Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-05-04][nuasmeninta nutartis byloje][eA-1016-525-2018].docx
Bylos nr.: eA-1016-525/2018
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 302610311 atsakovas
Kamnis 303151416 pareiškėjas
Kategorijos:
34.2. Alkoholio kontrolė
31. Tabako ir alkoholio kontrolė
34. Tabako ir alkoholio kontrolė
38. Kiti ginčai viešojo administravimo srityje

Administracinė byla Nr. eA-1016-525/2018

      Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03327-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. gegužės 2 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo MB „Kamnisapeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pareiškėjo MB „Kamnis“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

  1. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – ir Departamentas) 2016 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. ATK2-81/16 (toliau – ir Nutarimas) skyrė MB „Kamnis“ 362 Eur baudą už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą.
  2. Pareiškėjas MB „Kamnis“ (toliau – ir pareiškėjas, Įmonė) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Departamento 2016 m. liepos 14 d. nutarimą Nr. ATK2-81/16.
  3. Pareiškėjas paaiškino, kad Nutarimas galėjo būti priimtas tik per Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytą 2 mėnesių terminą nuo pažeidimo nustatymo dienos. Pažeidimas buvo nustatytas vėliausiai 2016 m. vasario 4 d., nes Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus (toliau – ir Policijos komisariatas) tyrėjo P. D. tarnybiniame pranešime Nr. 20-PR2-6437 buvo konstatuota, jog „MB „Kamnis“ pardavėja dirbanti G. G. <...> alkoholinius gėrimus <...> pardavė neatidarytose pakuotėse išsinešimui, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo <....> 18 str. 3 d. 13 p.“. Todėl Nutarimas vėliausiai galėjo būti priimtas 2016 m. balandžio 4 d. Nutarimas buvo priimtas tik 2016 m. liepos 14 d. – praleidus Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytą naikinamąjį 2 mėnesių terminą. Medžiagos perdavimas Departamentui negali būti pagrindas Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje numatytą terminą skaičiuoti iš naujo. Departamentas neteisėtai konstatavo Įstatymo pažeidimą, kadangi visiškai nepagrįstai barmenės piktavališkus ir prieš MB „Kamnis“ nukreiptus veiksmus sutapatino su MB „Kamnis“ veiksmais. Barmenė sąmoningai veikė prieš įmonės interesus ir viršijo jai suteiktus įgaliojimus. Būtent todėl tokie piktavališki barmenės veiksmai negali užtraukti atsakomybės pareiškėjui. MB „Kamnis“ yra priėmusi keletą įsakymų dėl darbo tvarkos ir alkoholinių gėrimų prekybos. Visiems darbuotojams, įskaitant barmenę, buvo aiškiai ir griežtai nurodyta, jog nuo 22 iki 8 valandos draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus uždarytoje pakuotėje ir (ar) vartojimui ne vietoje. Be to, MB „Kamnis“ nuolatos organizuoja darbuotojų susirinkimus, kurių tikslas užtikrinti Įstatymo nuostatų laikymąsi. Fizinio asmens atsakomybė negali būti absoliučiai sutapatinama su juridinio asmens atsakomybe. MB „Kamnis“ teisėtai galėjo būti inkriminuotas Įstatymo pažeidimas tik tuo atveju, jei būtų buvę nustatyta, jog (i) barmenė, padariusi pažeidimą, veikė intra vires – pagal savo kompetenciją ir laikydamasi juridinio asmens nurodymų; (ii) egzistuoja subjektyvi MB „Kamnis“ kaltė dėl tokių barmenės veiksmų. Pareiškėjas dar 2013 m. gruodžio 6 d. priėmė įsakymą „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais tvarkos“ ir visus darbuotojus, įskaitant barmenę, pasirašytinai supažindino su Įstatymo reikalavimais bei įpareigojo jų laikytis. Bare MB „Kamnis“ gerai pirkėjams matomose vietose yra iškabinusi išsamius ir aiškius informacinius pranešimus, kuriais pirkėjai yra papildomai informuojami apie pareigą laikotarpiu nuo 22 iki 8 valandos iš MB „Kamnis“ įsigytą alkoholį vartoti tik vietoje. Be to, pareiškėjas nuolatos organizuoja neoficialius susirinkimus ir pasitarimus su darbuotojais, kurių metu darbuotojams yra primenami bei aiškinami Įstatymo reikalavimai, pabrėžiama pareiga laikytis šių reikalavimų ir jų nepažeisti. Departamentas, priimdamas skundžiamą Nutarimą, privalėjo įrodyti MB „Kamnis“ kaltę, tačiau to nepadarė – neįrodė visų pažeidimo sudėties elementų ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą Nutarimą.
  4. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
  5. Atsakovas paaiškino, kad vadovaujantis Policijos komisariato 2016 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 20-S-82348(1.16K) atsiųsta ir atsakovo surinkta medžiaga nustatyta, jog pareiškėjui priklausančioje kavinėje, adresu (duomenys neskelbtini), draudžiamu metu (t. y. nuo 22.00 val. iki 8.00 val.) prekiaujama alkoholiniais gėrimais išsinešimui (uždarytoje pakuotėje) ir neužtikrinama, kad šie alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje. 2016 m. sausio 23 d. apie 04.00 val. Įmonei priklausančioje kavinėje, adresu (duomenys neskelbtini), pardavėja G. G. pardavė I. K. vieną skardinę alaus („Tauras“) ir G. S. keturiolika skardinių alaus (10 skardinių „Volfas Engelman“ ir 4 skardines „Fortas ekstra“) uždarytose pakuotėse, t. y. ne vartojimui vietoje. Pardavėja alaus neatidarė, įdėjo į polietileninį maišelį ir neįspėjo, kad nusipirktą alkoholį būtina vartoti vietoje, o pirkėjai alų neatidarytose skardinėse išsinešė iš kavinės patalpų. Departamentas skundžiamą nutarimą priėmė 2016 m. liepos 14 d., nepažeisdamas Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje numatyto reikalavimo skirti ekonominę sankciją ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam pažeidimui – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Ekonominė sankcija pareiškėjui už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą buvo skirta pagal atsakovo 2016 m. gegužės 31 d. Protokolą Nr. ATK2-097. Pareiškėjas nepagrįstai sieja nagrinėjamo pažeidimo nustatymą su 2016 m. vasario 4 d., kadangi atsakovas visapusišką ir neginčijamą informaciją apie galimą pažeidimą gavo tik 2016 m. gegužės 30 d., po to kai Policijos komisariatas gavo įmonės barmenės G. G. 2016 m. gegužės 17 d. rašytinį paaiškinimą, kuri iki tol nuo policijos pareigūnų slapstėsi, ir visą surinktą medžiagą nedelsiant persiuntė atsakovui. Nuo 2016 m. gegužės 31 d. Įstatymo pažeidimo protokolo Nr. ATK2-097 dienos ir yra skaičiuojamas dviejų mėnesių terminas. Pažymėjo, kad samdoma darbuotoja darbo santykiais yra susijusi su pareiškėju ir pažeidimo padarymo metu veikė jo vardu ir interesais. Kaltės, kaip psichologinio santykio, buvimas nėra būdingas juridiniam asmeniui. Juridinio asmens kaltė gali būti tik normatyvinė ir nustatoma, nurodant jam pareigą atidžiai ir rūpestingai kontroliuoti savo veiklą.

 

II.

 

  1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
  2. Teismas konstatavo, jog byloje ginčas kilo dėl Departamento 2016 m. liepos 14 d. Nutarimo, kuriuo nuspręsta taikyti bendrovei „Kamnis“ ekonominę sankciją už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
  3. Teismas nustatė, kad skundžiamu nutarimu bendrovei „Kamnis“ ekonominė sankcija (362 Eur) skirta už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, t. y. bendrovei priklausančioje kavinėje, adresu (duomenys neskelbtini), „Tauras“, piliečiui G. S. keturiolika skardinių alaus (10 skardinių „Volfas Engelman“ ir 4 skardines „Fortas ekstra“) uždarytose pakuotėse, ne vartojimui vietoje. Pardavėja minėto alaus neatidarė, įdėjo į polietileninį maišelį ir neįspėjo, jog nusipirktą alkoholį būtina vartoti vietoje, o pirkėjai alų neatidarytose skardinėse išsinešė iš kavinės patalpų. Taigi pareiškėjas iš esmės buvo nubaustas už tai, kad po 22 val. fiziniams asmenims pardavė alkoholinius gėrimus vartoti ne vietoje, t. y. pareiškėjui priklausančioje kavinėje, taip pažeisdamas įstatyme įtvirtintą imperatyvų draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais tam tikru paros metu. Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo: „kad 2016 m. sausio 23 d., 04 val. 00 min., G. G. MB „Kamnis“ bare, adresu (duomenys neskelbtini) pardavė iš viso 14 skardinių alaus, jų neatidariusi ir baro klientai šį alų iš baro patalpų išsinešė. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą ir šiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 164 straipsnio 3 dalyje. G. G. kalta dėl šio pažeidimo padarymo, todėl baustina administracine nuobauda“. Teismas G. G. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 164 straipsnio 3 dalyje, ir skyrė jai administracinę nuobaudą – 14 Eur baudą be alkoholinių gėrimų konfiskavimo. G. G. Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarimo neskundė, jis yra įsiteisėjęs (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.8.–4760–888/2016, LITEKO). Byloje ginčo tarp šalių dėl nustatytų aplinkybių nėra, tačiau pareiškėjas teigia, kad Departamentas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio nuostatas, t. y. bylą išnagrinėjo pažeisdamas dviejų mėnesių terminą, per kurį turi būti išnagrinėtas pažeidimas ir paskirta ekonominė sankcija. Pardavėja G. G. sąmoningai veikė prieš įmonės interesus, viršijo jai suteiktus įgaliojimus, pardavėjos G. G. piktavališki veiksmai negali užtraukti atsakomybės pareiškėjui.
  4. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 18 straipsnio 3 dalies 13 punktu, 34 straipsnio 3 dalimi ir nurodė, kad byloje neginčijamai įrodyta, jog 2016 m. sausio 23 d., 04 val. 00 min., G. G. MB „Kamnis“ bare, adresu (duomenys neskelbtini), pardavė iš viso 14 skardinių alaus, jų neatidariusi ir baro klientai šį alų iš baro patalpų išsinešė, vadinasi, pareiškėjas pardavė alkoholinius gėrimus po 22 val., uždarytoje pakuotėje, jie nebuvo vartojami vietoje, bendrovė nesiėmė visų būtinų realių priemonių (prevencinių) užtikrinti alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje. Įstatymų leidėjas nenustatė priemonių, kurių reikėtų imtis ūkio subjektui, kad Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytas reikalavimas nuo 22 val. iki 8 val. parduoti alkoholinius gėrimus tik vartoti vietoje būtų įvykdytas. Tokias priemones gali pasirinkti patys ūkio subjektai, tačiau jos turi būti efektyvios, kad užtikrintų Įstatymo nustatytų imperatyvų laikymąsi. Pareiškėjas, pasirinkdamas verstis tokia ūkine veikla, prisiima atsakomybę už tinkamą teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimą, o tuo atveju, jeigu ūkio subjektas neturi galimybės užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai būtų neišsinešami iš prekybos vietos, jis neturėtų tokių gėrimų pardavinėti pakuotėse. Teismas pažymėjo, kad užtikrinimas, jog alkoholiniai gėrimai būtų vartojami tik vietoje privalo būti realus, nepakanka vien informuoti pirkėjus kokiu nors būdu apie nurodyto pobūdžio draudimą. Tai, kad alkoholiniai gėrimai pirkėjams buvo parduoti ne vartoti vietoje, rodo ir ta aplinkybė, kad pardavėja, pardavusi 14 skardinių alaus, jų neatidariusi ir baro klientai šį alų iš baro patalpų išsinešė. Darytina išvada, kad pareiškėjas nesiėmė efektyvių priemonių, kad alkoholiniai gėrimai nebūtų išsinešti. Teismo vertinimu, bendrovė „Kamnis“, pasirinkdama verstis tokia ūkine veikla, privalėjo užtikrinti tinkamą teisės aktų įgyvendinimą, o kokias konkrečias priemones tam pasirinks, yra įmonės pasirinkimo teisė. Juridiniam asmeniui pagal Įstatymą yra keliami griežtesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, kuriam nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti Įstatymo nuostatų laikymąsi, nei fiziniam asmeniui. Kaip nustatyta šioje administracinėje byloje, alkoholinius gėrimus draudžiamu laiku uždarytoje pakuotėje pardavė pareiškėjo darbuotoja pardavėja, t. y. asmuo, veikiantis bendrovės „Kamnis“ vardu. Prekių pardavimas yra tiesioginės pardavėjos funkcijos. Pareiškėjo darbuotojos padarytas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimas laikytinas pareiškėjo padarytu pažeidimu. Pareiškėjo taikytos prevencinės priemonės, kaip matyti, buvo neefektyvios. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatytas pažeidimas pagal savo pobūdį yra formalios sudėties. Tai reiškia, kad padarius tokį pažeidimą pareiškėjo, taip pat kaip ir jo darbuotojos, kaltė yra suponuojama, nenurodant konkrečios jos išraiškos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad juridinis asmuo savo teises ir pareigas įgyvendina ir per savo darbuotojus. Be to, Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintas imperatyvas, turint galvoje alkoholinių gėrimų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, pobūdį, suponuoja ūkio subjekto pareigą imtis visų reikiamų organizacinių ir kitų (pavyzdžiui, darbuotojų mokymai; vidaus teisės aktai, numatantys darbuotojų pareigą įsitikinti, ar pirkėjas nėra neblaivus, esant abejonei alkoholinių gėrimų neparduoti) priemonių, kad toks įstatyme įtvirtintas reikalavimas būtų veiksmingai užtikrintas (administracinė byla Nr. A858-123/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (administracinė byla Nr. A15-39/2005). Vadinasi, ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai Įstatymo požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto veiksmais (administracinė bylos Nr. A143-678/2009; Nr. A822-2732/2011). Šiuo atveju vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo darbuotoja, parduodama 14 skardinių alaus po 22 val. ir leisdama išsinešti, nelaikytina aplinkybe, atleidžiančia pareiškėją nuo atsakomybės. Departamentas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius alkoholinių gėrimų prekybą nuo 22 iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Pareiškėjas nevykdė minėtų imperatyvių Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto įpareigojimų, t. y. neužtikrino, kad alkoholiniai gėrimai nuo 22 iki 8 valandos būtų vartojami vietoje.
  5. Teismo vertinimu, skundžiamas Nutarimas priimtas nepažeidžiant Įstatymo 35 straipsnyje nustatytų terminų. Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnyje nustatyti bylų nagrinėjimo terminai ir jų tarpusavio sąsaja leidžia daryti išvadą, kad naikinamąjį pobūdį turi šioje teisės normoje nurodytas 3 metų, o ne vieno mėnesio terminas. Antra vertus, aiškinant Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalį, darytina išvada, kad nuostata dėl pažeidimo nustatymo dienos yra adresuota bylą nagrinėjančiai institucijai. Tai reiškia, kad tik šiai institucijai nustačius pažeidimo padarymo faktą (šiai institucijai gavus patikimą ir teisės aktų nustatytu būdu įformintą informaciją apie galbūt padarytą Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą), aptariamas dviejų mėnesių terminas yra pradedamas skaičiuoti. Šiuo atveju Departamentas visapusišką informaciją apie pažeidimą gavo tik 2016 m. gegužės 30 d., o jau 2016 m. gegužės 31 d. Departamentas pareiškėjui surašė protokolą, kuriame nurodytas faktinis ir teisinis pažeidimo pagrindas, todėl dviejų mėnesių terminas, per kurį turi būti išnagrinėtas pažeidimas ir paskirta ekonominė sankcija, turi būti skaičiuojamas nuo 2016 m. gegužės 31 d., kai pareiškėjui aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta, kad jis pardavė alkoholinį gėrimą bare neatidarytoje pakuotėje išsinešimui, todėl bendrovė nepagrįstai sieja nagrinėjamo pažeidimo nustatymą su 2016 m. vasario 4 d., kai Policijos komisariato tyrėjas P. D. surašė tarnybinį pranešimą. Tik gavęs iš policijos visus įrodymus, juos įvertinęs, Departamentas 2016 m. liepos 14 d. Nutarimu skyrė pareiškėjui ekonominę sankciją, nepažeisdamas dviejų mėnesių termino.
  6. Teismas akcentavo, kad pareiškėjui buvo skirta ekonominė sankcija mažesnė nei baudos vidurkis, atitinkanti įstatyme nustatytą baudą, aplinkybių, dėl kurių paskirta bauda turėtų būti mažinama, nenustatyta, todėl nėra pagrindo naikinti ginčo Nutarimo skunde išdėstytais argumentais.

III.

 

  1. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą MB „Kamnis“ skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas klaidingai konstatavo, jog Nutarimas MB „Kamnis“ atžvilgiu buvo priimtas nepraleidus Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatyto 2 mėnesių termino, ir neteisėtai pripažino, jog naikinamasis terminas gali būti atnaujintas perdavinėjant dokumentus iš vieno kompetentingo subjekto kitam. Visą tyrimą atliko ir visą medžiagą surinko kompetentingas bausti už Įstatymo pažeidimus subjektas policija, kuri, galėdama bausti ir pati, dokumentus perdavė atsakovui. Todėl dokumentų perdavimas atsakovui negalėjo būti pagrindas naikinamojo termino atnaujinimui ar pradėjimui skaičiuoti terminą iš naujo.
    2. Teismas neteisėtai konstatavo Įstatymo pažeidimą, kadangi visiškai nepagrįstai barmenės piktavališkus ir savavališkus, MB „Kamnis“ interesų neatitinkančius veiksmus, sutapatino su MB „Kamnis“ veiksmais. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai fizinio asmens atsakomybę absoliučiai sutapatino su juridinio asmens atsakomybe. MB „Kamnis“ teisėtai galėjo būti inkriminuotas Įstatymo pažeidimas tik tuo atveju, jei būtų buvę nustatyta, jog (i) barmenė, padariusi pažeidimą, veikė intra vires pagal savo kompetenciją ir laikydamasi juridinio asmens nurodymų; (ii) egzistuoja subjektyvi MB „Kamnis“ kaltė dėl tokių barmenės veiksmų. Skundžiamame sprendime turėjo būti įvertinta ir įrodyta MB „Kamnis“ kaltė.
  2. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti galioti.
  3. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė naujų argumentų. Pažymi, kad pareiškėjas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, jog ši prekyba vyktų nepažeidžiant Įstatymo. Prekybą vykdantys pareiškėjo darbuotojai veikia pareiškėjo bendrovės vardu. Todėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojo atsakomybei už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimo pažeidimus atsirasti pakanka nustatyti pažeidimo, numatyto šio Įstatymo normos dispozicijoje, faktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A20-159/2008).

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

  1. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2016 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. ATK2-81/16, kuriuo pareiškėjui už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą buvo paskirta 362 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.
  2. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 8 d.) nustato, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.
  3. Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3 dalis numato, kad už šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės baudžiamos nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, - nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda.
  4. Aiškindamas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto turinį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog išimtimi iš bendros taisyklės pasinaudoti galima, kai yra tenkinamos dvi kumuliatyvios, t. y. kartu egzistuojančios, sąlygos: gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje (žr. 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-351/2013).
  5. Pagal bylos duomenis nustatyta, jog pareiškėjui, turinčiam licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, priklausančioje kavinėje, adresu (duomenys neskelbtini), 2016 m. sausio 23 d. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nurodytu draudžiamu laiku (apie 4.00 val.) pardavėja G. G. pardavė iš viso 14 skardinių alaus uždarytose pakuotėse, ne vartojimui vietoje. Pardavėja minėto alaus neatidarė, įdėjo į polietileninį maišelį ir neįspėjo, jog nusipirktą alkoholį būtina vartoti vietoje, o pirkėjai alų neatidarytose skardinėse išsinešė iš kavinės patalpų. Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 7 d. nutarimu G. G. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių tesės pažeidimų kodekso 164 straipsnio 3 dalyje, ir skyrė jai baudą.
  6. Pasisakydama dėl byloje aiškintino Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo, kolegija pažymi, kad nurodytos nagrinėjamai bylai reikšmingos faktinės aplinkybės pirmosios instancijos teismo nustatytos remiantis byloje esančiais įrodymais, kurių pareiškėjas nepaneigė ir iš esmės neginčija. Pagrindinis ginčas kilo dėl to, ar yra pareiškėjo kaltė dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimo. Pareiškėjas tvirtino, jog alkoholinius gėrimus draudžiamu laiku pardavusi barmenė elgėsi jo (pareiškėjo) atžvilgiu piktavališkai ir savavališkai, todėl jo (pareiškėjo) kaltės padarant šį pažeidimą nėra. Be to, pareiškėjo teigimu, Nutarimas priimtas praleidus Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytą 2 mėnesių termino terminą.
  7. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų. Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimai (žr. 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012). Būtina pažymėti, jog tokios priemonės turi būti efektyvios, kad užtikrintų Alkoholio kontrolės įstatyme nustatytų imperatyvų laikymąsi. Be to, nagrinėjant administracines bylas, inter alia (be kita ko) dėl Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimo, taip pat yra ne kartą konstatuota, kad juridinio asmens teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami kavinės (baro), kaip ekonominio vieneto, teikiamos paslaugos būdu. Tai reiškia, kad tokie kavinės (baro) darbuotojų veiksmai (paslaugų suteikimas) Alkoholio kontrolės įstatymo požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais. Todėl tam tikri nurodytų įstatymų pažeidimai, padaryti kavinės (baro) darbuotojų, laikytini pareiškėjo padarytais pažeidimais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011; 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-478-143/2017). Toks Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, kita vertus, užtikrinti būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei.
  8. Kaip nustatyta šioje administracinėje byloje, alkoholinius gėrimus draudžiamu laiku pardavė pareiškėjo darbuotoja barmenė-pardavėja, t. y. asmuo, veikiantis pareiškėjo vardu. Prekių pardavimas yra tiesioginės barmenės-pardavėjos funkcijos. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjo darbuotojos padarytas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimas laikytinas pareiškėjo padarytu pažeidimu. Kalbant apie Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nesilaikymą, pažymėtina, kad pareiškėjo taikytos prevencinės priemonės, kaip matyti iš paties pažeidimo fakto, buvo neefektyvios. Pažymėtina ir tai, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatyti pažeidimai pagal savo pobūdį yra formalios sudėties. Tai reiškia, kad padarius tokius pažeidimus pareiškėjo, kaip ir jo darbuotojo, kaltė yra suponuojama, nenurodant konkrečios jos išraiškos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-506-822/2017; 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-478-143/2017).
  9. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas nutarimas priimtas nepažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatyto dviejų mėnesio termino. Šioje dalyje nurodyta, kad šio Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos (šiuo atveju atsakovas) bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam pažeidimui – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnyje nustatyti bylų nagrinėjimo terminai ir jų tarpusavio sąsaja leidžia daryti išvadą, kad naikinamąjį pobūdį turi šioje teisės normoje nurodytas 3 metų, o ne dviejų mėnesio terminas. Antra vertus, aiškinant Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalį, darytina išvada, kad nuostata dėl pažeidimo nustatymo dienos yra adresuota bylą nagrinėjančiai institucijai. Tai reiškia, kad tik šiai institucijai nustačius pažeidimo padarymo faktą (šiai institucijai gavus patikimą ir teisės aktų nustatytu būdu įformintą informaciją apie galbūt padarytą Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą), aptariamas dviejų mėnesio terminas yra pradedamas skaičiuoti.
  10. Šiuo atveju atsakovas iš policijos gavęs medžiagą apie galbūt padarytą Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą, pareiškėjui 2016 m. gegužės 31 d. surašė protokolą Nr. ATK2-097, o nutarimą skirti sankciją priėmė 2016 m. liepos 14 d., todėl atsižvelgiant į AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje numatytą sankcijos skyrimo terminą, teisėjų kolegija vertina, kad atsakovas nepraleido įstatyme numatyto baudos skyrimo termino.
  11. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, taip pat pritardama kitiems pirmosios instancijos teismo argumentams ir jų nekartodama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo MB „Kamnisapeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                                       Laimutis Alechnavičius

 

 

Artūras Drigotas

 

 

Dalia Višinskienė


Paminėta tekste:
  • ATPK
  • ATPK 164 str. Prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimas
  • A-478-143/2017
  • A-506-822/2017