Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-01-03][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-548-969-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-548-969/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
BUAB ,,Vilniaus Šeba” 125917335 Ieškovas
PGUĮ “Belaja Rus” 400036569 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2.6.10.2.1. Neteisėta veika
2.6.10.2.4.1. Turtinė žala
2.6.10.5.2.1. Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
3.1. Bendrosios nuostatos.
3.1.1. Civilinio proceso įstatymai, jų aiškinimas ir taikymas
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.2. Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.6.10.2. Civilinės atsakomybės sąlygos
2.6.10.5.2. Deliktinė atsakomybė
3.1.1.2. Civilinio proceso principai
7.3. Bylos dėl juridinių asmenų organų sprendimų teisėtumo
3. CIVILINIS PROCESAS
2.2.4. Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
2.6.10.2.4. Žala
2.6.10.5. Civilinės atsakomybės rūšys
2.6. Prievolių teisė
7. BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
2.2.4.8. Kitos bylos, susijusios su civiline atsakomybe
2.6.10. Civilinė atsakomybė
3.1.1.2.21. Laisvo įrodymų vertinimo principas

?

Civilinė byla Nr. e3K-3-548-969/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01070-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.21; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1.

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. gruodžio 31 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. Š. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 8 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Šeba“ ieškinį atsakovams P. Š., uždarajai akcinei bendrovei „Inžinerinių inovacijų centras“ (šiuo metu išregistruota iš Juridinių asmenų registro) dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Baltarusijos privati gamybos unitarinė įmonė „Belaja Rus“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių uždarosios akcinės bendrovės vadovo atsakomybės apimtį už bendrovei padarytą žalą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė, atstovaujama bankroto administratorės, kreipėsi į teismą, prašydama:

2.1.                      priteisti solidariai iš atsakovų P. Š. ir UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ 299 692,42 Eur;

2.2.                      priteisti iš atsakovės UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ 64 725,11 Eur palūkanų;

2.3.                      priteisti iš atsakovo P. Š. 203 443,58 Eur žalos atlyginimo;

2.4.                      priteisti iš atsakovo P. Š. penkių, o iš atsakovės UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ šešių procentų dydžio procesines palūkanas;

2.5.                      priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovė nurodė, jog ji ir Baltarusijos PGUĮ „Belaja Rus“ 2011 m. birželio 23 d. sudarė inžinerinių paslaugų teikimo sutartį Nr. IIC/2011-06-23. P. Š., veikdamas ieškovės vardu, sudarė susitarimą su savo kontrahente PGUĮ „Belaja Rus“, kurio pagrindu ieškovės gautina suma (250 000 JAV dolerių) buvo nukreipta į bendrovės „TransCorp Commercial LTD“ sąskaitą, nors ieškovė su šia įmone jokių sutartinių santykių neturėjo. Tokiu būdu P. Š. švaistė bendrovei priklausančias lėšas. Analogiško susitarimo su PGUĮ „Belaja Rus“ pagrindu lėšos be pagrindo buvo pervestos UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ bei P. Š. pareikalavo, kad skola už statybines medžiagas, pristatytas PGUĮ „Belaja Rus“ pagal rangos sutartį Nr. IIS/2011-06 23/, sudaranti 380 000 JAV dolerių, būtų pervesta UAB „Inžinerinių inovacijų centras“. 2012 m. birželio 22 d. mokėjimo pavedimu toks mokėjimas buvo atliktas, todėl Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, parengusiai 2013 m. sausio 31 d. priešpriešinės informacijos surinkimo pažymą, šis faktas turėjo būti atskleistas, taip pat turėjo būti nurodytas tokio mokėjimo pagrindas, tačiau 2013 m. sausio 13 d. pažymoje tokios informacijos nėra. Šį mokėjimo faktą, kaip neturintį pagrindo, buvo bandoma nuslėpti. Bankroto administratorė, patikrinusi P. Š. perduotus BUAB „Vilniaus Šeba“ dokumentus, nerado informacijos ar duomenų, kad BUAB „Vilniaus Šeba“ su UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ būtų turėjusi sutartinių santykių, kurių pagrindu 2012 m. birželio 22 d. būtų egzistavusi BUAB „Vilniaus Šeba“ prievolė sumokėti UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ 380 000 JAV dolerių (299 692,42 Eur).

4.       2016 m. rugsėjo 22 d. bankroto administratorė kreipėsi į bankrutuojančios PGUĮ „Belaja Rus“ atstovus su paklausimu, ar jie turi pranešimų dėl mokėjimo pavedimų, kurie buvo atlikti „TransCorp Commercial LTD“ ir UAB „Inžinerinių inovacijų centras“, mokėjimo pavedimų originalus, ir bankroto administratorė patvirtintas šių dokumentų kopijas iš PGUĮ „Belaja Rus“ gavo 2016 m. spalio 3 d. Šios aplinkybės paneigia P. Š. teiginius, kad jis pranešimo dėl lėšų pervedimo „TransCorp Commercial LTD“ nepasirašė ir tokio pavedimo nedavė.

5.       Dėl nurodytų priežasčių UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ turi būti įpareigota grąžinti be pagrindo įgytas lėšas ieškovei, taip pat sumokėti palūkanas už be pagrindo įgytų lėšų naudojimą, t. y. iš viso iš atsakovės UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ ieškovei priteistina 364 417,54 Eur (299 692,42 Eur + 64 725,11 Eur = 364 417,54 Eur).

6.       Ieškovės vertinimu, taip pat egzistuoja visos P. Š. civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. P. Š. ėjo ieškovės vadovo pareigas sudarant susitarimus su PGUĮ „Belaja Rus“ dėl 250 000 JAV dolerių pervedimo į „TransCorp Commercial LTD“ ir dėl 380 000 JAV dolerių pervedimo UAB „Inžinerinių inovacijų centras“. Ieškovės vadovas neperdavė dokumentų, kurie patvirtintų, kad bendrovė TransCorp Commercial LTD“ ir UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ būtų atlikusios kokius nors darbus ar suteikusios paslaugas ieškovei. Taigi P. Š., įpareigodamas PGUĮ „Belaja Rus“ pervesti lėšas UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ ir „TransCorp Commercial LTD“ nesant pagrindo, ieškovės finansiniu turtu disponavo nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje nustatytų principų, nevykdydamas fiduciarinių pareigų bendrovei, atliko nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus įmonės ir jos kreditorių atžvilgiu, sukėlė privačių interesų ir bendrovės interesų konfliktą. Dėl neteisėtų P. Š. veiksmų ieškovė patyrė 630 000 JAV dolerių (503 136 Eur) žalą. Iš šios sumos 299 692,42 Eur P. Š. privalo atlyginti solidariai su UAB „Inžinerinių inovacijų centras“, taip pat iš P. Š. priteistina 203 443,58 Eur žalos atlyginimo.

7.       Ieškovės teigimu, tarp P. Š. neteisėtų veiksmų ir dėl jų atsiradusios žalos, t. y. finansinių nuostolių, egzistuoja priežastinis ryšys. Reikalavimų dėl lėšų pervedimo UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ ir „TransCorp Commercial LTD“ sudarymo metu P. Š., kaip sąžiningam bei įmonės interesais veikiančiam vadovui, turėjo būti žinoma, kad be pagrindo pervedant lėšas tretiesiems asmenims ieškovė nepagrįstai nukenčia, nes negauna lėšų, kurias įgijo atlikdama darbus, taip pat pristatydama statybines medžiagas PGUĮ „Belaja Rus“ naudai. Be to, P. Š. iki ieškovės bankroto bylos iškėlimo nesiėmė veiksmų, kad iš UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ ir „TransCorp Commercial LTD“ būtų atgautos be pagrindo pervestos lėšos, o šiuo metu atgauti lėšas iš „TransCorp Commercial LTD“ yra neįmanoma, nes ši bendrovė yra išregistruota iš Jungtinės Karalystės juridinių asmenų registro.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

8.       Kauno apygardos teismas 2017 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš BUAB „Vilniaus Šeba“ P. Š. 630,82 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

9.       Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi iškėlė BUAB „Vilniaus Šeba“ bankroto bylą, 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, jis buvo tikslintas vėlesnėmis nutartimis. Bendra finansinių reikalavimų suma – 110 910,99 Eur. Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi BUAB „Vilniaus Šeba“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. P. Š. laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 13 d. iki 2015 m. rugsėjo 20 d. buvo BUAB „Vilniaus Šeba“ vadovas ir nuo 2011 m. sausio 21 d. turėjo 81 proc. BUAB „Vilniaus Šeba“ akcijų. BUAB „Vilniaus Šeba“ 2012 m. balanso duomenimis, BUAB „Vilniaus Šeba“ 2012 m. gavo 3 228 088 Lt pajamų, bendrasis pelnas – 398 142 Lt, patyrė 73 185 Lt grynojo nuostolio. Byloje nebuvo duomenų, jog BUAB „Vilniaus Šeba“ iki 2015 m. būtų buvusi nemoki, Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartyje dėl BUAB „Vilniaus Šeba“ bankroto bylos iškėlimo jos nemokumas nustatytas 2015 m. liepos 1 d. Teismas pažymėjo, kad ieškovė kitokios datos bei aplinkybių bendrovės nemokumo būsenai konstatuoti nenurodė ir neįrodinėjo.

10.       Teismas nustatė, jog ieškovė (sutarties vykdytoja), atstovaujama direktoriaus P. Š., ir PGUĮ „Belaja Rus“ (užsakovė) 2011 m. birželio 23 d. sudarė inžinerinių paslaugų teikimo sutartį Nr. IIC/2011-06-23, pagal kurią šalys susitarė dėl objekto – 10 500 kv. m ploto pastato-prekybos namų Sverdlovo ir Kalinino gatvių sankirtoje Svetlogorsko mieste (BR) – statybos. Sutarties 7 punkte šalys susitarė dėl sutarties kainos – 3 000 000 JAV dolerių be PVM, kuri gali keistis, taip pat šalių atstovai pasirašė du pranešimus ir susitarė dėl tarpusavio atsiskaitymų pagal minėtą sutartį bei mokėjimų tretiesiems asmenims.

11.       Teismas iš pirmojo pranešimo turinio nustatė, kad BUAB „Vilniaus Šeba“, atstovaujama direktoriaus P. Š., ir PGUĮ „Belaja Rus“ susitarė, jog PGUĮ „Belaja Rus“ skola 2011 m. rugpjūčio 2 d. už inžinerinius-santechnikos darbus pagal rangos sutartį Nr. IIC/2011-06-23 ieškovei BUAB „Vilniaus Šeba“ sudaro 250 000 JAV dolerių, šiuos susitarė pervesti į bendrovės TransCorp Commercial LTD sąskaitą, vėliau sudaryti kitą tarpusavio skolų įskaitymo aktą ir eilutėje „Mokėjimo paskirtis“ nurodyti „sumokėti už BUAB „Vilniaus Šeba“. 2012 m. liepos 2 d. memorialiniu orderiu Nr. 403617 PGUĮ „Belaja Rus“ pervedė 250 000 JAV dolerių į bendrovės „TransCorp Commercial LTD“ sąskaitą, nurodydama jų paskirtį  už inžinerinius-santechnikos darbus kovo, balandžio mėn. 2012 m. pagal rangos sutartį Nr. IIC/2011-06-23. Teismas taip pat nustatė, kad bendrovė „TransCorp Commercial LTD“ 2016 m. gegužės 24 d. likviduota.

12.       Teismas iš antro pranešimo turinio nustatė, kad šalys, atstovaujamos tų pačių asmenų, susitarė, jog bendrovės PGUĮ „Belaja Rus“ skola 2011 m. rugpjūčio 2 d. BUAB „Vilniaus Šeba“ už statybines medžiagas, pristatytas PGUĮ „Belaja Rus“ pagal rangos sutartį Nr. IIC/2011-06-23, sudaro 380 000 JAV dolerių, šiuos susitarė pervesti į UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ sąskaitą, vėliau sudaryti kitą tarpusavio skolų įskaitymo aktą ir eilutėje „Mokėjimo paskirtis“ nurodyti „sumokėti už BUAB „Vilniaus Šeba“. 2012 m. birželio 22 d. memorialiniu orderiu Nr. 399099 PGUĮ „Belaja Rus“ pervedė 380 000 JAV dolerių į UAB Inžinerinių inovacijų centras“ sąskaitą, nurodydama jų paskirtį  išmoka už BUAB „Vilniaus Šeba“ statybines medžiagas pagal rangos sutartį Nr. IIC/2011-06-23. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad atsakovė UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ minėtus pinigus gavo. 

13.       Teismas iš Gomelio apskrities ekonominio teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo nustatė, kad PGUĮ „Belaja Rus“ 2015 m. lapkričio 11 d. iškeltoje bankroto byloje pripažinta bankrutavusia ir likviduojama, duomenų, jog ji likviduota, nepateikta, Baltarusijos PGUĮ „Belaja Rus“ bankroto byloje ieškovės BUAB „Vilniaus Šeba“ prašymas patenkintas ir patvirtintas jos finansinis 771 854,60 JAV dolerių dydžio reikalavimas.

14.       Teismas pažymėjo, jog ieškovei PGUĮ „Belaja Rus“ 2012 m. liepos 2 d. (t. y. 2012 m. liepos 2 d. memorialinio orderio Nr. 403617, kuriuo bendrovė „Belaja Rus“ pervedė 250 000 JAV dolerių į bendrovės TransCorp Commercial LTD sąskaitą) buvo sumokėjusi 1 756 000 JAV dolerių, nors ieškovė išrašė 2 406 637 JAV dolerių sumos PVM sąskaitas faktūras už bendrus statybos darbus ir medžiagas. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtino aplinkybę, kad PGUĮ „Belaja Rus“ nei 2012 m. birželio 22 d., nei 2012 m. liepos 2 d. nebuvo įvykdžiusi 650 637 JAV dolerių sumos (2 406 637 – 1 756 000) prievolės BUAB „Vilniaus Šeba“, ir tai iš dalies patvirtino ieškovės teiginius, kad ieškovės patikslintu ieškiniu ginčijama suma (299 692,42 Eur + 203 443,58 Eur) galėjo būti kaip gautinos sumos iš PGUĮ „Belaja Rus“ pagal sudarytą sutartį.

15.       Teismas, vertindamas ieškinio reikalavimą priteisti iš UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ 380 000 JAV dolerių CK 6.237 straipsnio pagrindu, sprendė, jog byloje buvo įrodyta aplinkybė, kad ieškovė neturėjo pareigos atsiskaityti su atsakove UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ 380 000 JAV dolerių suma, tačiau nustatytų aplinkybių kontekste nebuvo pagrindo konstatuoti, jog dėl atsakovės tokio praturtėjimo ieškovė patiria nuostolius, nes PGUĮ „Belaja Rus“ bankroto byloje buvo patvirtintas 771 854, 60 JAV dolerių dydžio BUAB „Vilniaus Šeba“ finansinis reikalavimas. Ieškovė iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nepateikė duomenų ir neįrodinėjo, kad PGUĮ „Belaja Rus“ neturi galimybių padengti šį finansinį reikalavimą, todėl teismas sprendė, kad nuostolių, kaip vienos iš nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų, nėra padaryta ir ieškovės subjektinės teisės nėra pažeistos, todėl ieškinio reikalavimas dėl 299 692,42 Eur kaip be pagrindo gautų lėšų nepagrįstas ir neįrodytas, todėl netenkintinas. Netenkinęs pagrindinio reikalavimo, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo dėl 64 725,11 Eur palūkanų bei 6 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo.

16.       Teismas, vertindamas atsakovo P. Š. civilinės atsakomybės sąlygas, nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovę ir trečiąjį asmenį PGUĮ „Belaja Rus“ siejo rangos teisiniai santykiai, kad P. Š. ėjo ieškovės vadovo pareigas sudarant susitarimus su PGUĮ „Belaja Rus“ dėl 250 000 JAV dolerių pervedimo į „TransCorp Commercial LTD“ ir dėl 380 000 JAV dolerių pervedimo į UAB „Inžinerinių inovacijų centras“, kad šioms bendrovėms būtent PGUĮ „Belaja Rus“ šias sumas pervedė 2012 m. liepos 2 d. memorialiniu orderiu Nr. 403617 (TransCorp Commercial LTD“) ir 2012 m. birželio 22 d. memorialiniu orderiu Nr. 399099 (UAB „Inžinerinių inovacijų centras“). Teismas, atsižvelgdamas į pranešimų turinį, konstatavo, jog P. Š. pasirašyti pranešimai kvalifikuotini kaip dvišaliai susitarimai dėl prievolės dalies pagal BUAB „Vilniaus Šeba“ ir PGUĮ „Belaja Rus“ 2011 m. birželio 23 d. inžinerinių paslaugų teikimo sutartį Nr. IIC/2011-06-23 įvykdymo, ieškovei priimant kitos rūšies įvykdymą (CK 6.123 straipsnis). Teismas konstatavo, kad, vadovaujantis verslo sprendimo priėmimo ir vertinimo taisykle, susitarimas dėl prievolės įvykdymo kitu būdu pats savaime nelaikytinas neteisėtu veiksmu, o visa trečiojo asmens PGUĮ „Belaja Rus“ atlikta mokėjimų suma negali būti prilyginta ieškovės patirtai žalai.

17.       Teismo vertinimu, PGUĮ „Belaja Rus“ nei 2012 m. birželio 22 d., nei 2012 m. liepos 2 d. nebuvo įvykdžiusi 650 637 JAV dolerių sumos prievolės BUAB „Vilniaus Šeba“ ir tai iš dalies patvirtino ieškovės teiginius, kad ieškovės patikslintu ieškiniu ginčijama suma galėjo būti kaip gautinos sumos iš PGUĮ „Belaja Rus“. Teismas pabrėžė, jog atsakovas kaip BUAB „Vilniaus Šeba“ vadovas neturėjo teisinio pagrindo (neturėdamas sutartinius santykius pagrindžiančių dokumentų nei su „TransCorp Commercial LTD“, nei su UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ ar kitų dokumentų, galinčių pagrįsti, kad BUAB „Vilniaus Šeba“ turėjo šioms bendrovėms atitinkamo dydžio prievoles) pranešimuose nurodyti tikrovės neatitinkančios informacijos ir šie neteisėti veiksmai yra akivaizdus vadovo ūkinės komercinės rizikos protingumo peržengimas ir (ar) aiškaus aplaidumo faktas (CK 2.87 straipsnio 1, 2 dalys, 6.263 straipsnis). Nors byloje esantys įrodymai nepagrindė BUAB „Vilniaus Šeba“ finansinių įsipareigojimų UAB „Inžinerinių inovacijų centras bei likviduotai bendrovei „TransCorp Commercial LTD“ turėjimo, tačiau vien tai, kad atsakovo P. Š. pasirašytuose pranešimuose buvo užfiksuota informacija dėl lėšų nukreipimo minėtoms bendrovėms, nepakako konstatuoti, jog PGUĮ „Belaja Rus“ 2011 m. rugpjūčio 2 d. buvo skolinga ieškovei pranešimuose nurodytas sumas ir kad iki šios datos būtų atlikusi darbus ar pristačiusi statybines medžiagas. Be to, ieškovės finansinis reikalavimas buvo patvirtintas PGUĮ „Belaja Rus“ bankroto byloje ir įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė patyrė nuostolius dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, byloje nepakako. Nurodytų aplinkybių kontekste teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja visos būtinosios civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, kaip buvusiam įmonės vadovui, netinkamai vykdžiusiam įstatymuose nustatytas pareigas, sąlygos, ir ieškinį atmetė.

18.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2018 m. birželio 8 d. sprendimu Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą: civilinės bylos dalį pagal BUAB „Vilniaus Šeba“ ieškinį atsakovei UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ dėl nepagrįsto praturtėjimo nutraukė; BUAB „Vilniaus Šeba“ ieškinį P. Š. dėl žalos atlyginimo tenkino bei priteisė ieškovei iš P. Š. 503 136 Eur žalos atlyginimo, penkių procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugsėjo 2 d.) nuo priteistos 503 136 Eur sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisė valstybei iš P. Š. iš viso 4757,29 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimo.

19.       Kolegija, vertindama UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą, pažymėjo, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4442-657/2017 iškėlė bankroto bylą UAB „Inžinerinių inovacijų centras“. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 12 d. priėmė sprendimą dėl BUAB „Inžinerinių inovacijų centras“ pabaigos ir šis sprendimas įsiteisėjęs, taigi apeliaciniame procese neliko proceso šalies, todėl bylos dalis dėl BUAB „Vilniaus Šeba“ reikalavimų, pareikštų UAB ,,Inžinerinių inovacijų centras, buvo nutraukta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 8 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

20.       Kolegija, vertindama P. Š. civilinę atsakomybę, pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nepakanka įrodymų konstatuoti, kad PGUĮ „Belaja Rus“ 2011 m. rugpjūčio 2 d. buvo skolinga ieškovei pranešimuose nurodytas sumas ir kad iki šios datos būtų atlikusi darbus ar pristačiusi statybines medžiagas, yra prieštaringa ir nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, viena vertus, teigia, kad PGUĮ „Belaja Rus“ ieškovei nebuvo įvykdžiusi 650 637 JAV dolerių sumos prievolių 2012 m. birželio 22 d. ir 2012 m. liepos 2 d., tačiau, kita vertus, nurodo, kad informacija pranešimuose apie PGUĮ „Belaja Rus“ 630 000 JAV dolerių skolą ieškovei 2011 m. rugpjūčio 2 d. yra klaidinga. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovės argumentus, kad PGUĮ „Belaja Rus“ 2012 m. birželio 22 d. ir 2012 m. liepos 20 d. lėšų pervedimo metu „TransCorp Commercial LTD“ ir PGUĮ „Belaja Rus“ buvo skolinga ieškovei. Nors iš byloje pateiktų įrodymų nebuvo galima matyti, kokius konkrečius darbus ar statybines medžiagas ieškovė tiekė PGUĮ „Belaja Rus“ pagal šalių sudarytą 2011 m. birželio 23 d. sutartį Nr. IIC/2011-06-23, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leido spręsti, kad PGUĮ „Belaja Rus“ turėjo 630 000 JAV dolerių ar netgi didesnio dydžio skolą ieškovei.

21.       Kolegija, nustačiusi, kad PGUĮ „Belaja Rus“ buvo skolinga ieškovei, sprendė, ar ieškovės vadovas P. Š. turėjo teisėtą pagrindą nurodyti PGUĮ „Belaja Rus“ 250 000 JAV dolerių pervesti „TransCorp Commercial LTD“ ir 380 000 JAV dolerių  UAB „Inžinerinių inovacijų centras“. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų, jog 2011 m. rugpjūčio 2 d. ieškovė buvo skolinga UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ ar „TransCorp Commercial LTD“, todėl ieškovė neturėjo pareigos atsiskaityti su UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ 380 000 JAV dolerių suma. Įrodymų, galinčių pagrįsti ieškovės sutartinius santykius su „TransCorp Commercial LTD“, 250 000 JAV dolerių jai dydžio skolą 2011 m. rugpjūčio 2 d. ar 2012 m. liepos 20 d., byloje taip pat nebuvo. Taigi kolegija konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog P. Š. turėjo teisėtą pagrindą nurodyti ieškovės skolininkei PGUĮ „Belaja Rus“ 630 000 JAV dolerių pervesti ne ieškovei, o kitoms bendrovėms, t. y. 380 000 JAV dolerių UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ ir 250 000 JAV dolerių „TransCorp Commercial LTD“. 

22.       Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados, jog P. Š. pasirašyti pranešimai kvalifikuotini kaip dvišaliai susitarimai dėl prievolės dalies pagal BUAB „Vilniaus Šeba“ ir PGUĮ „Belaja Rus“ 2011 m. birželio 23 d. inžinerinių paslaugų teikimo sutartį Nr. IIC/2011-06-23 įvykdymo, ieškovei priimant kitos rūšies įvykdymą (CK 6.123 straipsnis), nepagrindžia pranešimų turinys, kiti byloje esantys įrodymai. Byloje esantys duomenys neleido teigti, kad ieškovė, atlikusi darbus PGUĮ „Belaja Rus“ už 630 000 JAV dolerių, būtų šiuos pinigus gavusi iš šios bendrovės ar kitų asmenų, taip pat nėra duomenų, jog ieškovė būtų priėmusi kitokį prievolės įvykdymą. Kolegijos vertinimu, P. Š., nurodęs savo vadovaujamos įmonės skolininkei PGUĮ „Belaja Rus“ be teisinio pagrindo pervesti 630 000 JAV dolerių (503 136 Eur) UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ ir „TransCorp Commercial LTD“, elgėsi ne bendrovės interesais, nebuvo jai lojalus, pažeidė rūpestingumo pareigą (CK 6.246 straipsnis). Negrąžinus skolos ieškovei, o ją pervedus kitoms įmonėms, bendrovei tokiais veiksmais buvo padaryta 503 136 Eur žala (CK 6.249 straipsnis).

23.       Kolegija pabrėžė, jog šioje byloje sprendžiamas P. Š. atsakomybės klausimas pagal CK 2.87 straipsnį, todėl tai, kad PGUĮ „Belaja Rus“ bankroto byloje yra patvirtintas 771 854,60 JAV dolerių dydžio finansinis reikalavimas, nėra reikšminga, byloje taip pat nebuvo duomenų apie šio reikalavimo patenkinimą. Kolegija pažymėjo, jog, nustačius, kad buvęs ieškovės vadovas P. Š. nurodė ieškovės skolininkei pervesti 630 000 JAV dolerių skolą ne ieškovei, o bendrovėms, kurioms ieškovė nebuvo skolinga, ir nustačius, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė neteko 630 000 JAV dolerių, P. Š., kaip buvusiam ieškovės vadovui, taikytina civilinė atsakomybė ir spręstina, kad tokiais veiksmais ieškovei buvo padaryta 630 000 JAV dolerių žala. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, kolegija priteisė vadovo veiksmais ieškovei padarytos 630 000 JAV dolerių (503 136 Eur) dydžio žalos atlyginimą bei 5 proc. procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

24.       Atsakovas P. Š. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 8 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1.                      Apeliacinės instancijos teismas priėmė priešingą sprendimą nei pirmosios instancijos teismas ir iš buvusio BUAB „Vilniaus Šeba“ vadovo P. Š. priteisė 503 136 Eur žalos atlyginimo BUAB „Vilniaus Šeba“ naudai, nors Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi patvirtintų BUAB „Vilniaus Šeba“ kreditorių finansinių reikalavimų suma yra 110 910,99 Eur. Apeliacinės instancijos teismas iš P. Š. priteisė beveik keturis kartus didesnį žalos atlyginimą nei visi patvirtinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Byloje nėra duomenų apie bankrutuojančios bendrovės patirtas administravimo išlaidas, tačiau šios išlaidos negalėjo sudaryti likusios 392 225,01 Eur sumos.

24.2.                      Atsakovo vertinimu, iš bankrutavusios įmonės buvusio vadovo negali būti priteisiamas didesnis žalos dydis, nei yra visų patvirtintų bankrutavusios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų ir administravimo išlaidų suma. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 6 dalimi, likviduojant bankrutavusią įmonę bankroto administratorius grąžina bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams) turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais. Išrašas iš BUAB Vilniaus Šeba“ akcininkų registravimo žurnalo patvirtina, kad P. Š. priklauso 81 vienetas nematerialiųjų paprastųjų bendrovės akcijų, o likusios bendrovės akcijos – 19 vienetų priklauso P. Š. sūnui M. Š.. Taigi iš P. Š. priteisus BUAB „Vilniaus Šeba“ naudai 503 136 Eur žalos atlyginimo ir iš jo padengus visus kreditorių finansinius reikalavimus (110 910,99 Eur) bei bankroto administravimo išlaidas, likę iš P. Š. priteisti, bet kreditorių reikalavimams dengti nepanaudoti pinigai turėtų būti grąžinami P. Š. ir jo sūnui M. Š.. Taigi galima teigti, kad apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad P. Š. padarė žalos sau.

24.3.                      Nurodytas vertinimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad, kai bendrovė nebegali atsiskaityti su kreditoriais ir jai iškeliama bankroto byla, patvirtinami bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Jeigu nepakanka bendrovės turto šiems reikalavimams patenkinti ir nustatoma, kad šio turto nepakanka dėl to, jog bendrovės valdymo organai pažeidė jiems teisės aktų ir bendrovės dokumentuose nustatytas (kartu ir fiduciarines) pareigas, tai bendrovės valdymo organai turi atlyginti bendrovei padarytą žalą, kurią sudaro nepatenkintų kreditorių reikalavimų dalis. Kreditoriams padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Taigi apeliacinės instancijos teismas, priteisęs iš buvusio BUAB „Vilniaus Šeba“ vadovo P. Š. didesnį žalos atlyginimą nei BUAB „Vilniaus Šeba“ bankroto byloje visų patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų ir administravimo išlaidų suma, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

24.4.                      Teismo sprendimu priteisiant iš buvusio bankrutavusios įmonės vadovo didesnį žalos atlyginimą nei bendrovės bankroto byloje patvirtintų ir kreditorių nepatenkinreikalavimų bei patvirtintų administravimo išlaidų suma, pažeidžiamas CK 6.126 straipsnis, nustatantis, jog tais atvejais, kai skolininkas ir kreditorius sutampa, prievolė baigiasi.

24.5.                      Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą sumažinti iš P. Š. priteistos žalos atlyginimą. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, o byloje nėra nustatyta aplinkybių, kokios yra BUAB „Vilniaus Šeba“ patirtos bankroto administravimo išlaidos, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

25.       Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

25.1.                      Atsakovo nurodyta aplinkybė dėl priteistino žalos dydžio yra įvardijama pirmą kartą nuo bylos nagrinėjimo teisme pradžios. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad jis nėra atsakingas už ieškovės įrodinėjamus nuostolius, o apie tariamai per didelę žalą užsiminė tik kasaciniame teisme, tačiau pagal CPK 341 straipsnį kasacija negalima dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių, neperžiūrėtų apeliacine tvarka, o kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Teismai nenagrinėjo kasaciniame skunde nurodomų argumentų dėl priteistinos žalos dydžio lyginant su kreditoriaus patvirtintų kreditorių reikalavimų suma ir administravimo išlaidomis, todėl kasacija šiuo klausimu yra negalima. Taigi atsakovo argumentai, susiję su priteistinos žalos dydžiu, nenagrinėtini. Dėl tos pačios priežasties nenagrinėtini atsakovo argumentai, susiję su tariamu nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikos. Be to, atsakovo keliamas klausimas dėl priteistino žalos dydžio yra fakto klausimas.

25.2.                      Ieškovė neginčija fakto, kad priteistos žalos dydis yra didesnis nei ieškovės bankroto byloje patvirtinti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams ir administravimo išlaidų suma, tačiau tai savaime atsakovo teisių nepažeidžia. Ieškovės bankroto administratorė negalės iš atsakovo išieškoti daugiau, nei yra patvirtinta kreditorių reikalavimų suma, administravimo išlaidos. Įmonių bankroto įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad bankroto byla nutraukiama, kai bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais (kreditoriumi) ir administratorius teismui pateikia tai įrodančius dokumentus, taigi atsakovui padengus žalos atlyginimą tokia apimtimi, kad ieškovei užtektų lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais ir padengti esamas administravimo išlaidas, ieškovės bankroto byla būtų nutraukta, ieškovė galėtų atnaujinti veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas iki bankroto bylos iškėlimo buvo ieškovės direktorius ir jam priklauso 81 proc. ieškovės akcijų, nutraukus bankroto bylą jis turėtų teisę priimti visus pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą galimus sprendimus vienvaldiškai, pavyzdžiui, atsakovas galėtų nuspręsti dėl savo prievolės ieškovei pabaigos šalių sutarimu (CK 6.125 straipsnis) arba atleisti save nuo prievolės ieškovei (CK 6.129 straipsnis), nes galutinis ikovės naudos gavėjas būtų atsakovas. Kita vertus, nepagrįsta teigti, kad atsakovo atlygintinos žalos dydis turėtų būti siejamas su patvirtinta kreditorių reikalavimų suma ir administravimo išlaidomis, nes gali egzistuoti ieškovės kreditorių, kurie nesikreipė į ieškovės bankroto administratorę dėl jų reikalavimų patvirtinimo ir tai savaime nereiškia, kad ieškovės prievolė šiems asmenims būtų pasibaigusi. Taigi atsakovo priteistos žalos atlyginimo sumažinimas iki bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos ir administravimų išlaidų galėtų pažeisti trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus.

25.3.                      Atsakovo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.126 straipsnio nuostatas, nepagrįstas. CK 6.126 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolė baigiasi, kai skolininkas ir kreditorius sutampa, šiuo atveju ši nuostata negalėjo būti taikoma, nes skolininkas (atsakovas) ir kreditorius (ieškovė) yra skirtingi asmenys. Faktas, kad atsakovas yra pagrindinis ieškovės akcininkas, nesudaro pagrindo taikyti šio straipsnio nuostatų dėl atskiro juridinio asmens ir jo dalyvių turto bei prievolių režimo.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl uždarosios akcinės bendrovės vadovo atsakomybės apimties už bendrovei padarytą žalą

 

26.       Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme (CK 2.33 straipsnio 1 dalis). Juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu (CK 2.45 straipsnis). Juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (CK 2.50 straipsnio 1 dalis). Juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o juridinio asmens dalyvis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus (CK 2.50 straipsnio 2 dalis).

27.       CK 2.87 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip.

28.       CK 6.251 straipsnyje yra įtvirtintas vadinamasis visiško nuostolių atlyginimo principas ir jo taikymo išimtys. Pagal šio straipsnio 1 dalį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Tačiau sumažintas nuostolių atlyginimas negali būti mažesnis už draudimo sumą, kuria skolininko civilinė atsakomybė buvo ar turėjo būti privalomai apdrausta.

29.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 41 punktas).

30.       Įmonių bankroto įstatymo (2015 m. sausio 1 d. redakcija) 11 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius, be kita ko, vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai (6 punktas), taip pat gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus (14 punktas). Remiantis Įmonių bankroto įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu, bankroto byla nutraukiama, kai bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais (kreditoriumi) ir administratorius teismui pateikia tai įrodančius dokumentus. Likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius, be kita ko, grąžina bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams) turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais (Įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 6 punktas).

31.       Atsižvelgdama į pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisės aktuose nenustatyta visiško nuostolių atlyginimo principo išimčių sprendžiant dėl uždarosios akcinės bendrovės vadovo civilinės atsakomybės bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu, nepaisant to, ar vadovo civilinės atsakomybės klausimas sprendžiamas iki, ar po bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Tokių išimčių buvimo nepatvirtina ir teismų praktika. Bendrovės vadovo pareiga atlyginti bendrovei padarytą žalą nėra apribota bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų bankroto byloje ir (ar) bendrovės bankroto administravimo išlaidų sumomis. Priešingas aiškinimas lemtų, kad bendrovės vadovas, padaręs bendrovei daugiau žalos nei bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų bankroto byloje ir (ar) bendrovės bankroto administravimo išlaidų suma, būtų iš dalies atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės vien dėl vėlesnio fakto  bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Tai prieštarautų tiek bendrajam teisingumo principui (CK 1.5 straipsnis), tiek pirmiau nurodytam visiško nuostolių atlyginimo principui (CK 6.251 straipsnis). Todėl pagal bendrą taisyklę bankrutuojančios įmonės administratorius, kuriam įstatymo nurodyta ginti ne tik kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, gali pareikšti reikalavimą bendrovės vadovui dėl žalos atlyginimo, didesnį už teismo patvirtintą bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų bankroto byloje ir bendrovės bankroto administravimo išlaidų sumą. Tuo atveju, jei teismui tokį reikalavimą patenkinus iš išieškotų lėšų atsiskaitoma su visais bendrovės kreditoriais, bankroto administratorius teismui pateikia tai įrodančius dokumentus ir bankroto byla nutraukiama Įmonių bankroto įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

32.       Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais išaiškinimais, atmeta kaip teisiškai nepagrįstą atsakovo kasacinio skundo argumentą, kad iš bankrutavusios įmonės buvusio vadovo negali būti priteisiamas didesnis žalos dydis, nei yra visų patvirtintų bankrutavusios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų ir administravimo išlaidų suma.

33.       Atsakovo kasacinio skundo teiginiai, kad toks vertinimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

34.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori (iš anksto), bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2007), o kasacinį skundą galima grįsti tik tokiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstytais išaiškinimais, kurie suformuluoti savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose bylose arba iš esmės panašiose į bylą, kurioje kasacine tvarka skundžiamas teismo sprendimas bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2006; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2012). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-915/2018, 39 punktas).

35.       Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo vadovautis kasaciniame skunde nurodytais išaiškinimais, pateiktais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012 ir 2013 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013. Nė vienoje iš pirmiau nurodytų kasacinio teismo nutarčių nebuvo sprendžiamas klausimas dėl iš bankrutuojančios bendrovės vadovo bendrovei priteistinos žalos dydžio ir teismo patvirtintų bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų bankroto byloje santykio.

36.       Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą ir kasacinio skundo argumentą, kad nagrinėjamoje byloje pagrindą riboti atsakovo civilinę atsakomybę sudaro CK 6.126 straipsniodalis, nustatanti, jog tais atvejais, kai skolininkas ir kreditorius sutampa, prievolė baigiasi. Pirma, šis kasacinio skundo argumentas prieštarauja esminiam juridinio asmens požymiui  juridinio asmens ir jo dalyvio (-ių) turto atskirumui. Antra, atsižvelgiant į paties atsakovo nurodomą faktinę aplinkybę, kad jam priklausė 81 proc. BUAB „Vilniaus Šeba“ akcijų, matyti, jog atsakovas net nebuvo vienintelis juridinio asmens dalyvis. Todėl konstatavimas, kad atsakovas padarė žalos bendrovei, priešingai nei teigia jis pats, negali būti sutapatinamas su žalos padarymu pačiam sau.

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

37.       Kasacinio teismo teisėjų kolegija, neperžengdama kasacinio skundo ribų, remdamasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis, patikrinusi apskųstą procesinį sprendimą teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis), pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, todėl kasacinis skundas yra atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

38.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nagrinėjamu atveju proceso šalys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės kasaciniame teisme pabaigos nepateikė prašymų priteisti patirtų išlaidų atlyginimą bei šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas.

39.       Kasacinis teismas patyrė 7,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovo P. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 7,65 Eur (septynis Eur 65 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                                                                                     Sigita Rudėnaitė

        

 

                                                                                                                         Gediminas Sagatys

 

 

                                                                                                                         Donatas Šernas


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK6 6.123 str. Prievolės pabaiga įvykdymu
  • CPK
  • CK6 6.246 str. Neteisėti veiksmai
  • 3K-3-493/2012
  • CK6 6.126 str. Prievolės pabaiga šalių sutapimu
  • CK6 6.125 str. Prievolės pabaiga šalių susitarimu
  • CK6 6.129 str. Skolininko atleidimas nuo prievolės įvykdymo
  • CK2 2.33 str. Juridinio asmens sąvoka
  • CK6 6.263 str. Pareiga atlyginti padarytą žalą
  • 3K-3-214/2011
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CK6 6.248 str. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga
  • 3K-3-166-421/2015
  • 3K-3-177-248/2018
  • CK2 2.87 str. Juridinio asmens organų narių pareigos
  • CK1 1.5 str. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas
  • CK6 6.251 str. Visiškas nuostolių atlyginimas
  • 3K-3-9/2006
  • e3K-3-90-915/2018
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
  • CPK 79 str. Bylinėjimosi išlaidos