Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-11-04][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-450-690-2016].docx
Bylos nr.: 3K-3-450-690/2016
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
VšĮ Regioninė Telšių ligoninė 180390741 atsakovas
"AKIRO" (jungtinė veikla su UAB "AVA statyba") 300605251 Ieškovas
UAB „Versina“ 180346182 trečiasis asmuo
AB „Panevėžio statybos trestas“ 147732969 trečiasis asmuo
UAB „Statmax“ 302607183 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.23. Bylos dėl viešo konkurso
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.5. Prievolių teisė
2.5. Prievolių teisė
2.5.11. Pirkimas-pardavimas:
2.5.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
2.5.35. Viešas konkursas
3. CIVILINIS PROCESAS
3.1. Bendrosios nuostatos
3.1.14. Ieškinys:
3.1.14.2. Kelių ieškinio reikalavimų sujungimas ir išskyrimas
3.1.18. Laikinosios apsaugos priemonės:
3.1.18.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.1. Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui:
3.2.1.2. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu (dublikai, triplikai)

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                    Civilinė byla Nr. 3K-3-450-690/2016

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00176-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.11.4

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AKIROkasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutarties peržiūrėjimo sujungtose civilinėse bylose pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AKIRO“ ieškinius atsakovei viešajai įstaigai Regioninei Telšių ligoninei dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo; tretieji asmenys – uždarosios akcinės bendrovės „Statmax“, „Virdaleka“, „Versina“, „Plungės lagūna“, akcinė bendrovė „Panevėžio statybos trestas“, ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Regioninei Telšių ligoninei dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Statmax“; teikiančios išvadą byloje institucijos – Viešųjų pirkimų tarnyba, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tiekėjų atitikties nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams vertinimą ir ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarką, aiškinimo bei taikymo.
  2. Ieškovė UAB AKIRO“ (toliau – ir ieškovė, kasatorė):
    1. 2015 m. liepos 7 d. ieškiniu (toliau – ir ieškinys I) prašė teismo panaikinti atsakovės VšĮ Regioninės Telšių ligoninės (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) 2015 m. gegužės 28 d. sprendimus dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir pirkimo laimėtojo nustatymo bei 2015 m. birželio 22 d. sprendimą atmesti ieškovės pretenziją dėl pirmiau nurodytų 2015 m. gegužės 28 d. sprendimų; grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą;
    2. 2015 m. liepos 27 d. ieškiniu (toliau – ir ieškinys II) prašė teismo panaikinti atsakovės 2015 m. liepos 13 d. sprendimą nenagrinėti 2015 m. liepos 10 d. pretenzijos; šios pretenzijos pagrindu panaikinti atsakovės 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą bei 2015 m. liepos 17 d. sprendimą nekeisti 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo; pripažinti, kad pasiūlymų eilės 1–5 vietose nurodyti tiekėjai neįrodė, jog jie turi teisę atlikti energetikos įrenginių remonto, paleidimo, derinimo ir bandymo darbus, kadastrinius matavimus, parengti geodezinę dokumentaciją, atlikti pastato energetinio sertifikavimo darbus (toliau – ir Ginčo darbus) (dėl to šių tiekėjų kvalifikacija yra nepakankama rangos sutarčiai įvykdyti); pripažinti, kad atsakovė netinkamai vykdė neįprastai mažos kainos vertinimo procedūrą (neįsitikino pasiūlymų kainų pagrįstumu (realumu), apie pasiūlymų kainos pagrindimą sprendė nesivadovaudama objektyviais duomenimis) ir tuo pagrindu panaikinti jos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą.
  3. Ieškovė UAB „Versina“ ieškiniu prašė teismo panaikinti atsakovės 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimus atmesti UAB „Versina“ pasiūlymą, sudaryti pasiūlymų eilę ir pirkimo laimėtoja pripažinti UAB „Statmax“; įpareigoti atsakovę atmesti UAB „Statmax“ pasiūlymą, sudaryti naują pasiūlymų eilę, į ją įtraukiant UAB „Versina“ pasiūlymą; panaikinti atsakovės sprendimą sudaryti pirkimo sutartį su UAB „Statmax; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  4. Byloje nustatyta, kad atsakovė vykdė supaprastintą atvirą konkursą „VšĮ Regioninės Telšių ligoninės pastatų Telšiuose, Kalno g. 40, rekonstravimo darbų pirkimas“ (toliau – Konkursas).
  5. Atsakovė 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu sudarė pasiūlymų eilę: 1) UAB „Statmax“; 2) UAB Virdaleka“; 3) UAB „Versina“; 4) UAB „Plungės lagūna“ (su jungtinės veiklos partnerėmis UAB „ARJO“ ir UAB „Krašto projektai ir partneriai“); 5) AB „Panevėžio statybos trestas“ (su jungtinės veiklos partnere UAB „Rainių statyba“); 6) UAB „AKIRO“.
  6. Ieškovė UAB „AKIRO, iš perkančiosios organizacijos gavusi duomenis apie Konkurse dalyvavusių tiekėjų pasitelktus subrangovus, 2015 m. birželio 18 d. pateikė pretenziją, kuria reikalavo pirmų keturių pasiūlymų eilėje nurodytų tiekėjų kvalifikaciją pripažinti nepakankama, nes jie neturi teisės ypatingajame statinyje atlikti specialiųjų darbų – dujų technologinių inžinerinių sistemų (medicininių dujų) įrengimo darbų. Ši pretenzija buvo atmesta, todėl ieškovė teismui pateikė ieškinį I.
  7. Ieškovė 2015 m. birželio 22 d. raštu prašė perkančiosios organizacijos nurodyti, ar ši tikrino Konkurso dalyvių kvalifikaciją, susijusią su teise užsiimti šios nutarties 2.2 punkte nurodytais Ginčo darbais. Atsakovė 2015 m. birželio 25 d. raštu atsakė, kad Ginčo darbai yra nurodyti techniniame projekte ir tiekėjas prisiima atsakomybę juos atlikti. Atsakovė 2015 m. birželio 25 d. raštu informavo tiekėjus dėl sutarties sudarymo atidėjimo termino sustabdymo ir nurodė, kad grįžta į kvalifikacijos vertinimo stadiją.
  8. Ieškovė 2015 m. birželio 29 d. prašė atsakovės informuoti, ar ji paprašė Konkurso dalyvių pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymų kainą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovė 2015 m. liepos 1 d. informavo ieškovę, kad kreipėsi į tiekėjus ir šie pateikė neįprastai mažą pasiūlymų kainą pagrindžiančius duomenis, o 2015 m. liepos 2 d. informavo tiekėjus, kad, pakartotinai išnagrinėjusi tiekėjų pasiūlymus, tęsia Konkurso procedūras.
  9. Ieškovė 2015 m. liepos 2 d. raštu prašė atsakovės pateikti Konkurso dalyviams siųstą prašymą dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo ir šių pateiktus paaiškinimus, taip pat detaliai paaiškinti, dėl kokių priežasčių priimtas sprendimas grįžti į kvalifikacijos vertinimo stadiją, o 2015 m. liepos 10 d. pareiškė pretenziją, kuria reikalavo panaikinti atsakovės 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą ir iš naujo patikrinti tiekėjų kvalifikaciją, teigdama, kad perkančioji organizacija nepatikrino, ar Konkurso dalyviai turi teisę atlikti Ginčo darbus.
  10. Atsakovė 2015 m. liepos 13 d. sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovės pretenziją, motyvuodama tuo, kad ši pateikta praleidus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 94 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nustatytus terminus.
  11. Ieškovė 2015 m. liepos 14 d. pareiškė pretenziją, kuria reikalavo pateikti 2015 m. liepos 2 d. raštu reikalautus duomenis. Atsakovė pretenziją tenkino iš dalies – nurodė, kokius paaiškinimus pateikė tiekėjai, grįsdami neįprastai mažą savo pasiūlymų kainą, dėl ko buvo grįžta į tiekėjų kvalifikacijos vertinimo procedūrą, tačiau atmetė reikalavimus pateikti tiekėjams siųstą raštą, kuriuo prašyta pagrįsti neįprastai mažą kainą. Dėl šio sprendimo ir 2015 m. liepos 13 d. atsisakymo nagrinėti pretenziją ieškovė pateikė ieškinį II.
  12. Atsakovė 2015 m. rugpjūčio 14 d. grįžo į tiekėjų pasiūlymų vertinimo stadiją, kreipėsi į Konkurso dalyvius, kad šie pateiktų papildomus duomenis dėl teisės atlikti Ginčo darbus.
  13. Atsakovė 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimais atmetė UAB „Versina“ pasiūlymą kaip neatitinkantį Konkurso sąlygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų, pakeitė 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą ir sudarė naują pasiūlymų eilę: 1) UAB „Statmax“; 2) AB „Panevėžio statybos trestas“; 3) UAB „AKIRO“.
  14. Dėl šių sprendimų UAB „Versina“ pateikė pretenziją, nurodydama, kad atsakovė nesąžiningai ir neteisėtai reikalavo pagrįsti teisę atlikti kadastrinius matavimus bei pastato energetinio naudingumo sertifikavimą, nes tokie reikalavimai nebuvo nustatyti Konkurso sąlygose, taip pat kad Konkursą laimėjusia pripažintos UAB „Statmax“ kvalifikacija neatitiko nustatytų reikalavimų. Perkančioji organizacija pretenziją atmetė, todėl UAB „Versinakreipėsi į teismą.
  15. UAB „AKIRO“ 2015 m. rugsėjo 16 d. pretenzija taip pat ginčijo atsakovės 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimą sudaryti naują pasiūlymų eilę, reikalaudama jį panaikinti ir pripažinti, kad tiekėjų UAB „Statmax“ bei AB „Panevėžio statybos trestas“ kvalifikacija yra nepakankama pirkimo sutarčiai įvykdyti. Atsakovė 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimu atsisakė nagrinėti UAB „AKIRO“ pretenziją motyvuodama tuo, kad joje pateikti reikalavimai yra teisme nagrinėjamos bylos pagal UAB „AKIRO“ ieškinius dalykas.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

  1. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimu UAB „AKIRO“ ieškinius ir UAB Versina“ ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija) 2013 m. liepos 31 d. rašte pateikė nuomonę, jog medicininės dujų sistemos skirtos ne statinio naudojimo ir priežiūros tikslams ar statinio patalpų funkcionavimui užtikrinti, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 61 ir 63 dalyse, o statinyje vykdomai veiklai – medicinos paslaugų teikimui, todėl, vadovaujantis Statybos įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis, šis įstatymas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai netaikomi nustatant medicininių dujų sistemų ir jų įrengimo reikalavimus; medicininių dujų sistemos nepriskirtinos atskirosioms statinio inžinerinėms sistemoms, o medicininių dujų sistemų įrengimo darbai nepriskirtini statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ (toliau – STR 1.08.02:2002), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211, 1 priedo 1.2 punkte nurodytiems specialiesiems statybos darbams.
  3. Tokią pat nuomonę pateikė ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos savo 2013 m. rugpjūčio 19 d. rašte, taip pat Aplinkos ministerija 2015 m. rugpjūčio 3 d. rašte. Viešųjų pirkimų tarnyba 2015 m. gruodžio 2 d. išvadoje nurodė, kad technologinės inžinerinės sistemos įrengiamos tik gamybinės paskirties pastatuose; Aplinkos ministerija 2015 m. lapkričio 30 d. išvadoje pažymėjo, kad technologinės inžinerinės sistemos įrengiamos gamybos ir pramonės paskirties pastatuose; medicininių dujų sistemos nepriskiriamos Statybos įstatymo 2 straipsnio 64 punkte nurodytoms technologinėms inžinerinėms sistemoms atsižvelgiant į veiklos paskirtį, gydymo paslaugų teikimą.
  4. Teismas nenustatė pagrindo nesutikti su Aplinkos ministerijos išvadose pateiktais argumentais, kurie neprieštarauja Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoms, taip pat techninio projekto vadovės UAB „Medstatyba“ atsakovei pateiktam atsakymui, kad techniniame projekte nurodytoms medicinin dujų sistemoms įrengti Aplinkos ministerijos atestatas nereikalingas. Teismas, atsižvelgęs į aptartas institucijų išvadas, įvertinęs teisės aktų nuostatas ir šalių paaiškinimus, sprendė, kad UAB „AKIRO“ neįrodė, jog medicininių dujų sistemos yra priskiriamos dujų technologinėms inžinerinėms sistemoms ir jų įrengimas yra laikomas specialiaisiais statybos darbais.
  5. Teismas sprendė, kad ieškovė turėjo galimybę teikti paklausimus dėl tiekėjų kvalifikacijos, spręsti dėl galbūt pažeistų savo teisių ir pateikti pretenziją; nėra pagrindo išvadai, jog terminas pretenzijai pateikti pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kada ieškovė sužinojo apie savo teisių pažeidimą.
  6. Teismas atsižvelgė į Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą, kad atsakovės parengti Konkurso dokumentai nevisiškai atitinka VPĮ 24 straipsnio 9 dalies nuostatas, į tai, jog pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, tačiau įvertinęs šalių pateiktus argumentus nekonstatavo, kad perkančioji organizacija, pakartotinai atlikdama tiekėjų kvalifikacijos vertinimą, pažeidė įstatymo nuostatas, Konkurso procedūras vykdė neskaidriai, pažeidė tiekėjų teises. Teismo vertinimu, informacija buvo teikiama ir visi perkančiosios organizacijos reikalavimai buvo taikomi vienodai visiems tiekėjams, nesuteikiant kuriam nors iš jų nepagrįsto palankumo, nėra pagrindo išvadai, kad Konkurso sąlygos pažeidė imperatyviąsias teisės normas, buvo aiškinamos plečiamai ar keičiamos.
  7. Teismas nustatė, kad visi UAB „Statmax“ pasiūlyme nurodyti darbuotojai pasiūlymo pateikimo dieną buvo įdarbinti šioje įmonėje ir turėjo teisę atlikti darbus, reikalingus pirkimo sutarčiai įvykdyti. Su dalimi darbuotojų darbo sutartys sudarytos 2015 m. balandžio 21 d., darbo pradžia atidėta iki 2015 m. gruodžio 3 d., remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 99 straipsnio 1 dalimi, 95 straipsnio 5 dalimi.
  8. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovių UAB „AKIRO“ ir UAB „Versina apeliacinius skundus, 2016 m. kovo 30 d. nutartimi paliko Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimą nepakeistą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  9. Atmesdama argumentus, kad medicininių dujų sistema yra statinio inžinerinė sistema, skirta statinio naudojimo tikslams, kolegija nurodė, jog ši sistema nėra tokia, be kurios ligoninės pastatas negalėtų būti eksploatuojamas pagal savo paskirtį. Konkurso dokumentų matyti, kad akušerijos skyriuje medicininės dujos nebuvo tiekiamos, medicininio deguonies tinklas naujai projektuojamas, taigi pastatas galėtų būti eksploatuojamas (funkcionuoti) pagal savo paskirtį kaip gydymo įstaiga ir nesant medicininių dujų sistemos. Institucijos, kurių išvadomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nurodė, kad medicininių dujų sistema skirta statinyje vykdomai veiklai – medicininių paslaugų teikimui. Siekiant užtikrinti medicininių paslaugų teikimą gydymo paskirties pastate, Statybos įstatymas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai netaikytini.
  10. Aplinkybės, kad ginčo medicininių dujų sistema bus naudojama pastatą naudojančių žmonių poreikiams tenkinti, kolegija nelaikė lemiančia jos pripažinimą pastato patalpų inžinerine sistema; pagal tokį aiškinimą gydymo paskirties statinio patalpose esančios, pavyzdžiui, rentgeno, kompiuterinės tomografijos ir panašios medicininės įrangos sistemos, taip pat turėtų būti priskiriamos statinio inžinerinėms sistemoms, nors jos – medicininės paskirties įrenginiai, skirti teikti medicinines paslaugas, o ne eksploatuoti gydymo paskirties pastatą.
  11. Kolegija pažymėjo, kad sprendžiant, ar medicininių dujų sistemos yra technologinės dujų inžinerinės sistemos, svarbu ne tai, kokie technologiniai procesai lemia, kad atitinkama pastato sistema yra pripažįstama technologine inžinerine sistema, bet tai, ar medicininių dujų įrengimo darbai yra specialieji statybos darbai ir jiems atlikti reikalingas kvalifikacijos atestatas. STR 1.08.02:2002 1 priedo 1.2 punkte konkrečiai išvardyta, kokie mechanikos darbai laikomi specialiaisiais statybos darbais; šiame sąraše nenurodyti medicininių dujų (deguonies, suspausto oro, vakuumo) įrengimo darbai, todėl jie nelaikytini specialiaisiais statybos darbais. Tokią išvadą patvirtina ir techninio projekto rengėjos UAB „Medstatyba“ 2015 m. rugpjūčio 6 d. raštas.
  12. Spręsdama, ar UAB „AKIRO“, pateikdama 2015 m. liepos 10 d. pretenziją, nepraleido VPĮ nustatytų terminų, kolegija konstatavo, kad perkančiosios organizacijos 2015 m. birželio 25 d. raštas (šios nutarties 7 punktas) nesudaro pagrindo teigti, jog juo perkančioji organizacija patvirtino netikrinusi tiekėjų kvalifikacijos atlikti techniniame projekte nurodytus darbus (CPK 185 straipsnis).
  13. Perkančioji organizacija 2015 m. birželio 3 ir 16 d. pateikė ieškovei duomenis apie į pasiūlymų eilę įrašytų tiekėjų pasitelktus subrangovus; ieškovė, atsižvelgdama į šiuos duomenis, 2015 m. birželio 18 d. pareiškė pretenziją, kurioje nurodė, kad tiekėjai neturėjo teisės atlikti medicininių dujų sistemos įrengimo darbų. Gavusi atsakovės 2015 m. birželio 25 d. atsakymą į paklausimą dėl tiekėjų kvalifikacijos tikrinimo procedūros, ieškovė nedisponavo jokia nauja informacija, kurios nebūtų žinojusi jau 2015 m. birželio 3 d. ar 16 d., be to, 2015 m. liepos 10 d. pretenzijoje ir jos pagrindu pateiktame ieškinyje nenurodė jokių argumentų, kurių ji nebūtų galėjusi nurodyti VPĮ nustatytu terminu ir tvarka reiškiamoje pretenzijoje, todėl kolegija sprendė, kad, atsisakydama nagrinėti 2015 m. liepos 10 d. pretenziją, perkančioji organizacija nepažeidė peržiūros procedūros veiksmingumo reikalavimo.
  14. Aplinkybė, kad 2015 m. birželio 25 d. perkančioji organizacija informavo apie sutarties sudarymo atidėjimo termino sustabdymą ir grįžo į pasiūlymų vertinimo procedūrą, nepatvirtina, jog atsakovė netikrino tiekėjų teisės atlikti Ginčo darbus, nesudarė pagrindo tikėtis, kad perkančiosios organizacijos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimas bus panaikintas.
  15. Kolegija sutiko, kad perkančioji organizacija nepagrįstai atsisakė nagrinėti UAB „AKIRO“ 2015 m. rugsėjo 16 d. pretenziją; joje iškelti klausimai dėl UAB „Statmax“ ir AB „Panevėžio statybos trestas“ teisės atlikti atitinkamus darbus nebuvo bylos, nagrinėjamos pagal UAB „AKIRO“ ieškinius, ginčo dalykas. Nepaisant to, UAB „AKIRO“ nepareiškė ieškinio dėl pretenzijoje keltų klausimų, be to, neginčijo priežasčių, paskatinusių perkančiąją organizaciją pakartotinai atlikti tiekėjų kvalifikacijos patikrinimo procedūrą, todėl kolegija sprendė, kad teismas neturėjo pagrindo peržengti UAB „AKIRO“ pareikštų reikalavimų ir iš esmės vertinti atsakovės 2015 m. rugsėjo 17 d. (o kartu ir 2015 m. rugsėjo 3 d.) sprendimo teisėtumą.
  16. Įvertinusi DK 34, 93, 99 straipsnių nuostatas, aplinkybę, kad Konkurso sąlygose nebuvo nustatytas reikalavimas, jog tiekėjo pasitelktinas darbuotojas pasiūlymo pateikimo dieną faktiškai atliktų darbo funkcijas, kolegija nepripažino teisiškai reikšminga aplinkybės, kad dalis UAB „Statmax“ darbuotojų darbo funkcijas pradėjo vykdyti 2015 m. gruodžio 3 d.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

  1. Kasaciniu skundu ieškovė UAB „AKIRO“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimą; priimti naują sprendimą – patenkinti UAB „AKIRO“ ieškinius; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismai, spręsdami dėl medicininių dujų sistemų įrengimo, vadovavosi išimtinai į bylą pateiktomis Aplinkos ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuomonėmis. Nors šios institucijos pagal kompetenciją dalyvauja priimant statybos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, vien dėl to jų nuomonė negali būti laikoma atitinkančia teisės aktų reikalavimus; šie teismo turi būti įvertinti atskirai. Teismai neatsižvelgė į aplinkybę, kad Konkursu buvo perkami rangos darbai (tarp jų – ir medicininių dujų sistemų įrengimo darbai), kurių mastas ir savybės nustatytos bei projektiniai sprendiniai pateikti Techniniame projekte, parengtame vadovaujantis Statybos įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais, todėl šie aktai taikomi įrengiant nurodytas sistemas.
    2. Teismai netinkamai aiškino ir taikė Statybos įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kuris reiškia, kad Statybos įstatymas netaikomas nustatant reikalavimus, kaip gydymo paskirties statinyje turi būti organizuojama ir vykdoma ta veikla, kuri tame statinyje yra (bus) vykdoma. Statybos įstatymo (ne)taikymas nepriklauso nuo to, kokiam tikslui bus naudojamas rangos darbais sukurtas rezultatas, – įstatymas taikomas atliekant bet kokius rangos darbus, taip pat ir tuos, kuriuos atlikus jais sukurtas rezultatas bus naudojamas paslaugoms teikti ar kitai komercinei ūkinei veiklai vykdyti.
    3. Teismai netinkamai aiškino Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalį; pagal šią normą statinio patalpų inžinerinės sistemos, skirtos statinio naudojimo tikslams, laikomos statinio inžinerinėmis sistemomis. Kadangi gydymo paskirties statinio naudojimo tikslas – gydymo paslaugų teikimas, tai šiam tikslui skirtos statinyje įrengtos inžinerinės sistemos laikytinos statinio inžinerinėmis sistemomis. Teismo išvada, kad statinys gali būti naudojamas kaip gydymo įstaiga ir be šių sistemų – prieštaringa, nes teigiama, jog statinys gali būti naudojamas be sistemų, kurios užtikrina gydymo įstaigos naudojimo tikslą.
    4. Teismai netinkamai aiškino Statybos įstatymo 2 straipsnio 64 dalį; iš techninio projekto kasatorė daro išvadą, kad jame nurodytos medicininių dujų sistemos (statinio inžinerinės sistemos) yra skirtos tiek gydymo paskirties statinyje vykstantiems technologijos procesams užtikrinti, tiek technologinių įrenginių normaliam darbui užtikrinti.
    5. STR 1.08.02:2002 neišskirta, kokių (kokiems tikslams naudojamų) dujų technologinių inžinerinių sistemų įrengimo darbai laikomi specialiaisiais statybos darbais, todėl tokiais darbais laikytini bet kokių (bet kokiems tikslams naudotinų) dujų technologinių inžinerinių sistemų įrengimo darbai.
    6. Kolegija nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-916/2016 suformuotos praktikos. Atsakovė 2015 m. birželio 11 d. sprendimu sustabdė 2015 m. gegužės 28 d. sprendime nurodytą sutarties sudarymo atidėjimo terminą, o 2015 m. birželio 16 d. sprendimu šį terminą pratęsė 15 dienų. Kasatorė 2015 m. birželio 22 d. prašymą paaiškinti 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo motyvus atsakovei pateikė per sutarties sudarymo atidėjimo terminą, o 2015 m. liepos 10 d. pretenziją – per 15 dienų terminą nuo tos dienos, kai 2015 m. birželio 25 d. gavus atsakymą į pateiktą prašymą paaiškėjo, kad atsakovė netikrino, ar Konkurso dalyviai turi teisę atlikti 2015 m. liepos 10 d. pretenzijoje nurodytus ginčo darbus. Taigi 2015 m. liepos 10 d. pretenzija buvo paduota nepraleidus nustatytų terminų.
    7. Teismai nepagrįstai civilinės bylos medžiagos dalį, susijusią su atsakovės 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendime nurodytų dalyvių kvalifikacija (teise atlikti Ginčo darbus), pripažino nevieša bylos medžiaga, juolab kad trečiasis asmuo UAB „Statmax“ pasiūlyme nurodė, jog jos pasiūlyme nėra konfidencialios informacijos. Taip nepagrįstai buvo suvaržyta kasatorės teisė į veiksmingą teisėtų interesų gynybą, nes jai nebuvo pateikti dokumentai, įrodantys kitų Konkurso dalyvių teisę atlikti Ginčo darbus.
    8. UAB „Versina“ ieškinyje nebuvo keliamas klausimas dėl trečiojo asmens AB „Panevėžio statybos trestas“ teisės atlikti ginčo darbus, nurodytus kasatorės 2015 m. liepos 10 d. ir 2015 m. rugsėjo 16 d. pretenzijose, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad kasatorės pretenzijos motyvai iš esmės buvo įvertinti byloje išnagrinėjus kitos Konkurso dalyvės UAB „Versina“ ieškinį.
    9. Kai su fiziniu asmeniu sudarytoje darbo sutartyje yra nurodyta, kad darbo pradžia yra atidedama, tai asmuo yra laikomas įmonės darbuotoju tik nuo to momento, kai jis pradeda darbą įmonėje. Dėl to trečiojo asmens ir jo nurodytų specialistų santykiai galėtų ir turėtų būti vertinami kaip kvazisubtiekimas, o tokie (būsimi, bet ne esami) įmonės darbuotojai tiekėjų pasiūlymuose turėtų būti išviešinami analogiškai kaip subtiekėjai.
  2. Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartį bei Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimą nepakeistus; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Tai, kad medicininių dujų sistemos įrengimo darbai buvo įvardyti kaip rangos darbai ir aprašyti techniniame projekte, neteikia pagrindo daryti išvadą, kad jiems atlikti taikomas Statybos įstatymas; ši aplinkybė nesusijusi su tokių sistemų montavimą reglamentuojančių teisės aktų taikymu. Teismai tinkamai vertino darbų turinį ir padarė pagrįstas išvadas.
    2. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavo statybos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, nurodė, kad Aplinkos ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išaiškinimai atitinka teisinį reglamentavimą, todėl pagrįstai jais vadovavosi. Nėra pagrindo kompetentingų institucijų, kurios turi teisę rengti, tiesiogiai taikyti ir aiškinti statybos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, išaiškinimų laikyti subjektyviais, prieštaraujančiais teisiniam reguliavimui.
    3. Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalimi, sistema priskiriama statinio inžinerinei sistemai, jeigu yra skirta statiniui eksploatuoti pagal jo paskirtį. Medicininių dujų sistema yra medicininė įranga, reikalinga atitinkamoms medicininėms paslaugoms teikti, o nesant šios įrangos, ligoninė gali ir yra eksploatuojama pagal paskirtį.
    4. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 64 dalį, technologinės inžinerinės sistemos, priešingai nei nurodo kasatorė, įrengiamos gamybinės paskirties statiniuose. Ginčo medicininė įranga bus įrengiama gydymo paskirties pastate (ligoninėje), be to, ji reikalinga ne pastatui eksploatuoti pagal paskirtį, bet atitinkamoms medicininėms paslaugoms teikti. Dėl to teismai padarė pagrįstą išvadą, kad medicininė įranga nėra technologinė inžinerinė sistema.
    5. Spręsdami, kad kasatorė 2015 m. liepos 10 d. pretenziją pateikė praleidusi VPĮ nustatytus terminus, teismai nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-916/2016 pateiktų išaiškinimų, vertino kasatorės sužinojimą apie tariamą pažeidimą. Teismai nustatė, kad informaciją apie kitų dalyvių pasitelkiamus subrangovus, kuri sudarė galimybę kvestionuoti konkurentų kvalifikacijos vertinimo teisėtumą, kasatorė gavo 2015 m. birželio 3 ir 16 dienomis, nuo tada pradėtas skaičiuoti pretenzijos dėl tiekėjų kvalifikacijos pateikimo terminas. Kasatorė 2015 m. birželio 18 d. pateikė pretenziją dėl konkurentų teisės atlikti medicininių dujų sistemos įrengimo darbus, o jų teisės atlikti Ginčo darbus nekvestionavo. Byloje nenustatyta, kad gavusi atsakovės 2015 m. birželio 25 d. raštą kasatorė turėjo daugiau informacijos, ieškinyje nenurodė papildomų argumentų, kurių nebūtų galėjusi nurodyti VPĮ nustatytu terminu reiškiamoje pretenzijoje.
    6. Kasatorės 2015 m. liepos 10 d. pretenzijoje nebuvo išdėstytas ieškinyje II reiškiamas reikalavimas panaikinti atsakovės 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą ir 2015 m. liepos 17 d. sprendimą nekeisti 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo bei pripažinti, kad pasiūlymų eilės 1–5 vietose nurodyti tiekėjai neįrodė, jog jie turi teisę atlikti nurodytus darbus. Šioje pretenzijoje kasatorė laikėsi pozicijos, kad perkančioji organizacija tariamai netikrino tiekėjų kvalifikacijos atlikti Ginčo darbus, tačiau pačios tiekėjų kvalifikacijos neginčijo.
    7. Tiekėjos UAB „Statmax ir UAB „Panevėžio statybos trestas“ nurodė, kad jų pateikti duomenys, kuriais grindžiama teisė atlikti Ginčo darbus, yra konfidenciali informacija, nes juose yra fizinių asmenų (darbuotojų) duomenys, kurie viešai neteiktini pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, o duomenys apie įmonių darbuotojus, personalo sudėtį yra konfidenciali informacija pagal įmonės vadovo įsakymais patvirtintą konfidencialios informacijos sąrašą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pagrįstai duomenis pripažino konfidencialiais.
    8. Teismai pagrįstai pripažino, kad UAB „Statmax“ ir AB „Panevėžio statybos trestas“ kvalifikacija kasatorės ieškiniais nebuvo ginčijama; kasatorė netikslino pareikštų ieškinių dalyko (CPK 4233 straipsnio 2 dalis), neprašė pripažinti neteisėtu atsakovės 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo nenagrinėti kasatorės 2015 m. rugsėjo 16 d. pretenzijos. Dėl to ji neturi teisinio pagrindo kasaciniame skunde kelti argumentus, susijusius su šių tiekėjų kvalifikacijos vertinimu.
    9. Byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad pasiūlymų pateikimo dieną UAB „Statmax“ buvo įdarbinusi ginčo darbams atlikti reikalingus specialistus (sudariusi su jais darbo sutartis). DK 34, 87, 93, 94, 99 straipsnių nuostatos patvirtina, kad įdarbinimas reiškia darbo sutarties sudarymą, kuris sukuria darbo teisinius santykius, sutarties šalys tampa darbuotoju ir darbdaviu, o darbo sutarties turinys apibrėžia darbo teisinio santykio šalių (darbuotojo ir darbdavio) teises ir pareigas. Darbo pradžios atidėjimas yra tik viena iš galimų darbo sutarties sąlygų, kuri neeliminuoja aplinkybės, kad darbo santykiai sukuriami nuo darbo sutarties sudarymo. Dėl to negali būti pripažinta, kad UAB „Statmax“ kvalifikaciją laikydama tinkama perkančioji organizacija atliko neteisėtus veiksmus.
  3. Daugiau atsiliepimų CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl medicininių dujų sistemų įrengimui taikomų reikalavimų

 

  1. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ir kasatorės UAB „AKIRO“ skundas grindžiamas argumentais, kad dalies atsakovės Konkursu perkamų darbų – medicininių dujų (deguonies, suspausto oro, vakuumo) sistemų įrengimo akušerijos skyriuje naujagimių poskyryje – rezultatas (medicininių dujų sistemos) yra technologinės inžinerinės sistemos, priskirtinos specialiesiems statybos darbams, kuriems atlikti būtinas specialus kvalifikacijos atestatas. Kasatorė nesutinka su atsakovės sprendimu nereikalauti iš Konkurso dalyvių duomenų, pagrindžiančių teisę atlikti pirmiau nurodytus darbus, ir Konkurso laimėtoja pripažinti jo dalyvę, neturinčią atestato, suteikiančio teisę atlikti dujų technologinių inžinerinių sistemų įrengimo darbus, bei nepasitelkusią tokį atestatą turinčio subrangovo.
  2. Vertindami ieškinyje ir apeliaciniame skunde išdėstytą kasatorės poziciją, bylą nagrinėję teismai sprendė, kad ji neįrodė, jog medicininių dujų sistemos yra priskiriamos dujų inžinerinėms sistemoms, ir pažymėjo, kad tokių sistemų įrengimas nelaikomas specialiaisiais statybos darbais, todėl ginčo sistemoms įrengti Aplinkos ministerijos atestatas nereikalingas.
  3. Teisėjų kolegija plačiau nepasisakys dėl kasacinio skundo argumentų, kuriais siekiama pagrįsti, kad byloje taikytinas Statybos įstatymas. Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, kad, remiantis Statybos įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis, šis įstatymas netaikomas tik gydymo įstaigos veiklai, nurodė, jog tai nereiškia, kad šis teisės aktas nenaudojamas statant pastatą, kuris bus naudojamas ūkinei ar komercinei veiklai vykdyti. Spręsdamas šalių ginčą teismas taikė Statybos įstatymo nuostatas, jų pagrindu vertino, ar ginčijama medicininių dujų sistema laikytina inžinerine sistema (pagal tai kaip ji apibrėžta Statybos įstatyme), todėl nėra pagrindo spręsti, kad šiuo aspektu teismas netinkamai aiškino teisę ar kitaip pažeidė kasatorės interesus.
  4. Statybos įstatyme (2014 m. spalio 7 d. įstatymo redakcija) statinio inžinerinės sistemos apibrėžiamos kaip statinio patalpų inžinerinės sistemos (jų dalys, stovai), skirtos statinio naudojimo ir priežiūros tikslams, statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams tenkinti: vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų, elektros, elektroninių ryšių, gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį bei gesinimo, šiukšlių šalinimo, žmonėms vežti skirtų liftų ir kitos sistemos bei jų reguliavimo, valdymo, automatizavimo ir signalizacijos sistemos (Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalis).
  5. Be šios bendrosios sąvokos, Statybos įstatyme taip pat įtvirtintos specialiosios sąvokos, kuriomis apibrėžiamos bendrosios, atskirosios ir technologinės inžinerinės sistemos:

39.1.bendrosios statinio inžinerinės sistemos – viso pastato (visų pastato patalpų) inžinerinės sistemos, užtikrinančios šių patalpų funkcionavimą ir tenkinančios jų naudotojų poreikius (Statybos įstatymo 2 straipsnio 62 dalis);

39.2.atskirosios statinio inžinerinės sistemos – nepriklausomos nuo kitų vienos ar kelių pastato patalpų inžinerinės sistemos (nesusietos su bendrosiomis pastato inžinerinėmis sistemomis), užtikrinančios šių patalpų funkcionavimą ir tenkinančios jų naudotojų poreikius (Statybos įstatymo 2 straipsnio 63 dalis);

39.3.technologinės inžinerinės sistemos – gamybinės paskirties sistemos statinyje vykstantiems technologijos procesams ir technologinių įrenginių normaliam darbui užtikrinti; tai technologinėms reikmėms skirtos vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų, kuro tiekimo, elektros, elektroninių ryšių bei informacijos, gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį bei gesinimo, dūmų, buitinių atliekų šalinimo, krovininių liftų bei kitos sistemos (Statybos įstatymo 2 straipsnio 64 dalis).

  1. Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, sistema pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 62 ar 63 dalį galėtų būti laikoma inžinerine, jeigu būtų nustatytos aplinkybės, kad, pirma, ji užtikrina pastato (bendroji inžinerinė sistema) arba vienos ar kelių jo patalpų (atskiroji inžinerinė sistema) funkcionavimą ir, antra, tenkina jų naudotojų poreikius.
  2. Nagrinėjamoje byloje teismai pažymėjo, kad perkama medicininių dujų sistema neužtikrins pastato funkcionavimo kaip gydymo įstaigos (byloje yra duomenų, kad iki ginčo Konkurso akušerijos skyriuje medicininės dujos nebuvo tiekiamos, medicininio deguonies tinklas projektuojamas naujai). Nesant vienos iš būtinųjų sąlygų, net ir nustatę, kad ginčo sistema bus naudojama pastatą naudojančių žmonių poreikiams tenkinti, teismai šios aplinkybės nelaikė lemiančia medicininių dujų sistemos pripažinimą pastato patalpų inžinerine sistema.
  3. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su jas įvertinus teismų padarytomis išvadomis, kad medicininių dujų sistema nelaikytina statinio inžinerine sistema.
  4. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikosi ir statybos srityje teisės aktais nustatytas funkcijas vykdančios atsakingos institucijos (Aplinkos ministerija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos), kurių pozicija pateikta prie bylos pridėtuose raštuose ir teismui pateiktose išvadose, kuriomis rėmėsi ginčą sprendę teismai. Tiek Aplinkos ministerija, tiek Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dalyvauja rengiant teisės aktų projektus, vėliau juos įgyvendina, todėl motyvuotos jų išvados, pateiktos įvertinus teisinio reguliavimo nuostatas ir medicininių dujų sistemų veikimo principus, yra rašytinis įrodymas, kuris teismų pagrįstai buvo įvertintas kartu su visais kitais byloje surinktais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Konstatuotina, kad bylos nagrinėjimo metu kasatorės teikti argumentai nepaneigia kompetentingų institucijų ir teismų išvadų, padarytų vertinant medicininių dujų sistemų įrengimui taikytinus reikalavimus.
  5. Kasatorė, teigdama, kad perkamos medicininių dujų sistemos yra dujų technologinės inžinerinės sistemos, nepagrindė ir neįrodė, kad egzistuoja visos sąlygos, kurios sudarytų pagrindą ginčo sistemą pripažinti technologine inžinerine sistema.
  6. Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 64 dalimi, technologinėmis inžinerinėmis sistemomis pripažįstamos tokios sistemos, kurios atitinka šias sąlygas: pirma, yra gamybinės paskirties, antra, skirtos technologijos procesams ir technologinių įrenginių normaliam darbui užtikrinti. Tam, kad sistema būtų laikoma technologine, privalo būti nustatyta, jog ji naudojama gamybai (organizuotam gaminimui), yra jos proceso dalis, kartu su kitomis sudaranti gamybos procesų atlikimo būdų ir priemonių visumą.
  7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad medicininių dujų sistema bus naudojama ligoninėje, statinyje vykdomai veiklai – medicininėms paslaugoms teikti, taigi ji nebus naudojama gamybos tikslais jokiuose technologiniuose procesuose. Dėl to pripažintina, kad medicininių dujų sistema nėra technologinė inžinerinė sistema Statybos įstatymo 2 straipsnio 64 dalies prasme.
  8. Konstatavus, kad medicininių dujų sistemos nėra pastato inžinerinės sistemos (jų įrengimui netaikomos Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios inžinerinių sistemų įrengimą), nelieka teisinio pagrindo vertinti, ar tokių sistemų įrengimo darbai laikytini specialiaisiais statybos darbais.
  9. Šiame kontekste teisėjų kolegija tik pažymi, kad ta aplinkybė, jog STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 1 priedo 1.2 punkte, įtvirtinančiame, kokių inžinerinių sistemų įrengimas laikomas specialiaisiais statybos darbais, expressis verbis (tiesiogiai) nevartojama sąvoka „medicininės dujos“ (nurodoma bendra sąvoka – dujų inžinerinės sistemos), nesant jokių papildomų nuostatų, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad konkrečios rūšies dujoms ši teisės norma netaikoma.
  10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorės argumentai dėl medicininių dujų sistemų įrengimui taikomų reikalavimų nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino statybas reglamentuojančius teisės aktus, pagrįstai rėmėsi į bylą pateiktomis institucijų, kurios dalyvauja rengiant ir priimant teisės aktus statybos srityje, išvadomis.

 

Dėl atsakovės veiksmų peržiūros procedūros ikiteisminėje ginčo stadijoje

 

  1. Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinta peržiūros procedūra apima privalomą ikiteisminę stadiją (VPĮ 93 straipsnio 3 dalis) – tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Pretenzija turi būti pateikta per 15 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos (VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  2. Pretenzijos padavimo termino turinio analizė suponuoja išvadą, kad tiekėjas viešojo pirkimo ginčų nagrinėjimo procedūrose turi elgtis apdairiai ir paisyti VPĮ nustatytų terminų. Kiekvienas tiekėjas privalo domėtis viešo konkurso eiga, sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2014).
  3. Kasacinis teismas ne kartą akcentavo pretenzijos perkančiajai organizacijai padavimo svarbą. Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012). Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką ieškovo teisme iškelti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su iškeltaisiais pretenzijoje, t. y. ieškovas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo nurodyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti kaip nepagrįsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009; kt.).
  4. Nagrinėjamoje byloje kasatorė teikia argumentus, kad ginčą sprendę teismai nepagrįstai atsisakė nagrinėti dalį ieškinio II reikalavimų, pripažinę, jog kasatorės 2015 m. liepos 10 d. pretenzija, kurios pagrindu pareikštas ieškinys II, pateikta praleidus VPĮ nustatytą pretenzijos pateikimo terminą. Tokią išvadą teismai padarė nustatę aplinkybes, kad pretenzija pareikšta gavus atsakovės 2015 m. birželio 25 d. atsakymą į paklausimą dėl tiekėjų kvalifikacijos tikrinimo procedūros, kuriame nebuvo pateikta jokios naujos informacijos, kurios kasatorė nebūtų žinojusi jau 2015 m. birželio 3 d. ar 16 d. (plačiau žr. šios nutarties 28 punktą).
  5. Kasatorės vertinimu, tai konstatavus, buvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-916/2016 pateiktų išaiškinimų.
  6. Nurodytoje nutartyje kasacinis teismas konstatavo, kad VPĮ nuostatose (6, 41 straipsniai) neįtvirtintas terminas prašymui susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais pateikti; atsižvelgiant į tai, laikytina, kad prašymas susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais nepažeidžia jokių terminų, o pretenzijos padavimo terminai skaičiuotini nuo tiekėjo informavimo apie atsakymą į prašymą susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais, jei šiame atsakyme pateiktos reikšmingos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos ginčijamo sprendimo priėmimo metu (pvz., pasiūlymų eilės sudarymo metu).
  7. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas suformavo naują teisės aiškinimo taisyklę: tiekėjai prašymą susipažinti su kitų dalyvių pasiūlymais perkančiajai organizacijai gali pateikti per sutarties sudarymo atidėjimo terminą (VPĮ 2 straipsnio 22 dalis); jei nepasibaigus šiam terminui ar dar nesant sudarytai sutarčiai tiekėjai iš perkančiosios organizacijos gauna prašomą informaciją, pretenzijos pateikimo termino skaičiavimas (VPĮ 94 straipsnio 1 dalis) atnaujinamas nuo šio sužinojimo momento.
  8. Kasacinio teismo konstatuota, kad tais atvejais, kai perkančioji organizacija atsisako nagrinėti tiekėjo pretenziją tuo pagrindu, kad praleistas jos pateikimo terminas, teismas, vertindamas atsisakymo pagrįstumą, turi patikrinti, ar terminas tikrai praleistas, be kita ko, ar tinkamai nustatytas jo pradžios momentas, taip pat – ar pagal faktines bylos aplinkybes termino pretenzijai pareikšti taikymas nepažeidžia teisminės gynybos veiksmingumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-469/2015).
  9. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad kasatorė 2015 m. gegužės 29 d. kreipėsi į perkančiąją organizaciją, prašydama pateikti informaciją, kokius subrangovus pasitelkė 2015 m. gegužės 28 d. sudarytoje pasiūlymų eilėje nurodyti Konkurso dalyviai, taip pat 2015 m. birželio 11 d. pareiškė pretenziją, reikalaudama nurodyti AB „Panevėžio statybos trestas“ pasitelktus subrangovus. Atsižvelgdama į perkančiosios organizacijos 2015 m. birželio 3 ir 16 d. pateiktus duomenis apie į pasiūlymų eilę įrašytų tiekėjų pasitelktus subrangovus, kasatorė 2015 m. birželio 18 d. pareiškė pretenziją, kurioje nurodė, kad tiekėjai neturėjo teisės atlikti medicininių dujų sistemos įrengimo darbų. Perkančioji organizacija 2015 m. birželio 22 d. raštu atsisakė patenkinti kasatorės pretenziją.
  10. Kasatorė 2015 m. birželio 22 d. raštu prašė perkančiosios organizacijos nurodyti, ar ši tikrino Konkurso dalyvių kvalifikaciją, susijusią su teise atlikti Ginčo darbus (užsiimti energetikos įrenginių eksploatavimo veikla, atlikti pastatų energetinį sertifikavimą, kadastrinius matavimus ir geodezinės dokumentacijos parengimo darbus); jai 2015 m. birželio 25 d. raštu buvo atsakyta, kad komisija pateiktus pasiūlymus įvertino pagal Konkurso sąlygose nurodytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus; kasatorės nurodyti Ginčo darbai yra aprašyti techniniame projekte ir tiekėjas prisiima atsakomybę juos atlikti.
  11. Teisėjų kolegija, įvertinusi teismų nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas išvadas, konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo teismų išvadų pripažinti nepagrįstomis. Teismai pagrįstai sprendė, kad perkančiosios organizacijos 2015 m. birželio 25 d. atsakyme į paklausimą dėl tiekėjų kvalifikacijos tikrinimo procedūros, dėl kurio kasatorė pareiškė 2015 m. liepos 10 d. pretenziją, nebuvo pateikta jokios naujos informacijos, iš kurios kasatorė būtų sužinojusi apie galimą savo teisių pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, neatsirado pagrindas atnaujinti pretenzijos pateikimo termino skaičiavimą. Šis terminas, pareiškiant 2015 m. liepos 10 d. pretenziją, jau buvo praleistas ir byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad termino pritaikymas pažeistų teisminės gynybos veiksmingumo principą.
  12. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-916/2016 suformuluota teisės aiškinimo taisyklė skirta užtikrinti veiksmingumo principui, kad tiekėjui, kuris kreipėsi į perkančiąją organizaciją dėl informacijos suteikimo, būtų sudaryta galimybė ginti galimai pažeistas savo teises per įstatymų nustatytą terminą nuo datos, kurią jis gavo informacijos, iš kurios sužinojo arba turėjo sužinoti apie perkančiosios organizacijos padarytą pažeidimą. Šios taisyklės tikslas – užtikrinti, kad terminai būtų taikomi taip, jog nesuvaržytų tiekėjų teis pateikti ieškinį dėl perkančiosios organizacijos veiksmų tais atvejais, kai perkančioji organizacija aiškiai tiekėjui nenurodė informacijos, reikalingos šiam ieškiniui pagrįsti.
  13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmiau nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-916/2016, kurioje peržiūros procedūrą inicijavo ta pati ieškovė (tik prieš kitą perkančiąją organizaciją), pažymėta, kad perkančiosios organizacijos tiekėjui (ieškovui) po sprendimo sudaryti pasiūlymų eilę suteikta informacija apie šioje eilėje esančių dalyvių subrangovus gali būti kvalifikuojama kaip reikšminga aplinkybė, kuri ieškovui leistų kvestionuoti konkurentų kvalifikacijos teisėtumą.
  14. Šioje byloje nėra ginčo, kad kasatorė apie kitų dalyvių pasitelkiamus subrangovus, kaip aplinkybę, leidžiančią kvestionuoti konkurentų kvalifikacijos vertinimo teisėtumą (tiek dėl teisės įrengti medicininių dujų sistemas, tiek dėl teisės eksploatuoti energetikos įrenginius, atlikti pastatų energetinį sertifikavimą, kadastrinius matavimus ir parengti geodezinę dokumentaciją), sužinojo 2015 m. birželio 3 ir 16 d., kai perkančioji organizacija nurodė kasatorei į pasiūlymų eilę įrašytų tiekėjų pasitelktus subrangovus. Atsakovės 2015 m. birželio 25 d. rašte, kuriame pateiktas atsakymas į 2015 m. birželio 22 d. paklausimą, nebuvo jokios papildomos informacijos apie Konkurse dalyvaujančius tiekėjus ir jų pasitelktus subrangovus ar šių subjektų kvalifikaciją, kuri kasatorei nebuvo žinoma iš atsakovės 2015 m. birželio 3 ir 16 d. raštų.
  15. Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus argumentus ir išaiškinimus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju terminas pretenzijai pareikšti, kaip teisingai sprendė ginčą nagrinėję teismai, turėjo būti skaičiuojamas nuo atsakovės 2015 m. birželio 16 d. rašto išsiuntimo kasatorei dienos (VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  16. Priešingas aiškinimas, kuriuo būtų pripažinta teisė tiekėjui skųsti perkančiosios organizacijos veiksmus vien dėl šios pateikto atsakymo į paklausimą fakto, nevertinant tokio paklausimo ir atsakymo į jį turinio, atsakyme pateiktos informacijos naujumo ir jos reikšmės tiekėjo teisių gynybai, neatitiktų teisminės gynybos veiksmingumo principo, nukryptų nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje, be kita ko, nustatyta ir tiekėjų pareiga domėtis vykdomu konkursu ir operatyviai ginti pažeistas subjektines teises. Naudojimasis perkančiosios organizacijos sprendimų apskundimo teise gali būti ribojamas, jei tiekėjas galėjo ar turėjo nustatyti pažeidimą, veikdamas taip rūpestingai, kaip galima tikėtis iš patyrusio ūkio subjekto. Toks ribojimas tiesiogiai išplaukia iš įstatymo nuostatų (VPĮ 93, 94 straipsniai) ir jo aiškinimo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimą byloje Uniplex, C-406/08).
  17. Tai konstatavusi, teisėjų kolegija nepasisakys dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su informacijos apie teisę atlikti Ginčo darbus pripažinimu nevieša bylos medžiaga; AB „Panevėžio statybos trestas“ teise atlikti Ginčo darbus; UAB Statmax“ sudarytų darbo sutarčių aiškinimu. Pažymėtina, kad šie klausimai nesudaro kasacijos dalyko taip pat ir dėl to, jog, pagrįstai pripažinęs, kad jie nesudaro ginčo pagal kasatorės ieškinius dalyko, dėl jų nepasisakė apeliacinės instancijos teismas (CPK 341 straipsnis).
  18. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, konstatuoja, kad ją naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis), todėl ji paliktina galioti.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  2. Atmetus ieškovės kasacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).
  3. Pateikdama atsiliepimą į kasacinį skundą, atsakovė turėjo 2904 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, jų atlyginimą prašo priteisti iš kasatorės. Prašomų atlyginti išlaidų advokato pagalbai dydis viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.14 punkte nurodytą dydį, todėl, atmetus kasacinį skundą, atsakovei iš kasatorės priteistina 1270 Eur (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
  4. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 37,73 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti VšĮ Regioninei Telšių ligoninei (j. a. k. 180390741) iš UAB „AKIRO“ (j. a. k. 300605251) 1270 (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt) Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.

Priteisti valstybei iš UAB „AKIRO“ (j. a. k. 300605251) 37,73 Eur (trisdešimt septynis Eur 73 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                      Gintaras Kryževičius

 

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                          Egidijus Laužikas

 

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                          Dalia Vasarienė


Paminėta tekste:
  • DK
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
  • 3K-3-177-916/2016
  • CPK
  • 3K-3-544/2014
  • 3K-3-506/2009
  • 3K-3-162-469/2015
  • CPK 341 str. Apribojimai pateikti kasacinį skundą
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas