Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-12-13][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-489-687-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-489-687/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
3.1. Bylos, susijusios su santuoka
3.1. Bendrosios nuostatos.
3.4.1. Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo teisme ypatumai
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.3.2. Santuoka
3.4.1.2. Bylų dėl santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) nagrinėjimo ypatumai
3. BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
2.3. Šeimos teisė
3. CIVILINIS PROCESAS
3.1.14.8.4. Atsisakymas priimti ieškinį, kai yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio arba patvirtinti šalių taikos sutartį
3.4. Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
3.1.8. dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo
2.3.2.8. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
3.1.14.8. Atsisakymas priimti ieškinį
3.1.14. Ieškinys

?PASTABA: D

Civilinė byla Nr. e3K-3-489-687/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05663-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8; 3.1.14.8.4; 3.4.1.2

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Laužiko ir Gedimino Sagačio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui D. J. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl to, ar, nutraukus santuoką ir teismui procesiniu sprendimu patvirtinus susitarimą dėl santuokos nutraukimo padarinių, sutuoktiniai (vienas jų) vėliau gali pareikšti savarankišką reikalavimą padalyti santuokoje įgytą turtą.

2.       Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio mėn. 12 d. sprendimu nutraukta šalių santuoka ir patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, be kita ko, išspręstas buvusiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo klausimas. Pagal šią sutartį atsakovui atiteko: 1) 1400/3800 dalys 0,3800 ha žemės sklypo; 2) 400/3800 dalys 0,3800 ha žemės sklypo; 3) pastatas – pagalbinis pastatas; 4) (duomenys neskelbtini) 850 paprastųjų vardinių akcijų; 5) visos lėšos, esančios ne banko įstaigose, kuriomis šios sutarties sudarymo momentu disponuoja atsakovas, bei lėšos, kurios yra pastarojo vardu visose banko įstaigose. Ieškovei atiteko: 1) 40 000 Eur piniginė kompensacija gyvenamajam būstui įsigyti; 2) lėšos, esančios ne banko įstaigose, kuriomis šios sutarties sudarymo momentu disponavo ieškovė, bei lėšos, kurios buvo pastarosios vardu visose banko įstaigose.

3.       Ieškovė nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu prašė: 1) atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakovu valdomos (duomenys neskelbtini) 2896 Eur dalininko dalies, kuri sudaro 100 proc. dalininkų kapitalo, nustatant, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 1448 Eur (duomenys neskelbtini) dalininko dalis, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1448 Eur (duomenys neskelbtini) dalininko dalis; 2) atidalyti ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakovu valdomo (duomenys neskelbtini) steigėjo-dalininko dalies, kuri sudaro 100 proc. dalininkų kapitalo, nustatant, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 (duomenys neskelbtini) steigėjo-dalininko dalis, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 (duomenys neskelbtini) steigėjo-dalininko dalis.

4.       Ieškovė nurodė, kad, nutraukiant šalių santuoką, į santuokoje įgyto turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, balansą nebuvo įtrauktas ir pasidalytas šis turtas: atsakovo vardu valdomos (duomenys neskelbtini) dalininko dalis, sudaranti 100 proc. dalininkų kapitalo – 2896 Eur; atsakovo vardu valdomo (duomenys neskelbtini) dalininko dalis, sudaranti 100 proc. dalininko kapitalo. Ieškinį ieškovė grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.100 straipsnio 4 dalimi, 3.117 straipsnio 1 dalimi, 4.72, 4.73, 4.75, 4.80 straipsniais.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 6 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.

6.       Teismas, remdamasis CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3.52 straipsnio 2 dalimi, 3.53 straipsnio 3 dalimi, 3.59 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 385 straipsnio 1 dalimi, kasacinio teismo formuojama šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011), nurodė, kad įstatyme imperatyviai nustatyta, jog nutraukiant santuoką toje pačioje byloje būtina kartu išspręsti visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu, tarp jų visus su bendro turto padalijimu, kompensacijomis, buvusių sutuoktinių turtinėmis teisėmis ir pareigomis, visus tarpusavio turtinių prievolių, turto padalijimo ir išlaikymo klausimus. Teismas pažymėjo, kad praktikoje yra buvę atvejų, kai buvo konstatuota, jog tam tikrais atvejais galima situacija, kai likę neišspręsti sutuoktinių turtiniai klausimai nagrinėjami atskiroje byloje, tačiau tokia situacija galima tuo atveju, kai teismas, nagrinėjęs santuokos nutraukimo bylą, netinkamai taikė proceso teisės normas ir susidarė situacija, neatitinkanti teisinio reglamentavimo: santuokos nutraukimo byloje neišspręsti visi turtiniai sutuoktinių klausimai.

7.       Kadangi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio mėn. 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N-2-10216-566/2005 buvo išspręstas šalių bendro turto padalijimo klausimas, teismas sprendė, kad ieškovė neturi pagrindo naujoje byloje kelti klausimą dėl šalių bendrąja jungtine nuosavybe buvusio turto padalijimo.

8.       Teismas nenustatė, kad teismas, nagrinėjęs šalių santuokos nutraukimo bendru sutikimu bylą, netinkamai taikė proceso teisės normas ir susidarė situacija, neatitinkanti teisinio reglamentavimo, t. y. santuokos nutraukimo byloje neišspręsti visi turtiniai sutuoktinių klausimai. Priešingai, patys pareiškėjai neįtraukė į santuokoje įgyto turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, balansą viso dalytino turto. Dėl šios priežasties teismas pasiūlė ieškovei kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti civilinės bylos Nr. N-2-10216-566/2005 nagrinėjimą, o atnaujinus bylos nagrinėjimą įstatymo nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl likusio nepadalyto turto.

9.       Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės atskirąjį skundą, 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartį nepakeistą.

10.       Teismas, remdamasis CK 3.59 straipsniu, CPK 385 straipsnio 1 dalimi, kasacinio teismo formuojama šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2010 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2010; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011; 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017; 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-378/2018; 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018), nurodė, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje, o šios taisyklės išimtys galėtų būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus. Teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto kaip bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo. Taigi galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią. Tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje, o paaiškėjus, jog santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, nes proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą.

11.       Nors nagrinėjamu atveju ieškovė tvirtina, kad jos pareikšto ieškinio reikalavimas yra grindžiamas kitu pagrindu nei išnagrinėtoje santuokos nutraukimo byloje, t. y. daiktinės teisės normomis dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau ji pati pripažįsta, kad reikalauja dalies turto, kuris, jos teigimu, nebuvo padalytas santuokos nutraukimo byloje, taigi, teismo vertinimu, ji faktiškai kelia bendro su atsakovu turto padalijimo klausimą, kuris turėjo būti (ir buvo sprendžiamas) santuokos nutraukimo byloje.

12.       Kadangi argumentų, patvirtinančių, kad nagrinėjamu atveju būtų susiklostęs išskirtinis atvejis, kuriam esant galėtų būti taikoma taisyklės, jog bendro turto padalijimo klausimas turi būti išspręstas santuokos nutraukimo byloje, išimtis, ieškovė teismui nepateikė, teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, turėjo pagrindą atsisakyti priimti ieškovės ieškinį. 

 

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

 

13.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                       Teismai, atsisakydami priimti ieškinį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų, pateiktų 2011 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011. Minėtoje byloje kasacinis teismas išaiškino, kad tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais; jie bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu; remiantis CK 4.80 straipsniu, jie turi teisę reikalauti atidalyti kiekvienam jų tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį.

13.2.                       Šalių santuoka nutraukta įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N-2-10216-566/2005, nuo santuokos nutraukimo praėjo 13 metų, todėl procesas santuokos nutraukimo byloje negali būti atnaujintas suėjus 5 metų naikinamajam prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminui (CPK 368 straipsnio 2 dalis). Dėl šios priežasties ieškovės teisė kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti civilinės bylos Nr. N-2-10216-566/2005 nagrinėjimą negali būti įgyvendinta. Priešinga bylą nagrinėjusių teismų išvada yra nepagrįsta. 

13.3.                       Ieškovei neturint galimybės atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje, teismai neturėjo pagrindo atsisakyti apginti ieškovės turtines teises kitais įstatymo nustatytais būdais. Nagrinėjamu atveju, nutraukus santuoką, ginčo turto teisinis režimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeitė į bendrąją dalinę nuosavybę, jos šalių dalys nenustatytos. Tai reiškia, kad ieškovės teisėms ginti gali ir turi būti taikomos daiktinės teisės instituto normos – CK 4.80 straipsnio 1 dalis.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl galimybės, nutraukus santuoką ir teismui procesiniu sprendimu patvirtinus susitarimą dėl santuokos nutraukimo padarinių, buvusiems sutuoktiniams (vienam jų) vėliau pareikšti savarankišką reikalavimą padalyti santuokoje įgytą turtą

 

14.       CK 3.53 straipsnio, reglamentuojančio santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu tvarką, 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas; sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą; iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo.

15.       Pagal CK 3.59 straipsnį, reglamentuojantį klausimus, kuriuos teismas išsprendžia nutraukdamas santuoką vieno sutuoktinio prašymu, teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

16.       Remiantis CPK 385 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus.

17.       Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad, nutraukiant santuoką, nepriklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo (vieno sutuoktinio prašymu, abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, dėl vieno (abiejų) sutuoktinio (-) kaltės), privalo būti išspręstas bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimas.

18.       Tokios pat pozicijos laikomasi ir nuosekliai šiuo klausimu formuojamoje kasacinio teismo praktikoje: visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje; santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015; 2018 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018 20 punktą; 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018 36 punktą; kt.).

19.       Nagrinėjamu atveju šalių santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutarimu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimu. Šiuo sprendimu taip pat patvirtina šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria, be kita ko, padalytas šalių bendras turtas. Pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, atsakovui atiteko žemės sklypas ir pastatas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) akcijos ir lėšos, esančios jo vardu atidarytose banko sąskaitose ir ne banko įstaigose, kuriomis jis disponavo sudarant šią sutartį. Ieškovei pagal minėtą sutartį atiteko 40 000 Eur kompensacija gyvenamajam būsto įsigyti ir lėšos, esančios ne banko įstaigose, kuriomis sutarties sudarymo momentu disponavo ieškovė, bei lėšos, kurios buvo pastarosios vardu visose banko įstaigose.

20.       Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.53 straipsnio 3 dalies, 3.59 straipsnio, CPK 358 straipsnio 1 dalies redakcijose, galiojusiose 2005 m. gruodžio 12 d. nutraukiant šalių santuoką, buvo įtvirtintos analogiškos nuostatos dėl to, kad, nutraukiant santuoką, be kitų, privalomai turi būti išspręstas bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimas.

21.       Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašo padalyti, jos manymu, šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą  (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dalininko dalis. Šis turtas nebuvo šalių nurodytas santuokos nutraukimo byloje, jis nebuvo įtrauktas į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir nutraukiant santuoką nebuvo tarp šalių padalytas.

22.       Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškinyje nurodyto turto padalijimo klausimas privalėjo būti išspręstas šalių santuokos nutraukimo byloje Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimu. Teismas, nenustatęs išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima nurodytą ieškovės reikalavimą nagrinėti kitoje, ne santuokos nutraukimo, byloje, atsisakė ieškinį priimti, nurodęs, kad tuo atveju, jeigu santuokos nutraukimo byloje buvo išspręstas ne viso sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimas, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

23.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje dėl galimybės kitoje, ne santuokos nutraukimo, byloje reikšti savarankišką reikalavimą, susijusį su santuokos metu įgytu turtu, yra išaiškinta, jog santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimas ir tik išimtiniais atvejais galimas tokių reikalavimų sprendimas atskiroje byloje. Tokia pozicija grindžiama nuostata, kad tik visus klausimus sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių, nes šių klausimų sprendimas dažnai tarpusavyje glaudžiai susijęs, pavyzdžiui, išlaikymo vaikui priteisimas turtu (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas) gali turėti įtakos sprendžiant dėl turto padalijimo tarp buvusių sutuoktinių. Šios taisyklės (santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami santuokos nutraukimo byloje) išimtys galėtų būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018 22, 26 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

24.       Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto kaip bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo. Taigi galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje. Paaiškėjus, jog santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, nes proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką, 28 punktą).

25.       Kartu kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad proceso atnaujinimas civilinėje byloje galimas tik išimtiniais, įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka (CPK 365 straipsnio 1 dalis). CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti pateikiamas vėliau nei po penkerių metų nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos. Tai – naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus nebegali būti tenkinamas prašymas atnaujinti procesą konkrečioje byloje. Nurodytos įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, kad, pirma, sutuoktiniams, nutraukusiems santuoką ir neišsprendusiems visų su santuokiniu turtu susijusių klausimų, yra galimybė juos išspręsti atnaujinus procesą santuokos nutraukimo byloje; antra, tokios galimybės realus įgyvendinimas yra apribojamas civilinio proceso atnaujinimui keliamų reikalavimų. Tokiu atveju gali susiklostyti situacija, kai sutuoktinių (ar vieno iš jų) turtinė teisė liks neapginta, bus pažeisti teisės į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnis), nuosavybės neliečiamumo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis), teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011).

26.       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nurodyta kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad tuo atveju, kai dėl išskirtinės susiklosčiusios situacijos santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras sutuoktinių turtas, (buvę) sutuoktiniai (vienas jų) turi galimybę šį (bendro turto dalybų) klausimą išspręsti santuokos nutraukimo byloje pasinaudodami proceso atnaujinimo institutu, tačiau tuo atveju, jeigu dėl naikinamojo termino, per kurį galima paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, pabaigos nebėra objektyvios galimybės pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu ir dėl to gali būti pažeista asmens teisė į teisminę gynybą ir nuosavybės neliečiamumą, (buvę) sutuoktiniai (vienas jų) turi teisę pareikšti reikalavimą, susijusį su bendru turtu, atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje.

27.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atvejai, nurodyti šios nutarties 26 punkte, yra bendrosios taisyklės (visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje) išimtys, tokiomis situacijomis negali būti piktnaudžiaujama, kai santuokos nutraukimo byloje sutuoktiniai (vienas jų), siekdami tam tikrų, galbūt nesąžiningų, tikslų, sąmoningai nenurodo viso bendro dalytino turto. Dėl to sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje turi įstatymo jiems nustatytą pareigą nurodyti duomenis apie visą jiems priklausantį ir dalijamą bendrą turtą (kiekį ir vertę) (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Tuo tarpu teismas, kad būtų išvengta minėtų situacijų, turi taip organizuoti procesą, kad nesusidarytų kliūčių padalyti visą sutuoktinių turtą santuokos nutraukimo byloje: jis turi šalims išaiškinti, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo padalytas turtas, užkirs kelią reikšti tapatų reikalavimą ateityje ir reikš, kad sutuoktiniai kito bendro dalytino turto neturi. Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-378/2018 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

28.       Nagrinėjamu atveju, minėta, šalių santuoka nutraukta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimu. Šiuo metu ir ieškovės ieškinio šioje byloje pareiškimo teismui metu (2018 m. vasario 22 d.) jau yra (buvo) pasibaigęs naikinamasis penkerių metų nuo minėto sprendimo įsiteisėjimo dienos terminas prašymui atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje paduoti (CPK 368 straipsnio 2 dalimi). Taigi ieškovė nebeturi objektyvios galimybės pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu. Dėl šios priežasties bylą nagrinėję teismai nepagrįstai skundžiamuose procesiniuose sprendimuose nurodė, kad tuo atveju, jeigu santuokos nutraukimo byloje buvo išspręstas ne viso sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimas, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje.  

29.       Aplinkybė, kad ieškovė negali pasinaudoti proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje institutu, nes praleistas penkerių metų prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminas, teisėjų kolegijos vertinimu, nereiškia, kad tokiu atveju, jeigu dėl santuokos nutraukimo byloje galimai ne viso šalių padalyto bendro turto ieškovės teisės ir teisėti interesai, tarp jų ir turtiniai, yra pažeidžiami, nėra teisinio pagrindo apginti ieškovės galimai pažeistas turtines teises kitais įstatymo nustatytais būdais.

30.       Teisėjų kolegija atsižvelgdama į šios nutarties 21, 28–29 punktuose nurodytas aplinkybes, vadovaudamasi šios nutarties 23–25 punktuose nurodyta kasacinio teismo praktika ir 26–27 punktuose pateiktais išaiškinimais, siekdama neapriboti ieškovės teisės į teisminę jos galimai pažeistų teisių gynybą (CPK 5 straipsnis), sprendžia, kad ieškovės šioje byloje pareikštas reikalavimas, susijęs su buvusių sutuoktinių bendru turtu, galėtų būti nagrinėjamas atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje tik tokiu atveju, jeigu santuokos nutraukimo byloje nagrinėjamoje byloje pareikštame ieškinyje nurodomas turtas tarp buvusių sutuoktinių nebuvo padalytas dėl išskirtinės susiklosčiusios situacijos.

31.       Teisėjų kolegija pažymi, kad išskirtinė susiklosčiusi situacija, dėl kurios santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas sutuoktinių bendras turtas ir dėl kurios galėtų būti taikoma bendrosios taisyklės (santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami santuokos nutraukimo byloje) išimtis, yra vertinamojo pobūdžio. Nei teisės aktai, nei teismų praktika nenurodo tokios išskirtinės situacijos vertinimo kriterijų. Dėl tokios situacijos svarbos ir išskirtinumo teismas turėtų spręsti kiekvienoje konkrečioje byloje atskirai. 

32.       Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant šį (išskirtinė situacija, dėl kurios santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas sutuoktinių bendras turtas) klausimą, be kita ko, svarbu nustatyti ir įvertinti tokias aplinkybes: ar nutraukiant santuoką turtas, kurį prašoma padalyti ne santuokos nutraukimo byloje, egzistavo; ar sutuoktinis, prašantis šį turtą padalyti, žinojo (galėjo, turėjo žinoti) apie šio turto egzistavimo faktą; priežastis, dėl kurių nurodytas turtas santuokos nutraukimo byloje nebuvo įtrauktas į bendro dalytino turto sąrašą, taip pat kitas aplinkybes. Nenustačius šių aplinkybių negalima daryti išvados dėl susiklosčius situacijos išskirtinumo ir bendrosios taisyklės išimties taikymo.

33.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė šioje byloje pareikštame ieškinyje nenurodė, ar turtas, kurį ieškiniu prašoma padalyti, egzistavo nutraukiant šalių santuoką, ar jai buvo žinoma apie šį turtą, ji taip pat nenurodė nė vienos priežasties, dėl kurios šis turtas nebuvo nurodytas santuokos nutraukimo byloje ir kodėl nebuvo siekiama jo padalyti.

34.       Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, atsisakydami priimti ieškovės ieškinį, šios nutarties 32, 33 punktuose nurodytų aplinkybių nenustatė. Nenustačius šių aplinkybių, minėta, negalima spręsti dėl to, ar šalių santuokos nutraukimo byloje šiuo metu prašomas padalyti turtas nebuvo tarp šalių padalytas dėl tokios išskirtinės situacijos, kuri sudarytų pagrindą taikyti bendrosios taisyklės išimtį. Minėtų aplinkybių nustatymas yra fakto klausimas, kuris negali būti nustatytas kasaciniame teisme (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Be to, ieškinio priėmimo klausimo sprendimo stadijoje teismui nėra objektyvių galimybių šias aplinkybes nustatyti, ieškinį pareiškusiam asmeniui jas pagrįsti, o atsakovui – paneigti. Tai tinkamai gali būti nustatyta tik nagrinėjant bylą iš esmės. Bylos nagrinėjimo metu teismui nustačius, kad tokia išskirtinė situacija nesusiklostė, tai sudarytų savarankišką pagrindą ieškinį atmesti. Dėl šios priežasties vien aplinkybė, kad iš pareikšto ieškinio turinio nėra aišku, ar susiklostė išskirtinė situacija, dėl kurios santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas sutuoktinių turtas, savaime nesudaro pakankamo teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieškinį vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu. Priešingas aiškinimas pažeistų asmens (šiuo atveju ieškovės) teisę į teisminę gynybą.

35.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Toks teisinis reguliavimas siejamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principais. Situacija, kai asmuo netenka galimybės savo civilinio pobūdžio teisių klausimą išspręsti teisme, gali prilygti su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) reikalavimais nesuderinamam teisingumo principo paneigimui (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. vasario 28 d. sprendimą byloje Tserkva Sela Sosulivka prieš Ukrainą, peticijos Nr. 37878/02; 2011 m. birželio 21 d. sprendimą byloje Zylkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 5613/04; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018 12 punktą).

36.       Kadangi šios nutarties 32 ir 33 punktuose nurodytos aplinkybės negali būti nustatytos ieškinio priėmimo stadijoje, bylą nagrinėję teismai neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Dėl šios priežasties egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, o bylą perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą CPK nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytus išaiškinimus (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 3 dalis, 360 straipsnis).

37.       Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, jeigu pareikštas ieškinys atitinka šiam procesiniam dokumentui įstatymo keliamus formalius reikalavimus ir egzistuoja teisinis pagrindas jį priimti, teismas, spręsdamas bylą iš esmės, be kita ko, turėtų nustatyti šios nutarties 32 ir 33 punktuose nurodytas aplinkybes, taip pat įvertinti aplinkybes, nurodytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2YT-32252-558/2018, kurioje buvo sprendžiamas ieškovės pareikštas reikalavimas dėl praleisto įstatymo nustatyto termino vykdomajam raštui išduoti atnaujinimo ir vykdomojo rašto išdavimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Minėta nutartis palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2886-910/2018.

38.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisingas faktų ir bylos aplinkybių nustatymas nėra savitikslis, tai labai svarbu siekiant teismui tinkamai kvalifikuoti šalis siejančius teisinius santykius, parinkti atitinkamas taikytinas tiek materialiosios, tiek proceso teisės normas. Šiam klausimui tinkamai išspręsti, be kita ko, gali būti svarbūs šalių santykiai, susiklostę po sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

39.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 3,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

40.       Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina pirmosios instancijos teismui, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartį ir bylą perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui spręsti ieškovės A. K. ieškinio atsakovui D. J. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priėmimo klausimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai        Janina Januškienė

 

 

        Egidijus Laužikas 

 

 

        Gediminas Sagatys


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK3 3.51 str. Santuokos nutraukimo sąlygos
  • CPK
  • 3K-3-491/2009
  • 3K-P-186/2010
  • 3K-3-529/2011
  • CK3 3.59 str. Klausimai, kuriuos teismas išsprendžia nutraukdamas santuoką
  • CPK 385 str. Teismo sprendimas
  • 3K-3-258/2010
  • 3K-3-95-403/2018
  • CPK 366 str. Proceso atnaujinimo pagrindai
  • CPK 137 str. Ieškinio priėmimas
  • 3K-3-369/2011
  • CPK 368 str. Prašymo padavimo terminai
  • CK4 4.80 str. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės
  • CK3 3.100 str. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai
  • CK3 3.53 str. Santuokos nutraukimo tvarka
  • CPK 358 str. Teismo nutarties (nutarimo) priėmimas
  • CK3 3.196 str. Išlaikymo forma ir dydis
  • CPK 365 str. Proceso atnaujinimas
  • CPK 5 str. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos
  • CK1 1.5 str. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 179 str. Teismo veiksmai įrodinėjimo procese
  • CPK 88 str. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas