Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-333-2013].doc
Bylos nr.: 3K-3-333/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus "Spindulio" pagrindinė mokykla 190006242 atsakovas
"Kretingos maistas" 164687871 Ieškovas
I.Turčinskienės IĮ 125673048 trečiasis asmuo
Arturas Kalytis trečiojo asmens atstovas
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.1. Bylos dėl pirkimo-pardavimo
2.1.1.3. dėl viešojo pirkimo-pardavimo
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.5. Prievolių teisė
2.5.11. Pirkimas-pardavimas:
2.5.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
2.5.35. Viešas konkursas
3. CIVILINIS PROCESAS
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.6. Teismo sprendimas:
3.2.6.4. Galutinis sprendimas

Civilinė byla Nr. 3K-3-333/2013

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01788-2012-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4; 69 (S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS        

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2013 m. birželio 7 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens I. T. individualios įmonės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo viešosios įstaigos „Kretingos maistas“ ieškinį atsakovui Vilniaus „Spindulio“ pagrindinei mokyklai dėl sprendimo atmesti viešajam pirkimui pateiktą pasiūlymą, trečiasis asmuo I. T. individuali įmonė.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje kilo ginčas dėl to, ar, ieškovui VšĮ „Kretingos maistas“ (toliau – ir tiekėjas) pateikus neįprastai mažos kainos pasiūlymą, atsakovas Vilniaus „Spindulio“ pagrindinė mokykla (toliau – ir perkančioji organizacija) šį pasiūlymą tinkamai įvertino pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus ir ar teisėtai atmetė pasiūlymą motyvuodamas tuo, kad tiekėjas nepateikė tinkamų įrodymų pasiūlytai neįprastai mažai kainai pagrįsti.

Ieškovas VšĮ „Kretingos maistas“ kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus „Spindulio“ pagrindinės mokyklos sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovo pasiūlymas ir apie kurį ieškovas buvo informuotas 2012 m. birželio 27 d. pranešimu Nr. S-194 „Dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo“, ex officio panaikinti visus po sprendimo atmesti ieškovo pasiūlymą priėmimo atsakovo priimtus sprendimus viešajame pirkime Nr. 122893 ir grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį.

Ieškovas nurodė, kad jis pateikė pasiūlymą 2012 m. birželio 7 d. paskelbtam atsakovo viešajam pirkimui „Vilniaus „Spindulio“ pagrindinės mokyklos mokinių maitinimo organizatoriaus išrinkimas“ (pirkimo Nr. 122893), vykdomam supaprastinto atviro konkurso būdu. Atsakovas 2012 m. birželio 20 d. raštu Nr. S-189 „Dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo“ pareikalavo ieškovo, kad šis pagrįstų neįprastai mažą pasiūlymo kainą – pateiktų įrodymus, patvirtinančius pasiūlymo ekonomiškumą ir jo mažą kainą, t. y. kainos sudėtinių dalių pagrindimą, pridedant gaminamų patiekalų technologines ir kalkuliacines korteles, pagal pozicijas: sriuboms: 17, 29 pozicijos; karštiems patiekalams: 31, 32, 35, 37,41, 42, 61, 62, 124, 125, 127 pozicijos, taip pat pridėtų produktų, nurodytų kalkuliacinėse kortelėse, kainą pagrindžiančias sąskaitas faktūras arba tiekėjų sutartis, sudarytas ne anksčiau kaip prieš tris mėnesius. Ieškovas teigia, kad 2012 m. birželio 22 d. pateikė prašytus dokumentus, pagrindžiančius jo pasiūlytą kainą, tačiau atsakovo 2012 m. birželio 27 d. raštu Nr. S-194 „Dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo“ buvo informuotas, jog jo pasiūlymas atmestas. Rašte nurodyta, kad, išnagrinėjusi ieškovo pasiūlymą ir neįprastai mažą kainą pagrindžiančius dokumentus (technologines ir kalkuliacines korteles, PVM sąskaitas faktūras), juos palyginusi su pasiūlyme pateiktomis valgiaraščio kainomis, atsakovo Viešųjų pirkimų komisija nustatė, jog ieškovo pateiktos patiekalų kainos yra produktų savikaina, o tai neatitinka „Spindulio“ pagrindinės mokyklos maitinimo paslaugų pirkimo sąlygų (toliau – Pirkimo sąlygos) 2 priedo „Pasiūlymo forma“ 3 punkto, kuriame nurodyta, kad į mokinių maitinimo paslaugų kainą turi būti įskaičiuoti mokesčiai bei visos kitos galimos išlaidos (gamybos išlaidos: darbo užmokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokos, komunalinės paslaugos, transporto išlaidos ir kt.), reikalavimų. Ieškovas, nesutikdamas su pasiūlymo atmetimu, 2012 m. liepos 11 d. pateikė atsakovui pretenziją, tačiau buvo informuotas apie jos atmetimą, todėl kreipėsi į teismą.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad atsakovas atmetė ieškovo pasiūlymą ne dėl to, jog jame nurodytos kainos yra produktų savikaina, o dėl to, kad iš ieškovo pateikto neįprastai mažos kainos pagrindimo buvo akivaizdžiai matyti, jog į pasiūlymo kainą neįtraukti visi mokesčiai ir išlaidos, reikalingi paslaugoms teikti, kaip buvo reikalaujama Konkurso sąlygų 2 priedo „Pasiūlymo forma“ 3 punkte, t. y. dėl to, kad jis nebuvo ekonomiškai pagrįstas. Pažymėjęs, kad ieškovas nei per nustatytą terminą, nei vėliau nepateikė neįprastai mažos kainos pagrindimo įrodymų, nurodė tik bendro pobūdžio, faktiniais duomenimis nepagrįstus teiginius, jog jis yra stambus, žinomas ir patikimas tiekėjas, atitikęs atsakovo nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, o nuostolius, patirtus viename sektoriuje, padengs pelnu, gautu kitame sektoriuje, teismas padarė išvadą, kad ieškovo pateikti įrodymai apie maisto produktų savikainą ir bendro pobūdžio teiginiai apie savo veiklos apimtis, patikimumą, masto ekonomiją ir galimybę iš vienų paslaugų gaunamu pelnu subsidijuoti kitas nuostolingas paslaugas nepagrindžia neįprastai mažos kainos. Teismas atsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1463/2011, pateiktus išaiškinimus, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 40 straipsnio 1 dalies nuostatą pareiga pateikti tinkamus kainos pagrįstumo įrodymus tenka tiekėjui, o pastarajam to nepadarius, perkančioji organizacija pasiūlymą privalo atmesti; nustačius, kad tiekėjo pateikto pasiūlymo kaina yra neįprastai maža, ne perkančioji privalo įrodyti, jog tiekėjas nebus pajėgus užtikrinti šių paslaugų suteikimo, o tiekėjas privalo įrodyti, kad jis bus pajėgus suteikti paslaugas už pasiūlyme nurodytą kainą. Nors ieškovas laikėsi pozicijos, kad, pripažinęs, jog ieškovo kvalifikacija atitinka Pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, jis yra perkamų paslaugų teikimo srities profesionalas, turintis didelę patirtį, atsakovas padarė nenuoseklią išvadą, kad ieškovo pateiktais kainos pagrindimo įrodymais negalima pasitikėti, teismas konstatavo, jog neįprastai mažos kainos pagrindimo procedūra yra ne tiekėjo kvalifikacijos, jo patikimumo patikrinimo, o pasiūlymo vertinimo procedūros dalis, todėl tiekėjo, atitinkančio pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, pasiūlymas nebūtinai turi būti pripažįstamas pagrįstu ir realiu.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo VšĮ „Kretingos maistas“ apeliacinį skundą, 2013 m. vasario 4 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino; panaikino atsakovo Viešojo pirkimo komisijos 2012 m. birželio 27 d. protokolinį sprendimą, kuriuo atmestas ieškovo pasiūlymas; panaikino atsakovo Viešojo pirkimo komisijos 2012 m. birželio 27 d. protokolinius sprendimus dėl konkurse dalyvavusių tiekėjų pasiūlymų eilės sudarymo ir I. T. individualios įmonės paskelbimo konkurso laimėtoju, 2012 m. rugpjūčio 24 d. protokolinį sprendimą dėl sutarties su I. T. individualia įmone pasirašymo; pripažino negaliojančia atsakovo ir I. T. individualios įmonės 2012 m. rugsėjo 4 d. Mokinių maitinimo organizavimo sutartį Nr. 1, išsaugant iš jos šalims kylančias teises ir pareigas iki 2013 m. rugpjūčio 31 d.; įpareigojo atsakovą iki 2013 m. rugsėjo 1 d. atnaujinti viešojo pirkimo procedūras: iš naujo vertinti tiekėjų pasiūlymus, sudaryti naują pasiūlymų eilę, išrinkti konkurso laimėtoją ir su juo pasirašyti viešojo pirkimo sutartį; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog ieškovo pateiktame pasiūlyme nurodyta paslaugų kaina yra neįprastai maža (29,74 proc. mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį); ginčas kilo dėl to, ar ieškovas pateikė tinkamus neįprastai mažos kainos pagrįstumo įrodymus (kaip tai nustatyta Viešųjų pirkimų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje). Pažymėjusi, kad ieškovas pateikė visus atsakovo 2012 m. birželio 20 d. prašyme nurodytus kainos pagrindimo įrodymus (technologines ir kalkuliacines korteles, kuriose atsispindi siūlomų patiekalų receptūra, konkreti vienos patiekalo porcijos kaina ir sudėtinės dalys; PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodytos maisto produktų įsigijimo sąnaudos), teisėjų kolegija sprendė, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad tiekėjas nepateikė neįprastai mažos kainos pagrindimo įrodymų, nes buvo pateikta būtent tokių ir tiek kainos pagrindimo dokumentų, kokių buvo prašoma tiekėjo. Įvertinusi atsakovo raštus, kuriais buvo prašoma pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą, teisėjų kolegija nustatė, kad jis neprašė pateikti dokumentų, patvirtinančių pasiūlymo kainos išskaidymą, iš kurio matytųsi detalios sudedamosios kainos dalys, todėl pripažino, jog, prašyme nenustatęs reikalavimo nurodyti atskiras pasiūlymo kainos dalis, atsakovas neturėjo teisės atmesti ieškovo pasiūlymo dėl neįprastai mažos kainos remdamasis tuo, kad į pasiūlymo kainą nėra įskaičiuoti mokesčiai bei visos kitos galimos išlaidos. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad Pirkimo sąlygose atsakovas nebuvo atskirai nurodęs reikalavimo į kainą įtraukti visus mokesčius ir kitas sąnaudas bei atskirai išreikšti šias pasiūlymo kainos dalis tiekėjo pasiūlyme; Pirkimo sąlygų 2 priedo 3 punkte pareikalavo tik patvirtinti, jog į mokinių maitinimo paslaugų kainą įskaičiuoti mokesčiai bei visos kitos galimos išlaidos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis punktas įpareigoja tiekėją į pasiūlymą įtraukti visus mokesčius bei išlaidas, tačiau nenustato pareigos atskirai išreikšti pasiūlymo kainos dalis teikiamame pasiūlyme; Pirkimo sąlygų 2 priedo 3 punktas privalo būti aiškinamas kaip tiekėjo įsipareigojimas neperkelti perkančiajai organizacijai pareigos padengti viešojo pirkimo sutarties vykdymo kaštus, susijusius su mokėtinais mokesčiais ar kitomis išlaidomis, kurios nebuvo įtrauktos į tiekėjo pasiūlymo kainą, t. y. vėliau padidinti kainą, kuri buvo nurodyta kaip galutinė pasiūlymo kaina. Teisėjų kolegija nurodė, kad, gavęs iš ieškovo prašytus dokumentus, kurie, atsakovo nuomone, buvo reikalingi neįprastai mažai kainai pagrįsti, matydamas, jog jų nepakanka, atsakovas turėjo teisę prašyti ieškovo pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus, nes tokios perkančiosios organizacijos teisės įstatymas neriboja, tačiau atsakovas to nepadarė.

Atsižvelgusi į tai, kad, sprendžiant dėl pirkimo sutarties galiojimo, viršenybę turi socialiai pažeidžiamos visuomenės grupės (mažas pajamas gaunančių šeimų vaikų) interesai, mokinių nemokamas maitinimas bendrojo lavinimo mokyklose yra sudėtinė valstybės socialinės apsaugos sistemos dalis, pagal byloje susidėjusią faktinę bei teisinę situaciją šalių grąžinimas į ankstesnę padėtį konstatavus niekinį sandorį prieštarautų viešajam interesui, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, teisėjų kolegija nusprendė restitucijos netaikyti (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija konstatavo, kad, tenkinus ieškinio reikalavimą ir panaikinus atsakovo sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovo pasiūlymas, turi būti panaikinti visi kiti po jo priimti atsakovo sprendimai, tačiau, siekiant tiekėjo (ieškovo) interesų ir konstitucinių vertybių (nemokamo vaikų maitinimo nepertraukiamumo ir jo užtikrinimo) apsaugos pusiausvyros, negaliojančiu pripažintinas sandoris (maitinimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartis) terminuotai išsaugotinas, o atsakovas įpareigotinas iki 2013 m. rugsėjo 1 d. pakartotinai atlikti pirkimo procedūras, be kita ko, išrinkti konkurso laimėtoją ir su juo pasirašyti paslaugų pirkimo sutartį.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu trečiasis asmuo I. T. individuali įmonė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. sprendimą bei palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1.      Kasatorius nurodo, kad, nuspręsdama, jog ieškovas pagrindė neįprastai mažą pasiūlymo kainą, teisėjų kolegija nepateikė tokio sprendimo motyvų, apsiribojo trumpu surinktų įrodymų ir bylos aplinkybių vertinimu, įvardijo dalį atsakovo ir kasatoriaus argumentų, tačiau jų nevertino ir neanalizavo. Kasatorius teigia, kad skundžiamame sprendime mechaniškai išvardijamos byloje nustatytos aplinkybės ir dalis surinktų įrodymų, neatskleidžiant nei jų turinio, nei įrodomosios  reikšmės, o svarbūs kasatoriaus ir atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai ir nesutikimo su ieškiniu argumentai sprendime neaptarti, pažeidžiant CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktų reikalavimus. Kasatoriaus įsitikinimu, teisėjų kolegija perkančiajai organizacijai perkėlė pareigą įrodinėti ieškinio nepagrįstumą, atleisdama tiekėją (ieškovą) nuo įrodinėjimo pareigos, taip iš esmės pažeisdama įrodinėjimo pareigos paskirstymą civiliniame procese (CPK 178 straipsnis) ir paneigdama rungtyniškumo principą, pagal kurį kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis). Kasatorius pažymi, kad teisėjų kolegija nepašalino kituose kasacinio skundo argumentuose nurodytų prieštaravimų dėl ginčo dalyko, taip neatskleisdama bylos esmės, kas turėjo esminę reikšmę neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui.

2.      Kasatorius teigia, kad skundžiamame teismo sprendime išdėstyti motyvai nenuoseklūs, paneigia vienas kitą ir neatskleidžia bylos esmės, nes, nurodžiusi, jog atsakovas paprašė kainos sudėtinių dalių pagrindimo (sprendimo 7 lapo priešpaskutinė pastraipa), kitoje sprendimo dalyje teisėjų kolegija padaro priešingą išvadą, teigdama, kad atsakovas tokio pagrindimo neprašė (sprendimo 8 lapo paskutinė pastraipa). Iš atsakovo 2012 m. birželio 20 d. rašto Nr. S-189 „Dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo“ matyti, kad jis paprašė, jog ieškovas pagristų pasiūlymo ekonomiškumą ir neįprastai mažą kainą, pateikdamas kainos sudėtinių dalių pagrindimą, todėl, kasatoriaus nuomone, reikalavimas pateikti kainos sudėtinių dalių pagrindimą, kur matytųsi detalios sudedamosios kainos dalys, kai pasiūlyme nurodyta bendra kaina pripažinta neįprastai maža ir turi būti pagrįsta, negali būti laikomas pažeidžiančiu viešųjų pirkimų principus, nes tik tokiu būdu galima nustatyti, ar neįprastai maža kaina iš tiesų yra pagrįsta ir ar tiekėjas objektyviai bus pajėgus tinkamai suteikti perkamas paslaugas už tokią kainą. Kasatoriaus teigimu, be kainos skaičiavimų ir detalaus pagrindimo neįmanoma nustatyti, kaip apskaičiuojama pasiūlyta kaina; vien tik sąskaitų ir kalkuliacinių lentelių pateikimas, be konkrečių skaičiavimų, yra beprasmis, neįrodo tiekėjo pasiūlytos kainos pagrįstumo.

3.      Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teisėjų kolegija pirmenybę suteikė neįprastai mažos kainos pagrindimo formai, o ne jo turiniui, taip iš esmės paneigdama neįprastai mažos kainos pagrindimo tikslus ir paskirtį. Kasatorius nurodo, kad pirkimo dokumentų turinį nustatančio Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 12 punkte įtvirtinta, jog pirkimo dokumentuose turi būti pateikta informacija, kaip turi būti apskaičiuota ir išreikšta pasiūlymuose nurodoma kaina; Pirkimo dokumentų 2 priedo 3 punkte aiškiai nustatyta, kad į mokinių maitinimo paslaugų kainą įskaičiuojami mokesčiai bei visos galimos išlaidos. Kasatoriaus teigimu, tai, kad tiekėjas turi pateikti galutinę kainą, į kurią būtų įtrauktos visos galimos išlaidos, o perkančioji organizacija būtų apsaugota nuo bet kokios galimybės padidinti kainą po pirkimo sutarties pasirašymo, nereiškia, jog eliminuojama neįprastai mažos kainos pagrindimo būtinybė, kurios tikslas – įvertinti tiekėjo pateikto pasiūlymo rimtumą ir ekonominį pasiūlymo pagrįstumą, lemiantį tiekėjo gebėjimą įvykdyti pasiūlymu prisiimtus įsipareigojimus. Pabrėždamas, kad neįprastai maža kaina per se nėra kliūtis viešojo pirkimo sutarčiai sudaryti, kasatorius nurodo, jog tokia neįprastai maža kaina, kurios tiekėjas negali pagrįsti, t. y. įrodyti, kad pasiūlyta kaina jis galės tinkamai ir laiku įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą atmesti tokį tiekėjo pasiūlymą.

4.      Kasatorius laikosi pozicijos, kad ieškovas tinkamai nepagrindė neįprastai mažos kainos, nes pateikė tik PVM sąskaitas faktūras ir patiekalų technologines kalkuliacines korteles, nepridėdamas jokių kainos sudėtinių dalių pagrindimo ar skaičiavimų, nors perkančioji organizacija tokį reikalavimą savo rašte buvo nurodžiusi. Kadangi ieškovo nurodoma vienos porcijos patiekalo kaina ir jam pagaminti reikiamų produktų įsigijimo kaina sutampa, tai kasatorius daro išvadą, kad ieškovas neatsižvelgė į kitas būtinas išlaidas, kurias patirs teikdamas paslaugas (darbuotojų darbo užmokestis ir kiti su tuo susiję mokėjimai (valstybinio socialinio draudimo įmokos ir kt.), kurios buvo nustatytos Techninės specifikacijos 16.2, 16.3, 16.5, 16.6 punktuose, jas įtraukti į pasiūlymo kainą reikalauta Pirkimo dokumentų 2 priedo 3 punkte. Kasatorius pažymi, kad ieškovui buvo sudaryta galimybė pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą, tačiau jis nebuvo aktyvus ir tinkamai šia teise nepasinaudojo, nepateikė aiškus kainų pagrindimo, rėmėsi vien deklaratyviais teiginiais, nepašalinančiais abejonių dėl pasirengimo suteikti paslaugas.

5.      Kasatoriaus vertinimu, reikalavimas, kad į į pirkimo dalyvių siūlomas kainas turi būti įskaičiuotos visos tiekėjo išlaidos, kyla ne tik iš pirkimo sąlygų (Pirkimo dokumentų 2 priedo 3 punkto), bet ir Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio, Europos Bendrijos sutarties 82 straipsnio nuostatų dėl draudimo piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, kurio vienas esminių požymių – draudimas pardavinėti produktus (paslaugas) kainomis, mažesnėmis už savikainą. Kasatorius nurodo, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra konstatavęs, jog produktų (prekių ar paslaugų) pardavinėjimas žemiau šių produktų vidutinių kintamų kaštų (kai parduodamas kiekvienas paskesnis prekės ar paslaugos vienetas nemažina įmonės nuostolio) yra piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi įrodymas, rodantis ūkio subjekto ketinimą eliminuoti konkurentus iš rinkos, nepriklausomai nuo ūkio subjekto užimamos geografinės rinkos ar produkto rinkos dalies (Teisingumo Teismo 1978 m. vasario 14 d. sprendimas byloje United Brands prieš Komisiją, Nr. C-27/76, 1991 m. liepos 3 d. sprendimas byloje AK20 Chemie BV prieš Komisiją, Nr. C-62/86). Teisingumo Teismas draudžia vadinamąjį kryžminį subsidijavimą, kai veikla sektoriuje, kuriame įmonė neturi monopolio (dominuojančios padėties) ir siekia konkuruoti rinkos sąlygomis, finansuojama iš veiklos sektorių, kuriuose įmonė turi monopolį ar užima dominuojančią padėtį, ar įėjimas į to sektoriaus rinką yra apribotas (2008 m. liepos 1 d. sprendimas byloje Deutsche Post AG prieš Komisiją, Nr. T-266/02). Dėl to kasatorius įsitikinęs, kad neįprastai mažos kainos pagrindimas ir visapusiškas bei tinkamas tokio pagrindimo patikrinimas ir įvertinimas viešajame pirkime yra svarbūs bei reikšmingi.

 

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas VšĮ „Kretingos maistas“ prašo kasacinį skundą atmesti; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

1.      Nurodęs, kad pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylos aplinkybes, ieškovas teigia, jog teisėjų kolegija nuosekliai ir detaliai analizavo ne tik esminę reikšmę byloje turinčius įrodymus, bet ir pasisakė dėl šalutinių atsakovo bei kasatoriaus argumentų dėl Pirkimo sąlygų aiškinimo, todėl sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas; kasatorius, teigdamas, kad teisėjų kolegija netyrė, nevertino ar ignoravo atsakovo pateiktus įrodymus, nenurodo nė vieno konkretaus pavyzdžio. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad civilinio proceso teisės normos pareigą įrodyti savo poziciją nustato ne išimtinai vien tik ieškovui, tačiau įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kreipdamasis į teismą ieškovas pateikė visus šalių susirašinėjimo dokumentus, kurie patvirtina jo reikalavimų pagrįstumą, todėl, ieškovo nuomone, siekdamas įrodyti, jog jo veiksmai buvo teisėti, atsakovas turėjo pateikti savo argumentus pagrindžiančius įrodymus.

2.      Kadangi ginčas byloje kilo dėl to, ar neįprastai mažos kainos pasiūlymą pateikęs ieškovas tinkamai pagrindė šią kainą, tai, jo manymu, ginčą sprendę teismai turėjo nustatyti: kokius neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo įrodymus ieškovas turėjo pareigą pateikti, kokius įrodymus jis pateikė ir ar šie yra pakankami pripažinti, kad ieškovas pagrindė neįprastai mažą pasiūlymo kainą, jo pasiūlymas yra rimtas, o sutartis bus vykdoma tinkamai. Ieškovas pažymi, kad pagal Lietuvos teismų ir Teisingumo Teismo praktiką perkančioji organizacija turi pareigą nustatyti, ką turi pateikti (pagrįsti) tiekėjas, kokie pasiūlymo aspektai, sudėtinės kainos dalys ir skaičiavimai turi būti nurodyti. Sistemiškai ir lingvistiškai vertindamas atsakovo prašymo pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą tekstą ieškovas daro išvadą, kad, priešingai nei skunde teigia kasatorius, atsakovas neprašė atskirai pateikti „kainos sudėtinių dalių pagrindimo“ ir papildomai pateikti technologines bei kalkuliacines patiekalų korteles, nes nurodytų dokumentų pateikimas yra laikomas atsakovo prašomu kainos sudėtinių dalių pagrindimu. Ieškovas teigia, kad jis pateikė atsakovui visus šio prašomus duomenis (technologines ir kalkuliacines patiekalų korteles, PVM sąskaitas faktūras), taip pat pridėjo papildomą informaciją apie itin aukštą kreditingumą ir patikimumą, taip pagrįsdamas neįprastai mažą pasiūlymo kainą. Ieškovas laiko, kad tuo atveju, jei pateiktų duomenų atsakovui nepakako įsitikinti pasiūlymo rimtumu ir ieškovo gebėjimu įvykdyti sutartį, atsakovas turėjo pareigą būti aktyviam, suformuluoti naują konkrečią užduotį ieškovui ir vertinti jo pateiktus dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Kretingos maistas“ v. Akmenės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-216/2010; Teisingumo Teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimas SAG ELV Slovensko , bylos Nr. C-599/10).

3.      Ieškovas pažymi, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyta pareiga perkančiosioms organizacijoms pirkimo dokumentus parengti taip, jog tiekėjams būtų aišku, kaip jie turi apskaičiuoti ir išreikšti pasiūlymo kainą. Ieškovas teigia, kad pirkimo dokumentų priede „Pasiūlymo forma“ nebuvo grafų, skirtų detalizuoti papildomas tiekėjų išlaidas, tokio reikalavimo (išskaidyti ir parodyti papildomas sąnaudas) nebuvo ir Pirkimo sąlygose, todėl  išlaidų skaičiavimas ir įvertinimas priklausė tiekėjų diskrecijai. Pirkimo sąlygų 2 priedo 3 punkto nuostata „į mokinių maitinimo paslaugų kainą įskaičiuojami mokesčiai bei visos kitos galimos išlaidos“, ieškovo manymu, turi būti suprantama tik kaip reikalavimas tiekėjui pateikti galutinę kainą, į kurią būtų įtrauktos visos išlaidos ir perkančioji organizacija būtų apsaugota nuo bet kokios galimybės padidinti kainą po pirkimo sutarties pasirašymo (Viešųjų pirkimų įstatymo 24, 39 straipsniai).

4.      Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, kad tai, jog ieškovo pasiūlymo atskirų sudedamųjų dalių kainos yra artimos šiose dalyse nurodytiems patiekalams pagaminti reikalingų produktų kainoms, nereiškia, kad į šias kainas nėra įskaičiuoti mokesčiai ir kitos išlaidos, kurias teikdamas paslaugas ieškovas turės neišvengiamai patirti. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad, nepaisydamas to, jog pasiūlymo kainą sudaro 277 patiekalų kainos, atsakovas pareikalavo pateikti 12 patiekalų technologines ir kalkuliacines korteles bei jose nurodytų maisto produktų įsigijimo kainas patvirtinančius dokumentus, t. y. vertindamas ieškovo kainos pagrindimą vertino tik 1/23 dalį pasiūlymo atitinkančią kainos, todėl ieškovas mano, kad akivaizdu ne tai, jog teikdamas pasiūlymo kainą ieškovas tariamai neatsižvelgė į jokias papildomas išlaidas, o tai, kad atsakovas atliko tik formalų neįprastai mažos kainos pagrindimo vertinimą, nesiekė išsiaiškinti, ar ieškovas iš tiesų yra pajėgus suteikti paslaugas. Sutikdamas su teisėjų kolegijos pozicija, ieškovas nurodo, kad ginčas byloje kilęs dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo tinkamumo, o ne dėl tiekėjo pasiūlymo neatitikties Pirkimo dokumentų reikalavimams; jei perkančioji organizacija būtų laikiusi, jog į tiekėjo pasiūlymą nėra įtraukti mokesčiai, ji būtų tokį pasiūlymą atmetusi Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Dėl to ieškovas daro išvadą, kad perkančioji organizacija pripažino faktą (CPK 187 straipsnio 1 dalis), jog ieškovo pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygų 2 priedo 3 punktą.

5.      Ieškovas teigia, kad kasatoriaus argumentai dėl tariamo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi rinkoje yra nepagrįsti, nes, pirma, konkurencijos teisės normos nustato, jog tik kompetentingos institucijos sprendimu subjektas gali būti pripažintas užimančiu rinkoje dominuojančią padėtį, tačiau tokią teisę turinti Konkurencijos taryba nėra priėmusi sprendimo dėl ieškovo, todėl jam netaikomi apribojimai; antra, pirkime nebuvo vertinama, kokią padėtį rinkoje užima jame dalyvaujantys ūkio subjektai, ieškovo kvalifikacija pripažinta tinkama; trečia, ieškovo nurodyta paslaugų suteikimo kaina gali būti artima ieškovo sąnaudoms, t. y. bendrai paslaugų savikainai, kuri reiškia, kad pajamų iš veiklos gaunama tiek, kiek turima išlaidų, nepatiriama nei pelno, nei nuostolio. Tiekėjo pasirengimas suteikti perkamas paslaugas už jų savikainą, ieškovo nuomone, reiškia ne galimą perkančiosios organizacijos interesų, viešojo intereso ar konkurencijos teisės normų pažeidimą, o maksimalios naudos perkančiajai organizacijai pasiekimą, viešųjų pirkimų tikslo racionaliai  panaudoti lėšas užtikrinimą (Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

  

Dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo tinkamumo

 

Perkančioji organizacija, įvertinusi viešajam pirkimui pateiktus tiekėjų pasiūlymus ir nustačiusi, kad juose nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, privalo pareikalauti, kad dalyvis pagrįstų siūlomą kainą, o jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodomų, pasiūlymą privalo atmesti. Toks reikalavimas įstatyme įtvirtintas siekiant užtikrinti tiek perkančiosios organizacijos, kuri gali įsitikinti pasiūlymo pagrįstumu, realumu ir tiekėjo pasirengimu įvykdyti pirkimo sutartį, tiek tiekėjo, kuriam suteikiama galimybė pateikti paaiškinimus ir taip įrodyti savo pasiūlymo pagrįstumą, teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs nuoseklią neįprastai mažą pasiūlymo kainą ir jos pagrindimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VšĮ „Kretingos maistas“ v. Akmenės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-216/2010; 2012 m. balandžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dussmann Service“ v. AB „Lietuvos dujos“, bylos Nr. 3K-3-181/2012; kt.). Teismo konstatuota, kad reikalavimas pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą užtikrina rungtyniškumo principo įgyvendinimą, nes, prieš nuspręsdama sudaryti pirkimo sutartį, perkančioji organizacija įpareigojama ne tik raštu paprašyti pateikti kainos pagrįstumo įrodymus, bet ir iš naujo įvertinti tiekėjo pasiūlymą, atsižvelgiant į pateiktus papildomus duomenis. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas ir viešojo pirkimo principus perkančiajai organizacijai nedraudžiama kreiptis kelis kartus į tiekėją, kad jis pateiktų papildomus duomenis, patvirtinančius jo siūlomos kainos pagrįstumą. Svarbu pažymėti, kad rungtyniškumo principas ir tiekėjo apsaugai nuo neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų nustatytos neįprastai mažos kainos procedūros suponuoja ne tik perkančiosios organizacijos pareigą prašyti ir vėliau objektyviai vertinti tiekėjo pateiktus neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo dokumentus, tačiau, tikintis pasiūlymo pripažinimo pagrįstu, įpareigoja ir tiekėją aktyviai bendradarbiauti su perkančiąja organizacija, vykdyti jos reikalavimus, pateikti visus prašomus paaiškinimus ar dokumentus. Tiekėjas ir perkančioji organizacija turi bendradarbiauti, siekti išsiaiškinti pasiūlymo kainos realumą; šio reikalavimo neatitinka ir rungimosi principą pažeidžia vien formalus šalių susirašinėjimas, neturint tikslo nustatyti kainos pagrįstumą ar įrodyti pasirengimą tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo dėl neįprastai mažos ieškovo pasiūlymo kainos fakto; ginčas kilo dėl šios kainos pagrindimui tiekėjo pateiktų dokumentų tinkamumo ir pakankamumo. Šalys nesutaria, ar ieškovo pateiktų technologinių ir kalkuliacinių lentelių bei jose nurodytų produktų įsigijimo kainą pagrindžiančių PVM sąskaitų faktūrų pakako pagrįsti ieškovo pasiūlymo ekonomiškumą ir jo neįprastai mažą kainą. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog tiekėjo buvo pateikta būtent tokių ir tiek kainos pagrindimo dokumentų, kokių iš jo buvo prašoma, taip suteikdamas prioritetą neįprastai mažos kainos pagrindimo formai, o ne turiniui, nurodydamas, kad perkančioji organizacija prašė pateikti kainos sudėtinių dalių pagrindimą, todėl vien maisto produktų kainą pagrindžiančių dokumentų nepakanka spręsti dėl pasiūlymo kainos, į kurią pagal Pirkimo dokumentų 2 priedo 3 punktą turi būti įskaičiuoti mokesčiai bei visos kitos galimos išlaidos. Teisėjų kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentai pripažintini pagrįstais.

Viešųjų pirkimų įstatymo 40 straipsnio nuostatos suponuoja išvadą, kad perkančiajai organizacijai yra suteikta teisė nuspręsti, kokie pasiūlymo aspektai, sudėtinės kainos dalys ar skaičiavimai turi būti pagrįsti. Toks sprendimas, raštu įteiktas neįprastai mažos kainos pasiūlymą pateikusiam tiekėjui, įpareigoja šį pateikti visus perkančiosios organizacijos nurodytus duomenis ar dokumentus. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad tiekėjai, atsakydami į perkančiųjų organizacijų prašymą pateikti kainos pagrindimą, privalo atsakyti tiek, kiek yra prašomi, taip pat turi teisę pateikti platesnius paaiškinimus, papildomas aplinkybes ar dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Kretingos maistas“ v. Akmenės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-216/2010). Ši taisyklė užtikrina tiekėjų teises grįsti savo pasiūlymų kainas įvairiomis priemonėmis bei skatina jų bendradarbiavimą su perkančiąja organizacija.

Lingvistiškai aiškinant atsakovo 2012 m. birželio 20 d. rašte Nr. S-189 „Dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo“ išdėstytą prašymą ieškovui „pateikti įrodymus, pagrindžiančius pasiūlymo ekonomiškumą ir jo mažą kainą: t. y. kainos sudėtinių dalių pagrindimą, pridedant gaminamų patiekalų technologines ir kalkuliacines korteles, pagal pozicijas <...>; pridėti produktų, nurodytų kalkuliacinėse kortelėse, kainą pagrindžiančias sąskaitas faktūras arba tiekėjų sutartis, ne senesnes nei trys mėnesiai“, darytina išvada, kad perkančioji organizacija prašė pateikti neįprastai mažą pasiūlymo kainą pagrindžiančius įrodymus, paaiškindama, jog juos sudaro kainos sudėtinių dalių pagrindimas ir prie jo pridėtos atitinkamų patiekalų technologinės ir kalkuliacinės kortelės bei sąskaitos faktūros arba sutartys. Toks perkančiosios organizacijos prašymas suformuluotas pagal Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1S-122 patvirtintas Pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos pagrindimo rekomendacijas ir atitinka jos 6 punktą, pagal kurį perkančioji organizacija prašydama pateikti įrodymus, pagrindžiančius pasiūlymo ekonomiškumą ir jo mažą kainą, inter alia gali reikalauti kainos išskaidymo, kur matytųsi detalios sudedamosios kainos dalys (jeigu pasiūlyme yra nurodyta tik bendra kaina, jos nedetalizuojant) ir išskaidytų kainų pagrindimas (Rekomendacijų 6.11 punktas). Svarbu pabrėžti, kad kainos sudėtinių dalių nurodymas ir jų pagrindimas – vienas galimų neįprastai mažos kainos pagrįstumo įrodymų, o ne bendrasis reikalavimas ją pagrįsti pateikiant atitinkamus dokumentus, t. y. kainos pagrindimas ir kainos sudėtinių dalių pagrindimas (išskaidymas) yra netapačios kategorijos.

Tiek ieškovas, tiek apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino atsakovo prašymo pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą turinį, nepagrįstai teigdami, kad 2012 m. birželio 20 d. raštu reikalauta pateikti tik konkrečius dokumentus – gaminamų patiekalų technologines ir kalkuliacines korteles bei sąskaitas faktūras, taip susiaurindami ir pakeisdami perkančiosios organizacijos prašymo ir tiekėjo pareigos pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą apimtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog perkančiosios organizacijos rašte dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo nurodyti privalomi pateikti tam tikri dokumentai (patiekalų technologinės ir kalkuliacinės kortelės, sąskaitos faktūros), nereiškia jos prašymo kainos sudėtines dalis grįsti vien šiais dokumentais, tačiau vertintina kaip dalies įrodymų, kurie kartu su kitais dokumentais turi būti pateikti grindžiant neįprastai mažą kainą, nurodymas (minėta, kad tiek laisvos formos kainos sudėtinių dalių pagrindimas, tiek technologinės ir kalkuliacinės kortelės bei sąskaitos faktūros, priklausomai nuo perkančiosios organizacijos prašymo turinio, gali būti lygiaverčiai neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo įrodymai). Nagrinėjamu atveju, perkančiosios organizacijos rašte reikalaujant pateikti kainos sudėtinių dalių pagrindimą, prie kurio privalo būti pridėtos gaminamų patiekalų technologinės ir kalkuliacinės kortelės bei sąskaitos faktūros, tiekėjui buvo suteikta teisė laisvai pasirinkti įrodymus, kuriais jis grįs kainos sudėtines dalis, konkretizuojant tik dalį privalomų pateikti dokumentų – išskiriant patiekalų technologines ir kalkuliacines korteles, sąskaitas faktūras.

Tokį perkančiosios organizacijos reikalavimo turinį patvirtina ne tik jo gramatinė konstrukcija, bet ir atsakovo pozicija viešojo pirkimo procedūrų vykdymo, ikiteisminio ginčo nagrinėjimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu. Atmesdama ieškovo pasiūlymą perkančioji organizacija nurodė, kad jis nepagrindė pasiūlymo ekonomiškumo ir neįprastai mažos kainos; nustatyta, jog pasiūlyme nurodyta patiekalų kaina – tai jų savikaina, į mokinių maitinimo paslaugų kainą neįtraukti mokesčiai bei visos kitos galimos išlaidos (gamybos išlaidos: darbo užmokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokos, komunalinės paslaugos, transporto išlaidos ir kt.). Atsakyme į ieškovo pretenziją perkančioji organizacija aiškiai argumentavo, dėl kokių aplinkybių buvo atmestas ieškovo pasiūlymas, pažymėdama, kad aiškindamas neįprastai mažą pasiūlymo kainą jis nepateikė skaičiavimų, kuriuose būtų pagrįstas darbuotojų darbo užmokestis, išlaidos už elektros energiją, vandenį, šilumą, buitinių atliekų utilizavimą ir kitas paslaugas, aprašytos Techninės specifikacijos 16.2, 16.3, 16.5, 16.6 punktuose, kurių tiekėjas neišvengiamai patirs teikdamas paslaugas.

Šių aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, kad, pateikdamas pretenziją perkančiajai organizacijai dėl pasiūlymo atmetimo, ieškovas nenurodė argumentų, patvirtinančių jo pasiūlymo realumą, nepridėjo pasiūlymo sudedamųjų dalių kainas pagrindžiančių įrodymų, nors, žinodamas išsamiai išdėstytą perkančiosios organizacijos poziciją dėl kainos pagrindimo (jog turėjo būti pateikti duomenys apie kainos sudedamąsias dalis), tą galėjo padaryti. Pirkimo procedūrų metu tiekėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir nesiekė bendradarbiauti su perkančiąja organizacija – reikšdamas pretenziją bei teismo proceso metu ieškovas tariamai neteisėtą pasiūlymo atmetimą grindė reikalautų dokumentų pateikimo faktu, tačiau nesiekė pagrįsti kainos sudedamųjų dalių ar tinkamomis priemonėmis įrodyti pasiūlymo pagrįstumo. Toks ieškovo elgesys neatitinka rungtyniškumo principo ir bendradarbiavimo pareigos, tiek perkančiąją organizaciją, tiek tiekėją įpareigojančios veikti aktyviai ir siekti kainos pagrįstumo nustatymo, nukrypsta nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią neatitinkančiais įstatymo reikalavimų traktuotini tiekėjo veiksmai, kuriais jis nesiekia kiek įmanoma tiksliau įvykdyti racionalius perkančiosios organizacijos reikalavimus, nepateikia prašomų duomenų ar pateikdamas reikalaujamus įrodymus be aiškios priežasties keičia pateikiamą informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Dussmann Service“ v. AB „Lietuvos dujos“, bylos Nr. 3K-3-181/2012). Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, kartu su pretenzija pateikta aukšto mokumo sertifikato kopija ir pretenzijoje išdėstyti teiginiai apie ilgametę įmonės veiklos patirtį, gerus finansinius rodiklius, nėra pakankami perkančiajai organizacijai įsitikinti, kad paslaugos galės būti realiai suteiktos Pirkimo sąlygose nustatytomis sąlygomis, nes mokumo sertifikatas yra bendrą informaciją apie įmonės veiklą suteikiantis dokumentas, kuris nepagrindžia maitinimo paslaugų kainos sudedamųjų dalių dydžio ir jo pagrįstumo.

Kasatorius skunde teigia, kad, pasiūlymo lentelėje nurodydamas vienos porcijos patiekalo savikainą, ieškovas neatsižvelgė į kitas būtinas išlaidas, kurių patirs teikdamas paslaugas (darbuotojų darbo užmokestis ir kiti su tuo susiję mokėjimai (valstybinio socialinio draudimo įmokos ir kt.) ir jų neįtraukė į pasiūlymo kainą, kaip reikalaujama Pirkimo sąlygų 2 priedo 3 punkte. Ieškovas su šiuo argumentu nesutinka, pažymėdamas, kad Pirkimo sąlygų priede „Pasiūlymo forma“ nebuvo grafų, skirtų detalizuoti papildomas tiekėjų išlaidas, to nereikalauta Pirkimo sąlygose, todėl  išlaidų skaičiavimas ir įvertinimas priklausė tiekėjų diskrecijai, o Pirkimo sąlygų 2 priedo 3 punkto nuostata „į mokinių maitinimo paslaugų kainą įskaičiuojami mokesčiai bei visos kitos galimos išlaidos“ turi būti suprantama tik kaip reikalavimas tiekėjui pateikti galutinę kainą, į kurią būtų įtrauktos visos išlaidos ir perkančioji organizacija būtų apsaugota nuo bet kokios galimybės padidinti kainą po pirkimo sutarties pasirašymo. Tokia ieškovo pozicija pagrįsta tik iš dalies. Ieškovas teisus teigdamas, kad Pirkimo sąlygų 2 priedo 3 punkto nuostata užtikrina, jog į sutarties kainą bus įtrauktos visos išlaidos ir visi mokesčiai bei ji negalės būti didinama dėl jokių tiesioginių ar netiesioginių papildomų sąnaudų. Tačiau ta aplinkybė, kad pasiūlymo lentelėje tiekėjas įpareigojamas pateikti galutinę kainą, nereikalaujant jos išskaidyti dalimis, neatleidžia tiekėjo nuo pareigos tai padaryti, kai nustatoma neįprastai maža pasiūlymo kaina ir perkančioji organizacija nusprendžia reikalauti ją pagrįsti nurodant kainos sudedamąsias dalis. Kadangi paslaugų kainos nurodymas pasiūlymo formoje (Pirkimo sąlygų 2 priedas) ir neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimas yra skirtingi viešojo pirkimo procedūros etapai, kuriais siekiama skirtingų tikslų, tai pirkimo dokumentuose perkančiosios organizacijos nustatytas kainos pateikimo būdas negali būti siejamas ir nulemti (apriboti) neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo apimties. Dėl to tais atvejais, kai savo prašyme dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo perkančioji organizacija prašo pateikti kainos išskaidymą, kuriame matytųsi detalios sudedamosios kainos dalys ir jų pagrindimas, tiekėjas privalo suteikti šią informaciją, nepaisant to, kad, teikdamas pasiūlymą pagal pirkimo sąlygas, jis nurodė tik galutinę pasiūlymo kainą. Priešinga išvada paneigtų neįprastai mažos kainos instituto tikslą ir neužtikrintų juo garantuojamų tiek tiekėjo, tiek perkančiosios organizacijos teisių.  

Nors teigdamas, kad tiekėjai negali būti varžomi siūlomą kainą grįsti kita bendros paslaugos dalimi ar siūlyti net neigiamas pasiūlymų kainas, todėl vien fakto, jog pasiūlymo kainos atitinka patiekalų savikainą, nustatymas nereiškia pasiūlymo nepagrįstumo, ieškovas yra teisus, tačiau šios išvados nepakanka jo reikalavimui tenkinti. Tokia pasiūlymo kaina, nustačius, kad ji neįprastai maža, privalo būti detaliai pagrįsta. Kasacinis teismas jau yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai perkančiosios organizacijos numatytos sutarties vykdymo sąnaudos yra didesnės, nei tiekėjo deklaruojamos išlaidos, t. y. kai tiekėjo faktinės išlaidos yra mažesnės, nei turėtų būti pagal pirkimo dokumentus ar kitų tiekėjų pasiūlymus, arba kai šios išlaidos yra dengiamos kitomis pajamomis, tiekėjams gali būti keliami didesni jų pateikiamos informacijos aiškumo, detalumo, suprantamumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VšĮ „Kretingos maistas“ v. Akmenės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-216/2010). Nagrinėjamoje byloje susidėjus nurodytoje teismų praktikoje aprašomai situacijai (maitinimo paslaugų kainai atitinkant vien tik maisto produktų savikainą), tiekėjui kilo pareiga tokią kainą pagrįsti aiškiai, išsamiai ir suprantamai. Tačiau byloje nėra duomenų, kad tiekėjas pateikė informaciją apie tai, kaip būtų teikiamos paslaugos, kokiomis lėšomis būtų dengiamos patiriamos išlaidos (jų dalis), ar kitų duomenų, kurie perkančiajai organizacijai leistų spręsti, jog jis suteiktų perkamas paslaugas laikydamasis Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų ir užtikrintų pasiūlymo įgyvendinamumą jame nurodytomis kainomis. Dėl to, ieškovui nepateikus duomenų apie kainos sudedamąsias dalis, kasatoriaus teiginys, kad ieškovas neatsižvelgė į kitas būtinas išlaidas, kurių patirs teikdamas paslaugas, ir tinkamai nepagrindė neįprastai mažos kainos, pripažintinas pagrįstu.

Kiti kasacinio skundo argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimo, piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi vertintini kaip neturintys reikšmės byloje sprendžiamo ginčo teisinei baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog pats tiekėjas nebuvo pakankamai aktyvus, tinkamai nesinaudojo Viešųjų pirkimų įstatymo jam suteiktomis teisėmis, nepateikė perkančiosios organizacijos prašomo neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo ir kitomis priemonėmis neįrodė, jog jo pasiūlymas realus, ekonomiškai pagrįstas ir siūlomos paslaugos bus tinkamai suteiktos. Kadangi apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino perkančiosios organizacijos prašymo pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą turinį ir nepagrįstai sprendė, kad, pateikęs gaminamų patiekalų technologines ir kalkuliacines lenteles bei jose nurodytų produktų įsigijimo kainą pagrindžiančias PVM sąskaitas faktūras, ieškovas įvykdė visus atsakovo reikalavimus, tai šio teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys, naikintinas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

 

Dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių

 

Panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas, byloje nesprendžiamas neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių klausimas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamas negaliojančiu pripažinto sandorio padarinių taikymas, konstatavus netesėtus perkančiosios organizacijos veiksmus vykdant pirkimo procedūras, aktualus vienodos teismų praktikos formavimui. Dėl to, vykdydama kasacijos funkciją užtikrinti vienodą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, siekdama užkirsti kelią skirtingų teismų procesinių sprendimų šiuo klausimu priėmimui, teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinės instancijos teismo taikytų sandorio negaliojimo padarinių teisėtumo.

Skundžiamu teismo sprendimu pripažinęs, kad ieškovo ieškinys tenkintinas ir atsakovo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo pasiūlymas, bei visi kito po jo priimti perkančiosios organizacijos sprendimai naikintini, apeliacinės instancijos teismas maitinimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį pripažino negaliojančia, terminuotai išsaugodamas iš jos šalims kylančias pareigas, ir įpareigojo atsakovą iki 2013 m. rugsėjo 1 d. pakartotinai atlikti pirkimo procedūras, be kita ko, išrinkti konkurso laimėtoją ir su juo pasirašyti paslaugų pirkimo sutartį. Tokį procesinį sprendimą teismas grindė siekiu nesukelti žalos svarbiausiems visuomenės gėriams, viešojo intereso apsauga, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais.

Pažymėtina, kad, įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos 2007 m. gruodžio 11 d. direktyvą 2007/66/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvas 89/665/EEB ir 92/13/EEB dėl viešųjų sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo, 2010 m. vasario 11 d. Viešųjų pirkimų įstatymas papildytas inter alia 951 ir 952 straipsniais, nustatančiais pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia sąlygas ir alternatyvias sankcijas bei jų taikymo tvarką (įsigaliojo nuo 2010 m. kovo 2 d.). Viešųjų pirkimų įstatymo 952 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali nepripažinti pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 4 dalį, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai pagal šio įstatymo 951 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų pasekmių, būtina išsaugoti pirkimo sutarties pasekmes. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad, teismui nustačius, jog egzistuoja viešasis interesas, dėl kurio pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, jis gali nepripažinti tokios pirkimo sutarties negaliojančia, tačiau taikyti alternatyvias sankcijas – sutrumpinti pirkimo sutarties trukmę arba skirti perkančiajai organizacijai baudą (Viešųjų pirkimų įstatymo 952 straipsnio 4 dalis).

Spręsdamas dėl perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių nagrinėjamoje byloje, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Smulkus urmas“ v. Plungės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-155/2011, kurioje ginčas buvo kilęs dėl viešojo pirkimo, paskelbto iki 2009 m. gruodžio 20 d. (Europos Parlamento ir Tarybos 2007 m. gruodžio 11 d. direktyvos 2007/66/EB įgyvendinimo nacionalinėje teisėje termino pabaigos). Nurodytoje nutartyje kasacinio teismo buvo atskirai pažymėta, kad joje pateikiami išaiškinimai dėl viešojo intereso apsaugos niekinio sandorio šalims laikinai išsaugant iš jo kylančias teises ir pareigas aktualūs iki naujosios Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų redakcijos. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nagrinėjamoje byloje maitinimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį pripažindamas negaliojančia ir kartu nustatydamas sutrumpintą jos galiojimo terminą, apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo aktualiomis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis ir nusprendė dėl įstatyme nenustatytų perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių taikymo. Pažymėtina, kad toks sprendimas neatitiko ir naujausios kasacinio teismo praktikos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „G4S Lietuva“ v. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-94/2013; 2013 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Estravel Vilnius“ v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-272/2013).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi būti perskirstomos apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad už kasacinį skundą trečiasis asmuo I. T. individuali įmonė sumokėjo 1000 Lt žyminio mokesčio. Patenkinus kasacinį skundą, ši suma trečiajam asmeniui priteistina iš ieškovo.

Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo I. T. individuali įmonė, pateikęs atsiliepimą į apeliacinį skundą, turėjo 4840 Lt išlaidų, o pateikęs kasacinį skundą – 4840 Lt išlaidų, sumokėtų už advokato pagalbą. Trečiasis asmuo prašo šias išlaidas priteisti iš ieškovo. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, šių išlaidų atlyginimas mažintinas iki 3500 Lt (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 31 Lt tokių išlaidų. Patenkinus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimą.

Priteisti trečiajam asmeniui I. T. individualiai įmonei (j. a. k. 125673048) iš ieškovo VšĮ „Kretingos maistas“ (j. a. k. 164687871) 4500 (keturis tūkstančius penkis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovo VšĮ „Kretingos maistas“ (j. a. k. 164687871) 31 (trisdešimt vieną) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

 

Teisėjai                                                                                                Birutė Janavičiūtė

                                                                                                            Egidijus Laužikas

                                                                                                            Sigita Rudėnaitė