvėje paskleistuose komentaruose vartojamų fraziologizmų, atskirų žodžių prasmė, bei straipsnių, po kuriais buvo išreikšti akivaizdžiai neigiamą prasmę rusų tautybės asmenų atžvilgiu turintys R. P. teiginiai, kontekstas, aiškiai ir detaliai aptartas skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje (Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžio 15-16 lapai), dėl ko šioje nutartyje iš naujo neanalizuotinas.
    1. Šių duomenų kontekste sprendžiant R. P. kaltės klausimą atkreiptinas dėmesys ir į kai kuriuos jo prisistatymus, kuriais jis pasirašydavo po savo komentarais: „rusų čiulpikam“, „ruskiam“, „ruskiam-fašistam, kurie, teisėjų kolegijos įsitikinimu, leidžia pagrįstai teigti, jog analizuojamu atveju R. P., priešingai nei jis tvirtino apklausiamas pirmosios instancijos teisme, veikė tyčia, siekdamas viešai tyčiotis, niekinti rusų tautybės žmones, skatinti neapykantą bei diskrimanacijos kurstymą jų atžvilgiu (R. P. komentarai, aprašyti šios nutarties 1.- 1.3. punktuose), reikšdamas raginimus smurtauti bei fiziškai su jais susidoroti (R. P. komentarai, aprašyti šios nutarties 1.4.-1.14. punktuose). Konstatuojant šią išvadą, akcentuotina ir tai, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis internete savo komentarus paskleidė net 14 kartų, todėl tokių jo veiksmų negalima vertinti kaip atsitiktin ar neapgalvotų. Juo labiau įvertinus tai, kad tokios informacijos (komentarų) paskelbimas internete, sutinkamai su EŽTT praktika, dėl savo apimties, greičio ir kartą atskleistos informacijos nuolatinio pobūdžio, neabejotinai padidina veikos pavojingumą, gali sukelti ir atitinkamus ilgalaikius neigiamus padarinius.
    2. Sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl R. P. kaltės, o tuo pačiu ir atmetant apeliacinio skundo argumentus, jog nagrinėjamu atveju asmuo yra nuteistas tik dėl savo nuomonės apie kitos valstybės vykdomą politiką, paminėtina ir tai, kad sprendžiant apie viešai išreikštų žodžių tikslą, t. y. ar jais siekiama siekiant asmenį (jų grupę) pažeminti, įskaudinti, viešai iš jo pasityčioti, diskriminuoti ar smurtauti, būtina įvertinti ne tik tai, kokie konkretūs žodžiai buvo pavartoti, bet ir situaciją, kuriai esant tai buvo padaryta, aplinką, kurioje tam tikri žodžiai buvo išreikšti, santykiai tarp pasakytų žodžių ir adresato ir pan.. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, ką iš esmės pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pats R. P., jog visi jam inkriminuoti komentarai buvo parašyti esant įtemptai situacijai tarp Rusijos ir Ukrainos, tokiu būdu siekiant padėti Ukrainai, straipsniai, po kuriais buvo patalpinti R. P. komentarai, buvo betarpiškai susiję su įvykiais Rusijoje (pvz. „Vladimiro Putino kultas stiprėja toliau – jį remia 89 proc. Rusijos gyventojų“, „Įtakinga Kremliaus kritikė G. T. apie atsaką propogandai: Vakarai atsibudo per vėlai“, „Rusijos gynybos ministras S. Š.: Negalime leisti, kad pasikartotų 1991-ieji metai“, „Neapykanta Vakarams Rusijoje tampa paranoja – sumušė sugėrovą, nes manė, kad jis Amerikos agentas“). Šių duomenų kontekste paminėtina ir tai, kad R. P. teigimu, jis yra nukentėjęs nuo okupacijos, buvo aktyvus Sausio 13-osios įvykių Lietuvoje dalyvis, kas neabejotinai galėjo paskatinti jo neapykantą rusų tautybės asmenims, kuri nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neabejotinai pasireiškė tokiomis frazėmis kaip: „geras rusas – miręs rusas“, „kol nors vienas ruskis bus gyvas, tol taikos ir ramybės pasaulis neturės“, „viskas pas juos iš Europos arba Amerikos. Automobiliai baisūs, keliai baisūs, pragerti snukiai baisūs, proto likutis baisus. Ir niekas nepaneigs, kad ruso išgama geras tik miręs“ ir pan.. Duomenų, patvirtinančių, kad tokiais epitetais R. P. vadina ne visus rusų tautybės asmenis, bet tik tuos, kurie kariauja Ukrainoje, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. ŠR. P. versiją argumentuotai paneigė ir pirmosios instancijos teismas, kurio nuosprendžio motyvai įtikinami ir tinkami, todėl nekartotini. Šių duomenų kontekste vertinant nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog nuteistojo veiksmai nagrinėjamu atveju galėtų sukelti kokią nors grėsmę, atkreiptinas dėmesys į tai, tiek BK 170 straipsnio 2 dalyje, tiek ir BK 170 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priskiriamos formalioms, kas reiškia, jog jų baigtumo momentas siejamas ne su konkrečių padarinių atsiradimu, bet su tam  tikrų alternatyvių veiksmų, įtvirtintų komentuojamų straipsnių dispozicijose, atlikimu.
  12. Neabejojant L. L. kompetencija bei jo pateiktų išvadų įrodomąja reikšme, atsakant į apeliacinio skundo argumentus, jog komentarams esant iš esmės analogiško pobūdžio, keturi pirmieji (šios nutarties 1.-1.3. punktai) L. L. buvo įvertinti kaip viešas tyčiojimasis, niekinimas, neapykantos skatinimas bei diskriminacijos kurstymas rusų tautybės asmenų atžvilgiu, visi kiti (šios nutarties 1.4.-1.14. punktai) – kaip raginimai smurtauti, fiziškai susidoroti su asmenų grupe, skiriamą tautiniu pagrindu, dėl ko pirmosios instancijos teismas R. P. neteisėtus veiksmus kvalifikavo pagal BK 170 straipsnio 2 dalį (pirmieji keturi R. P. komentarai) bei BK 170 straipsnio 3 dalį (likusieji komentarai), pažymėtina, kad aiškindamas šių neatitikimų priežastis, L. L. apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pabrėžė, jog pirmieji aktai buvo vertinami švelniau, kadangi žmogus tam tikras frazes ir žodžius galėjo pavartoti atsitiktinai. Ir tik tuomet, kai komentarai prasidėjo dešimtimis (tai, kad visus komentarus parašė tas pats asmuo specialistui nebuvo žinoma, tačiau, aukštesniojo teismo įsitikinimu, apie tai jis galėjo suprasti iš skirtinguose komentaruose besikartojančių vienodų žodžių, jų junginių, gramatinių klaidų, konteksto ir pan.), tapo aišku, kad yra skatinamoji sistema, dėl ko visus kitus R. P. komentarus jis vertino kaip smurto prieš rusų tautybės asmenis skatinimą, pabrėždamas ir tai, kad šiuo metu visus R. P. komentarus jis vertintų kaip raginimą smurtauti, fiziškai susidoroti su asmenų grupe, skiriamą tautiniu pagrindu. Nesutikti su tokiais specialisto teiginiais, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir tinkamai pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, nėra jokio objektyvaus pagrindo, tačiau tokie specialisto paaiškinimai, įvertinus tai, jog jie buvo išsakyti jau žinant nuteistojo asmenybę ir vertinami subjektyviai, nepaneigia anksčiau jo duotų išvadų pagrįstumo. Be to, sutinkamai su BPK 320 straipsnio 4 dalimi, pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai, tačiau tokio skundo byloje nėra. Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuosprendį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

 

Teisėjai                                                                                                                 Albinas Antanaitis

 

                                                                                        Rimas Švirinas

 

                                                                                        Algerdas Urbšys

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 170 str. Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę
  • BK 63 str. Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas
  • BPK 320 str. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos
  • BPK 20 str. Įrodymai
  • 2K-P-89/2014
  • BPK 89 str. Specialistas
  • BPK
  • 2K-7-60-788/2015