Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-12-19][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-498-248-2018].docx
Bylos nr.: 3K-3-498-248/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno miesto savivaldybės administracija 188764867 atsakovas
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 288600210 Ieškovas
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 188692688 trečiasis asmuo
UAB ABP German Invest 111560211 trečiasis asmuo
Kategorijos:
4.1. Bylos dėl nuosavybės teisės gynimo
2.4.2.9.1. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.4.2. Nuosavybės teisė
4. BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
2.4. Daiktinė teisė
2.4.2.9. Bendrosios nuosavybės teisė

?PASTABA: D

Civilinė byla Nr. 3K-3-498-248/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00567-2014-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Algio Norkūno ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 7 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, G. M. dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 29 d. rašytinio pritarimo panaikinimo, tretieji asmenys: S. S., A. B., S. B., R. B., S. P., B. L., R. A. K., R. M., E. M., L. U., A. M., G. A., V. B., I. P., I. L., L. P., B. V., I. U., Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „ABP German Invest“,

ir pagal ieškovo J. G. M. ieškinį atsakovams G. M., S. S., A. B., S. B., R. B., S. P., B. L., R. A. K., R. M., E. M., L. U., A. M., G. A., V. B., I. P., I. L., L. P., B. V., Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl teisės pripažinimo be atsakovų sutikimo atlikti paprastąjį remontą ir patalpų paskirties pakeitimą, tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „ABP German Invest“, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių statybą leidžiančių dokumentų, kai statybos darbai atliekami kultūros paveldo objekte, rūšį ir jiems gauti pateiktinus dokumentus, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – ir inspekcija) prašė:

2.1.                      panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo R. P. S. 2011 m. birželio 29 d. rašytinį pritarimą atlikti pastato (duomenys neskelbtini), patalpų pirmame aukšte 14-1-8 tvarkybos darbus (paprastąjį remontą);

2.2.                      įpareigoti atsakovą G. M. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Kauno miesto savivaldybės administracijai teisės aktų nustatyta tvarka pateikti prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą pastato (duomenys neskelbtini) tvarkybos darbų (paprastojo remonto) projektui ir visus su tuo privalomus pateikti dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalyje ir statybos techninio reglamento 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, (toliau – STR 1.07.01:2010) 3 priede;

2.3.                      įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją, gavus šios nutarties 2.2 punkte nurodytą atsakovo prašymą, Statybos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti sprendimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo atsakovui G. M. pagal pastato (duomenys neskelbtini) tvarkybos darbų (paprastojo remonto) projektą;

2.4.                      jeigu per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos statybą leidžiantis dokumentas pastato (duomenys neskelbtini) tvarkybos (paprastojo remonto) darbams nebus išduotas, įpareigoti atsakovą G. M. per 3 mėnesius, skaičiuotinus nuo minėto 6 mėnesių termino pasibaigimo dienos, savo lėšomis grąžinti minėtą pastatą į padėtį, buvusią iki statybos darbų pagal ginčijamą 2011 m. birželio 29 d. rašytinį pritarimą atlikimo;

2.5.                      atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą rašytiniam pritarimui panaikinti, jeigu teismas pripažintų, kad šis terminas yra praleistas.

3.       Ieškovė nurodė, kad ji 2014 m. vasario 12 d. gavo namo (duomenys neskelbtini) gyventojų prašymą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo jų namo pirmame aukšte. Inspekcija kartu su Kauno miesto savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentu ir savininko J. G. M. įgaliotu asmeniu G. M. 2014 m. balandžio 17 d. atliko statybos patikrinimą vietoje. Patikrinimo metu ji nustatė, kad pirmo aukšto prekybos paskirties patalpos 14-1-8, nuosavybės teise įregistruotos J. G. M. vardu, yra įrašytos į Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktą. Šiose patalpose yra atlikta daug remonto darbų. Projekte nurodyta perplanuoti, griauti esamas ir statyti naujas pertvaras, atkurti autentiškas angas namo atvaruose ir vidinėje sienoje. Kadangi projekte nebuvo nurodytos ir natūroje įrengtos papildomos angos, savavališkos statybos faktas nenustatytas. 2014 m. birželio 25 d. gautas atsakovų prašymas patikrinti, ar rašytinis pritarimas, nesant bendraturčių sutikimo, išduotas teisėtai. Šiuo pagrindu inspekcija 2014 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyrių dėl projekto ir rašytinio pritarimo pateikimo. Dokumentus savivaldybė pateikė 2014 m. rugsėjo 9 d. Atlikusi rašytinio pritarimo išdavimo teisėtumo patikrinimą, ieškovė 2014 m. spalio 2 d. surašė statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų, išdavimo laikymosi patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad rašytinis pritarimas išduotas neteisėtai, nes statytojas nepateikė visų reikiamų šiam pritarimui gauti dokumentų, nurodytų Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalyje, t. y. nepateikė namo bendraturčių sutikimo (įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 4 punktas). Analogiška nuostata dėl bendraturčių sutikimo yra įtvirtinta ir statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statybos rūšys“ (toliau – STR 1.01.08:2002) 18 punkte, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnyje, 4.85 straipsnio 1 dalyje. Dėl šios priežasties statybą leidžiantis dokumentas turėtų būti panaikintas Statybos įstatymo 23 straipsnio, 29 straipsnio 1 punkto pagrindu.

4.       Ieškovas J. G. M. prašė pripažinti jam teisę be atsakovų sutikimo atlikti patalpų nuo 14-1 iki 14-08 (duomenys neskelbtini) paprastąjį remontą ir paskirties pakeitimą iš prekybos į maitinimo, įrengiant kavinę, kuri dirbs nuo 9 val. iki 1 val. nakties, prekiaus alkoholiniais gėrimais.

5.       Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso prekybinės paskirties patalpos, pastato (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte, plane pažymėtos nuo 14-1 iki 14-8. Ieškovo įgaliotas asmuo sūnus G. M. parengė šių patalpų paprastojo remonto projektą, norėdamas jose įrengti kavinę. Šio projekto pritarimui reikia gauti visų namo bendraturčių sutikimus. Su dalimi bendraturčių buvo kalbėta tiesiogiai, kitų ieškovas nerado, todėl per notarą jiems išsiuntė pranešimus, kad su projektiniu pasiūlymu galima susipažinti Kauno miesto 19-ajame notaro biure. Nė vienas iš bendraturčių, išskyrus trečiąjį asmenį UAB „ABP German Invest“, nedavė sutikimo dėl remonto darbų ir patalpų paskirties pakeitimo, nenurodydami jokių atsisakymo motyvų.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

6.       Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimu atmetė ieškovo J. G. M. ieškinį ir tenkino ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį:

6.1.                      panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011 m. birželio 29 d. rašytinį pritarimą atlikti pastato (duomenys neskelbtini) tvarkybos darbus (paprastąjį remontą);

6.2.                      įpareigojo atsakovą G. M. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Kauno miesto savivaldybės administracijai teisės aktų nustatyta tvarka pateikti prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą pastato (duomenys neskelbtini) tvarkybos darbų (paprastojo remonto) projektui ir visus su tuo privalomus pateikti dokumentus, nurodytus Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalyje ir STR 1.07.01:2010 3 priede;

6.3.                      įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją, gavus šios nutarties 6.2 punkte nurodytą atsakovo prašymą, Statybos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti sprendimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo G. M. pagal pastato (duomenys neskelbtini) tvarkybos darbų (paprastojo remonto) projektą;

6.4.                      jeigu per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos statybą leidžiantis dokumentas nebus išduotas, įpareigojo atsakovą G. M. per 3 mėnesius, skaičiuotinus nuo minėto 6 mėnesių termino pasibaigimo dienos, savo lėšomis grąžinti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) į buvusią iki statybos darbų, atliktų pagal 2011 m. birželio 29 d. rašytinį pritarimą, padėtį.

7.       Teismas, spręsdamas dėl inspekcijos ieškinio senaties termino skaičiavimo, padarė išvadą, kad šis terminas skaičiuotinas taikant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnį; kad inspekcija apie pažeidimą išduodant 2011 m. birželio 29 d. rašytinį pritarimą paprastiesiems tvarkybos darbams sužinojo 2014 m. rugsėjo 9 d., gavusi iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus įrodymus, kad statytojas nepateikė namo bendraturčių sutikimo, ir, 2014 m. spalio 2 d. parengusi aktą, kuriame šis pažeidimas buvo konstatuotas. Kadangi ieškovė į teismą su nagrinėjamu ieškiniu kreipėsi 2014 m. lapkričio 5 d., t. y. po 33 dienų nuo sužinojimo apie padarytą pažeidimą dienos, teismas padarė išvadą, kad ABTĮ 33 straipsnyje nustatytas vieno mėnesio terminas administraciniam aktui ginčyti yra praleistas 3 dienomis. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo pastatas yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą ir jo tvarkybos darbai turi net tik individualią, bet ir visuomeninę reikšmę, sprendė, jog nagrinėjamu ieškiniu yra ginami ne tik ginčo pastato bendraturčių interesai, bet ir viešasis interesas. Dėl šios priežasties teismas atnaujino inspekcijai praleistą ieškinio senaties terminą.

8.       Teismas taip pat padarė išvadą, kad šiuo atveju, sprendžiant dėl termino inspekcijos ieškiniui pareikšti, taikytinas ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau ir Priežiūros įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies 8 punktas, įtvirtinantis specialų dviejų mėnesių terminą ieškiniui dėl rašytinio pritarimo panaikinimo paduoti. Taigi inspekcija, teismo vertinimu, su nagrinėjamu ieškiniu kreipdamasi į teismą, nepraleido senaties termino.

9.       Teismas padarė išvadą, kad inspekcija įrodė reikalavimo panaikinti rašytinį pritarimą pagrįstumą. Norint gauti rašytinį pritarimą tvarkybos darbams, teismo vertinimu, būtina pateikti namo bendraturčių sutikimus (Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 punkto 4 dalis, STR 1.07.01:2010 32 punktas, 6 priedo 2.1 punktas, STR 1.01.08:2002 18 punktas, CK 4.82, 4.85 straipsniai). Kauno miesto savivaldybės administracija statytojui G. M. 2011 m. birželio 29 d. rašytinį pritarimą išdavė be namo bendraturčių sutikimo, todėl teismas sprendė, kad rašytinis pritarimas išduotas pažeidžiant galiojantį teisinį reglamentavimą. Ši aplinkybė, teismo nuomone, yra įrodyta inspekcijos 2014 m. spalio 2 d. aktu Nr. PSI-28-(15.5), šio G. M. neskundė, taigi nurodytas aktas yra teisėtas ir galiojantis. Kadangi statytojas ir Kauno miesto savivaldybės administracija turi vadovautis galiojančiais įstatymais, teismas atmetė J. G. M. argumentus, kad rašytinis pritarimas yra ankstesnio 2005 metų projekto tęsinys, kuriam bendraturčių sutikimo nereikėjo. Dėl nurodytų priežasčių teismas pripažino negaliojančiu 2011 m. birželio 29 d. rašytinį pritarimą.

10.       Teismas, spręsdamas dėl J. G. M. ieškinio pagrįstumo, įvertino 2013 m. projektą, bylos įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus ir padarė išvadą, kad atsakovai (ginčo pastato bendraturčiai) įrodė, jog jų atsisakymai duoti sutikimą namo dalies patalpų paprastajam remontui atlikti yra objektyvūs ir pagrįsti. Techninio projekto dalinės ekspertizės akte, teismo vertinimu, konstatuota, kad parengta techninio projekto vėdinimo dalis nevisiškai atitinka galiojančius normatyvinių dokumentų ir teisės aktų reikalavimus. J. G. M. šio akto nenuginčijo, nepateikė įrodymų, kad jis yra neobjektyvus. Projektą rengusi D. L. parodė, kad projektas nebuvo išsamus, nes rengtas kaip projektinis pasiūlymas teisminiam nagrinėjimui. Teismo nuomone, D. L. parodymai ir papildyto projekto teikimo teismui faktas įrodo, kad atsakovams teiktas projektas buvo neišsamus ir netikslus, todėl atsakovai negalėjo spręsti, ar jis nepažeis jų teisių ir teisėtų interesų. Teismas pripažino nepagrįstais ieškovo argumentus, kad projektas galėjo būti tikslinamas atsižvelgiant į namo gyventojų pasiūlymus.

11.       Teismas taip pat sprendė, kad         J. G. M. tinkamai nesupažindino namo bendraturčių su paprastojo remonto projektu, nes projektą įteikė ne namo bendraturčiams, o paliko jį susipažinti Kauno miesto 19-ajame notaro biure, tačiau visų atsakovų apie tai tinkamai neinformavo.

12.       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo J. G. M., atsakovų G. M. ir Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus, 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – atmetė ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį; bylos dalį pagal ieškovo J. G. M. ieškinį dėl teisės be atsakovų sutikimo atlikti paprastąjį remontą ir patalpų paskirties pakeitimą pripažinimo grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13.       Kolegija, spręsdama dėl termino inspekcijos ieškiniui pareikšti, nustatė, kad:

13.1.                       namo bendraturčiai jau 2014 m. vasario 12 d. informavo inspekciją, jog nėra jų sutikimų dėl ginčo patalpose atliekamų remonto darbų, ir prašė įvertinti, ar be jų sutikimų šie darbai galimi atlikti;

13.2.                       2014 m. balandžio 17 d. inspekcija, nagrinėdama 2014 m. vasario 12 d. bendraturčių skundą, atliko statybos patikrinimą ir 2014 m. balandžio 18 d. surašė statybos patikrinimo aktą, o 2014 m. birželio 2 d. pateikė bendraturčiams atsakymą, nurodydama, kad savavališkos statybos faktas nenustatytas, patalpose atlikti remonto darbai nepažeidžia esminių projekto sprendinių ir rašytinio pritarimo;

13.3.                       2014 m. balandžio 23 d. A. B. (vienos iš namo bendraturčių) atstovė pakartotinai kreipėsi į inspekciją, prašydama pateikti informaciją, ar teisėtai yra atlikti remonto darbai be gyvenamojo namo bendraturčių sutikimo;

13.4.                       inspekcija, reaguodama į 2014 m. balandžio 23 d. kreipimąsi, 2014 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydama skubos tvarka pateikti rašytinį pritarimą, projektą ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo dokumentus; minėti dokumentai inspekcijai buvo pateikti 2014 m. rugsėjo 9 d.;

13.5.                      2010 m. spalio 2 d. inspekcija surašė statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad rašytinis pritarimas išduotas be bendraturčių sutikimo, taip pažeidžiant Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 4 punktą, STR 1.07.01:2010 3 priedą, STR 1.01.08:2002 18 punktą;

13.6.                      į teismą su ieškiniu dėl rašytinio pritarimo panaikinimo inspekcija kreipėsi 2014 m. lapkričio 5 d.

14.       Kolegija, įvertinusi šiuos duomenis, padarė išvadą, kad terminas kreiptis į teismą dėl rašytinio pritarimo panaikinimo skaičiuotinas nuo 2014 m. balandžio 18 d., kai buvo surašytas pirmas patikrinimo aktas ir kai inspekcija privalėjo nustatyti, ar reikalingas bendraturčių pritarimas statybai (remontui). Dėl šios priežasties kolegija pripažino, kad yra praleistas terminas ieškiniui dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo pareikšti.

15.       Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad terminas ieškiniui pareikšti yra praleistas beveik 7 mėnesius, o inspekcija nenurodė priežasčių atnaujinti šį terminą, sprendė, jog nėra teisinio pagrindo atnaujinti inspekcijai praleistą ieškinio senaties terminą. Kolegija pažymėjo, kad inspekcija, atsiliepdama į apeliacinius skundus, nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino praleistą 3 dienomis ieškinio pareiškimo terminą, t. y. inspekcija sutinka, kad minėtas terminas buvo praleistas.

16.       Spręsdama dėl to, ar išduodant rašytinį pritarimą buvo reikalingas bendraturčių sutikimas, kolegija vertino: Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio 2010 m. rugsėjo 14 d. paveldosaugos reikalavimus planuojamiems atlikti tvarkybos darbams; 2011 m. gegužės 9 d. Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų darbo projekto paveldosaugos (Specialiosios) ekspertizės aktą; Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio 2011m. gegužės 24 d. leidimą Nr. L-17; 2011 m. birželio 13 d. statytojo prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijai raštu pritarti statinio projektui atlikti paprastąjį remontą; ginčijamą 2011 m. birželio 29 d. rašytinį pritarimą.

17.       Kolegija, įvertinusi pateiktą tvarkybos darbų projektą, kuriame nurodyta, kad patalpose bus atliekamas paprastasis remontas ir nebus keičiama patalpų paskirtis, padarė išvadą, jog projekte nurodyti darbai priskiriami tvarkomiesiems paveldosaugos darbams, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 4 punktu ir STR 1.01.08:2002 18 punktu.

18.       Įvertinusi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir Paveldo apsaugos įstatymas) 23 straipsnio 9 dalies, paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.04.01:2005 „Leidimų atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus išdavimo taisyklės“, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. ĮV-155 (toliau – PTR 3.04.01:2005), nuostatas, kolegija padarė išvadą, kad PTR 3.04.01:2005 yra specialusis teisės aktas Statybos įstatymo, STR 1.07.01:2010 atžvilgiu.

19.       Kolegija pažymėjo, kad 2011 m. projekte numatytiems tvarkomiesiems paveldosaugos darbams, susijusiems su kultūros paveldo statinio autentiškumo išsaugojimu (autentiškų durų–vitrinų angų atkūrimu), Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinis padalinys 2011 m. gegužės 24 d. išdavė leidimą Nr. L-17 atlikti kultūros paveldo objekto tvarkomuosius paveldosaugos darbus. Šis leidimas byloje nebuvo ginčijamas, yra galiojantis, todėl tvarkomieji paveldosaugos darbai atlikti teisėtai. Šią aplinkybę, kolegijos vertinimu, taip pat patvirtina Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio 2014 m. balandžio 9 d. raštas Nr. (1.29K)2K-682. Visi projekte nurodyti darbai, susiję su bendrojo naudojimo konstrukcijomis, kolegijos nuomone, priskiriami būtent paveldosaugos tvarkomiesiems darbams. Dėl šios priežasties kolegija sprendė, kad šiuo atveju būtina vadovautis specialiuoju teisės aktu PTR 3.04.01:2005, o jame nėra nustatyto reikalavimo, jog, siekiant gauti leidimą atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus, reikia pateikti bendraturčių pritarimą (sutikimą).

20.       Kolegija nustatė, kad kiti projekte nurodyti darbai yra vidaus patalpų perplanavimas. Įvertinusi projekto sprendinius, šalių atstovų paaiškinimus, argumentus, nurodytus procesiniuose dokumentuose, liudytojų parodymus, kolegija padarė išvadą, kad minėti statybos darbai priskirtini paprastojo remonto darbams – patalpų perplanavimui (ardomos ir įrengiamos naujos vidinės patalpų pertvaros). Remdamasi STR 1.07.01:2010 32 punktu, 6 priedo 2.1 punktu, atsižvelgdama į tai, kad tvarkomieji statybos darbai pagal projektą buvo numatyti atlikti pastato viduje (patalpų perplanavimas), kolegija sprendė, jog rašytinis pritarimas tvarkomiesiems statybos darbams, kurie numatyti atlikti pastato viduje perplanuojant patalpas ir kurie nesusiję su bendrosiomis namo konstrukcijomis, nebuvo privalomas.

21.       Įvertinusi inspekcijos 2014 m. spalio 2 d. patikrinimo aktą ir jo turinį, kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas šį aktą kaip nenuginčytą individualų administracinį aktą, o ne kaip rašytinį įrodymą, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnį. Nurodytas aktas, kolegijos vertinimu, nėra dokumentas, kuriame konstatuotas rašytinio pritarimo neteisėtumas; jame tik konstatuotos faktinės aplinkybės ir išdėstyta inspekcijos nuomonė dėl ginčijamo rašytinio pritarimo.

22.       Kolegija pažymėjo, kad inspekcija viešojo intereso gynimą nagrinėjamoje byloje sieja su nekilnojamųjų kultūros vertybių apsauga ir todėl mano, jog turi būti atkurta padėtis, buvusi iki remonto. Tačiau, kolegijos nuomone, ekspertų išvados patvirtina, kad nurodyti autentiškumo atkūrimo darbai yra būtini, t. y. ekspertų išvada yra priešinga inspekcijos nuomonei. Šiems darbams pritarė Kultūros paveldo departamentas, atsakingas už nekilnojamojo kultūros paveldo valstybinį administravimą. Teismo įpareigojimas, tenkinant inspekcijos ieškinį, grąžinti pastatą į buvusią padėtį, kolegijos vertinimu, ne apgina, o atvirkščiai, pažeidžia paveldosaugos reikalavimus ir viešąjį interesą. Ekspertų išvados patvirtina, jog buvusios padėties atkūrimas yra netinkamas ir neatitinkantis paveldosaugos reikalavimų, ir atvirkščiai, autentiškumo atkūrimo darbai yra būtini. Kolegija sprendė, kad būtent tai ir yra viešasis interesas  visuomenei yra reikšminga ir reikalinga, kad būtų atkurtos nekilnojamosios kultūros vertybės.

23.       Kolegija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad patys pastato bendraturčiai nesikreipė į teismą dėl rašytinio pritarimo nuginčijimo. Į bylą pateikti bendraturčių raštai, procesiniai ir kt. dokumentai, bylos nagrinėjimo metu išsakyta pozicija, kolegijos vertinimu, patvirtina, kad jų nepasitenkinimą kelia ieškovo siekis ginčo patalpų paskirtį pakeisti į kavinės, kas 2011 m. projekte, kuriam įgyvendinti buvo duotas ginčijamas rašytinis pritarimas, nebuvo nurodyta.

24.       Kolegija, spręsdama dėl J. G. M. reikalavimo pakeisti patalpų paskirtį be bendraturčių sutikimo, įvertinusi nagrinėjant bylą nustatytas aplinkybes ir įrodymus, sprendė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ginčo objektą ir dėl to neatskleidė šios bylos dalies esmės, nes nevertino galimybės ginčo patalpose įrengti kavinę, nesprendė klausimo dėl visuomenės ir privačių interesų derinimo bei dėl interesų tarp privačių asmenų derinimo.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

 

25.       Kasaciniu skundu ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinys, ir dėl šios dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1.                       Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad inspekcija su nagrinėjamu ieškiniu į teismą kreipėsi praleidusi ieškinio senaties terminą. Nagrinėjamu atveju, remiantis CPK 49 straipsnio 2 dalimi, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, taikytinas specialusis įstatymas – Priežiūros įstatymas – ir jame įtvirtinti procesiniai terminai, o ne bendrieji ieškinio senaties terminai, reglamentuojami CK VII skyriuje. Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato specialųjį terminą ieškiniui dėl statybą leidžiančio dokumento paduoti – per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto arba kt.), priėmimo dienos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2011 m. birželio 29 d. rašytinis pritarimas yra administracinis aktas, kurį priėmė viešojo administravimo subjektas, vykdydamas viešojo administravimo veiklą. Tokiems aktams ginčyti taikytinas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, tačiau ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitą teisės aktą, kuriame gali būti nustatyti ilgesni arba trumpesni procesiniai terminai skundui paduoti. Nagrinėjamu atveju toks terminas įtvirtintas Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Aktą, kuriame konstatuotas pažeidimas (neteisėtai išduotas statybą leidžiantis dokumentas), inspekcija priėmė 2014 m. spalio 2 d., o į teismą su nagrinėjamu ieškiniu kreipėsi 2014 m. lapkričio 4 d., t. y. nepraleidusi specialiajame įstatyme nustatyto 2 mėnesių termino nuo dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai, priėmimo. 

25.2.                       Teismas, padarydamas išvadą, kad terminas inspekcijos ieškiniui pareikšti skaičiuotinas nuo 2014 m. balandžio 18 d., kai inspekcija surašė pirmą patikrinimo aktą, pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas. Remiantis Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 10 straipsniu, Planavimo sąlygų ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi, išduotų prisijungimo sąlygų ar specialiųjų reikalavimų teisėtumo ir atsisakymo išduoti prisijungimo sąlygas ar specialiuosius reikalavimus teisėtumo tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininko 2011 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 1V-17 (toliau – Aprašas), 10, 14 punktais, inspekcija 2014 m. balandžio 18 d. neturėjo pagrindo tikrinti statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumą, nes nebuvo gavusi konkretaus prašymo ištirti statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo teisėtumą (2014 m. vasario 12 d. buvo kreiptasi tik dėl galimai savavališkai vykdomų remonto darbų), neturėjo visų Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalyje nurodytų dokumentų, iš kurių būtų galėjusi spręsti apie teisės normų pažeidimų galimą buvimą. Tik gavus konkretų 2014 m. birželio 23 d. prašymą, inspekcijai atsirado pagrindas ištirti statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumą. Teismo argumentai, kad inspekcija 2014 m. balandžio 18 d. žinojo apie statybą leidžiantį dokumentą ir nesiėmė jokių veiksmų dėl statybą leidžiančio dokumento tikrinimo, nepatvirtina fakto, kad inspekcijoje buvo gautas skundas dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo ir inspekcijos įgalioti pareigūnai privalėjo minėtų teisės aktų nustatyta tvarka atlikti statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo teisėtumo patikrinimą.

25.3.                       Teismas, pažeisdamas statybą reglamentuojančias teisės normas, padarė nepagrįstą išvadą, kad šiuo atveju turėjo būti taikomas ne STR 1.01.08:2002 18 punktas, o PTR 3.04.01:2005 nuostatos, todėl nepagrįstai sprendė, kad išduodant ginčijamą rašytinį pritarimą bendraturčių sutikimas dėl atliekamų darbų nebuvo reikalingas.

25.4.                       Remiantis Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu, STR 1.07.1:2010 32 punktu, 6 priedo 2.1 punktu, rašytiniai pritarimai paprastojo remonto projektui buvo privalomi atliekant kultūros paveldo statinio paprastąjį remontą, išskyrus atvejus, kai paprastojo remonto darbai atliekami pastato viduje ir nėra susiję su paveldosaugos reikalavimais. Jeigu teismo motyvai, kad Kultūros paveldo departamento 2011 m. gegužės 24 d. leidimo Nr. L-17 atlikti kultūros paveldo objekto tvarkomuosius paveldosaugos darbus pakako G. M. atlikti statybos darbus, susijusius su gyvenamojo namo bendrojo naudojimo konstrukcijomis (durų ir vitrinų angų atvėrimas), būtų laikomi teisingais, tuomet lieka neaišku, kodėl teismas nevertino statybą leidžiančio dokumento išdavimo fakto ir nepasisakė, kokiu teisiniu pagrindu Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė G. M. statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą statinio projektui. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad paprastojo remonto darbai buvo atliekami ne tik gyvenamojo namo viduje, bet ir išorėje, dėl to pasikeitė gyvenamojo namo fasadas, esantis Vilniaus gatvės pusėje. Byloje nėra ginčo, kad darbai susiję su paveldosaugos reikalavimais. Taigi statybą leidžiantis dokumentas nagrinėjamu atveju buvo privalomas, o minėtas departamento leidimas negalėjo būti prilyginamas statybą leidžiančiam dokumentui.

25.5.                       Remiantis Paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 16, 34, 36 punktais, 23 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 9 dalimi, Statybos įstatymo 23 straipsnio 36 dalimi, buvusių laikinai užtaisytų angų atvėrimas, parduotuvės patalpų perplanavimas yra ne tik kultūros paveldo objekto remonto, restauravimo darbai pagal Paveldo apsaugos įstatymo nuostatas, bet ir statinio paprastojo remonto darbai pagal STR 1.01.08:2002. Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalyje įtvirtintas sąrašas dokumentų, kuriuos privaloma pateikti savivaldybės administracijai, norint gauti rašytinį pritarimą statinio projektui. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros tęsiamos tik pateikus visus privalomus dokumentus, tarp jų ir bendraturčių sutikimą (Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 4 punktas, STR 1.01.08:2002 18 punktas, CK 4.82 straipsnis, 4.85 straipsnio 1 dalis). 

25.6.                       Teismas padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, kad inspekcijos ieškinyje pareikštas reikalavimas grąžinti patalpas į buvusią padėtį pažeidžia paveldosaugos reikalavimus ir viešąjį interesą. Ginčo pastato, kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, teisinis įregistravimo pagrindas registre yra Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2008 m. spalio 8 d. aktas Nr. KPD-RM-878, kuriuo nustatytos namo vertingosios savybės – namo pietiniame fasade esantys 7 nesužeminti langai ir 1 durys (šios namo vertingosios savybės yra galiojančios ir kol kas nepakeistos). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad gyvenamasis namas yra įrašytas į registrą, todėl jo tvarkybos darbai turi visuomeninę reikšmę. Vadinasi, inspekcijos ieškinio reikalavimas dėl padarinių pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą šalinimo (grąžinti gyvenamąjį namą į padėtį, buvusią iki statybos darbų pagal rašytinį pritarimą atlikimo), neprieštarauja gyvenamojo namo vertingosioms savybėms, nustatytoms minėtu 2008 m. spalio 8 d. aktu.

26.       Tretieji asmenys (atsakovai) A. M., S. S., A. B., S. B., R. B., J. P., B. L., E. M., R. M., E. M., M. P., V. P., G. A., V. B., I. P., I. L., L. P., B. V. prisidėjo prie ieškovės kasacinio skundo.

27.       Ieškovas J. G. M. ir atsakovas G. M. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti apeliacinės instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

27.1.                       Nagrinėjamu atveju, neatsižvelgiant į tai, ar procesinis terminas kreiptis į teismą būtų skaičiuojamas pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį ar pagal Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktą, inspekcija su nagrinėjimu ieškiniu į teismą kreipėsi praleidusi šį terminą.

27.2.                       Inspekcija, kaip viešojo administravimo subjektas, bet kokiu būdu gavusi informaciją apie galbūt savavališkas statybas, pagal savo kompetenciją turi patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir į ją reaguoti nuostatų bei kitų teisės aktų nustatytu būdu. Inspekcijos atstovai, susipažinę su dokumentais, susijusiais su ginčo statyba, būdami atsakingi už statybų valstybinę priežiūrą, privalėjo susipažinti su visa dokumentacija ar laiku ją išsireikalauti ir įvertinti, o laikydami, kad yra tam tikrų pažeidimų dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, privalėjo imtis įstatyme nustatytų kontrolės vykdymo prievartos priemonių, tačiau to nepadarė. Dėl šios priežasties teismas pagrįstai vertino ne tik tai, kada institucija gavo informaciją apie tai, kad išduodant pritarimą nebuvo pateikti bendraturčių pritarimai, bet ir tai, kada tokie duomenys institucijos galėjo būti gauti. Ginčo atveju akivaizdu, kad inspekcija ne kartą buvo informuota apie atliekamus darbus dar 2011 m. neturint daugiabučio gyvenamojo namo savininkų sutikimų, tačiau nuo 2011 m. rugsėjo 6 d., kai žinojo apie ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą, nesiėmė jokių veiksmų dėl statybos darbų stabdymo bei statybą leidžiančio dokumento ginčijimo teisės aktų nustatyta tvarka. Nuo šios datos inspekcijai tapo žinoma apie priimtą administracinį aktą (rašytinį pritarimą), kuris yra ginčijamas byloje, atitinkamai tuo metu ji ir turėjo pareigą veikti ir įstatymo reglamentuota tvarka per ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreiptis į teismą, nes 2011 m. rugsėjo 6 d. negaliojo Priežiūros įstatymas, atitinkamai nebuvo teisės aktuose nustatyto kito termino kreiptis į teismą negu ABTĮ įtvirtintas terminas. 

27.3.                       Priežiūros įstatymo 10 straipsnio 6 dalis, 11 straipsnio 3, 6 dalys aiškiai įtvirtina inspekcijos pareigas, veiksmus ir terminą, per kurį šie veiksmai turi būti atlikti, gavus skundą. Dėl šios priežasties inspekcija, gavusi 2014 m. vasario 12 d. prašymą ir priėmusi 2014 m. balandžio 18 d. aktą, turėjo visas galimybes nustatyti rašytinio pritarimo išdavimo aplinkybes.

27.4.                       Bylos įrodymai patvirtina, kad darbai pagal tvarkybos darbų projektą buvo atlikti tik iš dalies: pertvarkomos vidinės sienos (šiems darbams nereikia kitų patalpų savininkų pritarimo, nes darbai atlikti tik ginčo patalpose); atkurtos langų angos pagal paveldosaugos reikalavimus (šiems darbams nereikia kitų patalpų savininkų pritarimo, nes vertingųjų savybių atkūrimo darbai atlikti pagal kultūros paveldo departamento 2011 m. gegužės 24 d. leidimą Nr. L-17). Šias aplinkybes užfiksavo pati ieškovė, kai buvo tiriami gyventojų skundai. 2011 m., kada realiai buvo vykdomi darbai, jokia institucija nėra pripažinusi, kad darbai atliekami savavališkai, ne pagal projektą ar neteisėtai.

27.5.                       Kadangi darbai buvo atliekami tik ginčo patalpose, nuosavybės teise priklausančiose ieškovui, tai Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 4 punktas netaikytinas ir bendraturčių sutikimas dėl tokių darbų atlikimo nėra reikalingas (statybos techninio reglamento STR 1.01.01:2005 „Kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų reglamentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-233/ĮV-196 (toliau – STR 1.01.01:2005), 7 punktas, PTR 3.04.01:2005).

27.6.                       Inspekcijos pareikštu ieškiniu nėra ginami bendraturčių interesai, nes jie nagrinėjant bylą patvirtino, kad neprieštarauja dėl atliktų darbų, o tik prieštarauja dėl patalpų paskirties keitimo, tačiau 2011 m. projekte patalpų paskirties keitimo nenurodyta.

27.7.                       Byloje turėtų būti ginamas tikrasis viešasis interesas – saugomo paveldo statinio sutvarkymas atkuriant vertingąsias savybes. Ieškovė nenurodė, kokį viešąjį interesą gina byloje, nes suinteresuoti asmenys (namo gyventojai) patvirtino, kad atlikti darbai – langų nišų atkūrimas pagal surinktus istorinius duomenis – jų teisių ir interesų nepažeidžia. Ginčo atveju svarbu, kad būtų ginamas ne tik formalusis interesas – pareiga laikytis teisės aktų reikalavimų, bet ir esminis viešasis interesas – išlaikyti statinį su atkurtomis vertingosiomis savybėmis (kurios niekaip nepažeidžia ir bendraturčių teisių ir teisėtų interesų).

28.       Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti apeliacinės instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

28.1.                       Apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies, Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatų, tinkamai nustatė momentą, nuo kurio skaičiuotina termino inspekcijos ieškiniui pareikšti pradžia (2014 m. balandžio 18 d.), ir pagrįstai sprendė, kad inspekcija šį terminą praleido. Termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, arba nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau. Dėl šios priežasties teismas pagrįstai vertino ne tik kada inspekcija gavo duomenis ieškiniui parengti, bet ir kada tokie duomenys galėjo ir turėjo būti surinkti.

28.2.                       Bendraturčių 2014 m. vasario 12 d. prašymo turinys patvirtina, kad jau tada inspekcija buvo informuota apie galimą rašytinio pritarimo neteisėtumą. Todėl šio rašto pagrindu ji galėjo ir privalėjo išsiaiškinti rašytinio pritarimo be bendraturčių sutikimo išdavimo aplinkybes, t. y. būtent šiuo aspektu tikrinti projektą ir jo pagrindu išduotą rašytinį pritarimą. Be to, ir pačios inspekcijos 2014 m. balandžio 10 d. rašte, kuriuo informuojama apie planuojamą patikrinimą, aiškiai nurodyta, jog prašoma patikrinti, ar dėl šių darbų reikalingas gyvenamojo namo bendraturčių sutikimas. Taigi, remiantis Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 22 dalies 2 punktu, 10 straipsniu, gavusi bendraturčių 2014 m. vasario 12 d. prašymą, inspekcija turėjo patikrinti, ar išduodant rašytinį pritarimą buvo reikalingas bendraturčių sutikimas, ir išreikalauti visus šiam klausimai tinkamai išspręsti reikalingus dokumentus. Tai neatlikusi, inspekcija negalėjo tinkamai išnagrinėti gyventojų prašymo ir atsakyti į vienintelį jame nurodytą klausimą – ar galima atlikti statybos darbus be bendraturčių sutikimo. Pakartotinis bendraturčių prašymas buvo gautas 2014 m. birželio 23 d., o antrasis patikrinimo aktas surašytas tik 2014 m. spalio 2 d. Toks inspekcijos delsimas negali būti pateisinamas ir nesuderinamas su viešojo administravimo subjektui keliamais aukštesniais rūpestingumo ir atidumo reikalavimais.

28.3.                       2011 m. projekte nurodyti atlikti darbai priskirtini tvarkomiesiems paveldosaugos darbams, t. y. tvarkybos darbams, atliekamiems pagal specialias technologijas, užtikrinančias autentiškumo išsaugojimą. Tokiems darbams atlikti, remiantis Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 36 dalimi, Paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 7, 36 dalimis, 23 straipsnio 9 dalimi, PTR 3.04.01:2005, bendraturčių sutikimas nėra būtinas. Inspekcija nepagrįstai remiasi STR 1.01.08:2002 18 punktu, nes pagal projekto sprendinius paprastojo remonto darbai nebuvo susiję su bendrojo naudojimo konstrukcijomis. 

28.4.                       Ginčo pastatas yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą, todėl tokiame objekte negali būti vykdoma veikla, kuri darytų neigiamą įtaką šiam nekilnojamojo kultūros paveldo objektui. Inspekcija, tariamai siekdama apsaugoti kultūros paveldo objektą, siekia, kad pagal 2011 m. projekto sprendinius atlikti darbai būtų pašalinti, t. y. kad būtų užmūrytos autentiškos durų ir langų angos. Tačiau nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertų išvados patvirtina, kad projekte nurodyti autentiškumo atkūrimo darbai yra reikalingi ir būtini.

28.5.                       Patys gyvenamojo namo bendraturčiai į teismą dėl rašytinio pritarimo ginčijimo nesikreipė. Byloje pateikti bendraturčių raštai ir bylos nagrinėjimo metu išsakyta pozicija patvirtina, kad jie iš esmės neprieštarauja pagal projektą atliktiems darbams, o jų nepasitenkinimą kelia ginčo patalpų paskirties pakeitimas, kuris pagal 2011 m. projektą nebuvo numatytas. Gyventojų nepasitenkinimą kelia ieškovo J. G. M. siekis ginčo patalpų paskirtį pakeisti į kavinės, o ne pagal minėtą projektą atlikti tvarkomieji paveldosaugos darbai.

28.6.                       Inspekcija klaidingai nurodo, kad Kultūros vertybių registre kaip ginčo pastato vertingosios savybės yra nurodyti pastato pietiniame fasade esantys 7 nesužeminti langai ir 1 durys. Projekto dokumentacijoje yra pateiktas išrašas iš Kultūros vertybių registro, kuriame yra nurodytos pastato vertingosios savybės, tačiau tokių elementų, kuriuos nurodo inspekcija, tarp vertingųjų savybių nėra. Viešoje Kultūros vertybių registro interneto svetainėje (www.kpd.lt) kartu su informacija apie ginčo pastatą yra pateiktas kasaciniame skunde minimas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2008 m. spalio 8 d. aktas Nr. KPD-RM-878, kuriame taip pat inspekcijos nurodytų pastato vertingųjų savybių nėra. Taigi galima daryti išvadą, kad inspekcijos siekis grąžinti pastatą į buvusią padėtį ne apgintų, o pažeistų paveldosaugos reikalavimus ir atitinkamai viešąjį interesą.

29.       Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į ieškovės kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatytu terminu ir tvarka nepateikė.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

 

30.       Nagrinėjamu atveju         Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartimi į vieną buvo sujungtos dvi bylos pagal du atskirus ieškinius. Taigi šioje byloje nagrinėtas ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinys dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2011 m. birželio 29 d. rašytinio pritarimo atlikti pastato (duomenys neskelbtini) patalpų pirmame aukšte 14-1-8 tvarkybos darbus (paprastąjį remontą) panaikinimo ir iš to kylančių padarinių taikymo bei ieškovo J. G. M. ieškinys dėl teisės be atsakovų sutikimo atlikti patalpų nuo 14-1 iki 14-08 (duomenys neskelbtini) paprastąjį remontą ir paskirties pakeitimą iš prekybos į maitinimo, įrengiant kavinę, kuri dirbs nuo 9 val. iki 1 val. nakties, prekiaus alkoholiniais gėrimais, pripažinimo.

31.       Apeliacinės instancijos teismas pirmąjį, t. y. ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, ieškinį atmetė, antrąjį, t. y. ieškovo J. G. M., ieškinį grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

32.       Kasacine tvarka apskųsta apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinys. Taigi šioje kasacinėje byloje priimtoje nutartyje pasisakoma tik dėl apskųstos apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalies. Nutartyje pateikiami išaiškinimai tik dėl statybą leidžiančių dokumentų, išduotų pagal 2011 m. projektą (pastato (duomenys neskelbtini) patalpų pirmame aukšte 14-1-8 (duomenys neskelbtini) tvarkybos darbų projektas (paprastasis remontas), remontas, restauravimas, pritaikymas), teisėtumo.

 

Dėl termino ieškiniui dėl statybą leidžiančio dokumento ginčijimo pareikšti

 

33.       Byloje kilo klausimas dėl to, ar ieškovė, kreipdamasi į teismą su nagrinėjamu ieškiniu dėl statybą leidžiančio dokumento (rašytinio pritarimo 2011 m. projektui) teisėtumo patikrinimo, nepraleido termino, per kurį toks ieškinys gali būti pareikštas.

34.       Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad terminas kreiptis į teismą dėl rašytinio pritarimo panaikinimo skaičiuotinas nuo 2014 m. balandžio 18 d., kai buvo surašytas pirmas patikrinimo aktas ir kai inspekcija privalėjo nustatyti, ar reikalingas bendraturčių pritarimas statybai (remontui). Kadangi su ieškiniu inspekcija į teismą kreipėsi 2014 m. lapkričio 5 d., apeliacinės instancijos teismo nuomone, praleidusi ieškinio terminą beveik 7 mėnesius, o priežasčių terminui atnaujinti nenurodė, teismas sprendė, jog ieškinio senaties terminas neatnaujintinas.

35.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinio nėra visiškai aišku, kokio teisės akto reglamentuojamą terminą ieškiniui pareikšti teismas šiuo atveju taikė. Iš teismo sprendime pateiktų argumentų galima spėti (daryti išvadą), kad jis taikė ABTĮ įtvirtintą vieno mėnesio terminą skundui (prašymui) pareikšti teisme, o šio termino pradžią jis nustatė taikydamas ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisykles.

36.       Ieškovė, nesutikdama su šios nutarties 34 punkte minėta apeliacinės instancijos teismo išvada, kasaciniame skunde teigia, kad, remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, terminas nagrinėjamam ieškiniui pareikšti yra du mėnesiai, o jo pradžia skaičiuotina nuo 2014 m. spalio 2 d., kai buvo surašytas aktas, kuriame konstatuotas pažeidimas (neteisėtai išduotas statybą leidžiantis dokumentas). 

37.       Teisėjų kolegija pažymi, kad statybą leidžiantis dokumentas, šiuo atveju savivaldybės atsakingo tarnautojo rašytinis pritarimas 2011 m. statybos (remonto) projektui, yra administracinis aktas, išduotas viešojo administravimo subjekto, vykdant viešojo administravimo veiklą. Dėl šios priežasties terminą šiam aktui ginčyti reglamentuoja specialieji teisės aktai.

38.       ABTĮ (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. rugpjūčio 2 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

39.       Taigi, tuo atveju, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, terminas ieškiniui pareikšti yra vienas mėnuo, o jo pradžia skaičiuotina nuo statybą leidžiančio dokumento paskelbimo (įteikimo) suinteresuotai šaliai (kada jai tapo aiškus tokio akto turinys) dienos.

40.       Kartu pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai reiškia, kad šio termino taikymui, jo pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-219/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Dėl šios priežasties yra teisiškai nepagrįsti apeliacinės instancijos teismo argumentai, susiję su ieškinio senaties termino taikymu, jo pradžios nustatymu ir šio termino (ne)atnaujinimu.

41.       Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju su ieškiniu dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo kreipėsi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, t. y. specialusis subjektas, be kita ko, vykdantis statybos valstybinę priežiūrą, apimančią ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo tikrinimą, o šio subjekto veikla vykdant minėtą priežiūrą yra reglamentuojama specialaus teisės akto – Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (Priežiūros įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 1 dalis, 10 straipsnis).

42.       Priežiūros įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 14 d.) 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais kreiptis į teismą. Prašymas dėl administracinio sprendimo panaikinimo pateikiamas teismui per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto arba kt.), priėmimo dienos, išskyrus atvejus, kai prieš kreipimąsi į teismą pateikiamas privalomasis nurodymas neteisėtą administracinį aktą išdavusiai institucijai. Praleistas nustatytas kreipimosi į teismą terminas gali būti atnaujinamas ABTĮ nurodyta tvarka.

43.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė nagrinėjamą ieškinį dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo patikrinimo pareiškė vykdydama jai Priežiūros įstatymo pavestas funkcijas, konstatuoja, kad šiuo atveju, sprendžiant dėl termino nagrinėjamam ieškiniui pareikšti, taikytinas Priežiūros įstatymas ir jo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintas 2 mėnesių terminas.

44.       Kartu pažymėtina, kad Priežiūros įstatymas ir jo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktas reglamentuoja ne tik terminą (jo trukmę – 2 mėnesiai), per kurį inspekcija turi teisę kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimo, bet nustato ir šio termino pradžią – per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto arba kt.), priėmimo dienos, išskyrus atvejus, kai prieš kreipimąsi į teismą pateikiamas privalomasis nurodymas neteisėtą administracinį aktą išdavusiai institucijai.

45.       Nagrinėjamu atveju aktą, kuriame konstatuotas (galimas) pažeidimas (neteisėtai išduotas statybą leidžiantis dokumentas), inspekcija priėmė 2014 m. spalio 2 d. Taigi nuo šio akto priėmimo    skaičiuotina termino kreiptis į teismą pradžia. Kadangi ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2014 m. lapkričio 4 d., ji nepraleido Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto 2 mėnesių termino ieškiniui pareikšti. Priešinga apeliacinės instancijos teismo išvada yra teisiškai nepagrįsta. 

 

Dėl statybą leidžiančių dokumentų, kai statybos darbai atliekami kultūros paveldo objekte, rūšies ir jiems gauti pateiktinų dokumentų

 

46.       Ieškovė reikalavimą panaikinti ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą 2011 m. projektui – grindė tuo, kad jis išduotas nesant kitų pastato bendraturčių sutikimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad toks bendraturčių sutikimas nereikalingas, nes pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 9 dalį ir ją įgyvendinančius teisės aktus leidimai tvarkomiesiems paveldosaugos darbams išduodami kultūros ministro nustatyta tvarka; bendraturčių sutikimas gaunant tokį leidimą nenurodytas. Taigi pagrindinė teisinė problema, kilusi sprendžiant ginčą, – ar šiuo atveju rašytiniam pritarimui atlikti tvarkybos darbus (paprastąjį remontą) reikalingas pastato bendraturčių sutikimas. 

47.       Pagal Statybos įstatymo (čia ir toliau redakcija, galiojusi išduodant ginčijamą rašytinį pritarimą, t. y. nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. liepos 1 d.) 1 straipsnio 1 dalį šis įstatymas nustato visų Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo ir visos šios veiklos priežiūros tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę. 

48.       Remiantis Statybos įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punktu, šis įstatymas netaikomas nustatant nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimų ir kultūros paveldo statinių tvarkomųjų paveldosaugos darbų bei su jais susijusių procedūrų reikalavimus, kuriuos nustato Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, išskyrus reikalavimus, nustatytus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 13 straipsnio 1 dalyje.

49.       Paveldo apsaugos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. rugpjūčio 25 d. iki 2013 m. liepos 1 d.) 2 straipsnyje išskiriami tvarkomieji paveldosaugos darbai – tvarkybos darbai, atliekami pagal specialias technologijas, užtikrinančias autentiškumo išsaugojimą (36 punktas), ir tvarkomieji statybos darbai – statybos ar griovimo darbai, kaip apibrėžta Statybos įstatyme, atliekami kultūros paveldo statinyje ar jo teritorijoje (37 punktas).

50.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas Paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 36 ir 37 punktuose įtvirtintas apibrėžtis (sąvokas) ir šios nutarties 47, 48 punktuose aptartą teisinį reguliavimą, sprendžia, kad tvarkomiesiems paveldosaugos darbams Statybos įstatymo nuostatos netaikomos, tačiau tvarkomiesiems statybos darbams, atliekamiems kultūros paveldo objekte, Statybos įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai taikomi.

51.       Tokį aiškinimą, be kita ko, patvirtina ir STR 1.01.01:2005 57 punktuose nurodyti skirtingi teisės aktai, taikytini priklausomai nuo to, kokie darbai atliekami kultūros paveldo statinyje: statybos tvarkomieji, paveldo tvarkomieji ar mišrūs.

52.       Teisėjų kolegija pažymi, kad statybą leidžiantys dokumentai bei jų išdavimo procedūros taip pat skiriasi, priklausomai nuo projekte nurodytų kultūros paveldo objekte atliktinų darbų pobūdžio.

53.       Remiantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 36 dalimi, statybą leidžiantis dokumentas atlikti kultūros paveldo vertybės tvarkybos darbus, atsižvelgiant į statybos rūšį, išduodamas šio įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu tvarkomieji statybos darbai tvarkybos darbų projekte nenurodyti, leidimas atlikti kultūros paveldo vertybės tvarkybos darbus išduodamas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.

54.       Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad kitais negu šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais statybą leidžiantis dokumentas yra rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 413 punktuose nurodytam statinio projektui (kai jis yra privalomas).

55.       STR 1.07.01:2010 (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. liepos 1 d.), reglamentuojančio statybą leidžiančius dokumentus, 6 priedo, reglamentuojančio atvejus, kada yra privalomi rašytiniai pritarimai statinio projektui, 2.1 punkte nustatyta, kad rašytiniai pritarimai paprastojo remonto projektui privalomi atliekant kultūros paveldo statinio paprastąjį remontą, išskyrus atvejus, kai paprastojo remonto darbai atliekami pastato viduje ir nėra susiję su paveldosaugos reikalavimais.

56.       Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 4 punktą, rašytiniams pritarimams statinio projektui gauti pateikiamas statinio bendraturčių sutikimas.

57.       Paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad kultūros paveldo objekto tvarkyba atliekama pagal kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų reglamentus (statybos techninius reglamentus), patvirtintus aplinkos ir kultūros ministrų. Šio įstatymo nuostatos neįtvirtina statinio bendraturčių sutikimo dėl tvarkomųjų paveldosaugos darbų, nurodytų šios nutarties 49 punkte.

58.       PTR 3.04.01:2005 (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. gegužės 24 d. iki 2014 m. rugsėjo 25 d.), reglamentuojančio leidimų atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus išdavimo taisykles, nuostatos taip pat tokiems paveldosaugos darbams atlikti statinio bendraturčių sutikimo, kaip būtinosios leidimo išdavimo sąlygos, nenustato.

59.       Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 53–58 punktuose nurodytą teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad sprendžiant dėl to, ar atliekant ginčo pastato remonto (tvarkybos) darbus pagal 2011 m. projektą pakako Kultūros paveldo departamento 2011 m. gegužės 24 d. išduoto leidimo atlikti kultūros paveldo objekto tvarkomuosius paveldosaugos darbus Nr. L-17, ar turėjo būti išduotas ir Statybos įstatyme nustatytas statybą leidžiantis dokumentas (rašytinis pritarimas, kuriam būtinas statinio bendraturčių sutikimas), svarbu įvertinti, kokio pobūdžio darbai kultūros paveldo objekte (ginčo pastate) turi būti atlikti pagal parengtą projektą.

60.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs 2011 m. projektą ir jame nustatytus atlikti darbus, padarė išvadą, kad projekte nustatyti tiek tvarkomieji paveldosaugos, tiek tvarkomieji statybos darbai, tačiau sprendė, kad tvarkomieji statybos (remonto) darbai atliekami tik statinio viduje, todėl jiems bendraturčių sutikimo nereikia.

61.       Teisėjų kolegija su šia apeliacinės instancijos teismo išvada nesutinka. Iš 2011 m. projekto spręstina, kad tvarkomieji statybos darbai yra (buvo) numatyti ir tvarkant ginčo pastato fasadą. Šia aplinkybę patvirtina minėtas Kultūros paveldo departamento 2011 m. gegužės 24 d. leidimas Nr. L-17, kuriame, be kitų tvarkybos darbų, nurodyti ir remonto darbai.

62.       Taigi, remiantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 10 dalies 4 punktu, 36 dalimi, STR 1.07.01:2010 6 priedo 2.1 punktu, tokiems darbams, atliekamiems ne pastato viduje, o tvarkant pastato fasadą (išorėje), yra būtinas statinio bendraturčių sutikimas. Priešinga apeliacinės instancijos teismo išvada yra teisiškai nepagrįsta.

63.       Teisėjų kolegija pažymi, kad išvada, jog ginčo atveju remonto (tvarkomiesiems) darbams atlikti pagal 2011 m. projektą buvo būtinas statinio bendraturčių sutikimas, padaryta pagal viešosios teisės normas, koreliuoja ir su privatinės teisės normomis, reguliuojančiomis bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą bei bendraturčių teises (CK 4.75, 4.82 straipsniai).

64.       Tais atvejais, kai statinio bendraturčiai (jų dalis) neduoda sutikimo atlikti pastato remonto (tvarkomuosius) darbus, kitas bendraturtis, siekiantis tokius darbus atlikti, turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl teisės į minėtų darbų atlikimą be bendraturčių sutikimo pripažinimo. Teismas, nagrinėdamas tokį ieškinį, spręs dėl bendraturčių atsisakymo teisėtumo. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką toks sutikimas yra bendraturčio laisvos valios išraiška, tačiau bendraturtis negali piktnaudžiauti teise atsisakyti duoti sutikimą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), todėl atsisakymas turi būti pagrįstas realia jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš numatomų statybos darbų; jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne šią teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-378/2016 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

65.       Nagrinėjamu atveju ginčijamas 2011 m. birželio 29 d. rašytinis pritarimas suteiktas (išduotas) nesant bendraturčių sutikimo, nors toks bendraturčių sutikimas buvo būtinas. Taigi ginčijamas rašytinis pritarimas yra neteisėtas. Tačiau sprendžiant dėl teisinių padarinių (buvusios padėties atkūrimo) taikymo, šiuo konkrečiu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, turi būti įvertinta, ar išduodant minėtą neteisėtą rašytinį pritarimą 2011 m. projektui realiai buvo pažeistos kitų ginčo pastato bendraturčių teisės ir teisėti interesai. Ypač atsižvelgiant į tai, kad atlikti darbai skirti kultūros paveldo objekto vertingosioms savybėms atkurti.

66.       Šios nutarties 64 punkte minėta, kad bendraturčių nesutikimas (atsisakymas duoti sutikimą) turi būti motyvuotas, pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme. Šioje byloje kiti ginčo pastato bendraturčiai nenurodė ir nepagrindė, kaip pažeidžiamos jų teisės atliekant darbus pagal 2011 m. remonto (tvarkybos) darbų projektą. Apeliacinės instancijos teismo nustatytas ir kasaciniu skundu neginčijamas pagrindinis bendraturčių siekis – neleisti ginčo patalpose įrengti kavinės, t. y. pakeisti minėtų patalpų paskirtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal 2011 m. projektą ginčo patalpų paskirties keitimas nebuvo nustatytas. Keisti patalpų paskirtį yra nurodyta 2013 m. parengtame projekte, tačiau šios nutarties 30–32 punktuose minėta, kad tai nėra šios kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.

67.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ginčo pastato bendraturčiai nenurodė, kaip pagal 2011 m. projektą atlikti darbai pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus, bei šios aplinkybės neįrodė, taip pat į tai, kad atlikti darbai skirti kultūros paveldo objekto vertingosioms savybėms atkurti ir išsaugoti, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), sprendžia, kad šiuo atveju neteisėtai išduoto rašytinio pritarimo panaikinimas ir pastato (patalpų) grąžinimas į padėtį, buvusią iki darbų pagal neteisėtai išduotą rašytinį pritarimą atlikimo, būtų neproporcinga padarytam teisės pažeidimui priemonė. 

68.       Kiti kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumui ir vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

69.       Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad rašytiniam pritarimui pagal 2011 m. projektą gauti nebuvo būtinas statinio bendraturčių sutikimas, padarė teisiškai nepagrįstą, materialiosios teisės normoms, reglamentuojančioms statybą kultūros paveldo objekte, prieštaraujančią išvadą, tačiau šis pažeidimas neturėjo įtakos iš esmės teisėtam sprendimui, todėl skundžiama apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista, tačiau pagal šioje nutartyje nurodytus motyvus (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

70.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

71.       Ieškovas J. G. M. prašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovas nagrinėjant bylą kasaciniame teisme patyrė 1219,68 Eur advokato atstovavimo išlaidas, susijusias su atsiliepimo į kasacinį skundą parengimu. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatytų dydžių. Dėl šios priežasties ieškovui iš kasacinį skundą padavusios Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos priteistinas visų jo patirtų bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidų atlyginimas.

72.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 73,97 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Palikti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 7 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinys atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, G. M. dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 29 d. rašytinio pritarimo panaikinimo, nepakeistą.

Priteisti ieškovui J. G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (j. a. k. 288600210) 1219,68 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniolika Eur 68 ct) išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (j. a. k. 288600210) valstybei 73,97 Eur (septyniasdešimt tris Eur 97 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai        Birutė Janavičiūtė

 

 

        Algis Norkūnas

 

 

        Sigita Rudėnaitė


Paminėta tekste:
  • CK
  • CPK
  • CPK 49 str. Prokuroro, valstybės ir savivaldybių institucijų bei kitų asmenų teisė pareikšti ieškinį viešajam interesui apginti bei šių subjektų teisė duoti išvadą byloje
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
  • CK4 4.82 str. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisė
  • CPK 346 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 88 str. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu
  • CPK 79 str. Bylinėjimosi išlaidos