Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-01-17][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-124-248-2020].docx
Bylos nr.: e3K-3-124-248/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM 188601311 atsakovas
UAB ,,InnoForce" 302676496 Ieškovas
UAB ,,Lexita" 302342831 trečiasis asmuo
Kategorijos:
11.1. Bylos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ar pakeitimo
2.6.11.4.1. Perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimas ar pakeitimas
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.6.11.4.3. Alternatyvių sankcijų taikymas
2.6.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
2.6. Prievolių teisė
11. BYLOS DĖL VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
2.6.11. Pirkimas-pardavimas

?

Civilinė byla Nr. e3K-3-124-248/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01501-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1., 2.6.11.4.3

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. sausio 16 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos  apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce“ ieškinį atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų ir sprendimų panaikinimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui atsakovės pusėje uždarajai akcinei bendrovei „Lexita“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tiekėjų pasiūlymų (siaurąja prasme) ir neįprastai mažos kainos pagrindimo vertinimą, subjekto, kuriam skirtina alternatyvi sankcija už viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimus, ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė UAB „InnoForce“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, vėliau, šalių ginčą nagrinėjant iš naujo (apeliacinės instancijos teismui bylą grąžinus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui), patikslino ieškinį, be kita ko, prašydama jai leisti susipažinti su visa viešojo pirkimo laimėtojos UAB „Lexita“ pasiūlymo, pateikto atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, perkančioji organizacija) vykdytame viešajame pirkime „112 mobiliosios aplikacijos pirkimas“ (toliau – ir Konkursas), dalimi dėl 112 mobiliosios aplikacijos aprašymo ir su visu šios tiekėjos perkančiajai organizacijai pateiktu neįprastai mažos kainos pagrindimu; panaikinti perkančiosios organizacijos 2018 m. liepos 27 d. pranešime nurodytus Viešojo pirkimo komisijos sprendimus dėl nustatytos pasiūlymų eilės ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo; grąžinti šalis į iki pažeidimų buvusią padėtį, pripažįstant atsakovo ir trečiojo asmens 2018 m. rugsėjo 11 d. sudarytą viešojo pirkimo sutartį niekine ir negaliojančia; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovė nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. pateikė atsakovui pretenziją, kurioje nurodė, jog perkančiosios organizacijos sprendimai neleisti ieškovei susipažinti su UAB „Lexita“ pasiūlymo dalimi dėl 112 mobiliosios aplikacijos veikimo ir pateikimo aprašymu ir neįprastai mažos kainos pagrindimu objektyviai apriboja ieškovės galimybes ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus bei suponuoja galimą laimėtojos protegavimą. Pretenzijoje ieškovė taip pat nurodė, kad perkančiosios organizacijos sprendimai nesuteikti informacijos kelia įtarimą, jog UAB „Lexita“ pateiktas pasiūlymas neatitinka Konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų; tokiu atveju šios tiekėjos pasiūlymas privalo būti atmestas, o su tuo susiję perkančiosios organizacijos sprendimai panaikinti. Atsakovas 2018 m. rugpjūčio 3 d. atsakyme į pretenziją nurodė, kad, įvertinus trečiojo asmens jam pateiktus dokumentus (112 mobiliosios aplikacijos veikimo aprašymą ir neįprastai mažos kainos pagrindimą), jam nekilo abejonių dėl šios informacijos pripažinimo konfidencialia.

4.       Ieškinys, be kita ko, buvo grindžiamas tuo, kad atsakovas, pripažindamas laimėtoju trečiąjį asmenį, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą pareigą laimėtoju pripažinti tik pirkimo dokumentuose nurodytus reikalavimus atitinkantį pasiūlymą pateikusį tiekėją.

5.       Nurodė, kad pagal Konkurso sąlygų 85 punktą būtina detalaus aplikacijos aprašymo sudėtinė dalis – tiekėjo nurodymas, kokiomis priemonėmis ir kaip bus įgyvendintos ir pateiktos 112 mobiliosios aplikacijos dalys iki 2018 m. gruodžio 3 d. ir iki 2019 m. liepos 2 d. Trečiasis asmuo negalėjo keisti savo pateikto pasiūlymo ir jo papildyti trūkstamu aplikacijos dalių diegimo tvarkaraščiu. Kadangi trečiojo asmens pasiūlyme pateiktame aplikacijos aprašyme šių duomenų nebuvo, šis pasiūlymas turėjo būti atmestas kaip neatitinkantis Konkurso sąlygų 85 punkto reikalavimų.

6.       Trečiasis asmuo taip pat neįvykdė Pirkimo sąlygų 85 punkte nustatytų reikalavimų pateikti aiškiai ir detaliai išdėstytus mobiliosios aplikacijos, specialiosios darbo vietos ir valdymo integracinės platformos funkcionalumų aprašymus.

7.       Trečiasis asmuo pateikė netinkamą neįprastai mažos kainos pagrindimą: jis pateikė tik formalų pasiūlymo kainos išskaidymą, bet nepateikė kainos sudėtines dalis pagrindžiančių įrodymų, todėl atsakovas nepagrįstai neatmetė trečiojo asmens pasiūlymo VPĮ 57 straipsnio 3 dalies pagrindu.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

8.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir iš jos trečiojo asmens naudai priteisė 1390,02 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o 2019 m. gegužės 2 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui 4362,06 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

9.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad trečiasis asmuo kartu su 2018 m. birželio 12 d. pasiūlymu pateikė 112 mobiliosios aplikacijos I ir II dalis, nurodydamas, jog I dalis bus įgyvendinta iki 2018 m. gruodžio 3 d., o II dalis iki 2019 m. liepos 2 d., taip pat aprašyme nurodytą informaciją apie tai, kokia ir kodėl bus naudojama techninė įranga, technologijos, programavimo kalba kuriant mobiliąją aplikaciją; kokiomis priemonėmis bus užtikrintas stabilus serverio veikimas; koks bus mobiliosios aplikacijos techninio sprendimo veikimas; kaip funkcionuos tiekėjo sukurtas techninis sprendinys, kokia bus speciali darbo vieta; kokie sprendimai ir strategijos siūlomi siekiant suvaldyti galimas rizikas, susijusias su technologijų ir programinės įrangos naudojimu; kaip bus užtikrinama sistemos apsauga; kur sistemos informacija bus saugoma, kokiu būdu ji bus prieinama vartotojams; kokiu principu sistema bus kuriama ir plečiama; kaip bus užtikrinama paslaugų kokybė ir informacijos sauga. Teismas nustatė, kad trečiojo asmens pateiktas aplikacijos aprašymas atitinka Konkurso sąlygų 85 punkto reikalavimus, kurie aptarti atitinkamose pasiūlymo dalyse.

10.       Kadangi atskirose trečiojo asmens pasiūlymo dalyse buvo įvardyta, kokiomis konkrečiomis priemonėmis ir kaip bus įgyvendintos mobiliosios aplikacijos sukūrimo dalys iki 2018 m. gruodžio 3 d. ir iki 2019 m. liepos 2 d., pirmosios instancijos teismas vertino, kad perkančioji organizacija pagrįstai pripažino, jog trečiojo asmens pasiūlymas atitinka Konkurso sąlygų reikalavimus.

11.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Konkurso sąlygose nebuvo nuostatos, kuria tiekėjai būtų įpareigoti kartu su pasiūlymu pateikti aplikacijos dalių diegimo tvarkaraštį, atmetė ieškovės argumentą, jog trečiojo asmens pasiūlymas turėjo būti atmestas kaip neatitinkantis Konkurso sąlygų 85 punkto reikalavimų.

12.       Aplinkybę, kad atsakovas neatskleidė ieškovei visos trečiojo asmens pasiūlyme pateiktos informacijos, teismas laikė teisėta, nes ši informacija trečiojo asmens pasiūlyme buvo nurodyta kaip konfidenciali.

13.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neįprastai mažos kainos, nustatė, kad trečiasis asmuo 2018 m. liepos 24 d. pateikė kainos pagrindimą, kuriame nurodė prašomą informaciją, darbuotojų naudojamos techninės įrangos aprašymą, valandinio įkainio finansinį pagrindimą, paslaugų kainos išskaidymą, siūlomą techninę, programinę įrangą, bendrą projekto biudžetą, įrodymus, patvirtinančius įrangos kainą, patalpų nuomos kainą ir darbo valandų, reikalingų pasiūlymui įgyvendinti, detalizavimą. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad trečiasis asmuo tinkamai pagrindė siūlomą kainą, o perkančioji organizacija pagrįstai pripažino trečiąjį asmenį laimėtoju, todėl nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti atsakovo 2018 m. liepos 27 d. pranešime nurodytus Viešojo pirkimo komisijos sprendimus dėl nustatytos pasiūlymų eilės ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo.

14.       Kadangi pakartotinio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu 2019 m. kovo 20 d. ir 2019 m. kovo 29 d. priimtomis nutartimis bei atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais buvo patenkintas ieškovės procesinio pobūdžio reikalavimas susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo informacija, teismas sprendime dėl jų atskirai nebepasisakė.

15.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2019 m. birželio 26 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą bei 2019 m. gegužės 2 d. papildomą sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: 1) pripažino neteisėtais atsakovo 2018 m. liepos 27 d. sprendimus sudaryti pasiūlymų eilę ir išrinkti Konkurso laimėtoją; 2) atmetė ieškovės reikalavimus grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį ir pripažinti 2018 m. rugsėjo 11 d. 112 mobiliosios aplikacijos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. F11-311 niekine ir negaliojančia; 3) skyrė atsakovui alternatyvią sankciją – 6000 Eur baudą; 4) priteisė ieškovei iš atsakovo 20 458 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir 388 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš trečiojo asmens. 

16.       Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl teisės susipažinti su konfidencialia pripažinta trečiojo asmens pasiūlymo dalimi, nurodė, kad dėl konkrečios informacijos konfidencialumo kiekvienu atveju turi būti sprendžiama pagal VPĮ, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio nuostatas bei jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 20 d. nutartimi nurodė, kokia trečiojo asmens siūlomos aplikacijos aprašyme nurodyta informacija negali būti pripažinta konfidencialia, o kokia konfidencialia ir tretiesiems asmenims neteiktina informacija.

17.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas, kad net 47 proc. trečiojo asmens pasiūlyme pateikto aplikacijos aprašymo yra išviešinta, visa konfidencialia pripažinta trečiojo asmens pasiūlyme pateikto aprašymo informacija teismui yra pateikta bei žinoma, sprendė nagrinėjamu atveju nesant pagrindo daryti išvadą, jog dalies trečiojo asmens aprašyme esančios informacijos pripažinimas nevieša pažeistų ieškovės teises, todėl netenkino ieškovės prašymo leisti susipažinti su konfidencialia trečiojo asmens pasiūlymo dalimi.

18.       Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties Konkurso sąlygų 85 punkto reikalavimams, sprendė, kad Konkurso reikalavimai nestokojo aiškumo tiek, kad vidutinis informacinių technologijų rinkoje veikiantis ūkio subjektas negalėtų parengti tinkamo pasiūlymo, o perkančioji organizacija – įvertinti pateiktų pasiūlymų.

19.       Aplinkybę, kad pagal Konkurso sąlygų 85 punktą tiekėjų pateiktame 112 mobiliosios aplikacijos veikimo aprašyme turėjo atsispindėti ne tik šiame punkte nustatyti reikalavimai, bet ir Techninėje specifikacijoje išdėstyti reikalavimai, pagrindžia tiek Konkurso sąlygų 85 punkto turinys, tiek Konkurso sąlygų 72.3 punkto nuostata, kurioje įtvirtinta atsakovo pareiga nagrinėjant bei vertinant Konkurse pateiktus tiekėjų pasiūlymus patikrinti, ar atitinkamo tiekėjo pasiūlymas atitinka Techninės specifikacijos reikalavimus. Šią aplinkybę patvirtina ir paties trečiojo asmens pateiktas siūlomos aplikacijos aprašymas.

20.       Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad perkančiajai organizacijai pateiktame pasiūlyme trečiasis asmuo nenurodė, kokiomis priemonėmis ir kaip bus įgyvendintos ir pateiktos 112 mobiliosios aplikacijos dalys iki 2018 m. gruodžio 3 d. ir iki 2019 m. liepos 2 d., nors tokią pareigą jis pagal Konkurso sąlygas turėjo. Konkurso sąlygų 85 punktas susijęs su pasiūlymo kainos sumokėjimu dviem etapais – 2018 metais už pirmąjį etapą ir po 2019 m. liepos 2 d. – už antrąjį (Konkurso sąlygų 108.7 ir 108.8 punktai). Tuo tarpu pats chronologiniu principu pagrįstas priemonių įgyvendinimo planas buvo pateiktas tik sudarytoje viešojo pirkimo sutartyje.

21.       Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad trečiojo asmens perkančiajai organizacijai pateiktame pasiūlyme išdėstyta informacija, susijusi su Konkurso sąlygose keliamų techninių reikalavimų pirkimo objektui įgyvendinimu, yra nenuosekli, neišsami ir fragmentiška. Dalies būtinos pirkimo objekto techninės informacijos iš viso nebuvo pateikta. Tam tikra aprašyme pateikta informacija tik iš dalies atspindi Techninės specifikacijos reikalavimus.

22.       Techninėje specifikacijoje, neįskaitant kitų techninių reikalavimų pirkimo objektui, vien mobiliajai aplikacijai ir specialiai Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) darbo vietai buvo nurodytas labai didelis skaičius funkcionalumų – atitinkamai devyniolika ir dvidešimt vienas. Dėl to keliais sakiniais (trečiojo asmens pasiūlyme pateikto aprašymo 4 ir 5 dalys) atskleisti visų įgyjamų ir įdiegiamų komponentų funkcionalumų mobiliajai aplikacijai ir specialiai BPC darbo vietai, jų tarpusavio sąveikai, valdymui objektyviai nebuvo įmanoma.

23.       Nors trečiojo asmens pasiūlyme pateiktame aplikacijos aprašyme išskirta net 12 dalių, tačiau tam tikroje jo dalyje būtinos pateikti informacijos arba iš viso nėra, arba ji neišsami, neaiški, dėl to negalima nustatyti, kokiomis priemonėmis tiekėjas įgyvendins visus Techninėje specifikacijoje nurodytus pirkimo objekto (mobiliosios aplikacijos) funkcionalumus, koks bus jų tarpusavio ryšys, veikimo principai bei integracinė sąsaja su kitomis informacinėmis sistemomis. Tai reiškia, kad trečiasis asmuo nesilaikė reikalavimo pirkimo objektui keliamus funkcionalumus aprašyti aiškiai ir detaliai.

24.       Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad trečiojo asmens pasiūlyme pateiktas aprašymas neatitiko Konkurso sąlygų 85 punkto reikalavimų, todėl perkančioji organizacija turėjo šį pasiūlymą atmesti kaip neatitinkantį Konkurso sąlygų (VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25.       Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl neįprastai mažos kainos pagrįstumo, nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog trečiojo asmens pasiūlymo kaina buvo neįprastai maža. Nors perkančioji organizacija ir kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl tokios kainos pagrindimo, o jis pateikė atitinkamą informaciją, tačiau pateiktas neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimas nebuvo pakankamas. Trečiasis asmuo, nurodydamas siūlomos techninės įrangos kainą (6926,28 Eur be PVM), nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių savo siūlomos techninės įrangos kainos realumą. Kadangi trečiasis asmuo tinkamai nepagrindė visos pasiūlymo kainos, perkančioji organizacija, gavusi tokį pagrindimą, privalėjo arba pareikalauti pateikti papildomą atitinkamą pasiūlymo kainos dalių pagrindimą, arba turėjo atmesti trečiojo asmens pasiūlymą dėl neįprastai mažos kainos (VPĮ 57 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

26.       Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl bylos procesinės baigties, atsižvelgė į tai, kad pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento), atsižvelgiant į Konkurso tikslą bei aplinkybę, jog viešojo pirkimo sutarties įvykdymo terminas baigiasi 2019 m. liepos 2 d., perkančiajai organizacijai sukeltų neproporcingų padarinių. Dėl to, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje kilo poreikis taikyti VPĮ 106 straipsnio 2 dalies nuostatas – išsaugoti neteisėtai sudarytą sandorį ir perkančiajai organizacijai skirti baudą. Remdamasis kasacinio teismo praktika bei bylos aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad 6000 Eur (5 proc. viešojo pirkimo sutarties vertės) bauda iš esmės atitinka veiksmingumo, proporcingumo principus, pasieks atgrasymo tikslą bei atsakovui yra realiai įvykdoma.

27.       Apeliacinės teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, padarė išvadą, kad ta aplinkybė, jog viešojo pirkimo sutartis nepripažįstama niekine ir negaliojančia bei dėl to tiekėjos negrąžinamos į iki pažeidimų buvusią padėtį, nereiškia, jog tam tikri patikslinto ieškinio reikalavimai nebuvo pagrįsti. Kadangi sutarties nepripažinimas negaliojančia iš esmės buvo nulemtas pirkimo objekto svarbos viešajam interesui, todėl klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo kontekste ieškovės patikslintas ieškinys laikytinas visiškai patenkintu.

28.       Apeliacinės instancijos teismas ieškovės pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisė iš atsakovo, išskyrus 388 Eur išlaidas, kurias ieškovė patyrė teikdama atsiliepimą į trečiojo asmens prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.

29.       Kadangi trečiasis asmuo byloje buvo įtrauktas dalyvauti atsakovo pusėje ir viso teismo proceso metu palaikė atsakovo procesinę poziciją, apeliacinės instancijos teismas netenkino trečiojo asmens prašymo priteisti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

30.       Atsakovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą. Kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:

30.1.                      Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas, kad trečiojo asmens pasiūlymas neatitiko Konkurso sąlygų 85 punkto reikalavimų, padarė selektyvią ir neobjektyvią išvadą, neįvertino byloje esančių įrodymų, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus:

 

30.1.1. Konkurso sąlygose nebuvo reikalavimo išskirti konkrečias 112 mobiliosios aplikacijos dalis, nurodant, kurios bus įgyvendintos iki 2018 m. gruodžio 3 d., o kurios iki 2019 m. liepos 2 d. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad išimtinai nuo tiekėjo pasirinkimo priklausė tai, kokie 112 mobiliosios aplikacijos kūrimo darbai bus atliekami pirmame, o kurie antrame etape, nes Konkurso sąlygose tokių reikalavimų nebuvo. Kadangi pasiūlymai buvo vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų, todėl tai, kaip tiekėjas pasirinko atlikti diegimo darbus, renkant laimėtoją neturėjo jokios įtakos; 

30.1.2.                      įvertinus Konkurso sąlygų 106 punktą, matyti, kad tik viešojo pirkimo sutartyje tiekėjas turėjo nurodyti, kokią sutarties objekto dalį įvykdys iki 2018 m. gruodžio 3 d., o kokią  iki 2019 m. liepos 2 d. Dėl to apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad chronologiniu principu pagrįstas priemonių įgyvendinimo planas buvo pateiktas būtent 2018 m. rugsėjo 11 d. pirkimo sutartyje Nr. F11-31;

30.1.3.                      nors tiekėjai, teikdami pasiūlymus, turėjo orientuotis ne tik į Konkurso sąlygų 85 punkto, bet ir į Techninės specifikacijos reikalavimus, tačiau pasiūlyme pateiktame aplikacijos aprašyme tiekėjas turėjo nurodyti tik Konkurso sąlygų 85 punkte nurodytą informaciją ir neturėjo nurodyti, kaip tiekėjo siūloma 112 mobilioji aplikacija atitinka Techninėje specifikacijos reikalavimus. Konkurso sąlygose Viešojo pirkimo komisijai nustatyta pareiga tikrinti, ar tiekėjo pasiūlymas atitinka Techninės specifikacijos reikalavimus, yra skirta išimtinai perkančiajai organizacijai, kad ši įvertintų (įsitikintų), ar tiekėjas pagal pateiktą aprašymą galės tinkamai įgyvendinti Techninės specifikacijos reikalavimus; 

30.1.4.                      apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad trečiojo asmens pasiūlyme pateiktame aprašyme nurodyta informacija, susijusi su Konkurso sąlygose keliamų reikalavimų pirkimo objektui įgyvendinimu, yra nenuosekli, neišsami ir fragmentiška. Tokie apeliacinės instancijos teismo argumentai laikytini subjektyviais ir nepagrįstais, nes sąvokos „neišsami“, „nenuosekli“ yra vertinamojo pobūdžio. Be to, trečiojo asmens pateiktos informacijos nenuoseklumas, neišsamumas, neaiškumas nesudarė pagrindo atsakovui atmesti jo pasiūlymo nurodytu pagrindu, kadangi neigiami padariniai dėl netinkamo pirkimo dokumentų sąlygų reikalavimų formulavimo tenka perkančiajai organizacijai, o neaiškumai turi būti aiškinami tiekėjų naudai;

30.1.5.                      apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs, kad trečiojo asmens pasiūlyme pateiktas aplikacijos aprašymas yra nepakankamai išsamus, neatsižvelgė į tai, jog ieškovės pasiūlymo aprašymas yra dar trumpesnis. Dėl to, laikant ieškovės aprašymą tinkamu, būtų pažeistas viešųjų pirkimų tiekėjų lygiateisiškumo principas (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis). Konkurso sąlygų 85 punkte nustatytas aiškumo ir detalumo kriterijus niekaip nesusijęs su aprašymo apimtimi, kadangi pirkimo dokumentuose koncentruotasi į tai, kad aprašyme būtų išskirti esminiai reikalavimai, keliami 112 mobiliajai aplikacijai.

30.2.                      Apeliacinės instancijos teismas pažeidė neįprastai mažos pasiūlymo kainos vertinimą reglamentuojančias teisės normas:

30.2.1.                      neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo procedūra yra skirta ne tam, kad bet kokiu būdu būtų ieškoma pagrindų atmesti tokią kainą pateikusio tiekėjo pasiūlymą, o tam, kad perkančioji organizacija įsitikintų, jog tiekėjas už pasiūlytą kainą tinkamai įvykdys viešojo pirkimo sutartį. Pagal VPĮ 57 straipsnio 2 dalį perkančiajai organizacijai yra suteikta diskrecija nuspręsti, kiek ir kokių tiekėjo paaiškinimų pakanka, kad būtų išsklaidytos abejonės dėl galbūt pernelyg mažos tiekėjo siūlomos kainos; 

30.2.2.                      apeliacinės instancijos teismas neįprastai mažos kainos pagrindimą laikė netinkamu tik dėl trečiojo asmens siūlomos techninės įrangos kainos, kuri nėra pagrįsta įrodymais, pagrindžiančiais kainos realumą. Viešojo pirkimo komisijai nebuvo pagrindo prašyti, kad trečiasis asmuo pagrįstų siūlomos techninės įrangos kainos realumą, nes ši informacija, įvedus trečiojo asmens pasiūlytos techninės įrangos modelį, gamintoją, parametrus, yra viešai skelbiama internete, todėl kiekvienas suinteresuotas asmuo minėtą informaciją gali patikrinti. Techninės įrangos kaina (6926,28 Eur) nebuvo neįprastai maža, įvertinus internete viešai skelbiamą informaciją.

30.3.                      Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas išsaugoti neteisėtai sudarytą sandorį ir perkančiajai organizacijai (atsakovui) skirti 6000 Eur baudą (VPĮ 106 straipsnio 2 dalis), netinkamai sprendė dėl subjekto, kuriam skirtina alternatyvi sankcija (bauda):

30.3.1.                      nors Konkurso procedūras vykdė atsakovas, tačiau jis veikė ne savo naudai, o kaip įgaliotoji perkančioji organizacija, veikianti BPC išduoto 2018 m. sausio 16 d. įgaliojimo pagrindu; 

30.3.2.                      remiantis kasacinio teismo praktika, neigiami padariniai dėl įgaliotosios perkančiosios organizacijos neteisėtai įvykdytų viešojo pirkimo procedūrų kyla ne tiesiogiai pirkimą vykdžiusiai ir VPĮ pažeidusiai įgaliotajai perkančiajai organizacijai, bet viešojo pirkimo sutartį su neteisėtai pirkimą laimėjusiu tiekėju sudariusiai perkančiajai organizacijai. Bauda yra neteisėtos sutarties, kurios šalis yra ne įgaliotoji, o įgaliotoja perkančioji organizacija, pripažinimo negaliojančia alternatyva, todėl tik ši pastaroji perkančioji organizacija (įgaliotoja) yra tinkamas šios ekonominės sankcijos subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-427-378/2018);

30.3.3.                      apeliacinės instancijos teismas padarė esminį CPK 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos proceso teisės normos pažeidimą, kai į bylos nagrinėjimą kaip trečiojo asmens neįtraukė BPC, dėl to alternatyvios sankcijos skyrimas nagrinėjamoje byloje nebuvo galimas.

30.4.                      Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, ir atitinkamai iš naujo paskirstydamas ginčo šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, priteisė ieškovei iš atsakovo 20 458 Eur šių procesinių išlaidų atlyginimą, taip pažeisdamas proceso teisės normas ir nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos:

30.4.1.                      apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas priteisti iš atsakovo visų ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pažeidė CPK 93 straipsnio 12 dalį, pagal kurią, jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai;

30.4.2.                      įvertinus ieškovės viso proceso metu teiktus procesinius dokumentus, matyti, kad pagrindinis ieškovės reikalavimas ir siekis šioje byloje – gauti konfidencialią trečiojo asmens pasiūlymo informaciją. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad ieškovės ieškinys bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kontekste laikytinas visiškai patenkintu, neatsižvelgė į reiškiamą ieškinio reikalavimą leisti ieškovei susipažinti su visu trečiojo asmens pasiūlyme pateiktu aplikacijos aprašymu ir su visu jo pateiktu neįprastai mažos kainos pagrindimu;

30.4.3.                      Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. sausio 17 d. nutartimi konstatavus, kad dalis trečiojo asmens aprašyme ir neįprastai mažos kainos pagrindime esančios informacijos laikytina konfidencialia, ieškovė toliau nepagrįstai reiškė tapa reikalavimą, siekdama susipažinti su visu trečiojo asmens aprašymu ir neįprastai mažos kainos pagrindimu, taip pažeisdama teismo sprendimo privalomumą ir res judicata (galutinis teismo sprendimas) principą. Skundžiamą sprendimą priėmęs apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, netinkamai nustatė ieškovės reiškiamus reikalavimus, dėl to netinkamai įvertino bylos baigtį ieškovei; 

30.4.4.                      apeliacinės instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai tiekėjas (ieškovas) savo interesus gina prieš du procesinius varžovus (perkančiąją organizaciją ir kitą tiekėją (dalyvį), nustačius šių šalių argumentų nepagrįstumą ir elgesį procese, yra teisinga procesą laimėjusios šalies patirtas išlaidas lygiomis dalimis atlyginti iš pralaimėjusiųjų ginčą (CPK 93 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60-378/2015; 2017 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-916/2017; 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018).

3.                      Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:

31.2.                      Dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties Konkurso sąlygų 85 punkto reikalavimui siūlomo pirkimo objekto aprašyme nurodyti, kokiomis priemonėmis ir kaip bus įgyvendintos ir pateiktos 112 mobiliosios aplikacijos dalys iki 2018 m. gruodžio 3 d. ir iki 2019 m. liepos 2 d.:

31.2.1.                      atsakovas pagal Konkurso sąlygų 85 punktą reikalavo tiekėjo pasiūlyme išskirti, kokias priemones jis įgyvendins I dalyje, o kokias – II dalyje, nes už šiuos etapus nustatė skirtingus ir ribotus maksimalių kainų mokėjimus;

31.2.2.                      atsakovo valia pagal Konkurso sąlygų 85 punktą žinoti, kokios konkrečios priemonės bus įgyvendintos I dalyje ir kokios – II dalyje, ir tai, kad trečiasis asmuo šį reikalavimą suprato, yra aišku iš atsakovo ir trečiojo asmens elgesio sudarant viešojo pirkimo sutartį, nes trečiasis asmuo papildė savo pasiūlymą, sutartyje konkrečiai išskirdamas I ir II dalių priemones;

31.2.3.                      aptariamą atsakovo reikalavimą galima nustatyti ir lingvistiškai aiškinant Konkurso sąlygų 85 punktą; priešingu atveju atsakovui nebuvo jokio pagrindo nustatyti du atskirus terminus;

31.2.4.                      kadangi Konkurso sąlygų 108.7 ir 108.8 punktuose buvo nustatyti mokėjimo už įdiegtas aplikacijos dalis terminai iki 2018 m. gruodžio 3 d. ir 2019 m. liepos 2 d., todėl aplikacijos aprašymo informacija, kokios aplikacijos dalys bus pateiktos iki šių terminų, laikytina susijusia ne tik su sutarties vykdymu, bet ir su pasiūlymo kaina;

31.2.5.                      atsižvelgiant į tai, kad tokia aplikacijos sukūrimo informacija buvo nurodyta tik viešojo pirkimo sutartyje, tačiau jos nebuvo tiekėjo Konkurse pateiktame pasiūlyme, trečiojo asmens pasiūlymas turėjo būti atmestas dėl draudimo po pasiūlymo pateikimo keisti ar papildyti informaciją, susijusią su pirkimo objektu, sutarties vykdymo sąlygomis ir pasiūlymo kaina (VPĮ 45 straipsnio 3 dalis);

31.2.6.                      trečiais asmuo nurodė tik I ir II etapų kainas, tačiau pasiūlyme nenurodė, kokios aplikacijos dalys sudaro I dalį, kuri bus įgyvendinta iki 2018 m. gruodžio 3 d., ir kokios aplikacijos dalys sudaro II dalį, kuri bus įgyvendinta iki 2019 m. liepos 2 d. Dėl to atsakovas iš trečiojo asmens pasiūlymo turinio negalėjo nustatyti ir įvertinti, ar trečiasis asmuo tinkamai suplanavo I ir II dalių apimtis ir ar pateikė pagrįstas I ir II dalių kainas.

31.3.                       Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad trečiasis asmuo pateikė formalų ir įrodymais nepagrįstą neįprastai mažos kainos pagrindimą, o atsakovas nepagrįstai neatmetė trečiojo asmens pasiūlymo VPĮ 57 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu pagrindu dėl netinkamo kainos pagrindimo:

31.3.1.                      iš tiekėjo pateikto formalaus pasiūlymo kainos išskaidymo ir fragmentiškai pateiktų įrodymų, pagrindžiančių kai kurias kainos sudėtines dalis (apie patalpų nuomą ir darbo užmokestį), nepateikiant visų kitų kainos sudėtinių dalių pagrįstumo įrodymų, nebuvo realios galimybės įsitikinti trečiojo asmens pasiūlytos neįprastai mažos kainos pagrįstumu;

31.3.2.                      apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad trečiasis asmuo kainos pagrindime nepateikė įrodymų dėl siūlomos techninės įrangos kainų realumo. Atsakovas, teigdamas, kad techninės įrangos kainų realumu perkančioji organizacija įsitikino iš viešai prieinamos informacijos internete, šios savo pozicijos teisme neįrodinėjo (nenurodė nė vieno tokios informacijos šaltinio); 

31.3.3.                      apeliacinės instancijos teismas neįvertino svarbios aplinkybės, kad trečiasis asmuo nepagrindė, kuo remdamasis apskaičiavo darbo užmokesčio išlaidas, nes nepateikė jokių paaiškinimų ir (ar) įrodymų, kad jo suplanuotos darbuotojų darbo apimtys valandomis yra pagrįstos, o tik formaliai sudaugino šias nepagrįstas apimtis iš vienos valandos darbo užmokesčio.

31.4.                      Kasaciniame skunde nurodyti argumentai dėl netinkamam subjektui skirtos baudos ir dėl BPC įtraukimo į bylą kaip trečiojo asmens nesudaro pagrindo naikinti Lietuvos apeliacinio teismo priimto sprendimo:

31.4.1.                      BPC yra atsakovui pavaldi ir atskaitinga įstaiga; atsakovas jos atžvilgiu įgyvendina savininko teises ir pareigas. Atsakovo vadovas 2017 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 1-161 įpareigojo atsakovui pavaldžias įstaigas, tarp jų ir BPC, įgalioti atsakovą atlikti visus viešuosius pirkimus, kurių vertė viršija 10 000 Eur be PVM. Kadangi BPC nėra laisvas pasirinkti, ar pirkimą atlikti pats ar pavesti jį atlikti kitai perkančiajai organizacijai, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai skyrė baudą atsakovui;

31.4.2.                      situacija, kai kasaciniu skundu perkančioji organizacija prašo teismo skirti baudą ne jai, o savo pavaldžiai įstaigai, iš esmės skiriasi nuo kasacinio teismo praktikoje analizuotų faktinių situacijų, kai kasacinis teismas plėtojo praktiką dėl baudų skyrimo įgaliojusiai perkančiajai organizacijai;

31.4.3.                      lėšos pirkimo objektui įsigyti buvo skirtos atsakovui, kuris įgyvendino investicijų projektą „Bendrojo pagalbos centro teikiamų paslaugų prieinamumo kurtiesiems tobulinimas“ ir kuriam buvo skirti asignavimai. Atsakovas pave pirkimo sutartį sudaryti BPC, šis vėliau įgaliojo pa atsakovą atlikti pirkimo procedūras. Dėl to bauda buvo skirta tinkamam subjektui;

31.4.4.                      BPC atstovai šioje civilinėje byloje dalyvavo visose teismų instancijose, todėl pakartotinis bylos nagrinėjimas, įtraukiant BPC į bylą kaip trečiąjį asmenį, yra netikslingas, prieštarautų civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo operatyvumo principams. Byloje pateikti atsakovo vadovo pasirašyti įgaliojimai dėl atsakovo atstovavimo apima ir įgaliojimus atstovauti visoms atsakovui pavaldžioms įstaigoms. Dėl to atsakovo atstovė turėjo įgaliojimą ir šioje civilinėje byloje visų instancijų teismuose atstovavo BPC, kaip atsakovui tiesiogiai pavaldžiai įstaigai;

31.4.5.                      Konkurso sąlygose nebuvo nurodyta, kad pirkimo sutartį sudarys BPC ir kad Konkursą atsakovas vykdo kaip šio centro įgaliotoji organizacija. Priešingai, Konkurso sąlygų 1 punkte nurodyta, kad atsakovas yra perkančioji organizacija. Konkurso sąlygose vartojamas terminas perkančioji organizacija reiškia atsakovą, kuris sudarys ir vykdys pirkimo sutartį. Konkurso sąlygų 108.7 ir 108.8 punktuose nurodyta, kad už prekes atsiskaitys perkančioji organizacija, t. y. atsakovas. Kadangi atsakovas Konkurso sąlygose nenurodė, kad pirkimo sutartis bus sudaryta su BPC, o pats save įvardijo kaip perkančiąją organizaciją, kuri vykdys šią sutartį, todėl būtent atsakovas turi prisiimti šio savo nepagrįsto elgesio neigiamus padarinius, be kita ko, dėl baudos skyrimo.

31.5.                      Kasacinio skundo argumentai dėl ieškovės naudai priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumažinimo dėl to, kad ieškinys tenkintas tik iš dalies, yra nepagrįsti ir neteisėti:

31.5.1.                      reikalavimas dėl šalių grąžinimo į iki pažeidimų buvusią padėtį, pripažįstant pirkimo sutartį negaliojančia, laikytinas išvestiniu viešųjų pirkimų byloje (teismas, nustatęs perkančiosios organizacijos pažeidimus, privalo ex officio (pagal pareigas) spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia), todėl jo išsprendimas neturi įtakos paskirstant bylinėjimosi išlaidas;

31.5.2.                      Lietuvos apeliacinis teismas, 2019 m. sausio 17 d. nutartimi grąžindamas bylą pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teismui, konstatavo, kad ieškinyje išdėstytas reikalavimas dėl įpareigojimo supažindinti su trečiojo asmens pasiūlymo informacija kvalifikuotinas kaip procesinis reikalavimas, susijęs su įrodymų rinkimu (nutarties 56 punktas). Atitinkamai šio procesinio prašymo išsprendimas negali turėti įtakos paskirstant bylinėjimosi išlaidas;

31.5.3.                      pozicija, kad pagrindinis ieškovės siekis buvo ne panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimus, o susipažinti su konfidencialia informacija, neatitinka tikrovės, nes konfidenciali informacija nesudarė didelės dalies pasiūlyme pateikto aplikacijos aprašymo ir kainos pagrindimo ir teismas suteikė ieškovei galimybę su ja susipažinti bei pateikti patikslintą ieškinį.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

4.                      Ieškovės inicijuota perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra nuo iš pradžių inicijuoto ginčo dėl trečiojo asmens pasiūlymo dalies (112 mobiliosios aplikacijos aprašymo) ir neįprastai mažos kainos pagrindimo išviešinimo, priėmus apeliacinės instancijos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartį, kuria nurodyti ieškinio materialieji reikalavimai supažindinti ieškovę su Konkurso laimėtojo pasiūlymu ir su juo susijusia medžiaga, buvo perkvalifikuoti kaip procesiniai reikalavimai, iš esmės pakito į šalių nesutarimą dėl perkančiosios organizacijos veiksmų vertinant trečiojo asmens pasiūlymą siaurąja prasme ir neįprastai mažos kainos pagrindimą teisėtumo. Šie ginčo aspektai, be kitų (šios nutarties 1 punktas), ir sudaro kasacinės bylos objektą.

5.                      Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, pripažinęs, kad perkančioji organizacija nepagrįstai neleido susipažinti su kito tiekėjo pasiūlymo duomenimis, pagal konkrečias atitinkamos bylos aplinkybes sprendžia, ar dėl koncentruotumo ir ekonomiškumo peržiūros procedūrą tęsti teismo procese, ar šalis grąžinti į prieš pažeidimą buvusią padėtį, kur jos iš naujo apsibrėžtų savo ginčo ribas pagal naujai paaiškėjusią informaciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta atsakovo kasacinio skundo argumentus dėl ieškovės veiksmų nesąžiningumo ir tikrosios valios inicijuojant peržiūros procedūrą.

6.                      Kita vertus, pagal kasacinio teismo praktiką perkančiosios organizacijos veiksmai užtikrinant ieškovo teisių gynybos veiksmingumą gali būti reikšmingi sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-469-469/2019 34, 67 punktus ir pastarajame punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką). 

7.                      Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad nors dalyvaujantys byloje asmenys tiesiogiai nekvestionuoja ginčijamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalies dėl ieškovės teisės susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo dalimi, teismų pripažinta konfidencialia informacija (ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą dėl atitinkamų apeliacinės instancijos teismo argumentų reiškia nesutikimą, tačiau dėl to atskirai kasacinio skundo nepateikė), vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, jog kasacinis teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartyje, kuria jis kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kad šis priimtų prejudicinį sprendimą, inter alia (be kita ko), dėl tiekėjų teisės susipažinti su kito dalyvio konfidencialiais pasiūlymo duomenimis, išreiškė abejonę dėl nacionalinės teismų praktikos tinkamumo aiškinant ir taikant CPK 101 straipsnio nuostatas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-916/2019 70 punktą).

8.                      Kita vertus, kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, beveik pusė ieškovės prašomos išviešinti trečiojo asmens pasiūlymo dalies (mobiliosios aplikacijos aprašymo) jai buvo išviešinta, kita dalis pateikta teismui, o šis, teisėjų kolegijos vertinimu, išsamiai pasisakė dėl trečiojo asmens pasiūlymo siaurąja prasme turinio ir atitikties Konkurso sąlygoms, be to, kaip nurodyta pirmiau, ginčo šalys dėl šios bylos dalies toliau nebesiginčija. Dėl to šios nutarties 1, 32 punktuose nurodyti teisės klausimai, inter alia, atsižvelgiant į proceso trukmę, galimi spręsti iš esmės kasaciniame teisme.  

 

Dėl trečiojo asmens pasiūlymo siaurąja prasme vertinimo teisėtumo

 

9.                      Nors nagrinėjant šalių ginčą pakartotinai ieškovė apeliaciniame skunde daugiausia pasisakė dėl trečiojo asmens pasiūlyme pateikto mobiliosios aplikacijos aprašymo 4-osios ir 5-osios dalių, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tik teismui (taip pat atsakovui ir trečiajam asmeniui) buvo žinomas visas trečiojo asmens pasiūlymas, iš esmės įvertino visą aprašymą, nurodė, jog jo atitiktis Konkurso sąlygoms turėjo būti vertinama ne tik pagal Konkurso sąlygų 85 punkto nuostatas, kuriose įtvirtinti mobiliosios aplikacijos aprašymo reikalavimai, bet ir pagal Techninės specifikacijos nuostatas; sprendė, kad kai kuriose iš dvylikos trečiojo asmens siūlomos aplikacijos aprašymo dalių informacija nepakankama (neišsami, neaiški) arba jos visai nėra.

10.                      Atsakovas ginčija pirmiau nurodytas apeliacinės instancijos teisines išvadas. Jo teigimu, teismas selektyviai vertino byloje surinktus įrodymus (trečiojo asmens pasiūlytą mobiliosios aplikacijos aprašymą), pernelyg plačiai išaiškino Konkurso sąlygas dėl reikalavimo pateikti aprašymo dalių tvarkaraštį, netinkamai sprendė dėl aplikacijų aprašymų vertinimo pagal Techninės specifikacijos nuostatas, nepagrįstai konstatavo, kad trečiojo asmens pateiktas aprašymas neišsamus, neaiškus. Ieškovė, atsiliepdama į kasacinį skundą, laikosi priešingos pozicijos, nurodo, kad byloje surinktų įrodymų vertinimas atliktas tinkamai.

11.                      Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo procesinio sprendimo motyvus, kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės tinkamai ir teisėtai išnagrinėjo šalių ginčo dalį dėl trečiojo asmens pateikto mobiliosios aplikacijos aprašymo atitikties Konkurso sąlygoms bei pagrįstai konstatavo, jog trečiojo asmens pasiūlymas perkančiosios organizacijos turėjo būti atmestas. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde dominuoja deklaratyvūs ir bylos medžiaga nepagrįsti argumentai.

12.                      Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad sutiktina su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jog tiek pagal Konkurso sąlygas, tiek pagal trečiojo asmens pasiūlymo duomenis siūlomų aplikacijų aprašymai turėjo būti vertinami, atsižvelgiant į Techninės specifikacijos nuostatas. Akivaizdu, kad neįmanoma priešingai išaiškinti Konkurso sąlygų 72.3 punkto nuostatų, kuriose nurodyta, jog Viešojo pirkimo komisija, inter alia, tikrina, ar tiekėjo pasiūlymas atitinka Techninės specifikacijos reikalavimus. Kasacinėje jurisprudencijoje suformuluota aiški taisyklė, kad sisteminis viešojo pirkimo sąlygų aiškinimas negali lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).

13.                      Teisiškai nepagrįsti atsakovo argumentai, kad, pirma, aplikacijų aprašymai neturėjo įtakos Konkurso laimėtojo išrinkimui, antra, pasiūlymo atitikties Techninės specifikacijos reikalavimams vertinimas skirtas išimtinai perkančiajai organizacijai, siekiančiai įvertinti (įsitikinti), ar tiekėjas pagal pateiktą aprašymą galės tinkamai įgyvendinti iškeltus reikalavimus. Tokia atsakovo pozicija, kaip nurodyta pirmiau, neatitinka nei Konkurso reikalavimų, nei viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo, a fortiori (ypač) skaidrumo ir lygiateisiškumo principų (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis), bei jį aiškinančios teismų praktikos.

14.                      Pagal Konkurso sąlygų 79 punktą Viešojo pirkimo komisija tiekėjų pasiūlymus, inter alia, atmeta dėl neatitikties Konkurso sąlygose nustatytiems reikalavimams. Nors kitose šios sąlygos nuostatose ir atskirai nurodytos konkrečios Konkurso sąlygos (pavyzdžiui, vertinama atitiktis minimaliems kvalifikacijos reikalavimams), tačiau tiek, kiek Konkurso sąlygų 79 punkte nedetalizuoti atitinkami reikalavimai, laikytina, kad 79.4 punkte įtvirtinta bendroji sąvoka „pirkimo dokumentuose nustatyti reikalavimai“ apima visas likusias tiekėjams tinkamai išviešintas Konkurso sąlygas.

15.                      Byloje nėra ginčo, kad pagal Konkurso sąlygų 84 punktą laimėtojas išrenkamas pagal mažiausios kainos kriterijų. Vis dėlto tai nereiškia, kad perkančioji organizacija vertina išimtinai kainą ar didesnę reikšmę suteikia tik šiam kriterijui, ignoruodama kitus Konkurso sąlygų reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad racionalaus lėšų panaudojimo imperatyvas (VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas) negali būti taikomas kaip absoliutus, t. y. taip, jog tik mažiausia kaina lemia viešojo pirkimo laimėtojo išrinkimą ignoruojant kitus reikalavimus; priešingu atveju tiek VPĮ nuostatos, tiek viešojo pirkimo sąlygos, kuriose reglamentuojamos viešojo pirkimo procedūros iki laimėtojo, pasiūliusio mažiausią kainą, išrinkimo, netektų prasmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). 

16.                      Iš skaidrumo principo išplaukia perkančiųjų organizacijų pareiga laikytis viešojo pirkimo sąlygų. Kasacinio teismo šiuo klausimu ne kartą konstatuota, kad tais atvejais, kai perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nustato atitinkamus reikalavimus, ji negali atsisakyti vertinti jų atitikties, nes jie buvo išviešinti ir tai galėjo lemti kai kurių tiekėjų apsisprendimą dalyvauti procedūrose (žr., pvz., pagal analogiją pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).

17.                      Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pripažinta, kad nustatyto pasiūlymo trūkumo mažareikšmiškumas (jo svarba ir vertė visos viešojo pirkimo sutarties atžvilgiu) nedaro įtakos tokio pasiūlymo vertinimui kaip neatitinkančio nustatytų reikalavimų, jeigu bent dalis jo tokių reikalavimų neatitinka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-969/219 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

18.                      Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Konkurso sąlygų 85 punkte įtvirtintas mobiliosios aplikacijos aprašymas privalomas tiek tiekėjui nurodyti pasiūlyme, tiek perkančiajai organizacijai jį įvertinti. Vienintelė aplinkybė, kad nurodytas aprašymas pagal Konkurso sąlygas vertinamas ne santykinai (palyginamai) suteikiant balus už turinio kokybę, o absoliučiai (ar jis apskritai tinkamas), nedaro įtakos tokiam kasacinio teismo vertinimui. 

19.                      Dėl to nesutiktina ir su atsakovo argumentais, kad mobiliosios aplikacijos aprašymas skirtas tik perkančiajai organizacijai įsitikinti tiekėjų galimybe tinkamai įgyvendinti iškeltus reikalavimus. Tokia pozicija suponuoja kasacinio teismo praktikoje kaip draudžiamą pripažintą perkančiųjų organizacijų neribotą diskreciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-969/2016 62 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką), be to, toks Konkurso sąlygų 85 punkto nuostatų aiškinimas ir taikymas iš esmės supanašėtų su tiekėjų pajėgumo reikalavimais. Iš tiesų neaišku, kaip perkančioji organizacija galėtų įsitikinti tiekėjo pajėgumu įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, jei mobiliosios aplikacijos aprašymo atitiktis nebūtų kruopščiai vertinama pagal Konkurso sąlygų 85 punktą.

20.                      Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovas kvestionuoja apeliacinės instancijos teismo išvadas, kurios, jo vertinimu, subjektyvios ir nepagrįstos, jog trečiojo asmens pasiūlyme pateikta informacija neišsami, nenuosekli, fragmentiška. Nors ir pritartina atsakovui, kad nurodytos sąvokos tam tikra dalimi yra vertinamojo pobūdžio, bet tik dėl to tai nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas apskritai negalėjo prieiti prie tokių išvadų, o kasaciniame skunde nepateikta įtikinamų argumentų dėl skundžiamo vertinimo nepagrįstumo. Akivaizdu, kad, kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, vienas ar keli sakiniai bet kokiu atveju negali būti kvalifikuojami kaip išsamus ir detalus aprašymas.

21.                      Nors atsakovas nepagrįstai bando kvestionuoti Konkurso sąlygų aiškumą ir apeliuoti į neaiškių Konkurso sąlygų aiškinimą trečiojo asmens naudai (šios nutarties 30.1.4 punktas), vis dėlto perkančioji organizacija įtikinamai nepaneigia priešingos apeliacinės instancijos teismo išvados, be to, aiškiai neparodo Konkurso sąlygų turinio ir trečiojo asmens pasiūlymo trūkumų priežastinio ryšio.

22.                      Šiuo aspektu taip pat kaip nepagrįsti atmestini atsakovo argumentai, kad trečiojo asmens pasiūlymo vertinimas kaip netinkamo pažeistų viešųjų pirkimų principus, nes pačios ieškovės pasiūlymas buvo panašaus išsamumo. Visų pirma ieškovės pasiūlymo vertinimas neįeina į nagrinėjamos bylos apimtį ir tokio pobūdžio argumentus atsakovas galėtų kelti kitame procese (pavyzdžiui, dėl perkančiosios organizacijos civilinės atsakomybės). Kita vertus, net jei pačios ieškovės pasiūlymas būtų atmestas dėl mobiliosios aplikacijos aprašymo, tai nelemtų jos suinteresuotumo ginčyti trečiojo asmens pasiūlymo vertinimo teisėtumą praradimo.

23.                      Vienas iš konkrečių trečiojo asmens pasiūlymo trūkumų, dėl kurio apeliacinės instancijos teismo dėmesį atskirai atkreipė ieškovė pirmame apeliaciniame procese, nenurodytas mobiliosios aplikacijos dalių įgyvendinimo tvarkaraštis. Atsakovas kasaciniame skunde kvestionuoja tokį neva pernelyg platų Konkurso sąlygų aiškinimą, tačiau aiškiai neįrodo, kaip kitaip taikyti Konkurso sąlygų 85 punkto dalį, pagal kurią tiekėjai aprašymuose turi nurodyti, kokiomis priemonėmis ir kaip bus įgyvendintos bei pateiktos aplikacijos dalys iki 2018 m. gruodžio 3 d. ir 2019 m. liepos 2 d. Nors visuotinai pripažįstama, kad tvarkaraštis – raštas, kuriame nurodoma, kur, kada ir kokia tvarka kas atliekama ar vyksta, taigi tai iš esmės atitiktų ieškovės ir apeliacinės instancijos teismo vertinimą, tačiau bet kokiu atveju Konkurso sąlygų 85 punkto nuostatos suponuoja tam tikro lygio aplikacijos dalių išskaidymą turinio ir laiko atžvilgiu.

24.                      Atsakovas nepagrįstai trečiojo asmens pasiūlymo atitiktį įrodinėja pasiūlyme pateikto aplikacijos dalių įgyvendinimo plano, pagal kurį visas aprašymas padalytas į dvi dalis, o šių vykdymas susietas su pirmiau nurodytomis datomis, pagrindu. Tokia jo pozicija prieštaringa, nes, pirma, neatitinka trečiojo asmens siūlomos aplikacijos aprašymo išskaidymo į dvylika dalių, antra, kaip kasaciniame skunde nurodo pats atsakovas, sąvokos „I dalis“ ir „II dalis“ iš esmės reiškia sutarties vykdymo etapus, o ne aprašymo dalis (t. y. konkretus etapas apėmė atitinkamą skaičių aprašymo dalių), taigi yra platesnio turinio kategorija. 

25.                      Šiame kontekste atsakovas nurodo, kad chronologiniu principu pagrįstas priemonių įgyvendinimo planas turėjo ir buvo pateiktas viešojo pirkimo sutartyje, kaip įtvirtinta Konkurso sąlygų 106 punkte. Nors pastaroji nuostata atkartoja aptariamą Konkurso sąlygų 85 punkto reikalavimą, tai nereiškia, kad aplikacijos įgyvendinimo tvarkaraštis turėjo būti įtvirtintas tik sutartyje, o ne perkančiajai organizacijai pateiktas ir pasiūlyme. Kasacinio teismo jau spręsta, kad kai tam tikri reikalavimai įtvirtinami kaip viešojo pirkimo sutarties vykdymo ir kaip pasiūlymų rengimo sąlygos, šios perkančiajai organizacijai ir dalyviams privalomos tiek ikisutartinėje, tiek sutartinėje teisinių santykių stadijoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-969/2019 31 punktą).

 

Dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo vertinimo teisėtumo

 

26.                      Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia plačiau nepasisakyti dėl trečiojo asmens pasiūlytos neįprastai mažos kainos pagrindimo vertinimo teisėtumo, juolab kad pats atsakovas dėl šios ginčo dalies kasaciniame skunde apeliacinės instancijos teismo išvadas kvestionuoja daugiausia cituodamas kasacinio teismo praktiką ir įrodinėdamas jos taikymo tinkamumą.

27.                      Teisėjų kolegija tik atkreipia dėmesį į atsakovo argumentų, kad jis neprašė trečiojo asmens nurodytos įrangos kainos įrodymų, nes šie visuotinai prieinami internete, nepagrįstumą. Kasaciniame skunde aiškiai nenurodoma, kad Viešojo pirkimo komisija iš tiesų internete patikrino įrangos kainą. Galimybė ir pasinaudojimas ja – netapačios teisinės kategorijos.

 

Dėl subjekto, kuriam nagrinėjamoje byloje skirtina alternatyvi sankcija (bauda)

 

28.                      Atsakovas kasaciniame skunde, inter alia, ginčija skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį dėl jam skirtos alternatyvios sankcijos tinkamo subjekto atžvilgiu. Kaip teigia atsakovas, jis Konkurso procedūras vykdė kaip įgaliotinė (įgaliotoji) perkančioji organizacija, todėl pagal kasacinio teismo praktiką bauda turėjo būti skirta įgaliotojai perkančiajai organizacijai, nagrinėjamu atveju – BPC.

29.                      Sutiktina su atsakovo argumentu dėl kasacinio teismo praktikos turinio, bet, teisėjų kolegijos vertinimu, šis nėra aktualus nagrinėjamoje byloje. Kasacinis teismas atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad šalių ginčas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo nagrinėtas po du kartus, todėl, sprendžiant dėl skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, be kita ko, reikia įvertinti dviejų vertybių – proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo bei jurisprudencijos nuoseklumą vykdant teisingumą konkrečioje byloje – pusiausvyrą.

30.                      Kasacinio teismo alternatyvios sankcijos skyrimo kontekste konstatuota, kad bauda yra neteisėtos sutarties, kurios šalis yra ne įgaliotoji, o įgaliotoja perkančioji organizacija, pripažinimo negaliojančia alternatyva, todėl tik ši pastaroji perkančioji organizacija (įgaliotoja) yra tinkamas šios ekonominės sankcijos subjektas; VPĮ nuostatomis apibrėžiamos tik įgaliotinės ir įgaliotojos perkančiųjų organizacijų kompetencijų ribos (atsakomybės paskirstymas) organizuojant ir vykdant viešojo pirkimo procedūras, bet ne neteisėtumo padarinių taikymas tarp šių subjektų; iš teisinio reguliavimo negalima daryti vienareikšmės alternatyvios sankcijos – baudos kvalifikavimo išvados, a fortiori, ją prilyginti administracinei atsakomybei (nuobaudai); alternatyvių sankcijų tikslas – daugiau ne nubausti perkančiąją organizaciją, nors jos elgesys – vienas iš vertinamų aplinkybių (pagrindų), o užtikrinti viešojo intereso apsaugą; toks sankcijos skyrimo modelis per se įgaliotojai perkančiajai organizacijai neužkerta kelio reikšti regresinį reikalavimą įgaliotinei perkančiajai organizacijai dėl priteistos sumos atlyginimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-427-378/2015 53, 54 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

31.                      Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą nurodė daugybę argumentų, kodėl būtent atsakovui, o ne BPC turėtų būti skiriama bauda (inter alia, BPC buvo paties atsakovo įpareigotas jį įgalioti atlikti Konkurso procedūras, Konkurso dokumentuose įgaliojimo teisiniai santykiai neišviešinti, atsakovas yra mobiliosios aplikacijos projekto įgyvendinimo asignavimų valdytojas), tačiau apeliacinės instancijos teisme (juolab ginčą nagrinėjant du kartus) šie argumentai nebuvo keliami ir vertinami, todėl kasacinis teismas negali dėl jų spręsti, juolab kad atsakovo pozicija dėl pirmiau nurodytų aspektų byloje apskritai nežinoma.

32.                      Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 57 punkte nurodytą teismo pareigą užtikrinti dviejų tarpusavyje konkuruojančių vertybių apsaugą, vertina, kad dėl nagrinėjamos bylos konkrečių aplinkybių, kurios per se (savaime) automatiškai neturėtų būti taikomos kitiems panašiems atvejams, teisinga iš dalies nukrypti nuo suformuotos kasacinės jurisprudencijos. Kasacinis teismas dėl proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (siekio išvengti papildomų bylinėjimosi išlaidų) sprendžia, kad paliktina galioti skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalis dėl alternatyvios sankcijos skyrimo atsakovui, tačiau perkančiajai organizacijai šia nutartimi pripažįstama piniginės prievolės reikalavimo teisė į BPC atlyginti išlaidas, patirtas dėl alternatyvios sankcijos skyrimo.

33.                      Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybė, jog pagal kasacinio teismo praktiką būtent įgaliotojai, o ne įgaliotinei perkančiajai organizacijai skirtina bauda, neužkerta kelio alternatyvią sankciją gavusiam subjektui reikšti regresinį reikalavimą dėl priteistos sumos atlyginimo iš teisės pažeidimą atlikusio asmens (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-415/2015). Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad įgaliotoja ir įgaliotinė perkančiosios organizacijos, esant reikalui, gali susitarti dėl apeliacinės instancijos teismo paskirtos baudos (ne)pasidalijimo, o jei šalių susitarimas nebūtų pasiektas ir ginčas būtų nagrinėjamas teisme, šis turėtų atsižvelgti ne tik į alternatyvios sankcijos skyrimo tikslus, atsakovo ir BPC veiksmų neteisėtumo pobūdį, bet ir į šios nutarties 59 punkte nurodytas įgaliojimo teisinių santykių aplinkybes.

 

Dėl teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą

 

34.                      Atsakovas kasaciniame skunde, inter alia, ginčija skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tuo aspektu, kad pagal kasacinio teismo praktiką šios turėjo būti padalytos tarp perkančiosios organizacijos ir neteisėtai Konkurso laimėtoju pripažinto ūkio subjekto. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie atsakovo argumentai nepakankami skundžiamo procesinio sprendimo daliai keisti.

35.                      Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad kai ieškovė savo interesus gina prieš du procesinius varžovus (paprastai prieš perkančiąją organizaciją ir viešojo pirkimo laimėtoją), nustačius pastarųjų bylos šalių argumentų nepagrįstumą, yra teisinga iš jų lygiomis dalimis priteisti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-469-469/2019 66 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pažymėtina, kad pastarojoje CPK teisės normoje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta teismo teisė, o ne pareiga nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

36.                      Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika nelaikytina tokio pobūdžio teisės aiškinimo taisykle, kuri kaip vertikalusis ir horizontalusis precedentas įpareigotų atitinkamai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismus bei patį kasacinį teismą.

37.                      Atsakovas taip pat kvestionuoja skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tuo aspektu, kad, jo vertinimu, teismas proporcingai nesumažino ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagal patenkintų reikalavimų dalį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 3235 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad nėra pagrindo kasacinio skundo argumentais keisti iš esmės teisingai paskirstytų bylinėjimosi išlaidų, juolab kad jų dydį iš dalies lėmė paties atsakovo veiksmai procese dėl trečiojo asmens pasiūlymo įslaptinimo.

 

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų kasaciniame procese paskirstymo

 

38.                      Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytų argumentų visuma, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamos skundžiamo apeliacinės instancijos teismo galimai padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, ypač susijusios su byloje surinktų įrodymų vertinimo taisyklėmis. Atsižvelgiant į tai, kasacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo procesinis sprendimas paliktinas galioti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39.                      Nors skundžiamas apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos procesinė baigtis nepaneigia šios nutarties 60, 61 punktuose nurodytų išaiškinimų dėl atsakovo teisių pripažinimo. Primintina, kad teismo procesinis sprendimas – vientisas teisės aktas, jį vykdant privalu įvykdyti ne tik rezoliucinėje jo dalyje nurodytą sprendimą, bet ir laikytis motyvuojamojoje dalyje išdėstytų išaiškinimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 73 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

40.                      Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų kaip teisiškai nereikšmingų galutinei bylos baigčiai teisėjų kolegija nepasisako.

41.                      Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

42.                      Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos atsakovui neatlygintinos.

43.                      Ieškovė kasaciniam teismui pateikė prašymą priteisti 2178 Eur išlaidų atlyginimą. 

44.                      Prašomas priteisti išlaidų atlyginimas už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (CPK 98 straipsnio 2 dalis), nuostatų, todėl ieškovei priteisiamas iš atsakovo.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „InnoForce“ (j. a. k. 302676496) iš atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (j. a. k. 188601311) 2178 (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis) Eur kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjos                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                           Gražina Davidonienė

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Birutė Janavičiūtė

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Sigita Rudėnaitė

 

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CPK
  • 3K-3-495/2013
  • e3K-3-469-469/2019
  • 3K-3-411/2014
  • e3K-3-291-969/2016
  • e3K-3-211-969/2019
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės
  • e3K-7-359-469/2018
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas