Civilinė byla Nr. 3K-3-425/2010
Procesinio sprendimo
kategorija
45.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. lapkričio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos
pirmininkas), Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės
„Pireka“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Edrija“
kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje
byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pireka“ ieškinį atsakovui
uždarajai akcinei bendrovei „Neringos vanduo“ dėl sprendimo atmesti pasiūlymą
viešajame pirkime pripažinimo neteisėtu; trečiasis asmuo, nepareiškiantis
savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Edrija“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB
„Pireka“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu
atsakovo UAB „Neringos vanduo“ sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą
supaprastintam atviram konkursui „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo
infrastruktūros renovavimas ir plėtra Neringoje“.
Byloje kilo
ginčas dėl atsakovo UAB „Neringos vanduo“ sprendimo atmesti ieškovo UAB
„Pireka“ pasiūlymą atsakovo vykdomame viešajame pirkime. Ieškovo pasiūlymas
buvo atmestas dėl neatitikties pirkimo dokumentuose nurodytiems pasiūlymo
pateikimo, kvalifikaciniams ir techniniams reikalavimams, taip pat dėl tinkamai
nepagrįstos neįprastai mažos pasiūlymo kainos. Ieškovas savo reikalavimą
pripažinti atsakovo sprendimą nepagrįstu iš esmės grindė nuomone, kad atsakovo
prašymas pagrįsti pasiūlymo kainą kartu reiškia pripažinimą, jog ieškovo
pasiūlymas atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus, todėl vėliau
nebegalėjo jo tikrinti; tai darydamas atsakovas kvestionavo savo paties
sprendimus, pažeidė lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. Be to,
ieškovo nuomone, pasiūlytą kainą jis pagrindė, o pasiūlymas buvo pateiktas
tinkamai, atitiko minimalius kvalifikacijos ir kitus reikalavimus. Apeliaciniam
teismui pripažinus ginčo konkursą negaliojančiu, kasaciniuose skunduose keliami
proceso teisės klausimai dėl byloje pareikštų reikalavimų ribų peržengimo,
nusprendimo dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, įrodymų vertinimo
taisyklių pažeidimo.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Klaipėdos
apygardos teismas 2009 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas
nurodė, kad atsakovo paskelbtas konkursas pagal savo specifiką ir apimtį,
dalyvių skaičių yra sudėtingas, todėl atsakovo sudaryta Viešojo pirkimo
komisija 2009 m. birželio 5 d. posėdyje pasirinko dalyvių pasiūlymų atitiktį
kvalifikaciniams, techniniams ir finansiniams reikalavimams vykdyti
lygiagrečiai, nelaukiant kvalifikacinės atitikties vertinimo pabaigos, nes
neįprastai mažos kainos pagrindimas ir minimalūs techniniai reikalavimai labai
glaudžiai susiję. Teismo nuomone, perkančioji organizacija, veikdama
specifinėje srityje, kurioje vykdo pirkimą, turi geriausias galimybes
įvertinti, kaip turėtų būti vykdoma pirkimo sutartis ir teikiamos paslaugos,
todėl padarė išvadą, kad atsakovas, nepažeisdamas Viešųjų pirkimų įstatymo ir
konkurso sąlygų, įvertinęs viešųjų pirkimų konkurso specifiką ir apimtį,
pasirinko lygiagretų kvalifikacinį, techninį ir finansinį pasiūlymų vertinimą,
taip pasinaudodamas galimybe įsitikinti tiekėjo pasiūlymo pagrįstumu ir
gebėjimu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį.
Teismas
nustatė, kad atsakovas ne vieną kartą prašė ieškovo pateikti pasiūlymo duomenis
ir detales dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo ir sutarties įvykdymo, tačiau
ieškovas laikėsi pozicijos, kad teikti papildomų paaiškinimų ir duomenų
neprivalo, nes jų pasiūlymas atsakovo pripažintas kaip atitinkantis minimalius
kvalifikacinius reikalavimus, todėl teikė tik savo nuožiūra teiktinus duomenis
ir tvirtino, kad laimėjus konkursą visus darbus atliks už pasiūlyme nurodytą
kainą. Teismas padarė išvadą, kad tokia ieškovo pozicija yra nepagrįsta ir
neprotinga, nes perkančioji organizacija privalo identifikuoti įtartinus
pasiūlymus, leisti jų tiekėjams įrodyti savo pasiūlymų rimtumą, iš jų
reikalaujant pateikti patikslinimus, kuriuos perkančioji organizacija laiko
svarbiais, įvertinti pateiktų paaiškinimų pagrįstumą, priimti sprendimą tokį
pasiūlymą atmesti ar palikti konkurse; pabrėžė, kad kitų konkurso dalyvių taip
pat buvo prašoma pateikti papildomus duomenis ir paaiškinimus (ir dalyviai juos
teikė), be to, buvo atmestas ne tik ieškovo pasiūlymas.
Teismas
konstatavo, kad konkurso metu atsakovas savo sprendimus grindė viešųjų pirkimų
principais, Viešųjų pirkimų įstatymu bei konkurso sąlygomis, todėl nėra
teisinio pagrindo pripažinti atsakovo priimtą sprendimą atmesti ieškovo
pasiūlymą neteisėtu ir nepagrįstu, o ieškovo nurodyti kiti pažeidimai ir
neatitikimai vertintini kaip mažareikšmiai ir nesudarantys pagrindo pripažinti
konkursą neteisėtu.
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. balandžio
27 d. sprendimu Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 28 d.
sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą: pripažinti UAB „Neringos vanduo“
paskelbtą supaprastintą atvirą konkursą „Vandens tiekimo ir nuotekų
infrastruktūros renovavimas ir plėtra Neringoje“ negaliojančiu; pripažinti UAB
„Neringos vanduo“ ir UAB „Edrija“ 2010 m. vasario 1 d. sudarytą rangos sutartį
niekine.
Teisėjų kolegija,
motyvuodama išlaidų advokato pagalbai atlyginimo priteisimą, nurodė, kad
atsakovo veiksmai pažeidė skaidrumo principą byloje analizuojamo viešojo
pirkimo metu. Toks pažeidimas – tai pirkimo dokumentuose nustatytos pasiūlymų
vertinimo tvarkos, taip pat ir sąlygos, apibrėžiančios neįprastai mažą
pasiūlymo kainą, nesilaikymas.
Atsakovo
vykdomo supaprastinto atviro konkurso sąlygų 23-30 punktai reglamentuoja vokų
su pasiūlymais atplėšimą ir pasiūlymų vertinimą. Šiuose punktuose įtvirtintų
nuostatų analizė leidžia pasiūlymo vertinimo procedūrą iš esmės suskirstyti į
du nuoseklius etapus. Pirmu etapu tikrinama, ar konkurso dalyvis pasiūlyme
pateikė tikslius ir išsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, ar dalyvis
atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus ir ar pasiūlymas atitinka
pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. Antru etapu, be kita ko,
vertinama ir tai, ar pasiūlyme nurodyta kaina nėra neįprastai maža.
Nagrinėjamuose pirkimo dokumentuose neįprastai maža kaina apibrėžta kaip
pasiūlyta kaina, kuri daugiau kaip 25 procentais yra mažesnė už visų dalyvių,
kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų aritmetinį
vidurkį (konkurso sąlygų 27.8 punktas). Teisėjų kolegijos nuomone, nurodyta
sąlyga suponuoja ir tai, kad pasiūlymas neįprastai mažos kainos aspektu
vertinamas pačioje antro etapo pabaigoje, t. y. vertinami pasiūlymai, kurie
nebuvo atmesti dėl kitų supaprastinto atviro konkurso sąlygų 27.2 punkte
nurodytų reikalavimų neatitikties. Nustačius, kad kaina yra neįprastai maža,
kreipiamasi į tokią kainą pasiūliusį dalyvį, prašant ją pagrįsti (27.6
punktas).
Nepaisant
atsakovo nusistatytos pasiūlymo vertinimo tvarkos ir neįprastai mažos kainos
apibrėžties, atsakovas šių nuostatų nesilaikė. 2009 m. birželio 5 d. įvykusio
posėdžio protokole nurodyta, kad atsakovo sudaryta Viešojo pirkimo komisija
nusprendė dalyvių pasiūlymų atitikį kvalifikaciniams, techniniams ir
finansiniams reikalavimams vykdyti lygiagrečiai, t. y. nelaukiant
kvalifikacinės atitikties vertinimo pabaigos nagrinėti, ar dalyvių pasiūlymai
atitinka techninius ir finansinius reikalavimus; dalyvių pasiūlymus vertinti po
vieną; tuo atveju, kai vieno dalyvio pasiūlymo vertinimo negalima bus užbaigti
dėl iškilusio pasiūlymo paaiškinimo būtinumo, suformulavus ir išsiuntus
paklausimus, pereiti prie kito dalyvio pasiūlymo vertinimo, o anksčiau pradėtą
ir nebaigtą pasiūlymo vertinimą tęsti gavus atsakymus į paklausimus. Šio
posėdžio metu taip pat buvo konstatuota, kad dalies dalyvių, tarp jų ir
ieškovo, pasiūlytos kainos gali būti 25 procentais mažesnės negu visų kitų
dalyvių pasiūlytų kainų vidurkis, priklausomai nuo to, kiek dalyvių pasiūlymų
bus pripažinti atitinkančiais pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius
ir techninius reikalavimus, bei paprašyta šių dalyvių pagrįsti neįprastai mažą
kainą. Tokiais sprendimais buvo atsisakyta pirkimo dokumentuose nustatytos
nuoseklios pasiūlymo vertinimo tvarkos, iš esmės suplakant pasiūlymų atitikties
skirtingoms konkurso sąlygoms vertinimą į vieną procedūrą, bei neįprastai mažos
pasiūlymo kainos apibrėžties, išplečiant jos ribas, t. y. neįprastai maža
konkretaus pasiūlymo kaina vertinta palyginus ne su neatmestų pasiūlymų kainų
vidurkiu, o su visų tiekėjų pasiūlymų kainų vidurkiu. Minėta, teisėjų kolegijos
nuomone, tokie atsakovo veiksmai pažeidė lygiateisiškumo ir skaidrumo
principus. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas ar kiti konkurso dalyviai kokia
nors forma būtų buvę informuoti apie nurodytų pirkimo dokumentų sąlygų
pakeitimą, nors ieškovas, atsakydamas į pirmąjį atsakovo raštą, aiškiai
pabrėžė, kad jame pateikti klausimai yra susiję išimtinai su dalyvio
kvalifikacija, kuri turėjo būti patikrinta ir įvertinta iki neatmestų pasiūlymų
kainų vidurkio skaičiavimo. Iš esmės apie aptartų konkurso sąlygų pakeitimą
buvo nurodyta tik atsakovo 2009 m. rugsėjo 7 d. rašte ieškovei dėl jos
pretenzijos atmetimo. Nurodytų aplinkybių kontekste kolegija padarė išvadą, kad
atsakovo veiksmai sudarė ieškovui pagrįstą įsitikinimą, jog, atsakovui
paprašius paaiškinti galimą neįprastai mažą kainą, ieškovo pasiūlymas jau
negalėjo būti atmestas dėl kitų priežasčių. Kolegija sprendė, kad aptariamų
sąlygų pakeitimas galėjo turėti įtakos konkurso laimėtojo nustatymui. Jei būtų
laikomasi konkurso sąlygų ir neįprastai mažos kainos institutas būtų taikytas
tik tiems pasiūlymams, kurie nebuvo atmesti dėl kitų priežasčių, atsakovo
patvirtintoje preliminarioje eilėje pirmoje vietoje esanti UAB „Edrija“ ir
antroje vietoje esanti UAB „Water Ser“ būtų turėjusios pagrįsti savo pasiūlytą
kainą, o atsakovas – reikalauti tai padaryti. Teisėjų kolegija nelaikė
pakankamais atsakovo argumentų dėl konkurso sąlygų pakeitimo, nes artėjantis
atostogų sezonas bei siekis kaip galima greičiau užbaigti pirkimo procedūras ir
pasirašyti rangos sutartį nesudaro pagrindo teigti, kad egzistavo tokios
išimtinės, objektyvios aplinkybės, kurios būtų pateisinusios nusistatytų sąlygų
keitimą. Teisėjų kolegijos nuomone, esminis skaidrumo principo pažeidimas šiuo
atveju reiškia, kad tiekėjų pasiūlymų vertinimo procedūra buvo netinkama, todėl
būtina pripažinti visą vykdytą viešąjį pirkimą ir jo rezultatus
negaliojančiais.
III. Kasacinių skundų
ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Pireka“ prašo: panaikinti Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio
27 d. sprendimo dalį, kuria supaprastintas atviras konkursas „Vandens tiekimo
ir nuotekų infrastruktūros renovavimas ir plėtra Neringoje“ pripažintas
negaliojančiu, ir priimti naują sprendimą:
panaikinti atsakovo UAB „Neringos vanduo“ sprendimą atmesti ieškovo UAB
„Pireka“ pasiūlymą konkursui;
panaikinti atsakovo UAB „Neringos vanduo“ sprendimus sudaryti ir
patvirtinti konkurso „Vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros renovavimas ir
plėtra Neringoje“ preliminarią pasiūlymų eilę bei nustatyti laimėjusįjį
pasiūlymą;
įpareigoti atsakovą UAB „Neringos vanduo“ įvertinti visų konkurso
„Vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros renovavimas ir plėtra Neringoje“
dalyvių pateiktus pasiūlymus;
priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Lietuvos
apeliacinis teismas 2010 m. balandžio 27 d. sprendimu pripažinęs visą konkursą
negaliojančiu, išėjo už apeliacinio skundo ribų, nes ieškovas apeliaciniu
skundu prašė teismo pripažinti neteisėtu tik atsakovo sprendimą atmesti UAB
„Pireka“ pasiūlymą konkursui. Įstatymai nenumato galimybės pripažinti
negaliojančiu visą konkursą. Teismas viršijo įstatymo suteiktą kompetenciją.
Toks teismo sprendimas tiesiogiai nesukuria jokių teisinių padarinių, jo neįmanoma
įvykdyti, šalių ginčas lieka neišspręstas, jis ne tik neapgina pažeistų teisių,
bet ir pažeidžia viešąjį interesą, nes kelia grėsmę, kad laiku nebus
įgyvendintas vandentvarkos projektas, finansuojamas ES lėšomis. Pažymėtina, kad
teismas netinkama pripažino tik vieną – tiekėjų pasiūlymų vertinimo – viešųjų
pirkimų procedūrą, todėl panaikinti galima tik tiekėjų pasiūlymų vertinimo
rezultatus, o ne visą konkursą. Būtent taip sprendė Lietuvos Aukščiausiasis
Teismas analogiškoje byloje 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi, priimta civilinėje
byloje VšĮ „Kretingos maistas“ v. Akmenės rajono savivaldybės administracija,
bylos Nr. 3K-3-216/2010).
Atsiliepimu į
ieškovo UAB „Pireka“ kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Edrija“ prašo šį
skundą atmesti ir atitinkamai paskirstyti bylinėjimo išlaidas, patirtas
apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose. Trečiasis asmuo nurodo šiuos
argumentus:
1. Ieškovas prašymą panaikinti
sprendimą dėl jo pasiūlymo atmetimo grindė argumentais dėl vertinimo
procedūros. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad vien tik grynai formalus
nukrypimas nuo Viešųjų pirkimų įstatymo konkrečios procedūros, kuris iš esmės
nedaro įtakos konkurso dalyvių teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų
principų pažeidimo, išskyrus atvejį, kai konkurso dalyvis įrodo, jog buvo
pažeisti jo teisėti interesai ir nepagrįstai suvaržyta galimybė sudaryti
viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB
„Lemminkainen Lietuva“ v. VĮ „Kauno aerouostas“, bylos Nr. 3K-3-150/2010;
kt.). Ieškovas tokių įrodymų nepateikė, priešingai, bylos duomenys patvirtina,
kad jo vertinimo procedūros jo pasiūlymo (plačiąja prasme) įvertinimui negalėjo
turėti įtakos. Viešųjų pirkimų įstatyme nedraudžiama perkančiajai organizacijai
sprendimus dėl tiekėjo kvalifikacijos ir pasiūlymo įforminti vienu dokumentu.
2. Ieškovas kasaciniu skundu
prašo panaikinti atsakovo sprendimus dėl pasiūlymų atmetimo ir įpareigoti
atsakovą įvertinti visų konkurso dalyvių pateiktus pasiūlymus, nors kitų
konkurso dalyvių pasiūlymo atitikties klausimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo
dalykas. CPK 347 straipsnio 2 dalyje draudžiama formuluoti reikalavimus,
nenagrinėtus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Be to, CPK 266
straipsnyje draudžiama teismui spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje
asmenų teisių ir pareigų.
Atsiliepimu į
ieškovo UAB „Pireka“ kasacinį skundą atsakovas UAB „Neringos vanduo“ prašo šį
skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo
šiuos argumentus:
1. Ieškovas kasaciniu skundu
prašo panaikinti atsakovo sprendimus dėl pasiūlymų atmetimo ir įpareigoti
atsakovą įvertinti visų konkurso dalyvių pateiktus pasiūlymus. Toks prašymas
prieštarauja CPK 5 straipsnio nuostatoms, nes tik ieškovas, o ne visi dalyviai
skundė atsakovo sprendimus. Pasiūlymo atitikties konkurso reikalavimams
klausimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, o CPK 347 straipsnio 2 dalyje
draudžiama formuluoti reikalavimus, nenagrinėtus pirmosios ir apeliacinės
instancijų teismuose. Be to, CPK 266 straipsnyje draudžiama teismui spręsti
klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.
2. Kasatorius prašymą
panaikinti sprendimą dėl jo pasiūlymo atmetimo grindė argumentais dėl vertinimo
procedūros, iš esmės neturėjusios įtakos šio sprendimo turiniui. Vertinant
pasiūlymus ne lygiagrečiai, o etapais, ieškovo pasiūlymas vis tiek turėtų būti
atmestas.
3. Ne bet kokie veiksmai, o tik
tie, kurie apribojo tiekėjo galimybes dalyvauti konkurse ir laimėti, gali būti
vertinami kaip Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų pažeidimas. Tiekėjo
atitikties kvalifikaciniams ir techniniams reikalavimams lygiagretus
vertinimas nepažeidžia teisės normų. Tokios nuostatos laikėsi Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gegužės 4
d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „15 minučių“ v. Valstybinė
ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-126/2010.
Viešųjų pirkimų įstatyme taip pat nedraudžiama perkančiajai organizacijai
sprendimus nurodytais klausimais įforminti vienu dokumentu.
Kasaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Edrija“ prašo panaikinti Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio
27 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio
28 d. sprendimą bei atitinkamai paskirstyti bylinėjimo išlaidas, patirtas
apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose. Kasacinis skundas grindžiamas
šiais argumentais:
1. Viešųjų
pirkimų įstatymo 32 ir 39 straipsnių nuostatų esmė yra tai, kad tiekėjų
kvalifikacijos atitikties pirkimo dokumentų reikalavimams kriterijus negali
būti taikomas vertinant pasiūlymus siaurąja prasme. Tačiau tiekėjo pasiūlymas
plačiąja prasme gali būti atmetamas ir dėl neatitikties nurodytam kriterijui.
Perkančiajai organizacijai nedraudžiama vienu metu tikrinti tiekėjų
kvalifikaciją ir vertinti pasiūlymus siaurąja prasme bei rezultatus įforminti
vienu dokumentu su sąlyga, kad perkančiosios organizacijos veiksmai atitinka
lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei viešųjų pirkimų tikslus. Ne
kiekvienas Viešųjų pirkimų įstatymo 32 ir 39 straipsnių pažeidimas yra
esminis, todėl teismas turi aiškintis kiekvieno pažeidimo esmę, pobūdį ir
įtaką Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų reikalavimams. Kasatoriaus
nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo lygiateisiškumo ir skaidrumo principų
pažeidimus, nes, ieškovui nepateikus perkančiosios organizacijos reikalautų
argumentų bei įrodymų, jo pasiūlymas turėjo būti atmestas.
2. Apeliacinės
instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad perkančioji organizacija,
atsisakiusi pirkimo dokumentuose nustatytos nuoseklios pasiūlymo vertinimo
tvarkos, suplakė pasiūlymų atitikties skirtingoms konkurso sąlygoms vertinimą į
vieną procedūrą bei išplėtė neįprastai mažos pasiūlymo kainos apibrėžties
ribas, konkrečią neįprastai mažą pasiūlymo kainą palyginus ne su neatmestų
pasiūlymų kainų vidurkiu, o su visų tiekėjų pasiūlymų kainų vidurkiu.
Kasatorius šią nuomonę motyvuoja nurodydamas, kad perkančioji organizacija
atliko pirminę visų konkurso dalyvių pasiūlytų kainų analizę ir pareikalavo
ieškovo bei kitų tiekėjų pagrįsti pateiktas kainas. Ieškovo pasiūlymas buvo
atmestas dėl to, kad jis nepateikė pasiūlytos kainos pagrįstumo įrodymų.
3. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 176 ir 185
straipsniuose įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles,
nepagrįstai konstatavo, kad UAB „Edrija“ ir UAB „Water Ser“ kainos atitiko
konkurso sąlygose nustatytą neįprastai mažos kainos apibrėžtį.
4. Konkurso paskelbimo ir jo sąlygų teisėtumas nebuvo nei ieškinio
pagrindas ir dalykas, nei teisminio nagrinėjimo byloje dalykas. Šių klausimų
nesprendė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Ji, konstatavusi,
kad atsakovo priimti sprendimai dėl ieškovo pasiūlymo atmetimo ir sudarytos
preliminariosios pasiūlymų eilės yra neteisėti, privalėjo grąžinti ginčijamo
viešojo pirkimo teisinio santykio šalis į tą padėtį, kurioje perkančioji
organizacija buvo iki skundžiamų sprendimų priėmimo.
5. Ieškovas
nereiškė reikalavimo konkursą pripažinti negaliojančiu, todėl teisėjų kolegija,
priimdama ginčijamą sprendimą, viršijo apeliacinės instancijos teismo
jurisdikcijos ribas, apibrėžtas CPK 320 straipsnyje, taip pat pažeidė CPK 265
straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą teismui peržengti byloje pareikštus
reikalavimus.
6. Skundžiamu
sprendimu panaikinusi visą konkursą, teisėjų kolegija sprendė dėl į bylą
neįtrauktų konkurso dalyvių, kurių pasiūlymus atsakovas pripažino
atitinkančiais konkurso sąlygas, teisių dalyvauti konkurse ir sudaryti viešojo
pirkimo sutartį, pažeisdama CPK 266 straipsnį. Toks pažeidimas pagal CPK 329
straipsnio 2 dalies 2 punktą yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo
pagrindas.
Trečiasis
asmuo UAB „Neringos vanduo“ pareiškė prisidėjimą prie trečiojo asmens UAB
„Edrija“ kasacinio skundo.
Atsiliepime į
trečiojo asmens UAB „Edrija“ kasacinį skundą ieškovas UAB „Pireka“ nurodo šiuos
argumentus:
1. Trečiasis asmuo
nepagrįstai nurodo, kad perkančiajai organizacijai nedraudžiama vienu metu
tikrinti tiekėjų kvalifikaciją ir vertinti pasiūlymus siaurąja prasme, bei
teigia, kad tokios nuostatos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. nutartyje, priimtoje
civilinėje byloje UAB „15 minučių“ v. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos
apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-126/2010. Šioje nutartyje pažymėta,
kad tiekėjų pasiūlymai (siaurąja prasme) gali būti vertinami tik po tiekėjų
kvalifikacijos įvertinimo.
2. Konkurso sąlygų
27.8 punkte neįprastai maža kaina apibrėžta kaip pasiūlyta kaina, kuri daugiau
kaip 25 procentais yra mažesnė už visų dalyvių, kurių pasiūlymai neatmesti dėl
kitų priežasčių, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį. Taigi, prašydamas pagrįsti
neįprastai mažą pasiūlymo kainą, atsakovas kartu jau pripažino, kad ieškovo
pasiūlymas negali būti atmestas dėl kitų priežasčių – neatitikties minimaliems
kvalifikacijos reikalavimams. Atmesdamas ieškovo pasiūlymą dėl neatitikties minimaliems
kvalifikaciniams reikalavimams, po to, kai ieškovas buvo paprašytas pagrįsti
neįprastai mažą kainą, atsakovas kvestionavo savo sprendimus dėl ieškovo
kvalifikacijos vertinimo, pažeidė lygiateisiškumo ir nediskriminavimo
principus.
3. Teismai nenustatė
ieškovo pasiūlymo neatitikties teisės normoms ar konkurso sąlygoms. Šių
aplinkybių egzistavimas yra fakto klausimas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Nagrinėjamoje
byloje keliami Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ)
nuostatų aiškinimo ir taikymo klausimai. Kasatoriai visų pirma kelia
perkančiosios organizacijos veiksmų, kuriais ieškovo pasiūlymas tikrintas ir
atmestas dėl pateiktos neįprastai mažos kainos nepagrindimo, nepakankamos šio
tiekėjo kvalifikacijos atlikti tam tikrus darbus bei pateikto netinkamos formos
laidavimo rašto teisėtumo, taip pat tiekėjų kvalifikacijos ir pasiūlymų
(siaurąja prasme) tikrinimo eigos tinkamumo, su jais susijusių viešųjų pirkimų
principų – skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo – pažeidimo bei tokio pažeidimo
padarinių tolimesnei konkurso ar viešojo pirkimo sutarties vykdymui klausimus
(„pasiūlymas siaurąja prasme“ suprantamas kaip dokumentų visumos dalis, kuria
tiekėjas siūlo viešojo pirkimo sutarties objektą, nurodo jo savybes, kainą,
sutarties vykdymo aplinkybes ir pan. (VPĮ 39 straipsnio 2 dalis); pasiūlymo
„plačiąja prasme“ sąvoka atskleista VPĮ 2 straipsnio 18 dalyje ir suprantama
kaip visų tiekėjo perkančiajai organizacijai pateikiamų dokumentų visuma).
Dėl tiekėjų
kvalifikacijos ir pasiūlymų (siaurąja prasme) procedūrų atskyrimo bei santykio
Šalių ginčas
iš esmės kilo dėl to, kad perkančioji organizacija, priešingai nei tai numato
VPĮ ir pirkimo dokumentai, vienu metu tikrino ir priėmė sprendimus dėl dalyvių
(įskaitant ieškovo) kvalifikacijos ir pasiūlymų (siaurąja prasme), o ieškovo
pasiūlymą atmetė tokia konkurso vedimo tvarka, kuri pagal VPĮ negalima:
perkančioji organizacija neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrįstumą tikrino
prieš kvalifikacijos vertinimo procedūrą, nors ją jau turėjo būti atlikusi.
Lietuvos
apeliacinis teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad, priešingai nei tą
nustatė pirkimo sąlygos ir VPĮ, perkančioji organizacija nesilaikė konkurso etapų
eiliškumo, nes dalyvių, įskaitant ir ieškovą, pasiūlymų atitiktį techniniams ir
finansiniams reikalavimams bei neįprastai mažos kainos pagrįstumo vertinimą
nusprendė vykdyti nelaukdama tiekėjų kvalifikacijos vertinimo. Tai, apeliacinės
instancijos teismo vertinimu, lėmė neskaidrią bei nelygiavertę tiekėjų
pasiūlymų (plačiąja prasme) vertinimo procedūrą. Kolegija sutinka su Lietuvos
apeliacinio teismo vertinimu, kad perkančioji organizacija, iš pradžių
vertindama neįprastai mažas pasiūlymų kainas, o tik vėliau tiekėjų
kvalifikaciją, nukrypo nuo savo pačios pirkimo dokumentuose patvirtintos
tvarkos, tačiau pažymi ir tai, kad vienintelė aplinkybė, jog perkančioji
organizacija nukrypo nuo konkurso vykdymo tvarkos bei apie tai neinformavo
dalyvių, per se nereiškia, kad buvo pažeisti skaidrumo ir tiekėjų
lygiateisiškumo principai. Kiekvienu (ypač smulkmeniškai reglamentuotos
konkurso vykdymo eigos) atveju reikia tirti pirkimo eigos pakeitimo pobūdį
(pvz., švelninamos ar griežtinamos konkurso sąlygos, ar tik padaromi
nereikšmingi pakeitimai) bei padarinius, t. y. ar po šių pakeitimų iš esmės
keičiasi tiek dalyvių, tiek potencialių tiekėjų padėtis (pakeitimu iškreipiami
vertinimo rezultatai, dėl sušvelnėjusių sąlygų būtų galėję dalyvauti daugiau
teikėjų ir pan.). Jei perkančiosios organizacijos būtų įrodyta bei teismų
pripažinta, kad ieškovo kvalifikacija neatitiko konkurse keliamų reikalavimų,
tai, nepaisant nukrypimo nuo VPĮ ir konkurso sąlygose įtvirtintos procedūrų
eiliškumo tvarkos, perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti dalyvio
pasiūlymą šiuo pagrindu teisėtumui tokie perkančiosios organizacijos veiksmai
neturėtų įtakos.
Tokią
kolegijos poziciją lemia kasacinio teismo formuojamoje praktikoje plėtojamos
tiekėjų nepagrįsto konkurencinio pranašumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos
Nr. 3K-3-25/2009) ir formalaus pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje UAB „Lemminkainen Lietuva“ v. VĮ „Kauno aerouostas“,
bylos Nr. 3K-3-150/2010) koncepcijos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
praktiką VPĮ nuostatų bei konkurso sąlygų (šiuo atveju – reguliuojančių tiekėjų
kvalifikacijos ir pasiūlymų vertinimo procedūrų atlikimo eiliškumą) ir viešųjų
pirkimų principų galimo pažeidimo bei perkančiosios organizacijos veiksmų ir
priimtų sprendimų teisėtumo vertinimo kontekste atsižvelgtina į atitinkamų jos
veiksmų ar sprendimų realiai sukeliamus padarinius tiekėjams. Dėl to būtina
įvertinti tai, kiek perkančiosios organizacijos veiksmai faktiškai (realiai)
paveikė tiekėjus ir ar vienam iš tiekėjų buvo suteikta daugiau teisių negu kitiems,
t. y. ar perkančiosios organizacijos veiksmai dėl vieno tiekėjo pakeitė šio
tiekėjo padėtį ir situaciją kitų tiekėjų nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Kauno miesto savivaldybė,
priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Atsižvelgiant į tai, grynai
formalus nukrypimas nuo VPĮ ar pirkimo dokumentuose nustatytos konkrečios
procedūros ar jų vykdymo eigos, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų
tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo,
nebent besiskundžiantis dalyvis ar tiekėjas iš tiesų įrodytų, kad šiais
veiksmais buvo pažeisti jo teisėti iš VPĮ kildinami interesai ir taip
nepagrįstai suvaržyta galimybė sudaryti viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lemminkainen
Lietuva“ v. VĮ „Kauno aerouostas“, bylos Nr. 3K-3-150/2010).
Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas taip pat yra suformavęs praktiką dėl tiekėjų
kvalifikacijos ir pasiūlymų (siaurąja prasme) vertinimo procedūrų atribojimo ir
santykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB
„Technologinių paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija
prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-323/2009;
2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „15 minučių“ v.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr.
3K-3-126/2010). Nurodytose kasacinėse bylose šių dviejų procedūrų atribojimo ir
santykio klausimas iš esmės buvo sprendžiamas pirkimo dokumentuose tiekėjams
keliamų reikalavimų kvalifikavimo ir tinkamo jų naudojimo kontekste, t. y.
pirkimo sąlygų identifikavimas vertinant jų išraiškos ir turinio santykį. Jose
pasisakyta, kad sprendžiant perkančiosios organizacijos ir tiekėjo ginčą iš
esmės svarbu ne tai, kaip perkančioji organizacija įvardija atitinkamą pirkimo
sąlygą, o tai, kokią sąlygą ji atitinka savo turiniu (žr. taip pat pagal
analogiją Teisingumo Teismo 1988 m. Rugsėjo 20 d. Sprendimą Beentjes prieš
Nyderlandų valstybę, 31/87, Rink. 1988, p. 4635; 2003 m. birželio 12 d. Sprendimą GAT, C-315/01, Rink. 2003,
p. 1-6351; 2008 m. sausio 24 d. Sprendimą Lianakis ir
kt., C-532/06, Rink. 2008, p. I-251). Tinkamas pirkimo dokumentų sąlygų
kvalifikavimas lemia tinkamą VPĮ nuostatų, taikomų skirtingoms pirkimo
procedūroms, taikymą, taigi ir tinkamą ginčo sprendimą.
Aptarta
praktika suponuoja išvadą, kad tiekėjų kvalifikacijos ir jų pasiūlymų (siaurąja
prasme) vertinimas yra atskiros procedūros tuo aspektu, kad kriterijai, pagal
VPĮ įtvirtinti vienai procedūrai (tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai), negali
būti keliami ir taikomi kitai procedūrai (tiekėjų pasiūlymų vertinimas ir
sutarties sudarymas). Toks konkurso procedūrų atskyrimas pagrįstas tiekėjų
konkurencijos skatinimu. Perkančioji organizacija gali nustatyti minimalius
tiekėjų tinkamumo dalyvauti konkurse (kvalifikacijos) kriterijus tam, kad
pasiūlymai būtų vertinami tik tokių dalyvių, kurie realiai galės prisiimti
įsipareigojimus ir įvykdyti viešojo pirkimo sutartį. Dalyvių tinkamumo
įvertinimas lemia tai, kad, vertinant jų pasiūlymus (siaurąja prasme), negalima
ir vėl atsižvelgti į jų tinkamumą dalyvauti konkurse, taigi ir skirti
aukštesnius balus ar kitokį prioritetą tiems dalyviams, kurių kvalifikacija yra
aukštesnė nei kitų konkurso dalyvių. Priešingu atveju palankesnėje situacijoje
atsidurtų tie dalyviai, kurių patirtis, techninis, profesinis ar finansinis
pajėgumas yra didesnis už mažesnę patirtį turinčius dalyvius, nors visų dalyvių
(tiek aukštesnę, tiek žemesnę patirtį turinčių) tinkamumas yra pakankamas
sutarčiai įvykdyti. Taigi nepagrįstai būtų apribotos mažiau laiko rinkoje
veikiančių ūkio subjektų galimybės varžytis dėl sutarties sudarymo. Taip būtų
pažeistas tiekėjų lygiateisiškumas ir iškreipta tiekėjų konkurencija. Siekiant
to išvengti VPĮ įtvirtinta perkančiųjų organizacijų pareiga pirkimo
dokumentuose nustatyti būtent minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus.
Pažymėtina,
kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra plačiau pasisakęs dėl tiekėjų
kvalifikacijos ir pasiūlymų (siaurąja prasme) vertinimo procedūrų santykio
laiko atžvilgiu. Nurodytoje 2010 m. gegužės 4 d. nutartyje (bylos Nr.
3K-3-126/2010) kasacinis teismas konstatavo, kad nors pagal VPĮ tiekėjų
pasiūlymai (siaurąja prasme) gali būti vertinami tik po tiekėjų kvalifikacijos
įvertinimo, tačiau procedūrų vykdymas vienu metu taip pat yra galimas. Tokia
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija paremta Teisingumo Teismo praktika (žr.
nurodyto Teisingumo Teismo Sprendimo Beentjes
prieš Nyderlandų valstybę 16 punktą ir
Sprendimo Lianakis ir kt. 26 punktą).
Kolegijos
manymu, perkančiosios organizacijos galimybė nukrypti nuo VPĮ ar pirkimo
dokumentuose nustatyto procedūrų eiliškumo, jas vykdant vienu metu, turi būti
aiškinama siaurai. Procedūros, kuriai nustatytas vėlesnis atlikimas, vykdymas,
t. y. pasiūlymų (siaurąja prasme) vertinimas ir lyginimas, turi būti
suprantamas taip, kad perkančiosios organizacijos gali atlikti pagal šią
procedūrą priklausančius veiksmus, tačiau negali priimti jokių sprendimų dėl
šių veiksmų rezultatų. Kitaip tariant, perkančioji organizacija (ypač siekdama
taupyti laiko sąnaudas), prieš priimdama galutinį sprendimą dėl tiekėjų
kvalifikacijos (tiek kvalifikacijos vertinimo, tiek tiekėjų paaiškinimų ar
patikslinimų prašymų dėl kvalifikacinių duomenų ir gautų atsakymų analizavimo
metu), gali preliminariai vertinti tiekėjų pasiūlymų (siaurąja prasme)
techninius ir finansinius aspektus, tačiau dėl pastarųjų negali priimti jokio
formalaus sprendimo, taigi ir kreiptis į tiekėjus dėl pasiūlymų (siaurąja
prasme) paaiškinimo ar patikslinimo tol, kol tiekėjai neinformuoti dėl jų
tinkamumo dalyvauti konkurse.
Tokios
pozicijos laikymasis padėtų išvengti tiekėjų suklaidinimo ir nepagrįstų
lūkesčių sukėlimo bei pasiekti objektyvių konkurso rezultatų (pvz., siekiant
nustatyti tikrąją neįprastai mažų pasiūlymo kainų apimtį). Be to, nekiltų
abejonių dėl perkančiųjų organizacijų veiksmų objektyvumo ir skaidrumo.
Lietuvos apeliacinis teismas teisingai šioje byloje pažymėjo, kad nagrinėjamu
atveju perkančiosios organizacijos veiksmai leido ieškovui pagrįstai manyti,
jog paprašius pagrįsti neįprastai mažą kainą ieškovo pasiūlymas nebegalėjo būti
atmestas dėl kitų priežasčių, taigi perkančioji organizacija ieškovui sukėlė
teisėtų lūkesčių dėl jo kvalifikacijos ir laidavimo rašto atitikties konkurso
sąlygoms.
Pažymėtina ir tai, kad tiekėjų
kvalifikacijos ir pasiūlymų (siaurąja prasme) vertinimo procedūrų atskyrimas
laiko atžvilgiu, t. y. perkančiųjų organizacijų veiksmų ribojimas priimti
sprendimus ir bendrauti su tiekėjais tol, kol nepriimti sprendimai dėl anksčiau
einančios procedūros, būtinas ir dėl siekio sumažinti tiekėjams tenkančią
naštą. Jei neįprastai mažos kainos apimties nustatymas bus vykdomas prieš
kvalifikacijos tikrinimą, tai jos pagrįstumą galbūt bus paprašyti įrodyti tie
tiekėjai, kurie pagal iš eilės atliekamas procedūras tokios pareigos nebūtų
turėję (pvz., atmetami kelių didžiausią kainą pasiūliusių dalyvių pasiūlymai
dėl kvalifikacijos trūkumo). Apeliacinės instancijos teismas teisingai
pastebėjo, kad taip gali būti išplečiama (arba susiaurinama) neįprastai mažos
pasiūlymo kainos apimtis. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad perkančioji
organizacija 2009 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. 25 kreipėsi į ieškovą tiek dėl
kvalifikacijos, tiek dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo, tiek dėl laidavimo
rašto, tiek dėl sutarties vykdymo duomenų tikslinimo ar aiškinimo, o atsakymui
pateikti nustatė tik keturias dienas (iki 2009 m. rugpjūčio 17 d.), iš kurių
dvi – ne darbo dienos. Tokie perkančiosios organizacijos veiksmai taip pat
neleidžia paneigti apeliacinės instancijos teismo išvados dėl vykdytų procedūrų
skaidrumo ir visų tiekėjų lygiateisiškumo užtikrinimo stokos. Pažymėtina ir
tai, kad pati perkančioji organizacija neprisidėjo prie greitesnio dalyvių
pasiūlymų (plačiąja prasme) vertinimo. Vieno iš komisijos nario atostogos lėmė
daugiau kaip pusantro mėnesio Viešojo pirkimo komisijos posėdžių pertrauką.
Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad perkančioji organizacija byloje
neįrodė, kaip tiekėjų kvalifikacijos ir pasiūlymų (siaurąja prasme) vertinimo
ir lyginimo procedūrų atlikimas nukrypstant nuo pirkimo dokumentuose
įtvirtintos tvarkos padėjo jai sutaupyti laiko.
Byloje
nustatyta, kad ieškovas su perkančiąja organizacija bendradarbiavo (iš dalies)
tik dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos, o dėl kvalifikacijos ir laidavimo
rašto formos reikalavimų – atsisakė, savo poziciją grįsdama procedūrų eiliškumo
tvarka ir pasiūlymų dvigubo atmetimo negalimumu. Iš tiesų, tiek tiekėjų
kvalifikacijos, tiek pasiūlymų (siaurąja prasme) vertinimo procedūrų pabaigą
pagal konkurso sąlygas (26.4, 27.10 punktai) ir VPĮ (32 straipsnio 7 dalis, 39
straipsnio 7 dalis) žymi atitinkami perkančiosios organizacijos sprendimai,
kuriais ji nustato, kad atitinkamo tiekėjo kvalifikacija ar atitiktis konkurso
techniniams ir kitiems reikalavimams yra tinkami. Perkančioji organizacija apie
šiuos sprendimus privalo informuoti konkurso dalyvius. Atkreiptinas dėmesys į
tai, kad neįprastai mažos kainos apibrėžtis pagal konkurso sąlygas apėmė tik
neatmestus pasiūlymus. Dėl to perkančiosios organizacijos tarpinio procedūrinio
sprendimo (Viešojo pirkimo komisijos protokolinis sprendimas) nepriėmimas dėl
tiekėjų kvalifikacijos ir kitų reikalavimų (laidavimo raštas; konkurso sąlygų
26.1-c) atitikties prieš tai identifikavus neįprastai mažos kainos pasiūlymus
ir paprašius juos pagrįsti, perkančiosios organizacijos veiksmus iš tiesų daro
dviprasmiškus.
Atsižvelgdama
į tai, kas išdėstyta, kolegija prieina išvadą, kad perkančiosios organizacijos
veiksmai, kuriais ji ieškovės kvalifikaciją ir laidavimo rašto formos atitiktį
konkurso sąlygoms vertino ir reikalavo pagrįsti po to, kai nustatė, kuriuose
pasiūlymuose pateikta neįprastai maža kaina, negali būti laikoma tik formaliu
nukrypimu nuo konkurso sąlygose ir VPĮ įtvirtintos tvarkos. Toks ieškovo
suklaidinimas pakeitus procedūrų eiliškumą ir apie tai jo neinformavus lėmė
situaciją, kad ieškovas pagrįstai galėjo tikėtis, jog jo atsisakymas pateikti
prašomą informaciją yra teisėtas. Perkančiosios organizacijos sprendimas
atmesti ieškovo pasiūlymą, net jei įprastomis sąlygomis ir būtų teisėtas (pvz.,
dėl kvalifikacinių duomenų nepaaiškinimo), pažeidė skaidrumo ir lygiateisiškumo
principus bei suvaržė ieškovo galimybes sudaryti viešojo darbų pirkimo sutartį,
nes perkančiosios organizacijos veiksmai ieškovui neleido tinkamai įvertinti ir
vykdyti pagal konkurso sąlygas ir VPĮ jam tenkančią pareigą bendradarbiauti su
perkančiąja organizacija. Šios pozicijos negali pakeisti tai, kad tokie
perkančiosios organizacijos veiksmai galbūt nesuklaidino kitų tiekėjų.
Dėl
neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių
Pripažinus,
kad procedūrų vykdymo eiliškumo nesilaikymas pažeidė skaidrumo ir
lygiateisiškumo principus, dėl to kylantys neigiami padariniai turi tekti
perkančiajai organizacijai.
Lietuvos apeliacinis
teismas, konstatavęs perkančiosios organizacijos veiksmų, kuriais ji nukrypo
nuo pirkimo dokumentuose įtvirtintos konkurso procedūrų eiliškumo tvarkos,
neteisėtumą, pripažino visą vykdytą viešąjį pirkimą ir jo rezultatus
negaliojančiais, taigi, grąžino ginčo šalis ne į padėtį, buvusią prieš
pažeidimą, o į padėtį, buvusią prieš konkurso paskelbimą. Tiek ieškovas, tiek
atsakovas ir trečiasis asmuo skundžia tokį apeliacinės instancijos teismo
sprendimą, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos bei nenurodė tokios savo pozicijos
pagrindų.
Pagal Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai perkančiosios
organizacijos sprendimas paskelbti preliminariąją laimėtojų eilę yra
pripažįstamas neteisėtu ir dėl to jos sprendimas sudaryti viešojo pirkimo
sutartį taip pat tampa neteisėtu, viešojo pirkimo teisinių santykių šalys
grąžinamos į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį, kurioje pirkimo
organizacija, remdamasi viešuosius pirkimus reglamentuojančiomis teisės
normomis ir pirkimo dokumentais, privalo vykdyti jos kompetencijai
priklausančias funkcijas ir pareigas, įtvirtintas VPĮ 7 straipsnio 3
dalies, 16 straipsnio 3 dalies, 39 straipsnio ir kitų straipsnių
nuostatose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Technologinių
paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos
Respublikos susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-323/2009; 2010 m.
gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Kretingos maistas“ v.
Akmenės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-216/2010). Tokia
kasacinio teismo plėtojama praktika siekiama dviejų pagrindinių tikslų: realiai
apginti besiskundžiančiojo tiekėjo pažeistas teises bei neapriboti
perkančiosios organizacijos veiksmų laisvės daugiau nei nustato VPĮ.
Neteisėtų
perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių kontekste aktualus ir VPĮ 7
straipsnio 2 dalies 1 punkto aiškinimas. VPĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte
įtvirtinta, kad pirkimas pasibaigia, kai sudaroma pirkimo sutartis
(preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas.
Neginčytina, kad ši norma nustato vieną iš viešojo pirkimo konkurso
pasibaigimo pagrindų. Vis dėlto, kolegijos nuomone, ji turėtų būti aiškinama
kaip reiškianti perkančiosios organizacijos tokį veiksmų ribojimą, kad,
sudarius viešojo pirkimo sutartį, draudžiama imtis veiksmų, kurie pagal VPĮ
atliekami prieš sutarties sudarymą (pvz., persvarstyti kito tiekėjo pasiūlymą
ir su juo sudaryti naują sutartį). Jei VPĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto
nuostata būtų aiškinama taip, kad net ir tuo atveju, kai teismas pripažįsta,
jog perkančioji organizacija vieną iš konkurso dalyvių nepagrįstai pripažino
laimėtoju ir neteisėtai su juo sudarė viešojo pirkimo sutartį, o ginčo šalių
negalima grąžinti į prieš pažeidimą buvusią padėtį (neva, pasibaigus konkurso
procedūroms, nėra kur šalių grąžinti), tiekėjų pažeistų teisių gynyba netektų efektyvumo.
Toks VPĮ normos aiškinimas ir taikymas teismui tik leistų konstatuoti
neteisėtumą bei sudarytų prielaidas kitame procese reikalauti žalos atlyginimo,
bet realiai neapgintų pažeistų tiekėjo interesų ir leistų perkančiajai
organizacijai pasinaudoti savo neteisėtais veiksmais. Tai būtų nesuderinama su
veiksmingumo principu, tiesiogiai išplaukiančiu iš VPĮ V skyriaus normų turinio
ir tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB
„Kauno keliai“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m.
vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Versmės“ leidykla
v. Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija prie Lietuvos Respublikos
Prezidento kanceliarijos, bylos Nr. 3K-3-35/2009).
Konstatavus,
kad perkančioji organizacija netinkamai atliko jai pagal VPĮ tenkančią pareigą
(pvz., nustatyti ir patikrinti neįprastai mažą pasiūlymų kainą), šios pareigos
vykdytinumas pagal VPĮ nepradingsta, t. y. pažeidusi VPĮ įtvirtintą tvarką,
perkančioji organizacija vis tiek turi atlikti veiksmus, kurie šią tvarką
atitiktų (pažymėtina, kad VPĮ perkančiajai organizacijai priskirtų funkcijų
(pvz., preliminariosios (ar laimėtojų) eilės patvirtinimo) negali atlikti teismai).
Taip perkančiajai organizacijai suteikiama pasirinkimo galimybė, kurią numato
VPĮ: antai, kai į prieš pažeidimą buvusią padėtį grąžinamos ne visos ginčo
šalys (pvz., kai perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumas kyla dėl to,
kad laimėtoju pripažinto tiekėjo pasiūlymas turėjo būti atmestas), antros ar
žemesnės vietos tiekėjo pasiūlymas perkančiajai organizacijai vis dėlto gali
būti objektyviai nepriimtinas; perkančiajai organizacijai gali nebelikti
poreikio įsigyti pirkimo objektą (pvz., suorganizuoti tam tikrą renginį); kitų
tiekėjų pasiūlymuose gali būti daug didesnės kainos negu netinkamai laimėtoju
pripažinto tiekėjo pasiūlymas, todėl perkančiajai organizacijai turėtų būti
suteikta galimybė pasinaudoti VPĮ tvarka vykdyti konkurso procedūras gavus per
dideles kainas (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 56 straipsnio 1 dalies 1
punktas).
Pažymėtina,
kad apeliacinės instancijos teismas perkančiosios organizacijos neteisėtais
veiksmais pripažino tiekėjų pasiūlymų (plačiąja prasme) vertinimą ir kaip šio
pažeidimo padarinį – viešojo pirkimo sutarties sudarymą. Todėl Lietuvos
apeliacinis teismas, konstatavęs, kad pasiūlymų vertinimo procedūra, pažeidus
konkurso etapų eiliškumo tvarką, buvo netinkama, turėjo ieškovę, atsakovę ir
trečiąjį asmenį grąžinti į pirminę - prieš pažeidimo padarymą buvusią - padėtį,
įpareigojant perkančiąją organizaciją tinkamai įvertinti tiekėjų kvalifikaciją
ir pasiūlymus (siaurąja prasme). Negrąžinti šalių į pirminę padėtį, bet
pripažinti visą konkursą negaliojančiu galima tik tada, kai perkančiosios
organizacijos neteisėti veiksmai atlikti nustatant pirkimo sąlygas (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės
4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „15 minučių“ v. Valstybinė
ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr.
3K-3-126/2010).
Trečiasis
asmuo atsiliepime į kasacinį skundą taip pat kelia grąžinimo į pirminę padėtį
apimties klausimą. Jo teigimu, grąžinimas į pirminę padėtį netaikytinas visiems
konkurso dalyviams, o tik nagrinėjamos bylos dalyviams. Su tokia
pozicija galima sutikti tik iš dalies.
Visų pirma
šalių grąžinimo į pirminę padėtį apimtis priklauso nuo to, ar yra pagrindas
grąžinti konkretų dalyvį į pirminę padėtį. Jei teismas konstatuoja, kad tam
tikro tiekėjo pasiūlymas neteisėtai buvo neatmestas kaip neatitinkantis pirkimo
sąlygų, perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumas, t. y. pasiūlymų
vertinimo netinkamumas, nesudaro pagrindo ir tokį dalyvį grąžinti į pirminę,
prieš pažeidimą buvusią padėtį, nes dėl tokio tiekėjo perkančioji organizacija
negali priimti jokio kito sprendimo kaip tik pasiūlymą atmesti. Priešingai, jei
konstatuojama, kad perkančioji organizacija neteisėtai pasiūlymą atmetė, tokį
pasiūlymą pateikęs asmuo kartu su perkančiąja organizacija grąžinamas į
pirminę, prieš pažeidimą buvusią padėtį.
Šalių
grąžinimo į pirminę padėtį apimtis priklauso ir nuo to, kokio pobūdžio
procedūroje konstatuotas perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumas.
Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija 2010 m. gegužės 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje VšĮ
„Kretingos maistas“ v. Akmenės rajono savivaldybės administracija, bylos
Nr. 3K-3-216/2010, nurodė, kad neįprastai mažos pasiūlytos kainos
identifikavimas yra bendra kategorija, priklausanti nuo objektyvių kriterijų ir
taikytina visiems konkurse dalyvaujantiems tiekėjams vienodai, o neįprastai
mažos kainos pagrindimas ir jo vertinimas – individuali kategorija. Jei
neteisėtais pripažinti veiksmai bus bendrojo pobūdžio – į pirminę padėtį
neišvengiamai turėtų būti grąžinami visi konkurso dalyviai, nepriklausomai nuo
to, dalyvavo jie teismo procese ar ne. Kita vertus, teismui nustačius
perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, paprastai negaliojančiais
pripažįstami tokie jos sprendimai, kurie tiesiogiai apima ne vieno dalyvio
teises (pvz., sprendimas sudaryti preliminarią eilę). Dėl to nors
preliminarioje eilėje įrašyti tiekėjai tiesiogiai nedalyvauja teismo procese,
jie yra „pasyvieji proceso dalyviai“, nes perkančiosios organizacijos iš naujo
vykdomos procedūros gali pakeisti jų padėtį (pvz., jų kaina galbūt pateks į
neįprastai mažos kainos apimtį ar pasikeis jų vieta preliminarioje ar laimėtojų
eilėje). Jei ieškovo pasiūlymas, pakartotinai jį įvertinus, bus pripažintas
tinkamu, neišvengiamai keisis preliminari tiekėjų eilė, nepriklausomai nuo
šalių grąžinimo į pirminę padėtį apimties.
Atsižvelgdama
į tai, kolegija sprendžia, kad, ginčo šalis grąžinus į prieš pažeidimą buvusią
padėtį, perkančioji organizacija dėl visų tiekėjų privalo pakartoti bendrojo
pobūdžio veiksmus. Primintina, kad neįprastai mažos kainos nustatymas priklauso
nuo tiekėjų kvalifikacijos ir pasiūlymų (siaurąja prasme) vertinimo procedūrų
vykdymo tinkamumo ir rezultato. Be to, dėl kitų dalyvių nutartyje nustatyta
tvarka turi būti pakartotinai atliktos tos procedūros (turinio prasme), kurios
bus vykdomos dėl ieškovo (kvalifikacijos atlikti tam tikrus darbus tikrinimas
ir laidavimo rašto formos atitikties tikrinimas). Ir priešingai – procedūrų
vykdymo rezultatai neturėtų keistis dėl naujų pagrindų. Jei tiekėjo pasiūlymas
buvo atmestas ar pripažintas tinkamu kitais, nei byloje nagrinėtais pagrindais,
perkančioji organizacija negali pakeisti savo sprendimo dėl atitinkamo tiekėjo.
Dėl to
perkančioji organizacija, prieš pakartotinai atlikdama viešojo pirkimo
procedūras, privalo iš naujo įvertinti, kokiais pagrindais buvo atmesti (arba
pripažinti tinkamais) visų dalyvių pasiūlymai, nes viešojo pirkimo konkurse
negalimi du skirtingi perkančiosios organizacijos sprendimai dėl atskirų
dalyvių tuo pačiu pagrindu. Tai pažeistų tiekėjų lygiateisiškumo principą.
Įvertinusi teismo procese nustatytą jos veiksmų neteisėtumo pobūdį ir apimtį,
perkančioji organizacija turi nuspręsti, ar iš naujo vertinti atitinkamo
tiekėjo (neįskaitant ieškovo) pasiūlymą, ar ne bei ar keisti šio vertinimo
rezultatus.
Nagrinėjamu
atveju perkančioji organizacija privalo ne tik iš naujo dėl ieškovo ir galbūt
kitų tiekėjų (priklausomai nuo pasiūlymų atmetimo ar pripažinimo tinkamais
pagrindų) tinkamai – užtikrinant VPĮ įtvirtintų principų laikymąsi – atlikti
kvalifikacijos vertinimą ir laidavimo formos atitikties konkurso sąlygoms
patikrinimą, bet ir iš naujo nustatyti neįprastai mažos pasiūlymo kainos apimtį
ir į ją patenkančių tiekėjų tinkamai paprašyti jos pagrindimo bei išrinkti
galutinį laimėtoją. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, konstatuotina,
kad, nustačius perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, ginčo šalys,
dėl kurių perkančioji organizacija netinkamai vykdė jai priklausančias
funkcijas, grąžinamos į prieš pažeidimą buvusią padėtį, tačiau perkančioji
organizacija privalo atkurti konkurso procedūrų vykdymo teisėtumą teismo
sprendime nagrinėtais pagrindais dėl visų dalyvių, įskaitant pareigą iš naujo
atlikti bendrojo pobūdžio veiksmus. Tokiai pozicijai įtakos neturi tai, kad
perkančioji organizacija dėl iš naujo vykdytinų procedūrų galbūt priims kai
kuriuos tapačius sprendimus (pvz., jei nesikeis neįprastai mažos kainos
apimtis).
Dėl kvalifikacijos,
laidavimo rašto atitikties konkurso sąlygoms, neįprastai mažos pasiūlymo kainos
pagrįstumo vertinimo procedūrų
Minėta, kad
perkančioji organizacija privalės iš naujo atlikti ieškovo kvalifikacijos
vertinimą ir laidavimo formos atitikties konkurso sąlygoms patikrinimą, iš
naujo nustatyti neįprastai mažos pasiūlymo kainos apimtį ir į ją patenkančių
tiekėjų tinkamai paprašyti jos pagrindimo bei išrinkti galutinį laimėtoją.
Apeliacinės instancijos teismas, bylos šalims ginčijantis ne vienu, o keliais
ieškinio pagrindais, iš esmės pasisakė tik dėl tiekėjų kvalifikacijos ir
pasiūlymų (siaurąja prasme) tikrinimo eigos tinkamumo ir, nustatęs viešųjų
pirkimų principų pažeidimą, pripažino, kad tai pakankamas pagrindas ieškiniui
tenkinti, dėl kitų ieškinio pagrindų (pateiktos neįprastai mažos kainos
pagrįstumo, pakankamos šio tiekėjo kvalifikacijos atlikti tam tikrus darbus bei
pateikto laidavimo rašto teisėtumo) nepasisakė. Kolegija dėl CPK 347 straipsnio
2 dalies reikalavimų taip pat nepasisako dėl šių ieškinio pagrindų iš esmės,
tačiau atkreipia dėmesį į kai kuriuos reikšmingus viešųjų pirkimų procedūrų
aspektus, aktualius ir nagrinėjamu atveju.
Byloje
nustatyta, kad perkančioji organizacija ieškovo kvalifikaciją pripažino
nepakankama, nes jis neturi teisės atlikti darbų tam tikros kategorijos
ypatinguose statiniuose – susisiekimo komunikacijose (gatvėse). Tokią teisę
patvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduotas atestatas. Visų
pirma pažymėtina, kad perkančioji organizacija privalo laikytis tiekėjų
lygiateisiškumo principo ir visiems tiekėjams taikyti tuos pačius vertinimo
kriterijus, o jei kai kurie jų tam tikriems darbams ketina pasitelkti
subrangovus, pagal tuos pačius kriterijus turi įsitikinti subrangovų
kvalifikacija.
Be to,
atkreiptinas dėmesys į tai, kad prieš tai nurodytas kvalifikacijos reikalavimas
pripažintinas pagrįstu tik tuo atveju, jei dangų atstatymo darbai būtų vykdomi
gatvėse, kurios Lietuvos Respublikos teisės aktų tvarka pripažintos
ypatingaisiais statiniais. Kokios gatvės priskirtinos ypatingiesiems
statiniams, nustato Statybos techninis reglamentas STR 1.01.06:2002
„Ypatingieji statiniai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184. Atitinkamai darbų atlikimui gatvėse ar
keliuose, kurie nelaikytini ypatingaisiais statiniais, nereikia rangovo
specifinės kvalifikacijos, kurią liudytų Lietuvos Respublikos aplinkos
ministerijos išduotas atestatas. Perkančioji organizacija, iš naujo vertindama
dalyvių kvalifikaciją, sprendime dėl atitikties konkurso sąlygoms (tiekėjų
kvalifikacijos reikalavimams) privalo aiškiai nurodyti, ar numatomi darbai bus
vykdomi gatvėse, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka
pripažintinomis ypatingaisiais statiniais.
Vertinant
pateikto pasiūlymo laidavimo rašto atitiktį formos reikalavimams, nustatytiems
pirkimo dokumentų II skyriaus 4 skirsnyje, būtina atsižvelgti į tai, kad
nežymūs nukrypimai nuo reikalaujamos pateiktinų dokumentų formos neturėtų būti
pasiūlymo (plačiąja prasme) atmetimo pagrindas. Priešingu atveju būtų paneigti
pirkimo dokumentų sąlygų tikslas ir viešojo pirkimo procedūrų esmė, dėl to
pasiūlymo atmetimas šiuo pagrindu būtų formalus ir neproporcingas. Taigi
kiekvienu atveju reikėtų vertinti, ar tam tikra laidavimo rašto neatitiktis
pirkimo dokumentuose nustatytai jų formai daro įtaką laidavimo rašto
galiojimui, ar dėl to susilpninama perkančiosios organizacijos apsauga.
Neįprastai
mažos pasiūlymo kainos instituto aiškinimo ir taikymo taisyklės yra suformuotos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 17 d.
nutartyje, priimtoje civilinėje byloje VšĮ „Kretingos maistas“ v. Akmenės
rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-216/2010. Šioje
nutartyje konstatuota, kad remiantis VPĮ 40 straipsniu išskirtini du
pagrindiniai neįprastai mažos kainos instituto taikymo etapai, sudarantys dvi
neatskiriamas perkančiosios organizacijos pareigas: neįprastai mažų kainų
(įtartinų pasiūlymų) nustatymas ir tokių kainų pagrindimo įvertinimas. Dėl
antrojo etapo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal neįprastai
mažos kainos instituto teisinį reglamentavimą perkančioji organizacija visada
privalo pareikalauti dalyvio, pasiūliusio neįprastai mažą kainą, pagrįsti šį
pasiūlymą. Kai atsiranda perkančiosios organizacijos pareiga tikrinti
neįprastai mažos kainos pasiūlymus, tiekėjams turi būti užtikrinta, kad jie
nebus pašalinti iš konkurso, vykdomo konkurencijos skatinimo sąlygomis, be
galimybės paaiškinti jų pasiūlymo rimtumą (žr. taip pat Teisingumo Teismo 1989
m. birželio 22 d. Sprendimą Fratelli Costanzo / Comune di Milano,
103/88, Rink. 1989, p. 1839).
Neįprastai
mažos kainos instituto nuostatomis įtvirtinta privaloma tokio pasiūlymo
vertinimo procedūra pagrįsta rungtyniškumo principu, reiškiančiu perkančiosios
organizacijos pareigą, susipažinus su visais pasiūlymais ir prieš nusprendžiant
sudaryti viešojo pirkimo sutartį, iš pradžių raštu paprašyti patikslinimų dėl
pasiūlymo, įtariamo esant neįprastų elementų, kurių pagrindu perkančiajai
organizacijai konkrečiai ir kilo abejonių, bei pareigą vėliau įvertinti šį
tiekėjo pasiūlymą pagal jo pateiktus paaiškinimus. Neįprastai mažos kainos
pagrindimo procedūros rungtyniškumas suponuoja ne tik tiekėjo, bet ir
perkančiosios organizacijos aktyvumą. Pagal VPĮ ir viešojo pirkimo principus
perkančiajai organizacijai nedraudžiama kreiptis kelis kartus į tiekėją, kad
jis pateiktų papildomus duomenis, patvirtinančius jo siūlomos kainos
pagrįstumą. Konstatuotina, kad perkančiosios organizacijos formalūs veiksmai,
kuriais ji iš tikrųjų nesiekia patikrinti tiekėjo, pasiūliusio neįprastai mažą
kainą, pasiūlymo rimtumo arba apskritai nesudaro jam sąlygų paaiškinimams,
pagrindžiantiems tokį pasiūlymą, pateikti, pripažintini per se
neteisėtais ir pažeidžiančiais viešųjų pirkimų teisiniame reglamentavime
įtvirtintas jos pareigas bei viešojo pirkimo principus (pirmiau nurodyta
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis Nr. 3K-3-216/2010).
Atsižvelgiant į tai, perkančiosios organizacijos ir tiekėjo rugtyniškas bendradarbiavimas
reiškia ne tik formalų šalių susirašinėjimą (pirminį ar pakartotinį), bet ir
tokio bendradarbiavimo tinkamumą, tiesiogiai nukreiptą į kainos realumą.
Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas nutartyje, priimtoje civilinėje byloje VšĮ „Kretingos
maistas“ v. Akmenės rajono savivaldybės administracija, konstatavo,
kad perkančiajai organizacijai yra suteikta teisė nuspręsti, kokie, jos manymu,
pasiūlymo aspektai, sudėtinės kainos dalys ir skaičiavimai turi būti pagrįsti.
Vis dėlto VPĮ 40 straipsnio 2 dalyje (Direktyvos 2004/18/EB 55 straipsnio
1 dalies 2 pastraipa) įtvirtintas kriterijų sąrašas, nors ir nebaigtinis,
nėra tik pavyzdinis. Taigi šio sąrašo pobūdis nereiškia visiškos perkančiųjų
organizacijų laisvės nuspręsti, į kokius pasiūlymo sudedamuosius elementus
reikia atsižvelgti, prieš joms atmetant neįprastai mažos kainos pasiūlymus (žr.
taip pat Teisingumo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. Sprendimą Komisija prieš
Belgiją, C-292/07, nepaskelbtas Rinkinyje). Bet kokiu atveju perkančiajai
organizacijai svarstant neįprastai mažos kainos klausimą, prašomi pagrindimai
turi būti nukreipti į kainos pagrįstumą, bet ne į kvalifikacijos tinkamumo
įrodymą.
Atkreiptinas
dėmesys ir į tai, kad pirkimo sąlygose neįtvirtinus
aiškių tam tikrų darbų atlikimo apimčių ir trukmės, nėra objektyvaus pagrindo
konstatuoti, kad vieno ar kito tiekėjo siūloma tam tikrų darbų kaina yra
nepagrįsta, juolab kad bet kokiu atveju jam būtų privalomas pirkimo
dokumentuose ir sutartyje nustatytų pareigų vykdymas.
Pažymėtina,
kad šiuo metu galioja Pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai
mažos kainos pagrindimo rekomendacijos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos
direktoriaus 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1S-122. Šios rekomendacijos
patvirtintos praėjus daugiau kaip pusei metų nuo nagrinėjamo pirkimo
paskelbimo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jos yra ne privalomojo pobūdžio,
esant būtinybei spręsti dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo, į jas gali būti
atsižvelgta.
Dėl
procedūrų atlikimo iš naujo
Pažymėtina,
kad teismo nutartis yra vientisas procesinis dokumentas, todėl, vykdant ją
privalu įvykdyti ne tik rezoliucinėje jos dalyje nurodytą sprendimą, bet ir
laikytis motyvuojamojoje dalyje išdėstytų išaiškinimų. Kadangi byloje buvo
pareikštas reikalavimas tik dėl vieno viešųjų pirkimų procedūros sprendimo
pripažinimo negaliojančiu, dėl kitų sprendimų galiojimo kolegija nesprendžia.
Atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, perkančioji organizacija
privalo iš naujo atlikti pasiūlymų vertinimą ir priimti dėl jų atitinkamus
sprendimus. Kadangi negali būti dviejų sprendimų, priimtų dėl to paties
klausimo, tai, prieš priimant naujus viešųjų pirkimų procedūros sprendimus,
kils būtinybė perkančiajai organizacijai spręsti ankstesnių sprendimų, priimtų
po netinkamai atliktų procedūrų, galiojimo klausimą.
Dėl
bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Šia nutartimi
tenkinamas abiejų kasatorių pareikštas reikalavimas panaikinti Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio
27 d. sprendimo dalį, kuria supaprastintas atviras konkursas „Vandens tiekimo
ir nuotekų infrastruktūros renovavimas ir plėtra Neringoje“ pripažintas
negaliojančiu. Atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio nuostatas, į tai, kad abiejų
kasatorių reikalavimai tenkinami tik iš dalies, tenkinama dalis apima tą patį
reikalavimą, tai paskirstant bylinėjimosi išlaidas byloje dalyvaujantiems
asmenims tektų priešpriešinės prievolės sumokėti tapataus dydžio pinigų sumas.
Dėl to kolegija sprendžia, kad šios bylos dalyvių bylinėjimosi išlaidos
neperskirstytinos, išskyrus išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų
įteikimu, kurios padalijamos bylos dalyviams lygiomis dalimis.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 88, 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1
dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio
27 d. sprendimą pakeisti: šio teismo sprendimo dalį, kuria UAB „Neringos
vanduo“, į. k. 152767676, paskelbtas supaprastintas atviras konkursas „Vandens
tiekimo ir nuotekų infrastruktūros renovavimas ir plėtra Neringoje“ (pirkimo
Nr. 2002451490) pripažintas negaliojančiu, panaikinti ir priimti naują
sprendimą – panaikinti UAB „Neringos vanduo“ 2009 m. rugpjūčio 28 d.
sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą supaprastintam atviram konkursui „Vandens
tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Neringoje“.
Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010
m. balandžio 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš
UAB „Pireka“, į. k. 123228761, UAB „Neringos vanduo“, į. k. 152767676 ir UAB
„Edrija“ valstybės naudai po 39,33 Lt (trisdešimt devynis litus, 33 ct)
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai
Zigmas Levickis
Birutė Janavičiūtė
Vincas Verseckas