Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-09-09][nuasmenintas sprendimas byloje][eA-3427-502-2021].docx
Bylos nr.: eA-3427-502/2021
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 288739270 atsakovas
ŽŪB „Agrobroliai“ 304522618 pareiškėjas
VšĮ „Ekoagros“ 259925770 trečiasis asmuo
Kategorijos:
29.1. Paraiškų administravimas
29.1. Paraiškų administravimas
29.1. Paraiškų administravimas
29.1.2. Išmokų sumažinimas arba neskyrimas, kai nesilaikoma teisės aktų reikalavimų
29.1.2. Išmokų sumažinimas arba neskyrimas, kai nesilaikoma teisės aktų reikalavimų
29.1.2. Išmokų sumažinimas arba neskyrimas, kai nesilaikoma teisės aktų reikalavimų
29.3. Parama kaimo plėtrai
29.3. Parama kaimo plėtrai
29.3. Parama kaimo plėtrai
26. Nacionalinių, Europos Sąjungos ir užsienio institucijų finansinė parama
29. Nacionalinių, Europos Sąjungos ir užsienio institucijų finansinė parama
29. Nacionalinių, Europos Sąjungos ir užsienio institucijų finansinė parama
29. Nacionalinių, Europos Sąjungos ir užsienio institucijų finansinė parama

?

Administracinė byla Nr. eA-3427-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03179-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 29.3

 (S)

 

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo žemės ūkio bendrovės „Agrobroliai apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjui žemės ūkio bendrovei „Agrobroliai (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga „Ekoagros) dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

1.       Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą
Nr. 3R-366 (AG-302/03-2018) (toliau – ir Komisijos sprendimas), kuriuo Komisija panaikino NMA 2018 m. birželio 21 d. sprendimą bei įpareigojo NMA pareiškėjo žemės ūkio bendrovės (toliau – ir ŽŪB) „Agrobroliai“ (toliau – ir Bendrovė) 2017 m. paraišką vertinti iš naujo, priimti naują sprendimą, ir pareiškėjo skundą atmesti.

2.       Agentūra paaiškino, kad NMA 2017 m. rugsėjo 21 d. atliko pareiškėjo 2017 m. birželio 5 d. pateiktos paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos
(reg. Nr. 17-1012330402-1) (toliau – 2017 m. Paraiška) duomenų patikrą vietoje. Patikros vietoje ataskaitoje Nr. 17-1012330402-D4-1 (toliau – ir Patikros ataskaita) užfiksuota, kad patikros vietoje metu penkiuose iš septynių pareiškėjo deklaruotų pupų laukų pupos nebuvo sėtos ir neauga, o rasti periodiškai neįdirbti juodieji pūdymai, kuriuose auga piktžolės. Kituose dviejuose laukuose taip pat nustatyta, kad pupos nesėtos ir neauga, rastos sutvarkytos ganyklos – pievos. Pareiškėjas nesilaikė Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – ir Taisyklės) nurodytų reikalavimų laukuose deklaruotas kultūras dirbti ir prižiūrėti, palaikyti gerą agrarinę būklę, taip pat vykdyti ir atitikti Taisyklėse nurodytus žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijus. NMA, baigusi vertinti 2017 m. Paraišką, priėmė 2018 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. BR6-3011025 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir Sprendimas).

3.       NMA nesutiko su Komisijos 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo argumentu, kad VšĮ Ekoagros“ 2017 m. liepos 13 d. ir 2018 m. vasario 1 d. deklaruotų laukų tikrinimo protokolai, VšĮ „Ekoagros“ tikrintojo Ž. B. paaiškinimas bei prie minėtų protokolų pridėtos nuotraukos įrodo, jog pareiškėjo deklaruotuose laukuose buvo pasėtos pupos, jos subrendo ir pupų derlius nebuvo nuimtas. NMA pažymėjo, kad nors VšĮ „Ekoagros“ 2017 m. liepos 17 d. tikrinimo protokole ir nurodyta, kad 2017 m. Paraiškoje deklaruotuose laukuose pasodintos pupelės, tačiau pateiktos tik trys nuotraukos, kuriose užfiksuotos pupelės. Trys nuotraukos niekaip negali patvirtinti fakto, kad visuose septyniuose laukuose, kuriuose pareiškėjas deklaravo pupeles, jos buvo pasodintos. Iš prie VšĮ „Ekoagros“ 2018 m. vasario 1 d. tikrinimo protokolo pridėtų nuotraukų neįmanoma nustatyti, ar nuotraukos darytos pareiškėjo laukuose, nes nėra nurodyta nei nuotraukų darymo kryptis, nei koordinatės. Laukų faktinė būklė fiksuota esant sniego dangai, per kurią neįmanoma aiškiai matyti nei pupelių, nei kitų augalų laukuose, be to, kai kuriose nuotraukose tiesiog užfiksuotas žmogaus delnas su rankoje esančia pupelės ankštimi.

4.       Atsakovas nurodė, kad NMA tikrintojai patikras atlieka vykdydami savo tarnybines funkcijas bei vadovaudamiesi objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais. NMA Patikros ataskaita yra objektyvus rašytinis dokumentas, jos pagrįstumu ir objektyvumu nėra jokio pagrindo abejoti, lentelė užpildyta vadovaujantis teisės aktais, tvarkingai ir tinkamai, prie Patikros ataskaitos pridėtos nuotraukos, kuriose užfiksuoti patikros vietoje atlikimo dieną nustatyti pažeidimai, aiškiai matyti, kad pareiškėjo deklaruotuose laukuose nėra pupelių. Komisija nepagrįstai vadovavosi išskirtinai VšĮ „Ekoagros“ 2017 m. liepos 13 d. ir 2018 m. vasario 1 d. tikrinimo protokolais, VšĮ „Ekoagros“ tikrintojo Ž. B. paaiškinimais bei prie minėtų protokolų pridėtomis nuotraukomis, visiškai nepasisakydama dėl NMA patikros vietoje. NMA kilo pagrįsta abejonė, kaip laukuose, kuriose patikros vietoje metu nustatytos nušienautos ganyklos be jokių dirvos arimo ar kitokio dirbimo požymių, galėjo būti sodinamos pupelės, o VšĮ „Ekoagros“ tikrinimo protokoluose užfiksuota, jog šiuose laukuose pasodintos pupelės, nors pridėtos nuotraukos nepatvirtina
VšĮ „Ekoagros“ tikrinimo protokoluose konstatuotų aplinkybių. NMA nurodė, jog jos atliktos patikros vietoje metu nenuginčijamai buvo konstatuota, kad penkiuose iš septynių pareiškėjo 2017 m. Paraiškoje deklaruotų pupelių laukų piktžolės stelbia žemės ūkio augalus, o šie augalai ten, kur yra piktžolių, yra išnykę, todėl NMA tikrintoja teisėtai ir pagrįstai, konstatavo, jog šiuose laukuose pupelės nebuvo sodintos.

5.       NMA pažymėjo, kad pareiškėjas Taisyklių 96 punkte nustatyta tvarka bei terminais nepateikė dokumentų, liudijančių force majeure (nenugalima jėga) aplinkybes, kurios galėjo sutrukdyti įvykdyti 2017 m. Paraiškos įsipareigojimus. Patikros vietoje metu neužfiksuotas faktas, jog pupelės deklaruotuose laukuose išnyko dėl lietingų oro sąlygų. Pareiškėjas nepateikė kompetentingos komisijos išvados (akto), kuri liudytų, jog laukuose buvo susidariusios sąlygos, neleidusios jam įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Komisijos teiginys, jog pupeles galėjo užgožti piktžolės dėl padidėjusio kritulių kiekio, nėra pagrįstas, nes fakto, kad laukai buvo apsemti, nepatvirtino NMA patikros vietoje metu darytos nuotraukos. Faktas, kad Rokiškio rajone ekstremali situacija buvo paskelbta 2017 m. rugsėjo 19 d., o Lietuvoje – 2017 m. spalio 4 d., nepaneigia [atikros vietoje duomenų. Pažeidimai pareiškėjo deklaruotuose laukuose atsirado dar prieš ekstremalios situacijos paskelbimą.

6.       Pareiškėjas ŽŪB „Agrobroliai atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7.       Pareiškėjas palaikė Komisijos išvadą, kad VšĮ „Ekoagros“ patikrinimo protokolai, tikrintojo Ž. B. paaiškinimas, prie minėtų protokolų pridėtos nuotraukos neginčijamai įrodo, jog pareiškėjo laukuose buvo pasėtos pupos, jos subrendo, derlius nebuvo nuimtas. Šią išvadą patvirtina ir į bylą pateikti pupelių įsigijimo dokumentai, taip pat pupelių pasėjimo faktą įrodantis dokumentas (sąskaita faktūra už sėjos ir kultivavimo darbus). Išvadas Komisija padarė išsamiai įvertinusi visą byloje esančią medžiagą, inter alia (be kita ko) ir pateiktą NMA.

8.       Pareiškėjas sutiko su Komisijos išvada, kad NMA, priimdama ginčijamą Sprendimą, visiškai neatsižvelgė į VšĮ „Ekoagros“ patikrinimų rezultatus, nors privalėjo tai padaryti, kaip ir privalėjo vertinti aplinkybes, susijusias su piktžolių laukuose nepašalinimu dėl pareiškėjo laiku nurodytų force majeure (nenugalima jėga) ir kitų aplinkybių, pvz., susijusių su cheminių medžiagų naudojimo ribojimais apdirbant žemaūgių žemės ūkio kultūrų pasėlius. Skunde teismui NMA pati pripažino, kad atsižvelgiant į VšĮ „Ekoagros“ pateiktą medžiagą, jai kilo pagrįsta abejonė, kaip laukuose galėjo būti sodinamos pupelės, todėl Komisija pagrįstai sprendė, kad tokios abejonės nepašalinusi NMA priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą.

9.       Pareiškėjas teigė, kad jis savo argumentus grindė leistinais ir išsamiais įrodymais, dauguma kurių – rašytiniai dokumentai, iš jų esminiai – kompetentingos institucijos VšĮ „Ekoagros“ dviejų patikrinimų protokolai su nuotraukomis ir kvalifikuotų specialistų paaiškinimais, patvirtinančiais priešingą faktą, negu nustatė NMA. Pareiškėjo įrodymai ir argumentai patvirtina, jog NMA tikrintojas netinkamai atliko savo tarnybines funkcijas, netinkamai užfiksavo faktus.

10.       Bendrovė nurodė, kad NMA teiginiai, jog iš VšĮ „Ekoagros“ darytų nuotraukų nėra galimybės nustatyti, ar nuotraukos darytos pareiškėjo laukuose, kad nėra nurodyta nuotraukų darymo kryptis, koordinatės ir pan., nesudaro jokio rimto pagrindo išvadai, kad būtent NMA nuotraukose atspindėta reali situacija, o VšĮ „Ekoagros“ darytos nuotraukos neatspindi tikrovės, yra mažiau patikimi įrodymai. NMA nepateikė jokių įrodymų, kurie sukeltų abejones VšĮ „Ekoagros“ veiklos skaidrumu.

11.       Pareiškėjo teigimu, NMA išvada, kad „piktžolės stelbia žemės ūkio augalus, o šie augalai, ten kur yra piktžolių, yra išnykę, todėl NMA tikrintoja teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog šiuose laukuose pupelės nebuvo sodintos“, jau vien ją vertinant logiškai, negali būti teisinga, nes nepasodintos pupelės išnykti negalėjo. Pareiškėjas neginčija, kad jo valdomuose laukuose augo piktžolės ir esant normalioms (įprastinėms) sąlygoms tai gali būti laikoma Taisyklių 7.13.2 punkto pažeidimu. Tačiau nagrinėjamu atveju, byloje yra pakankamai duomenų, akivaizdžiai patvirtinančių ne tik force majeure (nepaprastos padėties, susiklosčiusios dėl gausiai iškritusių kritulių lietaus pavidalu kiekio) faktą, bet ir tai, kad pareiškėjas, nustatyta tvarka ir terminais 2017 m. spalio 12 d. raštu pranešė NMA apie minėtas force majeure aplinkybes. Komisija skundžiamame sprendime ir VšĮ „Ekoagros“ papildomo tikrinimo protokole nustatė, kad piktžolėmis laukai užžėlė dėl neįprastai, t. y. ekstremaliai padidėjusio kritulių kiekio. Pareiškėjas nurodė, kad apie force majeure aplinkybes buvo visuotinai žinoma, todėl nepagrįstas NMA argumentas, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų apie force majeure aplinkybes. Ekstremalioji padėtis visame Rokiškio rajone buvo paskelbta dar iki NMA patikros vietoje, laukų apsėmimą vandeniu pareiškėjo valdomuose laukuose patvirtino patikrą vietoje atlikusi VšĮ „Ekoagros“, todėl NMA, vadovaudamasi tik savo nuotraukomis, kuriose dėl laukuose augančių piktžolių nėra galimybės įžvelgti laukų apsėmimo, nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių priešingą faktą.

12.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimu atsakovo skundą atmetė.

13.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi atsakovo NMA apeliacinį skundą tenkino iš dalies – panaikino Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

II.

 

14.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 17 d. sprendimu atsakovo skundą tenkino – panaikino Komisijos 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą
Nr. 3R-366 (AG-302/03-2018) ir ŽŪB „Agrobroliai“ 2018 m. liepos 20 d. skundą atmetė.

15.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. birželio 5 d. NMA pateikė Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, kurioje nurodė, jog jo valdomuose žemės sklypuose yra pasėtos ekologiškos pupelės, deklaruotas plotas paramai gauti – 33,16 ha (7 laukai). 2017 m. liepos 13 d. VšĮ „Ekoagros“ tikrintojas atliko deklaruotų laukų tikrinimą ir nustatė, kad 2017 m. Paraiškoje deklaruoti duomenys sutampa su realia situacija ūkyje, t. y. visi laukai buvo įdirbti prieš sėją ir tik tada pasėtos pupelės, visuose laukuose pasėtos ir auga maistinės pupelės: viename laukų pasėlis tvarkingas, matosi pavienės piktžolės, o kituose laukuose pasėlyje yra pridygusių piktžolių. VšĮ „Ekoagros“ 2017 m. liepos 31 d. priėmė nutarimą Nr. NUT-NK-17-0115 sertifikuoti 33,16 ha daržovių plotą bei 2017 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjui išdavė sertifikatą
Nr. SER-NK-17-0104, suteikiantį teisę pupeles ženklinti NKP (nacionalinės kokybės produkto) ženklu „Kokybė“. 2017 m. rugsėjo 21 d. NMA atliko patikrą pareiškėjo laukuose ir nustatė, kad visuose laukuose deklaruotos pupos nebuvo sėtos ir juose neauga. Penkiuose laukuose rastas juodasis pūdymas, kuris periodiškai neįdirbamas, jame auga sėklas subrandinusios piktžolės. Kituose dviejuose laukuose rastos sutvarkytos ganyklos – pievos. Apie patikros metu nustatytus neatitikimus NMA 2017 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. 41011 informavo pareiškėją. Pareiškėjas nesutiko su NMA atliktos patikros rezultatais, todėl 2017 m. spalio 12 d. kreipėsi į NMA, nurodant, kad visuose laukuose yra pasėjusi pupeles, kurias ketino auginti kaip NKP ir gauti atitinkamas išmokas, tačiau dėl nepalankios situacijos žemės ūkyje (gausiai iškritusių lietaus kritulių) visoje Lietuvoje, didžioji dalis pasėlių atsidūrė po vandeniu, dėl ko nebuvo galimybės nei apdirbti, nei užauginti derlių. NMA pareiškėjui atsakė 2017 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. BR6-11694, kuriame pažymėjo, kad ne
VšĮ „Ekoagros“, o NMA yra atsakinga už žemės ūkio vykdymo veiklos kriterijų patikrinimą, todėl VšĮ „Ekoagros“ nustatyti faktai nepaneigia nustatytų NMA faktų. NMA 2018 m. birželio 21 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-3011025, kuriuo pareiškėjui neskyrė paramos ir pritaikė 17 536,98 Eur ilgalaikę sankciją. Pareiškėjas, nesutikdamas su NMA Sprendimu, kreipėsi į Komisiją, kuri, įvertinusi VšĮ Ekoagros“ 2017 m. liepos 13 d. ir 2018 m. vasario 1 d. deklaruotų laukų patikrinimo protokolus, tikrintojo Ž. B. paaiškinimą ir prie minėtų protokolų pridėtas nuotraukas, konstatavo, kad jie neginčijamai įrodo, jog pareiškėjo laukuose buvo pasėtos pupelės, jos subrendo, jų derlius nebuvo nuimtas. NMA 2017 m. rugsėjo 21 d. atliktos patikros vietoje ataskaita bei prie jos pridėtos nuotraukos taip pat neginčijamai įrodė, kad deklaruoti laukai buvo apaugę piktžolėmis. Komisija padarė išvadą, kad piktžolėtumas nesudaro pagrindo teigti, jog minimuose laukuose nėra pasėtų deklaruotų pupelių, bei skirti sankcijas už neteisingą deklaravimą. Esant prieštaringiems įrodymams (VšĮ „Ekoagros“ patikrų išvados, jog pupelės buvo sėtos, augo, bet jų derlius nenuimtas bei NMA patikros išvada, jog pupelės net nebuvo pasėtos), NMA privalėjo paneigti abejones ir tik tada priimti sprendimą. Komisija padarė išvadą, kad NMA, priimdama Sprendimą, neįvertino tos aplinkybės, kad pareiškėjas augino žemaūges, krūmines pupeles bei kad pupelių pasėliai buvo sertifikuoti, juose buvo ribojamas cheminių medžiagų kovai su piktžolėmis naudojimas.

16.       Teismas pažymėjo, jog NMA, vertindama 2017 m. Paraišką (atlikdama patikrinimą vietoje) rėmėsi teisės aktais, kuriose būtent įtvirtinta paraiškų vertinimo tvarka. Savo ruožtu VšĮ Ekoagros“, atlikdama patikrinimą, rėmėsi teisės aktais, reglamentuojančiais maisto kokybės (be kita ko, ir sertifikavimo), reikalavimus. Todėl, teismo vertinimu, VšĮ „Ekoagros“ specialisto išvados šioje byloje neįrodo bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių, t. y. nepaneigia NMA atlikto patikrinimo rezultatų. Byloje pateiktos fotonuotraukos, teismo įsitikinimu, patvirtina NMA patikros metu nustatytas aplinkybes, kuriomis remtasi priimant NMA sprendimą. Savo ruožtu VšĮ „Ekoagros“ prie patikrinimo akto pridėtos fotonuotraukos, kurios, teismo vertinimu, yra neaiškios, prie jų nenurodyta jokių koordinačių, nenurodyta nuotraukų darymo kryptis, tad neįmanoma nustatyti, ar nuotraukos darytos ginčo laukuose, todėl nėra pagrindo vertinti, kad jos patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad visuose laukuose pupos buvo sėtos ir augintos. Prie VšĮ „Ekoagros“ papildomo tikrinimo protokolo taip pat pridėtos fotonuotraukos, tačiau nurodytose nuotraukose taip pat nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog jos darytos ginčo laukuose. Be to, nuotraukos darytos esant sniego dangai, todėl neįmanoma aiškiai įžiūrėti nei pupelių, nei kitų augalų, augusių laukuose. Nuotrauka (be detalių duomenų), kurioje užfiksuotas žmogaus delnas su pupelės ankštimi, teismo vertinimu, negali būti laikoma patikimu įrodymu, nustatant ar paneigiant nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes (kad pupos visuose laukuose buvo pasėtos ir augo), ypač kontekste dėl NMA ataskaitos paneigimo. Teismas neturėjo pagrindo abejoti NMA darbuotojų patikrinimo metu užfiksuotais duomenimis. Atitinkamai, teismo įsitikinimu, NMA atliko pagrįstą patikrą, kurios duomenų pareiškėjas jo pateiktais įrodymais ir argumentais nepaneigė. Komisija sprendime vadovavosi jau minėtu 2017 m. liepos 13 d. patikrinimo aktu ir 2018 m. vasario 1 d. VšĮ „Ekoagros tikrintojo paaiškinimais, tačiau nepaaiškino, kodėl netyrė NMA patikrinimo akto, t. y. nenurodė, kodėl prioritetą suteikė VšĮ „Ekoagros pateiktiems įrodymams, taip pat dėl to išsamiai neapsisakė. Teismas atkreipė dėmesį, jog VšĮ Ekoagros tikrintojo paaiškinime nenurodyta naujų aplinkybių, kodėl NMA patikrinimas buvo atliktas neteisėtai. Teismas, įvertinęs VšĮ „Ekoagros“ 2017 m. liepos 13 d. Auginimo tikrinimo protokolą Nr. PAG-NK-17-0129 pažymėjo, kad jame nurodyta, jog pupelės „Jas Kakkwi“ buvo pirktos iš Lenkijos ūkininko, dokumento Nr. 1/2017(2017-05-24), tačiau tiesioginis įrodymas, kuris patvirtintų, kad pareiškėjas pirko iš konkretaus asmens minėtos rūšies pupeles (pirkimo dokumento rūšis, pirkimo data, pupelių rūšis, kiekis, kaina ir kt.) į bylą nepateiktas. Dėl nurodyto, teismo įsitikimu, VšĮ Ekoagros 2017 m. liepos 13 d. Auginimo tikrinimo protokolas nėra pakankamas įrodymas patvirtinti pareiškėjo nurodytą aplinkybę, patvirtinančią pupelių, kurios, pareiškėjo teigimu, buvo pasėtos, pirkimo faktą.

17.       Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendė, jog šiuo atveju pareiškėjas nepateikė neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog NMA atlikta patikra (ir surašyta ataskaita, kurių pagrindu ir buvo priimtas NMA 2018 m. birželio 21 d. sprendimas Nr. BR6-3011025) yra nepagrįsta ir neteisėta. VšĮ „Ekoagros pateiktos fotonuotraukos (kuriose nenurodyta nei jų darymo vieta, nei nuotraukų darymo aplinkybės, iš jų taip pat negalima nustatyti geografinių koordinačių), nepaneigia NMA išvadų. Taigi pareiškėjas neįrodė, jog NMA Sprendimas yra neteisėtas.

18.       Pareiškėjas skunde teigė, kad NMA neįvertino aplinkybės, kad pupelės deklaruotuose laukuose išnyko dėl force majeure aplinkybių. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, negalintis įvykdyti įsipareigojimų, prisiimtų teikiant paraišką dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius NMA, teisės gauti išmokas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios (force majeure ir išimtinės aplinkybės), nepraranda tik tada, kai toks faktas yra patvirtinamas: Taisyklių 96 punktas nustato, kad teisė gauti išmokas neprarandama, jei nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Tokiais atvejais pareiškėjas ar jo įpėdinis per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, praneša raštu NMA apie minėtas aplinkybes, kartu pateikdamas to įrodymo dokumentus. Ekstremalios oro sąlygos tam tikroje teritorijoje savaime nepatvirtina didelio poveikio konkrečiai valdai. Tokį poveikį ir jo mastą (neįvykdytų įsipareigojimų dalį), kompetentingai institucijai pranešdamas apie jo valdą paveikusias force majeure aplinkybes, turi pagrįsti paramos gavėjas. Tai, kad valstybės lygiu yra paskelbta ekstremali situacija, konkrečiu atveju gali būti vertinama kaip palengvinimas, kad teikiant rašytinį pranešimą NMA apie force majeure atvejus ir jų įtaką konkrečioje valdoje (jos dalyje), nereiktų atskirai teikti tokią ekstremalią situaciją pagrindžiančių įrodymų. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, paramos gavėjui išlieka pareiga minėtomis išimtinėmis aplinkybėmis pagrįsti konkrečios dalies įsipareigojimų neįvykdymą, t. y. nurodyti ir pagrįsti atsiradusius (galinčius atsirasti) neigiamus padarinius. Kadangi šiuo atveju NMA nebuvo pateiktas dokumentas, įrodantis, jog pareiškėjas negali įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų dėl force majeure aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjo argumentus šiuo klausimu atmetė.

19.       Įvertinęs visas faktines aplinkybes bei bylai aktualų teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, kad NMA 2018 m. birželio 21 d. sprendimas Nr. BR6-30110025 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjas pateiktais įrodymais nepatvirtino, kad NMA atlikta patikra vietoje yra nepagrįsta, atitinkamai ir jos sprendimas yra neteisėtas. Savo ruožtu Komisija, priimdama nagrinėjamoje byloje skundžiamą sprendimą, iš esmės pateikė argumentus tik dėl VšĮ „Ekoagros“ įrodymų (fotonuotraukų), tačiau tinkamai ir visapusiškai jų neįvertino, netyrė NMA įrodymų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

 

III.

 

20.       Pareiškėjas ŽŪB „Agrobroliai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo NMA skundą atmesti. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti 2 311,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

21.       Pareiškėjas teigia, kad teismas neištyrė ir neįvertino visos ginčo medžiagos, kurią į bylą pateikė pareiškėjas bei VšĮ „Ekoagros“. Taip pat teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, netinkamai pritaikė ginčui aktualias teisės normas, netinkamai vertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir argumentus, susijusius su force majeure aplinkybėmis.

22.       Pareiškėjo įsitikinimu, byla yra nesutvarkyta, todėl jis negalėjo tinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir ginti savo interesus. Byloje nėra galimybės elektroninėmis ryšių priemonėmis pamatyti daug reikšmingų, pareiškėjo pateiktų rašytinių dokumentų. Tų dokumentų nematęs ir tokios situacijos nesiaiškinęs teismas konstatavo jų nebuvimą (nepateikimą) ir tuo pagrindu atitinkamas teisiškai reikšmingas aplinkybes pripažino neįrodytomis. Byla yra elektroninė, tad joje visa medžiaga privalo būti skaitmenizuota ir proceso dalyviams prieinama elektroninėmis ryšių priemonėmis. Iš bylos dokumentų sąrašo per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) matyti, kad 2018 m. spalio 11 d. Komisija teismui perdavė visą bylos medžiagą, tačiau šioje kompiuterinėje byloje (faile) tėra tik trys lapai, kurių turinys byloja, kad Komisija teismui perdavė bylą, susidedančią iš dviejų tomų, sudarančių 253 lapus. Ši teismo iš Komisijos gauta medžiaga nėra skaitmenizuota ir nebuvo bei nėra pasiekiama elektroninėmis ryšių priemonėmis. Akivaizdu, kad Komisijos medžiaga nėra tinkamai inkorporuota į teisminę elektroninę bylą, su ja nebuvo ir nėra jokios galimybės susipažinti per EPP.

23.       Šiuo atveju pareiškėjas teigė, jog jo valdomuose laukuose 2017 m. buvo pasėtos ir augo pupelės. Šiems teiginiams pagrįsti jis Komisijai pateikė tokius dokumentus: 1) pupelių pirkimo dokumentą; 2) pupelių pasėjimo faktą patvirtinančią sąskaitą faktūra Nr. 17/01 už kultivavimo ir sėjimo paslaugas; 3) VšĮ „Ekoagros tikrinimo protokolą Nr. PAG-NK-17-01229; 4) VšĮ „Ekoagros“ sertifikatą su priedu; 5) VšĮ „Ekoagros“ papildomo tikrinimo protokolą. Tačiau teismas, panaikinęs Komisijos sprendimą, bylos faktinę medžiagą įvertino visiškai skirtingai ir padarė visiškai priešingas išvadas. Tai, kad NMA pareiškėjo laukus tikrino veikdama pagal jos kompetenciją apibrėžiančius teisės aktus, o VšĮ „Ekoagros“ savąsias patikras atliko vadovaudamasi kitais teisės aktais, teismo manymu, sudaro pagrindą teigti, kad VšĮ „Ekoagros“ išvados neįrodo bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių, t. y. nepaneigia NMA patikrinimo rezultatų. Toks teismo teiginys, pareiškėjo manymu, prieštarauja asmenų lygybės įstatymui ir teismui principui, pagal kurį visi įrodymai teismui yra lygiaverčiai ir jų įrodomoji galia negali priklausyti nuo įrodymus teikiančių šalių veiklos rūšies ir pobūdžio. Teismui suabejojus VšĮ „Ekoagros“ nuotraukų tikrumu, pareiškėjas kelia abejones dėl to, ar teismo vidinis įsitikinimas yra pragrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir atitinkantis teisingumo ir protingumo kriterijus. Nepaisant, kad šiame procese VšĮ Ekoagros“ teikė savuosius rašytinius paaiškinimus ir atsiliepimus, kuriuos grindė pateiktais įrodymais, nepaisant, kad byloje yra ir tikrintojo Ž. B. paaiškinimai, kad pareiškėjo pateikti dokumentai (pupelių įsigijimo, jų pasėjimo) taip pat patvirtina VšĮ Ekoagros“ argumentus, teismo iškeltos abejonės dėl VšĮ „Ekoagros“ įrodymų aiškumo ir tikrumo yra susijusios ne su byloje esančia medžiaga, o vien tik su niekuo nepagrįstu manymu, kad įrodymus teikiantis proceso dalyvis galėjo būti nesąžiningas, neobjektyvus ir juos (įrodymus) galėjo pateikti tokius ir tokiu būdu, jog jie būtų naudingi pareiškėjui.

24.       Teismas jau skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies pradžioje iš karto apsibrėžė dėl VšĮ „Ekoagros“ ir NMA pateiktų įrodymų įrodomosios galios, kuri yra skirtinga dėl VšĮ „Ekoagros“ ir NMA veiklos rūšies ir pobūdžio. Anot teismo, tokia yra ir formuojama teismų praktika. Tačiau, pareiškėjo nuomone, tokia praktika akivaizdžiai prieštarauja asmenų lygybės įstatymui ir teismui principui bei kitiems fundamentaliems teisės principams.

25.       Pareiškėjas pažymi, jog teismas nevertino tos aplinkybės, jog VšĮ „Ekoagros“ pareiškėjo laukus tikrino du kartus. Atsižvelgiant į tai, kad VšĮ „Ekoagros“ pirmojo patikrinimo rezultatai nesutapo su NMA patikros rezultatais, pareiškėjas minėtu 2017 m. spalio 12 d. raštu NMA ne tik nurodė tuos esminius skirtumus, bet, siekiant juos pašalinti, paprašė NMA atlikti papildomą patikrą. NMA to nepadarius, pareiškėjo laukus antrą kartą papildomai patikrino VšĮ „Ekoagros“ ir savo patikrinimo rezultatais patvirtino, kad laukuose buvo pasėtos ir augo pupelės.

26.       Pareiškėjo įsitikinimu, teismas sprendime pasisakė apie force majeure situacijos teisinį reglamentavimą, tačiau nevertino, ar pareiškėjas praleido terminą pranešti NMA apie force majeure aplinkybes, kada privalėjo kreiptis į NMA, ar apskritai pranešė NMA.

27.       Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

28.       Atsakovas nurodo, jog pareiškėjas 2017 m. Paraiškoje septyniuose laukuose deklaravo pupas, todėl trys prie 2017 m. liepos 17 d. VšĮ „Ekoagros“ tikrinimo protokolo pridėtos nuotraukos niekaip negali patvirtinti fakto, kad visuose septyniuose laukuose buvo pasodintos pupos. Iš prie 2018 m. vasario 1 d. VšĮ „Ekoagros“ protokolo pridėtų nuotraukų neįmanoma nustatyti ar nuotraukos darytos pareiškėjo laukuose, nes nėra nurodyta, nei nuotraukų darymo kryptis, nei nuotraukų darymo koordinatės. Laukų faktinė būklė fiksuota esant sniego dangai, per kurią neįmanoma aiškiai matyti nei pupų, nei kitų augalų esančių laukuose. Be to, kai kuriose nuotraukose, tiesiog užfiksuotas žmogaus delnas su rankoje esančia pupos ankštimi.

29.       NMA tikrintojai patikras atlieka vykdydami savo tarnybines funkcijas bei vadovaudamiesi objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Tikrintojo užduotis yra užfiksuoti realius faktus, esančius patikros atlikimo dieną tikrinamuose laukuose, o ne nustatyti, kokia laukų būklė bus po patikros vietoje atlikimo. Šiuo atveju ataskaitoje užfiksuoti laukai, kuriuose patikros dieną nustatytas pažeidimas, jog pareiškėjo deklaruotuose laukuose nebuvo auginamos pupos. Ataskaita yra objektyvus rašytinis dokumentas. Jos pagrįstumu ir objektyvumu nėra jokio pagrindo abejoti, nes nustatyti pažeidimai ir lentelė užpildyta vadovaujantis teisės aktais, tvarkingai ir tinkamai, o situacija aprašyta pastabose bei paaiškinimuose, taip pat prie ataskaitos pridėtos nuotraukos, kuriose užfiksuoti patikros vietoje atlikimo dieną nustatyti pažeidimai, aiškiai matyti, kad pareiškėjo deklaruotuose laukuose nėra pupų, penkiuose laukuose vyrauja sustabarėjusios ir sėklas išbarsčiusios piktžolės, dvejuose laukuose – sutvarkytos ganyklos-pievos. Ataskaitoje aiškiai ir išsamiai nurodyta, kuriuose pareiškėjo deklaruotuose laukuose kokie pažeidimai buvo nustatyti. Komisija vadovavosi išskirtinai VšĮ „Ekoagros“ 2017 m. liepos 13 d. ir 2018 m. vasario 1 d. deklaruotų laukų tikrinimo protokolais, VšĮ „Ekoagros“ tikrintojo Ž. B. paaiškinimais bei prie minėtų protokolų pridėtomis nuotraukomis, visiškai nepasisakydama dėl NMA patikros vietoje. NMA patikros vietoje metu, nenuginčijamai buvo konstatuota, kad penkiuose iš septynių pareiškėjo 2017 m. Paraiškoje deklaruotų pupų laukų, kad piktžolės stelbia žemės ūkio augalus, o šie augalai ten, kur yra piktžolių, yra išnykę, todėl NMA tikrintoja teisėtai ir pagrįstai, konstatavo, jog šiuose laukuose pupos nebuvo sodintos. VšĮ „Ekoagros“, atlikdama patikrinimą, rėmėsi teisės aktais, reglamentuojančiais maisto kokybės (be kita ko, ir sertifikavimo), reikalavimus, todėl, NMA sutinka su teismo vertinimu, VšĮ „Ekoagros“ specialisto išvados šioje byloje neįrodo bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių, t. y. nepaneigia NMA atlikto patikrinimo rezultatų.

30.       Pareiškėjas Taisyklių 96 punkte nustatyta tvarka bei terminais nepateikė dokumentų, liudijančių force majeure aplinkybes, kurios galėjo sutrukdyti jam įvykdyti 2017 m. Paraiškos įsipareigojimus. Pažymėtina ir tai, kad NMA darbuotoja, atlikusi patikrą vietoje, neužfiksavo pareiškėjo prašyme minimo fakto, jog pupos deklaruotuose laukuose išnyko dėl lietingų oro sąlygų. Patikros vietoje metu užfiksuotos 2017 m. rugsėjo 21 d. foto nuotraukos, padarytos įvairiomis kryptimis, taip pat neliudija pareiškėjo minimo fakto, jog laukuose buvo iškritęs didelis kiekis kritulių, ar kad jie būtų apsemti vandens. Paminėtina ir tai, jog pareiškėjas nepateikė kompetentingos komisijos išvados (akto), kuris liudytų, jog laukuose buvo susidariusios sąlygos, neleidusios pareiškėjui įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Šiuo atveju pareiškėjas 2017 m. spalio 12 d. prašymą, kuriuo prašė netaikyti sankcijų, pateikė NMA tik po patikros vietoje atlikimo, t. y. po to kai pareiškėjo deklaruotuose laukuose jau buvo nustatyti pažeidimai. Be to kartu su šiuo prašymu pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, jos teiginius, jog laukuose pasodintos pupos, neužaugo (nedavė derliaus) dėl blogų meteorologinių sąlygų. Faktas, kad Rokiškio rajone ekstremali situacija buvo paskelbta 2017 m. rugsėjo 19 d., o Lietuvoje ekstremali situacija paskelbta 2017 m. spalio 4 d., nepaneigia patikros vietoje užfiksuotų duomenų, nes patikros vietoje metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo deklaruotuose laukuose nėra pupų, nes prie ataskaitos pridėtos nuotraukos, kuriose užfiksuoti patikros vietoje atlikimo dieną nustatyti pažeidimai, aiškiai matyti, kad pareiškėjo deklaruotuose laukuose nėra pupų, penkiuose laukuose vyrauja sustabarėjusios ir sėklas išbarsčiusios piktžolės, dvejuose laukuose – sutvarkytos ganyklos-pievos, todėl darytina išvada, jog šie pažeidimai pareiškėjo deklaruotuose laukuose atsirado dar prieš ekstremalios situacijos paskelbimą.

31.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Ekoagros“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo byla išspręsti teismo nuožiūra.

32.       VšĮ „Ekoagros“ nurodo, jo 2017 m. spalio 13 d. pareiškėjo ūkyje buvo atlikta patikra, kurios metu pareiškėjas tikrintojui pateikė pupelių sėklos įsigijimo dokumentus. Taip pat buvo nustatyta, kad viename sertifikuojamame pupelių lauke pasėlis tvarkingas, matosi pavienės piktžolės, o kituose sertifikuojamuose laukuose pažymėta, kad pasėlyje yra pridygusių piktžolių, sertifikuojamuose laukuose nebuvo naudotos augalų apsaugos priemonės ar trąšos. Nors teisės aktai to nenumato, tikrintojas patikros metu lauke padarė tris nuotraukas, kurios iš esmės patvirtina pateiktą informaciją, jose matoma augančios pupelės, jų sėjimo būdas (mechanizuotas). Vadovaujantis pareiškėjo patikrinimo metu pateiktais duomenimis, pupos sėtos 2017 m. birželio
1–2 d. Patikrinimo metu (2017 m. liepos 13 d.) buvo 41–42 jų vegetacijos diena. Ūkyje buvo sėjama ir auginama žemaūgė, krūminė pupelių veislė, tačiau dauginamosios medžiagos pirkimo dokumentuose konkreti veislė nenurodyta, todėl VšĮ „Ekoagros“ negalėjo pateikti konkretaus termino, per kiek tiksliai dienų šie augalai galėjo/turėjo pasiekti pilną brandą. Vertinant nuotraukų fragmentus, pupos atitiko jų vegetacijos tarpsnį atitinkamai datai. Nuotraukose pastebimos ir sudygę piktžolės, iš kurių gausiausiai stebimos dirvinės ramunės, kurios jau yra peraugę pupų augalus ir pradėję žydėti, kitos piktžolės jaunos, pupų augalų nestelbia.

33.       2018 m. vasario 1 d. VšĮ „Ekoagros“ gavo NMA siųstą ŽŪB „Agrobroliai“ patikros ataskaitą ir nuotraukas. Atsižvelgiant į NMA pateiktą informaciją, 2018 m. vasario 1 d. VšĮ Ekoagros“ tikrintojas, atlikęs 2017 m. liepos 13 d. pareiškėjo patikrinimą, pateikė paaiškinimą apie atliktą patikrinimą. Tikrintojas nurodė, kad apžiūrėti visi laukai, pastebėta, kad jie visi įdirbti prieš sėją ir tik tada pasėtos pupelės, patikros metu jos buvo sudygusios. 2018 m. vasario 1 d. pareiškėjo ūkyje buvo atliktas papildomas patikrinimas. 2018 m. vasario 1 d. papildomo tikrinimo protokole Nr. PP-NK-18-0001 užfiksuota, kad apžiūrėti visi ūkio laukai, visuose laukuose rasta maistinių pupelių augalų su subrendusiomis ankštimis, augalai rasti įvairiosiose deklaruotų laukų vietose. Dėl sniego dangos (vietomis iki 5-6 cm) ir sukritusių piktžolių, nebuvo įmanoma įvertinti maistinių pupelių tankumo ir sėjimo technologijos. Visuose apžiūrėtuose laukuose nebuvo požymių, kad būtų imtas derlius. Papildomo patikrinimo metu buvo daromos nuotraukos.

34.       Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, VšĮ „Ekoagros“ visas procedūras pareiškėjo atžvilgiu atliko tinkamai, laikantis nustatytų terminų, teisės aktų nuostatų ir VšĮ „Ekoagros“ darbo instrukcijų bei procedūrų. Reikšmingą pupų pasėlių būklės pablogėjimą nuo 2017 m. liepos 13 d. (VšĮ „Ekoagros“ patikra) iki 2017 m. liepos 21 d. (atsakovo patikra), VšĮ „Ekoagros“ vertinimu, galėjo nulemti neįprastos meteorologinės sąlygos. Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Informacijos skyriaus 2018 m. vasario 9 d. pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10)-B8-438, nuokrypis nuo standartinės kritulių normos Pandėlio seniūnijai artimiausioje Rokiškio automatinės meteorologinės stoties duomenimis 2017 m. liepos mėn. buvo 235 proc.; rugpjūčio mėn. 158 proc., rugsėjo mėn. 151 proc. Tai vertinant akivaizdu, kad pupų derlius negalėjo laiku subręsti, o ir sintetinių cheminių medžiagų leidžiamų NKP gamyboje panaudojimas piktžolių kontrolei buvo galimai ribotas. VšĮ „Ekoagros“ vertinimu, taikomi sertifikavimo ir kontrolės mechanizmai pritaikyti taip, kaip tą numato teisės aktai, t. y. neužfiksavus derliaus fakto, VšĮ „Ekoagros“ anuliavo sertifikatą pareiškėjo produkcijai, kuri nebuvo gauta, o Atsakovas NMA, užfiksavusi neatitikimus, nors apie tai ir neinformavo VšĮ „Ekoagros“, pritaikė pareiškėjui teisės aktuose numatytas poveikio priemones.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.

 

35.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2018 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. BR6-3011025 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ teisėtumo ir pagrįstumo.

36.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

37.       Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

38.       Byloje nustatyta, kad NMA 2018 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. BR6-3011025 pareiškėjui neskyrė paramos ir pritaikė 17 536,98 Eur ilgalaikę sankciją už neteisingą deklaravimą, atsižvelgdama į NMA 2017 m. rugsėjo 21 d. patikros vietoje rezultatus, kur konstatuota, kad pareiškėjas nė viename deklaruotame lauke nepasėjo ir neaugino deklaruotų naudmenų – pupų.

39.       Pareiškėjas su tokiomis išvadomis nesutiko ir teikė tam įrodymus. Dar 2017 m. spalio 13 d. NMA buvo gautas pareiškėjo 2017 m. spalio 12 d. prašymas, kuriuo prašyta netaikyti sankcijų už Patikros vietoje metu nustatytą pažeidimą, nurodė, kad laukuose buvo pasodintos pupelės, kurios neužaugo (nedavė derliaus) dėl blogų meteorologinių sąlygų, paaiškino, kad laukai buvo tikrinti VšĮ „Ekoagros“ darbuotojų ir neatitikimų nustatyta nebuvo. Prie 2017 m. spalio 12 d. prašymo pareiškėjas pridėjo VšĮ „Ekoagros“ Nacionalinės kokybės šviežių vaisių, uogų ir daržovių auginimo tikrinimo protokolą Nr. PAG-NK-17-0129, VšĮ „Ekoagros“ 2017 m. rugpjūčio 1 d. Sertifikato priedą
Nr. NUS-NK-17-0063. Byloje nustatyta, kad VšĮ „Ekoagros“ tikrintojas Ž. B. 2017m. liepos 13d. atliko deklaruotų laukų tikrinimą ir nustatė, kad Paraiškoje deklaruoti duomenys sutampa su realia situacija ūkyje, t. y. visi laukai buvo įdirbti prieš sėją ir tik tada pasėtos pupelės, visuose laukuose pasėtos ir auga maistinės pupelės: viename laukų pasėlis tvarkingas, matosi pavienės piktžolės, o kituose laukuose pasėlyje yra pridygusių piktžolių (2017 m. liepos 13 d. Nacionalinės kokybės šviežių vaisių, uogų ir daržovių auginimo tikrinimo protokolas Nr. PAG-NK-17-0129, Ž. B. 2018 m. vasario 1 d. paaiškinimas). VšĮ „Ekoagros“ 2017m. liepos 31d. priėmė nutarimą Nr. NUT-NK-17-0115 sertifikuoti 33,16 ha daržovių plotą bei 2017m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjui išdavė sertifikatą Nr. SER-NK-17-0104, suteikiantį teisę pupeles ženklinti NKP (nacionalinės kokybės produkto) ženklu „Kokybė“. Taip pat nustatyta, kad VšĮ „Ekoagros“ direktorius 2018m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-19, atsižvelgdamas į gautą NMA Paraiškos patikros vietoje ataskaitą Nr. 17-1012330402-D4-1, nurodė Utenos filialui skubiai organizuoti pareiškėjo papildomą ūkio patikrą dėl laukų būklės įvertinimo. VšĮ „Ekoagros“ 2018 m. vasario 1d. atliko papildomą tikrinimą ir nustatė, jog visuose ūkio laukuose yra maistinių pupelių augalų su subrendusiomis ankštimis, augalai yra įvairiose deklaruotų laukų vietose. Dėl sniego dangos ir sukritusių piktžolių neįmanoma įvertinti maistinių pupelių tankumo ir sėjimo technologijos, taip pat visuose laukuose nėra požymių, kad būtų imtas derlius (2018 m. vasario 1 d. Papildomo tikrinimo protokolas).

40.       Į byloją pateikta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. vasario 9 d. pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. K-26 patvirtina, kad nuokrypis nuo standartinės kritulių normos Pandėlio seniūnijai artimiausioje Rokiškio automatinės meteorologinės stoties duomenimis 2017 m. liepos mėn. buvo 235 proc.; rugpjūčio mėn. - 158 proc.; rugsėjo mėn. -151 proc. Esant dideliam kritulių kiekiui, ribotam cheminių medžiagų naudojimui žemaūgiams pasėliams, piktžolės galėjo užgožti auginamą kultūrą.

41.       Svarbu pažymėti, kad Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. AV-879 nuo 2017 m. rugsėjo 19 d. 11 val. paskelbė ekstremalią situaciją Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus Rokiškio miesto seniūniją, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 781 paskelbė valstybės lygio ekstremalią situaciją visoje šalyje.

42.       Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

43.       Laikydamasi aptartų taisyklių teisėjų kolegija byloje surinktų įrodymų pagrindu sprendžia, kad pareiškėjo deklaruotuose laukuose buvo pasėtos ir augo žemaūgės pupelės, kurių derlius dėl oro sąlygų buvo nenuimtas.

44.       Todėl teisėjų kolegija sutinka su LAGK išvada, kad NMA, administruodama Paraišką bei pagal ją priimdama sprendimą dėl mokėtinų sumų ir taikomų sankcijų, tinkamai neįvertino pareiškėjo pateiktos informacijos teisingumo, neatsižvelgė į faktinių aplinkybių visumą, dėl ko pripažino, jog NMA 2018 m. birželio 21 d. sprendimas Nr. BR6-3011025 nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų ir jį pagrįstai panaikino.

45.       Dėl aptartų aplinkybių, laikytina, jog LAGK 2018 m. rugpjūčio 21 d. Sprendimas, kuriuo buvo patenkintas ŽŪB „Agrobroliai“ skundas ir panaikintas NMA 2018 m. birželio 21 d. Sprendimas bei NMA įpareigota pareiškėjos 2017 m. birželio 5 d. paraišką vertinti iš naujo yra pagrįstas ir teisėtas, o skundą padavusio asmens NMA skundas turi būti atmestas, dėl ko tenkinant apeliacinį skundą pirmosios instancijos sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas.

46.       Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo atstovavimo 2311,25 Eur dydžio išlaidas (11,25 Eur žyminį mokestį ir 2 300 Eur atstovavimo išlaidų).

47.       Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.). Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (ABTĮ 41 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas buvo patenkintas apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl pareiškėjas turi teisę į išlaidų, patirtų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą.

48.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

49.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, inter alia (liet. be kita ko) į bylos sudėtingumą, trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinus pareiškėjo atstovų suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas pareiškėjui šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, spręstina, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma (2 311,25 Eur) priteistina iš atsakovo.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

 

nusprendžia:

 

Pareiškėjo žemės ūkio bendrovės „Agrobroliai apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą panaikinti.

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą atmesti. Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. 3R-366 (AG-302/03-2018) palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui žemės ūkio bendrovei „Agrobroliai“ iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2 311,25 Eur (du tūkstančius tris šimtus vienuolika eurų ir dvidešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.

 

 

Teisėjai        Artūras Drigotas

 

 

        Dalia Višinskienė

 

 

        Virginija Volskienė


Paminėta tekste:
  • k-26
  • CPK
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas