Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-471-2012].doc
Bylos nr.: 3K-3-471/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Marijampolės ligoninė 165803154 atsakovas
Deraimas 163225424 Ieškovas
UAB "Anmeda Techna" 301232595 tretysis asmuo
UAB "Skirgesa" 234449420 tretysis asmuo
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.23. Bylos dėl viešo konkurso
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.5. Prievolių teisė
2.5.11. Pirkimas-pardavimas:
2.5.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
2.5.35. Viešas konkursas

Civilinė byla Nr. 3K-3-471/2012

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01196-2011-7              Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4; 69; 111 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS        

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2012 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

 

 

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

              rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Deraimas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Deraimas“ ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Marijampolės ligoninei, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo; tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Anmeda“, uždaroji akcinė bendrovė „Skirgesa“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje kilo ginčas dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti viešojo pirkimo dalyvio pasiūlymą dėl jo neatitikties pirkimo dokumentų reikalavimams; proceso teisės normų, reglamentuojančių pasirengimo nagrinėti bylą teisme ir viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo tvarką, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas UAB „Deraimas“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti neteisėtu VšĮ Marijampolės ligoninės (toliau – atsakovas, perkančioji organizacija) sprendimus atmesti UAB „Deraimas“ pasiūlymą, pretenziją dėl pasiūlymo atmetimo dėl viešojo pirkimo „Cheminiai indikatoriai sterilizacijos procesų kontrolei“; grąžinti UAB „Deraimas“ į viešojo pirkimo „Cheminiai indikatoriai sterilizacijos procesų kontrolei“ eilę; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad, apklausos būdu vykdydamas supaprastintą viešąjį pirkimą „Cheminiai indikatoriai sterilizacijos proceso kontrolei“ (toliau – pirkimas) (pasiūlymų vertinimo kriterijus – mažiausia kaina), atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl komercinio pasiūlymo pateikimo. 2011 m. rugpjūčio 10 d. ieškovas pateikė pasiūlymą „Dėl priemonių sterilizacijai pirkimo“, pasiūlymo kaina 20 856 Lt. 2011 m. rugpjūčio 12 d. pranešimu atsakovas informavo ieškovą, kad jo pasiūlymas yra atmestas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Nesutikdamas su atsakovo sprendimu atmesti pasiūlymą, ieškovas 2011 m. rugpjūčio 18 d. pateikė pretenziją dėl pasiūlymo atmetimo, kurios atsakovas netenkino, 2011 m. rugpjūčio 25 d. rašte nurodydamas, kad ieškovo pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų: 1) ieškovo pasiūlytas 6 klasės indikatorius neatitinka atsakovo organizacijoje veikiančios sterilizacijos kontrolės sistemos reikalavimų, nes, vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 47-1:2010 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 47-1:2010) ir atsakovo direktoriaus patvirtinta sterilizacijos kontrolės procedūra, atliekant Bowie Dick testą, yra naudojamas specialus prietaisas ir 2 klasės indikatorius (pagal Lietuvos higienos normos HN 47-1:2010 110.4 ir 110.4.1. punktų reikalavimus); 2) ieškovo siūloma sistema 33002030 gali būti naudojama tik su įkrova darbinio ciklo metu, kaip įkrovos kontrolės sistema, o pirkimo dokumentų 1.3.1 punkte yra nurodoma, kad indikatorius su prietaisu turi būti naudojamas Bowie Dick testui (oro pašalinimo iš sterilizatoriaus kameros ir garų skvarbumui nustatyti (pagal standartus LST EN 285, LST EN 13060, LST EN ISO 11140-3 ir LST EN ISO 11140-4), naudojant 2 klasės indikatorius). Ieškovas teigia, kad, atmesdamas pasiūlymą ir pretenziją, atsakovas nepagrįstai vadovavosi ieškovo pasiūlytų prekių neatitiktimi Lietuvos higienos normos HN 47-1:2010 reikalavimams ir atsakovo direktoriaus patvirtintai sterilizacijos kontrolės procedūrai, nes šie reikalavimai ir kriterijai nebuvo nustatyti pirkimo dokumentuose, priešingai, buvo aiškiai nurodoma, jog prekės turi atitikti tarptautinius standartus LST EN 867-5, LST EN ISO 11140-1 (techninių reikalavimų prekėms 1.1.2, 1.2.1.7, 1.3.1.7, 1.3.1.10 punktai). Kadangi kartu su pasiūlymu ieškovas pateikė prekių (indikatorių) atitikpirmiau nurodytų tarptautinių standartų kokybės ir klasės reikalavimams patvirtinančius dokumentus, tai, ieškovo įsitikinimu, jo pasiūlymo atmetimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Nurodęs, kad pirkimo dokumentų I priedo 1.1 punkte nustatyta, jog įkrovos kontrolės įrenginys skirtas tikrinti garo prasiskverbimą į sterilizuojamą įkrovą, patikros sistemą sudaro specialus prietaisas (atitinkantis standarto LST EN 867-5 reikalavimus), imituojantis blogiausias sterilizacijos sąlygas sterilizatoriaus kameroje ir 2 klasės cheminis indikatorius (atitinkantis LST EN ISO 11140-1 standarto reikalavimus); 1.3.1 punkte „Bowie Dick + tuščiavidurių medicinos prietaisų patikros testas viename“  nustatyta, kad testas skirtas kasdienei oro pašalinimo iš kameros frakcionuoto vakuumo garo sterilizatoriuose bei garo prasiskverbimo į sterilizuojamus tiek tekstilės, tiek tuščiavidurius medicinos prietaisus kontrolei atlikti su Bowie Dick programa, testą sudaro specialus patikros prietaisas ir cheminis 2 klasės indikatorius, teismas konstatavo, jog atsakovas, siekdamas įsigyti prekes, techniniuose reikalavimuose aiškiai nustatė, kokias savybes turi atitikti norimi įsigyti cheminiai indikatoriai, kokias funkcijas jie turi atlikti, t. y. pirkimo dokumentuose nurodė tikslius, aiškius ir vienprasmiškus reikalavimus, atitinkančius Lietuvos higienos normos HN 47-1:2010 reikalavimus, kurie perkančiajai organizacijai sudarytų galimybę išsirinkti optimalų pasiūlymą, ir šie reikalavimai atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnyje įtvirtintus techninės specifikacijos rengimo reikalavimus. Teismas darė išvadą, kad ieškovas tą patį gaminį Helix Test system 3,5 min. pateikė kaip universalų, tinkantį ir sterilizuojamoms įkrovoms, ir tuščios kameros tyrimams dėl garų skvarbos ir oro iš jos pašalinimo. Atsižvelgdamas į pirkimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, kuriuose aiškiai nustatyta, kad, skelbdamas viešąjį pirkimą, atsakovas siekia įsigyti Bowie Dick testą ir tuščiavidurių medicinos prietaisų patikros testą, kuriam vienas nustatytų reikalavimų jis turi būti skirtas kasdienei oro pašalinimo iš kameros frakcionuoto vakuumo garo sterilizatoriuose bei garo prasiskverbimo į sterilizuojamus tiek tekstilės, tiek tuščiavidurius medicinos prietaisus kontrolei atlikti su Bowie Dick programa, teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, jog jo pateiktos prekės atitinka perkančiosios organizacijos reikalavimus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas pirkimo sąlygose nurodė, jog pirkimas į dalis neskaidomas, turi būti siūloma visa prekių grupė, todėl, nustačius, kad bent viena siūloma prekė neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų, yra pagrindas tokį pasiūlymą atmesti. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas darė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas netinkamai įvertino jo pateiktą pasiūlymą, ir, nenustatęs, kad atsakovas pažeidė viešųjų pirkimų principus ar Viešųjų pirkimų įstatymo normas, ieškinį  atmetė kaip nepagrįstą.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo UAB „Deraimasapeliacinį skundą, 2012 m. kovo 30 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija nesutiko su ieškovo teiginiu, kad buvo pažeista pasirengimo bylos nagrinėjimui tvarka (kad jis neturėjo galimybės byloje pateikti dubliko, nebuvo pasirengta bylos nagrinėjimui, nebuvo užtikrintas išsamus bylos aplinkybių tyrimas ir surinktų įrodymų vertinimas) ir tai laikytina esminiu civilinio proceso pažeidimu, nes vadovaujantis CPK 225 straipsnio 7 punktu, 4231 straipsnio 1 dalimis, 4236 straipsnio 3 dalimi pasirengimo bylos nagrinėjimui stadija nėra praleidžiama, jei be ieškinio ir atsiliepimo nėra pateikiami jokie kiti paruošiamieji dokumentai ar nėra paskiriamas parengiamasis teismo posėdis. Kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi CPK 3 straipsnio 8 dalimi ir procesinius veiksmus atliko laikydamasis procesinių veiksmų atlikimo metu galiojančio civilinio proceso įstatymo, įvertino, ar yra galutinai suformuluoti šalių reikalavimai ir atsikirtimai į pareikštus reikalavimus, ar šalys teismui yra pateikusios visus turimus įrodymus, laikėsi CPK nustatytų viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminų ir taip įgyvendino civilinio proceso koncentruotumo principą. Ieškovo argumento, kad byloje dėl pasiūlyto gaminio Helix Test System 3,5 min. charakteristikų ir naudojimo turėjo būti išklausyti specialių žinių turintys asmenys, teisėjų kolegija nelaikė pakankama priežastimi viešųjų pirkimų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; nustačiusi, jog pirmosios instancijos teismas turėjo galimybes ištirti visas bylos aplinkybes nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, kolegija darė išvadą, kad bylos nagrinėjimui žodinis procesas nėra tikslingas bei reikalingas.

Konstatavusi, kad tarptautiniai standartai yra orientuoti į medicinos priemonių gamintojus, o Lietuvoje veikiančioms sveikatos priežiūros įstaigoms galioja norminiai teisės aktai, reglamentuojantys saugias paslaugas, įstatymo teisėtumo prezumpcija reiškia, jog įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol įstatymų nustatyta tvarka nepripažinta priešingai, teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas turėjo teisę ieškovo pretenziją atmesti atsižvelgdamas į Lietuvos higienos normoje HN 47-1:2010 nustatytus reikalavimus, nes tai prilygsta atsižvelgimui į tarptautinių standartų reikalavimus, įtvirtintus nacionalinėje teisėje.

Teisėjų kolegija darė išvadą, kad ieškovas siūlo įsigyti visiškai kitą prekę, kuri neatitinka nei perkančiosios organizacijos keliamų reikalavimų, nei jos poreikių – ieškovas klaidingai bei tik sau palankiai aiškino standarto EN ISO 11140-1 3.5 punktą ir E priedą, nes 6 klasės indikatorius negali būti laikomas aukščiausios klasės (indikatorių klasės neatitinka hierarchinės sistemos), 6 klasės indikatoriai yra emuliatoriai, kurie reaguoja į specifinius parametrus, todėl nėra prasmės naudoti 6 klasės indikatoriaus su proceso išbandymo įtaisu ir tai vadinti 2 klasės indikatoriumi, tas pats indikatorius naudojamas skirtinguose darbiniuose cikluose negali pateikti vienodo rezultato. Kadangi atsakovas tinkamai apibūdino pirkimo objektą, nurodydamas jam keliamus reikalavimus, tai aplinkybės, kad ieškovo pasiūlyta prekė neatitiko pirkimo sąlygų I priede nurodytų kriterijų, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudarė pagrindo teigti, jog yra neaiški pirkimo objekto apibrėžtis. 2010 m. balandžio 7 d. atitikties deklaracijos teisėjų kolegija nelaikė dokumentu, patvirtinančiu siūlomo produkto funkcinę paskirtį, nes sterilizacijos proceso kontrolės priemonės (cheminiai indikatoriai, proceso išbandymo įtaisai) nėra priskiriamos medicinos prietaisams (ieškovo pateiktoje atitikties deklaracijoje nurodyta, kad gaminys Helix Test System 3,5 min. atitinka Direktyvos 93/42/EEB sąlygas ir yra pažymėtas „CE“ ženklu bei laikytinas medicinos prietaisu, tai patvirtina, jog ieškovo pasiūlytas gaminys nėra sterilizacijos proceso kontrolės priemonės, kurias vykdydamas viešąjį pirkimą siekė įsigyti atsakovas). Kadangi ieškovo pateikiamoje deklaracijoje nurodyta sterilizacijos trukmė (3,5 min.) negali būti tokia pati esant skirtingiems 121 °C ir 134 °C temperatūros režimams (pirkimo dokumentuose nurodoma, kad cheminis indikatorius turi tikti naudojamų cheminių sterilizatorių ciklams: 134 °C parametrų tikrinimo trukmė 4 min., 121 °C parametrų tikrinimo trukmė 15 min.), ieškovo pateiktoje galutinėje ataskaitoje nurodyti duomenys apie išbandytą Interster DPCD-3 Professional gaminį (o Interster DPCD-3 Professional ir Helix Test Sytem 3,5 min. yra visiškai skirtingi gaminiai), tai teisėjų kolegija pripažino, kad ieškovo siūloma prekė neatitiko pirkimo dokumentų reikalavimų, jo pateiktas pasiūlymas pagrįstai buvo atmestas.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Deraimas prašo skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 30 d. nutartį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priteisti visas kasatoriaus turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl techninių reikalavimų pirkimo objektui. Kasatorius teigia, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nustatydama reikalavimus pirkimo objektui aiškiai nustatė, jog siekia įsigyti tarptautinius standartus (LST EN 867-5, LST EN ISO 11140-1) atitinkančius indikatorius sterilizacijos proceso kontrolei (pirkimo dokumentų I priedo 1.1.2, 1.2.1.7, 1.3.1.7, 1.3.1.10 punktai), todėl pasiūlymus turėjo vertinti atsižvelgdama į šių standartų reikalavimus. Nepaisant to, perkančioji organizacija atmetė kasatoriaus pasiūlymą, vadovaudamasi jo neatitiktimi Lietuvos higienos normos HN 47-1:2010 reikalavimams. Kasatorius nurodo, kad Lietuvos higienos normoje HN 47-1:2010 nustatyti reikalavimai susiaurina ir iškreipia tarptautiniuose standartuose apibrėžiamus reikalavimus indikatoriams sterilizacijos procesų kontrolei, todėl tiek perkančioji organizacija, tiek teismai neturėjo pagrindo vadovautis nacionaline teisės norma, ydingai perkėlusia tarptautinių standartų reikalavimus, iš esmės ribojančia laisvą prekių judėjimą Europos Sąjungos teritorijoje. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad 2010 m. balandžio 7 d. atitikties deklaracija negalima naudotis kaip įrodymu, patvirtinančiu siūlomo produkto funkcinę paskirtį, nes ji paneigia Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą – vadovaujantis jo 25 straipsnio 7 dalies nuostata, oficiali Interser išduota gaminio atitikties deklaracija, parengta direktyvų ir standartų  pagrindu, atitinka gamintojo techninio dokumento, laikytino pakankamu gaminio funkcinei paskirčiai pagrįsti, statusą.
  2. Dėl tarptautinių teisės  normų tiesioginio taikymo. Vadovaujantis CPK 3 straipsnio 5 dalimi, teismas, nagrinėdamas bylas, taiko Europos Sąjungos teisės normas ir vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais, preliminariais nutarimais Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais. Kasaciniame skunde teigiama, kad tarptautinio standarto LST EN ISO 11140-1 taikymas yra harmonizuotas su 1993 m. birželio 14 d. Europos Tarybos direktyva 93/42 „Medicinos gaminiai“, jis taikomas su direktyva, todėl, esant netinkamam standartų perkėlimui į nacionalinę teisę, jie turi hierarchinę viršenybę prieš nacionalinius teisės aktus.
  3. Dėl pasirengimo bylą nagrinėti teismo posėdyje. Kasatorius nurodo, kad CPK 4236 straipsnio 2 dalis nustato pareigą taikyti pasirengimo bylos nagrinėjimui stadiją visais atvejais rengiantis bylos nagrinėjimui. Nesilaikydamas šios pareigos, teismas užkirto kelią kasatoriui pateikti paaiškinimus bei naujus įrodymus dėl atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Skirgesa“ atsiliepimuose į ieškinį nurodyto naujo, teisiniu reguliavimu nepagrįsto, reikalavimų pirkimo objektui aiškinimo, atsikirsti dėl argumentų apie kasatoriaus pasiūlyto gaminio neatitikpirkimo dokumentų reikalavimams; neužtikrino išsamaus bylos aplinkybių tyrimo ir surinktų įrodymų vertinimo, taip iš esmės pažeisdamas civilinio proceso teisinį reguliavimą. Kasatoriaus vertinimu, apeliacinės instancijos teijų kolegijos vadovavimasis CPK 4238 straipsnio 4 dalimi (kurioje nurodyta, kad sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per šešiasdešimt dienų nuo ieškinio priėmimo teisme dienos), kaip suteikiančia teisę teismui netaikyti kitų proceso teisės normų reikalavimų, nustatė neteisėtą vienų proceso teisės normų hierarchiją kitų atžvilgiu.
  4. Dėl žodinio civilinės bylos nagrinėjimo. CPK 4231 straipsnio 4 dalis įtvirtina diskrecijos teisę teismui spręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka būtinumo. Kasatorius pažymi, kad byloje nebuvo taikyta pasirengimo bylos nagrinėjimui stadija, kasatoriui reiškiant ieškinį iki 2011 m. spalio 1 d., galiojanti CPK redakcija nenustatė pagrindo prašyti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o paskesnis prašymas nepagrįstai buvo atmestas, todėl teismai nesugebėjo atskleisti bylos esmės, įvertinti esminių bylos aplinkybių, susijusių su pirkimo objekto apibrėžtimi, techninių ir funkcinių reikalavimų pirkimo objektui nustatymu, apsiribojo mechaniniu atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Skirgesa“ atsiliepimų motyvų perrašymu į procesinius sprendimus. Atsižvelgdamas į visus nurodytus argumentus ir motyvus, kasatorius prašo kasacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes taip būtų atskleistos esminės bylos aplinkybės, įvertinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padaryti materialiosios ir proceso teisės pažeidimai, išanalizuoti byloje taikyto nacionalinės teisės akto prieštaravimai tarptautinės teisės normoms.
  5. Dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 331 straipsnio 4 dalies 4 punktas nustato pareigą teismams priimti motyvuotus sprendimus, nurodyti teisės aktus ir kitus teisinius argumentus, kuriais buvo vadovautasi. Kasatoriaus vertinimu, ginčijami teismų sprendimai neatitinka nurodytų teisės normų reikalavimų, nes juose teismai apsiribojo tik nemotyvuotų ir materialiosios teisės normų reguliavimu nepagrįstų atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Skirgesa“ atsiliepimų į ieškinį ir apeliacinį skundą motyvų perrašymu, įrodymų išvardijimu, nenurodant įrodomosios reikšmės ir neatskleidžiant jų turinio.

 

Atsiliepime į ieškovo UAB „Deraimas“ kasacinį skundą atsakovas VšĮ Marijampolės ligoninė prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 30 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl techninių reikalavimų pirkimo objektui. Atsakovas nesutinka su kasatoriaus argumentais dėl Lietuvos higienos normos HN 47-1:2010 taikymo, pažymėdamas, kad kasatoriaus pasiūlymas buvo atmestas vadovaujantis pirkimo dokumentų reikalavimais, o Lietuvos higienos norma HN 47-1:2010 buvo tik techninių reikalavimų nustatymo šaltinis (ši aplinkybė kasatoriui buvo nurodyta atsakyme į pretenziją). Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 7 dalis įtvirtina įrodinėjimo priemones, kuriomis gali remtis tiekėjas, tačiau nereiškia, jog tokios priemonės turi būti besąlygiškai priimamos ir negali būti perkančiosios organizacijos ar teismo kvestionuojamos.
  2. Dėl tarptautinių teisės  normų tiesioginio taikymo. Atsakovas nurodo, kad direktyvos nėra tiesioginio taikymo aktai, jų nuostatos įgyvendinamos perkeliant jas į nacionalinius teisės aktus. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad direktyvos nacionaliniuose teismuose gali būti taikomos tiesiogiai tik išimtinėmis sąlygomis ir tik prieš valstybę (Teisingumo Teismo 1982 m. sausio 19 d. sprendimas Ursula Becker prieš Finanzamt Münster-Innenstadt, 8/81, Rink. p. 53). Kadangi atsakovas nėra valstybė, tai teismai pagrįstai jam netaikė direktyvos; šis kasatoriaus argumentas turėtų būti atmestas.
  3. Dėl pasirengimo bylą nagrinėti teismo posėdyje. Atsiliepime teigiama, kad sistemiškai aiškinant civilinio proceso normas, darytina išvada, jog, vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 2 dalimi, pirmosios instancijos teismas įgyvendino CPK 225 straipsnio 7 dalyje nustatytą diskrecijos teisę, nepažeisdamas CPK 227 straipsnio ir 4236 straipsnio 2 dalies reikalavimų, laikydamasis CPK 4238 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų terminų. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 42 straipsnio 5 dalis nustato ginčo šalių pareigą rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, CPK 135 straipsnis įtvirtina pareigą su ieškiniu pateikti jame išdėstytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, o CPK 226 straipsnis įpareigoja pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai. Kadangi kasatorius ieškinyje nenurodė jokių įrodymų, kurių būtų negalėjęs pateikti, neprašė skirti ekspertizės ar kviesti liudytojų, apeliacinės instancijos teismas priėmė papildomus įrodymus į bylą, tai atsakovas daro išvadą, kad teismai pagrįstai sprendė, jog kasatorius suformulavo visus savo reikalavimus bei pateikė savo poziciją pagrindžiančius įrodymus.
  4. Dėl žodinio civilinės bylos nagrinėjimo. Nurodęs, kad CPK 4231 straipsnio 4 dalis įtvirtina išimtinę teismo teisę nuspręsti viešųjų pirkimų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kai tai yra būtina, atsakovas nesutinka su kasatoriaus pozicija dėl žodinio bylos nagrinėjimo, pažymėdamas, jog teismai pagrįstai sprendė, kad šalys yra aiškiai suformulavusios reikalavimus ir atsikirtimus, pateikusios įrodymus. Atsakovo nuomone, teismų ir teisėjų kompetencija pakankama išnagrinėti bylą be kasatoriaus nurodomų asmenų paaiškinimų teismo posėdžio metu; kasatorius nepagrindė žodinio bylos nagrinėjimo būtinybės.
  5. Dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Nesutikdamas su kasacinio skundo argumentais, atsakovas laikosi pozicijos, kad priimtus procesinius sprendimus teismai pagrindė teisės aktų nuostatomis, nurodė teisinius argumentus, taip nepažeisdami kasatoriaus nurodytų proceso normų. Kadangi kasatoriaus nurodyti neva nelogiški teismų sprendimų prieštaringumai pateikti juos išimant iš konteksto, tai tokie kasacinio skundo argumentai negali būti vertinami kaip teisiškai pagrįsti.

 

Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl tarptautinių standartų teisinės galios ir jų santykio su Lietuvos higienos normomis

 

Standartizacijos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje standartizacija apibrėžiama kaip veikla, skirta tam tikroje srityje (pramonės, transporto, žemės ūkio ir kt.) nustatyti bendrąsias nuostatas, kurios gali būti visuotinai ir daug kartų panaudotos esamiems ir galimiems uždaviniams spręsti, o standartas – kaip pripažintos standartizacijos institucijos priimtas dokumentas, kuris nustato bendram ir daugkartiniam naudojimui tinkančias taisykles, bendruosius principus ar charakteristikas tam tikroje srityje (Standartizacijos įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Siekdama apsaugoti žmonių bei gyvūnų sveikatą, gyvybę, aplinką, vartotojų teises ir interesus, gerinti gaminių ir paslaugų kokybę, sudaryti sąlygas efektyviai naudoti išteklius, Tarptautinė standartizacijos organizacija ISO (angl. International Organization for Standardization) priima tarptautinius standartus ir kartu su kitomis standartizacijos institucijomis formuoja tarptautinės standartizacijos sistemą.

Vykdant standartizaciją tarptautiniu, regioniniu ir nacionaliniu lygiu siekiama, kad skirtingais lygmenimis vienu metu tiems patiems standartizacijos objektams tuo pačiu aspektu nebūtų rengiami standartai ar kiti leidiniai, todėl pirmenybė (standartų rengimo prasme) teikiama tarptautinei ir Europos standartizacijai, tarptautiniai ar Europos standartai perimami Lietuvos standartų  LST 0-5-1 ir LST 0-5-2 nustatyta tvarka, perimti standartai identifikuojami iš santrumpos, kurią sudaro „LST“ bei perimamo tarptautinio ar Europos standarto ar kito leidinio santrumpa ir atitinkamas numeris (Standartizacijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalis).

Vienas pagrindinių nacionalinės standartizacijos principų yra savanoriškas standartų taikymas – vadovaujantis Standartizacijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos standartai ir kiti leidiniai taikomi savanoriškai, išskyrus atvejus, kai teisės aktuose pateikta išskirtinė nuoroda į standartus ir kitus leidinius. Jei teisės akte ar teisės aktu patvirtintame dokumente, reglamentuojančiame tam tikrą sritį, pateikiama nuoroda į tarptautinį, regioninį ar nacionalinį standartą, tai tokio standarto taikymas tampa privalomas visiems subjektams, kurių teises ir pareigas reguliuoja atitinkamas teisės aktas. Svarbu pažymėti, kad Lietuvoje taikomi standartai, taigi ir tarptautiniai, Europos ir kiti regioniniai ar užsienio valstybių standartai ir kiti leidiniai, negali prieštarauti Lietuvos Respublikos teisės aktams (Standartizacijos įstatymo 7 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl tarptautinių standartų LST EN 867-5, LST EN ISO 11140-1 ir LST EN ISO 11140-4 taikymo vertinant kasatoriaus pasiūlymą, pateiktą cheminių indikatorių sterilizacijos procesų kontrolei viešajam pirkimui. Kasatorius teigia, kad perkančioji organizacija, vertindama jo pasiūlymo atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, nepagrįstai vadovavosi netinkamai tarptautinius standartus LST EN 867-5 ir LST EN ISO 11140-1 į nacionalinę teisę perkėlusios Lietuvos higienos normos HN 47-1:2010 nuostatomis, o ne viršenybę prieš nacionalinius teisės aktus turinčiais tarptautiniais standartais.

Lietuvos higienos normos HN 47-1:2010 109 punkte, aprašant reikalavimus cheminiams indikatoriams, pateikiamos nuorodos į atitinkamus tarptautinius sterilizatorių ir sterilizacijos standartus, ir tai leidžia daryti išvadą, kad higienos norma įtvirtina tarptautinių standartų taikytinumą bei jų privalomumą sprendžiant dėl cheminių indikatorių tinkamumo atskiroms sterilizavimo procedūroms vykdyti. Kartu toks teisinis reguliavimas įpareigoja Lietuvos higienos normos HN 47-1:2010 nuostatas aiškinti ir taikyti joje nurodytų perimtų tarptautinių sterilizatorių ir sterilizacijos standartų reikalavimų kontekste, pagal standartų nuostatų reikšmę ir prasmę. Sveikatos priežiūros įstaigos ir kiti Lietuvos higienos normos HN 47-1:2010 2 punkte nurodyti subjektai, kuriems ji taikytina, privalo laikytis higienos normoje, inter alia joje nurodytuose tarptautiniuose standartuose, įtvirtintų sveikatos priežiūros įstaigų infekcijų kontrolės reikalavimų tiek vykdant sterilizacijos procesus, tiek įsigyjant priemones, būtinas jiems atlikti. Nustatydama techninius reikalavimus (specifikacijas) pirkimo objektui, perkančioji organizacija nurodė, kad perkami cheminiai indikatoriai sterilizacijos procesų kontrolei turi atitikti tarptautinių standartų LST EN 867-5, LST EN ISO 11140-1, LST EN ISO 11140-4, EN ISO 17665-1:2006 reikalavimus. Toks perkamų prekių apibūdinimas, aiškinant jį kartu su Lietuvos higienos normos HN 47-1:2010 reikalavimais, įpareigoja perkančiąją organizaciją pirkimui gautus pasiūlymus vertinti pagal nurodytų standartų reikalavimus (Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 7 dalis).

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad perkančioji organizacija kasatoriaus pasiūlymą atmetė vadovaudamasi pirkimo dokumentuose nustatytais reikalavimais; atmetimo priežastis nurodė 2011 m. rugpjūčio 12 d. pranešime kasatoriui (T. 1, b. l. 30); atsakydama į kasatoriaus  2011 m. rugpjūčio 18 d. pretenziją, 2011 m. rugpjūčio 25 d. rašte paaiškino, kad Lietuvos higienos norma HN 47-1:2010 yra techninėje specifikacijoje nurodytų reikalavimų nustatymo šaltinis (T. 1, b. l. 33).

Įvertinusi teismų procesinius sprendimus, vadovaudamasi pirmiau nutartyje pateiktais išaiškinimais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai pagrįstai sprendė, jog, nustatydama reikalavimus pirkimo objektui, perkančioji organizacija tinkamai vadovavosi Lietuvos higienos normos HN 47-1:2010 nuostatomis, o pasiūlymus vertino atsižvelgdama tarptautinių standartų reikalavimus, todėl kasatoriaus argumentą dėl jo pasiūlymo atmetimo dėl neatitikties Lietuvos higienos normos HN 47-1:2010 reikalavimams atmeta kaip nepagrįstą.

 

Dėl kasatoriaus pasiūlymo atitikties pirkimo dokumentų reikalavimams

 

Kasaciniame skunde nurodoma, kad kasatoriaus pasiūlymas buvo atmestas dėl perkančiosios organizacijos atlikto netinkamo tarptautinių standartų nuostatų aiškinimo. Kasatoriaus nuomone, perkančioji organizacija netinkamai (siaurinamai) aiškino tarptautinio standarto LST EN ISO 11140-1 reikalavimus 2 klasės indikatoriams, siūlomą sistemą Helix Test system 3,5 min. nepagrįstai pripažindama neatitinkančia techninės specifikacijos reikalavimų. Kasatoriaus teigimu, prietaisas su bet kurios klasės (1, 3, 4, 5 arba 6) indikatorine juostele (Helix Test system 3,5 min. naudojama juostelė atitinka reikalavimus 6 klasės indikatoriams) abu kartu yra 2 klasės indikatorius.

Pirkimo dokumentų I priedo 1.1.2 punkte nustatytas reikalavimas, kad sterilizuojamo krovinio įkrovos patikros sistemą turi sudaryti specialus prietaisas (atitinkantis LST EN 867-5 reikalavimus), imituojantis blogiausias sterilizacijos sąlygas sterilizatoriaus kameroje, ir 2 klasės cheminis indikatorius (atitinkantis LST EN ISO 11140-1 standarto reikalavimus); 1.3.1.2 punkte nurodyta, kad Bowie Dick testą ir tuščiavidurių medicinos prietaisų testą turi sudaryti specialus patikros prietaisas ir cheminis 2 klasės indikatorius. Perkančioji organizacija kasatoriaus pasiūlymą atmetė ir teismai šiam sprendimui pritarė atsižvelgdami į tai, kad buvo pasiūlyta Helix Test system 3,5 min. sistema, kurioje naudojamas 6, o ne 2 klasės indikatorius. Atsižvelgiant į kilusį ginčą, byloje spręstinas klausimas dėl 2 klasės indikatoriaus sampratos aiškinimo pagal LST EN ISO 11140-1 standartą.

LST EN ISO 11140-1 standarto 3.5 punkte įtvirtintą indikatoriaus apibrėž paaiškina informacinis E priedas „Indikatoriaus sudedamųjų dalių ryšiai“, pagal kurį aišku, kad indikatoriumi vadinamas ne tik indikatoriaus reagento ir pagrindo derinys (angl. combination of the indicator agent and its substrate), kokie yra 1, 3, 4, 5 arba 6 klasės indikatoriai, bet ir indikatoriaus sistemos ir specialios tiriamosios įkrovos derinys (angl. indicator system in combination with a specific test load) (koks yra 2 klasės specialiųjų tyrimų indikatorius). Šią schemą aiškinant kartu su LST EN ISO 11140-1 standarto 4.2 – 4.7 punktuose nurodytomis indikatorių apibrėžtimis, kitomis LST EN ISO 11140 standarto dalimis (LST EN ISO 11140-3 Sveikatos priežiūros gaminių sterilizavimas. Cheminiai indikatoriai. 3 dalis. 2 klasės indikatorių sistemos, naudojamos garų skverbimuisi tirti Bowie ir Dick metodu; LST EN ISO 11140-4 Sveikatos priežiūros gaminių sterilizavimas. Cheminiai indikatoriai. 4 dalis. Garų skverbimosi aptikimo 2 klasės indikatoriai, naudojami kaip Bowie ir Dick tyrimo alternatyva), matyti, kad kiekvienos klasės indikatorių apibrėžtis ir jų paskirtis yra kita, todėl kasatoriaus siūlomas prietaisas, turintis juostelę su 6 klasės indikatoriumi nėra 2 klasės indikatorius (kaip indikatoriaus sistemos ir specialios tiriamosios įkrovos derinys) LST EN ISO 11140-1 prasme; 2 klasės indikatorių sudaranti indikatoriaus sistema, priešingai nei teigia kasatorius, negali būti bet kurios klasės indikatorius (2 klasės indikatoriaus sistemai taikomi specialūs, atskiruose standartuose nustatyti reikalavimai). Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus pirkimui pasiūlyta Helix Test system 3,5 min. sistema nėra 2 klasės indikatorius (toks, kaip jį apibūdina LST EN ISO 11140-1 standartas ir kaip reikalaujama pirkimo objekto techninėje specifikacijoje). Dėl to kasatoriaus pasiūlymas galėtų būti neatmestas tik tuo atveju, jei būtų nuspręsta, jog siūloma sistema yra lygiavertė siekiamai įsigyti prekei (Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad įrodyti siūlomos prekės lygiavertiškumą yra tiekėjo pareiga.

Siekdamas įrodyti, kad Helix Test system 3,5 min. sistemos funkcinė paskirtis atitinka pirkimo dokumentų reikalavimus, kasatorius pateikė prekės gamintojo Interser 2010 m. balandžio 7 d. atitikties deklaraciją, kurioje deklaruojama, jog produktas atitinka Europos Tarybos direktyvos Nr. 93/42 „Medicinos gaminiai“ sąlygas, pakoreguotas Europos Tarybos direktyvoje Nr. 2007/47/EC; teigiama, kad priemonė gali būti naudojama kaip Bowie Dick testas, taip pat kaip krovinio su kiaurymėmis testas.

Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 7 dalį gamintojo techniniai dokumentai laikytini priemone, kuria tiekėjas gali įrodinėti savo siūlomos prekės atitik (ar jos lygiavertiškumą) pirkimo dokumentų reikalavimams. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši teisės norma neįtvirtina gamintojo dokumentų absoliutumo ar prima facie įrodymo statuso, todėl perkančioji organizacija (o kilus ginčui – teismas) gamintojo dokumentus privalo įvertinti visų turimų dokumentų (duomenų) kontekste.

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad cheminiai indikatoriai nėra medicinos prietaisai, todėl nepatenka į Europos Tarybos direktyvos Nr. 93/42 „Medicinos gaminiai“, kurios objektas –  medicinos prietaisai ir jų priedai, reguliavimo sritį. Pirkimo dokumentuose nurodyta, kad įkrovos kontrolės įrenginys turi būti pritaikytas dviem skirtingiems ciklams (skiriasi sterilizavimo temperatūra ir trukmė: 121° C – 15 min. ir 134° C – 4 min.), gamintojo Interser  2010 m. balandžio 7 d. atitikties deklaracijoje nurodyta sterilizacijos trukmė –  3,5 min. negali būti tokia pat esant skirtingiems 121° C ir 134° C temperatūros režimams. Minėta, LST EN ISO 11140-1 standartas 2 klasės indikatorių apibrėžia kaip specialiųjų tyrimų indikatorių, naudojamą atitinkamuose sterilizatorių ar sterilizacijos standartuose nustatyta tvarka. Kasatoriaus siūlomas 6 klasės indikatorius standarte apibrėžiamas kaip ciklo patikros indikatorius, skirtas reaguoti į visus esminius nustatytų sterilizavimo procesų kintamuosius, t. y naudojamas konkretiems, specifiniams ciklams su gamintojo nustatytais proceso kintamaisiais. Taigi šių indikatorių paskirtis nesutampa, jie naudojami kontroliuoti skirtingus sterilizavimo procesus. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasatoriaus siūlomas gaminys nėra lygiavertis tam, kurį siekia įsigyti perkančioji organizacija.

 

Dėl proceso normų, reglamentuojančių pasirengimą nagrinėti teismo posėdyje viešųjų pirkimų bylas, taikymo

 

Pasirengimo bylų nagrinėjimui teisme stadijos paskirtis – galutinai suformuluoti ieškinio dalyką, išsiaiškinti šalių nuomonę dėl įrodymų, sudaryti sąlygas, kad byla būtų išnagrinėta jau pirmame teismo posėdyje.

Pasirengimą bylų nagrinėjimui teisme reglamentuoja CPK XIV skyriaus pirmasis skirsnis. Pradiniai teismo veiksmai, priėmus ieškinį, nustatyti CPK 225 straipsnyje. Pagal nurodyto straipsnio 7 punktą, atlikus šio straipsnio 16 punktuose nurodytus konkrečioje byloje reikalingus veiksmus ir gavus atsakovo bei trečiųjų asmenų atsiliepimus į ieškinį ar pasibaigus jų pateikimo terminui, parenkamas pasirengimo nagrinėti bylą teisme būdas – parengiamojo teismo posėdžio ar paruošiamųjų dokumentų būdu. Tais atvejais, kai teismas mano, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nereikalingi, priima CPK 232 straipsnyje nurodytą nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Tai reiškia, kad tam tikrais atvejais gali būti neskiriamas nei parengiamasis teismo posėdis, nei taikomas pasirengimas paruošiamųjų dokumentų būdu.

Viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo ypatumai nustatyti CPK XXI1 skyriuje. Šio skyriaus 4231 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad viešųjų pirkimų bylas teismas nagrinėja pagal bendrąsias šiame kodekse nustatytas bylų nagrinėjimo taisykles, atsižvelgdamas į šiame skyriuje ar kituose įstatymuose nustatytas taisykles. Šios kategorijos bylų pasirengimo nagrinėti teismo posėdyje ypatumus nustato CPK 4236 straipsnis. Pagal šio straipsnio 2 dalį pasirengimas nagrinėti bylą paprastai vyksta paruošiamųjų dokumentų būdu; išimtiniais atvejais gali būti taikomas kitas – parengiamojo teismo posėdžio būdas, skiriant ne daugiau kaip vieną posėdį, jeigu taip bus greičiau ir išsamiau pasirengta nagrinėti bylą. Sisteminis CPK  225 straipsnio 7 punkto, 4231 straipsnio 1 dalies ir  4236 straipsnio 2 dalies aiškinimas suponuoja išvadą, kad įstatyme nustatytas prioritetinis pasirengimo nagrinėti teismo posėdyje viešųjų pirkimų bylas būdas – paruošiamųjų dokumentų; kitas būdas – parengiamasis teismo posėdis leidžiamas tik išimtiniais atvejais; tam tikrais atvejais, kai gavus atsiliepimą į ieškinį teismo manymu papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nereikalingi, byla gali būti iš karto skiriama nagrinėti teismo posėdyje. Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų byloms privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, pateikiant pretenziją perkančiajai organizacijai (CPK 4232 straipsnio 1 dalis, Viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio 2 dalis). Ginčo sprendimo ne teismo tvarka išsamumas gali būti vienas veiksnių, lemiančių teismo sprendimą, kad pasirengimo nagrinėti bylą stadija nebūtina. Kiekvienu atveju dėl pasirengimo būdo sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes. Pagrindinis kriterijus, sprendžiant dėl galimumo taikyti išimtį (skirti parengiamąjį teismo posėdį arba iš karto skirti teismo posėdį) – ar taip bus garantuotas pasirengimo greitumas ir jo išsamumas. Greitas ir išsamus pasirengimas nagrinėti bylą teismo posėdyje lemia viso teismo proceso operatyvumą ir reiškia tinkamą proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo (CPK 7 straipsnis) įgyvendinimą bei atitinka vieną civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Proceso operatyvumas viešųjų pirkimų bylose itin aktualus, nes ilgos ginčų nagrinėjimo procedūros gali turėti neigiamą įtaką ūkio subjektų veiklai. Dėl to CPK nustatytos papildomos procesinės priemonės viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimui spartinti: procesinių dokumentų įteikimas tik elektroninėmis ryšių priemonėmis, išskyrus atvejus, kai tam nėra techninių galimybių, galimas pranešimas apie atliekamus procesinius veiksmus telefonu (CPK 4231 straipsnio 3 dalis); viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka (CPK 4231 straipsnio 4 dalis); ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas tik tais atvejais, kai tie trūkumai negali būti pašalinti pasirengimo bylą nagrinėti teisme metu (4234 straipsnio 2 dalis); procesinių veiksmų koncentruotumas, nustatant trumpus atsiliepimo į ieškinį pateikimo, pasirengimo nagrinėti bylą ir bylos išnagrinėjimo, apeliacinio ir kasacinio skundų padavimo terminus (CPK 4235 straipsnio 1 dalis, 4236 straipsnio 1 dalis, 4238 straipsnio 4 dalis, 4239 straipsnio 1 dalis, 42310 straipsnis). Vis dėlto spartaus viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo poreikiu negali būti pateisinamas viešųjų pirkimų principų, įtvirtintų Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje, veiksmingumo principo, išplaukiančio iš Viešųjų pirkimų įstatymo V skyriaus nuostatų, ar civilinio proceso kitų principų (CPK 5-19 straipsniai) paneigimas bei proceso šalių teisių ribojimas. Viešųjų pirkimų, kaip ir kitose bylose, privalu siekti proceso koncentruotumo ir kitų principų (dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir kt.) pusiausvyros, garantuoti teisę būti išklausytam. Kiek įmanoma greitesnio bylos išnagrinėjimo siekis turi būti derinamas su  pagrindiniu proceso tikslu – teisingai išspręsti šalių ginčą. Į šiuos principų derinimo reikalavimus turi būti atsižvelgiama ir tais atvejais, kai sprendžiama, ar teismas, pasirengdamas nagrinėti teismo posėdyje viešųjų pirkimų bylą, tinkamai naudojosi diskrecijos teise parinkti tam tikrą pasirengimo būdą arba pripažindamas jį nebūtinu.  

Nagrinėjamu atveju teismas, gavęs atsakovo – perkančiosios organizacijos – atsiliepimą  į ieškinį, nusprendė bylą iš karto skirti nagrinėti teismo posėdyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK XXI1 skyrius, nustatantis viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo ypatumus, ir CPK 225 straipsnio 7 punkto nuostata, jog tais atvejais, kai teismas mano, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nereikalingi, priima CPK 232 straipsnyje nurodytą nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, priimti 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480 ir įsigaliojo 2011 m. spalio 1 d. Pagal CPK  3 straipsnio 8 dalį civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo ar teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Ieškovas į teismą kreipėsi 2011 m. rugsėjo 19 d., atsakovo atsiliepimas į ieškinį gautas 2011 m. spalio 18 d., vadinasi, bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje metu prieš tai aptartos nuostatos galiojo.

Kasatorius nurodo, kad, netaikant pasirengimo nagrinėti bylą teismo posėdyje stadijos, buvo pažeistos jo teisės: atimta teisė reikšti atsikirtimus į atsiliepime išdėstytus argumentus ir teikti  su tuo susijusius įrodymus. Teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su kasatoriumi, kad poreikis teikti naujus įrodymus atsirado, susipažinus su atsakovo atsiliepimu į ieškinį, ir kad jis nebeturėjo galimybės šiuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui, pažymi, jog šiuos pažeidimus ištaisė apeliacinės instancijos teismas. Kasatorius tuos pačius argumentus dėl jo procesinių teisių suvaržymo buvo nurodęs ir apeliacinės instancijos teismui, kartu pateikdamas ir atsikirtimus bei įrodymus, kurių, jo teigimu, neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui. Civilinio proceso įstatymai nustato, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek teisiniu, tiek faktiniu pagrindu (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Naujai teikiami įrodymai apeliacinėje instancijoje buvo priimti ir tiriami, teismas bylą nagrinėjo, vertindamas apeliaciniame skunde išdėstytą argumentaciją. Dėl to nagrinėjamu atveju naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą dėl, kasatoriaus manymu, pirmosios instancijos teismo padarytų proceso pažeidimų, susijusių su pasirengimo nagrinėti bylą teismo posėdyje stadija, nėra pagrindo (CPK 340 straipsnio 5 dalis, 329 straipsnio 1 dalis).

 

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

 

Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismui teikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau jis nebuvo tenkintas. 

CPK 4231 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad viešųjų pirkimų bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Išimtiniais atvejais teismas, manydamas, kad tai būtina, gali nuspręsti viešųjų pirkimų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šalys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi, įstatymu nustatyta  teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl viešųjų pirkimų bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ir ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti viešųjų pirkimų bylą  žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Kasatorius šios bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka poreikį grindžia tuo, kad byla sudėtinga ir todėl tik tiesiogiai perkančiajai organizacijai ir tiekėjams, kaip atitinkamos srities specialistams, teikiant paaiškinimus teismo posėdyje, gali būti atskleista bylos esmė ir priimtas teisingas sprendimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks išimtinio bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka prašymo pagrindimas nepakankamas, ir bylą nagrinėję teismai pagrįstai prašymo netenkino.

Kasatorius taip pat teikia prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka kasacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija dėl prieš tai išdėstytų argumentų šio prašymo netenkina (CPK 4231 straipsnio 1, 4 dalys, 356 straipsnio 2 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Byloje nustatyta, kad atsakovas VšĮ Marijampolės ligoninė, pateikęs atsiliepimą į kasacinį skundą, turėjo 2000 Lt išlaidų, sumokėtų už advokato pagalbą. Atsakovas prašo šias išlaidas priteisti iš ieškovo. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, šių išlaidų atlyginimas mažintinas iki 1700 Lt (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 65,05 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus (ieškovas) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui VšĮ Marijampolės ligoninei (j. a. k. 165803154) iš ieškovo UAB „Deraimas“ (j. a. k. 163225424) 1700 (vieną tūkstantį septynis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Deraimas“ (j. a. k. 163225424) 65,05 Lt (šešiasdešimt penkis Lt 5 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                      Egidijus Baranauskas

                                                                      Birutė Janavičiūtė

              Sigita Rudėnaitė


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 3 str. Bylų nagrinėjimas pagal galiojančią teisę
  • CPK 263 str. Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas
  • CPK 225 str. Teismo veiksmai priėmus ieškinį
  • CPK 227 str. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu
  • CPK 42 str. Šalių teisės ir pareigos
  • CPK 135 str. Ieškinio turinys
  • CPK 226 str. Šalių ir trečiųjų asmenų pareigos pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu
  • CPK 7 str. Proceso koncentracija ir ekonomiškumas
  • CPK 2 str. Civilinio proceso tikslai
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 340 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių peržiūrėjimas kasacine tvarka
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas