Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-12-19][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-501-687-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-501-687/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 188752021 išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
2.3.5.2.1. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
3.2. Bylos, susijusios su vaikų ir tėvų teisėmis ir pareigomis
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.3.5.2. Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymas
3. BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
2.3. Šeimos teisė
2.4. Daiktinė teisė
2.4.4. Teisės į svetimus daiktus
2.3.5. Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos
2.4.4.5. Hipoteka
2.4.4.5.5. Kiti su hipoteka susiję klausimai
3.2.12. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

?PASTABA: D

Civilinė byla Nr. e3K-3-501-687/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03090-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 2.4.4.5.5.

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Janinos Januškienės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio,  

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui P. G. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir išlaikymo priteisimo turtu, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo priteisimą nepilnamečiams vaikams (išlaikymo formas), aiškinimo ir taikymo. 

2.       Ieškovė prašė teismo: 1) padidinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-18633-896/2015 iš atsakovo P. G. priteistą išlaikymo nepilnametei dukteriai R. G. dydį iki 300 Eur per mėnesį, nepilnamečiam sūnui P. G. iki 200 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2) padidinus išlaikymo dukteriai R. G. dydį, priteisti jai išlaikymą atsakovo turtu, t. y. 1/2 dalį (vertė – 21 300 Eur) 2,9300 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – žemės sklypas), ir po 104 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; 3) padidinus priteistą išlaikymo sūnui P. G. dydį, priteisti jam išlaikymą atsakovo turtu, t. y. 1/2 dalį žemės sklypo (vertė 21 300 Eur) ir po 35,70 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; 3) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovė nurodė, kad vaikų poreikiai yra išaugę, nes: sūnus nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. lanko mokyklą, būrelius, reikia mokėti rinkliavas į klasės fondą, vežti vaiką į mokyklą, būrelius ir iš jų, be to, sūnus turi specialiųjų poreikių, jam paskirtas gydymas, taigi išlaidos išlaikymui yra padidėjusios dėl sveikatos būklės; dukteriai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis neterminuotam laikui dėl sunkaus neįgalumo, ji lanko (duomenys neskelbtini), už kurį reikia mokėti, nuomotis spintelę, pas dukterį nuolat tenka vykti bet kuriuo metu dėl nenumatytų atvejų, dukters būklė blogėja, ją reikėtų vežti terapijos centrą, o tai  brangiai kainuoja. Prašymas išlaikymą priteisti turtu, ieškovės atstovės teigimu, pagrįstas, nes pats atsakovas nurodė, jog gaunamų pajamų jam neužteks.

  

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

4.       Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; padidino Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-18633-896/2015 iš atsakovo P. G. priteistą išlaikymo nepilnametei dukteriai R. G. dydį iki 280 Eur, nepilnamečiam sūnui P. G. – iki 190 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę; padidinęs išlaikymo R. G. dydį, priteisė jai išlaikymą atsakovo turtu, t. y. 1/2 dalį žemės sklypo (vertė 21 300 Eur) ir po 84 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; padidinęs išlaikymo P. G. dydį, priteisė jam išlaikymą atsakovo turtu, t. y. 1/2 dalį žemės sklypo (vertė 21 300 Eur) ir po 27,60 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisė ieškovei iš atsakovo 1470 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, valstybei iš atsakovo – 71,59 Eur žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.

5.       Teismas, sprendė, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai, ieškovės ir jos atstovės paaiškinimai patvirtina, jog dukters ir sūnaus poreikiai nuo 2015 m. lapkričio 20 d. teismo sprendimo yra pasikeitę. Šią aplinkybę pripažino ir pats atsakovas. Dukteriai yra nustatytas autizmas, ataksinis cerebrinis paralyžius ir gilus protinis atsilikimas, sveikatos būklė blogėja. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad kasmet dėl didėjančio atotrūkio tarp mergaitės fizinio išsivystymo bei protinės raidos jos priežiūra reikalauja vis daugiau pastangų ir išlaidų. Todėl ieškovės padėtis pablogėjo, nes ji turi skirti daugiau finansų ir laiko dukteriai. Ieškovė kas šešerius metus gauna iš valstybės vienkartinę 1216 Eur kompensaciją už lengvojo automobilio įsigijimą ir jo techninį pritaikymą neįgaliesiems. Automobilis ieškovei yra gyvybiškai svarbus, siekiant tinkamai užtikrinti neįgalios dukters poreikius.

6.       Teismas nustatė, kad šalių sūnus 2016 m. buvo apkandžiotas šuns, vaikas gydytas dėl progresuojančio vidurių užkietėjimo, 2017 m. – dėl įtariamos epilepsijos, jam skirti vaistai, nustatyta šlapimo pūslės disfunkcija. Sūnaus papildomi poreikiai išaugo dėl lankomų būrelių ((duomenys neskelbtini)apie 26 Eur per mėnesį, keramikos užsiėmimai 27 Eur trims mėnesiams).

7.       Teismas konstatavo, kad ieškovės pateikti preliminarūs skaičiavimai, kiek kiekvienam vaikui reikia lėšų per mėnesį, kad būtų patenkinti jų poreikiai, yra pagrįsti byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei ieškovės ir jos atstovės paaiškinimais. Ieškovė nepateikė duomenų apie 2017 metų buto nuomos išlaidas, todėl teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad būsto nuomos sutartis kelia abejonių. Kitus atsakovo argumentus (dėl investicinio draudimo liudijimo, per didelių išlaidų, perkant vaikiškus drabužius, ar priežiūros priemones vaikams) teismas laikė deklaratyviais, juos paneigia ieškovės paaiškinimai. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad net nebandė skaičiuoti, kokios lėšos yra būtinos nepilnamečiams vaikams per mėnesį. Jis nepateikė nė vieno rašytinio įrodymo, kad yra nupirkęs vaikams kokių nors jiems reikalingų priemonių vystymuisi, priežiūrai, drabužių, išskyrus teismo posėdžio metu nurodytas dovanas vaikams gimtadienių proga. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad rūpinasi nepilnamečių vaikų poreikiais ir stengiasi juos patenkinti: vedasi į kino teatrą, perka drabužius, neįgaliam vaikuiir atitinkamų priežiūros priemonių, vaistų, kanceliarinių prekių ir pan.

8.       Teismas nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą padidino, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, išvadą duodančių institucijų nuomonę, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, tai, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, atsižvelgdamas į kasacinio teismo suformuotą praktiką dėl priteistino išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikais, į tai, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga yra 400 Eur.

9.       Nustatęs, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, šalis sieja konfliktiški santykiai, atsakovo gaunamų pajamų mokant padidintą išlaikymą neužteks pragyvenimui, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas pardavinėja bei dovanoja savo nekilnojamąjį turtą, teismas, siekdamas užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, priteisė jiems išlaikymą atsakovo turimu nekilnojamuoju turtu – žemės sklypu, kurio vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro išrašą yra 34 513 Eur, pagal vidutinės rinkos vertės paiešką pagal unikalų numerį 42 600 Eur.

10.       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimą, atmetė ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo turtu, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstė taip: padidinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-18633-896/2015 iš atsakovo priteistą išlaikymo nepilnametei dukteriai R. G. dydį iki 280 Eur, nepilnamečiam sūnui P. G. iki 190 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2017 m. vasario 13 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti ieškovui iš atsakovės 32,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, valstybei – 3,71 Eur; priteisti iš atsakovo valstybei 59,58 Eur žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

11.       Kolegija rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, kasacinio teismo išaiškinimais 2016 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016, pažymėjo, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai.

12.       Kolegija nurodė, kad vaikų poreikiai, tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nebuvo išsamiai vertinami ir analizuojami, šalys bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo konkrečių poreikių, tik geranoriškai susitarė dėl atsakovo teiktino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, todėl nėra galimybės įvertinti kriterijų dėl ankstesnio išlaikymo dydžio. Vaikams augant ir keičiantis jų poreikiams, ankstesnis išlaikymo dydis neturi teismui privalomosios galios. Iš ieškovės ieškinyje pateiktos nepilnamečių vaikų poreikių lentelės kolegija nustatė, kad vaikų poreikiai šiuo metu yra didesni, negu ankstesniu teismo sprendimu buvo patvirtinta šalių sulygta vaikų išlaikymo suma, ir šiuo metu ši suma nepakankama poreikiams patenkinti.

13.       Ieškovė, kolegijos vertinimu, klaidina teismą, nurodydama, kad būsto nuomai skiria 700 Eur, nes tai paneigia bylos duomenys (buto nuomos sutartis sudaryta su ieškovės draugo motina ir kt.). Kolegija taip pat sprendė, kad iš dalies nepagrįsta ieškovės nurodyta suma, reikalinga dukters aprangai. Taigi ieškovės nurodyti poreikiai vaikų išlaikymui mažintini.

14.       Nurodžiusi, kad ieškovės galimybės gauti didesnes pajamas nei atsakovas visuomet bus mažesnės, nes jai teks skirti daugiau laiko rūpintis vaikais, be to, atsižvelgiant į dukters neįgalumą, nustatytą neterminuotą specialųjį nuolatinės slaugos poreikį, ieškovei teks užtikrinti vaiko specialiuosius poreikius, siekiant dukters raidos progreso, jos socializacijos, o šios pareigos apriboja asmens galimybes dirbti papildomą darbą, gauti daugiau pajamų, kolegija padarė išvadą, kad tas iš tėvų, su kuriuo vaikai gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaikų išlaikymo. Kolegija sprendė, kad šiuo atveju atsakovui kyla pareiga daugiau prisidėti prie vaikų materialinio aprūpinimo ir ta aplinkybė, kad nustatyta mažesnė vaikų poreikių suma, nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl išlaikymo dydžio.

15.       Spręsdama dėl išlaikymo formos, kolegija atsižvelgė į išlaikymo instituto paskirtį ir tikslą, kasacinio teismo išaiškinimus dėl išlaikymo, vaikui nuosavybės teise priteisiant turtą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011). Kolegija nustatė, kad atsakovas dirba, jo pajamos yra apie 1200 Eur, nuo 2018 m. liepos mėn., labai tikėtina, jis papildomai gaus valstybinę pensiją, be to, atsakovas turi paklausią šalutinę (duomenys neskelbtini) specialybę, ir sprendė, kad atsakovo pajamos yra pakankamos priteistam išlaikymui periodinėmis išmokomis teikti, juolab kad jis vykdo išlaikymo pareigą, moka priteistą išlaikymą, skolos nėra. Kolegija atsižvelgė į tai, kad ieškovė nedirba, jos pajamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu sudarė išmokos už vaikus, nedarbo draudimo išmoka, ir konstatavo, jog byloje nėra duomenų, iš kokių lėšų ieškovė galėtų išlaikyti vaikus tuo atveju, jei, kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendimu, ji iš atsakovo gautų tik 111,60 Eur periodinėmis išmokomis abiem vaikams išlaikyti. Ieškovės argumentą, kad kaip išlaikymą gautą žemės sklypą galima išnuomoti ir gauti pajamų, kolegija laikė deklaratyviu, nepagrįstu įrodymais (dėl nuomos kainos ir pan.).

16.       Kolegijos vertinimu, ieškovė neįrodė, kad perleisdamas dalį turto, o kitą dalį ketindamas parduoti, atsakovas siekia išvengti prievolės teikti išlaikymą vaikams. Pirmosios instancijos teismo išvadą, kad, perleisdamas savo turimą nekilnojamąjį turtą, atsakovas galbūt siekia jį sumažinti, kolegija laikė nesusijusia tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsakovo pareiga mokėti išlaikymą. Kiekvienas asmuo gali disponuoti nuosavybe savo nuožiūra. Nekilnojamojo turto mažinimas nereiškia siekio išvengti išlaikymo prievolės. Atsakovas gauna nuolatines pajamas, vykdo išlaikymo prievolę. Geriausiai vaikų interesus atitinka išlaikymo priteisimas periodinėmis išmokomis ir nėra pagrindų išlaikymą priteisti turtu.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

17.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 4 d. nutartį ir palikti galioti         Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, pateiktų 2006 m. birželio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011. Teismas nesivadovavo suformuluotomis CK 3.196 straipsnio 1 dalies taikymo taisyklėmis, t. y.:   

17.1.1. apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į šalių turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas ją įvertino ir konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis geresnė, vertinant vien nekilnojamąjį turtą;

17.1.2.teismas neįvertino fakto, kad atsakovas turi dar vieną išlaikytinę – dukterį E. G., o atsakovo žmona yra bedarbė, taigi atsakovui tenka išlaikymo našta;

17.1.3. teismas neįvertino fakto, kad atsakovas teikdavo vaikams išlaikymą nereguliariai, buvo susidariusi skola;

17.1.4.teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, kad ieškovas siekia perleisti jam priklausantį turtą, formaliai nurodė, kad ši aplinkybė patvirtina siekį išvengti prievolės teikti išlaikymą vaikams vykdymo;

17.1.5.teismas neatsižvelgė į R. G. sveikatos būklę, ieškovės siekį patenkinti dukters poreikį turėti nuolatinę gyvenamąją vietą, saugią aplinką. Priteisus išlaikymą turtu, ieškovė galėtų realizuoti žemės sklypą ir taip būtų pajėgi išlaikyti vaikus, parūpinti pastovią gyvenamąją vietą.

17.1.6.teismas neįvertino, kad atsakovui perleidus turimą nekilnojamąjį turtą ir išėjus į pensiją, jis neišgalės vykdyti prievolės išlaikyti vaikus. Be to, ieškovė turi informacijos, kad atsakovas ne tik ketina perleisti turtą, bet ir išvykti gyventi į užsienį.

17.2.                      Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes neįvertino 17.1 punkte nurodytų aplinkybių, įrodymų.

18.       Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

18.1.                      Apeliacinės instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, pateiktų ieškovės nurodytose nutartyse, vadovavosi jais; nustatęs, kad atsakovas pajėgus teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis, pagrįstai pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą.

18.2.                      Atsakovas, teigęs, kad neišgalės išlaikyti vaikų iš gaunamo darbo užmokesčio, turi teisę vėliau atsisakyti tokių aplinkybių pripažinimo, tai jis ir padarė pirmosios instancijos teisme išreiškęs poziciją, kad išlaikymas turtu negalimas, bei apeliacinės instancijos teisme – kad prašoma išlaikymo forma yra nepagrįsta ir neteisėta, nes atsakovas pajėgus teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis. Šios pozicijos atsakovas laikosi toliau.   

18.3.                      Teismas vertino aplinkybių visumą, taigi ir aplinkybę, kad atsakovas turi dar vieną išlaikytinę, taip pat atsakovo sutuoktinės turimas lėšas banko sąskaitoje. Be to, atsakovo sutuoktinė tuo metu jau dirbo.

18.4.                      Tik atsakovo nuolatinis piktybinis vengimas teikti išlaikymą vaikams galėtų būti vertinamas kaip pagrindas keisti išlaikymo formą. Atsakovas išlaikymą vaikams teikė, nors ir nereguliariai, o skola buvo susidariusi tik už vieną mėnesį.

18.5.                      Teismas teisingai įvertino ieškovės argumentus dėl atsakovo siekio perleisti turtą.

18.6.                      Teismas atsižvelgė į R. G. sveikatos būklę, konstatavo, kad jai turi būti priteistas didesnis išlaikymas. Teismas įvertino tai, kad byloje nėra duomenų, iš kokių lėšų ieškovė galėtų išlaikyti vaikus, jei gautų tik pirmosios instancijos teismo nustatytų 111,60 Eur vaikų išlaikymui, nepagrindė argumento dėl žemės nuomos. Žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio vertė 50 000 Eur, nuoma sudarytų apie 400 Eur per metus, o periodinėmis išmokomis vaikams išlaikyti per metus priteista 5640 Eur.   

18.7.                      Dėl atsakovo negalėjimo išlaikyti vaikus išėjus į pensiją ir pardavus nekilnojamąjį turtą aplinkybės apeliacinės instancijos teismas nepasisakė.

 

     Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos, išlaikymo prievolės užtikrinimo 

 

19.       Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį keliami teisės taikymo klausimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos tinkamo nustatymo ir išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo teisėtumo.

20.       Pagal teisinį reguliavimą teismas gali priteisti išlaikymą šiomis formomis: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Teismas gali priteisti išlaikymą ir keliomis įstatyme nustatytomis išlaikymo formomis, pavyzdžiui, turtu ir periodinėmis išmokomis.

21.       Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad būtų maksimaliai patenkinti vaiko poreikiai, atsižvelgiant į vaiko interesus ir tėvų turtinę padėtį. Teismas savo iniciatyva gali parinkti tokią išlaikymo formą, kokia labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Išlaikymo formos parinkimo kriterijai yra šie: vaiko poreikiai, jo amžius, sveikatos būklė, tėvų turtinė padėtis, tėvų turto struktūra, gaunamų pajamų dydis, periodiškumas, tėvo (motinos) gebėjimas tinkamai tvarkyti turtą ir gauti iš jo pajamas vaikų išlaikymui ar kitaip tenkinti vaikų poreikius iš priteisto turto. Taigi kriterijai, galintys lemti vieną ar kitą išlaikymo formą, yra įvairūs.

22.       Teismas, parinkdamas išlaikymo formą, turi atsižvelgti į tai, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti: vaiko maistui, aprangai, būstui, mokslui, sveikatai, vaiko ugdymui ir kt.

23.       Išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas kas mėnesį vaiko (vaikų) poreikiams tenkinti, jei išlaikymas yra mokamas nepažeidžiant mokėjimo tvarkos. Ši išlaikymo forma taikytina tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensiją, pašalpas ir kt.). Išlaikymas konkrečia pinigų suma gali būti nustatytas tuo atveju, kai tai leidžia išlaikymą privalančio mokėti vaiko tėvo (motinos) turimos lėšos ir nėra pažeidžiami nei vaikų, nei tėvų interesai dėl tokios išlaikymo formos taikymo.

24.       Išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizavus būtų gaunamos pajamos vaikui (vaikams) išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo šia forma, turi atsižvelgti į galimo priteisti turto rūšį, tėvo (motinos) gebėjimus tvarkyti priteistiną turtą, būsimas turto išlaikymo išlaidas, turto likvidumą ir kita. Turto vertė nustatoma remiantis verte, nustatyta pagal rinkos kainas, esančias sprendimo priėmimo metu (CK 3.4, 3.119 straipsniai). Rinkos vertė gali būti nustatoma, remiantis inventorizaciniais duomenimis, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais.

25.       CK įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas (CK 3.185 straipsnio 1 dalis), pagal kurį nepilnametis gali būti nuosavybės teisinių santykių subjektas, turto savininkas. Dėl to teismas turi priteisti išlaikymą vaikui, o ne jo atstovui pagal įstatymą  tėvui (motinai). Teismo sprendimu ar teismo įsakymu dėl išlaikymo priteisimo teismas turi paskirti tėvą (motiną), tvarkysiantį vaikui išlaikyti skirtas lėšas. Nutraukus santuoką ar patvirtinus gyvenimą skyrium, išlaikymui priteistą turtą tvarko uzufrukto teise tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (vaikai) (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

26.       Išlaikymą tvarkantis asmuo išlaikymui skirtas pinigų sumas ir turtą turi tvarkyti kaip apdairus, rūpestingas ir atidus žmogus. Kai iš parduoto išlaikymui priteisto turto gautų lėšų ar lėšų, gautų priteisus išlaikymą vienkartine pinigų suma, įgyjamas kitas turtas, vaikas yra šio turto savininkas arba bendraturtis proporcingai jam priklausančių įdėtų lėšų daliai (CK 3.161 straipsnio 4 dalis, 4.72 straipsnis). Pavyzdžiui, įgijus nekilnojamąjį daiktą nepilnametis vaikas yra šio daikto savininkas ir sutartyje bei viešame registre privalo būti nurodytas kaip nekilnojamojo daikto savininkas arba bendraturtis.

27.       Konkreti pinigų suma ar turtas natūra paprastai priteisiamas tais atvejais, kai teikti išlaikymą privalantis vaiko tėvas (motina) neturi nuolatinių pajamų, o iš bylos aplinkybių negalima spręsti, kad išlaikymą periodinėmis išmokomis tėvas (motina) laiku ir visiškai teiks iš turimų santaupų ar iš kito turto gaunamų pajamų.

28.       Pirmiau pateikti išaiškinimai dėl kriterijų, kurie turi būti įvertinti sprendžiant dėl labiausiai vaiko (vaikų) interesus atitinkančios išlaikymo formos parinkimo (žr. šios nutarties 21-24, 27 punktus) koreliuoja su kasacinio teismo nuosekliai formuojama praktika nagrinėjamo pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2017 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-969/2017).

29.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje konstatuotus faktus, kad  atsakovas (vaikų tėvas) dirba, jo pajamos yra pastovios (apie 1200 Eur), artimiausiu metu gaus valstybinę pensiją, turi paklausią šalutinę (duomenys neskelbtini) specialybę, vykdo išlaikymo pareigą  moka priteistą išlaikymą (įsiskolinimas buvo trumpalaikis), bylos nagrinėjimo metu įsiskolinimo neturi, sprendė, kad atsakovo pajamos yra pakankamos išlaikymui periodinėmis išmokomis teikti.

30.       Spręsdamas dėl išlaikymo formos nepilnamečiams vaikams, apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertino byloje konstatuotus teisiškai reikšmingus faktus dėl ieškovės (vaikų motinos) finansinės galimybės išlaikyti vaikus priteisus išlaikymą nekilnojamuoju turtu (žemės sklypu) ir kas mėnesį mokamomis 111,60 Eur periodinėmis išmokomis (mišria forma).

31.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad ieškovė nedirba, jos pajamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme sudarė išmokos už vaikus, nedarbo draudimo išmoka, bei atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, iš kokių lėšų ieškovė galėtų išlaikyti vaikus tuo atveju, jei, kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš atsakovo dviem nepilnamečiams vaikams išlaikyti būtų priteista 111,60 Eur periodinėmis išmokomis ir turtu – žemės sklypu (mišria forma), priėjo prie išvados pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti išlaikymą vien periodinėmis išmokomis.

32.       Ieškovės argumentą, kad iš žemės sklypo nuomos gaus pajamas vaikų išlaikymui, teismas vertino kaip deklaratyvų, nepagrįstą įrodymais dėl galimybės jį išnuomoti bei gauti pastovias ir pakankamas pajamas vaikų išlaikymui ir pan. Be to, kasaciniame skunde ieškovė nurodo, kad, pardavusi žemės sklypą, iš gautų lėšų aprūpintų neįgalią dukterį būstu. Tačiau ieškovė nenurodė ir byloje neįrodinėjo, iš kokių lėšų būtų tenkinami kiti vaikų poreikiai (sveikatos priežiūrai, maistui, drabužiams, ugdymui ir kt.), jei iš parduoto turto galimai būtų patenkintas tik vienas vaikų poreikis – aprūpinimas būstu.

33.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovės galimybės gauti didesnes pajamas nei atsakovo visuomet bus mažesnės, nes jai teks skirti daugiau laiko rūpintis vaikais, be to, atsižvelgiant į dukters neįgalumą, nustatytą neterminuotą specialųjį nuolatinės slaugos poreikį, ieškovei teks užtikrinti vaiko specialiuosius poreikius, siekiant dukters raidos progreso, jos socializacijos. Šios pareigos apriboja asmens galimybes dirbti papildomą darbą, gauti daugiau pajamų, todėl apeliacinės instancijos teismas priėjo prie išvados, kad tas iš tėvų, su kuriuo vaikai gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaikų išlaikymo. Teismas sprendė, kad šiuo atveju atsakovui kyla pareiga daugiau prisidėti prie vaikų materialinio aprūpinimo. Teisėjų kolegija šią teismo išvadą laiko pagrįsta.

34.       Sutiktina su atsiliepime į atsakovo kasacinį skundą nurodytais argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas priteistiną išlaikymo dydį periodinėmis išmokomis, atsižvelgė į šalių dukters sveikatos būklę, dėl šios priežasties sprendė, kad dukters išlaikymui turi būti nustatyta didesnė suma. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ankstesniu teismo sprendimu nustatyta suma išlaikymui didintina: dukteriai iki 280 Eur, sūnui iki 190 Eur. Kasaciniame skunde nekeliamas teisės taikymo klausimas dėl išlaikymo dydžio (CK 3.192 straipsnis 2 dalis), todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako.

35.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad išlaikymas priteisiamas, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas (CK 3.194 straipsnis 3 dalis). Nagrinėjamu atveju išlaikymas abiem vaikams priteistas iki pilnametystės, tačiau, priklausomai nuo dukters sveikatos būklės, išlaikymą tėvams gali tekti teikti ir vaikams sulaukus pilnametystės. Taigi priteisus išlaikymą turtu, galimai nebūtų įvykdyta išlaikymo prievolė.

36.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo ieškovės nurodytos kasacinio teismo praktikos nustatydamas išlaikymo formą periodinėmis išmokomis. Kasacinio teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006 išaiškinta, kad teismas savo iniciatyva gali parinkti tokią išlaikymo formą, kuri labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Kriterijai, galintys nulemti vieną ar kitą išlaikymo formą, yra įvairūs. Pirmiausia teismas turi atsižvelgti į vaiko interesus, formuojamus jo amžiaus, sveikatos būklės, galimų pomėgių ir kita. Išlaikymo forma taip pat priklauso nuo vaiko tėvo ar motinos turtinės padėties, gaunamų pajamų dydžio, periodiškumo, tėvo (motinos) gebėjimo tinkamai tvarkyti turtą ir kita. Priteistas išlaikymas kas mėnesį periodinėmis išmokomis priklauso nuo skolininko mokumo, jeigu skolininkas nemokus, vaikas išlaikymo negaus. Tačiau, jeigu skolininkas mokus, ši išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensiją, pašalpas ir kt.). 2011 m. gruodžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011 kasacinis teismas, be kita ko, išaiškino, kad, parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi vadovautis CK 3.196 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis arba vienkartine pinigų suma, arba tam tikru turtu, taip pat atsižvelgti į tai, kad vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas. Išlaikymas dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, priteisia išlaikymą kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, turtu. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas parinko tokią vaikų išlaikymo formą, kuri pagal bylos duomenis, teismo vertinimu, labiausiai atitiko vaikų interesus.

37.       Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino bylos faktinių aplinkybių dėl atsakovo gebėjimų teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis, nes atsakovas išeina į pensiją, turi pareigą išlaikyti kitą mažametį vaiką ir turimą nekilnojamąjį turtą, mokėti mokesčius, sutuoktinė nedirba ir kt.; teismas bylos duomenų visumos kontekste klaidingai vertino aplinkybę dėl atsakovo siekio jam priklausantį turtą perleisti tretiesiems asmenims ir galimai išvengti prievolės išlaikyti nepilnamečius vaikus kaip neturinč priežastinio ryšio su išlaikymo prievole.

38.       Kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismas neįvertino aplinkybės dėl išlaikymo prievolės tinkamo vykdymo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytus duomenis dėl išlaikymo mokėjimo tvarkos (mokėjimo nereguliariai), dėl nekilnojamojo turto perleidimo, dėl paties atsakovo pozicijos teikti išlaikymą vaikams ir kt., sprendžia, kad, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų teisę gauti išlaikymą, byloje svarstytina galimybė užtikrinti tinkamą prievolės teikti išlaikymą vykdymą, galimai taikant atsakovo turtui (žemės sklypui) priverstinį įkeitimą (hipoteką).

39.       Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nustatęs, jog vaikų išlaikymo prievolės realiam įvykdymui užtikrinti tikslinga taikyti priverstinį įkeitimą (hipoteką), vadovaudamasis CK 3.197 straipsniu, gali tiek šalies, tiek savo iniciatyva nustatyti priverstinį konkretaus skolininko (nagrinėjamu atveju tėvo) turto įkeitimą (hipoteką). Paprastai priverstinė hipoteka yra nustatoma kreditoriaus prašymu, tačiau išimtiniais įstatymų nurodytais atvejais (CK 3.197 straipsnis) teismas gali nustatyti priverstinį įkeitimą (hipoteką) savo iniciatyva. CPK įtvirtintos teisės normos nustato aktyvų teismo vaidmenį šeimos bylose, jeigu tai yra būtina bylai teisingai išspręsti (CPK 376 straipsnio 1, 3 dalys).

40.       Jeigu teismo sprendimas dėl išlaikymo išieškojimo nevykdomas, tai išieškoma iš įkeisto turto įstatymų nustatyta tvarka. Priverstiniam įkeitimui (kai įkeitimas atsiranda įstatymo ar teismo sprendimo pagrindu) mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos CK ketvirtosios knygos normos, reglamentuojančios priverstinę hipoteką (CK 4.199 straipsnio 3 dalis). Dėl priverstinės hipotekos taikymo nepilnamečių vaikų išlaikymo bylose principinių nuostatų yra pasisakęs kasacinis teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2008).

41.       Būtinumas nustatyti priverstinę hipoteką turi būti pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių būtų matyti, kad nenustačius hipotekos teismo sprendimas nebus įvykdytas arba jo įvykdymas iš esmės pasunkės. Teismas taip pat turi įvertinti, ar priverstinė hipoteka nesuvaržys skolininko teisių ir interesų labiau, negu yra būtina reikalavimui dėl išlaikymo užtikrinti. 

42.       Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, ieškovės kasacinio skundo argumentus (dėl atsakovo turto perleidimo), nėra pagrindo sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, jog parinkta forma, kuria vaikams priteistas išlaikymas, savaime užtikrina išlaikymo prievolės tinkamą vykdymą. Teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, parinkdamas išlaikymą periodinėmis išmokomis, nepagrįstai nevertino poreikio užtikrinti šios prievolės vykdymą (ne)buvimo. Teisėjų kolegijos požiūriu, byloje kilę klausimai dėl išlaikymo prievolės tinkamo vykdymo užtikrinimo (CK 3.197 straipsnis) ir įstatyme (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punkte) nustatytos išlaikymo formos nepilnamečiams vaikams tinkamas nustatymas, keliamas ieškovės kasaciniame skunde, yra tarpusavyje susiję ir turi būti sprendžiami kartu, konstatavus būtinus ginčui spręsti teisiškai reikšmingus faktus ir taikant minėtas materialiosios teisės normas ginčo santykiui reglamentuoti. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama teismo nutartis panaikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas; 359 straipsnio 3 dalis, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

 

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

43.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 12,78 Eur tokių išlaidų. Perdavus bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, šių išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 4 d. nutarpanaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                              Alė Bukavinienė

           

           Janina Januškienė

                                                                                                                       

                                                                                                                       Gediminas Sagatys


Paminėta tekste:
  • CK
  • 3K-3-209-916/2016
  • 3K-3-513/2011
  • 3K-3-401/2006
  • CK3 3.196 str. Išlaikymo forma ir dydis
  • CPK 376 str. Teismo vaidmuo
  • CK3 3.185 str. Nepilnamečių vaikų turto tvarkymas
  • CK3 3.190 str. Uzufrukto teisė, kai turtą tvarko tik vienas iš tėvų
  • 3K-3-491/2013
  • 3K-3-49-969/2017
  • CK3 3.192 str. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus
  • CK3 3.194 str. Išlaikymo priteisimas
  • CK3 3.197 str. Priverstinis įkeitimas (hipoteka)
  • CPK
  • CK4 4.199 str. Įkeitimo atsiradimo pagrindai
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės