Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-10-02][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-271-916-2019].docx
Bylos nr.: e3K-3-271-916/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB ,,Maniakai" 110889086 atsakovas
DELFI,UAB 125483974 trečiasis asmuo
Kategorijos:
6.1. Bylos dėl fizinio asmens garbės ir orumo gynimo
3.1. Bendrosios nuostatos.
3.1.1. Civilinio proceso įstatymai, jų aiškinimas ir taikymas
3.3.1. Apeliacinis procesas
3.1.1.2. Civilinio proceso principai
3. CIVILINIS PROCESAS
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
6. BYLOS DĖL ASMENŲ NETURTINIŲ TEISIŲ IR INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS
3.1.1.2.11. Rungimosi principas
3.3.1.11. Naujų įrodymų ir motyvų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimai
3.1.1.2.16. Šalių procesinio lygiateisiškumo principas

?PASTABA: D

Civilinė byla Nr. e3K-3-271-916/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06012-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.11; 3.1.1.2.16; 3.3.1.11

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. spalio 2 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Andžej Maciejevski ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. N. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. N. ieškinį atsakovams M. M., G. M., uždarajai akcinei bendrovei „Maniakai“, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Delfi“, dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės, žeminančiais asmens garbę ir orumą bei įpareigojimo tokius duomenis paneigti.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių proceso šalių lygiateisiškumo, rungimosi, teisės būti išklausytam principus, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas prašė teismo:

2.1.                      pripažinti, kad 2017 m. sausio 2 d. 15.20 val. UAB „Delfi“ valdomame naujienų portale www.delfi.lt, rubrikoje „Verslas / Naujienos“ paskelbtame žurnalisto M. Ž. straipsnyje „Lietuvos turtingųjų kova tęsiasi: susikirto dėl uždirbtų milijonų“ atsakovų M.  M., UAB „Maniakai“ bendrais veiksmais paskleisti teiginiai neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą:

2.1.1.                      „<...> VP įmonės galimai naudotos visų akcininkų pinigų išvedimui į asmenines N. N. sąskaitas, nesumokant mokesčių Lietuvoje ir pasisavinant kitų akcininkų turtą“;

2.1.2.                      „Viena iš tokiose operacijose panaudotų įmonių – Olandijoje registruota „TAF Asset 11 B.V.“, per kurią, po sudėtingų sandorių, galimai išplauta daugiau nei 20 mln. Eur akcininkų turto ir nuslėpta bent 3 mln. eurų mokesčių Lietuvos biudžetui <... > “;

2.1.3.                      „<...> pagrindinis tikslas buvo pasiimti VP įmonių pelną, nesumokant mokesčių Lietuvoje. Akivaizdu, kad ne tik mes, bet ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą“;

2.2.                      įpareigoti UAB „Delfi“ ir atsakovą M. M. savo sąskaita per 5 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius ir ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis adekvačioje paskelbtam straipsniui „Lietuvos turtingųjų kova tęsiasi: susikirto dėl uždirbtų milijonų“ vietoje, t. y. naujienų portale www.delfi.lt, rubrikoje „Verslas / Naujienos“, paskelbiant tokio turinio paneigimą: „PANEIGIMAS. Vilniaus miesto apylinkės teismo nustatyta, kad 2017 m. sausio 2 d. 15.20 val. UAB „Delfi“ valdomame naujienų portale www.delfi.lt, rubrikoje „Verslas / Naujienos“ paskelbtame žurnalisto M. Ž. straipsnyje „Lietuvos turtingųjų kova tęsiasi: susikirto dėl uždirbtų milijonų“ M. M., UAB „Delfi“ ir UAB „Maniakai“ bendrais veiksmais paskleisti teiginiai: „<...> VP įmonės galimai naudotos visų akcininkų pinigų išvedimui į asmenines N. N. sąskaitas, nesumokant mokesčių Lietuvoje ir pasisavinant kitų akcininkų turtą“; „Viena iš tokiose operacijose panaudotų įmonių – Olandijoje registruota „TAF Asset 11 B.V.“, per kurią, po sudėtingų sandorių, galimai išplauta daugiau nei 20 mln. Eur akcininkų turto ir nuslėpta bent 3 mln. eurų mokesčių Lietuvos biudžetui <...>“; „<...> pagrindinis tikslas buvo pasiimti VP įmonių pelną, nesumokant mokesčių Lietuvoje. Akivaizdu, kad ne tik mes, bet ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą“ neatitinka tikrovės ir žemina N. N. garbę ir orumą“;

2.3.                      pripažinti, kad 2017 m. sausio 2 d. 15.20 val. UAB „Delfi“ valdomame naujienų portale www.delfi.lt, rubrikoje „Verslas / Naujienos“ paskelbtame žurnalisto M. Ž. straipsnyje „Lietuvos turtingųjų kova tęsiasi: susikirto dėl uždirbtų milijonų“ atsakovų G. M., UAB „Maniakai“ bendrais veiksmais paskleistas teiginys „<...> buvo pavogti pinigai, tiek iš akcininkų, tiek iš valstybės“ neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą;

2.4.                      įpareigoti atsakovą G. M. ir UAB „Delfi“ savo sąskaita per 5 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius ir N. N. garbę ir orumą žeminančius duomenis adekvačioje paskelbtam straipsniui „Lietuvos turtingųjų kova tęsiasi: susikirto dėl uždirbtų milijonų“ vietoje, t. y. naujienų portale www.delfi.lt, rubrikoje „Verslas / Naujienos“, paskelbiant tokio turinio paneigimą: „PANEIGIMAS. Vilniaus miesto apylinkės teismo nustatyta, kad 2017 m. sausio 2 d. 15.20 val. UAB „Delfi“ valdomame naujienų portale www.delfi.lt, rubrikoje „Verslas / Naujienos“ paskelbtame žurnalisto M. Ž. straipsnyje „Lietuvos turtingųjų kova tęsiasi: susikirto dėl uždirbtų milijonų“ G. M. paskleistas teiginys „<...> buvo pavogti pinigai, tiek iš akcininkų, tiek iš valstybės“ neatitinka tikrovės ir žemina N. N. garbę ir orumą“.

3.       Ieškovas nurodė, kad atsakovai M. M. ir G. M. bendrais veiksmais viešai paskelbė tikrovės neatitinkančius ir ieškovo garbę ir orumą žeminančius ginčo teiginius.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir:

4.1.                      atmetė ieškovo reikalavimus atsakovei UAB „Maniakai“;

4.2.                      iš dalies patenkino ieškovo reikalavimus atsakovui M. M. ir pripažino, kad 2017 m. sausio 2 d. 15.20 val. UAB „Delfi“ valdomame naujienų portale www.delfi.lt, rubrikoje „Verslas / Naujienos“ paskelbtame žurnalisto M. Ž. straipsnyje „Lietuvos turtingųjų kova tęsiasi: susikirto dėl uždirbtų milijonų“ atsakovo M. M. paskleistas teiginys „<...> Akivaizdu, kad ne tik mes, bet ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą“ neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą;

4.3.                       įpareigojo atsakovą M. M. savo sąskaita per 5 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius ir ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis, adekvačioje paskelbtam straipsniui „Lietuvos turtingųjų kova tęsiasi: susikirto dėl uždirbtų milijonų“ vietoje, t. y. naujienų portale www.delfi.lt, rubrikoje „Verslas / Naujienos“, paskelbiant tokio turinio paneigimą: „PANEIGIMAS. Teismo sprendimu nustatyta, kad 2017 m. sausio 2 d. 15.20 val. UAB „Delfi“ valdomame naujienų portale www.delfi.lt, rubrikoje „Verslas / Naujienos“ paskelbtame žurnalisto M. Ž. straipsnyje „Lietuvos turtingųjų kova tęsiasi: susikirto dėl uždirbtų milijonų“ M. M. paskleistas teiginys – „Akivaizdu, kad ne tik mes, bet ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą“ neatitinka tikrovės ir žemina N. N. garbę ir orumą“;

4.4.                      patenkino ieškovo reikalavimus atsakovui G. M. ir pripažino, kad 2017 m. sausio 2 d. 15.20 val. UAB „Delfi“ valdomame naujienų portale www.delfi.lt, rubrikoje „Verslas / Naujienos“ paskelbtame žurnalisto M. Ž. straipsnyje „Lietuvos turtingųjų kova tęsiasi: susikirto dėl uždirbtų milijonų“ atsakovo G. M. paskleistas teiginys „<...> buvo pavogti pinigai, tiek iš akcininkų, tiek iš valstybės“ neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą;

4.5.                      įpareigojo atsakovą G. M. savo sąskaita per 5 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius ir ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis adekvačioje paskelbtam straipsniui „Lietuvos turtingųjų kova tęsiasi: susikirto dėl uždirbtų milijonų“ vietoje, t. y. naujienų portale www.delfi.lt, rubrikoje „Verslas / Naujienos“, paskelbiant tokio turinio paneigimą: „PANEIGIMAS. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nuspręsta, kad 2017 m. sausio 2 d. 15.20 val. UAB „Delfi“ valdomame naujienų portale www.delfi.lt, rubrikoje „Verslas / Naujienos“ paskelbtame žurnalisto M. Ž. straipsnyje „Lietuvos turtingųjų kova tęsiasi: susikirto dėl uždirbtų milijonų“ G. M. paskleistas teiginys „<...> buvo pavogti pinigai, tiek iš akcininkų, tiek iš valstybės“ neatitinka tikrovės ir žemina N. N. garbę ir orumą“.

5.       Teismas nurodė, kad ieškovas ir atsakovai yra viešieji asmenys. Teismas sprendė, kad atsakovai, turėdami informaciją, jog „TAF“ įsigijo „Emir“ obligacijų, įvertinę, kad „Emir“ neturi ar gali neturėti lėšų atsiskaityti su „TAF“ artimiausiu metu, ką patvirtina aptartas „TAF“ balansas, bei įvertinę, kad „TAF“ paskolinti pinigai per eilę sandorių atsidūrė ieškovo sąskaitoje, galėjo susidaryti nuomonę, jog dėl ieškovo veiksmų „TAF“ akcininkai galėjo patirti nuostolių. Teismas sprendė, kad atsakovų nuomonė dėl „TAF“ akcininkų lėšų patekimo į ieškovo sąskaitą ir dėl to galimo „TAF“ akcininkų nuostolių atsiradimo turėjo faktinį pagrindą. Teismas nurodė, kad vidutinis statistinis informacijos gavėjas galėjo suprasti, jog straipsnyje pateikiami ne faktai apie įvykius, bet dvi viena kitai priešingos nuomonės.

6.       Teismas įvertino, jog atsakovo M. M. pirmasis ir antrasis teiginiai, trečiojo teiginio pirmas sakinys yra nuomonė ir nežemina ieškovo garbės ir orumo. Teismas sprendė, kad atsakovo M. M. trečiojo teiginio antrasis sakinys: „Akivaizdu, kad ne tik mes, bet ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą“, neatitinka tikrovės bei žemina ieškovo garbę ir orumą.

7.       Teismas atmetė atsakovo G. M. argumentus, kad jo ištartas teiginys buvo pasakytas teismo posėdžio metu, todėl jis nėra atsakingas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 9 dalį. Teismas sprendė, kad atsakovas G. M. paskleidė žinią (duomenis), jog ieškovo veiksmais (sandoriais) „buvo pavogti pinigai, tiek iš akcininkų, tiek iš valstybės“, kuri neatitinka tikrovės, žemina ieškovo garbę ir orumą.

8.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo ir atsakovų apeliacinius skundus, 2019 m. vasario 18 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir ieškinį atmetė.

9.       Kolegija nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi išsprendė atsakovų prašymus apeliacinės instancijos teismui: pridėjo naujus įrodymus, netenkino atsakovo M. M. prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, išsiuntė pridėtus dokumentus susipažinti kitoms proceso šalims ir paskyrė kitą bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka datą – 2019 m. sausio 17 d. 9 val. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 17 d. bylą išnagrinėjo ir sprendimo (nutarties) priėmimą bei paskelbimą atidėjo 2019 m. vasario 18 d. 16 val. Bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka šalys savo prašymus bei argumentus išdėsto teismui raštu iki teismo posėdžio pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-313/2016). Bylos rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėjimo pradžia laikytina 2019 m. sausio 17 d. 9 val. Kolegija, susipažinusi su apeliacinės instancijos teismui šalių po bylos išnagrinėjimo iš esmės pradžios pateiktų dokumentų turiniu, sprendė, jog pateiktuose dokumentuose nenurodomos naujos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės sprendžiant bylą apeliacine tvarka, todėl po bylos nagrinėjimo pradžios šalių pateiktų procesinių dokumentų nevertino ir grąžino juos pateikusiems asmenims: 1) 2019 m. sausio 17 d. 18 val. 1 min. 48 sek. gautą ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; 2) 2019 m. sausio 17 d. 22 val. 40 min. 20 sek. gautą ieškovo prašymą dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo; 3) 2019 m. vasario 4 d. gautą atsakovo M. M. atsiliepimą į ieškovo 2019 m. sausio 17 d. prašymą dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo ir papildomų įrodymų pridėjimo; 4) 2019 m. vasario 14 d. gautus ieškovo paaiškinimus, atsikertant į atsakovo M. M. 2019 m. vasario 4 d. atsiliepimą.  

10.       Kolegija išnagrinėjo šalių prašymus, paduotus iki bylos nagrinėjimo pradžios: 1) 2018 m. gruodžio 19 d. gautą ieškovo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, paskiriant kitą teismo posėdį ne anksčiau kaip 2019 m. kovo 18 d.; 2) 2019 m. sausio 16 d. gautą atsakovo M. M. prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 3) 2019 m. sausio 16 d. gautą ieškovo prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

11.       Kolegija atmetė ieškovo ir atsakovo M. M. prašymus bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, spręsdama, kad tinkamas skundžiamo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso tvarka.

12.       Kolegija atmetė ieškovo prašymą atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą, paskiriant kitą teismo posėdį ne anksčiau nei 2019 m. kovo 18 d. Ieškovas šį savo prašymą grindė tuo, kad jo atstovai P. Š. ir advokatė K. Č. apie visus įvykius apeliaciniame procese, įskaitant atsakovų prašymus dėl naujų įrodymų pridėjimo, naujai į bylą teiktus paaiškinimus, prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo, teisėjų kolegijos pasikeitimo faktą ir jų motyvus, sužinojo dėl nuo ieškovo atstovų nepriklausiusių priežasčių tik po to, kai buvo priimta ir paskelbta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis. Dėl ieškovo atstovams nežinomų priežasčių, atidarius elektroninę bylą, nebuvo matyti naujų įvykių byloje, taip pat nebuvo pranešimų nei apie sudarytą kolegiją, nei apie paskirtą teismo posėdžio datą. Ieškovas ir jo atstovai neturėjo objektyvių galimybių reaguoti į įvykius byloje.

13.       Kolegija atkreipė dėmesį, jog, pridėjus atsakovų pateiktus įrodymus, ieškovui iki 2019 m. sausio 17 d., t. y. daugiau nei mėnesį, buvo suteikta procesinė galimybė pateikti paaiškinimus raštu. Pažymėtina, kad atsakovas M. M. specialisto dr. A. S. išvadą prašė pridėti kartu su apeliaciniu skundu, o ieškovas atsiliepime į atsakovo M. M. apeliacinį skundą išsamiai pasisakė dėl dr. A. S. išvados pridėjimo. Kolegijos vertinimu, atsikirtimai dėl atsakovo G. M. pateiktos ir teismo pridėtos prof. dr. V. K. išvados dėl teksto suvokimo galėjo būti pateikti anksčiau. Kolegija pažymėjo, kad ieškovas taip pat pateikė specialisto L. L. atliktą išvadą dėl teksto supratimo, todėl negalima teigti, jog nebuvo užtikrintas rungtyniškumo principas. Nors atsakovas M. M. pateikė Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau – ir NSGK) išvadą, tačiau pats ieškovas nurodė, kad ši išvada aktuali iš esmės tik dėl vieno joje esančio sakinio. Kolegijos vertinimu, ieškovui buvo pakankamai laiko susipažinti tiek su pačia NSGK išvada, tiek pateikti nuomonę (atsikirtimą) dėl vieno komentuotino šioje išvadoje nurodyto sakinio. Kolegija sprendė, jog ieškovui taip pat buvo sudarytos sąlygos pasisakyti ir dėl pridėtos finansinės ataskaitos bei elektroninio susirašinėjimo. Kolegija pabrėžė ir tai, jog tam tikrus komentarus apie pridėtus įrodymus ieškovas pateikė ir nagrinėjamame prašyme, tai taip pat pagrindžia aplinkybę, jog objektyvių priežasčių atidėti ar atnaujinti bylos nagrinėjimą nėra. Ieškovas nurodė, kad jo atstovai dėl techninių kliūčių negalėjo susipažinti su proceso eiga apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokie argumentai laikytini nepagrįstais. Į bylą nepateikta duomenų, kurie pagrįstų buvus technines kliūtis, trukdžiusias susipažinti su elektroninės bylos medžiaga. Byla apeliacinės instancijos teisme gauta 2018 m. vasario 21 d., ieškovui atstovavo trys atstovai: advokatė L. Meškauskienė, advokatė K. Čeredničenkaitė bei P. Š., tačiau nė vienas iš jų nuo 2018 m. vasario 21 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d. nepranešė apeliacinės instancijos teismui apie kokias nors technines kliūtis susipažinti su bylos procesu. Kolegija sprendė, jog ieškovo dėstomi argumentai, susiję su techninėmis kliūtimis, kurios trukdė susipažinti su bylos procesu bei pateiktais dokumentais, tėra deklaratyvūs teiginiai ir neįtikinama gynybos versija.

14.       Kolegija nurodė, kad 2019 m. vasario 18 d. gautas atsakovo M. M. prašymas pripažinti ieškovą piktnaudžiaujant procesu. Atsakovas prašymą iš esmės grindė tuo, kad ieškovas 2019 m. vasario 14 d., t. y. likus vienai darbo dienai iki sprendimo (nutarties) paskelbimo, teismui pateikė paaiškinimus. Kolegija nurodė, kad nenustatė aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog ieškovas piktnaudžiauja procesu. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas po bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teismui teikė įvairius prašymus, neleidžia teigti, jog ieškovas piktnaudžiauja procesu. Kolegija ieškovo po bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme pateiktus dokumentus atsisakė vertinti, todėl 2019 m. vasario 14 d. pateikto prašymo nevertino kaip piktnaudžiavimo procesu.

15.       Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovo M. M. pirmasis, antrasis teiginiai ir trečiojo teiginio pirmasis sakinys yra nuomonė, kuri nežemina ieškovo garbės ir orumo, todėl atmetė ieškovo apeliacinį skundą.

16.       Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo M. M. teiginys „<...> Akivaizdu, kad ne tik mes, bet ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą“ neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą, ir tenkino atsakovo M. M. apeliacinį skundą.

17.       Kolegija sutiko su atsakovo G. M. apeliacinio skundo argumentais, kad jo teiginys apie patirtą akcininkų bei valstybės žalą tėra subjektyvi ir hiperbolizuota nuomonė, ir tenkino atsakovo G. M. apeliacinį skundą.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

 

18.       Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 18 d. nutartį, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys atsakovui M. M., ir šią ieškinio dalį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Apeliacinės instancijos teismas netaikė pagrindinės tiek Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 ir 89 dalyse, tiek kasacinio teismo praktikoje suformuotos žinios ir nuomonės atribojimo taisyklės – galimybės teiginius patikrinti ir įrodyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2007).

18.2.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda. Šios kategorijos bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vadovaujasi taisykle, kad tuo atveju, kai paskleistus duomenis galima patikrinti, teisiškai tokie duomenys kvalifikuojami kaip žinia. Tačiau 2015 m. sausio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015, priešingai suformuotai praktikai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė, kad net ir tuo atveju, kai paskleistus duomenis galima patikrinti, jie gali būti kvalifikuojami kaip nuomonė.

18.3.                      Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad neanalizuoja ginčo teiginio gramatinių struktūrų ar galimai dirbtinai pavartotų modalinių pasakymų, kad ginčo šalys straipsnio turinį interpretuoja sau naudinga linkme, todėl bet kokia teismo teksto gramatinė ar kitokia analizė sukeltų papildomų ginčų, nevykdė kasacinio teismo praktikoje suformuotos pareigos vertinti gramatinę (lingvistinę) teiginių struktūrą bei straipsnio turinį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2007; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011; 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2011).

18.4.                      Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad vien ta aplinkybė, jog NSGK išvadose minimas „Vilniaus prekybos“ siekis galimai išvengti mokestinių prievolių, patvirtino, jog atsakovo M. M. nuomonė, nors ir po laiko, tačiau turėjo faktinį pagrindą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006; 2007 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2007). Be to, NSGK išvada yra politinio, o ne teisinio pobūdžio dokumentas, kuris iš esmės negali sukelti jokių teisinių pasekmių.

18.5.                      Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kad šios kategorijos bylose atsakovo atsakomybė negali priklausyti nuo trečiojo asmens veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas dėl viešosios informacijos skleidėjos UAB „Delfi“ veiksmų (antraštės suformulavimo, straipsnio išdėstymo, klausimo formuluočių, atsakymo teisės suteikimo) ginčo teiginius kvalifikavo kaip atsakovų nuomonę.

18.6.                      Apeliacinės instancijos teismas pažeidė rungimosi ir proceso šalių lygiateisiškumo principus, atimdamas iš ieškovo galimybę apeliaciniame procese įrodinėti savo poziciją ir ginčyti atsakovų argumentus. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui 2018 m. gruodžio 19 d. pateikė prašymą dėl šios bylos nagrinėjimo atidėjimo esant pažeistiems lygiateisiškumo ir rungimosi principams, nurodė, kad apie visus įvykius procese, įskaitant atsakovų prašymus dėl naujų įrodymų pridėjimo, naujai į bylą teiktus paaiškinimus, prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo, teisėjų kolegijos pasikeitimo faktą ir jų motyvus, sužinojo tik po to, kai visi pateikti atsakovų įrodymai buvo priimti, teismo sudėtis pasikeitusi, o teisminio nagrinėjimo data atidėta. Elektroninėje teismų sistemoje iki pat 2018 m. gruodžio 12 d., t. y. iki to momento, kai buvo išsiųstas teismo lydraštis EPP sistemoje, kaip paskutiniai įvykiai šioje byloje (paskutiniai dokumentai) buvo matyti atsakovų pateikti 2018 m. vasario 13 d. atsiliepimai į apeliacinį skundą. Tai reiškia, kad ne ieškovo atstovai nesiekė susipažinti su byla, o apeliacinės instancijos teismas nesudarė objektyvios galimybės susipažinti su pateiktais įrodymais. Taip susiklosčiusi situacija lėmė, kad ieškovo atstovai neturėjo absoliučiai jokių objektyvių galimybių reaguoti į įvykius: atsiliepti į atsakovų prašymus, pasisakyti dėl naujai teikiamų įrodymų, savo ruožtu teikti naujai atsakovų pateiktus duomenis nuginčijančius įrodymus, taip pat nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl teisėjų kolegijos sudėties ir (ar) reaguoti į atsakovo prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai civiliniame procese suponuoja, kad šalims turi būti suteikta galimybė susipažinti su visais bylos įrodymais ir atsikirsti į juos. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta teisingo bylos nagrinėjimo koncepcija nustato teisę į rungimosi procesą, kuri reiškia, kad šalys privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą. Rungimosi principo įgyvendinimas turi užtikrinti, kad asmenys, reiškiantys reikalavimus teisme, pasitikėtų tinkamu teisingumo sistemos funkcionavimu, ginčo šalys gali pagrįstai tikėtis, kad joms bus suteikta teisė pateikti paaiškinimus ar priešingus įrodymus tiems, kuriuos pateikė priešinga ginčo šalis. Apeliacinės instancijos teismas, nepaisydamas ieškovo prašymo dėl bylos atidėjimo, 2019 m. sausio 17 d. bylą išnagrinėjo. Be to, nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad po 2019 m. sausio 17 d. jokie nauji prašymai į bylą nepriimami, nevertinami ir grąžinami juos pateikusiems asmenims, 2019 m. vasario 18 d. pateiktą atsakovo M. M. prašymą priėmė ir nagrinėjo, taip pažeisdamas šalių lygiateisiškumo principą. Lygiai taip pat šalių lygiateisiškumo principą apeliacinės instancijos teismas pažeidė nurodydamas, kad vertindamas ieškovo apeliacinio skundo argumentus „neanalizuoja galimai dirbtinai panaudotų modalinių išsireiškimų“ (nutarties 41 punktas), o nutarties 56 punkte, pasisakydamas dėl G. M. apeliacinio skundo argumentų, nurodo, kad „nenustatyta, jog modalumas „mano nuomone“ buvo naudotas dirbtinai“.

18.7.                      Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 314 straipsnį, nes priėmė atsakovų apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus, kuriuos jie galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas ne tik priėmė naujus įrodymus, bet ir nesuteikė jokios galimybės ieškovui apie juos pasisakyti.

19.       Atsakovas M. M. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

19.1.                      Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo teiginiai yra pagrįsta, neįžeidi nuomonė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016; Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2017 m. sausio 9 d. sprendimą byloje Kwiecien prieš Lenkiją, peticijos Nr. 51744/99). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į šalių konfliktišką situaciją (apeliacinės instancijos teismo nutarties 44 punktas), įvertino ieškovo statusą (apeliacinės instancijos teismo nutarties 36 punktas), paties ieškovo prisidėjimą prie ginčo teiginių sklaidos ir dalyvavimą diskusijoje (apeliacinės instancijos teismo nutarties 47 punktas), taip pat ieškovo pakantumo kritikai ribas, atsižvelgiant į jo statusą visuomenėje (apeliacinės instancijos teismo nutarties 53 punktas).

19.2.                      Apeliacinės instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teiginių konstrukcijas, nagrinėjo straipsnio kontekstą, teiginių vietą straipsnyje ir nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016).

19.3.                      Kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė nutartį vadovaudamasis aplinkybėmis, kurios atsirado vėliau, nei buvo paskleisti ginčo teiginiai, nepagrįsti. Faktinį pagrindą sudarančios aplinkybės, susijusios su sandorių grandine, egzistavo atsakovo nuomonės išsakymo metu ir jas analizavo teismai. NSGK išvada apeliacinės instancijos teismo buvo vertinta kaip papildomas įrodymas visų kitų įrodymų kontekste, įrodantis atsakovo išsakytos nuomonės pagrįstumą, nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių.

19.4.                       Kasacinio skundo argumentai, kad teismas dėl atsakovo atsakomybės sprendė iš trečiojo asmens veiksmų, yra nepagrįsti. Ieškovas civilinės bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog trečiasis asmuo UAB „Delfi“ paskleidė neiškraipytus atsakovo teiginius ir po taikos sutarties sudarymo UAB „Delfi“ atsakomybės klausimo nebekėlė.

19.5.                      Apeliacinės instancijos teismas nepažeidė lygiateisiškumo principo. Net po to, kai ieškovui visi civilinėje byloje esantys dokumentai jau tapo matomi (nors nėra jokių įrodymų, kad jie nebuvo matomi anksčiau), t. y. nuo 2018 m. gruodžio 19 d. iki 2019 m. sausio 17 d., ieškovas nepateikė jokių paaiškinimų dėl byloje pateiktų atsakovo įrodymų, nors turėjo visas galimybes tą padaryti. Ieškovas tai padarė tik 2019 m. sausio 18 d., t. y. jau po to, kai byla buvo išnagrinėta iš esmės ir atidėtas teismo sprendimo paskelbimas.

20.       Atsakovas G. M. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

20.1.                      Pagal kasaciniame skunde nurodytą kasacinio teismo praktiką galimybė teiginius patikrinti (įrodyti) nėra nei vienintelis, nei lemiantis žinios ir nuomonės atribojimo kriterijus.

20.2.                      Apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad, vertindamas atsakovo išsakytą teiginį, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi prieš tai atlikta tiek paties straipsnio analize, tiek visu kontekstu (žr. apeliacinės instancijos teismo nutarties 56 punktą). Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas nevisiškai tiksliai suformulavo kai kuriuos savo teiginius (apeliacinės instancijos teismo nutarties 41 punktas), nutarties esmės nekeičia.

20.3.                      Aplinkybės, susijusios su sudarytų sandorių grandine, o ne NSGK išvada, buvo pagrindas pripažinti, kad atsakovų išsakyti teiginiai turėjo faktinį pagrindą. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje NSGK išvada paminėta tik kaip papildoma aplinkybė, patvirtinanti, jog teiginių pagrįstumą rodo ir vėlesni įvykiai, bet ne esminis argumentas.

20.4.                      Teismai nesutapatino atsakovų atsakomybės su viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo (trečiojo asmens) veiksmais. Teismai tyrė ne tik „straipsnio kontekstą“, bet ir „ginčo teiginių kontekstą“: ieškovo ir atsakovų statusą, šių asmenų nesutarimus ir jų priežastis, ieškovo atžvilgiu vykdomus tyrimus ir pan. Trečiasis asmuo atsakovų išsakytus ginčo teiginius straipsnyje perteikė taip, kaip patys atsakovai juos suvokė – kaip atsakovų nuomonę.

20.5.                      Ieškovas turėjo pakankamai laiko savo pozicijai dėl atsakovų pateiktų naujų įrodymų išreikšti ir ją iš esmės išreiškė. Pažymėtina, kad, išskyrus NSGK išvadą, apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nesirėmė jokiais atsakovų rašytiniais paaiškinimais, kitais procesiniais dokumentais ir įrodymais, į kuriuos ieškovas tariamai neturėjo galimybės atsikirsti. Ieškovas nepagrindė, kokią įtaką jo pateikti rašytiniai paaiškinimai, įrodymai, bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka būtų turėję bylos baigčiai.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl lygiateisiškumo, rungimosi ir teisės būti išklausytam principų įgyvendinimo, kai apeliacinės instancijos teismas priima naujus įrodymus

 

21.       Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis) įrodinėjimo proceso kontekste reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas ginčo šalims turi užtikrinti lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus bei juos vertinti lygiai teisingai pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013).

22.       Tinkamas civilinio proceso principų laikymasis yra pagrindas tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą. Teisės į tinkamą teismo procesą, rungimosi principai reikalauja, kad būtų užtikrintas šalių procesinis lygiateisiškumas, kiekviena šalis būtų išklausyta, teismas motyvuotų savo sprendimą (CPK 12, 17, 270 straipsniai). Teisėjo vadovavimo procesui principas įtvirtina teisėjo pareigą jam, laikantis pirmiau nurodytų principų, užtikrinti operatyvią bylos eigą, rūpintis tinkamu bylos išnagrinėjimu, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, patikslinti šalių pareigą įrodinėti, pasiūlyti pateikti įrodymus ir pagrįsti įrodinėjamas aplinkybes, pateikti klausimus šalių pozicijai byloje kylančiais klausimais išsiaiškinti (CPK 159, 179 straipsniai). Taigi vienodos šalių galimybės teikti teismui įrodymus, paaiškinimus ir argumentus dėl nagrinėjamos bylos dalyko yra vienas iš esminių šalių lygiateisiškumo, kartu – ir tinkamo teismo proceso, principo aspektų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2012).

23.       Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta teisingo bylos nagrinėjimo koncepcija, kuri užtikrina šalių lygybės principą, reikalaujantį, jog kiekvienai proceso šaliai turėtų būti suteikta pagrįsta galimybė pristatyti savo bylą sąlygomis, kuriomis ji nepatektų į daug nepalankesnę nei priešinga šalis padėtį; teisė į rungtynišką procesą, kaip viena sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių, reiškia, kad šalys privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (žr. 1997 m. vasario 18 d. sprendimo byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją, peticijos Nr. 18990/91, par. 24; 2001 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje K. S. prieš Suomiją, peticijos Nr. 29346/95, par. 21; 2014 m. kovo 3 d. sprendimo byloje Duraliyski prieš Bulgariją, peticijos Nr. 45519/06, par. 30 ir kt.). Šis principas galioja proceso šalių, nepriklausomo valstybės pareigūno (žr. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Kress prieš Prancūziją, peticijos Nr. 39594/98, par. 65, ECHR 2001-VI), nacionalinės administracijos atstovo (žr. 2000 m. kovo 3 d. sprendimo byloje Krčmar ir kiti prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 35376/97, par. 3846) ar teismo, kurio sprendimas skundžiamas (pvz., kai kartu su byla bei skundu buvo pateiktos papildomos pastabos dėl skundo pagrįstumo) (žr. cituotą Nideröst-Huber prieš Šveicariją), pareiškimams. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad patys teisėjai privalo gerbti proceso rungimosi principą, ypač kai jie atmeta skundą ar nusprendžia dėl reikalavimo savo iniciatyva iškelto klausimo pagrindu (žr. 2006 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Prikyan ir Angelova prieš Bulgariją, peticijos Nr. 44624/98, par. 42; 2005 m. spalio 13 d. sprendimo byloje Clinique des Acacias ir kiti prieš Prancūziją, peticijų Nr. 65399/01, 65406/01 ir kt., par. 38; 2003 m. gruodžio 18 d. sprendimo byloje Skondrianos prieš Graikiją, peticijų Nr. 63000/00, 74291/01 ir kt., par. 2930 ir kt.). Šiuo atžvilgiu svarbu, kad asmenys, reiškiantys reikalavimus teisme, pasitikėtų tinkamu teisingumo sistemos funkcionavimu: šis pasitikėjimas, be kitų dalykų, yra grindžiamas įsitikinimu, kad ginčo šalis bus išklausyta dėl visų bylos elementų. Teismas išaiškino, kad bylos šalys gali pagrįstai tikėtis, jog jų bus pasiteirauta (atsiklausta), ar konkretus dokumentas reikalauja jų pastabų (komentarų) (ar joms reikia (ar jos pageidauja) pateikti pastabų dėl dokumento) (žr. cituotą Krčmar, par. 43).

24.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas, priėmęs naujus įrodymus, turi užtikrinti, kad nebus suvaržyta kitos šalies procesinė teisė teikti paaiškinimus dėl šių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 15 punktą).

25.       Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad, remiantis nurodytais proceso principais, EŽTT ir kasacinio teismo praktika, tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas priima naujus įrodymus, byloje dalyvaujantiems asmenims būtina suteikti pakankamai laiko susipažinti su naujais įrodymais ir išdėstyti savo nuomonę.

26.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi pridėjo atsakovų pateiktus naujus įrodymus, netenkino atsakovo M. M. prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, išsiuntė pridėtus dokumentus susipažinti kitoms proceso šalims ir paskyrė kitą bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka datą – 2019 m. sausio 17 d. 9 val.

27.       CPK 7 straipsnyje įtvirtinta bendra bylos šalių ir teismo pareiga rūpintis, kad bylos nagrinėjimas nebūtų nepagrįstai vilkinamas, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiko tarpą. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad šalys privalo būti aktyvios procese ir rūpintis savo galimai pažeistų teisių ir įstatymų saugomų interesų gynyba. Todėl vien ta aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas, 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi pridėdamas atsakovų pateiktus naujus įrodymus ir informuodamas apie tai ieškovą, nenustatė ieškovui konkretaus termino paaiškinimams dėl pridėtų naujų įrodymų pateikti, savaime nereiškia, kad buvo pažeista ieškovo teisė būti išklausytam. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog ieškovas buvo tinkamai informuotas apie teismo nutartį dėl naujų įrodymų pridėjimo. Sąžiningai ir rūpestingai savo teisėmis besirūpinančiai šaliai turi būti aišku, kad ji turi teisę vadovaujantis civilinio proceso normomis pateikti atitinkamus procesinius prašymus, įskaitant ir prašymus dėl naujų įrodymų pridėjimo, tuo labiau kad bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka data buvo paskirta daugiau nei po mėnesio. Vis dėlto nagrinėjamoje byloje susiklostė papildomos aplinkybės, kurios, teisėjų kolegijos vertinimu, turi reikšmės lygiateisiškumo, rungimosi ir teisės būti išklausytam principų įgyvendinimui.

28.       Ieškovas 2018 m. gruodžio 19 d. pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, paskiriant kitą teismo posėdį ne anksčiau kaip 2019 m. kovo 18 d. Ieškovas prašyme nurodė, kad iki 2019 m. sausio 17 d. likęs laikas objektyviai nepakankamas, kad jis galėtų pasinaudoti CPK 42 straipsnyje įtvirtintomis bylos šalies teisėmis, be kita ko, pateikti paaiškinimus dėl atsakovų pateiktų naujų įrodymus, taip pat įrodymus, paneigiančius atsakovų pateiktus naujus įrodymus.

29.       Apeliacinės instancijos teismas 2019 m. sausio 17 d. bylą išnagrinėjo ir sprendimo (nutarties) priėmimą bei paskelbimą atidėjo 2019 m. vasario 18 d. 16 val.

30.       Ieškovas, sužinojęs, kad apeliacinės instancijos teismas 2019 m. sausio 17 d. bylą išnagrinėjo ir sprendimo (nutarties) priėmimą bei paskelbimą atidėjo 2019 m. vasario 18 d. 16 val., 2019 m. sausio 17 d. 22 val. 40 min. 20 sek. pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo, prašydamas atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą ir sudaryti ieškovui galimybę pateikti įrodymus bei papildomus paaiškinimus dėl atsakovų apeliacinės instancijos teismui pateiktų įrodymų ir paaiškinimų, priimti kartu su šiuo prašymu į bylą teikiamus įrodymus.

31.       Apeliacinės instancijos teismas 2019 m. vasario 18 d. nutartimi, be kita ko, išsprendė ieškovo 2018 m. gruodžio 19 d. prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir jį atmetė, taip pat atmetė 2019 m. sausio 16 d. ieškovo ir atsakovo M. M. prašymus bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, be to, nenagrinėjo ieškovo 2019 m. sausio 17 d. prašymo dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo, nurodydamas, kad jis apeliacinės instancijos teismui pateiktas po bylos išnagrinėjimo iš esmės pradžios.

32.       Taigi nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia situacija, kai, ieškovui 2018 m. gruodžio 19 d. pateikus prašymą sudaryti jam galimybę atsiliepti į atsakovo pateiktus papildomus įrodymus bei pateikti papildomus įrodymus, paneigiančius atsakovo pateiktus įrodymus, ir tuo tikslu atidėti bylos nagrinėjimą, paskiriant kitą teismo posėdį ne anksčiau kaip 2019 m. kovo 18 d., apeliacinės instancijos teismas jį išsprendė, atmesdamas šį ieškovo prašymą tik 2019 m. vasario 18 d. nutartimi, kuria išsprendė ir ginčą tarp šalių. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas, laiku ir tinkamai (tenkinęs arba atsisakęs tenkinti prašymą) neišsprendęs ieškovo prašymo atidėti teismo posėdį, paneigė ieškovo teisėtus lūkesčius ir sukūrė teisinį neapibrėžtumą ir netikrumą. Apeliacinės instancijos teismas, laiku neišsprendęs ieškovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir nenustatęs jam termino paaiškinimams dėl pridėtų naujų įrodymų, taip pat naujiems įrodymams pateikti, neužtikrino ieškovui galimybės suformuluoti bei išreikšti savo poziciją, išklausyti jo nuomonę apie pateiktą įrodymą, jame nustatytas aplinkybes ir pateikti savo įrodymus. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės nesudarė galimybių ieškovui pasinaudoti savo, kaip bylos šalies, teisėmis, įtvirtintomis CPK.

33.       Teisėjų kolegija nurodo, kad nepagrįstai skundžiamame teismo sprendime teigiama, jog ieškovas turėjo pakankamą – vieno mėnesio trukmės laiko tarpą savo pozicijai dėl naujai pridėtų įrodymų pateikti. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo pagrįstą lūkestį, jog jo motyvuotas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl jame nurodytų priežasčių bus išnagrinėtas ir dėl jo bus pateiktas teismo procesinis sprendimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsta ir neracionalu reikalauti, kad šalis, pateikusi teismui prašymą, kuriuo siekia, kad jai būtų suteiktas papildomas laikas paaiškinimams ir naujiems įrodymams pateikti, visada preziumuotų, jog teismas tokio papildomo laiko nenustatys ir jos prašymo netenkins, atsižvelgiant vien į tai, kad iki bylos nagrinėjimo posėdžio datos yra likęs daugiau nei mėnuo. Tokia prezumpcija šalies prašymą darytų beprasmį, bylos procesą nenuspėjamą ir galimai sukurtų nepagrįstas šalies išlaidas procese. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo procesas nėra privatus šalių ginčo sprendimo būdas, būtent teismas, o ne šalys vadovauja procesui. Todėl būtent teismas ir turi užtikrinti proceso eigą, nustatydamas aiškius (o ne nuspėjamus) terminus procesiniams veiksmams atlikti. Tik apeliacinės instancijos teismui išsprendus šį prašymą (jį tenkinus ar atmetus), ieškovas būtų buvęs tinkamai informuotas, iki kada turi pateikti paaiškinimus dėl atsakovų pateiktų naujų įrodymų ir pats pateikti naujus įrodymus.

34.       Sukurdamas tokią teisinę situaciją ir nereaguodamas į ieškovo prašymą teismas pažeidė CPK 7 ir 8 straipsnių nuostatas, įtvirtinančias proceso koncentracijos, bendradarbiavimo, teisėjo vadovavimo procesui principus. Iš šių principų kyla teismo pareiga išnagrinėti proceso šalies (nagrinėjamu atveju šalies, kuri ir inicijavo ginčą – ieškovo) pateiktą prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, argumentuojant tuo, kad priešingos šalies pateikti ir apeliacinės instancijos teismo priimti nauji įrodymai yra didelės apimties, jiems išnagrinėti ir pozicijai dėl jų pateikti reikia daugiau laiko, negu yra iki nustatyto teismo posėdžio datos.

35.       CPK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visus pasiūlymus dėl įrodymų tyrimo tvarkos dalyvaujantys byloje asmenys pateikia raštu arba žodžiu nagrinėjimo teisme metu; 3 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai tiriami laikantis betarpiškumo, žodiškumo ir bylos nagrinėjimo koncentruotumo principų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, tinkamai nesudaręs galimybės ieškovui pasisakyti dėl apeliaciniame procese prie bylos pridėtų naujų atsakovų teiktų įrodymų, neturėjo galimybės jų visapusiškai ir objektyviai įvertinti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju neturi reikšmės apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad jis priimdamas nutartį nesirėmė atskirais priimtais naujais atsakovų teiktais įrodymais  dr. A. S. išvada dėl teksto supratimo bei prof. dr. V. K. išvada dėl teksto supratimo.

36.       Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas bylos šaliai nesudarė galimybės pateikti savo paaiškinimus ir naujus įrodymus (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 302, 314 straipsniai) ir pažeidė rungimosi, šalių lygiateisiškumo bei teisės būti išklausytam principus (CPK 12, 17 straipsniai). Dėl šioje nutartyje nurodytų proceso pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

37.       Tai konstatavusi teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės teisiniam bylos rezultatui ar vienodam teisės aiškinimui ir taikymui.

 

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

38.       Kadangi byla perduodama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93,96 straipsniai).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai        Danguolė Bublienė

 

 

        Andžej Maciejevski

 

 

        Dalia Vasarienė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • 3K-3-1-219/2015
  • 3K-3-411/2007
  • 3K-3-106/2011
  • 3K-3-347/2011
  • CPK
  • e3K-3-394-684/2016
  • CPK 12 str. Rungimosi principas
  • CPK 17 str. Šalių procesinis lygiateisiškumas
  • 3K-3-576/2013
  • 3K-3-79/2012
  • 3K-3-218-916/2016
  • CPK 183 str. Įrodymų tyrimas