Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-12-06][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-484-684-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-484-684/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB „TymDrym“ 125980976 Ieškovas
Kategorijos:
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.6.8.11.1. Sutarties nutraukimas
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3. CIVILINIS PROCESAS
3.2.4. Įrodymai ir įrodinėjimas
2.6. Prievolių teisė
2.6.8. Sutarčių teisė
2.6.8.11. Sutarčių pabaiga
3.2.4.11. Įrodymų vertinimas
2.1.28. Bylos dėl preliminariųjų sutarčių

?PASTABA: D

Civilinė byla Nr. e3K-3-484-684/2018

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03443-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.8.11.1; 3.2.4.11

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 17 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės TymDrym“ ieškinį atsakovei V. M. dėl netesybų priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo, atskleidžiant sutarties turinį ir nustatant padaryto sutarties pažeidimo pobūdį, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 3000 Eur baudą, 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovė nurodė, kad 2016 m. gegužės 12 d. šalys sudarė televizijos laidos – realybės šou 2 barai. Gyvenimas greitkelyje dalyvio (atlikėjo) sutartį. 2016 m. liepos 5 d. atsakovė, nepranešusi ieškovei ir negavusi jos leidimo, pasišalino iš projekto patalpų ir kitų projekto filmavimo vietų, taip pažeisdama sutarties 3.3 punkto nuostatą, pagal kurią dalyvis jokiais būdais negali išeiti ar kitaip pasišalinti iš TV laidos filmavimo patalpų ir (ar) kitų TV laidos filmavimo vietų nuo pat TV laidos filmavimo (kūrimo) pradžios ir nepertraukiamai per visą TV laidos filmavimo laikotarpį. Toks atsakovės elgesys vertintinas kaip esminis sutarties pažeidimas.

4.       Kadangi atsakovė pasišalino be leidimo iš filmavimo patalpų, tai ieškovė pašalino atsakovę iš projekto ir nuo 2016 m. liepos 7 d. nutraukė šalių sudarytą sutartį, apie tai raštu informuodama atsakovę bei reikalaudama per 5 dienas sumokėti sutartyje nustatytą 3000 Eur baudą. Atsakovė ieškovės reikalavimo nevykdė, todėl ieškovė prašė priteisti šią baudą.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

5.       Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

6.       Teismas, remdamasis byloje esančių duomenų visuma (atsakovės paaiškinimais, liudytojų V. M., M. B. parodymais, į bylą pateiktais šalių vaizdo (garso) įrašais), pripažino įrodyta aplinkybę, kad atsakovė buvo gavusi žodinį laidos prodiuserio sutikimą atvykti į „Karpynę“. Dėl to teismas pritarė atsakovės argumentui, kad ji nesiėmė savavališkų veiksmų ir nepaliko projekto patalpų be ieškovės atstovo sutikimo.

7.       Teismas nustatė, kad sutarties 3.3 punktu atsakovė įsipareigojo neišeiti ar kitaip nepasišalinti iš TV laidos filmavimo patalpų ir kitų TV laidos filmavimo vietų, tačiau sutarties priede buvo nustatyta dalyvio galimybė išvykti, gavus baro valdytojo ar laidos vedėjo sutikimą. Liudytojas D. K. nurodė, kad dalyviams buvo leidžiama laikinai palikti filmavimo patalpas. Nustatęs, kad nagrinėjamu atveju atsakovė išvyko iš filmavimo vietos, norėdama pasikalbėti su ieškovės atstovais dėl paviešinto vaizdo įrašo, teismas sprendė, jog išvykdama iš filmavimo (baro) teritorijos atsakovė nepadarė esminio sutarties nuostatų pažeidimo.

8.       Teismas pažymėjo, kad projekte buvo naudojama perspėjimų sistema už savavališką pasišalinimą, gavus leidimą išeiti ir užtrukus ilgiau nei 1 valandą. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė paliko filmavimo (baro) teritoriją vykdama susitikti su prodiuseriu, teismas laikė, jog jai vietoj pašalinimo visam laikui turėjo būti skiriamas įspėjimas ir turėjo būti paaiškinta, kad ji turi grįžti į filmavimo vietą. 

9.       Teismas nelaikė esminiu sutarties pažeidimu atsakovės išvykimo iš filmavimo teritorijos, o sutarties 6.2 punkte nustatyta dalyvio prievolė sumokėti baudą siejama būtent su esminiu sutarties pažeidimu. Pagal sutarties 9.4 punktą esminiu pažeidimu laikytinas sutarties nutraukimas 9.2 punktuose iiii nustatytais atvejais, tarp kurių nėra nurodytas išvykimas iš filmavimo teritorijos.

10.       Nustas, kad atsakovė išvyko iš filmavimo (baro) teritorijos į gyvenamąją teritoriją susitikti su prodiuseriu, apie tai jį informavo, pastarasis nepateikė aiškaus prieštaravimo, teismas pripažino neįrodytu ieškinyje nurodytą faktinį pagrindą, atsakovės veiksmų nelaikė esminiu sutarties pažeidimu.

11.       Teismas papildomai pažymėjo, kad įrodymų visuma neteikia pagrindo daryti išvadą, jog atsakovė atsisakė filmuotis TV laidoje ir (ar) pareiškė norą palikti TV filmavimo patalpas ar kitas filmavimo vietas bei nebedalyvauti (nebesifilmuoti) pagal sutarties sąlygas kuriant laidą. Sutartis tarp šalių buvo nutraukta ieškovės iniciatyva, jai pareiškus apie atsakovės įvykdytą sutarties pažeidimą, kuris pripažintas esminiu sutarties pažeidimu, ir nusprendus pašalinti atsakovę iš projekto.

12.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimą ir priėmė naują – tenkino ieškinį, priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 3000 Eur baudą ir 1467 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

13.       Kolegija nurodė, kad 2016 m. gegužės 12 d. šalys sudarė televizijos laidos – realybės šou „2 barai. Gyvenimas greitkelyje“ dalyvio sutartį, kuria susitarė sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka bendradarbiauti, kuriant ir filmuojant TV laidą; atsakovė įsipareigojo nuo 2016 m. birželio 15 d. iki 2016 m. rugpjūčio 30 d., išskyrus iškritimo iš TV laidos pagal taisykles atvejį, neatlygintinai dalyvauti kuriant ir filmuojant TV laidą. 2016 m. liepos 5 d. atsakovė, apie tai nepranešusi prodiuseriui ir negavusi leidimo, vienašališkai pasišalino iš projekto patalpų ir kitų TV laidos filmavimo vietų. Prodiuseris, atsižvelgdamas į dalyvės sprendimą bei sąmoningą sutarties pažeidimą, priėmė sprendimą pašalinti dalyvę iš projekto; ieškovė informavo, kad nuo 2016 m. liepos 7 d. nutraukia sutartį su dalyve, ši šalinama iš projekto ir per 5 kalendorines dienas privalo sumokėti sutartyje nurodytą baudą.

14.       Šalių sudarytoje sutartyje buvo aptartos ir sulygtos visos esminės sąlygos (tiek dėl sutarties nutraukimo, tiek dėl esminio pažeidimo, tiek dėl sankcijų).

15.       Spręsdama, ar atsakovė gavo sutikimą pasišalinti iš projekto patalpų ir ar tai yra esminis sutarties pažeidimas, kolegija vertino atsakovės pridėtą garso įrašą (jame girdėti: „Na, žiūrėk, o kada galėtume susitikti ir su...? (1 min. 10 s)“; atsakymas: „Dabar žiūrėk, mes dirbam, mes negalim važinėti (neaiškiai girdisi). Atvažiuosi čia, ir pasišnekėsim“ (1 min. 26 s); „Tai gerai, o jei dabar atvažiuosiu?; atsakymas: (neaiškiai girdisi); toliau aiškiai girdimas tik atsakovės balsas, pokalbis baigiasi). Kolegija šio įrašo pagrindu padarė išvadą, kad nei atsakovė prašė leidimo išvykti, nei ieškovės prodiuseris davė tokį leidimą (sutikimą).

16.       Prie televizijos laidos  realybės šou 2 barai. Gyvenimas greitkelyje dalyvio (atlikėjo) sutarties pridėtose taisyklėse buvo nustatyta, kad tuo pačiu metu leidimą išvykti daugiausiai 4 valandom per dieną gali gauti 2 dalyviai; jei dalyvis nori gauti leidimą išvykti, jis turi įteikti raštišką prašymą baro valdytojui arba laidos vedėjams; filmavimo komanda turi nufilmuoti, kaip patenkinamas dalyvio prašymas išvykti; baro valdytojas gali atmesti dalyvio prašymą, jei mano, kad išvykimas pakenktų barui. Atsakovė neįrodė, kad pateikė raštu prašymą baro valdytojui arba laidos vedėjui, šis prašymas buvo svarstytas, filmavimo komanda nufilmavo, kaip toks prašymas tenkinamas. Byloje nėra duomenų, kad šiuo atveju šalys buvo pakeitusios leidimo suteikimo tvarką. Kolegija padarė išvadą, kad atsakovė išvyko iš filmavimo zonos be atitinkamo leidimo.

17.       Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad buvo paviešintas jos asmeninis vaizdo įrašas, todėl ji siekė pasikalbėti su prodiuseriu ir ginti savo teises, nepagrindžia to, kad atsakovė turėjo teisę pažeisti šalių sudarytos sutarties nuostatas ir elgtis savavališkai. Atsakovė, manydama, kad vaizdo įrašas paviešintas neteisėtai, savo teises galėjo ir turėjo ginti kitomis priemonėmis, bet ne pažeisdama sutartį. Kolegija pažymėjo ir tai, kad atsakovė išvyko iš projekto filmavimo vietos su visais savo daiktais, o tai patvirtina, kad ji buvo apsisprendusi palikti projektą ir neketino į jį grįžti. Tai netiesiogiai patvirtina liudytojos V. M. parodymai ir pačios atsakovės paaiškinimai.

18.       Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tik atsakovės liudytojų V. M., M. B. parodymais, atmesdamas D. K. paaiškinimus, ieškovės pateiktus įrodymus. Dėl to kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo civiliniame procese taisykles. 

19.       Realybės šou esmė yra nuolat, nepertraukiamai stebėti dalyvių elgesį, gyvenimą tam tikroje erdvėje realiu laiku, todėl dalyvis, savo sąmoningu ir kryptingu elgesiu sukūręs situaciją ir palikęs projekto patalpas, kuriose buvo sumontuota speciali technika, leidžianti žiūrovui stebėti ir girdėti projekto dalyvius, iš esmės pažeidžia šalių sudarytą sutartį, nes šou kuriančiam subjektui ir žiūrovui tampa nebepasiekiamas. Taigi laidą kuriantis asmuo iš esmės negauna to, ko tikėjosi. Kolegija pripažino, kad atsakovė pažeidė sutartį iš esmės, todėl ieškovė turėjo pagrindą sutartį nutraukti, o atsakovei kyla pareiga atlyginti sutartyje nustatytus minimalius nuostolius.

20.       Kolegija nepritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovei turėjo būti skiriamas įspėjimas bei turėjo būti paaiškinta, jog ji turi grįžti į filmavimo vietą tuo atveju, jeigu nebuvo gauta tiesioginio sutikimo išvykti iš filmavimo vietų, nes atsakovė už sutarties pažeidimą jau kartą buvo įspėta.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

21.       Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1.                      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 straipsnyje nustatytais sutarčių vykdymo principais. Formalus sutarties pažeidimas (rašytinės formos prašymo išvykti nepateikimas) negali nulemti atsakovės veiksmų vertinimo kaip neteisėtų. Jei viena šalis nesilaiko sutartyje nustatytos prašymo pateikimo formos, o kita šalis konkliudentiniais veiksmais, žodžiu ar kitokia forma priima tokį pirmosios šalies prašymą, nors jis neatitinka sutartyje nustatytų formos reikalavimų, toks sutikimas turi būti vertinamas kaip CK 6.200 straipsnyje nustatytų sutarčių vykdymo principų pažeidimas. Atsakovė, siekdama susitikti su prodiuseriu, pirmiausia kreipėsi į baro vadovą (kuris sutartyje nurodomas kaip ieškovės atstovas), tačiau šis nepriminė apie sutartyje nustatytą reikalavimą teikti prašymą raštu (sutarties, kaip ir kitų spaudinių, atsakovė projekte negalėjo turėti) ir įdavė darbinį mobilųjį telefoną, šiuo pasinaudodama atsakovė susisiekė su prodiuseriu. Pokalbio telefonu metu atsakovei išreiškus pageidavimą pasikalbėti, ieškovės atstovas (prodiuseris) nurodė tuometę savo buvimo vietą ir pasakė, kad jie pakalbės, kai ji atvyks. Tokį šalių bendravimą teismas turėjo vertinti kaip atsakovės prašymą išvykti, o ieškovės nurodymą, kur atvykti, laikyti jos sutikimu, nors ir duotu ne sutartyje nurodyta rašytine forma.

21.2.                      Ieškovė sutartį su atsakove nutraukė remdamasi Sutarties 9.2 punkto i papunkčiu, todėl turėjo būti vertinama, ar atsakovės elgesys laikytinas esminiu sutarties pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, kvalifikuodamas pažeidimą kaip esminį, vertino tik tai, ar ieškovė iš esmės negavo iš sutarties to, ko tikėjosi, bet neatsižvelgė į kitas CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kasacinio teismo nurodyta, kad, analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, visų pirma vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012). Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino atotrūkį tarp pažadėto ir faktiškai atlikto sutarties įvykdymo, nevertino, ar nukentėjusi šalis negavo daugiausia to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti. Šalių sutartyje nustatyta galimybė dalyviams išvykti iš filmavimo vietos iki 4 valandų per dieną, todėl pats išvykimas savaime nėra kategoriškai draudžiamas. Be to, atsakovė po pokalbio su prodiuseriu išvyko iš baro ir vyko į dalyvių apgyvendinimo vietą, kur tuo metu buvo prodiuseris (iš vienos laidos filmavimo vietos į kitą); tiek atsakovės išvykimas iš baro, tiek bendravimas su prodiuseriais Karpynėje“, tiek daiktų pakavimasis ir išvykimas prodiuseriams pareiškus, jog sutartis su atsakove yra nutraukta, buvo filmuojamas, taigi ji netapo nepasiekiama laikos kūrėjui ir žiūrovui. 

21.3.                      Sutarties 3.3 punkte 6 pastraipoje nustatyta pareiga atsakovei nuo pat TV laidos filmavimo (kūrimo) pradžios ir nepertraukiamai per visą TV laidos filmavimo laikotarpį neišeiti ar kitaip nepasišalinti iš TV laidos filmavimo patalpų ir kitų TV laidos filmavimo vietų. Taisykl, kurios yra Sutarties priedas ir laikomos neatskiriama jos dalimi,  nuostatos leidžia teigti, kad dalyvio išvykimas iš filmavimo vietų nėra absoliučiai draudžiamas, tačiau įtvirtinta tam tikra išvykimo tvarka: pateikti rašytinį prašymą, šį baro valdytojas gali atsisakyti tenkinti tik jei tuo pačiu metu būtų išvykę daugiau nei 2 dalyviai arba išvykimas pakenktų barui. Ieškovė neįrodė, kad buvo bent viena iš šių aplinkybių; nepagrindė, jog atsakovei negalėjo būti duotas leidimas išvykti. Taigi atsakovė pažeidė ne pareigą neišvykti ši filmavimo vietos, o pareigą paprašyti leidimo raštu.

21.4.                      Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo, ar konkrečios sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso praradimą; neatsižvelgė į atsakovės, kaip pažeidėjos, kaltės (ne)buvimą ir jos formą. Iškilus būtinybei pasikalbėti su prodiuseriu dėl ieškovės galimai padaryto esminio sutarties pažeidimo, atsakovė nesielgė impulsyviai, savavališkai: laukė, skambino prodiuseriui, prašydama galimybės susitikti. Kadangi leidimas atvykti į prodiuserio buvimo vietą yra duotas, jos veiksmai vertintini kaip padaryti be kaltės ar bent jau dėl nedidelio neatsargumo. Atsakovės kaltės nebuvimas negalėjo lemti tai, kad sutarties pažeidimas būtų pripažintas esminiu. Svarbu ir tai, kad atsakovė su savimi neturėjo (negalėjo turėti dėl projekte galiojančių taisyklių) sutarties teksto, natūralu, kad negalėjo tiksliai prisiminti visų sutarties ir taisyklių detalių. Sutarties tekstas jai įteiktas tik atvykus pokalbio su prodiuseriu (jau palikus baro teritoriją).

21.5.                      Apeliacinės instancijos teismas nevertino nukentėjusios šalies (ieškovės) veiksmų įtakos atsakovės padarytam sutarties pažeidimui. Paaiškėjusios (paviešintos) aplinkybės atsakovei leido pagrįstai manyti, kad pati ieškovė galimai pažeidė sutarties sąlygą, kurią atsakovė prašė įtraukti kaip jai esminę; pokalbio telefonu metu neišreiškė prieštaravimo dėl atsakovės ketinimo atvykti į jo buvimo vietą, netgi nurodė konkrečią savo buvimo vietą. Toks ieškovės atstovo elgesys suklaidino atsakovę, leido jai pagrįstai manyti, kad jai leidžiama vykti į prodiuserio buvimo vietą. Ieškovė neįspėjo atsakovės, kokiu būdu ji privalanti prašyti leidimo.

21.6.                      Įstatyme nustatyta pareiga teismui ex officio (pagal pareigas) kontroliuoti netesybų dydį, t. y. mažinti, jei jos yra aiškiai per didelės ar neprotingai didelės (CK 6.258 straipsnio 3 dalis ir 6.73 straipsnio 2 dalis). Apeliacinis teismas, priteisdamas visą prašomą sumą, nevertino, ar netesybos protingos, ar nukentėjusi šalis nepiktnaudžiauja savo teise, nesiekia nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Nors ieškovė teigė, kad dėl atsakovės dalyvavimo projekte patyrė tam tikrų išlaidų (maitino dalyvę, ją apgyvendino, kt.), nepateikė konkrečių apskaičiavimų ir įrodymų. Be to, ieškovė gavo naudos ir iš kuriamos bei transliuojamos laidos.

21.7.                      Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės pateiktas įrašas yra prastos kokybės, iš jo negalima spręsti apie atsakovei duotą leidimą išvykti. Fakto, ar buvo duotas sutikimas išvykti, nustatymu buvo suinteresuotos abi šalys, ieškovė turėjo visas galimybes pateikti geresnės kokybės įrašą. Atsakovė buvo prašiusi teismą įpareigoti ieškovę pateikti įrašo originalus, tačiau šis prašymas atmestas remiantis tuo, kad įrašų kokybė pakankama. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad įrašas prastos kokybės, todėl neįmanoma tiksliai nustatyti šios aplinkybės, tačiau, elgdamasi sąžiningai, kartu turėjo pateikti geresnės kokybės įrašą, tačiau nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas šios aplinkybės nevertino ieškovės nenaudai.

22.       Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti atsakovės kasacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

22.1.                      Atsakovė kreipėsi į prodiuserį ne su prašymu suteikti jai leidimą palikti TV laidos filmavimo patalpas ir atvykti į susitikimą, o norėdama pasikalbėti, todėl prodiuseris D. K. negalėjo duoti leidimo. Sutarties taisyklėse yra nustatyta prašymų išvykti iš TV laidos filmavimo vietų tvarka. Atsakovei visos sutarties sąlygos buvo žinomos ir suprantamos, todėl ji turėjo jomis vadovautis. Nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovė šalių susitarta tvarka pateikė prašymą išvykti ir leidimas jai buvo duotas.

22.2.                      Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šalys buvo sudariusios televizijos laidos – realybės šou sutartį, kurios esmė yra nuolat, nepertraukiamai stebėti dalyvių elgesį, gyvenimą tam tikroje erdvėje realiu laiku. Dalyvis savo sąmoningu ir kryptingu elgesiu, sukūręs situaciją ir palikęs projekto patalpas, kuriose buvo sumontuota speciali technika, leidžianti žiūrovui stebėti ir girdėti projekto dalyvius, iš esmės pažeidžia tarp šalių sudarytą sutartį, nes jis šou kuriančiam subjektui ir žiūrovui tampa nebepasiekiamas. Toks sutarties 3.3 punkte nustatytos pareigos pažeidimas yra laikomas esminiu pažeidimu. Be to, atsakovė išreiškė nenorą dalyvauti toliau filmuojant TV laidą (tai patvirtina jos pokalbis su motina, daiktų susirinkimas išvykstant, elgesys susitikus su D. K. ir pan.), o tai vertinama kaip esminis sutarties pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek sutarties nuostatas, tiek šalių elgesį, tiek byloje surinktus įrodymus, pagrįstai laikė, kad atsakovė pažeidė sutartį iš esmės, vadinasi, ieškovė turėjo pagrindą sutartį nutraukti.

22.3.                      Paviešinta apie atsakovę informacija nebuvo ta aplinkybė, dėl kurios ji vyko pas laidos prodiuserį. Atsakovės veiksmų visuma (pokalbis su motina apie ketinimus palikti projektą, šiurkštus jos bendravimas telefoninio pokalbio metu, pokalbio įrašo darymas, daiktų susirinkimas iš TV laidos filmavimo ir darbo vietos, iš kurių atsakovė vėliau pasišalino, necenzūrinių gestų rodymas operatoriui ir pan.) vertinama kaip konkliudentiniai atsakovės veiksmai, kuriais ji aiškiai išreiškė savo sprendimą nebedalyvauti toliau filmuojant (kuriant)  TV laidą. Aplinkybė, kad ji siekė pasikalbėti su prodiuseriu ir ginti savo teises dėl paviešinto asmeninio  vaizdo įrašo, nesudaro pagrindo teigti, kad ji turėjo teisę pažeisti sutarties nuostatas ir elgtis savavališkai.

22.4.                      Sutartyje sulygtos netesybos yra iš anksto nustatyti sutarti kreditoriaus nuostoliai, kurių jam nereikia įrodinėti, jei skolininkas nevykdo prievolės (ją vykdo netinkamai). Minimalių nuostolių dydis nustatytas abiejų šalių valia, joms pasirašant sutartį, atsakovė šių sutarties nuostatų neginčijo. Be to, aplinkybės dėl nepagrįstai nesumažintų netesybų nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes kasacinis teismas netiria fakto klausimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, netesybas (baudą) priteisė pagrįstai.

22.5.                      Atsakovė, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Nenustačius įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo, nėra pagrindo kitaip vertinti pirmiau nurodytų nustatytų aplinkybių ir daryti kitas, nei padarė apeliacinės instancijos teismas, išvadas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

 Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo, atskleidžiant šalių sudarytos sutarties turinį ir nustatant padaryto sutarties pažeidimo pobūdį

 

23.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams padarius skirtingas išvadas dėl šalių 2016 m. gegužės 12 d. sudarytos televizijos laidos – realybės šou sutarties turinio bei padaryto sutarties pažeidimo pobūdžio, kas iš esmės nulėmė skirtingus sprendimus dėl byloje pareikšto ieškovės reikalavimo, teisėjų kolegijai aktualu pasisakyti dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo, atskleidžiant sutarties turinį ir nusprendžiant dėl sutarties sąlygų laikymosi.

24.       Kiekvienoje civilinėje byloje teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne. Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes galima tinkamai pritaikyti vieną ar kitą teisės normą ir teisingai išspręsti ginčą.

25.       Įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra: a) materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia arba pasibaigia ginčo šalių teisės ir pareigos; b) įrodomieji faktai, t. y. įstatymuose nurodyti faktai, kurių pagrindu teismas daro išvadą apie reikšmingų ginčo (bylos) aplinkybių egzistavimą; c) procesinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia arba pasibaigia procesiniai teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015).

26.       Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 28 punktą; ir kt.).

27.       Kasacinis teismas, nagrinėdamas kasacine tvarka bylą, kurioje, kaip yra nagrinėjamu atveju, priimti skirtingi pagal materialiuosius padarinius teismų sprendimai, grįsti skirtingu įrodymų vertinimu ir atitinkamai skirtingomis dėl pareikšto reikalavimo išvadomis, patikrina abiejų instancijų teismų atliktą pateiktų įrodymų vertinimą pagal nustatytas proceso taisykles. Pateiktų įrodymų įvertinimas lemia išvadas dėl šalių sudarytos sutarties pažeidimo.

28.       Bylos duomenimis, ieškovė nutraukė šalių sudarytą televizijos laidos sutartį nurodžiusi, kad atsakovė atliko esminį sutarties pažeidimą (CK 6.217 straipsnis). Ieškovės pozicija, kad atsakovė pažeidė esmines sutarties sąlygas, grindžiama televizijos laidos – realybės šou sutarties 3.3 punkto nuostatos, draudžiančios pasišalinti iš TV laidos filmavimo patalpų ir (ar) kitų TV laidos filmavimo vietų, pažeidimu; toks pažeidimas sutarties 6.3, 9.2 ir 9.4 punktų prasme laikomas esminiu sutarties pažeidimu.

29.       Pagal kasacinio teismo praktiką esminio sutarties pažeidimo kriterijus yra tarsi priemonė, kuria „išmatuojamos“ kiekvieno konkretaus sutarties pažeidimo aplinkybės suteikiant teisę patiems civilinės apyvartos dalyviams (ginčo atveju – teismui) spręsti, kaip turi būti vertinamas atitinkamas pažeidimas. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo daugiausia to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2018, 27 punktas).

30.       Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai savo išvadas dėl pareikšto reikalavimo grindė analizuodami ieškovės ir atsakovės pateiktus garso įrašus, vertino byloje apklaustų liudytojų parodymus. Garso įrašas, kuriam abiejų instancijų teismai skyrė išskirtinę įrodomąją reikšmę, ir šio įrodymo įrodomosios vertės įvertinimas iš esmės lėmė teismų išvadas dėl pareikšto reikalavimo (ne)pagrįstumo. Liudytojų parodymai buvo vertinami kaip patvirtinantys (pirmosios instancijos teisme) garso įraše esančią įrodomąją informaciją arba jos nepatvirtinantys (apeliacinės instancijos teisme).

31.       Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas tinkama byloje surinktų įrodymų analize ir vertinimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino įrodinėjimo procesą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl be pagrindo konstatavo atsakovės padarytą esminį televizijos laidos sutarties pažeidimą, teikiantį pagrindą ieškovei vienašališkai nutraukti sutartį ir taikyti netesybas dėl sutarties pažeidimo (CPK 176, 185 straipsniai).

32.       Pagal televizijos laidos – realybės šou sutarties 1 ir 7 straipsnių nuostatas ieškovė buvo įsipareigojusi organizuoti ir finansuoti TV laidos, kurios dalyvė buvo atsakovė, kūrimą, filmavimą ir transliaciją, tik jai priklausė absoliuti taisyklių, kaip sudėtinės sutarties dalies, pakeitimo (papildymo), interpretavimo, aiškinimo ir taisyklių laikymosi kontrolės teisė. Pagal sutarties 3 straipsnio 3.3 punkto nuostatą dalyvis, be kitų pareigų, turi pareigą besąlygiškai paklusti ir vykdyti visas dalyvavimo TV laidoje taisykles.

33.       Taigi ieškovė, sutartimi priskirdama savo išimtinei kompetencijai sutarties aiškinimo ir laikymosi kontrolės teisę, privalėjo užtikrinti savo sklandų, nedviprasmišką, bet aiškų sutarties sąlygų laikymąsi ir galimo dalyvių pareigų pažeidimo atskleidimą ir įrodymą (CPK 178 straipsnis).

34.       Pirmosios instancijos teismas, išklausęs abiejų sutarties šalių pateiktus garso įrašus, pripažino, kad ieškovės pateiktas įrašas prastos kokybės, o išvadą, kad ieškovės prodiuseris leido atsakovei išvykti iš filmavimo vietos ir atvykti į jo buvimo vietą, padarė išklausęs atsakovės pateiktą garso įrašą, kuriame užfiksuotas atsakovės ir ieškovės prodiuserio pokalbis. Šio garso įrašo teisėtumo ieškovė neginčijo.

35.       Tokiu atveju, kada ieškovė, savo išimtinei kompetencijai priskyrusi teisę kontroliuoti sutarties vykdymą, nepaneigė atsakovės pateiktų įrodymų dėl sutarties sąlygų laikymosi (pvz., pateikti geros kokybės, informatyvų garso įrašą), apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo atsakovės pateiktame garso įraše galimai aiškumo stokojančius pasakymus vertinti kaip patvirtinančius tai, kad atsakovė atliko veiksmus, nulėmusius sutarties pažeidimą. Dėl to pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors atsakovė nepateikė rašytinio prašymo išvykti iš televizijos šou filmavimo vietos, žodinį – telefonu gautą laidos prodiuserio sutikimą – ji turėjo. Tai panaikina galimybę atsakovės veiksmus pripažinti savavališkais ir iš esmės pažeidžiančiais sutartį (CK 6.217 straipsnis).

36.       Kita vertus, kaip nurodyta nutarties 29 punkte, kiekvieno ginčo atveju pripažįstant sutarties pažeidimą esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis daugiausia negavo to, ką pagrįstai tikėjosi gauti pagal sutartį per visą jos terminą, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių.

37.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad po atsakovės pokalbio telefonu su ieškovės prodiuseriu atsakovės atvykimas ir susitikimas su ieškovės prodiuseriais, kita kūrybine grupe buvo užfiksuotas vaizdo įraše. Nors atsakovė nepateikė raštiško prašymo išvykti taisyklėse nustatytu būdu ir filmavimo komanda negalėjo nufilmuoti, kaip patenkinamas toks dalyvės prašymas, tačiau, minėta, atsakovės atvykimas ir susitikimas su ieškovo prodiuseriais ir kita kūrybine grupe buvo užfiksuotas vaizdo įraše, vadinasi, audiovizualinis kūrinys – televizijos laida realybės šou ir toliau buvo filmuojamas.

38.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, jog atsakovė netinkamai vykdė televizijos laidos sutartyje nustatytą dalyvio pareigą ir taip pažeidė esmines sutarties nuostatas, esminio sutarties pažeidimo faktą nustatė netinkamai taikydamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl nepagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą dėl netesybų priteisimo. Padarytas proceso teisės normų pažeidimas sudaro pagrindą naikinti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalis).

39.       Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyto pagrindo ir neturi teisinės reikšmės sprendžiant ginčą.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

40.       Tenkinus kasacinį skundą ir panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos šalių bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. 

41.       Atsakovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 200 Eur išlaidų atsiliepimui į apeliacinį skundą surašyti. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7 ir 8.11 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, ji priteistina atsakovės naudai ieškovės.

42.       Kadangi atsakovė, pateikdama kasacinį skundą, buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tai, tenkinus kasacinį skundą, iš ieškovės valstybės naudai priteistinas 90 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 2 dalis) (įmokos kodas 5660).

43.       Atsakovė pateikė įrodymus, kad, rengiant kasacinį skundą, kasaciniame teisme patirta 260 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šių išlaidų atlyginimas iš ieškovės priteistinas valstybės naudai (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

44.       Kasacinis teismas patyrė 4,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus atsakovės kasacinį skundą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Susumavus šias ir nutarties 42 punkte nurodytas priteistinas lėšas, iš viso iš ieškovės valstybės naudai (įmokos kodas 5660) priteistina 94,68 Eur išlaidų atlyginimo.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TymDrym“ (j. a. k. 125980976) atsakovės V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 200 (du šimtus) Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TymDrym“ (j. a. k. 125980976) valstybės naudai 94,68 Eur (devyniasdešimt keturis Eur 68 ct) išlaidų atlyginimo. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TymDrym“ (j. a. k. 125980976) valstybės naudai 260 (du šimtus šešiasdešimt) Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630.  

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai        Danguolė Bublienė 

 

 

        Virgilijus Grabinskas

 

 

        Vincas Verseckas


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK6 6.217 str. Sutarties nutraukimas
  • CK6 6.258 str. Netesybos ir nuostoliai
  • CPK
  • 3K-3-399-701/2015
  • CPK 3 str. Bylų nagrinėjimas pagal galiojančią teisę
  • 3K-3-103/2014
  • e3K-3-420-969/2015
  • 3K-3-33-684/2017
  • e3K-3-312-1075/2018
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
  • CPK 79 str. Bylinėjimosi išlaidos