Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [Ik-2696-624-2011].docx
Bylos nr.: Ik-2696-624/2011
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinė ligonių kasa prie LR SAM 191351679 atsakovas
UAB "Baltic Orthoservice" 10866664 pareiškėjas
Kategorijos:
1. Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
1.11. Bylos dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
1. ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
1.38. Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
3. ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
3.17. Bylos nutraukimas
3.17.1. kai byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-2696-624/2011

(Proceso Nr. 2-01-3-01435-2011-3)

Procesinio sprendimo kategorija 38; 70.1; 73

(S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2011 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Rositos Patackienės, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Baltic Orthoservice“ atstovei advokatei Rūtai Čilinskaitei, atsakovės Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovėms Linai Rapšaitei ir Rasai Rimkutei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Baltic Orthoservice“ skundą atsakovei Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl reikalavimo teisės pripažinimo,

 

n u s t a t ė :

pareiškėja UAB „Baltic Orthoservice“ skunde teismo prašo pripažinti reikalavimo teisę gauti 19 402,50 Lt dydžio kompensaciją iš atsakovės Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Valstybinė ligonių kasa) administruojamo Privalomojo sveikatos draudimo fondo pagal sudarytas sutartis dėl reikalavimo gauti kompensaciją už pagamintą ortopedijos techninę priemonę perleidimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pareiškėja yra įmonė, užsiimanti ortopedinės avalynės ir ortopedijos techninių priemonių gamyba bei pritaikymu. Pareiškėja 2010-01-04 sudarė sutartį su atsakove Valstybine ligonių kasa „Dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis (toliau - ir Sutartis). Sveikatos apsaugos ministras 2006-03-31 įsakymu Nr. V-234 yra nustatęs tvarką, pagal kurią iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau ir PSDF) biudžeto lėšų yra kompensuojamas ortopedijos techninių priemonių įsigijimas. Pagal šią tvarką priemonės kompensuojamos, jeigu jas nustatyta tvarka skiria gydytojas. Pareiškėja, teisės aktų nustatyta tvarka sudariusi sutartį su atsakove, aptarnavo gydytojų siuntimus turinčius pacientus bei jiems pagamino ortopedijos technikos priemones. Pagal nustatytą tvarką, priėmus paciento užsakymą vykdymui, paciento ir užsakymo duomenys yra įvedami į Valstybinės ligonių kasos administruojamą informacinę duomenų bazę (Ortopedijos IS). Užsakymas gali būti vykdomas, kai per Ortopedijos IS gaunamas Valstybinės ligonių kasos patvirtinimas, jog atitinkama priemonė bus kompensuojama iš PSDF lėšų. Sveikatos apsaugos ministrui priėmus 2010-04-28 įsakymus Nr. V-345 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. V-234 „Dėl Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ ir Nr. V-466 „Dėl Ortopedijos techninių priemonių, kurių įsigijimo išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, ir jų bazinių kainų sąrašo patvirtinimo pakeitimo, Valstybinė ligonių kasa 2010 m. birželio-spalio mėnesiais neteisėtai vykdė užsakymų registravimo Ortopedijos IS blokavimą. Einamąjį mėnesį užregistruotų naujų užsakymų pagaminti ortopedijos technines priemones vertei pasiekus mėnesinę finansavimo kvotą, Ortopedijos IS buvo blokuojamas naujų užsakymų registravimas. Tai neleido įmonėms priimti naujų užsakymų. Tokiu būdu, nurodytu laikotarpiu užsakymai būdavo registruojami tik pirmomis kiekvieno mėnesio paros valandomis, nesvarbu ar tai buvo darbo diena, ar savaitgalis, pradedant nuo 0 valandų 1 minutės ir baigiant kartais 4 val., o kartais ir 8 val. ryto. Pacientai, kurių užsakymų nespėta užregistruoti, turėjo laukti kito mėnesio pradžios, kai jų užsakymą vėl bus bandoma įvesti į Ortopedijos IS. Tačiau dėl to jie buvo priversti pakartotinai kreiptis į gydytoją, kad atnaujintų paskyrimą, nes paskyrimas ortopedijos techninei priemonei gauti galioja tik 30 dienų. Jeigu pacientui ortopedijos techninė priemonė buvo reikalinga nedelsiant, remiantis minėtais Sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtinto Aprašo 43-46 punktais jis privalėjo susimokėti už priemonę savo lėšomis ir po to 2-3 metus laukti, kol Valstybinė ligonių kasa kompensuos jo patirtas išlaidas (pilnai ar iš dalies). Iš dokumentų matyti, kad 2010 m. gegužės mėn. priimtus užsakymus atsakovė planavo apmokėti 2012 m. rugsėjo mėn. Tuo atveju, jeigu pacientas nuspręsdavo mokėti pats, registruojant jo užsakymą Ortopedijos IS, tai reikėjo pažymėti specialiame laukelyje „moka pacientas. Tuomet Ortopedijos IS paciento užsakymas būdavo registruojamas nepriklausomai nuo to, ar einamąjį mėnesį užregistruotų naujų užsakymų pagaminti ortopedijos technines priemones vertė viršija mėnesinę finansavimo kvotą. Pareiškėja, reaguodama į pacientų reiškiamą nepasitenkinimą Valstybinės ligonių kasos nustatyta tvarka, į nuolatinius prašymus padėti ir pagaminti jiems reikalingas ortopedijos technines priemones, bei siekdama užtikrinti pacientų teisę į kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą (Sveikatos sistemos įstatymo 5 str., Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 3 str.), nusprendė sudaryti pacientams sąlygas nelaukti eilėje, o užsakyti gydytojo paskirtas ortopedijos technines priemones ir perleisti pareiškėjai atitinkamo dydžio reikalavimą į Valstybinę ligonių kasą. Vadovaudamasi minėtu principu, pareiškėja 2010 m. birželio - rugsėjo mėnesiais sudarė 60 reikalavimo teisės perleidimo sutarčių. Apie reikalavimo teisės perleidimą buvo pranešta atsakovei. Pareiškėjai buvo perleisti pacientų reikalavimai į atsakovę, kurių bendra suma 19 402,50 Lt. Atsakovės interesai dėl nurodytų susitarimų nėra pažeidžiami, nes ji bet kuriuo atveju įsipareigoja kompensuoti atitinkamą sumą už pagamintas ortopedijos technines priemones. Sužinojęs apie reikalavimo teisės perleidimo sutartis, Valstybinės ligonių kasos direktorius 2010-08-23 priėmė įsakymą Nr. 1K-160 „Dėl UAB „Baltic Orthoservice neplaninio tikrinimo. Pareiškėja 2010-11-08 gavo atsakovės parengtą 2010-10-22 neplaninio tikrinimo pažymą (duomenys neskelbtini), kurioje buvo išdėstyti nesutikimo su reikalavimų perleidimo sutartimis motyvai. Pareiškėja 2010-11-17 pateikė atsakymą į minėtą pažymą nurodydama, kad nesutinka su atsakovės išvadomis, kad apdraustųjų reikalavimo į kompensaciją teisės perleidimas ortopedijos įmonei sudarys galimybę dirbtinai skatinti ortopedijos techninių priemonių skyrimą ir gamybą ir, kad siūlymas apdraustajam perleisti reikalavimo teisę sudarys galimybes neefektyviam Privalomojo sveikatos fondo biudžeto lėšų panaudojimui, taip pat, kad pareiškėjos su pacientais pasirašytos sutartys dėl reikalavimo teisės perleidimo prieštarauja teisės aktams ir Sutarčiai. Pareiškėja 2010-12-30 gavo atsakovės 2010-12-23 raštą „Dėl dokumentų grąžinimo, kuriame nurodė, kad grąžina 60 sąskaitų už pagamintas ir išduotas ortopedijos technines priemones, kurios buvo pagamintos pacientams, perleidusiems reikalavimo teisę į jiems priklausančią kompensaciją už šias priemones. Visų pacientų užsakymai Ortopedijos IS buvo užregistruoti su žyma „moka pacientas. Nurodyti atsakovės veiksmai sudaro pagrindą manyti, kad atsakovė nepripažįsta pareiškėjos teisės pagal reikalavimų teisės perleidimo sutartis gauti kompensaciją iš PSDF lėšų. Tai pažeidžia pareiškėjos teises. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 str. numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Atsakovė neginčija reikalavimų teisės perleidimo sutarčių, tačiau iš išdėstytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad atsakovė ginčija pareiškėjos teisę pagal reikalavimų teisės perleidimo sutartis gauti kompensacijas iš PSDF biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.138 str. yra numatyti civilinių teisių gynimo būdai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepripažįsta pareiškėjos teisės į reikalavimų teisės perleidimo sutartyse numatytą kompensaciją gauti lėšas iš PSDF biudžeto ateityje, pats tinkamiausias teisių gynimo būdas yra tokios teisės pripažinimas. Pareiškėja neginčija atsakovės vienašališkai nustatytų  kompensacijų  mokėjimo datų, taigi, patenkinus skundą, ji įgys teisę reikalauti sumų išmokėjimo pagal pačios atsakovės nustatytus kompensacijų išmokėjimo terminus. Teisės į kompensaciją pripažinimas yra būtinas tam, kad būtų realiai apginti pareiškėjos interesai. Teisė į kompensaciją yra savarankiška turtinė teisė, kuria pareiškėja, kaip verslo subjektas, gali disponuoti - ją perleisti, įkeisti ir pan. Todėl skundas pateiktas siekiant apginti pažeistą turtinę teisę, o jo patenkinimas sukels tam tikras teisines pasekmes pareiškėjai. Pažymėjo, kad pareiškėja šioje byloje neginčija atsakovės pažymos, nes jau pasinaudojo savo teise pateikti atsakymą į atsakovės išvadas. Dėl reikalavimo teisės perleidimo galimumo nurodo, kad pareiškėjos sudarytos sutartys dėl reikalavimo teisės perleidimo atitinka visas CK 6.101 str. - 6.109 str. nustatytas taisykles. Atsakovė pažymoje nurodė, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartys prieštarauja Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (toliau ir Aprašas) 42 ir 43 punktams, Sutarties 6.7 punktui ir CK 6.101 str. 1 d. ir 5 d. Tačiau tokia atsakovės pozicija yra nepagrįsta. Civilinėje teisėje galioja dispozityvumo bei sutarties laisvės principas, todėl yra pripažįstama, kad draudžiama sudaryti sutartis tik tuo atveju, kai tai įsakmiai nurodyta įstatyme. Šiuo atveju tokio draudimo nėra. Aprašo 42 p., į kurį pažymoje daro nuorodą atsakovė, yra numatyta, kad kai ortopedijos techninių priemonių poreikis pagal atskirus jų poklasius viršija tam tikram laikotarpiui skiriamas lėšas, ortopedijos įmonės darbuotojas apie tai informuoja apdraustuosius ir nurodo apdraustojo užsakymo registracijos numerį pagal Ortopedijos informacinėje sistemoje registruojamų užsakymų sąrašą bei numatomą ortopedijos techninių priemonių kompensavimo datą. Šiuo atveju nėra draudimo perleisti reikalavimus į Valstybinę ligonių kasą, o tik nustatyta pacientų informavimo tvarka, kurią pareiškėja yra įvykdžiusi ir tai matyti iš pridedamų reikalavimo teisės perleidimo sutarčių 2 - 4 p. nuostatų. Atsakovė pažymoje nenustatė, kad pareiškėja būtų pažeidusi pacientų informavimo apie ortopedijos technikos priemonių įsigijimo kompensavimo tvarką. Dėl atsakovės nuorodos į Aprašo 43 p. nurodo, kad šis Aprašo punktas nustato, kad jei apdraustasis, turintis teisę į ortopedijos techninių priemonių kompensavimą, nutaria nelaukti, kol jam eilės tvarka bus pagaminta reikiama ortopedijos techninė priemonė, ir nusprendžia ją įsigyti savomis lėšomis, įmonė jį supažindina su ortopedijos techninių priemonių įsigijimo savomis lėšomis procedūra ir pateikia jam užpildyti šio aprašo 3 priede nustatytos formos prašymą pagaminti ortopedijos techninę priemonę apdraustojo lėšomis. Šis prašymas turi būti priklijuotas prie užsakymo priėmimo lapo, o jo kopija atiduodama apdraustajam. Taigi, nėra nustatytas išimtinai vienintelis elgesio modelis ir nėra draudimo pacientui perleisti reikalavimo teisę. Sutarties laisvės principas yra įtvirtintas įstatyme, todėl tik įstatyme numatytais atvejais ir pagrindais jis gali būti apribotas (CK 6.156 str. 1 d., 4 d., 5 d.). Šalys savo susitarimu negali pakeisti tik imperatyviųjų teisės normų (CK 6.157 str. 1 d.), o šiuo atveju sveikatos apsaugos ministras nenustatė ir negalėjo nustatyti imperatyvios įstatymo normos, apribojančios įstatymu kreditoriui suteiktą teisę perleisti reikalavimą į skolininką. Atsakovė pažymoje nepagrįstai teigia, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartys prieštarauja Sutarties 6.7 p., kuriame nurodyta, kad šalys susitaria neperduoti savo įgaliojimų tretiesiems asmenims be raštiško šalies sutikimo. Taigi, šalys susitarė neperduoti savo įsipareigojimų, numatytų Sutartyje, vykdymo kitiems asmenims. Pareiškėja šio draudimo nepažeidė, nes pati vykdo visas sutartyje nurodytas pareigas tiek atsakovės, tiek pacientų atžvilgiu. Sutartis nedraudžia perimti iš kitų asmenų (pacientų) reikalavimo teisės į atsakovę. Atsakovė pažymoje nurodo, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartys sudarytos pažeidžiant CK 6.101 str. 1 d. ir 5 d. normas, nes reikalavimo perleidimas turi esminės įtakos Valstybinei ligonių kasai, kaip atsakingai už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymą. Tokia atsakovės pozicija yra nepagrįsta. CK 6.101 str. 1 d. numatyta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Kaip jau nurodyta aukščiau, reikalavimų ieškovei perleidimas niekaip nekeičia atsakovės prievolės - nesikeičia nei kompensacijos dydis, nei jos išmokėjimo terminas, nei kitos su kompensacijos išmokėjimu susijusios sąlygos. Keičiasi tik asmuo, kuriam turės būti išmokėta kompensacija. CK 6.101 str. 5 d. nustatytas draudimas be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės. Atsakovė, nurodydama, kad buvo pažeista ši norma, visiškai nepagrindė, kodėl prievolėje išmokėti kompensaciją iš PSDF lėšų kreditoriaus asmuo jai turi esminės reikšmės. Užsakymai pagaminti ortopedijos technines priemones pacientams buvo priimti ir įvykdyti nepažeidžiant nustatytos tvarkos, pati atsakovė patvirtino ateityje įvykdysianti prievolę mokėti kompensacijas, taigi, visi veiksmai, kuriuos atliekant kreditoriaus asmuo atsakovei gali turėti esminės reikšmės, jau yra atlikti. Ginčas dėl reikalavimo teisės perleidimo kilo iš Sutarties vykdymo. Sutarties vykdymo eigoje ieškovė sudarė reikalavimų, kylančių iš Sutarties, perleidimo sutartis ir apie jas informavo atsakovę. Atsakovė, kaip prievolės pagal Sutartį skolininkė, nesutikdama su pareiškėjos, kaip kitos sutarties šalies, sudarytais reikalavimų perleidimais, turėjo ginčyti šias sutartis, tačiau to nedarė. Vadinasi, reikalavimo teisės perleidimo sutartys yra galiojančios ir ieškovė neturi pagrindo jų nevykdyti. Tai, kad atsakovė ėmėsi vykdyti savo vidines procedūras (direktoriaus 2010-05-25 įsakymu patvirtintą Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių bei kitų įmonių ir įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, kontrolės tvarkos aprašą), niekaip neįtakoja reikalavimo teisės perleidimo sutarčių galiojimo, nes atsakovė nesiėmė veiksmų kaip skolininkė CK 6.101 str. - 6.109 str. prasme. Taip pat prašė kreiptis į specialiąją teismingumo kolegiją išspręsti bylos teismingumo klausimą (I tomas, b. l. 2-12, III tomas, b. l. 7-9).

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės jame išdėstytais argumentais, taip pat prašė tenkinti prašymą ir kreiptis į specialiąją teismingumo kolegiją bylos teismingumo klausimui išspręsti. Papildomai paaiškino, kad neskundžia atsakovės priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo) teisėtumo. Pareiškėja pasirinko tokį savo teisių gynimo būdą.

Pateiktame atsiliepime atsakovė Valstybinė ligonių kasa su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 str. 3 d. 4 p. nustatyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokama valstybės parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2006-03-31 įsakymu Nr. V-234 nustato apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo OTP principus bei šių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarką. Aprašo 8 punkte nustatyta, kad OTP įsigijimo išlaidos šio aprašo nustatyta tvarka kompensuojamos per ortopedijos įmones, sudariusias sutartis su Valstybine ligonių kasa. Atsakovė buvo pasirašiusi sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo OTP su ortopedijos įmonėmis 2010 metams, tarp jų ir su UAB „Baltic Orthoservice. Kiekvienai OTP aprūpinimu užsiimančiai ortopedijos įmonei, kaip patenkančiai į administracinės, t. y. viešosios teisės sritį, be išlygų yra taikomi Aprašo ir sutarties reikalavimai. Tik griežtai laikantis aprašo ir sutarties reikalavimų apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu yra aprūpinami kokybiškomis (teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis) OTP ir tik tokiu būdu yra racionaliai ir efektyviai naudojamos PSDF biudžeto lėšos. Vadovaujantis Aprašo nuostatomis nustatyti du kompensavimo iš PSDF biudžeto lėšų už apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu išduotas ortopedijos technines priemones, būdai: vienas būdas, kai pacientui ortopedijos techninės priemonės kompensuojamos per ortopedijos įmones. Atsakovės ir ortopedijos įmonių sutartyse dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis nenurodoma lėšų suma per metus pagamintų priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti, tačiau negali būti viršijama bendra PSDF biudžete numatyta metinė ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo suma, paskirstyta pagal atskirus šių priemonių poklasius. Tai yra kai pacientas, gaudamas ortopedijos techninę priemonę, nieko nemoka, o Valstybinė ligonių kasa atsiskaito tiesiogiai su ortopedijos įmone neviršydama bendros PSDF biudžete numatytos metinės ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo sumos (Aprašo 20-24 punktai). Kitas būdas, kai ortopedijos techninių priemonių poreikis pagal atskirus jų poklasius viršija tam tikram laikotarpiui skiriamas lėšas (Valstybinė ligonių kasa kiekvieną mėnesį per Ortopedijos IS apie informuoja ortopedijos įmones) apdraustasis gali ortopedijos techninę priemonę įsigyti savo lėšomis, kurios vėliau bus kompensuotos tiesiogiai asmeniui. Tai reglamentuoja Aprašo atitinkami punktai: kai ortopedijos techninių priemonių poreikis pagal atskirus jų poklasius viršija tam tikram laikotarpiui skiriamas lėšas, ortopedijos įmonės darbuotojas apie tai informuoja apdraustuosius ir nurodo apdraustojo užsakymo registracijos numerį pagal Ortopedijos informacinėje sistemoje registruojamų užsakymų sąrašų bei numatomų ortopedijos techninių priemonių kompensavimo dalį (42 p.); jei apdraustasis, turintis teisę į ortopedijos techninių priemonių kompensavimą, nutaria nelaukti, kol jam eilės tvarka bus pagaminta reikiama ortopedijos techninė priemonė, ir nusprendžia jų įsigyti savomis lėšomis, įmone jį supažindina su ortopedijos techninių priemonių įsigijimo savomis lėšomis procedūra ir pateikia jam užpildyti šio aprašo 3 priede nustatytos formos prašymų pagaminti ortopedijos techninę priemonę apdraustojo lėšomis. Šis prašymas turi būti priklijuotas prie užsakymo priėmimo lapo, o jo kopija atiduodama apdraustajam (43 p.); kartu su prašymu pagaminti ortopedijos techninę priemonę ortopedijos įmonė apdraustajam pateikia šio aprašo 4 priede nustatytos formos prašymo kompensuoti savomis lėšomis įsigytų ortopedijos techninę priemonę blanką. Prašymų kompensuoti savomis lėšomis įsigytą ortopedijos techninę priemonę apdraustasis teikia Valstybinei ligonių kasai. Su prašymu apdraustasis pateikia ortopedijos įmonės išrašytą apmokėtą sąskaitą bei prašymo pagaminti ortopedijos techninę priemonę apdraustojo lėšomis (3 priedas) ir ortopedijos techninės priemonės užsakymo lapo kopijas. Visus šiame punkte nurodytus dokumentus ar jų kopijas apdraustasis nedelsdamas turi pateikti Valstybinei ligonių kasai, tačiau ne vėliau nei iki numatytos ortopedijos techninės priemonės kompensavimo datos (44 p.). Analogiška procedūra nustatyta tarp ginčo šalių pasirašytoje 2010-01-04 sutartyje „Dėl apdraustųjų aprūpinimo OTP Nr. 5 (toliau ir Sutartis) 1.3.2, 3.8, 3.9 ir 6.7 punktuose. Taigi, atsakovė už kompensuojamas OTP atsiskaito dviem būdais: tiesiogiai ortopedijos įmonėms ir tiesiogiai pacientams, kai pastarieji OTP įsigyja savo lėšomis; trečias būdas, kuriuo neteisėtai  naudojosi pareiškėja, perimdama iš paciento kompensacijos reikalavimo teisę, teisės aktais ir sutartimi nėra nustatytas, todėl nėra galimas. Dėl reikalavimo perleidimo nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad Sveikatos apsaugos ministrui patvirtinus 2010-04-28 įsakymą Nr. V-345 Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 31 d. įsakymo Nr.  V-234  „Dėl  Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos patvirtinimo pakeitimo ir 2010-04-28 įsakymą Nr. V-344 „Dėl I Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. V-466 Dėl Ortopedijos techninių priemonių, kurių įsigijimo išlaidos kompensuojamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, ir jų bazinių kainų sąrašų patvirtinimo“ pakeitimo“ Valstybinė ligonių kasa 2010 m. birželio spalio mėn. neteisėtai vykdė Ortopedijos informacinės sistemos blokavimą. Taip pat, kad pacientui sumokėjus už OTP savo lėšomis kompensacijos reikia laukti 2-3 metus. Pareiškėja atsakovės neteisėtų veiksmų nepagrindžia jokiais leistinais įrodymais. Pareiškėja dėl minėtų veiksmų kreipėsi į Konkurencijos tarybą, tačiau dėl užsakymų registravimo Ortopedijos IS Konkurencijos taryba 2010-07-15 nutarimu Nr. 1S-130 atsisakė pradėti tyrimą. Konkurencijos taryba minėtame nutarime konstatavo, kad nėra pagrindo įtarti, jog Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė ligonių kasa priėmė teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie galėtų suteikti privilegijas arba diskriminuoti atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, veikiančius ortopedijos techninių priemonių rinkoje, ir dėl kurių galėtų atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams. Atsakovė, kaip kompetentinga institucija, siekdama užtikrinti racionalų ir efektyvų PSDF biudžeto lėšų panaudojimą ir pacientų aprūpinimą kokybiškomis ir teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis OTP, privalo priimti atitinkamus sprendimus, kurių būtinumo ir pagrįstumo UAB „Baltic Orthoservice dažnai nesuvokia. Natūralu, kad pacientui už OTP sumokėjus savo lėšomis kompensacijos reikia laukti, tokia situacija yra todėl, kad PSDF biudžete OTP kompensavimui numatytos lėšos yra ribotos. Analogiška sistema taikoma ir kitose sveikatos priežiūros srityse (endoprotezų, klausos aparatų, dantų protezų kompensavimui). Tačiau sudėtingiems atvejams pvz. rankų ir kojų protezinėms sistemoms lėšų skiriama atsižvelgiant į realų poreikį. Dėl OTP kompensavimo sistemos reguliavimo (paslaugų kiekio ribojimo) yra pasisakęs ir LVAT: „sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo sistema (kitaip - planavimo pagal sutartis sistema pirmiausiai susijusi su visuomenės sveikatos apsauga, nes sutarčių sistema siekiama užtikrinti visiems prieiname), kokybiškų ir subalansuota sveikatos priežiūros paslaugų (šiuo atveju OTP) teikimų, antra, su socialinės apsaugos finansine pusiausvyra, nes tokia sistema leidžia valdymo institucijoms kontroliuoti išlaidas pagal iš anksto nustatytus prioritetus, pritaikant jas prie suplanuotų poreikių ir, kiek įmanoma, išvengti bet kokio finansinių, techninių ir žmogiškųjų išteklių iššvaistymo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisėjų kolegija daro išvadas, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsižvelgiant į ribotus sveikatos priežiūros paslaugoms skiriamus biudžeto  išteklius apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kiekis tam tikru būdu turi būti ribojamas“ (LVAT 2009-06-25 nutartis adm. byloje Nr. A822-762/2008). Taigi, pareiškėja privalo laikytis OTP kompensavimo sistemą reglamentuojančių teisės aktų ir jais pagrįstų Valstybinės ligonių kasos, kaip viešojo administravimo subjekto, kuriam suteikti valdingi įgalinimai, sprendimų. Nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad jos ir pacientų OTP kompensacijos reikalavimo perleidimo sutartys yra teisėtos, toks perleidimas neprieštarauja nei įstatymams, nei sutarčiai. Taip pat nurodo, kad pareiškėja akivaizdžiai painioja civilinės teisės ir administracinės teisės reguliuojamus teisinius santykius. LVAT jau ne kartą yra pasisakęs, kad sutartys tarp Valstybinės ligonių kasos ir ortopedijos įmonių, yra administracinės sutartys ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 str. 3 d. 4 p., sudarytos viešosios teises normų imperatyviojo reguliavimo pagrindais, ginant viešuosius interesus sveikatos apsaugos srityje, t. y. teikiant valstybės paramą OTP apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu įsigyti. Šiuo klausimu, panašioje byloje nustatydama bylos teismingumą, kad tokios bylos yra teismingos administraciniam teismui, yra pasisakiusi ir specialioji teisėjų kolegija. Todėl šio ginčo atveju veikia ne civilinės teisės dispozityvumo principas, o OTP kompensavimui užtikrinti - viešosios teisės principas, t. y., kad valstybės parama OTP apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu įsigyti turi būti vykdoma tik teisės aktų, reglamentuojančių OTP kompensavimų ir administracinių sutarčių, sudarytų tarp Valstybinės ligonių kasos ir įmonių, griežtai nustatyta tvarka, atvejais ir būdais (LAT 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2010). Pareiškėja, prieš sudarydama tokias reikalavimo perleidimo sutartis su pacientais, visų pirma turėjo įvertinti ar apskritai jų sudarymas neprieštarauja bendrajam viešosios teisės principui, nes nei OTP kompensavimo tvarka nei administracinės sutartys tokios nei teisės, nei pareigos pareiškėjai nenumato, todėl tokie pareiškėjos veiksmai nėra galimi. Valstybinė ligonių kasapareiškėjos gavusi minėtas reikalavimo perleidimo sutartis, pasitarimo metu, 2010-08-12 posėdžio protokolas Nr. 7K-61, bendru posėdžio dalyvių nutarimu pritarė atlikti neplaninį tikrinimų ir įvertinti ne mažiau 10 apdraustųjų ortopedijos techninių priemonių įsigijimo apdraustojo lėšomis ir šių išlaidų kompensavimo dokumentus, Valstybinei ligonių kasai pateiktus 2010 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Tik atlikus tikrinimą ir vadovaujantis tikrinimo išvadomis priimti sprendimą dėl reikalavimo teisės į kompensavimo perleidimą taikymo galimybės atliekant apdraustųjų aprūpinimą ortopedijos techninėmis priemonėmis. Valstybinės ligonių kasos 2010-08-23 įsakymas Nr. 1K-160, kuriuo patvirtinta UAB „Baltic Orthoservice neplaninio tikrinimo komisija. Tikrinimo metu nustatyti faktai patvirtina, kad apdraustieji savo lėšomis nebūtų įsigiję OTP, jeigu pareiškėja nebūtų pasiūliusi sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį. Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2010-09-01 patikrinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) su lydraščiu 9.8 p. nurodyta, kad kai kurie pacientai nesuprato, kokius dokumentus pasirašo - dėl senyvo amžiaus, dėl nesidomėjimo. Pažymos 9.9 p. nustatyta, kad kai kurie pacientai pasisakė - jeigu UAB „Baltic Orthoservice būtų reikalavusi iš paciento apmokėti už jam pagamintą OTP savo lėšomis, pacientai nebūtų užsakę šių ortopedinių gaminių. Taigi, iš patikrinimo medžiagos matyti, kad kai kurie senyvo amžiaus pacientai nebuvo tinkamai informuoti ir nesuprato kokias sutartis pasirašo, kita pacientų kategorija nurodė, kad jie nebūtų įsigiję OTP, jeigu už ją būtų reikėję mokėti savo lėšomis. Pažymėjo, kad su šiomis diagnozėmis pvz. esant plokščios pėdos diagnozei kai skiriami batų įdėklai, pacientas gali palaukti kol jam OTP bus skirta bendra eilės tvarka ir jokios žalos jo sveikatai nebus padaryta. Taigi, šiais atvejais esminės reikšmės paciento apsisprendimui įsigyti OTP turėjo ne jo sveikatos būklė ar diagnozė, o faktas, kad už OTP nereikės nieko mokėti. Teigia, kad šiuo atveju PSDF biudžeto lėšos buvo panaudotos neracionaliai ir nepakankamai efektyviai. CK 6.101 str. 1 d. nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. CK 6.101 str. 5 d. nustatyta, kad be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės. Šiuo atveju gydytojo paskirtas OTP įmonėje UAB Baltic Orthoservice apdraustieji įsigijo savo lėšomis, tai patvirtina užpildytos šio Aprašo 3 priede nustatytos formos, tačiau realiai pareiškėja pacientams OTP išdavė neatlygintinai. Aprašo 4 priede „Prašymas kompensuoti savo lėšomis įsigytą ortopedijos techninę priemonę yra nustatyta, kad apdraustiesiems savo lėšomis įsigytų OTP kompensacijos pervedamos į pacientų asmeninę sąskaitą. Tuo tarpu UAB „Baltic Orthoservice pateikti dokumentai apmokėjimui neatitiko Aprašo 4 priedo nuostatų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir į atsakovės 2010-10-20 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl UAB Baltic Orthoservice neplaninio tikrinimo įtvirtintą siūlymą - UAB Baltic Orthoservice pateiktas sąskaitas kartu su jomis pateikiamais dokumentais, dėl apdraustųjų reikalavimo teisės į kompensavimą perleidimo UAB Baltic Orthoservice“, gražinti pateikusiai įmonei ir ateityje tokias sąskaitas kartu su jomis pateikiamais dokumentais gražinti pateikusiai įmonei, Valstybinė ligonių kasa 2010-12-23 raštu Nr. 4K-26-9438 UAB „Baltic Orthoservice grąžino sąskaitas ir dokumentus apmokėjimui. Taip pat šiuo raštu įpareigojo įmonės vadovą informuoti apdraustuosius, kurių dokumentai apmokėjimui buvo grąžinti bei pašalinti trūkumus, t. y. nurodyti pacientų asmenines sąskaitas, į kurias būtų pervedamos kompensacijos už OTP gamybos ir pritaikymo išlaidas. Akivaizdu, kad pacientas, perleisdamas, o UAB „Baltic Orthoservice perimdama reikalavimo teisę į OTP kompensavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 str. 3 d. 4 p., Aprašo 20 - 24, 42-44 punktus, taip pat sutarties 1.3.2, 3.8, 3.9 ir 6.7 punktus. Vertinant ar kreditoriai, t. y. UAB „Baltic Orthoservice ir pacientai, turi skolininkui, t. y. Valstybinei ligonių kasai, esminės reikšmės, pažymėjo, kad Valstybinė ligonių kasa yra viešojo finansų fondo - PSDF biudžeto valdytoja ir vykdytoja, tame fonde numatytomis lėšomis ji teikia valstybės paramą OTP įsigyti. Valstybinė ligonių kasa privalo skaidriai ir efektyviai, kaip numatyta teisės aktuose, skirti lėšas OTP kompensavimui. Ortopedijos įmonių, šiuo atveju UAB „Baltic Orthoservice neteisėti veiksmai didina PSDF biudžeto išlaidas bei sudaro sąlygas pacientams piktnaudžiauti savo teisėmis, o tai atsiliepia visai OTP kompensavimo sistemai. Perimdama reikalavimo teises iš pacientų UAB „Baltic Orthoservice“, o pacientai perduodami reikalavimo teises į Valstybinę ligonių kasą, pažeidė prievolių įvykdymo tvarką ir būdus, tai vertinama kaip skolininko teisių suvaržymas ir turi jam esminės reikšmės. Sutarties 6.7 p. nustatyta, kad šalys susitaria neperduoti savo įgaliojimų tretiems asmenims be raštiško šalies sutikimo. Ši nuostata Valstybinei ligonių kasai yra svarbi, nes dar 2006 m. valstybės kontrolė yra nurodžiusi, kad kompensacijos reikalavimo perleidimas turi neigiamą įtaką racionaliam PSDF biudžeto lėšų panaudojimui. Taigi, šia sutarties nuostata ieškovas UAB „Baltic Orthoservice įsipareigojo be Valstybinės ligonių kasos sutikimo vienašališkai neperleisti reikalavimo teisės į kompensaciją už pagamintas ir pritaikytas OTP tretiesiems asmenims. Akivaizdu, kad ši nuostata turi galioti ir pacientams, ypatingai tuo atveju, kai reikalavimo perėmėjas yra pati ortopedijos įmonė, tik atsakovė fiziškai nėra pajėgi kiekvieno paciento įpareigoti pasirašyti tokį įsipareigojimą. Todėl įmonė vadovaudamasi sutarties 6.7 punkte nuostata pagal analogija turėjo elgtis sąžiningai ir pacientui už priemonę mokant savo lėšomis laikytis aprašo ir sutarties nuostatų. Kita vertus UAB „Baltic Orthoservice“, kaip ne pirmus metus dirbanti OTP kompensavimo sistemoje, turinti sutartis su Valstybine ligonių kasa ir žinodama apie Sutarties 6.7 punkte įtvirtintą nuostatą. Kaip rūpestinga ir sąžininga sutarties šalis privalėjo raštu pateikti užklausimą prašydama paaiškinti teisės aktų ir sutarties nuostatas dėl galimybės perimti iš pacientų reikalavimo teisę į Valstybinė ligonių kasą, tačiau to nepadarė ir vienašališkai 2010 m. gegužės - rugsėjo mėnesiais vykdė neteisėtus veiksmus. Taigi, atsakovė atsakingai ir nepažeisdama nustatytų reikalavimų vykdė Aprašą ir Sutartį su pareiškėja ir pagrįstai grąžino jai reikalavimo perleidimo sutartis su pateiktais mokėjimo dokumentais (II tomas, b. l. 195-25).

Teismo posėdyje atsakovės atstovės su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad ginčas kilęs iš administracinių teisinių santykių, todėl turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Paslauga yra suteikiama konkrečiam asmeniui ir kitas asmuo teisės į jos apmokėjimą negali įgyti.

Byla nutraukiama.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas, nurodoma, kad ABTĮ 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 str. 3 d. 1 p. įtvirtinta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 str. 1 d. nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-07-10 nutartis adm. byloje Nr. AS146–391/2009; 2010-04-06 nutartis adm. byloje Nr. AS822-172/2010; 2010-12-09 nutartis adm. byloje Nr. AS502–1466/2010 ir kt.).

Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėja, kaip teismo posėdyje patvirtino ir jos atstovė, neskundžia atsakovės priimtų teisės aktų, taip pat pastarosios  veiksmų (neveikimo), darančių ar galinčių daryti įtaką jos teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo, nemano, kad atsakovė jau yra priėmusi aktą ar padariusi veiką, kurie ABTĮ 5 str. 1 d. prasme galėtų būti vertinami kaip pažeidžiantys pareiškėjos teises ar teisėtus interesus, byla nutraukiama kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p.).

Taip pat nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos atstovų teiginiais, kad, atsižvelgiant į pareiškėjos byloje pateikto procesinio dokumento, kuriuo ji kreipėsi į teismą, pagrindą ir dalyką, byla turėtų būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, dėl ko teismas turėtų kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti:  įrodinėjimo dalyką tiek administracinėse, tiek civilinėse bylose sudaro materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu byloje dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą. Aplinkybė, kad sprendžiant klausimą, ar pareiškėja turi teisę gauti pacientams skirtas kompensacijas, į kurias reikalavimo teisė jai perleista sudarytomis sutartimis, turės būti išspręstas klausimas dėl minėtų reikalavimo perleidimo sutarčių galiojimo, ką jau reglamentuoja civilinė teisė, nedaro šio ginčo teismingu bendrosios kompetencijos teismui, kadangi minėtų sutarčių galiojimo klausimas būtų tik vienas iš tokio pobūdžio ginčui reikšmingų teisinių aspektų.

Be to, kaip matyti iš pateikto procesinio dokumento ir pareiškėjos atstovės paaiškinimo teismo posėdyje,  pateiktu procesiniu dokumentu pareiškėja iš esmės siekia nustatyti  materialinio teisinio pobūdžio juridinį faktą – kad ji turės teisę gauti kompensaciją už pagamintas ortopedijos technines priemones pagal jos sudarytas reikalavimo perleidimo sutartis su pacientais tada, kai sueis prievolės išmokėti tokią kompensaciją įvykdymo terminas, t. y. siekdama teisinio tikrumo, pareiškėja, nepaisant procesinio dokumento formos, iš esmės kreipiasi ne dėl pažeistos teisės gynimo ieškinio teisenos tvarka, o dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. LR CPK 445 str., nustatantis sąlygas, reikalingas juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti, numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.  Šiuo atveju pareiškėja neteigia neturinti teisę į kompensacijas patvirtinančių dokumentų, todėl tokio pobūdžio juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatytas. 

Kadangi pareiškėjos skundas netenkinamas, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas taip pat netenkinamas.  

Iš byloje pateikto mokėjimo kvito (I tomas, b. l. 2) matyti, kad pareiškėja, paduodama skundą teismui,  sumokėjo 588 Lt žyminį mokestį. Pagal ABTĮ 42 str. 1 d. 4 p., sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami bylą nutraukus, kai ji nenagrinėtina teisme arba kai pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Pagal ABTĮ 42 str. 2 d., žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija. Kadangi byla pagal pareiškėjos skundą nutraukiama kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, pareiškėjai UAB „Baltic Orthoservice“ grąžinamas sumokėtas 588 Lt dydžio žyminis mokestis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p., 102 str., 106 str., 149 str.,

 

n u s p r e n d ž i a :

administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Baltic Orthoservice“ skundą nutraukti.

Grąžinti pareiškėjai UAB „Baltic Orthoservice“ 588 Lt (penkis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjai                                                                                                                       Arūnas Dirvonas

 

 

                                                                                                                                

   Rūta Miliuvienė

 

 

                    

Rosita Patackienė