Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-06-09][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-362-415-2015].docx
Bylos nr.: e3K-3-362-415/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus universitetas 211950810 atsakovas
"Labochema LT" 300670772 Ieškovas
Waldner Laboreinrichtungen GmbH & Co. KG HRA 620834 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.1. Bylos dėl pirkimo-pardavimo
2.1.1.3. dėl viešojo pirkimo-pardavimo
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.5. Prievolių teisė
2.5.11. Pirkimas-pardavimas:
2.5.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
2.5.35. Viešas konkursas
3. CIVILINIS PROCESAS
3.1. Bendrosios nuostatos
3.1.11. Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai:
3.1.11.4. Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
3.1.14. Ieškinys:
3.1.14.8. Atsisakymas priimti ieškinį:
3.1.18. Laikinosios apsaugos priemonės:
3.1.18.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
3.1.18.2. Atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas
3.1.18.4. Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas ir panaikinimas
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.6. Teismo sprendimas:
3.2.6.1. Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e3K-3-362-415/2015 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01231-2014-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4; 69.

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015  m. birželio 9 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gedimino Sagačio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovėsLabochema LT kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Labochema LT“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universitetui dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo WALDNER Laboreinrichtungen GmbH & Co KG“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

                           

Ieškovė UAB „Labochema LT“ (toliau – ir ieškovė, kasatorė, tiekėja) 2014 m. birželio 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija), prašydama panaikinti VšĮ Vilniaus universiteto 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. 1300-0826, kuriuo atmestas ieškovės pasiūlymas; panaikinti VšĮ Vilniaus universiteto 2014 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 12 dėl pretenzijos atmetimo ir įpareigoti perkančiąją organizaciją iš naujo svarstyti ieškovės UAB „Labochema LT“ pasiūlymo atitik pirkimo sąlygų techninės specifikacijos reikalavimams; priteisti bylinėjimosi išlaidas; dubliku ieškovė prašė panaikinti perkančiosios organizacijos 2014 m. birželio 9 d. sprendimą ir kitus sprendimus, kuriais trečiojo asmens pasiūlymas pripažintas atitinkančiu visus pirkimo sąlygų reikalavimus, įrašytas į pirmą vietą pasiūlymų eilėje ir trečiasis asmuo pakviestas pasirašyti viešojo pirkimo sutarties.

Ieškovė nurodė, kad atsakovė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) 2014 m. sausio 20 d. paskelbė viešąjį atvirą konkursą „Jungtinio gyvybės mokslų centro laboratorinių baldų pirkimas“ (pirkimo Nr. 157772) (toliau – Pirkimas). Pirkimo objektas – laboratoriniai baldai ir jų gamyba, pristatymas ir surinkimas bei sumontavimas vietoje. Ieškovė 2014 m. kovo 20 d. pateikė pasiūlymą, jį atsakovė išnagrinėjo ir 2014 m. balandžio 16 d. pateikė ieškovei paklausimą Nr. 13300-0772, prašydama patikslinti jame nurodytą informaciją. Ieškovė, vykdydama perkančiosios organizacijos nurodymą, 2014 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 03-436 patikslino savo pasiūlymo informaciją. Atsakovė 2014 m. balandžio 29 d. raštu Nr. 13300-0826 pranešė, kad išnagrinėjo pasiūlymą ir priėmė sprendimą jį atmesti, nes jis neatitiko Pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ (toliau – Techninė specifikacija) dalies 1.2 „Detalieji techniniai reikalavimai“ 4.18 ir 4.21 punktų (pateiktas stiklo stalviršio fragmentas padarytas iš nematinio grūdinto stiklo ir nepateikti sertifikatai arba kiti lygiaverčiai dokumentai, įrodantys stiklo stalviršio atsparumą cheminėms medžiagoms) bei Techninės specifikacijos dalies 1.2 „Detalieji techniniai reikalavimai“ 5.5 punkto reikalavimų (baldų pavyzdžių apžiūros metu nustatyta, kad ne visi priekiniai laboratorinių stalų spintelių karkaso ir priekinių dalių kraštai turi 23 mm suapvalintą PP arba ABS briauną). Ieškovė su šiuo perkančiosios organizacijos sprendimu nesutiko, todėl 2014 m. gegužės 15 d. jai pateikė pretenziją, ją atsakovė atmetė kaip nepagrįstą. 

Ieškovė nurodė, kad atsakovė reikalavo pateikti tik stiklo stalviršio fragmentą, todėl buvo pateiktas stiklo stalviršio fragmentas, sudarytas iš matinės grūdinto stiklo 8 mm storio plokštės ir laboratorinių baldų gamintojo Flores Valles informacija, kad stiklo stalviršis yra atsparus Techninėje specifikacijoje nurodytoms cheminėms medžiagoms. Atsakovei 2014 m. balandžio 16 d. raštu Nr. 13300-0772 pareikalavus patikslinti pateiktą informaciją, ieškovė pateikė deklaraciją, patvirtinančią, kad siūlomas stiklo stalviršis yra atsparus atitinkamoms cheminėms medžiagoms. Ieškovė darė išvadą, kad atsakovei buvo pateikti lygiaverčiai dokumentai, įrodantys stiklo stalviršio atitik Techninės specifikacijos 4.21 punkto reikalavimams. Be to, ieškovė kartu su pretenzija pateikė baldų bandymų centro „Furnitest“ 2014 m. gegužės 8 d. bandymų protokolą Nr. BBC 14-086, patvirtinantį, kad bandymui pateiktas matinis grūdintas stiklas yra atsparus cheminėms medžiagoms ir bandymų rezultatai pagal vertinimo metodiką yra tinkami. Ieškovės teigimu, atsakovė nepagrįstai nevertino pirmiau nurodytos deklaracijos bei „Furnitest“ bandymų protokolo, motyvuodama tuo, kad jie nebuvo pateikti kartu su pasiūlymu. Atsakovė 2014 m. balandžio 16 d. paklausime Nr. 13300-0772 pati pareikalavo pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius stiklo stalviršio atsparumą atitinkamoms cheminėms medžiagoms, t. y. pati laikė, kad trūkstami duomenys gali būti papildyti.

Ieškovė taip pat pažymėjo, kad tam tikros nežymios baldų pavyzdžių neatitiktys Techninės specifikacijos 5.5 punkto reikalavimui atsirado dėl gamybos procese įvykusios techninės klaidos. Ieškovė tiek 2014 m. balandžio 23 d. patikslinime Kr. 03-436, tiek pretenzijoje patvirtino, kad visi priekiniai laboratorinių stalų spintelių karkaso kraštai, priekinių dalių kraštai turės 2 mm storio suapvalintą ABS briauną. Ieškovė pretenzijoje taip pat atkreipė atsakovės dėmesį į tai, kad kito Pirkimo dalyvio (WALDNER Laboreinrichtungen GmbH & Co. KG (toliau – ir trečiasis asmuo) pateiktuose baldų pavyzdžiuose buvo nemažai neatitikčių Techninės specifikacijos reikalavimams, todėl prašė abiejų tiekėjų pasiūlymus vertinti vienodai.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu ieškinį atme.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pažymėjo, kad ieškovės kartu su pasiūlymu pateikta stiklo gamintojo deklaracija nepatvirtina pasiūlymo atitikties Techninės specifikacijos 4.18 punkto reikalavimui, nes joje nenurodyta, jog grūdintas stiklas stalviršiui yra matinis. Teismas pažymėjo, kad ieškovė stalviršio stiklo fragmento pavyzdį privalėjo pateikti iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, t. y. iki 2014 m. kovo 20 d. (Pirkimo sąlygų 11 punktas), todėl jos 2014 m. balandžio 23 d. patikslinime nurodytą pasiūlymą perkančiajai organizacijai pareikalavus pateikti kitą stiklo fragmento pavyzdį laikė nepagrįstu, prieštaraujančiu Pirkimo sąlygų reikalavimams bei Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 39 straipsnio 1 daliai. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad atsakovė pagrįstai laikė ieškovės pasiūlymą neatitinkančiu Techninės specifikacijos 4.18 punkto reikalavimo.

Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad laboratorinių baldų gamintojo Flores Valles informacija ir kartu su 2014 m. balandžio 23 d. patikslinimu pateikta deklaracija, patvirtinanti siūlomo stiklo stalviršio atsparumą atitinkamoms cheminėms medžiagoms, yra lygiaverčiai dokumentai, įrodantys stiklo stalviršio atitiktį Techninės specifikacijos 4.21 punkto reikalavimams, nes ši deklaracija buvo parengta paties baldų gamintojo, kuris buvo suinteresuotas laimėti Pirkimą. Teismas taip pat nelaikė pakankamu įrodymu, patvirtinančiu Techninės specifikacijos 4.21 punkte nustatytą reikalavimą, pačios ieškovės 2014 m. balandžio 23 d. surašytos deklaracijos. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nepateikė Pirkimo sąlygose reikalaujamų dokumentų, pagrindžiančių pasiūlymo atitik Techninės specifikacijos 4.21 punkto reikalavimui, teismas darė išvadą, jog atsakovė pagrįstai atmetė ieškovės pasiūlymą kaip neatitinkantį pirmiau nurodytoje nuostatoje įtvirtinto reikalavimo.

Teismas nurodė, kad perkančioji organizacija pagrįstai nevertino ieškovės kartu su 2014 m. gegužės 12 d. pretenzija pateikto baldų bandymo centro „Furnitest“ 2014 m. gegužės 8 d. išduoto bandymų protokolo Nr. BBC 14-086, nes jis pateiktas pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui bei ieškovės pasiūlymui esant atmestam.

Teismas konstatavo, kad pati ieškovė pripažino, jog ne visi priekiniai laboratorinių stalų spintelių karkaso kraštai, priekinių dalių kraštai ir lentynų priekiniai kraštai turi 23 mm storio suapvalintą PP arba ABS briauną, t. y. kad pateikti baldų (laboratorinių stalų spintelių) pavyzdžiai neatitiko Techninės specifikacijos 5.5 punkto reikalavimų.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė dublike reiškė naują reikalavimą, nors aplinkybės, kurios, jos nuomone, sudarė pagrindą keisti ieškinio dalyką ir pagrindą, jai buvo žinomos jau pretenzijos pateikimo metu. Teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog būtinybė tikslinti ieškinio reikalavimus atsirado po ieškinio pareiškimo, todėl dėl naujai ieškovės dėstomų argumentų ir reiškiamų reikalavimų, kurie nebuvo keliami pretenzijoje, teismas nepasisakė ir jų nenagrinėjo (CPK 4233 straipsnio 24 dalys).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2014 m. lapkričio 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą, iš esmės sutikdama su jame nurodytais motyvais.

Apeliacinės instancijos teismas sutiko, kad dubliko reikalavimas dėl perkančiosios organizacijos 2014 m. birželio 9 d. ir kitų sprendimų panaikinimo yra naujas ieškinio reikalavimas, nors ieškovei jau 2014 m. gegužės 8 d. buvo žinomos aplinkybės dėl trečiojo asmens pateikto pasiūlymo tariamos neatitikties Pirkimo sąlygoms, tačiau ji šio reikalavimo ir su juo susijusių argumentų nenurodė ir nekėlė nei 2014 m. gegužės 12 d. pretenzijoje, nei 2014 m. birželio 4 d. ieškinyje. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo ex officio spręsti dėl atsakovės sprendimų neteisėtumo. Teismas nurodė, kad ieškovė nereiškė reikalavimo dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų trečiojo asmens atžvilgiu, todėl pirmosios instancijos teismui, turinčiam teisę bylose, susijusiose su viešuoju interesu, peržengti ieškinio ribas, nekilo pareiga vertinti perkančiosios organizacijos sprendimų, kurių pati ieškovė neginčijo.

Atsakydamas į ieškovės argumentus, kad atsakovė neteisėtai, pažeisdama laikinąsias apsaugos priemones, su trečiuoju asmeniu sudarė viešojo pirkimo sutartį, teismas nurodė, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Pasisakydamas dėl ieškovės pasiūlymo atitikties Techninės specifikacijos 4.18 ir 4.21 punkto reikalavimams teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pateikta deklaracija nepatvirtino, jog grūdintas stiklas stalviršiui yra matinis, o įmonė Flores Valles, kaip baldų gamintoja, buvo suinteresuota parduoti savo produkciją, todėl jos reklaminės medžiagos, kurios autentiškumas ir teisingumas nebuvo patvirtintas jokiais objektyviais įrodymais, negalima prilyginti kompetentingų institucijų išduotam sertifikatui ar lygiaverčiam dokumentui.

             

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Labochema LT“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl VPĮ 93 straipsnio ir CPK 4233 straipsnio 4 dalies netinkamo aiškinimo ir taikymo. Pagal VPĮ 93 straipsnį tiekėjui suteikta teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar priimtus sprendimus, o ne kito tiekėjo pasiūlymą. Nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos sprendimas dėl trečiojo asmens pasiūlymo vertinimo buvo priimtas 2014 m. birželio 9 d., t. y. po bylos iškėlimo teisme, ir apie jį ieškovė sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu iš perkančiosios organizacijos atsiliepimo. Būtent šiuo metu atsirado būtinybė iš dalies patikslinti ieškinio reikalavimus, o aplinkybė, kad ieškovė, teikdama 2014 m. gegužės 5 d. pretenziją, žinojo apie galimas trečiojo asmens pasiūlymo neatitiktis Pirkimo sąlygoms, neturi teisinės reikšmės, nes pagal VPĮ 94 straipsnio 1 dalį tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai ar pareikšti ieškinį teismui nustatytais terminais dėl perkančiosios organizacijos sprendimų ar veiksmų, o ne ginčyti kito tiekėjo pasiūlymo neatitiktis.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad patikslintame ieškinyje ieškovė nekeitė ieškinio pagrindo, o tik papildė ieškinio reikalavimus.

Dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad VPĮ ar kituose teisės aktuose tiekėjams ar perkančiajai organizacijai nustatyti ribojimai teismų nesaisto ir šie nelaikomi kaip prieštaraujantys teismams suteiktai teisei peržengti ieškinio ribas, nes viešųjų pirkimų ginčai nėra vien tik privataus pobūdžio, o susiję su viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009; kt.)

Apeliacinės instancijos teismas sutiko su ieškove, kad viešojo pirkimo sutartis su trečiuoju asmeniu buvo sudaryta galiojant Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartimi pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, t. y. perkančioji organizacija nepaisė teismo taikytų draudimų ir toliau veikė neskaidriai. Taigi buvo pagrindas peržengti ieškinio ribas, tačiau teismai to nepadarė.

Dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimų. Iš bylos duomenų matyti, kad perkančioji organizacija, vykdydama Pirkimą, neužtikrino, jog, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis). Lygiateisiškumo principas yra pažeidžiamas, kai skirtingiems tiekėjams yra nevienodai aiškinamos ir taikomos viešųjų pirkimų teisės ir pirkimo dokumentų normos. Nagrinėjamu atveju perkančiajai organizacijai dėl panašių neatitikčių neatmetus trečiojo asmens pasiūlymo, buvo nesąžininga, neprotinga bei neteisinga atmesti lygiavertį ieškovės pasiūlymą, kurio kaina mažesnė net 799 164,19 Lt. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas tik formaliai pažymėjo, kad šie ieškovės argumentai dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo nėra nagrinėjamos bylos ginčo dalykas, todėl juos laiko nepagrįstais ir nenagrinėtinais.

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė VšĮ Vilniaus universitetas su ieškovės kasaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Bylą nagrinėję teismai pagrįstai laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, pagal kurią ieškinio ribų peržengimas yra teismo diskrecija, o ne pareiga. Teismas viešųjų pirkimų ginčuose privalo peržengti ieškinio ribas tik tais atvejais, kai egzistuoja akivaizdus viešojo intereso pažeidimas. Šiuo atveju, byloje nesant jokių viešojo intereso pažeidimo požymių, teismas teisėtai ir pagrįstai šia teise nepasinaudojo.

Kasaciniame skunde keliamas reikalavimas panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimus ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo yra nepagrįstas. Net jeigu byla būtų grąžinama nagrinėti žemesnės instancijos teismams, kasatorė nebegalėtų varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, nes ji nebeginčija teismų nustatyto fakto, kad jos pasiūlymas neatitiko Pirkinio sąlygų reikalavimų. Pagal kasacinio teismo praktiką tiekėjas, kreipdamasis į teismą, turi siekti apginti egzistuojantį turtinį interesą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį (arba atkurti turtinę padėtį). Teismų praktikoje teisinis suinteresuotumas sutarties sudarymu reiškia tiekėjo suinteresuotumą gauti finansinį atlygį už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus, tačiau nereiškia naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu, kaip tokiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Vadinasi, tiekėjui, kuris tokio intereso neturi ar šis nėra pažeistas, nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014).

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai taikė ir aiškino VPĮ 93 straipsnio bei CPK 4233 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes pagal VPĮ 93 straipsnio 1 dalį tiekėjas gali kreiptis į teismą, jeigu mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė VPĮ reikalavimų ir taip pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus. Taigi tiekėjai gali ginti savo teises ir tada, kai tampa aišku, kad jos bus pažeidžiamos ateityje. VPĮ 94 straipsnyje nustatytus pretenzijų ir ieškinių teikimo terminus būtų galima skaičiuoti nuo sprendimų priėmimo tik tuo atveju, jeigu tiekėjas iki tokio sprendimo priėmimo neturėtų jokios informacijos apie tokias aplinkybes ir, atitinkamai, apie įvykusį ar galimą savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Tačiau žinodamas apie tai, kad jo konkurentas pateikė pasiūlymą, ir manydamas, jog šis pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, tiekėjas iš karto privalo reikšti reikalavimus perkančiajai organizacijai dėl konkurento pasiūlymo atmetimo.

Nagrinėjamu atveju ieškovei jau pirminės pretenzijos teikimo metu buvo žinoma, kad perkančioji organizacija vertins trečiojo asmens pasiūlymą, todėl pretenzijos pateikimo metu ieškovė turėjo visas galimybes suprasti apie tariamą savo teisių pažeidimą. Apie savo pasiūlymo įvertinimą ieškovė žinojo dar 2014 m. balandžio 29 d., o galimybė susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymu buvo sudaryta 2014 m. gegužės 8 d. 2014 m. gegužės 12 d. pretenzijoje ieškovė išdėstė savo pastebėtas tariamas neatitiktis, tačiau jokių reikalavimų šiuo klausimu nepateikė, savo ieškinyje kėlė reikalavimus tik dėl savo, o ne trečiojo asmens pasiūlymo įvertinimo.

Pažymėtina, kad Pirkimas buvo tik nedidelė viso itin reikšmingo projekto – Jungtinio gyvybės mokslų centro – dalis, todėl bet koks nepagrįstas delsimas yra grėsmingas Jungtinio gyvybės mokslų centro projekto rezultatų pasiekimui ir tinkamam Europos Sąjungos paramos panaudojimui. Šis centras turi būti įrengtas vėliausiai iki 2015 m. liepos 31 d., įskaitant ir jo laboratorijų aprūpinimą baldais.

Nagrinėjamu atveju ieškovė iš esmės sutinka, kad jos pasiūlymas neatitiko reikalavimų, tačiau visais įmanomais būdais siekia sukliudyti Pirkimo eigą, net nepretenduodama į viešojo pirkimo sutarties sudarymą.

Kasatorė siekia suklaidinti teismą, kad sutartis su trečiuoju asmeniu buvo sudaryta galiojant Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartimi pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, nes Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 2 d. nutartimi panaikino savo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nutartį nurodė vykdyti skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo.

Nors klausimas, ar teisingai buvo įvertintos tam tikros aplinkybės, yra fakto klausimas, nespręstinas kasacinės instancijos teisme, atsakovė trumpai pasisako dėl ieškovės argumentų dėl pasiūlymų vertinimo. Perkančioji organizacija kiekvieną pasiūlymą vertino atskirai, spręsdama dėl jo atitikties Pirkimo sąlygoms, o ne lygindama vieną su kitu. Tokią praktiką formuoja ir kasacinis teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2014). Pagal VPĮ 3 straipsnio 1 dalį nukrypimas nuo pirkimo sąlygų reikalavimų negali būti pateisinamas ir toleruojamas net ir tokiu atveju, kai reikalavimų neatitinkančio tiekėjo pasiūlymas yra pigesnis, todėl ieškovės pasiūlymas negalėjo būti priimtas.

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo su ieškovės kasaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Kasatorės teiginys, kad teismai nepagrįstai atsisakė priimti patikslintą ieškinį, atmestinas, nes tai padaryta ne kasatorės skundžiamu sprendimu, o 2014 m. liepos 23 d. nutartimi, kuri yra neskundžiama (CPK 141 straipsnio 4 dalis).

Kasatorė, nepaisydama 2014 m. liepos 23 d. nutarties, dublike reiškė reikalavimus, nurodytus patikslintame ieškinyje, taigi, ji iš esmės ginčija ne Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, bet neskundžiamą Vilniaus apygardos teismo nutartį. 

VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui per 15 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos. Atsakovė atsakymą į kasatorės pakartotinę pretenziją pateikė 2014 m. liepos 15 d., nuo šio dokumento pateikimo skaičiuojamas terminas pateikti ieškinį teismui. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 23 d. nutartimi atsisakius priimti patikslintą ieškinį, kasatorė turėjo galimybę bendra tvarka pateikti ieškinį dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ir 2014 m. liepos 15 d. sprendimo panaikinimo, tačiau tokia teise nepasinaudojo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama taisyklė, jog VPĮ įtvirtinta tiekėjų teisė dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų paduoti vieną pretenziją, vėliau teikti ieškinį teismui, jei pretenzija nepatenkinta ar neišnagrinėta, o perkančiosios organizacijos turi teisę pakartotines (dėl to paties sprendimo tuo pačiu pagrindu) pretenzijas palikti nenagrinėtas ir tokiu atveju ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo sužinojimo apie pirmosios pretenzijos išnagrinėjimą ar nuo datos, kai ji turėjo būti išnagrinėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2012; 2013 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2013).

Viešųjų pirkimų ginčus nagrinėjančio teismo teisė peržengti ieškinio ribas nėra absoliuti, negali būti sutapatinta su jo pareiga taip veikti, ypač tada, kai galimas viešojo intereso pažeidimas šiuose santykiuose nėra akivaizdus. Kadangi pasiūlymai viešuosiuose pirkimuose yra vertinami ne tarpusavyje, o vertinama jų atitiktis konkurso sąlygų reikalavimams, tai teismai teisėtai ir pagrįstai vertino tuos perkančiosios organizacijos sprendimus ir veiksmus, kurie susiję su kasatorės pasiūlymu, ir neanalizavo su ginčo dalyku nesusijusių perkančiosios organizacijos sprendimų. Dėl šios priežasties kasatorės argumentai, susiję su atsakovės sprendimais dėl trečiojo asmens pasiūlymo vertinimo atitikties lygiateisiškumo, nediskriminavimo principams (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis), nebuvo ginčo dalykas (CPK 135 straipsnis), todėl laikytini nepagrįstais ir nenagrinėtinais. Papildomai pažymėtina, kad klausimas dėl trečiojo asmens pasiūlymo vertinimo yra ginčas dėl fakto, kurio Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nesprendžia (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai reiškia pareigą tapačius reiškinius vertinti vienodai, bet nevertinti vienodai skirtingų situacijų (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) 2004 m. gruodžio 14 d. Sprendimas Arnold André, C-434/02, ECLI:EU:C:2004:800). Atsižvelgiant į tai, kad kasatorės pasiūlyme nustatytos ir tariamos trečiojo asmens pasiūlymo neatitiktys nėra tapačios, šių tiekėjų pasiūlymus vertinti vienodai nėra teisinio pagrindo.

Net nustačius, kad perkančiosios organizacijos sprendimai priimti pažeidžiant viešuosius pirkimus reguliuojančias teisės normas, būtų pagrindas išsaugoti trečiojo asmens ir perkančiosios organizacijos sudarytą viešojo pirkimo sutartį, nes sutarties objektas yra nedalus, o sutarties nutraukimas turėtų neproporcingai didelių ekonominių padarinių perkančiajai organizacijai, nes iškiltų grėsmė projekto „Jungtinio Gyvybės mokslų centro sukūrimas“ įgyvendinimui.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai viešojo pirkimo sutarties dalykas yra paslaugų ar darbų atlikimas, šalių grąžinimas į iki sutarties vykdymo buvusią padėtį paprastai neįmanomas arba susijęs su neprotingomis išlaidomis ir ekonominiais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad pirkimo objektas yra nedalus, bei į tai, kad paslaugos pagal viešojo pirkimo sutartį jau yra pradėtos teikti, į ekonominius ir finansinius padarinius, kuriuos patirtų perkančioji organizacija, viešojo pirkimo sutartis bet kokiu atveju neturėtų būti pripažinta niekine.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir trečiasis asmuo dalyvavo Pirkime, pateikė pasiūlymus, taip pat laboratorinių baldų (ar medžiagų) pavyzdžius perkančiajai organizacijai apžiūrėti (Pirkimo sąlygų 11 punktas, priedas Nr. 7). Kasatorės pasiūlymas buvo atmestas dėl tam tikrų neatitikčių Techninės specifikacijos reikalavimams, o trečiasis asmuo pripažintas Pirkimo laimėtoju. Ieškovė dėl šių atsakovės sprendimų inicijavo peržiūros procedūrą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškovės reikalavimus kaip nepagrįstus atmetė.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė peržiūros procedūrą kasaciniame procese iš esmės tęsia tik dėl atsakovės veiksmų, susijusių su trečiojo asmens pasiūlymo vertinimu, ir dėl to priimtų sprendimų ginčijimo. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas šioje nutartyje nesprendžia dėl perkančiosios organizacijos veiksmų dėl pačios ieškovės pasiūlymo vertinimo, kaip tokio, o pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų motyvai dėl šios ginčo dalies pripažintini pagrįstais. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką teismo nutartis yra vientisas procesinis dokumentas, todėl, vykdant ją privalu įvykdyti ne tik rezoliucinėje jos dalyje nurodytą sprendimą, bet ir laikytis motyvuojamojoje dalyje išdėstytų išaiškinimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pireka“ v. UAB „Neringos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-425/2010).

Taigi nagrinėjamos bylos objektas – perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumas vertinant trečiojo asmens pasiūlymą.

Dėl šios ginčo dalies atkreiptinas dėmesys į šiuos byloje surinktus faktinius duomenis: ieškovė 2014 m. gegužės 6 d. raštu kreipėsi į atsakovę jos prašydama leisti susipažinti su trečiojo asmens pateiktais baldų (jų medžiagų) pavyzdžiais (T. 2, b. l. 99); atsakovė 2014 m. gegužės 7 d. raštu ieškovei nurodė, kad ši gali susipažinti su trečiojo asmens pateiktais baldais ir nekonfidencialiais pasiūlymo aspektais (T. 2, b. l. 100); ieškovė dalyvaujant atsakovės atstovams 2014 m. gegužės 8 d. apžiūrėjo trečiojo asmens perkančiajai organizacijai pateiktus baldų pavyzdžius, padarė jų fotografijas, surašė apžiūros protokolą, kuriame nurodė, kad apžiūrėtuose pavyzdžiuose rado neatitikčių Techninės specifikacijos reikalavimams, o neatitikčių sąrašas bus pateiktas vėliau (T. 2, b. l. 107); 2014 m. gegužės 12 d. ieškovė atsakovei pateikė pretenziją dėl pastarosios 2014 m. balandžio 29 d. sprendimo atmesti jos pasiūlymą (T. 2, b. l. 102–109); šioje pretenzijoje ieškovė, be kita ko, atkreipė atsakovės dėmesį į tai, kad 2014 m. gegužės 8 d. apžiūros metu nustatyta, jog trečiojo asmens pateiktuose baldų pavyzdžiuose yra tam tikrų neatitikčių Techninei specifikacijai (su pretenzija pateiktas nustatytų neatitikčių sąrašas), todėl tiekėja perkančiosios organizacijos maloniai prašo abiejų dalyvių pasiūlymus vertinti, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes (T. 2, b. l. 103, 107109); ieškovė 2014 m. gegužės 13 d. raštu kreipėsi į atsakovę, jos prašydama nurodyti, ar yra priimtas sprendimas dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties Pirkimo sąlygoms (T. 2, b. l. 111); atsakovė 2014 m. gegužės 20 d. ieškovės pretenziją atmetė, joje, be kita ko, nurodė, kad kitų dalyvių pasiūlymų nagrinėjimą ir vertinimą perkančioji organizacija atlieka savarankiškai tiekėjams nedalyvaujant, visų dalyvių pasiūlymai vertinami vienodai, vadovaujantis viešųjų pirkimų principais ir Pirkimo dokumentuose įtvirtintais reikalavimais, todėl pastabų dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties perkančioji organizacija nekomentuoja (T. 2, b. l. 112115); atsakovė 2014 m. gegužės 22 d., atsakydama į ieškovės 2014 m. gegužės 13 d. prašymą informuoti apie sprendimus dėl trečiojo asmens pasiūlymo, nurodė, kad ši bus informuota VPĮ nustatyta tvarka (T. 2, b. l. 117); ieškovė 2014 m. birželio 4 d. pateikė ieškinį pirmosios instancijos teismui (T. 1, b. l. 19); jame ieškovė, be kita ko, nurodė, kad ji atkreipė perkančiosios organizacijos dėmesį į apžiūros metu nustatytas trečiojo asmens pasiūlymo neatitiktis Techninei specifikacijai, pateikė neatitikčių sąrašą ir paprašė abiejų dalyvių pasiūlymus vertinti vienodai, tačiau atsakovė į šį prašymą nereagavo; atsakovė 2014 m. liepos 2 d., atsiliepdama į ieškinį, pirmosios instancijos teismui pateikė ieškovės ir trečiojo asmens pateiktų baldų pavyzdžių vertinimo protokolų kopijas (T. 3, b. l. 182216); ieškovė 2014 m. liepos 4 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą jo prašydama ieškinio patikslinimo tikslu iš atsakovės išreikalauti trečiojo asmens pasiūlymą bei visus perkančiosios organizacijos sprendimus dėl jo vertinimo (T. 4, b. l. 1416); teismas 2014 m. liepos 9 d. šio prašymo netenkino, pažymėjo, kad ieškovė negali kelti naujų reikalavimų, nenurodytų pretenzijoje, be to, ieškovė ikiteisminėje ginčo stadijoje jau žinojo apie galimas trečiojo asmens pasiūlymo neatitiktis, todėl reikalavimus dėl šio pasiūlymo nuginčijimo turėjo pareikšti pretenzijoje (T. 4, b. l. 1819); ieškovė 2014 m. liepos 7 d. atsakovei pateikė pretenziją dėl sprendimų, susijusių su trečiojo asmens pasiūlymo vertinimu, pažymėjo, kad informaciją apie šio dalyvio pasiūlymo atitiktį sužinojo iš atsakovės 2014 m. liepos 2 d. atsiliepimo į ieškinį (T. 4, b. l. 5051); atsakovė 2014 m. gegužės 15 d. šią pretenziją, kaip pareikštą praleidus VPĮ įtvirtinus terminus, paliko nenagrinėtą (T. 4, b. l. 5355); ieškovė 2014 m. liepos 17 d. dubliku teismui pateikė apžiūros fotografijas, pareiškė prašymą patikslinti ieškinio reikalavimus, nurodė, kad iš atsakymo pretenziją matyti, jog sprendimas dėl trečiojo asmens pasiūlymo priimtas 2014 m. birželio 9 d. (T. 4, b. l. 2649); pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymo dėl ieškinio dalyko pakeitimo netenkino.

Nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas sprendžia dėl tiekėjo, kurio pasiūlymas atmestas dėl to, kad neatitinka reikalavimų pirkimo objektui, teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus dėl kito dalyvio pasiūlymo vertinimo ir tinkamo tokios teisės įgyvendinimo.

 

Dėl ieškovės teisės ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus

 

Dėl kasaciniame procese nagrinėjamo ginčo (kurio apimtis pristatyta pirmiau) teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad ieškovei pripažintinas teisinis suinteresuotumas ginčyti atsakovės veiksmus dėl trečiojo asmens pasiūlymo vertinimo. Šiame kontekste pažymėtina nuosekliai suformuota kasacinio teismo tiekėjų teisinio suinteresuotumo praktika, ji šioje nutartyje detaliai nepristatytina (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Struktūra“ v. VšĮArtkomas, bylos Nr. 3K-3-326-415/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pažymėtina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai dėl galimo ieškovės teisinio suinteresuotumo stokos iš esmės nesprendė, t. y. nenurodė, kad ieškovė neturi teisės ginčyti atsakovės veiksmų dėl trečiojo asmens pasiūlymo vertinimo. Teismai vertino, kad kasatorė netinkamai įgyvendino savo pažeistų teisių gynybą (dėl to teisėjų kolegija pasisakys vėliau). Ieškovės teisinio suinteresuotumo stokos klausimą procese kelia perkančioji organizacija.

Dėl tiekėjų (ieškovų) teisinio suinteresuotumo kasacinio teismo konstatuota, kad spręsdami asmenų procesinio subjektiškumo klausimą teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose, privalo visada įvertinti, ar tokie subjektai yra suinteresuoti skundžiamos viešojo pirkimo sutarties sudarymu, įskaitant ir tuos atvejus, kai, pripažinus skundžiamą sutartį negaliojančia, jie pagrįstai galėtų tikėtis, kad iš naujo vykdomos viešojo pirkimo procedūros leis jiems konkuruoti su kitais tiekėjais dėl naujos viešojo pirkimo sutarties sudarymo; teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybą, negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo ar besikreipiančio asmens reiškiamų reikalavimų pagrįstumo; sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, patenkinti ar atmesti ieškinį (pvz., tiekėjo galimybė laimėti viešąjį pirkimą); teisinis suinteresuotumas viešojo pirkimo sutartimi, be kita ko, reiškia ir turtinės padėties atkūrimą, ypač kai sutarties sudaryti jau nebeįmanoma, be to, teisinis suinteresuotumas pripažįstamas tiek iš pirkimo procedūrų teisėtai pašalintiems tiekėjams, tiek tokiems ūkio subjektams, kurie neišrinkti laimėtojais; tiekėjo teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi būti nukreiptas į ginčo pirkimo laimėjimą, bet ir siekį (kiek jis teisėtas ir tinkamai įgyvendinamas) atnaujinti tiekėjų varžymąsi dėl to paties pirkimo objekto, kai ginčo pirkime nelieka apskritai ar tinkamų (pvz., priimtinos kainos) pasiūlymų; teismai negali atsisakyti ginti ieškovo teisės kvestionuoti perkančiosios organizacijos sprendimus dėl aukštesnėje eilės vietoje esančių pasiūlymų, jei ieškovas tinkamai įgyvendino savo teisių gynybą, inter alia, siekė gauti informaciją, reikalingą vėliau teisme teiksimiems reikalavimams pagrįsti; tiekėjo teisinis suinteresuotumas negali būti paneigtas dėl to, kad jis dėl pirkimo procedūrų pabaigos įstatyme įtvirtintu sutarties sudarymo pagrindu perkančiajai organizacijai nebegalės teikti pretenzijos, o turės iš karto teikti ieškinį teismui (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-415/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pirmiau nurodytoje kasacinio teismo nutartyje konstatuota, kad ginče dėl dalyvių pasiūlymų vertinimo tiekėjui nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas tais atvejais, kai šis aiškiai išreiškia valią ateityje kvestionuoti ir dėl šios teisės gynybos kreipiasi į teismą ne dėl visų tiekėjų, kurie eilėje yra pirmesni (arba apskritai yra, kai ieškovo pasiūlymas yra atmetamas), pasiūlymų vertinimo teisėtumo; tokiu atveju ieškovas nepagrindžia ir ateityje negalės pagrįsti savo suinteresuotumo konkurso rezultatu ir savo pažeistų teisių gynyba. Nagrinėjamu atveju susiklostė priešinga situacija, t. y. ieškovė ginčija trečiojo asmens pasiūlymo vertinimą, o be šių dalyvių, Pirkime nedalyvavo daugiau kitų ūkio subjektų. Atsižvelgdama į prieš tai nurodytus argumentus ir pristatytą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo praradimo (šiame kontekste žr. taip pat Teisingumo Teismo 2013 m. liepos 4 d. sprendimą Fastweb, C-100/12, ECLI:EU:C:2013:448).

Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad ieškovės teisinis suinteresuotumas, be kita ko, pagrįstas tuo, kad ši tiekėja savo teisių gynybą inicijavo prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą, o tai, jog dėl šios sutarties sudarymo VPĮ įtvirtintu pagrindu pasibaigė Pirkimo procedūros, nesuponuoja išvados dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo praradimo (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Leonhard Weiss RTE AS“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-163-415/2015), juolab kad Pirkimas paskelbtas dėl prekių, dėl kurių iš esmės įmanoma (de jure) ir de facto taikytina restitucija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, UAB „KIA AUTO“, bylos Nr. 3K-3-339/2010).

 

Dėl ieškovės teisės kvestionuoti atsakovės veiksmus įgyvendinimo ir šios teisės užtikrinimo teismo procese

 

Dėl šios kasaciniame procese nagrinėjamo ginčo dalies pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendė, kad ieškovė apie galimas trečiojo asmens pateiktų baldų pavyzdžių neatitiktis Techninei specifikacijai žinojo 2014 m. gegužės 8 d., todėl šį klausimą kasatorei reikėjo kelti paduodant pretenziją perkančiajai organizacijai (2014 m. gegužės 12 d.) ar pateikiant ieškinį pirmosios instancijos teismui (2014 m. birželio 4 d.), todėl ieškovė prarado teisę tikslinti ieškinio reikalavimus, t. y. ginčyti atsakovės veiksmus dėl trečiojo asmens pasiūlymo vertinimo. Atsižvelgdama į tai, kad procese šalys ginčijosi dėl teismo teisės ex officio spręsti dėl perkančiųjų organizacijų veiksmų teisėtumo (šis klausimas keliamas ir kasaciniame procese), teisėjų kolegija dėl to atskirai pasisako.

Dėl teismų teisės ex officio spręsti dėl perkančiųjų organizacijų veiksmų teisėtumo suformuota nuosekli kasacinio teismo praktika, kurioje įtvirtintos tiek bendrosios taisyklės, tiek teismų procesinių veiksmų reikalavimai viešųjų pirkimų ginčuose. Iš šios praktikos, kuri detaliai šioje nutartyje nepristatytina, matyti šie svarbiausi aspektai: a) VPĮ – lex specialis, o tai lemia šio įstatymo tikslai ir juo reguliuojamų santykių pobūdis; viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, VPĮ nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas; teismų vaidmuo ir pareiga saugant viešąjį interesą aktualus ne tik dėl visuomenei svarbių gėrių, užtikrinant VPĮ teisinio reguliavimo tikslų pasiekimą, apsaugos, bet ir siekiant skatinti tiekėjų sąžiningą varžymąsi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Kauno vandenys“ skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimo WTE Wassertechnik GmbH“ ir AB „Požeminiai darbai“ v. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos valdymo agentūra, bylos Nr. 3K-7-304/2011, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktika); b) teismai, spręsdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, materialiosios ir proceso teisės normas ex officio aiškina ir taiko taip, kad tiekėjui būtų leista efektyviai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybą; teismai turi patikrinti ne tik tai, kaip buvo laikytasi peržiūros procedūros nuostatų, bet ir tai, ar naudojimasis jomis suponavo veiksmingą tiekėjo teisių gynybą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Eurovia Lietuva“ v. Ukmergės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-32/2013, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką); kita vertus, c) teismo teisė peržengti ieškinio ribas nėra absoliuti, negali būti sutapatinta su jo pareiga taip veikti, ypač tada, kai galimas viešojo intereso pažeidimas šiuose santykiuose nėra akivaizdus; tai grindžiama siekiu užtikrinti proceso spartą, aiškiai apibrėžti ginčo apimtį ir iš esmės nepaneigti ikiteisminės tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčo stadijos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „SEVEN entertainment“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-350/2010).

Taigi iš šios praktikos matyti, kad teismų iniciatyvos teisė spręsti dėl ieškinyje aiškiai nenurodytų aplinkybių koreliuoja su perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumu (pvz., teismas netaiko VPĮ nuostatų dėl pretenzijos ar ieškinio padavimo terminų, jei paaiškėja ar nustatoma, kad savo teisių gynybai užtikrinti tiekėjui nebuvo suteikta privalomos informacijos). Dėl to, jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas. Kita vertus, aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose negali būti aiškinamas taip, kad peržiūros institucijos kiekvieną kartą privalėtų nuodugniai išnagrinėti kiekvieną ieškovo nemotyvuotą abejonę, deklaratyvius argumentus, nes tai suponuotų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ginčo nepagrįsto užtrukimo ir ikiteisminės ginčo stadijos reikšmės devalvacijos grėsmę.

Dėl pirmiau nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į šioje nutartyje detaliai pristatytą ieškovės teisinės gynybos veiksmų seką, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nagrinėjamu atveju nepagrįstai nesiėmė iniciatyvos išsklaidyti objektyvių kasatorės pateiktų abejonių, grindžiamų faktiniais duomenimis (nuotraukomis), dėl trečiojo asmens pasiūlymo vertinimo teisėtumo, atsižvelgiant į skaidrumo ir lygiateisiškumo principus (šiame kontekste žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kanalų valymas“ v. UAB „Aukštaitijos vandenys“, bylos Nr. 3K-3-231/2011). Kasacinio teismo vertinimu, ieškovės veiksmai peržiūros procedūroje rodo nuoseklią jos poziciją ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus dėl trečiojo asmens pasiūlymo (šiame kontekste žr. mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą sujungtose civilinėse bylose Izraelio bendrovė eVigilo Ltd v. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-436/2013), šie veiksmai bet kokiu atveju, priešingai nei procese įrodinėjo atsakovė, nereiškia piktnaudžiavimo savo teisėmis.

Teisėjų kolegija taip pat vertina, kad skundžiamuose procesiniuose sprendimuose iš dalies nepagrįstai spręsta dėl tam tikrų VPĮ nuostatų taikymo naujų reikalavimų kėlimo teismo procese aspektu.

VPĮ 93 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, VPĮ V skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, inter alia, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, kurie neatitinka šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo. Vadovaujantis VPĮ 93 straipsnio 3 dalimi, tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai šiame skyriuje nustatyta tvarka.

Šis teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad tiekėjas, kuris mano, jog perkančioji organizacija nesilaikė VPĮ reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, turi teisę ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar priimtus sprendimus, o ne, kaip pagrįstai nurodoma ieškovės kasaciniame skunde, kito tiekėjo pasiūlymo atitiktį Pirkimo sąlygoms, a fortiori, kuri (atitiktis) galutinai dar neįvertinta. Iš tiesų pirmosios, apeliacinės instancijos teismų ir atsakovės bei trečiojo asmens pozicija, atsižvelgiant į ieškovės teisinės gynybos veiksmus, būtent atsakovei adresuotą prašymą susipažinti su trečiojo asmens pateiktais baldų pavyzdžiais, jų apžiūrą ir galimų neatitikčių fiksavimą, prašymą, pateiktą pretenzijoje, abiejų tiekėjų pasiūlymus vertinti vienodai, vėlesnį prašymą, kuris grindžiamas įtaka ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams, pranešti apie priimtus sprendimus dėl trečiojo asmens pasiūlymo vertinimo (konkretaus atsakymo į šį prašymą negauta), ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl trečiojo asmens pasiūlymo galimų neatitikčių nustatymo, fiksavimo ir galbūt nelygiaverčio pasiūlymų vertinimo, taip pat ieškinyje pareikštos teisės patikslinti ieškinį, sužinojus apie trečiojo asmens pasiūlymo vertinimą, iki galo lieka neaiški, kokių dar veiksmų ieškovė turėjo imtis ir kokiais būdais papildomai ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus. Pirmiau nurodyti ieškovės veiksmai ir jų atlikimo tikslai savo turiniu reiškia reikalavimą dalyvių pasiūlymus vertinti vienodai, kas suponuoja arba abiejų dalyvių teisę tikslinti panašius ar tapačius trūkumus, arba perkančiosios organizacijos pareigą dėl tokių neatitikčių pasiūlymus atmesti. Šiame kontekste taip pat pažymėtinas pačios atsakovės pasyvus elgesys, tiek galbūt netikrinant jai pateiktos informacijos apie galimas trečiojo asmens pasiūlymo neatitiktis (byloje iš esmės nėra tai patvirtinančių duomenų), tiek ieškovės tinkamai neinformuojant apie procedūrų eigą.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nelaikoma, jog ieškovas teismo procese kelia naujas aplinkybes (reikalavimus), susijusias su kito dalyvio pasiūlymo vertinimu, kai jis, kvestionuodamas galimai neteisėtą savo paties pasiūlymo vertinimą, be kita ko įrodinėja, kad konkurse dalyvavusių ūkio subjektų pasiūlymai buvo įvertinti nelygiavertiškai (pvz., vienam leista pateikti patikslinimus, kitam – ne) (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011). Be to, iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad pretenzijoje ir ieškinyje nurodytų aplinkybių sutaptis yra svarbesnė ieškinio pagrindo (galimų perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų), o ne reikalavimų atžvilgiu. Kasacinio teismo, pavyzdžiui, nurodyta, kad pirkimo sąlygų teisėtumo klausimas pretenzijoje nebūtinai turi būti iškeltas kaip būsimo ieškinio dalykas (reikalavimas), t. y. tiekėjas iš esmės gali ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl jo pasiūlymo remdamasis pirkimo sąlygų neteisėtumu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Pontem“ v. Plungės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-544/2014). Žinoma, tokia tiekėjų gynyba gali lemti teisėtą perkančiųjų organizacijų atsisakymą nenagrinėti pavėluotai pateiktų pretenzijų (jų dalies), tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė aiškiai ginčijo savo pasiūlymo atmetimą, inter alia, kito tiekėjo pasiūlymo vertinimo teisėtumo pagrindu (CPK 4233 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teismai dėl ieškinyje ieškovės expressis verbis suformuluoto reikalavimo (dėl neteisėto jos pasiūlymo atmetimo) turėjo spręsti pasisakydami dėl visų procesiniame dokumente aiškiai nurodytų pagrindų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų teiginius, kad ieškovė 2014 m. gegužės 12 d. pretenzijoje neginčijo atsakovės 2014 m. birželio 6 d. priimto sprendimo trečiojo asmens pasiūlymą vertinti kaip atitinkan Pirkimo sąlygas. Primintina, kad pretenzijų padavimo terminus galima taikyti tik dėl tokių perkančiosios organizacijos veiksmų, pažeidžiančių konkurso dalyvių interesus, kurie nustatyti ar paaiškėja prieš šių terminų pabaigą. Reikia atsižvelgti ir į tai, kiek laiko iki tokių terminų pabaigos tiekėjas turėjo pretenzijai paduoti, nes pernelyg trumpi terminai taip pat nesuderinami su veiksminga teisių gynyba. Negalimas toks terminų taikymas, lemiantis tiekėjų teisių suvaržymą pateikti ieškinį dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, jei ji aiškiai tiekėjui nenurodė informacijos, reikalingos šiam ieškiniui pagrįsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutar, priimtą civilinėje byloje UAB „Akordas 1“ v. Visagino savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-158/2011).

Neginčytina, kad ieškovė jau 2014 m. gegužės 8 d. žinojo apie galimas trečiojo asmens pasiūlymo neatitiktis, tai ji nurodė pretenzijoje, dėl to savo poziciją pareiškė ir ieškinyje, tačiau akivaizdu ir tai, jog apie perkančiosios organizacijos sprendimą trečiojo asmens pasiūlymą pripažinti atitinkančiu Pirkimo sąlygas anksčiausiai sužinojo 2014 m. liepos 2 d., kai atsakovė atsiliepė į ieškinį, nors dar 2014 m. gegužės 13 d. buvo paprašyta informuoti apie Pirkimo eigą, juolab kad pati atsakovė tik pirmosios instancijos teismui prie atsiliepimo į ieškinį pridėjo 2014 m. balandžio 2 d. abiejų tiekėjų pateiktų baldų pavyzdžių vertinimo lenteles.

Pažymėtina, kad sprendžiant, kada ieškovei prasidėjo terminas pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai dėl jos sprendimų dėl trečiojo asmens pasiūlymo pripažinimo atitinkančiu visus Pirkimo sąlygų reikalavimus, jo įrašymo į pirmą vietą pasiūlymų eilėje ir kvietimo pasirašyti sutartį, ir kuris iš VPĮ 94 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų pretenzijai pateikti yra taikomas, būtina, be kita ko, įvertinti, ar perkančioji organizacija privalėjo ieškovei raštu pranešti apie priimtą sprendimą dėl trečiojo asmens pripažinimo laimėtoju, o jei neprivalėjo, nustatytina, ar perkančioji organizacija paskelbė apie priimtą sprendimą, ir jei taip, kada tai padarė (Pirkimo sąlygų 61 punktas). Tai svarbu nustatyti dėl to, kad tiekėjų teisės ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ribojimas siejamas su turėjimu sužinoti ar faktiniu sužinojimu apie jų teises galimai pažeidžiančius veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Leonhard Weiss RTE AS“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84-248/2015).

VPĮ 41 straipsnyje, kuriame reglamentuojamos informavimo apie pirkimo procedūros rezultatus taisyklės, nustatyta, kad perkančioji organizacija suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams, išskyrus tam tikrus atvejus, nedelsdama (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas) raštu praneša apie priimtą sprendimą sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį arba sprendimą dėl leidimo dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta pirkimo procedūros metu, santrauką ir nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą, tikslų atidėjimo terminą. Perkančioji organizacija taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą ar dinaminę pirkimų sistemą iš naujo (VPĮ 41 straipsnio 1 dalis). Vertinant pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo tikslus, darytina išvada, kad VPĮ 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis informavimo taisyklėmis siekiama užtikrinti visų suinteresuotų kandidatų ir dalyvių teisę gauti informaciją apie visos pirkimo procedūros rezultatus, ir ne tik tokią, kuri nustatyta šio straipsnio 2 dalyje (šios bylos kontekste dalyviui, kurio pasiūlymas buvo atmestas), bet ir tokią, kurioje nurodoma nustatyta pasiūlymų eilė ir laimėjęs pasiūlymas. Pažymėtina, kad suinteresuoto dalyvio apibrėžtis įtvirtinta VPĮ 2 straipsnio 27 dalyje, nurodant, jog tai – bet kuris dalyvis, išskyrus dalyvį, kuris galutinai pašalintas iš pirkimo procedūros, t. y. jam pranešta apie pasiūlymo atmetimą, ir kurio pašalinimas dėl praleisto senaties termino negali būti ginčijamas arba dėl kurio pašalinimo pagrįstumo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas.

VPĮ 41 straipsnio 2 dalyje nustatytos perkančiosios organizacijos pareigos teikti informaciją esant kandidato ar dalyvio raštu pateiktam prašymui įgyvendinimo apimtys diferencijuojamos priklausomai nuo tiekėjo teisinės padėties pirkimo procedūrose: 1) kandidatas informuojamas apie jo paraiškos atmetimo priežastis; 2) dalyvis, kurio pasiūlymas nebuvo atmestas, informuojamas apie laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, taip pat apie šį pasiūlymą pateikusio dalyvio ar preliminariosios sutarties šalių pavadinimus; 3) dalyvis, kurio pasiūlymas buvo atmestas, informuojamas apie pasiūlymo atmetimo priežastis, tarp jų ir nurodytas šio įstatymo 25 straipsnio 4 ir 5 dalyse, taip pat priežastis, dėl kurių priimtas sprendimas dėl nelygiavertiškumo arba sprendimas, kad prekės, paslaugos ar darbai neatitinka rezultatų apibūdinimo ar funkcinių reikalavimų.

Toks informavimo apie pirkimo procedūros rezultatus teisinis reglamentavimas suponuoja, kad šios bylos kontekste perkančioji organizacija apie Pirkimo procedūros rezultatus ieškovę turėjo informuoti vadovaudamasi VPĮ 41 straipsnio 1 dalimi, tačiau šios pareigos nevykdė, taip pat nesilaikė ir Pirkimo sąlygų 61 punkto nuostatų dėl informavimo apie pasiūlymų eilę, laimėtojo nustatymą ir sprendimą sudaryti pirkimo sutartį nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 dienas nuo sprendimo priėmimo, raštu CPV IS priemonėmis pasiūlymus pateikusiems tiekėjams.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovė, 2014 m. liepos 7 d. perkančiajai organizacijai pateikusi pretenziją dėl jos sprendimų trečiojo asmens pasiūlymą pripažinti atitinkančiu visus Pirkimo sąlygų reikalavimus, ją įrašyti į pirmą vietą eilėje ir pakviesti pasirašyti sutarties panaikinimo, laikėsi VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto termino, nes nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų teigti, jog apie ginčijamus atsakovės sprendimus ieškovė sužinojo anksčiau nei iš perkančiosios organizacijos 2014 m. liepos 2 d. atsiliepimo į ieškinį, pateikto Vilniaus apygardos teismui šioje byloje. Dėl nurodytų argumentų kasacinis teismas pripažįsta, kad atsakovė, 2014 m. liepos 15 d. priėmusi sprendimą nenagrinėti ieškovės pretenzijos bei padariusi išvadą, jog ieškovė praleido terminą pretenzijai pateikti, neturėjo tam teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo tenkinti ieškovės dubliku pateiktą pareiškimą tikslinti ieškinio dalyką (reikalavimus), nes galimybė ginčyti atsakovės 2014 m. birželio 9 d. sprendimo dėl trečiojo asmens pasiūlymo vertinimo teisėtumą atsirado po ieškinio teismui pateikimo dienos (CPK 141 straipsnio 1 dalis, 4233 straipsnio 2, 4 dalys) (šiame kontekste žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Estravel Vilnius“ v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-272/2013).

 

Dėl procesinės bylos baigties ir pirmosios instancijos teismo pareigų naujame procese

 

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai kasatorės ieškinyje, kituose procesiniuose dokumentuose ir apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kuriais buvo grindžiama jos pozicija, jog perkančioji organizacija, vertindama ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlymų (baldų pavyzdžių) atitiktį Techninės specifikacijos reikalavimams, taikė nevienodus kriterijus, pažeidė lygiateisiškumo principą, iš esmės nevertino ir nepasisakė dėl vieno iš ieškinio pagrindų, be to, dėl šio aspekto pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino reikalavimo keisti ieškinio reikalavimus, o apeliacinės instancijos teismas su tokia pozicija sutiko, konstatuotina, kad teismai neatskleidė šios bylos dalies (dėl atsakovės sprendimo dėl trečiojo asmens pasiūlymo vertinimo teisėtumo) esmės ir jos (bylos dalies) neteisėtai nenagrinėjo. Tai vertintina kaip esminis proceso teisės normų pažeidimas, kuris negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, todėl byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kaip nurodyta pirmiau, pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl atsakovės 2014 m. balandžio 29 d. sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą ir 2014 m. gegužės 20 d. sprendimo atmesti pretenziją panaikinimo ir įpareigojimo perkančiąją organizaciją iš naujo svarstyti ieškovės pasiūlymo atitiktį Pirkimo sąlygoms, bei apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria šis pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, argumentai pripažintini pagrįstais.

CPK 4233 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad draudžiama keisti pareikšto ieškinio pagrindą ar dalyką, išskyrus atvejus, kai tokio pakeitimo būtinybė iškilo vėliau arba teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Pažymėtina, kad šios proceso taisyklės riboja ieškinio pagrindo ar dalyko keitimo galimybę, tačiau nereglamentuoja procesinių situacijų, kai jau pareikšto ieškinio pagrindas suponuoja poreikį papildyti ieškinio dalyką. Kasacinio teismo anksčiau nurodytų teisinių argumentų, kuriais konstatuoti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų klaidingi vertinimai dėl šios bylos nagrinėjimo ribų, pagrindu pripažintina, kad bylą grąžinus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui kasatorė gali naudotis visomis jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų – ir ieškinio pagrindą atitinkančio dalyko formulavimu.

Teisėjų kolegija atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį į tai, kad, kad, sprendžiant dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties Techninės specifikacijos reikalavimams, esmės turi būti vertinami pastarojo dalyvio perkančiajai organizacijai pateikti baldų pavyzdžiai ir medžiagos (jei šie dar išlikę), ieškovės užfiksuotos galimos neatitiktys (fotografijos, neatitikčių sąrašas ir aprašymas, kt.), informacija apie perkančiosios organizacijos ir trečiojo asmens galimą bendradarbiavimą dėl jo pasiūlymo paaiškinimą, tačiau neturi būti atsižvelgiama į aplinkybę, kad trečiasis asmuo pradėjo vykdyti ar sėkmingai įvykdė viešojo pirkimo sutartį.

Šiame kontekste pažymėtina, kad: pirma, ieškovė ginčijo trečiojo asmens pasiūlymą, atsižvelgiant į jo pateiktų baldų pavyzdžius, o ne sutarties vykdymą (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Mindoza“ v. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-119/2011), juolab kad pati ieškovė dėl savo pasiūlymo neatitikčių nurodė, jog jos menkavertės ir atsitiktinės, o vykdant sutartį būtų ištaisytos, tačiau pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šiuos argumentus kaip nepagrįstus atmetė; antra, tais atvejais, kai perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nustato, kad tiekėjai turės pademonstruoti siūlomo pirkimo objekto savybes, jo veikimą ar pan., per šią demonstraciją gauti duomenys yra svarbūs vertinant siūlomo pirkimo objekto atitiktį techninėje specifikacijoje iškeltiems reikalavimams; tokiu atveju perkančioji organizacija privalo atsižvelgti ne tik į popierinę ar elektroninę pasiūlymo versiją, bet ir į faktinius demonstravimo metu surinktus duomenis, o šią visą informaciją vertinti kartu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Labbis“ v. Šiaulių rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-128/2013); trečia, pagal viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą tiekėjų galimybė tikslinti (aiškinti) pasiūlymą siaurąja prasme (techninius duomenis) yra ribota, turiningojo pasiūlymų vertinimo kriterijus šiai pasiūlymo daliai taikytinas siaurai (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje UAB „ATEA“ v. Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-333/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką, ir Teisingumo Teismo jurisprudenciją), a fortiori atsižvelgiant į tai, kad perkančiajai organizacijai buvo pateikta ne tik popierinė pasiūlymų versija, bet ir perkamų prekių pavyzdžiai, be to, atsakovė laikėsi griežtos pozicijos dėl ieškovės pasiūlymo demonstracinės versijos, kurioje bent viena neatitiktis buvo analogiška tai, kurią galimai kasatorė rado trečiojo asmens pasiūlyme (Techninės specifikacijos dalies 1.2 „Detalieji techniniai reikalavimai“ 5.5 punktas).

Jei pakartotinio bylos nagrinėjimo metu bus nustatytos trečiojo asmens pasiūlymo (demonstracinės versijos) neatitiktys, dėl kurių šis dalyvis negalėjo būti pripažintas Pirkimo laimėtoju, pirmosios instancijos teismas turėtų spręsti dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių – sutarties pripažinimo negaliojančia ar jos išsaugojimo bei alternatyviosios sankcijos skyrimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Entafarma“ v. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-96-916/2015).

 

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

 

Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas sutiko su ieškove, kad pirkimo sutartis su trečiuoju asmeniu buvo sudaryta galiojant Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartimi pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, t. y. perkančioji organizacija nepaisė teismo taikytų draudimų ir toliau veikė neskaidriai.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais, kad viešojo pirkimo sutartis sudaryta nepažeidžiant teismo nustatytų draudimų, nes Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartis, kuria panaikinta 2014 m. birželio 23 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vykdytina skubiai. Pagal CPK 282 straipsnio 1 dalį skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus; skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo. Taigi viešojo pirkimo sutarties pasirašymo metu jos kontrahentams negaliojo draudimas, kurį jie būtų pažeidę sudarydami sandorį.

Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų kaip teisiškai nereikšmingų teisėjų kolegija nepasisako.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovė, pateikdama kasacinį skundą, sumokėjo 1000 Lt (289,62 Eur) žyminio mokesčio, taip pat turėjo 3500 Lt (1013,67 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsakovė turėjo 2308,42 Eur, o trečiasis asmuo 2000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, šias išlaidas šalys pagal atitinkamas CPK nuostatas prašo priteisti iš procesinės priešininkės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 6,03 Eur tokių išlaidų. Kadangi skundžiama teismo nutartis naikintina ir byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia teismų dėmesį į pradėtą formuoti naują kasacinio teismo praktiką, pagal kurią tais atvejais, kai ieškovas savo interesus gina ne tik prieš perkančiąją organizaciją, bet ir pirkimo laimėtoją, nustačius pastarųjų proceso šalių argumentų nepagrįstumą, yra teisinga ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš abiejų ginče dalyvavusių proceso priešininkų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą sujungtose civilinėse bylose Izraelio bendrovė eVigilo Ltd v. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-309-248/2015).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a:

 

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai               Gražina Davidonienė

                                                                                                                                                                                                                  Gintaras Kryževičius

              Gediminas Sagatys


Paminėta tekste:
  • CPK
  • 3K-3-506/2009
  • 3K-3-252/2009
  • 3K-3-255/2014
  • 3K-3-12/2014
  • CPK 141 str. Ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas
  • 3K-3-170/2012
  • 3K-3-324/2013
  • CPK 135 str. Ieškinio turinys
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • 3K-3-320/2011
  • 3K-3-425/2010
  • 3K-3-326-415/2015
  • 3K-3-163-415/2015
  • 3K-3-339/2010
  • 3K-7-304/2011
  • 3K-7-32/2013
  • 3K-3-350/2010
  • 3K-3-231/2011
  • 3K-3-544/2014
  • 3K-3-158/2011
  • 3K-3-272/2013
  • 3K-3-119/2011
  • 3K-3-128/2013
  • 3K-3-333/2014
  • 3K-3-96-916/2015
  • CPK 282 str. Skubiai vykdytini sprendimai ir nutartys