Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-12-20][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-546-687-2018].docx
Bylos nr.: 3K-3-546-687/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
387-oji garažų statybos ir eksploatavimo bedrija 124761634 atsakovas
Kategorijos:
1. BYLOS DĖL DARBO TEISINIŲ SANTYKIŲ
1. DARBO TEISINIAI SANTYKIAI
1.2. Bylos dėl individualių darbo santykių
1.3.2. Darbo sutartis
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
1.3. Individualūs darbo santykiai
3. CIVILINIS PROCESAS
1.3.2.9.4. Darbo sutarties nutraukimas dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių
3.2.4. Įrodymai ir įrodinėjimas
1.3.5. Darbo užmokestis
1.3.5.5. Darbo užmokesčio mokėjimas darbuotoją atleidžiant iš darbo
1.2.6. Bylos dėl kitų darbo sutarties sąlygų pakeitimo
3.2.4.6. Teismo atsisakymas priimti įrodymą
1.3.2.9. Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai ir tvarka

?

Civilinė byla Nr. 3K-3-546-687/2018

Teisminio proceso Nr.  2-68-3-45833-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.4; 1.3.5.5; 3.2.4.6 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

 

        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžej Maciejevski ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei 387-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas, naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimą, pareigą atsiskaityti su atleidžiamu iš pareigų bendrijos pirmininku,  aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės: 1) 1660 Eur darbo užmokestį už 2017 m. liepos ir rugpjūčio mėn., iš šios sumos atimant 392,81 Eur; 2) 428,01 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas; 3) 1660 Eur išeitinę išmoką; 4) 18,70 Eur ilgalaikio darbo išmoką.

3.       Ieškovas nurodė, kad jis nuo 2001 m. vasario 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. dirbo 387-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pirmininku, atleistas iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 57 straipsnio pagrindu. Ieškovui neišmokėtas visas darbo užmokestis už 2017 m. liepos ir rugpjūčio mėn., taip pat kompensacija už nepanaudotas 11 dienų atostogas, išeitinė išmoka ir ilgalaikio darbo išmoka, nes jo atleidimo metu atsakovės sąskaitoje nebuvo lėšų. Iki 2016 m. pabaigos (iki tol, kai P. K. įsigijo garažą) bendrijos nariai neturėjo pretenzijų dėl ieškovo pirmininkavimo. P. K. pakabino skelbimą ir nurodė bendrijos nariams nebemokėti įmokų bendrijai, todėl pastaroji nebegavo lėšų.

4.       Ieškovas teigia, kad jis dirbo kiekvieną dieną, darbo vietoje būdavo pirmadieniais nuo 14 iki 19 val. Atleidimo iš darbo pagrindą (DK 57 straipsnį) nurodė pats ieškovas, nes jį atšaukė iš pareigų. Darbo užmokesčio ieškovui dydį nustatė atsakovės narių įgaliotinių susirinkimas. Tai atitinka atsakovės įstatų 4.5 punktą.  

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 8 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio – priteisė ieškovui iš atsakovės 237,99 Eur (be mokesčių) darbo užmokesčio nepriemoką už 2017 m. liepos mėnesį, 830 Eur (su mokesčiais) darbo užmokestį už 2017 m. rugpjūčio mėnesį, 428,01 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 830 Eur išeitinę išmoką. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė, pakeitė ieškovo atleidimo iš darbo pagrindą – pripažino, kad ieškovas iš darbo 2017 m. rugpjūčio 31 d. atleistas DK 104 straipsnio pagrindu. 

6.       Teismas nurodė, kad atsakovė nepagrįstai akcentuoja ieškovo galimai bendrijai padarytą žalą ir tuo pagrindu nenorą atsiskaityti su darbuotoju. Priešieškinio dėl žalos atlyginimo atsakovė teismui neteikė, todėl galimos ieškovo padarytos žalos atsakovei klausimas nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Net ir nustačius ieškovo galimai padarytą žalą bendrijai, tai nepanaikina jos pareigos tinkamai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju, o galimos žalos atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas atskirai. Tokia teismo išvada atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2011 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2011).

7.       Darbo sutarties sąlygos gali būti nustatytos ne tik rašytinėje darbo sutartyje, norminiuose teisės aktuose, bet gali būti teismo nustatytos iš darbo sutarties šalių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikšmingų faktinio sutarties vykdymo aplinkybių, kurios sudaro pagrindą spręsti, jog darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas atitinkamą elgesį, veiksmus ir kt. vertinti kaip vieną sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2013). Ieškovas bendrijos pirmininko pareigas ėjo nuo 2001 m. vasario 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. papildomai vykdė buhalterio pareigas. Sodros duomenys patvirtina, kad visą pirmiau nurodytą laikotarpį ieškovo darbas bendrijoje buvo apskaitomas socialinio draudimo įstaigoje, nuo apskaityto darbo užmokesčio buvo mokami mokesčiai. Byloje nėra įrodymų, kad buvo laikomasi Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Bendrijų įstatymas) ir bendrijos įstatų 4.12 punkto reikalavimų (bendrijos pirmininko perrinkimas nustatytu terminu ir jo darbo užmokesčio bei priedų dydžio, papildomų buhalterio pareigų vykdymo klausimų svarstymas). Tačiau teismas nurodė, kad darbo sutartis yra pirmiausia susitarimas dėl darbo funkcijų atlikimo už atlygį. Visą daugiau kaip 16 metų laikotarpį bendrijos nariai neginčijo ieškovo pirmininkavimo bendrijai, papildomų buhalterio pareigų vykdymo fakto, mokamo darbo užmokesčio su priedais dydžio ir pagrįstumo. Liudytojas B. J. paneigė atsakovės poziciją, jog ieškovas dirbdavo tik pirmadieniais ir tik tam tikromis valandomis, patvirtino, kad ieškovą jis sutikdavo ir kitomis savaitės dienomis, juolab kad bendrijos pirmininko funkcijos nėra susijusios tik su faktiniu buvimu konkrečioje darbo vietoje. Byloje nėra duomenų apie ieškovo atleidimą iš pareigų pasibaigus Bendrijų įstatyme ir bendrijos įstatuose įtvirtintam terminui, apie atleidimą iš buhalterio pareigų, taip pat duomenų apie darbo užmokesčio su priedais dydžio ginčijimą visą nurodytą laikotarpį. Priešingai, ieškovas visą ginčo laikotarpį realiai vykdė bendrijos pirmininko pareigas, atstovavo jai, liudytojas V. G. (V. G.) patvirtino, kad 2014 m. kreipėsi į ieškovą dėl iškilusių klausimų, susijusių su bendrija. Ieškovas realiai papildomai vykdė buhalterio pareigas, tai patvirtina Sodros duomenys. Vien tai, kad liudytojai manė, jog kasininkė J. G. vykdė kartu ir buhalterio pareigas, ar tai, kad bendrijai, pasikeitus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatoms, vietoj ieškovo nepaskyrus kito asmens buhalterio funkcijoms vykdyti, nepaneigia ieškovo faktinio papildomų buhalterio pareigų vykdymo.

8.       Teismas atmetė atsakovės teiginį, jog ieškovas buvo pardavęs garažą, todėl negalėjo eiti bendrijos pirmininko pareigų, nes joks teisės aktas neįtvirtina draudimo ne bendrijos nariui eiti bendrijos pirmininko pareigas, juolab kad pati bendrija visą ginčo laikotarpį ieškovo pirmininkavimui pritarė. Įrodymų, kad bendrijos per daugiau kaip 16 metų būtų nustačiusi ieškovo kaltus veiksmus vykdant pareigas, nepateikta.

9.       Naujai išrinktam bendrijos pirmininkui už pusę etato bendrija nustatė 650 Eur darbo užmokestį. Įrodymų, paneigiančių, jog ieškovas dirbo mažiau nei visu etatu, nėra, visus daugiau kaip 16 metų bendrijos narius tenkino darbuotojui išmokamo darbo užmokesčio dydis už jo atliekamo darbo kiekį ir kokybę. Todėl teismas pripažino, kad už 2017 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius ieškovui priklausė po 830 Eur darbo užmokesčio.

10.       Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio 16 d. akte nurodyti 3505,55 Eur jau buvo išmokėti sargams, bet  kasos nurašyti nebuvo, kasos likutis buvo 42,81 Eur, šiuos pinigus jis pats pasiėmė kaip atlyginimo dalį už 2017 m. liepos mėnesį, todėl D. J. 2017 m. rugpjūčio 16 d. nebuvo perduoti jokie pinigai, taip pat paaiškino, kad  bendrijos sąskaitos kortelės jis buvo paėmęs iš viso 350 Eur 2017 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais kaip atlyginimo dalį už 2017 m. liepos mėnesį. Taigi, už 2017 m. liepos mėnesį ieškovas, kaip pirmininkas, išsimokėjo 392,81 Eur (be mokesčių). Įrodymų dėl ieškovui išmokėtos darbo užmokesčio nepriemokos už 2017 m. liepos mėnesį ir darbo užmokestį už rugpjūčio mėnesį byloje nėra.

11.       Teismas sprendė, kad ieškovui iš atsakovės priteistina 237,99 Eur (be mokesčių) (630,80 Eur – 392,81 Eur) darbo užmokesčio nepriemoka už 2017 m. liepos mėnesį ir 830 Eur (su mokesčiais) darbo užmokestis už 2017 m. rugpjūčio mėnesį.

12.       Nustatyta, kad ieškovas neišnaudojo 11 dienų kasmetinių atostogų. Ieškovo mėnesinis darbo užmokestis buvo 830 Eur, todėl pagal DK 127 straipsnio 6 dalį jam priklausė 428,01 Eur kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Byloje nesant įrodymų, pagrindžiančių šios kompensacijos išmokėjimą ieškovui, ji priteistina iš atsakovės.

13.       Ieškovas nurodė, kad jis atleistas iš pareigų DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, toks jo atleidimo pagrindas fiksuojamas ir Sodros pažymoje, tačiau tokį atleidimo pagrindą jis nusistatė pats. Teismas sprendė, kad atleidimo pagrindas parinktas neteisingai. Pagrindas ieškovą atleisti iš bendrijos pirmininko pareigų pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą neegzistavo. Bendrijos pirmininkui atleisti iš pareigų turėjo būti taikomos DK VII skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos, reglamentuojančios vadovaujančių darbuotojų darbo santykių ypatumus, nes bendrijos pirmininkui taikytinas atšaukimo institutas pagal Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatas. Ieškovo atleidimo iš bendrijos pirmininko pareigų pagrindas keistinas į DK 104 straipsnį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 414 straipsnio 3 dalis). Tokia teismo išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007).

14.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovas pats save atleido iš pareigų pagal savo prašymą. Atsakovė ieškovą atleido dėl jo paties kaltės, nes ieškovo nebuvo 7 dienas darbe, tačiau į bylą įrodymai, patvirtinantys ieškovo atleidimą dėl jo kaltės, nepateikti, liudytojas V. G. parodė, kad ieškovas iš pareigų atleistas savo paties prašymu. Tokiu atveju ieškovui pagal DK 104 straipsnio 2 dalies nuostatas priklauso ne dviejų, o vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka – 830 Eur. Nesant įrodymų, pagrindžiančių tokios išmokos išmokėjimą, ji ieškovui priteistina iš atsakovės.

15.       Ieškovas teismo prašė priteisti jam iš atsakovės 18,70 Eur ilgalaikio darbo išmoką, tačiau, pakeitus jo atleidimo iš darbo pagrindą iš DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto į DK 104 straipsnį, tokia išmoka jam nepriklauso.

16.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2018 m. birželio 5 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimą – atmetė ieškinį, paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimo dalį, kuria pakeistas ieškovo atleidimo iš darbo pagrindas – pripažinta, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d. ieškovas iš darbo atleistas DK 104 straipsnio pagrindu.

17.       Kolegija nurodė, kad atsakovės valdybos ir įgaliotinių susirinkimo 2001 m. sausio 15 d. protokolo 2 punkte įrašyta, jog ieškovas išrinktas bendrijos pirmininku. Jis, kaip bendrijos (darbdavio) atstovas ir darbuotojas, 2001 m. vasario 1 d. sudarė darbo sutartį, kuria priimtas neterminuotai dirbti atsakovės pirmininku, jam nustatytas 202,73 Eur (700 Lt) darbo užmokestis. 2001 m. balandžio 1 d. darbo sutartis pakeista, ieškovui nustatytas 188,25 Eur (650 Lt) mėnesinis atlyginimas. 2001 m. rugsėjo 1 d. darbo sutartis dar kartą pakeista, ieškovui nustatytas 124,54 Eur (430 Lt) priedas prie atlyginimo už buhalterio pareigų vykdymą. Nuo 2010 m. iki 2017 m. darbo užmokestis ieškovui nuolat didintas, pakeitimų darbo sutartyje nepadaryta, nei bendrijos visuotinio narių susirinkimo, nei narių įgaliotinių susirinkimų sprendimų dėl atlyginimo ieškovui padidinimo į bylą nepateikta. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. pažymoje apie asmens valstybinį socialinį draudimą įrašyta, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. ieškovas kas mėnesį gavo 830 Eur draudžiamųjų pajamų.

18.       Atsakovės įgaliotinių 2017 m. rugpjūčio 2 d. protokolo 1 punktu nutarta atleisti ieškovą iš bendrijos pirmininko pareigų. Ieškovas 2017 m. rugpjūčio 31 d. priėmė ir pasirašė bendrijos pirmininko įsakymą dėl jo atleidimo iš darbo nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. pagal DK 57 straipsnį. Pagal tuo metu, kai atsakovės įgaliotinių susirinkimas išrinko ieškovą bendrijos pirmininku, galiojusios redakcijos Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įstatymo 34 straipsnį garažų savininkai, steigdami bendrijas ir valdydami bei naudodami jiems bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą, turėjo vadovautis šiuo įstatymu. Bendrijos narių susirinkimas turėjo teisę rinkti ir atšaukti bendrijos pirmininką, nustatyti jo darbo apmokėjimo sąlygas (Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įstatymo 20 straipsnio 2, 3 punktai). Vadovaudamasis Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įstatymo 19 straipsniu, bendrijos narių susirinkimas galėjo nustatyti atstovavimo kvotas, išrinkti įgaliotinius ir perduoti bendrijos įgaliotinių susirinkimui dalį savo teisių bei pareigų. Bendrijos narių įgaliotinių teisės nustatytos bendrijos įstatuose. Ieškovas į bylą pateikė 2001 m. liepos 4 d. viešame registre įregistruotus atsakovės įstatus. Juridinių asmenų registro išraše užfiksuota, kad nurodytų įstatų data yra 2001 m. birželio 4 d. (išrašo 14.5 punktas). Nurodyti įstatai priimti vėliau, negu įvyko atsakovės narių įgaliotinių susirinkimas, kuriame ieškovas išrinktas bendrijos pirmininku. Dėl to nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovės 2001 m. birželio 4 d. įstatais.

19.       Atsakovė nepateikė duomenų apie tai, kad nuo 2001 m. sausio 15 d. buvo ginčijamas bendrijos įgaliotinių susirinkimo sprendimas išrinkti ieškovą bendrijos pirmininku. Ieškovas 2001 m. vasario 1 d. sudarė darbo sutartį kaip darbdavio – atsakovės – atstovas pagal įstatymą ir jis pats, kaip darbuotojas. Ieškovas vykdė bendrijos pirmininko funkcijas, atstovavo bendrijai. Ieškovas 2017 m. rugpjūčio 31 d. atleistas iš pirmininko pareigų. Taigi šalis siejo darbo teisiniai santykiai.

20.       Ieškovas buvo atsakovės pirmininkas – juridinio asmens vadovas. Pagal DK 104 straipsniodalį, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Ieškovas iš vadovo pareigų atšauktas jo paties 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu. Nurodytas įsakymas priimtas atsakovės narių įgaliotinių 2017 m. rugpjūčio 2 d. protokolo 1 punkte priimto nutarimo pagrindu (atleisti ieškovą iš bendrijos pirmininko pareigų). Taigi ieškovas iš pareigų atšauktas DK 104 straipsnio, bet ne DK 57 straipsnio pagrindu.

21.       Atsakovės įgaliotinių 2001 m. sausio 15 d. susirinkimo protokolu nutarta tik išrinkti ieškovą bendrijos primininku, tačiau nenustatytos ieškovo darbo apmokėjimo sąlygos, darbo užmokestis. Darbo užmokestį ieškovas nusistatė 2001 m. vasario 1 d. darbo sutartyje, pasikeitė 2001 m. balandžio 1 d. ir 2001 m. rugsėjo 1 d. Byloje nėra duomenų apie tai, kad visuotinis atsakovės narių arba įgaliotinių susirinkimas ieškovui būtų nustatęs darbo užmokestį ir priedą prie darbo užmokesčio. Tai, kad bendrijos nariai nuo 2001 m. iki 2017 m. rugpjūčio mėn. neginčijo ieškovui nustatyto darbo užmokesčio dydžio ir kad ieškovas Sodrai teikė duomenis apie gaunamą darbo užmokestį, mokėjo įmokas, apskaičiuotas nuo gaunamo darbo užmokesčio, neįrodo, jog buvo įstatyme įtvirtintas pagrindas, pagal kurį ieškovui būtų nustatytas darbo užmokestis (garažų savininkų bendrijos visuotinio narių susirinkimo arba įgaliotinių susirinkimo atitinkamas sprendimas). Pirmosios instancijos teismo išvada, jog už 2017 m. liepos ir rugpjūčio mėn. ieškovui priklauso po 830 Eur darbo užmokesčio, pagrįsta prielaidomis. Teismo sprendimas negali būti pagrįstas prielaidomis (CPK 263 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas netvirtino ir neįrodinėjo, kad buvo toks sprendimas (t. y. bendrijos narių ar įgaliotinių susirinkimo sprendimas nustatyti bendrijos pirmininkui darbo užmokestį). Taigi nebuvo atsakovės visuotinio narių ar įgaliotinių susirinkimo sprendimo, kuriuo ieškovui, kaip bendrijos pirmininkui, būtų nustatytas darbo užmokestis. Ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovės darbo užmokestį už 2017 m. liepos ir rugpjūčio mėn., taip pat kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir išeitinę išmoką yra nepagrįsti.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

22.       Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1.                      Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad ieškovas, kaip bendrijos narys, įgaliotinių susirinkime buvo išrinktas bendrijos pirmininku ir šias pareigas ėjo nuo 2001 m. vasario 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.; su ieškovu buvo sudaryta darbo sutartis (Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 3 straipsnis). Sodrai ieškovas teikė duomenis apie gaunamą darbo užmokestį ir mokamas įmokas, nuo darbo bendrijos pirmininko pareigose priskaičiuoto darbo užmokesčio buvo skiriama ir išmokama senatvės pensija. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog už 2017 m. liepos ir rugpjūčio mėn. ieškovui priklauso po 830 Eur darbo užmokesčio, pagrįsta prielaidomis. Šalis siejo darbo teisiniai santykiai.

22.2.                      Bendrijos pirmininko rinkimas priskirtas visuotinio bendrijos narių susirinkimo kompetencijai (Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įstatymo 20 straipsnio 2 punktas), tačiau bendrijos narių susirinkimas gali išrinkti įgaliotinius ir perduoti  susirinkimui dalį savo teisių bei pareigų. Bendrijos narių įgaliotinių teises nustato bendrijos įstatai (Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įstatymo 19 straipsnio 2 dalis). Bendrija įsteigta 1995 m. vasario 27 d., Juridinių asmenų registre įregistruota 1995 m. rugpjūčio 14 d. Bendrijos įstatuose (1995 m. rugpjūčio 14 d. redakcijos įstatų 22 punktas, 2001 m. liepos 4 d. redakcijos įstatų 4.5 punktas) nustatyta, kad bendrijos reikalus sprendžia įgaliotinių susirinkimas, kuriam suteikiami visuotinio narių susirinkimo įgaliojimai, taip pat nustatyta, jog įgaliotinių susirinkimas iš bendrijos narių tarpo renka jos pirmininką. Todėl neturi esminės reikšmės tai, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi vėlesnės redakcijos įstatais.

22.3.                       Sprendimas, nustatantis bendrijos pirmininko atlyginimą, buvo priimtas įgaliotinių susirinkime žodiniu susitarimu kaip viena iš darbo sutarties sąlygų. Tai neprieštarauja kasacinio teismo praktikai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016). Byloje nėra rašytinių įrodymų, liudytojų paaiškinimų, kad bendrijos pirmininko pareigos galėjo būti vykdomos savanoriškumo pagrindu ar nemokamai (Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymas, Bendrijų įstatymas, bendrijos įstatų 4.12.3 punktas). Pagal Darbo sutarties įstatymo 171 straipsnį (2001 m. redakcija) neatlygintinis darbas bendrijoje būtų vertinamas kaip nelegalus darbas. Bendrijos pirmininko darbas buvo atlygintinis ir įformintas darbo sutartimi, todėl ir atsiskaitymas su atleidžiamu darbuotoju turėjo būti vykdomas pagal įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas neteisėtai vertino, kad darbo užmokestis ieškovui buvo nuolat didinamas. Šalims sutarus dėl bendrijos pirmininko pareigų, išrinktam bendrijos pirmininkui buvo mokamas 700 Lt (202,89 Eur) atlyginimas, su juo sudaryta neterminuota darbo sutartis. Nuo 2001 m. balandžio 1 d. sutartyje buvo fiksuojamas atlyginimo sumažinimas iki 650 Lt (188,40 Eur), nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. už papildomai vykdomą bendrijoje buhalterio darbą ieškovui buvo nustatytas 430 Lt (124,5 Eur) atlyginimas. Garažo pirmininko atlyginimas keitėsi dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtų nutarimų didinti minimalų darbo užmokes nuo 2008 m. Pagal dabar galiojantį DK minimalią mėnesinę algą galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. Tokios darbo teisės normos nebuvo iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusiame DK. Bendrijos pirmininko atlyginimas ieškovui buvo nustatytas toks pat kaip iki jo išrinkimo buvusiai bendrijos pirmininkei ir neviršijo dabartinio bendrijos pirmininko nustatyto atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad dabartiniam bendrovės pirmininkui už pusę etato bendrija paskyrė 650 Eur darbo užmokestį, įrodymų, paneigiančių, jog ieškovas dirbo mažiau nei visu etatu, byloje nėra. Nustatytas atlyginimas bendrijoje nevertintinas kaip neatitinkantis protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Teisingo darbo apmokėjimo principas įtvirtintas DK 2 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir jo turi būti laikomasi tiek nustatant darbo užmokestį, tiek sprendžiant ginčus dėl darbo užmokesčio dydžio.

22.4.                      Pripažinus, kad darbo sutartis buvo sudaryta, iki darbo sutarties pabaigos turi būti išmokėtos visos su darbo santykiais susijusios išmokos. Atsakovė, neatsiskaitydama su ieškovu, pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalį. Neatsiskaitymo su darbuotoju atveju skaičiuojamos netesybos (DK 147 straipsnio 2 dalis).

22.5.                       Ieškovui darbo užmokestis mokėtas oficialiai, mokėti mokesčiai Sodrai, darbo santykiai truko daugiau nei 16 metų (DK 104 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai reikšmingas aplinkybes laikė prielaidomis (CPK 263 straipsnio 2 dalis). Informacija apie bendrovės veiklą ir mokamus atlyginimus pirmininkui ir kitiems samdomiems darbuotojams buvo prieinama bendrovės nariams ir viešinama susirinkimuose. Nei Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), nei Bendrijų įstatyme nenustatyta, kad bendrijos narių susirinkimo sprendimo nebuvimas daro sandorį negaliojan. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai nėra formalaus bendrovės akcininkų sprendimo šiuo klausimu, atlyginimo teisėtumui patvirtinti pakanka fakto, kad akcininkai iš tikrųjų žinojo apie vadovo atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2006). Tai, kad teismui nebuvo pateikti įgaliotinių susirinkimo protokolai ar priimti sprendimai nebuvo fiksuojami, nereiškia ir neįrodo, kad atlyginimas buvo nustatomas „savavališkai“ be įgaliotinių svarstymo ir žinojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

22.6.                      Apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad ieškovas netvirtino ir neįrodinėjo, jog buvo visuotinio bendrijos narių ar įgaliotinių susirinkimo sprendimas nustatyti bendrijos pirmininkui darbo užmokestį, todėl nepriteistinas darbo užmokestis už 2017 m. liepos ir rugpjūčio mėn., kompensacija už nepanaudotas atostogas ir išeitinė išmoka, yra nepagrįstas (CPK 179 straipsnis). CPK 414 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą būti aktyvų ir rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jei mano, kad tai būtina bylai teisingai išspręsti.

22.7.                      Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno piliečio teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra prielaida įgyvendinti daugelį kitų konstitucinių teisių. Asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal teisės aktus priklausantis darbo užmokestis, taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2011 m. vasario 14 d. nutarimai). Taigi ši teisė apima darbą atlikusio asmens teisę gauti teisingą atliktų darbų apmokėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2011).

23.       Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

23.1.                      Dėl ieškovo veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir buhalterinis auditas. Ieškovas padarė didelę žalą bendrijai, ši žala įrodinėjama kitose bylose. Ieškovas tikslingai 16 metų neorganizavo visuotinių bendrijos narių susirinkimų, siekdamas kuo ilgiau eiti pareigas ir gauti darbo užmokestį, taip pat siekdamas turtinės naudos. Atsakovė nereiškė priešieškinio, nes dar neturi visų duomenų. Ieškinį atsakovė reikš baudžiamojoje byloje. Ieškovo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas (medžiagos Nr. 02-2-00709-17) dėl svetimo turto pasisavinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį. Ši informacija kartu su įrodymu – pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą buvo pateikta teismui dar iki bylos nagrinėjimo pradžios, tačiau teismas dėl šios aplinkybės visiškai nepasisakė. Atsakovės nuomone, yra būtina stabdyti civilinę bylą.

23.2.                      Atsakovė tiek žodžiu, tiek raštu buvo pranešusi teismui apie tai, kad buvo suklastoti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai tiek paties ieškovo, tiek kitų asmenų. Ieškovas nurodydavo, kad jis dirba kiekvieną dieną nuo 8 val. iki 17 val. Tačiau teismas į šią faktinę aplinkybę nekreipė dėmesio (CPK 184 straipsnis), nebuvo aktyvus įrodymų rinkimo procese.

23.3.                      Visi bendrijos įgaliotiniai nebuvo teisėtai išrinkti visuotinių bendrijos narių susirinkimų metu. Bendrijos dokumentacijoje nėra nė vieno dokumento, patvirtinančio teisėtą visuotinio bendrijos narių sušaukimą. Įgaliotiniai išsirinko patys save. Taigi, visi įgaliotinių sprendimai (ir ieškovo išrinkimas pirmininku) buvo neteisėti. Nuo pat 1998 m. buvo veikiama neteisėtai, kadangi visuotinių bendrovės narių susirinkimų nebuvo. Bendrijos buhalteriją neteisėtai vedė ieškovas, pasitelkdamas buvusią bendrijos pirmininkę, kaip kasininkę. Ieškovas neteikė bendrijos nariams jokios informacijos, o revizijos ataskaitas rašė pats, jas tvirtino jam lojalūs asmenys, todėl daug metų bendrijos nariai nieko nežinojo ir negalėjo žinoti apie bendrijoje vykstančius procesus ir ieškovo savivalę. 

23.4.                      1998 m. kovo 17 d. visuotinis bendrijos narių susirinkimas buvo fiktyvus, jį organizavo bendrijos narių neišrinkti ir neįgalioti įgaliotiniai (nebuvo skelbimų ar pranešimų apie susirinkimą). Tuo metu pirmininku buvo E. B.. Neaišku, kaip ir kokiu pagrindu jis buvo išrinktas, nes bendrijos dokumentacija iki 1998 m. dingusi. 2001 m. sausio 15 d. nebuvo organizuotas visuotinis bendrijos narių susirinkimas. Tuo metu buvo atleista iš pirmininko pareigų J. G. ir pirmininku neteisėtai išrinktas ieškovas. Darbo užmokesčio dydis ieškovui nebuvo nustatytas. 2001 m. vasario 1 d. ieškovas pats su savimi sudarė darbo sutartį ir pasiskyrė sau atlyginimą, o vėliau ir priedą prie atlyginimo už buhalterio pareigas. Sutartį su juo turėjo sudaryti vienas iš įgaliotinių arba valdybos narių, kuris turėjo būti paskirtas visuotinio bendrijos narių susirinkimo metu, tačiau tokio susirinkimo nebuvo.

23.5.                      Atsakovės nuomone, jeigu įgaliotinių išsirinkimas buvo neteisėtas, o pastarieji neteisėtai išrinko pirmininkę J. G., o vėliau ją pakeitė ieškovas, tai ir visi tolesni sprendimai buvo neteisėti, todėl ieškovo reikalavimas yra neteisėtas. Prieš ieškovą dirbusiai bendrijos pirmininkei nors ir ne bendrijos visuotinis narių susirinkimas, tačiau bent jau įgaliotiniai dar 1998 m. kovo 18 d. buvo nustatę 600 Lt (173,77 Eur) darbo užmokestį, 1999 m. liepos 2 d. – 645 Lt (186,80 Eur) darbo užmokestį. Tai patvirtina visuotinių bendrijos narių susirinkimų protokolai. 2003 m. rugsėjo 1 d. įgaliotinių susirinkimo protokolas patvirtina, kad ieškovui, kaip pirmininkui-buhalteriui, nustatytas 450 Lt (130,32 Eur) darbo užmokestis. Ieškovas neteisėtai sau pasiskirdavo ir nuolat didindavo darbo užmokestį. Iš 2018 m. rugpjūčio 16 d. buhalterinės pažymos dėl ieškovo darbo užmokesčio vidurkio nustatymo matyti, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo jis gaudavo 782,59 Eur, t. y. 652,27 Eur daugiau, nei jam priklausė.

23.6.                      Ieškovas, kaip bendrijos pirmininkas, negalėjo eiti buhalterio pareigų (Buhalterinės apskaitos įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 10 straipsnio 2 dalis). Be to, jis netinkamai vedė buhalterinę apskaitą.

23.7.                      2018 m. rugsėjo 12 d. revizijos patikrinimo (inventorizacijos) aktu Nr. 1 konstatuota, kad už bendrijos lėšas buvo įsigyta prekių, kurių bendra suma sudaro daugiau kaip 5000 Eur. Patikrinimas yra tęsiamas. Konstatuota, kad sąskaitose faktūrose ir kituose dokumentuose už bendrijos pinigus pirktų prekių bendrijoje nėra. Šios prekės neįtrauktos į bendrijos apskaitą, balansą ir nebuvo nurašytos nustatyta tvarka. Pirktais daiktais bendrija,  jos darbuotojai (sargai, ūkvedžiai, elektrikai, santechnikai) nesinaudojo. Santechninių ir ūkinių prekių bendrijoje taip pat nėra. Komisija mano, kad už bendrijos lėšas pirktus daiktus yra atsakingas buvęs bendrijos pirmininkas ir juos naudojo (naudoja) išskirtinai savo asmeniniams tikslams.

23.8.                      Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas klastojo darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir dar iki civilinės bylos nagrinėjimo teisme yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (svetimo turto pasisavinimas). Teisėja, priimdama sprendimą, buvo šališka, nevertino visų įrodymų, t. y. atrinko įrodymus, patvirtinančius ieškovo poziciją, nesiėmė veiksmų papildomiems įrodymams surinkti ar išreikalauti.

23.9.                      Bendrijos nariai nuolat kreipdavosi į ieškovą dėl dokumentų parinkimo, skundėsi, kodėl neorganizuojami visuotiniai bendrijos narių susirinkimai, kėlė bendrijai aktualius klausimus, tačiau ieškovas atsisakydavo suteikti informaciją. Bendrijos pirmininkas turėjo būti perrenkamas kas dveji metai. Ieškovas nedirbo kiekvieną dieną, taip pat viršvalandžių.

23.10.                      Atsakovė ieškovą atleido ne dėl pravaikštų, o dėl žalos padarymo bendrijai pagal visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimą DK 58 straipsnio pagrindu (dėl darbuotojo kaltės), t. y. dėl šiurkštaus darbuotojo darbo pareigų pažeidimo, todėl DK 104 straipsnis šiuo atveju netaikytinas. Pagal DK 57 straipsnį ieškovas negalėjo būti atleistas iš darbo, nes jį nusprendė atleisti iš darbo neteisėti bendrijos įgaliotiniai. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus. 

23.11.                      Ieškovas pastaraisiais metais nebuvo ir negalėjo būti bendrijos narys, nes savo garažus buvo pardavęs, todėl po paskutinio garažo pardavimo jis turėjo atsistatydinti iš pirmininko pareigų, inicijuoti pirmininko perrinkimą visuotinio bendrijos narių susirinkimo metu.

23.12.                      Jokio žodinio susitarimo tarp įgaliotinių ir pirmininko dėl darbo užmokesčio negalėjo būti. Taip pat bendrijoje nėra akcininkų, yra tik bendrijos nariai ir patalpų savininkai. Akcininkai galėtų būti prilyginami tik bendrijos nariams, kurie, kaip bendrijos patalpų savininkai, turi teisę spręsti dėl pirmininko darbo užmokesčio. Aptariamu atveju jokių bendrijos narių konkliudentinių veiksmų dėl ieškovui nustatyto darbo užmokesčio nebuvo. Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įstatymą pirmininko darbo užmokestį nustato bendrijos narių susirinkimas. Šis įstatymas yra aukštesnės galios nei negalioję bendrijos įstatai (jie iki 2013 m. liepos 1 d. turėjo būti pakeisti).

23.13.                      Dabartinis bendrijos pirmininkas dirba bendrijoje ne puse etato, kaip teigia ieškovas, o kiekvieną darbo dieną po 7 valandas, dėl didelio darbo krūvio (dėl ieškovo netinkamos veikos) priverstas dirbti ir viršvalandžius, kartais net savaitgaliais ir švenčių dienomis, tai tiksliai fiksuojama darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Taigi, nėra pagrindo lyginti ieškovo ir dabartinio bendrijos pirmininko darbo kokybės ir krūvio.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

        Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų, naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo

 

24.       Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde. Pažymėtina, kad kasacine tvarka nėra nustatomi faktai, faktinės aplinkybės yra analizuojamos tik tiek, kiek reikia išsiaiškinti, ar bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė ir aiškino materialiąją teisę, t. y. ar tinkamai kvalifikavo ginčo materialųjį teisinį santykį.

25.       CPK 177 straipsnio 1 dalis apibrėžia įrodymų sąvoką. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Kadangi kasacine tvarka nėra nustatomos faktinės aplinkybės – kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, tai kasaciniame teisme negali būti teikiami, priimami ir vertinami nauji įrodymai, t. y. įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Draudimas remtis naujais įrodymais (vadinasi, ir teikti juos) yra nustatytas ir CPK 347 straipsnio, kuriame įtvirtinti reikalavimai, keliami kasacinio skundo turiniui, 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018, 17 punktas).

26.       Pažymėtina, kad kasacinis skundas negali būti papildytas ar pakeistas, išsprendus jo priėmimo klausimą (CPK 350 straipsnio 8 dalis). Be to, proceso įstatymo nuostatos nesuteikia dalyvaujantiems byloje asmenims galimybės kasaciniame teisme reikšti atsikirtimus į atsiliepimus į kasacinį skundą, papildomus rašytinius paaiškinimus.

27.       2018 m. lapkričio 6 d. ir 2018 m. lapkričio 22 d. atsakovė pateikė prašymus priimti naujus įrodymus, kartu pateikdama paaiškinimus dėl šių įrodymų. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, netenkina šių atsakovės prašymų ir atsisako priimti naujus įrodymus.

 

Dėl pareigos atsiskaityti su atleidžiamu iš pareigų bendrijos pirmininku

 

28.       CK 2.87 straipsnio, reglamentuojančio juridinio asmens organų narių pareigas, 14 dalyse nustatyta, kad valdymo organo nariai turi pareigą elgtis sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir jo organų narių atžvilgiu, būti juridiniam asmeniui lojalūs ir laikytis konfidencialumo, vengti interesų konflikto, laikytis turto atskyrimo pareigų. Taigi juridinį asmenį ir jo valdymo organų narius sieja pasitikėjimo santykiai, ir tokia šių santykių prigimtis lemia valdymo organų narių skyrimo bei atšaukimo tvarką, kuria kompetentingas organas gali operatyviai veikti juridinio asmens interesais.

29.       CK 2.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Valdymo organų nariai juridinio asmens dalyvių gali būti skiriami ir atšaukiami tiesiogiai ar netiesiogiai – per kitus valdymo organus. Atšaukus valdymo organo narį iš jo einamų pareigų, nutrūksta ir jį su juridiniu asmeniu siejantys santykiai, įforminti darbo sutartimi. Toks valdymo organo nario atšaukimas yra ir pagrindas darbo santykiams pasibaigti pagal DK 104 straipsnio 1 dalį.

30.       2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK 104 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, be šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka.

31.       Juridinio asmens teisė atšaukti savo vadovą yra absoliuti, t. y. vadovas gali būti atšauktas bet kada, atšaukimo neprivaloma pagrįsti jokiais kitais papildomais pagrindais ar vadovo darbo kokybės vertinimu. Tokia išvada atitinka DK 104 straipsnio 1 dalį ir iki naujojo DK įsigaliojimo kasacinio teismo formuotą praktiką valdymo organo nario atšaukimo iš pareigų klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2007; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2013; 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384-684/2016, 20 punktas; kt.). 

32.       DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

33.       Pareiga asmeniui gauti už savo darbą darbo užmokestį yra garantuojama ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsniu, kurio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažinta, kad ši nuostata piliečiams garantuoja kelis fundamentalius principus, kurie yra kitų konstitucinių teisių įgyvendinimo prielaidos. Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno piliečio teisė gauti teisingą darbo apmokėjimą yra prielaida įgyvendinti daugelį kitų konstitucinių teisių, inter alia (be kita ko), viena svarbiausių prielaidų įgyvendinti Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės teisę; asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. gruodžio 11 d. 2011 m. vasario 14 d. nutarimai).

34.       Nagrinėjamos bylos atveju aktuali ir DK 104 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus ir jis atšaukiamas prieš darbo sutarties termino pabaigą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, juridinio asmens vadovui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai. Taigi sprendžiant dėl DK 104 straipsnio 2 dalyje nustatytos išeitinės išmokos mokėjimo tampa svarbu nustatyti, dėl kokios priežasties jis buvo atšauktas iš pareigų.

35.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės valdybos ir įgaliotinių susirinkimo 2001 m. sausio 15 d. nutarimu ieškovas išrinktas bendrijos pirmininku. Jis, kaip bendrijos (darbdavio) atstovas ir darbuotojas, 2001 m. vasario 1 d. sudarė darbo sutartį, kuria priimtas neterminuotai dirbti atsakovės pirmininku. Atsakovės įgaliotinių 2017 m. rugpjūčio 2 d. susirinkimas nutarė atleisti ieškovą iš bendrijos pirmininko pareigų. Ieškovas 2017 m. rugpjūčio 31 d. priėmė ir pasirašė bendrijos pirmininko įsakymą dėl jo atleidimo iš darbo nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. pagal DK 57 straipsnį. Darbo sutarties nutraukimo pagrindas teismo pakeistas į DK 104 straipsnį, ši teismo sprendimo dalis kasacine tvarka neskundžiama.

36.       Byloje yra kilęs ginčas dėl neatsiskaitymo su atleistu iš pareigų ieškovu. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui neišmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pagrindo priteisti ieškovui darbo užmokestį ir kitas išmokas nėra, nes byloje nėra duomenų apie tai, jog bendrijos narių arba įgaliotinių susirinkimas ieškovui būtų nustatęs darbo užmokestį ir priedą prie darbo užmokesčio. Teisėjų kolegija laiko šią apeliacinės instancijos teismo išvadą nepagrįsta.

37.       Ieškovo paskyrimo į bendrijos pirmininko pareigas metu galiojusio Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2001 m. spalio 26 d.) 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrijos valdymo organai yra bendrijos narių susirinkimas, bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas), o 2 dalyje – kad bendrijos narių susirinkimas gali nustatyti atstovavimo kvotas, išrinkti įgaliotinius ir perduoti bendrijos įgaliotinių susirinkimui dalį savo teisių bei pareigų; bendrijos narių įgaliotinių teises nustato bendrijos nuostatai. Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įstatymo 20 straipsnio 2 punktą aukščiausias bendrijos valdymo organas yra bendrijos narių susirinkimas, kuris turi teisę rinkti ir atšaukti bendrijos valdybą (bendrijos pirmininką), o 3 punkte įtvirtinta, kad jis turi teisę nustatyti valdybos narių (bendrijos pirmininko) darbo apmokėjimo sąlygas.

38.       Nagrinėjamoje byloje nėra pateikti atsakovės nuostatai (įstatai), galioję ieškovo paskyrimo į bendrijos pirmininko pareigas metu – 2001 m. vasario 1 d. Bendrijos įstatų, patvirtintų gan greitai (po keturių mėnesių) – 2001 m. birželio 4 d., 4.1 punkte nustatyta, kad bendrijos valdymo organais tuo metu buvo visuotinis bendrijos narių susirinkimas, įgaliotinių susirinkimas, bendrijos pirmininkas. Pagal bendrijos įstatų 4.4, 4.4.2 ir 4.4.3 punktus visuotinis bendrijos narių susirinkimas turėjo teisę rinkti ir atšaukti bendrijos pirmininką, nustatyti jo darbo apmokėjimo sąlygas, o bendrijos įstatų 4.punktu šias funkcijas visuotinis bendrijos narių susirinkimas pavedė spręsti įgaliotinių susirinkimui. Bendrijos įstatų 4.12 punkte nustatyta, kad bendrijos pirmininkas renkamas visuotinio bendrijos narių arba įgaliotinių susirinkimo dvejiems metams. 

39.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2001 m. sausio 15 d. bendru bendrijos valdybos ir įgaliotinių susirinkimo nutarimu buvo atleista iš pareigų bendrijos pirmininkė J. G., o ieškovas buvo išrinktas bendrijos pirmininku. Šis nutarimas yra galiojantis, atsakovės neginčytas. Byloje nėra duomenų, kad šis bendrijos valdybos narių ir įgaliotinių susirinkimas buvo neteisėtas. Tai, kad bendrija turėjo įgaliotinius, patvirtina ir gana greitai priimti bendrijos įstatai (nutarties 35 punktas).

40.       Darbo sutarties pasirašymo su bendrijos pirmininku tvarka nebuvo reglamentuota, kaip dabar galiojančios redakcijos Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje. Minėta, kad darbo sutartis su bendrijos pirmininku buvo sudaryta, galiojo iki jos nutraukimo ir nebuvo atsakovės ginčijama, darbo sutartis buvo vykdoma daugiau nei 16 metų. 

41.       Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad ieškovas neteisėtai neorganizavo visuotinių bendrijos narių susirinkimų, siekdamas kuo ilgiau eiti pareigas ir gauti darbo užmokestį, taip pat siekdamas turtinės naudos. Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal Daugiabučių savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 1 dalį bendrijos narių susirinkimus turėjo pareigą šaukti bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) įstatuose nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus, pasibaigus ūkiniams metams; susirinkimus taip pat galėjo šaukti: 1) revizijos komisija (revizorius); 2) ne mažiau kaip 1/4 bendrijos narių. Bendrijos narių teisė inicijuoti bendrijos narių susirinkimus buvo įtvirtinta ir iki 2012 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos Daugiabučių savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnyje, taip pat galiojančios redakcijos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje. 

42.       Byloje nėra duomenų, kad būtų buvusios vykdomos nurodytos įstatymo nuostatos, t. y. kad ieškovas, kaip bendrijos pirmininkas, būtų šaukęs bendrijos narių susirinkimus. Tačiau bendrijos nariai taip pat nesinaudojo savo teise inicijuoti bendrijos narių susirinkimus. Byloje nustatyta, kad bendrijos nariams buvo žinoma, jog ieškovas yra išrinktas bendrijos pirmininku. Ieškovui buvo mokamas darbo užmokestis daugiau nei 16 metų ir to niekas neginčijo, ir bendrijos nariai neinicijavo bendrijos narių susirinkimo tam, kad perrinktų bendrijos pirmininką ar išspręstų jo darbo apmokėjimo klausimą. Tai reiškia, kad bendrijos nariai tuo metu, kai ieškovui buvo mokamas darbo užmokestis, tokiam jo dydžiui pritarė. Tokia išvada atitinka ir kasacinio teismo praktiką, formuojamą atsiskaitymo su atleidžiamu iš pareigų juridinio asmens vadovu klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2006; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; kt.). Be to, atsakovė bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kokio dydžio darbo užmokestį, jos manymu, ieškovui priklausytų mokėti. Taigi atsakovei neįrodžius, kad egzistavo teisinis pagrindas ieškovui mokėti kitokio dydžio darbo užmokestį, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovo prašomas priteisti darbo užmokesčio dydis yra nepagrįstas.

43.       Bylos nagrinėjimo metu atsakovė teigė, kad ieškovas padarė žalos bendrijai, todėl atsakovė neturi pareigos mokėti ieškovui su darbo santykių pabaigimu susijusių išmokų. Teisėjų kolegija laiko pagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentą, kad šioje byloje nėra sprendžiamas atsakovei padarytos žalos atlyginimo klausimas, nes toks reikalavimas byloje nepareikštas. Atsakovė DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo ieškovu neįvykdė (nutarties 32 punktas). Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti ieškovui iš atsakovės neišmokėtą darbo užmokestį yra teisėtas ir pagrįstas (nutarties 32, 33 punktai).

44.       Ieškovas byloje reiškė reikalavimą priteisti jam dviejų mėnesių išeitinę išmoką. Pirmosios instancijos teismui atsakovės atstovė nurodė, kad ieškovą atleido iš pareigų dėl jo paties kaltės, nes jo nebuvo 7 dienas darbe. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė nurodo, kad ieškovas atleistas dėl padarytos žalos bendrijai DK 58 straipsnio pagrindu. Tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas iš pareigų buvo atleistas savo paties prašymu, įrodymai, patvirtinantys ieškovo atleidimą dėl jo kaltės, į bylą nepateikti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovui pagal DK 104 straipsnio 2 dalies nuostatas priklauso vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, yra pagrįsta (nutarties 34 punktas).

45.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, todėl šio teismo priimtos nutarties dalis, kuria ieškinys atmestas, naikintina ir dėl šios bylos dalies paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

46.       Teisėjų kolegijai nusprendus panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas ieškinys, naikintina ir ta nutarties dalis, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Šalių apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos perskirstomos (CPK 93 straipsniodalis). 

47.       Ieškovas apeliacinės instancijos teismui yra pateikęs 150 Eur bylinėjimosi išlaidas patvirtinantį dokumentą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, remdamasi teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktu, sprendžia, kad ieškovo prašomas priteisti išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimas atitinka nustatytus reikalavimus, todėl prašymas tenkintinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

48.       Ieškovas, paduodamas kasacinį skundą, nemokėjo žyminio mokesčio, nes yra atleistas nuo šio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 dalį. Patenkinus ieškovo kasacinį skundą 70 Eur žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis). 

49.       Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 400 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimo. Teisėjų kolegija, remdamasi Rekomendacijų 8.12 punktu, sprendžia, kad ieškovo prašomas priteisti išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimas atitinka nustatytus reikalavimus, todėl prašymas tenkintinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

50.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 9,99 Eur tokių išlaidų. Kadangi ieškovo kasacinis skundas tenkinamas, tai šios išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 5 d. nutarties dalį, kuria pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimo dalis ir ieškovo V. M. ieškinys atmestas bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimo dalį, kuria priteista ieškovui V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės 387-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (į. k. 124761634) 237,99 Eur (dviejų šimtų trisdešimt septynių Eur 99 ct) (be mokesčių) darbo užmokesčio nepriemoka už 2017 m. liepos mėnesį, 830 (aštuonių šimtų trisdešimties) Eur (su mokesčiais) darbo užmokestis už 2017 m. rugpjūčio mėnesį, 428,01 Eur (keturių šimtų dvidešimt aštuonių Eur 1 ct) kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, 830 (aštuonių šimtų trisdešimties) Eur išeitinė išmoka.

Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 5 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės 387-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (j. a. k. 124761634) ieškovui V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 550 (penkis šimtus penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir valstybei 79,99 Eur (septyniasdešimt devynis Eur 99 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Netenkinti atsakovės 387-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos prašymų dėl įrodymų pridėjimo prie civilinės bylos ir pateiktus įrodymus grąžinti atsakovei.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                        Janina Januškienė

 

 

                                        Andžej Maciejevski

 

 

                                        Dalia Vasarienė


Paminėta tekste:
  • DK
  • 3K-3-267/2008
  • 3K-3-409/2011
  • 3K-3-459/2013
  • DK 127 str. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu
  • DK 57 str. Nacionalinės, šakos ir teritorinės kolektyvinės sutarties vykdymo kontrolė
  • CPK
  • 3K-3-260/2007
  • DK 104 str. Priimant į darbą būtini dokumentai
  • CPK 263 str. Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas
  • 3K-3-335/2009
  • DK 2 str. Darbo santykių teisinio reglamentavimo principai
  • DK 146 str. Ne visas darbo laikas
  • DK 147 str. Darbo laiko režimas
  • CK
  • 3K-3-454/2006
  • CPK 179 str. Teismo veiksmai įrodinėjimo procese
  • CPK 414 str. Teismo vaidmuo
  • 3K-3-411/2011
  • BK
  • CPK 184 str. Pareiškimas apie įrodymo suklastojimą
  • BK 183 str. Turto pasisavinimas
  • DK 58 str. Ginčų, kylančių sudarant ir vykdant nacionalines, šakos ir teritorines kolektyvines sutartis, sprendimas
  • CPK 177 str. Įrodymai
  • 3K-3-456-378/2018
  • CPK 350 str. Kasacinio skundo priėmimo tvarka
  • CK2 2.87 str. Juridinio asmens organų narių pareigos
  • CK2 2.81 str. Juridinio asmens organai
  • 3K-3-397/2007
  • CPK 346 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
  • CPK 83 str. Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei