Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-05-21][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-158-684-2020].docx
Bylos nr.: e3K-3-158-684/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB „Sir Autorent“ 302418535 Ieškovas
Kategorijos:
1. BYLOS DĖL DARBO TEISINIŲ SANTYKIŲ
1. DARBO TEISINIAI SANTYKIAI
1.3.6.4.1. Drausminių nuobaudų rūšys
1.2. Bylos dėl individualių darbo santykių
1.3.6.3.2. Šiurkštus darbo drausmės pažeidimas
1.3.9.2. Individualius darbo ginčus nagrinėjančios institucijos, jų kompetencija
1.3.9.2.2. Darbo ginčų nagrinėjimas teisme
1.3. Individualūs darbo santykiai
1.3.6.3. Darbuotojų drausminė atsakomybė
1.3.6.4.1.3. Atleidimas iš darbo
1.3.6.4. Drausminės nuobaudos
1.2.15.5. dėl žalos, susijusios su darbdavio turto netekimu ar jo vertės sumažėjimu, sugadinimu (sužalojimu), atlyginimo
1.3.6. Darbo drausmė
1.2.8.7. dėl darbo sutarties nutraukimo be įspėjimo
1.2.8. Bylos, susijusios su darbo sutarties pasibaigimu bei nutraukimu
1.3.9. Individualūs darbo ginčai
1.3.6.3.2.11. Kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka
1.2.15. Bylos dėl materialinės atsakomybės

?

Civilinė byla Nr. e3K-3-158-684/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12442-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.6.3.2.11; 1.3.6.4.1.3; 1.3.9.2.2

 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. gegužės 20 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Taminsko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sir Autorent kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 8 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sir Autorent“ ieškinį atsakovui G. G. dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, darbo santykių nutraukimo fakto nustatymo ir neturtinės žalos atlyginimo.

 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Byloje sprendžiamas klausimas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimą darbo ginčų komisijoje ir teisme, darbuotojo atleidimą iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, darbdavio pareigą pareikalauti darbuotojo paaiškinimo dėl padaryto darbo pareigų pažeidimo, aiškinimo ir taikymo. 

2.       Ieškovė ieškiniu teismo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir Darbo ginčų komisija) 2018 m. birželio 29 d. sprendimą, kuriuo pripažinta, kad atsakovo G. G. atleidimas iš darbo neteisėtas, darbo sutartis tarp atsakovo ir ieškovės nutraukta Darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, atsakovui iš ieškovės nuspręsta išieškoti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovė nurodė, kad atsakovui G. G. buvo suteikta teisė mokėjimo kortele atsiskaityti už nedidelės vertės kasdienėje veikloje patiriamas išlaidas, tačiau atsakovui nebuvo suteiktos teisės mokėjimo kortele išgryninti lėšas iš ieškovės sąskaitos banke. UAB „Sir Autorent direktorius H. L. (H. L.) 2018 m. balandžio 27 d. pastebėjo, kad iš bendrovės sąskaitos banke išgryninta 2000 Eur. Atsakovas 2018 m. balandžio 26 d. šiuos pinigus išgrynino ne darbo metu ir ne darbo reikmėms. Atsakovui nesureagavus į žodinį direktoriaus raginimą grąžinti pasisavintas lėšas, direktorius per V. M. SMS žinutėmis pareikalavo grąžinti lėšas. Įspėjus dėl kreipimosi į policiją, atsakovas 2000 Eur grąžino, juos įnešdamas į bendrovės banko sąskaitą. Po lėšų išėmimo iš bendrovės sąskaitos banke atsakovas į darbą neatvyko. Ieškovė 2018 m. gegužės 18 d. atleido atsakovą iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, t. y. dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo  tyčia padarytos turtinės žalos ar bandymo padaryti turtinę žalą darbdaviui (DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktas). Šis pažeidimas nurodytas nutrauktoje darbo sutartyje, tačiau 2018 m. gegužės 18 d. įsakyme atleisti atsakovą iš darbo pagal H. L. įgaliojimą veikiantis V. M. suklydo įrašydamas atleidimo iš darbo priežastį, nurodydamas, kad atsakovas atleistas dėl neatvykimo į darbą laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. gegužės 18 d.

4.       Ieškovės teigimu, atsakovas žinojo apie keliamas jam pretenzijas, ketinimą nutraukti darbo santykius dėl pasisavintų lėšų, todėl atsakovo paaiškinimo nepareikalavimas priimant 2018 m. gegužės 18 d. įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo yra formalus pažeidimas, o pagal kasacinio teismo praktiką formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą. Atsakovo požiūris į padarytą pažeidimą nepripažįstant kaltės, nepagrįstai teigiant, kad jis pinigus išgrynino vykdydamas V. M. nurodymą, parodo atsakovo abejingumą dėl atliktų veiksmų, nulėmė ieškovės pasitikėjimo atsakovu praradimą.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

5.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies  atsakovo skundo Darbo ginčų komisijai reikalavimus tenkino iš dalies, t. y. pripažino atsakovo G. G. atleidimą iš darbo DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu (neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties) neteisėtu; kitą atsakovo skundo dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

6.       Teismas nustatė, kad 2017 m. kovo 16 d. neterminuota darbo sutartimi atsakovas priimtas dirbti UAB „Sir Autorent“ kaip nepagrindinėje darbovietėje pardavimo vadybininku, sutartimi nustatyta 4 valandų darbo dienos trukmė pagal grafiką laisvu nuo pagrindinio darbo metu. Rašytinis sprendimas nutraukti darbo sutartį su atsakovu nurodytas dviejuose dokumentuose: 2018 m. gegužės 18 d. įsakyme Nr. 1/18/05/18, kuriame nurodytas atleidimo pagrindas pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą (šiurkštus darbo pažeidimas)  neatvykimas į darbą be pateisinamos priežasties nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. gegužės 18 d., bei šalių darbo sutartyje, kurioje nurodytas kitas atleidimo pagrindas pagal DK 58 straipsnio 1 dalies 1 punktą (58 straipsnio 3 dalies 5 punktą) – tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos. Todėl teismas, papildomai remdamasis liudytojų V. M. ir H. L. parodymais, konstatavo, kad ieškovė darbo sutartį su atsakovu nutraukė dviem pagrindais: dėl atsakovo neatvykimo į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties ir dėl turtinės žalos padarymo darbdaviui ar bandymo tyčia padaryti jam turtinės žalos (DK 58 straipsnio 3 dalies 1 ir 5 punktai). Remdamasis liudytojų H. L. ir V. M. parodymais, teismas nustatė, kad sprendimas atleisti atsakovą iš darbo dėl lėšų pasisavinimo ir nepasitikėjimo juo buvo priimtas 2018 m. balandžio 27 d., t. y. kitą dieną po to, kai atsakovas išgrynino 2000 Eur.

7.       Teismas, spręsdamas dėl atsakovo atleidimo iš darbo DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, pažymėjo, kad kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodinėjo ir neįrodė, jog 2018 m. gegužės 18 d. įsakyme nurodytu laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. atsakovas neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties. Priešingai, ieškovė nurodė, jog V. M., įrašydamas šį atleidimo pagrindą į 2018 m. gegužės 18 d. įsakymą, suklydo. Teismas konstatavo, jog atsakovas DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu buvo atleistas neteisėtai, todėl jo 2018 m. birželio 18 d. patikslinto skundo Darbo ginčų komisijai reikalavimas pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu iš dalies tenkintinas.

8.       Teismas nustatė, kad atsakovas jam išduota mokėjimo kortele iš ieškovės banko sąskaitos 2018 m. balandžio 26 d. per du kartus išgrynino 2000 Eur sumą ir grąžino bendrovei 2018 m. balandžio 28 d., t. y. tik po to, kai V. M. to pareikalavo ir informavo atsakovą apie ketinimą kreiptis į policiją dėl vagystės. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis išrašu iš ieškovės banko sąskaitos, AB SEB banko pažyma, liudytojo V. M. parodymais, kad per 10 metų nė vienas darbuotojas iš sąskaitos nėra išgryninęs nė vieno cento, ir liudytojos E. M. parodymais, jog atsakovas jai buvo nurodęs, kad 2000 Eur sumą išgrynino kaip išeitinę išmoką, jei būtų atleistas iš darbo, o anksčiau mokėjimo kortele buvo atsiskaitoma nedidelėmis sumomis, po 2030 Eur. Taigi, teismo vertinimu, atsakovas, išgryninęs iš bendrovės banko sąskaitos 2000 Eur sumą, ketino šiuos pinigus pasisavinti kaip kompensaciją savo atleidimo iš darbo atveju. Šių pinigų atsakovui negrąžinus, bendrovė būtų patyrusi 2000 Eur žalą. Atsakovo teiginiai, jog pats V. M. davė nurodymą išgryninti pinigus ir juos pasilaikyti, kol reikės, nepagrįsti įrodymais, prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Teismas konstatavo, kad atsakovas bandė tyčia padaryti darbdavei žalos. Teismo vertinimu, ieškovės sprendimas dėl atsakovo atleidimo DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, jam padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą bei netekus ieškovės pasitikėjimo juo, pripažintinas proporcinga darbdavės pasirinkta priemone ginant savo interesus. 

9.       Teismas nustatė, kad iki atsakovo atleidimo iš darbo 2018 m. gegužės 18 d. ieškovės sprendimas nutraukti darbo sutartį bei reikalavimas pasiaiškinti atsakovui nebuvo įteikti, todėl ieškovė pažeidė imperatyvias DK 58 straipsnio 4 dalies nuostatas. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, kurioje išaiškinta, kad tuo atveju, kai darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą, vien formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009), teismas sprendė, jog, konstatavus ieškovės sprendimo nutraukti darbo sutartį su atsakovu DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkto pagrindu pagrįstumą, vien formalus procedūrinių reikalavimų nesilaikymas nesudaro pakankamo pagrindo atsakovo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu.

10.       Nustatęs, kad darbo sutartis su atsakovu pagrįstai buvo nutraukta jam padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu jis buvo atleistas teisėtai, teismas sprendė, kad atsakovo reikalavimas dėl išeitinės išmokos ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas. Nors DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindas atsakovo atleidimui iš darbo buvo nurodytas neteisėtai, tai savaime atsakovui negalėjo sukelti neigiamų padarinių, todėl tarp neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos nėra priežastinio ryšio. Pažeidimo konstatavimą teismas pripažino pakankama satisfakcija.

11.       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2019 m. spalio 8 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį, kuria atmesti atsakovo skundo Darbo ginčų komisijai reikalavimai, panaikino ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – pripažino atsakovo atleidimą iš darbo DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu neteisėtu; priteisė iš ieškovės atsakovui 6999,96 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, 405,90 Eur kompensacijos, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo; paskirstė bylinėjimosi išlaidas. 

12.       Teisėjų kolegija pažymėjo, kad sprendžiant dėl darbuotojo atleidimo iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo teisėtumo būtina nustatyti, kokiais kaltais darbuotojo veiksmais buvo padarytas konkretus pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimas (DK 58 straipsnio 1 dalis), ir ar šis pažeidimas atitinka bent vieną šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo požymį, įtvirtintą DK 53 straipsnio 3 dalyje. Remiantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

13.       Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovė nevertino su darbo pareigų pažeidimu susijusių aplinkybių ir neturėjo tikslo išklausyti darbuotojo pozicijos, nes ieškovė, nustačiusi 2000 Eur lėšų išgryninimo faktą, nepareikalavo darbuotojo pateikti pasiaiškinimo, tačiau iš karto konstatavo lėšų pasisavinimo faktą, nurodydama, jog dėl įvykio bus kreipiamasi į policiją, raginant darbuotoją pateikti prašymą, kuris vertintinas kaip reikalavimas išeiti iš darbo. Atsakovui G. G. grąžinus pinigus, ieškovės pozicija nepakito.

14.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nenustatyta, kad G. G. veiksmai buvo tyčiniai. Atsakovas nėra teisinį išsilavinimą turintis asmuo, todėl galėjo sąžiningai klysti dėl savo kaip darbuotojo teisių apimties ir jos įgyvendinimo tvarkos. Teismas akcentavo, kad atsakovas, išgryninęs pinigus, buvo pasiekiamas ieškovei, nesislapstė ir nesiėmė veiksmų, kurie kliudytų ieškovei jį rasti. Atsižvelgiant į tai, tokius atsakovo G. G. elgesio motyvus vertinti kaip tyčinius veiksmus, kuriais siekta padaryti žalos ieškovei, nėra pagrindo, juo labiau kad atsakovas ieškovei pinigus grąžino ir ieškovė nepatyrė turtinės žalos. Taip pat teisėjų kolegija papildomai atkreipė dėmesį, kad ieškovė savo veiksmais sukūrė situaciją, kurioje atsakovas, kaip darbuotojas būdamas silpnesnioji darbo santykių šalis, pasijuto nesaugus dėl savo kaip darbuotojo teisių įgyvendinimo, ir tai galėjo nulemti jo netinkamus veiksmus.

15.       Įvertinusi nurodytas bylos aplinkybes bei atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką teisėjų kolegija sprendė, kad vertinti atsakovo padarytą darbo pareigų pažeidimą kaip šiurkštų pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir suteikiantį teisę darbdavei taikyti DK 58 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą sankciją – atleidimą iš darbo nėra pagrindo, todėl sprendė, jog atsakovo atleidimas buvo neteisėtas.

16.       Nustačiusi, kad atsakovas sutinka su Darbo ginčų komisijos sprendimu negrąžinti jo į pirmesnį darbą, nes nepareiškė ieškinio DK 231 straipsnio 1 dalies pagrindu, teisėjų kolegija sprendė, jog taikytinos DK 218 straipsnio 4 dalies nuostatos nustatant atsakovo neteisėto atleidimo iš darbo pasekmes. Remdamasi DK 218 straipsnio 4 dalimi, Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“, teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką – 6999,96 Eur (583,33 Eur/mėn. x 12 mėn.). Atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019 pateiktą išaiškinimą dėl darbo sutarties nutraukimo momento, teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovo atleidimo iš darbo data laikytina apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo diena (2019 m. spalio 8 d.) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 279 straipsnio 1 dalis). Įvertinusi tai, kad darbo santykiai tarp ieškovės ir atsakovo truko vienerius metus keturis mėnesius ir dvidešimt dienų, t. y. 16,7 mėn., atsakovui iš ieškovės priteistina 405,90 Eur (583,33 Eur/mėn. x (16,7mėn./24 mėn.)) kompensacija.

17.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos visos būtinos aplinkybės, sudarančios pagrindą tenkinti atsakovo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, – darbo santykių nutrūkimas ieškovei neteisėtai atleidžiant atsakovą iš darbo sukėlė atsakovui dvasinių išgyvenimų dėl nepagrįstų kaltinimų padarius nusikalstamą veiką, pablogėjo jo materialinė padėtis jam praradus darbą, todėl egzistuoja priežastis ryšys tarp ieškovės veiksmų ir atsakovo patirtų dvasinių išgyvenimų, ieškovės kaltė yra preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis). Įvertinusi tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog dėl atleidimo iš darbo būtų sumenkusi atsakovo reputacija, t. y. atsakovas nepateikė įrodymų, kad jo pagrindinėje darbovietėje yra žinoma, kokiomis aplinkybėmis nutrūko darbo santykiai su ieškove, taip pat nepateikė įrodymų, kad dėl šių aplinkybių kitas atsakovo darbdavys yra praradęs pasitikėjimą juo kaip darbuotoju ir neskiria su jo atsakomybės sritimis susijusių užduočių, teisėjų kolegija sprendė, jog 500 Eur yra pakankama suma patirtai neturtinei žalai atlyginti.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

18.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 8 d. sprendimą ir palikti galioti         Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Apeliacinės instancijos teismas pažeidė DK 24 straipsnyje, 31 straipsnio 2 dalyje, 58 straipsnio 15 dalyse įtvirtintas materialiosios ir proceso teisės normas, nes: 1) nesirėmė pirmosios instancijos teisme 2019 m. vasario 18 d. įvykusio posėdžio metu duotais liudytojo V. M. parodymais, kurie patvirtina, jog iš atsakovui perduotos mokėjimo kortelės niekada nebuvo išgryninamos lėšos, ir liudytojos E. M. parodymais, kurie patvirtina, kad pats atsakovas nurodė, jog 2000 Eur išgrynino išeitinei kompensacijai, jei būtų atleistas iš darbo; 2) teismas nevertino, kad E. M. ir ieškovės vadovo H. L. skambučiai ir SMS žinutės patvirtina, jog prieš priimdamas sprendimą atleisti atsakovą ieškovės vadovas išsiaiškino, jog atsakovas iš banko sąskaitos išgrynino lėšas ir jų nepanaudojo darbo reikmėms, o laikė savo žinioje, turėdamas motyvą ir tikslą pasisavinti lėšas išeitinei kompensacijai; 3) nevertino išrašo iš ieškovės banko sąskaitos, kuris patvirtina, kad išgrynintas lėšas atsakovas dvi dienas laikė savo žinioje, nes 2018 m. balandžio 26 d. per du kartus išgrynino po 1000 Eur, o 2018 m. balandžio 28 d. atliko grynųjų įmokėjimą bankomate; 4) nevertino į bylą pateiktos SMS žinučių išklotinės, kuri patvirtina, jog atsakovas grąžino lėšas tik tada, kai ieškovė 2018 m. balandžio 27 d. SMS žinute to pareikalavo ir įspėjo dėl kreipimosi į policiją.

18.2.                      Vien tai, kad ieškovė nepareikalavo iš atsakovo pasiaiškinimo raštu dėl darbo drausmės pažeidimų, savaime negali būti laikoma, kad drausminė nuobauda neteisėta. Pagal kasacinio teismo praktiką formalūs nuobaudos skyrimo pažeidimai nėra pakankamas pagrindas panaikinti nuobaudą, jei ji atitinka pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017; 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019; 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-248/2019).

18.3.                      Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs, koks tikrasis atsakovo motyvas ir tikslas pasisavinti ieškovės lėšas, nepagrįstai sprendė, kad atsakovas galėjo sąžiningai klysti dėl savo kaip darbuotojo teisių apimties ir jos įgyvendinimo tvarkos, o jo netinkamus veiksmus galėjo nulemti ieškovės sukurta situacija. Teismas nenustatė, kokias darbuotojo teises atsakovas įgyvendino pasisavindamas lėšas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas lėšas pasisavino įgyvendindamas tariamą teisę į išeitinę kompensaciją, tačiau byloje nėra įrodymų, o ir nebuvo įrodinėjama, jog iki lėšų pasisavinimo ieškovė ketino atleisti atsakovą.

18.4.                      Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovo elgesio motyvus vertinti kaip tyčinius veiksmus, kuriais siekta padaryti žalos ieškovei, nėra pagrindo, nes ieškovė nepatyrė turtinės žalos. Pagal kasacinio teismo praktiką turtinės žalos padarymas nėra būtina pažeidimo kvalifikavimo kaip šiurkštaus sąlyga, šiurkštus pareigų pažeidimas gali sukelti ir kitokių neigiamų padarinių – darbdavys gali netekti pasitikėjimo darbo pareigas ar tvarką šiurkščiai pažeidusiu darbuotoju, be to, realios žalos darbdaviui dėl darbuotojo padaryto šiurkštaus nusižengimo gali atsirasti vėliau ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2007; 2012 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2012; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2012; 2017 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-248/2017). Pagal DK 58 straipsnio 5 dalį šiurkščiu pažeidimu laikoma ir bandymas tyčia padaryti turtinės žalos. Teismas nevertino, kad atsakovo tyčinius veiksmus pagrindžia UAB Sir Autorent“ direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 1 d. įsakymas Nr. 17/8/1, kuriame nustatyta teisė mokėjimo kortele atsiskaityti už išlaidas iki 200 Eur sumos. Tai, kad apie šį reikalavimą atsakovas žinojo, patvirtina liudytojo V. M. 2019 m. vasario 18 d. posėdyje pateikti parodymai.

18.5.                      Teismas nepagrįstai nevertino atsakovo požiūrio į padarytą pažeidimą, nors kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą turi reikšmės darbdaviui sprendžiant dėl drausminės atsakomybės rūšies parinkimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018). Be to, konstatuojant darbo pareigų pažeidimą DK 58 straipsnio 5 dalies (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktas) pagrindu, reikia nustatyti darbuotojo valią be teisėto pagrindo užvaldyti svetimą turtą, tačiau teismas nenustatė atsakovo valios be teisėto pagrindo užvaldyti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2011).

19.       Atsakovas atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo jį atmesti, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

19.1.                      Teismas įvertino visą civilinėje byloje pateiktą medžiagą, taip pat ir liudytojų V. M. bei E. M. parodymus, pačios ieškovės poziciją (išvadas). Ieškovė nepagrįstai prašo remtis tik pavieniais darbuotojų V. M. bei E. M. parodymais, tačiau šie darbuotojai yra šališki, nes yra suinteresuoti išsaugoti darbo vietą.

19.2.                      Ieškovė nepagrįstai pinigų paėmimo faktą vertina kaip tyčinį bandymą padaryti žalą, nes atsakovas, išgryninęs pinigus, buvo pasiekiamas, nesislapstė, po įspėjimo pinigus grąžino; ieškovės inicijuotas ikiteisminis tyrimas dėl galimos atsakovo vagystės buvo nepradėtas. Atsakovas nėra teisinį išsilavinimą turintis asmuo, yra silpnesnioji darbo santykių šalis, todėl atsakovo netinkami veiksmai, kurių neigiamas pasekmes pašalino pats atsakovas, negali būti pripažįstami tyčia, siekiant padaryti žalos darbdavei. 

19.3.                      Nors turtinė žala nėra būtina šiurkštaus pažeidimo sąlyga, tačiau ieškovė nepateikė duomenų apie vėliau atsiradusią realią žalą, o pasitikėjimo darbuotoju praradimas neeliminuoja darbdavio pareigos išklausyti darbuotojo poziciją ir darbo sutartį nutraukti tik esant pagrindui ir kai tai proporcinga.

19.4.                      DK 58 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, tačiau byloje nėra duomenų, jog ieškovė žodžiu ir (ar) raštu reikalavo atsakovo paaiškinimo dėl susiklosčiusios situacijos, todėl apribojo savo galimybes išsiaiškinti ir atsižvelgti į visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti. Be to, darbo pareigų pažeidimas (net jei jis būtų šiurkštus arba toks pat pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių būtų padarytas pakartotinai) savaime nereiškia, kad vien dėl jo darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl individualaus darbo ginčo, išnagrinėto darbo ginčų komisijoje, nagrinėjimo teisme procesinių taisyklių

 

20.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. birželio 29 d. sprendimą, kuriuo pripažinta, kad atsakovo G. G. atleidimas iš darbo neteisėtas, darbo sutartis tarp atsakovo ir ieškovės nutraukta Darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, atsakovui iš ieškovės nuspręsta išieškoti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

21.       Individualių darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimo tvarką reglamentuojančio DK IV dalies „Darbo ginčai“ I skyriaus „Bendrosios nuostatos“ ir II skyriaus „Darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimas“ nuostatose suformuluotos individualių darbo ginčų nagrinėjimo procesinės taisyklės.

22.       DK 213 straipsnio, reglamentuojančio darbo ginčų sampratą ir rūšis, 3 dalyje nustatyta, kad individualus darbo ginčas dėl teisės yra nesutarimas tarp darbuotojo ar kitų darbo santykių dalyvių, iš vienos pusės, ir darbdavio, iš kitos pusės, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo darbo santykiuose tarp darbuotojo ir darbdavio.

23.       DK 216 straipsnio 1 dalyje įvardyti darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantys organai  darbo ginčų komisija ir teismas. Pagal DK 220 straipsnio 1 dalies reglamentavimą darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.

24.       DK 231 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčo nagrinėjimą teisme, nustatyta, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis (1 dalis); pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus; darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (4 dalis); teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (7 dalis).

25.       Taigi, jeigu po darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, priėmimo bent viena iš ginčo šalių per įstatyme nustatytą terminą pareiškia teisme ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio yra priimtas darbo ginčų komisijos sprendimas, išnagrinėjimo, tai darbo ginčų komisijos sprendimas lieka neįsiteisėjęs, netampa privalomas ir neįgyja vykdomojo dokumento statuso (nekalbant apie atvejus, kai sprendimas ar jo dalis turi būti įvykdyti skubiai) bei pagal įstatymą netenka galios, kai įsiteisėja teismo sprendimas (DK 229, 230 straipsniai).

Tokiu atveju individualų darbo ginčą dėl teisės iš esmės išsprendžia teismas savo priimamu procesiniu dokumentu – sprendimu, o darbo ginčo išnagrinėjimas darbo ginčų komisijoje reiškia, kad buvo įgyvendinta įstatyme įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgijimo sąlyga. DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja ir iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019, 37, 38 punktai; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019, 29–33 punktai).

26.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors ieškovė pareikštu ieškiniu ginčijo Darbo ginčų komisijos sprendimą, bylą nagrinėję abiejų instancijų teismai tinkamai nustatė bylos nagrinėjimo dalyką – Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, jis yra individualus darbo ginčas dėl teisės, šį tarp šalių kilusį ginčą teismai individualizavo ir pagrįstai sprendė vadovaudamiesi DK bei CPK normomis.

 

Dėl darbo sutarties pasibaigimo DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkto pagrindu

 

27.       Atitinkami teisiniai ir faktiniai netikslumai formuluojant darbo sutarties su atsakovu nutraukimo pagrindą ištaisyti jau pirmosios instancijos teisme, nustačius, kad DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto, kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindo, nurodymas darbdavės įsakyme nepagrįstas; toliau teismai nagrinėjo darbo sutarties nutraukimo su atsakovu DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkto pagrindu pagrįstumą, dėl šio darbo sutarties nutraukimo pagrindo nurodomi argumentai kasaciniame skunde ir atsiliepime į kasacinį skundą, jie nustato kasacinio bylos nagrinėjimo ribas, peržengti kasacinio skundo ribas pagrindo nėra (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys).

28.       Pagal DK 58 straipsnio 1 dalyje suformuluotas nuostatas darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis). Kai už šiurkštų darbo drausmė pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus.

29.       Remiantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019, 33 punktas).

30.       Darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui. Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

31.       Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktą, kuris buvo darbo sutarties su atsakovu nutraukimo pagrindas, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau šioje nutartyje atskleistos DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkto taikymo pagrindą sudarančios aplinkybės buvo tinkamai nustatytos ir kvalifikuotos pirmosios instancijos teisme, jos suteikė pagrindą darbdavei atsakovo veiksmus pripažinti šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu ir nutraukti darbo sutartį. Pirmosios instancijos teismo išvados dera ir su minėta kasacinio teismo formuojama praktika sprendžiant dėl darbo sutarties nutraukimo už šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą.

32.       Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovui buvo suteikta teisė pakankamai laisvai, tačiau nustatant konkrečią paskirtį ir ribas, disponuoti ieškovei priklausančiomis lėšomis – 2017 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 17/8/1 atsakovui leista naudoti mokėjimo kortelę nedidelės vertės įmonės atsiskaitymams, nustatyta iki 200 Eur disponuojama suma, teisė išgryninti pinigus nebuvo suteikta. Tačiau, nepaisydamas nustatytų apribojimų, atsakovas 2018 m. balandžio 28 d., nesuderinęs su darbdave ir pažeisdamas įsakymu nustatytas lėšų panaudojimo taisykles, ne darbo metu ir ne darbinių pareigų reikmėms per du kartus išgrynino 2000 Eur ir šias lėšas darbdavei grąžino tik pastarajai (ne vieną kartą) pareikalavus.

33.       Darbdavys, darbo sutartimi pavedęs darbuotojui atlikti jo naudai tam tikras darbines funkcijas ir įsipareigojęs už tai mokėti darbo užmokestį, patikėjęs darbuotojui savo materialines priemones bei finansinius išteklius, pagrįstai tikisi, kad darbuotojas savo pareigas vykdys sąžiningai, nepiktnaudžiaudamas teise, saugodamas darbdavio turtinius ir neturtinius interesus (DK 24 straipsnis, 31 straipsnio 1, 2 dalys). Todėl akivaizdu, kad kai darbuotojas disponuoja darbdavio lėšomis ne pagal darbdavio nustatytas sąlygas, ne darbdavio poreikiams tenkinti, o savo ar kitų asmenų poreikiams tenkinti ar tam jas panaudoti ketina, jis pažeidžia darbo pareigas, darbdavys turi pagrindo darbuotoju nebepasitikėti, pripažinti tokius veiksmus šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu ir nutraukti darbo sutartį.

34.       Nenuoseklius ir prieštaringus atsakovo argumentus dėl ieškovui priklausančių pinigų išgryninimo ir trumpalaikio pasisavinimo aplinkybių pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir motyvuotai jų nepripažino pagrįstais. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė įrodė, jog atsakovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, suteikusį pagrindą ieškovei nutraukti darbo su atsakovu sutartį vadovaujantis DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktu. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas tas pačias byloje nustatytas faktines aplinkybes, padarė priešingą išvadą dėl darbo teisių pažeidimo, tačiau šio teismo išvados pagrįstos prielaidomis, kuriomis teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas (CPK 176, 185, 236 straipsniai). Kita vertus, tokios prielaidos forma padarytos teismo išvados kartu reiškia ir nepagrįstus teisinius priekaištus darbdavei dėl sąžiningumo, bendradarbiavimo ir nepiktnaudžiavimo teise principų pažeidimo, nors tokie pažeidimai objektyviai nenustatyti (DK 24 straipsnio 1 dalis).

 

Dėl darbdavio pareigos pareikalauti darbuotojo paaiškinimo dėl padaryto darbo pareigų pažeidimo

 

35.       DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia.

36.       Nurodytos DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos tikslas – darbdavio disponavimas visapusiška informacija apie darbuotojo padarytą darbo pareigų pažeidimą. Nepareikalavęs darbuotojo rašytinio paaiškinimo darbdavys apriboja savo galimybę išsiaiškinti ir atsižvelgti į visas aplinkybes, reikšmingas sprendimo nutraukti darbo sutartį pagal DK 58 straipsnį priėmimui, be to, prisiima galimų neigiamų padarinių riziką, nes darbuotojas, nesutikdamas su atleidimu iš darbo ir jį ginčydamas, gali nurodyti aplinkybes (pavyzdžiui, patvirtinančias jo kaltės nebuvimą), eliminuojančias galimybę konstatuoti, kad jis padarė darbo pareigų pažeidimą, ir taikyti darbo sutarties nutraukimą pagal DK 58 straipsnį, kurias žinodamas darbdavys būtų kitaip išsprendęs klausimą dėl darbo sutarties nutraukimo dėl darbuotojo kaltės. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 58 straipsnį teisėtumo, nustatęs, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį darbdavys nepareikalavo darbuotojo rašytinio paaiškinimo, turi patikrinti ir įvertinti ir kitas aplinkybes, reikšmingas darbo sutarties nutraukimo pagrįstumui ir teisėtumui, nes įstatymuose nenustatyta, jog vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo, darbdaviui pažeidus reikalavimą raštu pareikalauti iš darbuotojo pasiaiškinimo, darbdavio priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto darbo pareigų pažeidimo savaime būtų laikomas neteisėtu. Kai nustatoma, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas buvo padarytas, DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos dėl darbuotojo rašytinio paaiškinimo pareikalavimo pažeidimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019, 50 punktas).

37.       Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja pagrindą sutikti su kasacinio skundo argumentais ir pripažinti, kad ieškovė darbo sutartį su atsakovu nutraukė teisėtai, kaip ir nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendimu, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas, o pirmosios instancijos – paliktinas galioti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 362 straipsnio 1 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

38.       Panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, susidariusios apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Taip pat paskirstytinos ir tos bylinėjimosi išlaidos, kurios susidarė kasaciniame teisme.

39.       Ieškovė į bylą pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo 1089 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai surašant atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą (2019 m. gegužės 14 d. PVM sąskaita faktūra, 2019 m. gegužės 17 d. mokėjimo nurodymas); taip pat kad patyrė 1331 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą surašant kasacinį skundą (2019 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaita faktūra, 2019 m. gruodžio 20 d. mokėjimo nurodymas). Bylos duomenimis, kasaciniame teisme ieškovė patyrė 178 Eur išlaidų, sumokėdama žyminį mokestį už kasacinį skundą (pagal mokėjimo dokumentus UAB „Hovus“ sumokėjo 195 Eur žyminio mokesčio; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi 17 Eur žyminio mokesčio permoka grąžinta UAB „Hovus“). Nurodytos ieškovės apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11 ir 8.13 papunkčiuose nustatytų dydžių.

40.       Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, iš atsakovo ieškovei priteistinas 2598 Eur (1089 Eur + 1331 Eur + 178 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

41.       Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme nepatirta, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalies atlyginimas valstybės naudai iš atsakovo nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 8 d. sprendimą panaikinti ir        palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sir Autorent(j. a. k. 302418535) iš atsakovo G. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2598 (du tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt aštuonis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai        Goda Ambrasaitė-Balynienė

 

 

        Virgilijus Grabinskas

        

        

        Algirdas Taminskas

 

 

 


Paminėta tekste:
  • DK
  • DK 58 str. Ginčų, kylančių sudarant ir vykdant nacionalines, šakos ir teritorines kolektyvines sutartis, sprendimas
  • 3K-3-20/2009
  • DK 53 str. Nacionalinės, šakos ir teritorinės kolektyvinės sutarties sudarymo tvarka
  • DK 231 str. Specialūs teisės aktai, reglamentuojantys darbo drausmę
  • DK 218 str. Garantijos donorams
  • e3K-3-27-701/2019
  • CPK
  • 3K-3-131-686/2017
  • e3K-3-276-248/2019
  • 3K-3-560/2007
  • 3K-3-182/2012
  • 3K-3-399-248/2017
  • 3K-3-55-248/2018
  • DK 235 str. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas
  • 3K-3-424/2011
  • e3K-3-130-701/2019
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 79 str. Bylinėjimosi išlaidos
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei