Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-107-2010].doc
Bylos nr.: 3K-3-107/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Litforina" 148409723 atsakovas
UAB "Vakarų krova" 142141019 Ieškovas
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.28. Iš kitų sutarčių rūšių kilusios bylos
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.5. Prievolių teisė
2.5.8. Sutarčių teisė:
2.5.8.8. Sutarčių aiškinimas
2.5.10. Civilinė atsakomybė:
2.5.10.2. Civilinės atsakomybės sąlygos:
2.5.10.2.1. Neteisėta veika
2.5.10.5. Civilinės atsakomybės rūšys:
2.5.10.5.1. Sutartinė atsakomybė
3. CIVILINIS PROCESAS
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.6. Teismo sprendimas:
3.2.6.1. Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr

(S)                                                                                Civilinė byla Nr. 3K-3-107/2010

                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                  44.5.1; 44.2.1; 42.8; 116.1                                                                                                                                                                                            

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. kovo 16 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Egidijaus Baranausko (pranešėjas) ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Litforina“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vakarų krova“ ieškinį atsakovui UAB „Litforina“ dėl skolos priteisimo bei UAB „Litforina“ priešieškinį dėl žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :                                              I. Ginčo esmė

 

            Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo, atsiradusios vykdant sutartį dėl krovinio perkrovimo ir sandėliavimo paslaugų teikimo. Sutartimi ieškovas (vykdytojas) įsipareigojo perkrauti ir sandėliuoti atsakovo krovinį, taip pat suteikti kitas paslaugas, susijusias su sutarties vykdymu, o atsakovas – už suteiktas paslaugas sumokėti. Ieškovas suteikė sutartyje nurodytas paslaugas, tačiau atsakovas jų neapmokėjo. Ieškovas teigia, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė sumokėti už paslaugas motyvuodamas tuo, jog ieškovas, vykdydamas sutartį, padarė jam žalos, nes neišsaugojo krovinio tvirtinimo elementų (statramsčių). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad žala atsirado dėl ieškovo neteisėtų veiksmų ir kaltės, taip pat kad yra priežastinis ryšys tarp ieškovo veiksmų ir atsakovui tariamai padarytos žalos. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 21 137,16 Lt skolos ir 2184 Lt delspinigių.

    Priešieškiniu atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 13 863,71 Lt žalos atlyginimo. Jis  pripažįsta, kad ieškovas suteikė sandėliavimo ir pakrovimo paslaugas, tačiau už šias jis atsisako sumokėti tol, kol ieškovas neatlygins jam padarytos žalos. Krovinys kartu su tvirtinimo elementais (statramsčiais) buvo pristatytas geležinkelio vagonuose ieškovo teritorijoje. Ieškovas į laivą pakrovė tik krovinį, o jo tvirtinimo elementus (statramsčius) paliko uosto krantinėje. Statramsčiai yra savarankiškas turtas (jų vertė įskaičiuota į krovinio kainą), juos atsakovas paprastai išveždavo iš sandėliavimo vietos ir parduodavo kaip antrarūšę medieną. Į atsakovo paklausimą dėl statramsčių ieškovas atsakė, kad dalį jų išvežė iš saugojimo aikštelės kitur, dalį sunaudojo. Kadangi ieškovas neišsaugojo atsakovo turto, nors tokią pareigą turėjo pagal sutartį, tai privalo atlyginti padarytą žalą – 35 000 Lt už negrąžintus statramsčius. Ieškovo civilinei atsakomybei kilti yra visos būtinosios sąlygos, nes žala padaryta dėl ieškovo neteisėtų veiksmų, kaltės, yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atlikus šalių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš ieškovo turi būti priteista 13 863,71 Lt žalos atlyginimo (iš 35 000 Lt žalos atlyginimo atėmus 21 137,16 Lt skolos už suteiktas paslaugas).

 

                     II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui 21 137,16 Lt skolos ir 2184 Lt delspinigių; iš ieškovo atsakovui – 17 500,43 Lt žalos atlyginimo. Teismas konstatavo, kad ieškovas suteikė atsakovui sandėliavimo ir perkrovimo paslaugas, o atsakovas už jas nesumokėjo, todėl ieškinys tenkintinas. Dėl priešieškinio teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog krovinio tvirtinimo elementai – statramsčiai – yra prekių sudėtinė dalis. Atsakovas, mokėdamas už prekes, kartu sumokėdavo ir už statramsčius. Vėliau jis juos parduodavo kaip antros rūšies medieną ir gaudavo pajamų. Taigi statramsčiai vertintini kaip atsakovo turtas, kuriuo jis turi teisę disponuoti savo nuožiūra. Ieškovas, pakraudamas krovinį į laivą, matė, kad lieka didelis kiekis medienos, kuri, nors ir yra antros rūšies, tačiau turi vertę, todėl šio turto panaudojimą ieškovas turėjo derinti su atsakovu, juolab kad atsakovas prašė ieškovo informuoti apie šį turtą. Ieškovas negrąžino atsakovui statramsčių, nesiėmė kitokiu veiksmų (informuoti atsakovą prieš panaudojant šį turtą savo nuožiūra), todėl yra pagrindas pripažinti ieškovo veiksmus neteisėtais, pažeidusiais bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246, 6.248 straipsniai). Ieškovas, užsiimdamas sandėliavimo ir pakrovimo paslaugų praktika, turėjo būti pakankamai apdairus, rūpestingas ir sąžiningas kliento atžvilgiu, tačiau jis savo nuožiūra išsprendė svetimo turto disponavimo klausimą. Šių kaltų veiksmų rezultatas – atsakovui padaryta 35 000,87 Lt nuostolių. Tačiau atsakovas taip pat nebuvo pakankamai rūpestingas, nes dėl šio turto neaptarė sutartyje bei prieš jo pateikimą sandėliuoti, todėl dėl atsiradusios žalos yra ir jo kaltės. Dėl to atsakovui priteistino žalos atlyginimo suma mažintina per pusę – 17 500, 43 Lt (CK 6.248 straipsnio 4 dalis).  

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2009 m. lapkričio 5 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė: sprendimo dalį, kurią patenkintas priešieškinis, panaikino ir priešieškinį atmetė; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad šalių sutartyje nenumatyta, jog krovinio tvirtinimo elementai (viela, vinys, statramsčiai) turėjo būti ieškovo saugomi ir yra įtraukti į atsakovo apskaitą kaip turtas, o ne kaip atliekos. Byloje neįrodyta, kad šalys būtų sprendusios klausimą dėl krovinio tvirtinimo elementų išsaugojimo ir jų disponavimo sutartiniais, įstatymo ar šalių susiklosčiusios praktikos pagrindu. Atsakovas turėjo pats rūpintis, kad krovinio tvirtinimo elementai būtų surenkami ar sutvarkomi. Taigi ieškovo pareiga saugoti statramsčius ir jo kaltė dėl jų neišsaugojimo neįrodyta, todėl nėra pagrindo taikyti jam CK  6.248 straipsnio 1 dalyje nustatytą civilinę atsakomybę.

 

                                   III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.5, 6.38, 6.193, 6.196, 6.200, 6.245-6.249, 6.718 straipsnius, pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalį, dėl šių teisės normų aiškinimo ir taikymo nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl CK 6.245-6.249, 6.256, 6.845 straipsnių netinkamo taikymo. Kai ginčas susijęs su civilinės atsakomybės taikymu, tai būtina nustatyti ir įvertinti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl visų būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, nors pirmosios instancijos teismas tai buvo padaręs. Apeliacinės instancijos teismas tik formaliai konstatavo, kad neįrodyta ieškovo kaltė dėl statramsčių neišsaugojimo, tačiau visiškai netyrė ieškovo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, taip pat neįvertino, kad ieškovo, kaip verslininko ir profesionalaus saugotojo, civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės.

2. Dėl CK 6.193, 6.196 netinkamo taikymo. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, nes neišsiaiškino tikrųjų sutarties šalių ketinimų, jų elgesio prieš ir po sutarties sudarymo, kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kai kurių svarbių sutarties nuostatų apskritai nepasisakė, o rėmėsi tik pažodiniu sutarties aiškinimu. Teismas laikėsi tokios pozicijos, kad jei sutartyje neparašyta, jog ieškovas turi saugoti krovinio tvirtinimo elementus, tai jam tokios pareigos apskritai nekyla. Sutarčių sąlygos gali būti ne tik aiškiai nurodytos, bet ir numanomos. Numanomos sutarčių sąlygos nustatomos atsižvelgiant į sutarties esmę ir tikslą, šalių santykių pobūdį, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Tai, kad tam tikros sutarties šalių pareigos neįtrauktos į sutartį, nereiškia, jog jų apskritai neatsiranda. Priešingu atveju būtų ignoruojamos CK nuostatos, įtvirtinančios bendrąsias civilinių sutartinių santykių subjektų teises ir pareigas, kurių jie privalo paisyti net ir tada, kai jos nenurodytos sutartyje. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino svarbių sutarties nuostatų, būtent: kad visus klausimus dėl užsigulėjusio krovinio išsiuntimo, realizavimo, sunaikinimo sprendžia atsakovas (sutarties 2.1.9 punktas); kad ieškovas negali perduoti krovinio ar dokumentų trečiajai šaliai be atsakovo raštiško sutikimo (sutarties 2.2.10 punktas); kad ieškovas materialiai atsako už priimto perkauti ir sandėliuoti krovinio kiekio ir kokybės išsaugojimą (sutarties 4.4 punktas). Iš šių sutarties nuostatų matyti, kad klausimus, susijusius su krovinio disponavimu, sprendžia atsakovas, o ieškovas negali savo nuožiūra juo disponuoti, be to, jis atsako už krovinio kiekio išsaugojimą. Ieškovas pažeidė šias nuostatas, nes, neįspėjęs atsakovo, sunaikino bei panaudojo savo reikmėms statramsčius, kurie buvo įskaičiuoti į krovinio kainą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas sutartį vykdė tinkamai.    

3. Dėl CK 1.5, 6.38, 6.200 straipsnių netinkamo taikymo. Apeliacinės instancijos teismas visiškai netyrė aplinkybių, ar ieškovas, vykdydamas sutartį, laikėsi ekonomiškumo ir bendradarbiavimo principų, ir nepagrįstai atmetė pirmosios instancijos teismo išvadą, kad krovinio tvirtinimo elementų panaudojimo klausimą ieškovas turėjo spręsti kartu su atsakovu. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad tik atsakovas turėjo rūpintis krovinio tvirtinimo elementų surinkimu ar sutvarkymu, nepagrįstai bendradarbiavimo pareigą perkėlė išimtinai tik atsakovui. Be to, tokia teismo išvada reiškia, kad sutarties šalys neprivalo bendradarbiauti viena su kita, tai prieštarauja CK 6.38, 6.200 straipsnių nuostatoms bei suformuotai teismų praktikai.

4. Dėl 6.718 straipsnio netinkamo taikymo. Šalių sutarčiai taikytinos ne tik bendrosios sutartis reglamentuojančios CK normos, bet ir specialiosios teisės normos, reglamentuojančios atlygintinų paslaugų teikimo sutarties sudarymo ir vykdymo ypatumus. CK 6.718 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, teikdamas paslaugas, paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Apeliacinės instancijos teismas, nekvalifikuodamas šalių sudarytos sutarties, nenurodydamas jos rūšies ir nesiremdamas CK 6.718 straipsnių, padarė materialiosios teisės normų pažeidimą, dėl to negalėjo tinkamai išsiaiškinti sutarties esmės, jos tikslų, tikrųjų sutarties šalių ketinimų ir interesų.

          5. Dėl CPK 331 straipsnio 4 dalies pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, nepagrįstai formali bei lakoniška, joje nenurodyta įstatymų, kitų teisės aktų bei teisinių argumentų, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas, neįvertinta ir nepasisakyta dėl daugumos apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytų argumentų.   

 

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Jame nurodoma, kad:

1) nepagrįsti skundo argumentai dėl civilinės atsakomybės sąlygas reglamentuojančių teisės normų netinkamo taikymo. Teismas neprivalo kiekvienu atveju atskirai ir išsamiai aptarti sprendime visas civilinės atsakomybės sąlygas. Kadangi atsakovas neįrodė ieškovo veiksmų neteisėtumo ir žalos egzistavimo fakto, tai nebuvo būtinybės vertinti kitų sąlygų buvimo ar nebuvimo, nes civilinei atsakomybei kilti būtinas civilinės atsakomybės sąlygų visetas. Tai, kad apeliacinės instancijos teismai atskirai nepasisakė dėl kiekvienos sąlygos, savaime nereiškia, kad teismas jų nevertino;

 2) apeliacinės instancijos teismas nepažeidė sutarčių aiškinimo taisyklių. Teismas, remdamasis ne tik pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, bet ir susiklosčiusia šalių praktika, tinkamai nustatė tikruosius šalių ketinimus ir jų elgesį. Sutarties sudarymo metu ieškovas negalėjo numatyti, kad krovinio pakuotė (statramsčiai) turės būti išsaugota, o jos neišsaugojimo atveju atsakovas gali patirti žalos. To jis negalėjo numatyti ir sutarties vykdymo metu, nes paslaugos buvo teikiamos pusę metų ir per tą laiką atsakovas pasirašydavo paslaugų atlikimo aktus be pastabų, jis nė karto neužsiminė apie statramsčių saugojimą ar ketinimą juos atsiimti;

3) apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino šalių elgesį sutarčių vykdymo ekonomiškumo ir bendradarbiavimo principų atžvilgiu. Ieškovas elgėsi pakankamai apdairiai ir rūpestingai, nes iš atsakovo veiksmų (atsakovo atstovas visada nurodydavo, kokie veiksmai turi būti atlikti su gautu kroviniu, dalyvavo krovos proceso metu, paslaugų atlikimo aktus pasirašydavo be pastabų) negalėjo net įtarti, kad jis kaip nors pažeidžia šalių bendradarbiavimo, kooperavimosi, kitus sutarčių ir geros verslo praktikos principus;

4) nepagrįsti skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas nesprendė dėl sutarties kvalifikavimo ir netaikė CK 6.718 straipsnio. Šalių sutarčiai taikytinos CK 6.718 straipsnio nuostatos, tačiau atsakovas nepagrįstai bando perkelti šalių bendradarbiavimo pareigą vien tik ieškovui. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis susiklosčiusios praktikos. Nagrinėjamu atveju šalių susiklosčiusi praktika buvo aiški ir nedviprasmiška. Ieškovas tinkamai vykdė sutartį ir nepažeidė CK 6.718 straipsnio nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas teisingai kvalifikavo šalių sutartį kaip atlygintinių paslaugų teikimą. Tai, kad teismo nutartyje nėra nuorodos į CK 6.718 straipsnį, neturi įtakos nutarties teisėtumui;

5) apeliacinės instancijos teismas nepažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies. Nutarties motyvuojamojoje dalyje teismas pakankamai išsamiai pasisakė dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių, nurodydamas, kad jos neįrodytos, t. y. kad atsakovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimą. Tai, kad nutartyje nenurodytos visos ginčui taikytinos teisės normos, neturi įtakos nutarties teisėtumui.

 

   Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

                                             IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl sutartinės atsakomybės sąlygų

 

Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 256 straipsnio 2 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius jos sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Įstatymo ar sutarties nurodytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti ir be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Sutarties neįvykdymas nepreziumuojamas, todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieškovas (nagrinėjamoje byloje tai kasatorius – atsakovas UAB „Litforina“). Jis taip pat privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Ketvirtoji civilinės atsakomybės sąlyga – kaltė pagal bendrąją taisyklę yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją turi atsakovas. Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriumi, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.248 straipsnio 1 dalį. Kaltės klausimas nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingas, nes tiek sutarties šalys yra verslo subjektai, todėl sprendžiant jų civilinės atsakomybės klausimus taikytina CK 6.256 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta atsakomybė be kaltės. Šiame straipsnyje nustatyta taisyklė, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Tačiau teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tiek atsakovo (nagrinėjamoje byloje tai ieškovas UAB „Vakarų krova“)  įrodinėtinos jo civilinę atsakomybę šalinančios CK 6.256 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, tiek ir ieškovo (atsakovas šioje byloje UAB „Litforina“) įrodinėtini nuostoliai ir priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlygos, teisiškai reikšmingos yra tik tada, kai ieškovas įrodo sutarties neįvykdymo faktą, t. y. atsakovo neteisėtus veiksmus kaip vieną iš trijų civilinės atsakomybės sąlygų. Nenustačius sutarties neįvykdymo ieškovo įrodinėjami nuostoliai ir priežastinis ryšys yra tik tariami, objektyviai nesusiję su sutartimi ir teismas savo procesiniame sprendime dėl jų gali nepasisakyti. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad bylos medžiaga nėra įrodyta, jog tarp šalių būtų buvęs sprendžiamas klausimas dėl tvirtinimo elementų išsaugojimo ir jų disponavimo nei sutartiniais, nei įstatymo, nei tarp šalių susiklosčiusios praktikos pagrindu, todėl teiginys, kad ieškovui UAB „Vakarų krova“ tenka statramsčių saugojimo pareiga, yra neįrodytas ir nepagrįstas. Taigi apeliacinės instancijos teismas iš esmės konstatavo, kad atsakovas UAB „Litforina“ neįrodė sutarties neįvykdymo fakto. Nenustatęs sutarties neįvykdymu pasireiškiančių ieškovo UAB „Vakarų krova“ neteisėtų veiksmų, teismas neprivalėjo pasisakyti ir dėl kitų įrodinėjamų civilinės atsakomybės sąlygų. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija atmeta kasatoriaus argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalėjo pasisakyti dėl visų civilinės atsakomybės sąlygų. Teisėjų kolegija sutinka, kad skundžiama teismo nutartis neatitinka CPK 331 straipsnio 4 dalies 4 punkte keliamų reikalavimų šio procesinio teismo dokumento turiniui, nes jame nenurodytos nagrinėjamu atveju taikytinos civilinės atsakomybės sąlygas reglamentuojančios materialiosios teisės normos (CK 6.205 straipsnis, 6.246 straipsnis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys). Tačiau kartu teisėjų kolegija pažymi, kad proceso teisės normų pažeidimas yra pagrindas naikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį tik tada, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

 

Dėl sutarties aiškinimo

 

CK 6.193 straipsnyje nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės taikomos, kai kyla ginčas dėl sutarties turinio ir atskirų jos sąlygų. Tokiais atvejais sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „BIVAINIS“ v. A. Bartkevičiaus firma „ARUM“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“, UAB „Ortofina“ ir R. G. K., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; kt.).

Kasatorius teigia, kad buvo pažeistos sutarčių aiškinimo taisyklės. Sutarties aiškinimas yra fakto klausimas. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas nenagrinėja fakto klausimų, tačiau, atsižvelgdamas į kasacinio skundo argumentus, patikrina, kaip žemesnės instancijos teismas laikėsi sutarčių aiškinimo taisyklių. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nesigilino į 2007 m. spalio 10 d. sutarties esmę, jos šalių tarpusavio santykius, o apie tarpusavio teises ir pareigas sprendė tik iš sutarties teksto. Su tokia kasatoriaus pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Ieškovas jau savo atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad tvirtinimo elementai (viela, vinys, statramsčiai) pagal šalių susiklosčiusią praktiką nebuvo išsaugojami, ieškovas pretenziją dėl tvirtinimo elementų neišsaugojimo pateikė tik daugiau kaip po pusės metų nuo krovinio ir tvirtinio elementų iškrovimo. Kad susiklostė tokia šalių praktika, savo nutartyje konstatavo ir apeliacinės instancijos teismas. Šios aplinkybės nepaneigtos kasacinio skundo argumentais. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiškinant sutartį turi būti atsižvelgiama į šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir kasacinio skundo teiginius, kad tvirtinimo elementams turi būti taikomas sutarties 2.1.9 punktas, nes pagal šį punktą tik atsakovas turėjo teisę spręsti krovinio disponavimo, naudojimo klausimus, bei kiti sutarties punktai, kuriuose nustatyta, kaip šalys turi elgtis su kroviniu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties šalių atsakomybę nustatančiame sutarties 4.5 punkte nurodyta, kad ieškovo atsakomybė prasideda krovinį priėmus į jo sandėlius, o baigiasi pakrovus į transporto priemonę ir pasirašius konosamentą ar kitą lygiavertį dokumentą. Byloje nustatyta, kad statramsčiai buvo naudojami tik kaip popiermalkių gabenimo vagonais tvirtinimo elementai ir į laivus nebuvo kraunami. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad sutartyje vartojama krovinio sąvoka apėmė ir jo tvirtinimo elementus.

Dėl pareigos motyvuoti teismo sprendimą įvykdymo

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalį, reglamentuojančią apeliacinės instancijos teismo sprendimo ar nutarties turinį. Šiems kasacinio skundo argumentams įvertinti svarbi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – Teismo) praktikos analizė.

Teismo bylų praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuoroda yra susijusi su kitu Teismo praktikoje įtvirtintu principu – teismų ir tribunolų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie pagrįsti. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgment of 27 September 2001, par. 30).

Pabrėžtina, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v. Spain judgments of  9 December 1994, Series A. Nos 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, and p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į tam tikras sąlygas: šalių pareiškimų prieštaringumą, valstybių – Konvencijos narių įstatyminių nuostatų, papročių, teisinių nuomonių ir sprendimų rengimo taisyklių skirtumus.

Nepaisant to, teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., mutati mutandis, Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Savo ruožtu žemesnės instancijos teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją.

Nagrinėjamu atveju kasatorius apsiribojo abstrakčiu nurodymu, kad  apeliacinės instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, nepagrįstai formali bei lakoniška, joje nėra nurodyta įstatymų, kitų teisės aktų bei teisinių argumentų, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas, neįvertinta ir nepasisakyta dėl daugumo apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytų argumentų. Jeigu kaip kasacijos pagrindas nurodomi CPK 331 straipsnio 4 dalies pažeidimai apeliacinės instancijos teisme, o kasaciniame skunde nurodyti abstraktūs argumentai dėl neišsamaus teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo, tai vertinama kaip kasacijos dalyko šiuo klausimu nesuformulavimas.

 

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

 

Kasaciniame skunde atsakovas kelia su numanomų sąlygų (CK 6.196 straipsnis) institutu susijusį klausimą. Numanoma sutarties sąlyga nustatoma atsižvelgiant į sutarties esmę ir tikslą, šalių santykių pobūdį, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus (CK 6.196 straipsnio 2 dalis). Tokios sąlygos turinio nustatymas yra fakto klausimas, tuo tarpu kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių ir, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis tik teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde cituojamas CK 6.196 straipsnis, neatskleidžiant konkretaus šios normos pažeidimo nagrinėjamoje situacijoje, nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasacijos pagrindų, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl CK 6.196 straipsnio aiškinimo ir taikymo nepasisako. Dėl tos pačios priežasties teisėjų kolegija nepasisako ir dėl CK 6.718 straipsnio taikymo, nes ši norma yra vertinamoji ir nustatymas, koks paslaugų teikėjo elgesys labiausiai atitinka kliento interesus, yra fakto klausimas, todėl nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija taip pat nepasisako ir dėl kitų kasacinio skundo argumentų kaip teisiškai nereikšmingų ir nesudarančių CPK 346 straipsnio 2 dalyje numatytų kasacijos pagrindų.

 

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nepadarė esminių proceso teisės normų pažeidimų, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį kasaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 3 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Netenkinus kasacinio skundo, iš atsakovo ieškovui priteisiamos jo kasaciniame teisme turėtos ir įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 93, 98 straipsniai). Ieškovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą jis patyrė 5566 Lt išlaidų. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už teikiamą teisinę paslaugą maksimalaus dydžio 8.14 punkte nustatyta, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą taikytinas koeficientas 2, kurio pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Taigi šiuo atveju maksimalus užmokesčio dydis yra 1600 Lt (MMA – 800 Lt x 2). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad prašomų priteisti teisinių paslaugų išlaidų dydis viršija rekomenduotiną, jas mažina iki 1600 Lt (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

 Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

 Priteisti iš atsakovo UAB „Litforina“ (kodas 148409723) ieškovui UAB „Vakarų krova“ (kodas 142141019) 1600 (vieną tūkstantį šešis šimtus litų) Lt išlaidų už teisines paslaugas kasaciniame teisme.

Priteisti iš atsakovo UAB „Litforina“ (kodas 148409723) į valstybės biudžetą 31,65 Lt (trisdešimt vieną litą 65 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                      Dangutė Ambrasienė

 

 

 

                                                                                                                             Egidijus Baranauskas

 

 

 

                                                                                                                             Pranas Žeimys