Civilinė byla Nr. 3K-3-425/2010

            Procesinio sprendimo kategorija

            45.4 (S)

 

 

               LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Vinco Versecko,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pireka“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Edrija“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pireka“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Neringos vanduo“ dėl sprendimo atmesti pasiūlymą viešajame pirkime pripažinimo neteisėtu; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Edrija“.

 

            Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas UAB „Pireka“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu atsakovo UAB „Neringos vanduo“ sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą supaprastintam atviram konkursui „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Neringoje“.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo UAB „Neringos vanduo“ sprendimo atmesti ieškovo UAB „Pireka“ pasiūlymą atsakovo vykdomame viešajame pirkime. Ieškovo pasiūlymas buvo atmestas dėl neatitikties pirkimo dokumentuose nurodytiems pasiūlymo pateikimo, kvalifikaciniams ir techniniams reikalavimams, taip pat dėl tinkamai nepagrįstos neįprastai mažos pasiūlymo kainos. Ieškovas savo reikalavimą pripažinti atsakovo sprendimą nepagrįstu iš esmės grindė nuomone, kad atsakovo prašymas pagrįsti pasiūlymo kainą kartu reiškia pripažinimą, jog ieškovo pasiūlymas atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus, todėl vėliau nebegalėjo jo tikrinti; tai darydamas atsakovas kvestionavo savo paties sprendimus, pažeidė lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. Be to, ieškovo nuomone, pasiūlytą kainą jis pagrindė, o pasiūlymas buvo pateiktas tinkamai, atitiko minimalius kvalifikacijos ir kitus reikalavimus. Apeliaciniam teismui pripažinus ginčo konkursą negaliojančiu, kasaciniuose skunduose keliami proceso teisės klausimai dėl byloje pareikštų reikalavimų ribų peržengimo, nusprendimo dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad atsakovo paskelbtas konkursas pagal savo specifiką ir apimtį, dalyvių skaičių yra sudėtingas, todėl atsakovo sudaryta Viešojo pirkimo komisija 2009 m. birželio 5 d. posėdyje pasirinko dalyvių pasiūlymų atitiktį kvalifikaciniams, techniniams ir finansiniams reikalavimams vykdyti lygiagrečiai, nelaukiant kvalifikacinės atitikties vertinimo pabaigos, nes neįprastai mažos kainos pagrindimas ir minimalūs techniniai reikalavimai labai glaudžiai susiję. Teismo nuomone, perkančioji organizacija, veikdama specifinėje srityje, kurioje vykdo pirkimą, turi geriausias galimybes įvertinti, kaip turėtų būti vykdoma pirkimo sutartis ir teikiamos paslaugos, todėl padarė išvadą, kad atsakovas, nepažeisdamas Viešųjų pirkimų įstatymo ir konkurso sąlygų, įvertinęs viešųjų pirkimų konkurso specifiką ir apimtį, pasirinko lygiagretų kvalifikacinį, techninį ir finansinį pasiūlymų vertinimą, taip pasinaudodamas galimybe įsitikinti tiekėjo pasiūlymo pagrįstumu ir gebėjimu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį.

Teismas nustatė, kad atsakovas ne vieną kartą prašė ieškovo pateikti pasiūlymo duomenis ir detales dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo ir sutarties įvykdymo, tačiau ieškovas laikėsi pozicijos, kad teikti papildomų paaiškinimų ir duomenų neprivalo, nes jų pasiūlymas atsakovo pripažintas kaip atitinkantis minimalius kvalifikacinius reikalavimus, todėl teikė tik savo nuožiūra teiktinus duomenis ir tvirtino, kad laimėjus konkursą visus darbus atliks už pasiūlyme nurodytą kainą. Teismas padarė išvadą, kad tokia ieškovo pozicija yra nepagrįsta ir neprotinga, nes perkančioji organizacija privalo identifikuoti įtartinus pasiūlymus, leisti jų tiekėjams įrodyti savo pasiūlymų rimtumą, iš jų reikalaujant pateikti patikslinimus, kuriuos perkančioji organizacija laiko svarbiais, įvertinti pateiktų paaiškinimų pagrįstumą, priimti sprendimą tokį pasiūlymą atmesti ar palikti konkurse; pabrėžė, kad kitų konkurso dalyvių taip pat buvo prašoma pateikti papildomus duomenis ir paaiškinimus (ir dalyviai juos teikė), be to, buvo atmestas ne tik ieškovo pasiūlymas.

Teismas konstatavo, kad konkurso metu atsakovas savo sprendimus grindė viešųjų pirkimų principais, Viešųjų pirkimų įstatymu bei konkurso sąlygomis, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti atsakovo priimtą sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą neteisėtu ir nepagrįstu, o ieškovo nurodyti kiti pažeidimai ir neatitikimai vertintini kaip mažareikšmiai ir nesudarantys pagrindo pripažinti konkursą neteisėtu.  

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 27 d. sprendimu Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 28 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą: pripažinti UAB „Neringos vanduo“ paskelbtą supaprastintą atvirą konkursą „Vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros renovavimas ir plėtra Neringoje“ negaliojančiu; pripažinti UAB „Neringos vanduo“ ir UAB „Edrija“ 2010 m. vasario 1 d. sudarytą rangos sutartį niekine.

            Teisėjų kolegija, motyvuodama išlaidų advokato pagalbai atlyginimo priteisimą, nurodė, kad atsakovo veiksmai pažeidė skaidrumo principą byloje analizuojamo viešojo pirkimo metu. Toks pažeidimas – tai pirkimo dokumentuose nustatytos pasiūlymų vertinimo tvarkos, taip pat ir sąlygos, apibrėžiančios neįprastai mažą pasiūlymo kainą, nesilaikymas.

Atsakovo vykdomo supaprastinto atviro konkurso sąlygų 23-30 punktai reglamentuoja vokų su pasiūlymais atplėšimą ir pasiūlymų vertinimą. Šiuose punktuose įtvirtintų nuostatų analizė leidžia pasiūlymo vertinimo procedūrą iš esmės suskirstyti į du nuoseklius etapus. Pirmu etapu tikrinama, ar konkurso dalyvis pasiūlyme pateikė tikslius ir išsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, ar dalyvis atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus ir ar pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. Antru etapu, be kita ko, vertinama ir tai, ar pasiūlyme nurodyta kaina nėra neįprastai maža. Nagrinėjamuose pirkimo dokumentuose neįprastai maža kaina apibrėžta kaip pasiūlyta kaina, kuri daugiau kaip 25 procentais yra mažesnė už visų dalyvių, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį (konkurso sąlygų 27.8 punktas). Teisėjų kolegijos nuomone, nurodyta sąlyga suponuoja ir tai, kad pasiūlymas neįprastai mažos kainos aspektu vertinamas pačioje antro etapo pabaigoje, t. y. vertinami pasiūlymai, kurie nebuvo atmesti dėl kitų supaprastinto atviro konkurso sąlygų 27.2 punkte nurodytų reikalavimų neatitikties. Nustačius, kad kaina yra neįprastai maža, kreipiamasi į tokią kainą pasiūliusį dalyvį, prašant ją pagrįsti (27.6 punktas).

Nepaisant atsakovo nusistatytos pasiūlymo vertinimo tvarkos ir neįprastai mažos kainos apibrėžties, atsakovas šių nuostatų nesilaikė. 2009 m. birželio 5 d. įvykusio posėdžio protokole nurodyta, kad atsakovo sudaryta Viešojo pirkimo komisija nusprendė dalyvių pasiūlymų atitikį kvalifikaciniams, techniniams ir finansiniams reikalavimams vykdyti lygiagrečiai, t. y. nelaukiant kvalifikacinės atitikties vertinimo pabaigos nagrinėti, ar dalyvių pasiūlymai atitinka techninius ir finansinius reikalavimus; dalyvių pasiūlymus vertinti po vieną; tuo atveju, kai vieno dalyvio pasiūlymo vertinimo negalima bus užbaigti dėl iškilusio pasiūlymo paaiškinimo būtinumo, suformulavus ir išsiuntus paklausimus, pereiti prie kito dalyvio pasiūlymo vertinimo, o anksčiau pradėtą ir nebaigtą pasiūlymo vertinimą tęsti gavus atsakymus į paklausimus. Šio posėdžio metu taip pat buvo konstatuota, kad dalies dalyvių, tarp jų ir ieškovo, pasiūlytos kainos gali būti 25 procentais mažesnės negu visų kitų dalyvių pasiūlytų kainų vidurkis, priklausomai nuo to, kiek dalyvių pasiūlymų bus pripažinti atitinkančiais pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius ir techninius reikalavimus, bei paprašyta šių dalyvių pagrįsti neįprastai mažą kainą. Tokiais sprendimais buvo atsisakyta pirkimo dokumentuose nustatytos nuoseklios pasiūlymo vertinimo tvarkos, iš esmės suplakant pasiūlymų atitikties skirtingoms konkurso sąlygoms vertinimą į vieną procedūrą, bei neįprastai mažos pasiūlymo kainos apibrėžties, išplečiant jos ribas, t. y. neįprastai maža konkretaus pasiūlymo kaina vertinta palyginus ne su neatmestų pasiūlymų kainų vidurkiu, o su visų tiekėjų pasiūlymų kainų vidurkiu. Minėta, teisėjų kolegijos nuomone, tokie atsakovo veiksmai pažeidė lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas ar kiti konkurso dalyviai kokia nors forma būtų buvę informuoti apie nurodytų pirkimo dokumentų sąlygų pakeitimą, nors ieškovas, atsakydamas į pirmąjį atsakovo raštą, aiškiai pabrėžė, kad jame pateikti klausimai yra susiję išimtinai su dalyvio kvalifikacija, kuri turėjo būti patikrinta ir įvertinta iki neatmestų pasiūlymų kainų vidurkio skaičiavimo. Iš esmės apie aptartų konkurso sąlygų pakeitimą buvo nurodyta tik atsakovo 2009 m. rugsėjo 7 d. rašte ieškovei dėl jos pretenzijos atmetimo. Nurodytų aplinkybių kontekste kolegija padarė išvadą, kad atsakovo veiksmai sudarė ieškovui pagrįstą įsitikinimą, jog, atsakovui paprašius paaiškinti galimą neįprastai mažą kainą, ieškovo pasiūlymas jau negalėjo būti atmestas dėl kitų priežasčių. Kolegija sprendė, kad aptariamų sąlygų pakeitimas galėjo turėti įtakos konkurso laimėtojo nustatymui. Jei būtų laikomasi konkurso sąlygų ir neįprastai mažos kainos institutas būtų taikytas tik tiems pasiūlymams, kurie nebuvo atmesti dėl kitų priežasčių, atsakovo patvirtintoje preliminarioje eilėje pirmoje vietoje esanti UAB „Edrija“ ir antroje vietoje esanti UAB „Water Ser“ būtų turėjusios pagrįsti savo pasiūlytą kainą, o atsakovas – reikalauti tai padaryti. Teisėjų kolegija nelaikė pakankamais atsakovo argumentų dėl konkurso sąlygų pakeitimo, nes artėjantis atostogų sezonas bei siekis kaip galima greičiau užbaigti pirkimo procedūras ir pasirašyti rangos sutartį nesudaro pagrindo teigti, kad egzistavo tokios išimtinės, objektyvios aplinkybės, kurios būtų pateisinusios nusistatytų sąlygų keitimą. Teisėjų kolegijos nuomone, esminis skaidrumo principo pažeidimas šiuo atveju reiškia, kad tiekėjų pasiūlymų vertinimo procedūra buvo netinkama, todėl būtina pripažinti visą vykdytą viešąjį pirkimą ir jo rezultatus negaliojančiais.

 

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Pireka“ prašo: panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. sprendimo dalį, kuria supaprastintas atviras konkursas „Vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros renovavimas ir plėtra Neringoje“ pripažintas negaliojančiu, ir priimti naują sprendimą:

panaikinti atsakovo UAB „Neringos vanduo“ sprendimą atmesti ieškovo UAB „Pireka“ pasiūlymą konkursui;

panaikinti atsakovo UAB „Neringos vanduo“ sprendimus sudaryti ir patvirtinti konkurso „Vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros renovavimas ir plėtra Neringoje“ preliminarią pasiūlymų eilę bei nustatyti laimėjusįjį pasiūlymą;

įpareigoti atsakovą UAB „Neringos vanduo“ įvertinti visų konkurso „Vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros renovavimas ir plėtra Neringoje“ dalyvių pateiktus pasiūlymus;

priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. balandžio 27 d. sprendimu pripažinęs visą konkursą negaliojančiu, išėjo už apeliacinio skundo ribų, nes ieškovas apeliaciniu skundu prašė teismo pripažinti neteisėtu tik atsakovo sprendimą atmesti UAB „Pireka“ pasiūlymą konkursui. Įstatymai nenumato galimybės pripažinti negaliojančiu visą konkursą. Teismas viršijo įstatymo suteiktą kompetenciją. Toks teismo sprendimas tiesiogiai nesukuria jokių teisinių padarinių, jo neįmanoma  įvykdyti, šalių ginčas lieka neišspręstas, jis ne tik neapgina pažeistų teisių, bet ir pažeidžia viešąjį interesą, nes kelia grėsmę, kad laiku nebus įgyvendintas vandentvarkos projektas, finansuojamas ES lėšomis. Pažymėtina, kad teismas netinkama pripažino tik vieną – tiekėjų pasiūlymų vertinimo – viešųjų pirkimų procedūrą, todėl panaikinti galima tik tiekėjų pasiūlymų vertinimo rezultatus, o ne visą konkursą. Būtent taip sprendė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analogiškoje byloje 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje VšĮ „Kretingos maistas“ v. Akmenės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-216/2010).

 

Atsiliepimu į ieškovo UAB „Pireka“ kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Edrija“ prašo šį skundą atmesti ir atitinkamai paskirstyti bylinėjimo išlaidas, patirtas apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose. Trečiasis asmuo nurodo šiuos argumentus:

1. Ieškovas prašymą panaikinti sprendimą dėl jo pasiūlymo atmetimo grindė argumentais dėl vertinimo procedūros. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad vien tik grynai formalus nukrypimas nuo Viešųjų pirkimų įstatymo konkrečios procedūros, kuris iš esmės nedaro įtakos konkurso dalyvių teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo, išskyrus atvejį, kai konkurso dalyvis įrodo, jog buvo pažeisti jo teisėti interesai ir nepagrįstai suvaržyta galimybė sudaryti viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lemminkainen Lietuva“ v. VĮ „Kauno aerouostas“, bylos Nr. 3K-3-150/2010; kt.). Ieškovas tokių įrodymų nepateikė, priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad jo vertinimo procedūros jo pasiūlymo (plačiąja prasme) įvertinimui negalėjo turėti įtakos. Viešųjų pirkimų įstatyme nedraudžiama perkančiajai organizacijai sprendimus dėl tiekėjo kvalifikacijos ir pasiūlymo įforminti vienu dokumentu.

2. Ieškovas kasaciniu skundu prašo panaikinti atsakovo sprendimus dėl pasiūlymų atmetimo ir įpareigoti atsakovą įvertinti visų konkurso dalyvių pateiktus pasiūlymus, nors kitų konkurso dalyvių pasiūlymo atitikties klausimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. CPK 347 straipsnio 2 dalyje draudžiama formuluoti reikalavimus, nenagrinėtus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Be to, CPK 266 straipsnyje draudžiama teismui spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.

 

Atsiliepimu į ieškovo UAB „Pireka“ kasacinį skundą atsakovas UAB „Neringos vanduo“ prašo šį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo šiuos argumentus:

1. Ieškovas kasaciniu skundu prašo panaikinti atsakovo sprendimus dėl pasiūlymų atmetimo ir įpareigoti atsakovą įvertinti visų konkurso dalyvių pateiktus pasiūlymus. Toks prašymas prieštarauja CPK 5 straipsnio nuostatoms, nes tik ieškovas, o ne visi dalyviai skundė atsakovo sprendimus. Pasiūlymo atitikties konkurso reikalavimams klausimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, o CPK 347 straipsnio 2 dalyje draudžiama formuluoti reikalavimus, nenagrinėtus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Be to, CPK 266 straipsnyje draudžiama teismui spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.

2. Kasatorius prašymą  panaikinti sprendimą dėl jo pasiūlymo atmetimo grindė argumentais dėl vertinimo procedūros, iš esmės neturėjusios įtakos šio sprendimo turiniui. Vertinant pasiūlymus ne lygiagrečiai, o etapais, ieškovo pasiūlymas vis tiek turėtų būti atmestas.

3. Ne bet kokie veiksmai, o tik tie, kurie apribojo tiekėjo galimybes dalyvauti konkurse ir laimėti, gali būti vertinami kaip Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų pažeidimas. Tiekėjo atitikties kvalifikaciniams ir techniniams reikalavimams lygiagretus vertinimas  nepažeidžia teisės normų. Tokios nuostatos laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gegužės 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „15 minučių“ v. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-126/2010. Viešųjų pirkimų įstatyme taip pat nedraudžiama perkančiajai organizacijai sprendimus nurodytais klausimais įforminti vienu dokumentu.

 

Kasaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Edrija“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 28 d. sprendimą bei atitinkamai paskirstyti bylinėjimo išlaidas, patirtas apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Viešųjų pirkimų įstatymo 32 ir 39 straipsnių nuostatų esmė yra tai, kad tiekėjų kvalifikacijos atitikties pirkimo dokumentų reikalavimams kriterijus negali būti taikomas  vertinant pasiūlymus siaurąja prasme. Tačiau tiekėjo pasiūlymas plačiąja prasme gali būti atmetamas ir dėl neatitikties nurodytam kriterijui. Perkančiajai organizacijai nedraudžiama vienu metu tikrinti tiekėjų kvalifikaciją ir vertinti pasiūlymus siaurąja prasme bei rezultatus įforminti vienu dokumentu su sąlyga, kad perkančiosios organizacijos veiksmai atitinka lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei viešųjų pirkimų tikslus. Ne kiekvienas  Viešųjų pirkimų įstatymo 32 ir 39 straipsnių pažeidimas yra esminis, todėl teismas turi aiškintis kiekvieno pažeidimo  esmę, pobūdį ir įtaką  Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų reikalavimams. Kasatoriaus nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimus, nes, ieškovui nepateikus perkančiosios organizacijos reikalautų argumentų bei įrodymų, jo pasiūlymas turėjo būti atmestas.

2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad perkančioji organizacija, atsisakiusi pirkimo dokumentuose nustatytos nuoseklios pasiūlymo vertinimo tvarkos, suplakė pasiūlymų atitikties skirtingoms konkurso sąlygoms vertinimą į vieną procedūrą bei išplėtė neįprastai mažos pasiūlymo kainos apibrėžties ribas, konkrečią neįprastai mažą pasiūlymo kainą palyginus ne su neatmestų pasiūlymų kainų vidurkiu, o su visų tiekėjų pasiūlymų kainų vidurkiu. Kasatorius šią nuomonę motyvuoja nurodydamas, kad perkančioji organizacija atliko pirminę visų konkurso dalyvių pasiūlytų kainų analizę ir pareikalavo ieškovo bei kitų tiekėjų pagrįsti pateiktas kainas. Ieškovo pasiūlymas buvo atmestas dėl to, kad jis nepateikė pasiūlytos kainos pagrįstumo įrodymų.

3. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 176 ir 185 straipsniuose įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai konstatavo, kad UAB „Edrija“ ir UAB „Water Ser“ kainos atitiko konkurso sąlygose nustatytą neįprastai mažos kainos  apibrėžtį.

4. Konkurso paskelbimo ir jo sąlygų teisėtumas nebuvo nei ieškinio pagrindas ir dalykas, nei teisminio nagrinėjimo byloje dalykas. Šių klausimų nesprendė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Ji, konstatavusi, kad atsakovo priimti sprendimai dėl ieškovo pasiūlymo atmetimo ir sudarytos preliminariosios pasiūlymų eilės yra neteisėti, privalėjo grąžinti ginčijamo viešojo pirkimo teisinio santykio šalis į tą padėtį, kurioje perkančioji organizacija buvo iki skundžiamų sprendimų priėmimo.

5. Ieškovas nereiškė reikalavimo konkursą pripažinti negaliojančiu, todėl teisėjų kolegija, priimdama ginčijamą sprendimą, viršijo apeliacinės instancijos teismo jurisdikcijos ribas, apibrėžtas CPK 320 straipsnyje, taip pat pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą teismui peržengti byloje pareikštus reikalavimus.

            6. Skundžiamu sprendimu panaikinusi visą konkursą, teisėjų kolegija sprendė dėl į bylą neįtrauktų konkurso dalyvių, kurių pasiūlymus atsakovas pripažino atitinkančiais konkurso sąlygas, teisių dalyvauti konkurse ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį, pažeisdama CPK 266 straipsnį. Toks pažeidimas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

 

Trečiasis asmuo UAB „Neringos vanduo“ pareiškė prisidėjimą prie trečiojo asmens UAB „Edrija“ kasacinio skundo.

 

Atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Edrija“ kasacinį skundą ieškovas UAB „Pireka“ nurodo šiuos argumentus:

            1. Trečiasis asmuo nepagrįstai nurodo, kad perkančiajai organizacijai nedraudžiama vienu metu tikrinti tiekėjų kvalifikaciją ir vertinti pasiūlymus siaurąja prasme, bei teigia, kad tokios nuostatos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „15 minučių“ v. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-126/2010. Šioje nutartyje pažymėta, kad tiekėjų pasiūlymai (siaurąja prasme) gali būti vertinami tik po tiekėjų kvalifikacijos įvertinimo.

            2. Konkurso sąlygų 27.8 punkte neįprastai maža kaina apibrėžta kaip pasiūlyta kaina, kuri daugiau kaip 25 procentais yra mažesnė už visų dalyvių, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį. Taigi, prašydamas pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą, atsakovas kartu jau pripažino, kad ieškovo pasiūlymas negali būti atmestas dėl kitų priežasčių – neatitikties minimaliems kvalifikacijos reikalavimams. Atmesdamas ieškovo pasiūlymą dėl neatitikties minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams, po to, kai ieškovas buvo paprašytas pagrįsti neįprastai mažą kainą, atsakovas kvestionavo savo sprendimus dėl ieškovo kvalifikacijos vertinimo, pažeidė lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus.

            3. Teismai nenustatė ieškovo pasiūlymo neatitikties teisės normoms ar konkurso sąlygoms. Šių aplinkybių egzistavimas yra fakto klausimas.

 

            Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

 

Nagrinėjamoje byloje keliami Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatų aiškinimo ir taikymo klausimai. Kasatoriai visų pirma kelia perkančiosios organizacijos veiksmų, kuriais ieškovo pasiūlymas tikrintas ir atmestas dėl pateiktos neįprastai mažos kainos nepagrindimo, nepakankamos šio tiekėjo kvalifikacijos atlikti tam tikrus darbus bei pateikto netinkamos formos laidavimo rašto teisėtumo, taip pat tiekėjų kvalifikacijos ir pasiūlymų (siaurąja prasme) tikrinimo eigos tinkamumo, su jais susijusių viešųjų pirkimų principų – skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo – pažeidimo bei tokio pažeidimo padarinių tolimesnei konkurso ar viešojo pirkimo sutarties vykdymui klausimus („pasiūlymas siaurąja prasme“ suprantamas kaip dokumentų visumos dalis, kuria tiekėjas siūlo viešojo pirkimo sutarties objektą, nurodo jo savybes, kainą, sutarties vykdymo aplinkybes ir pan. (VPĮ 39 straipsnio 2 dalis); pasiūlymo „plačiąja prasme“ sąvoka atskleista VPĮ 2 straipsnio 18 dalyje ir suprantama kaip visų tiekėjo perkančiajai organizacijai pateikiamų dokumentų visuma).

 

Dėl tiekėjų kvalifikacijos ir pasiūlymų (siaurąja prasme) procedūrų atskyrimo bei santykio

 

Šalių ginčas iš esmės kilo dėl to, kad perkančioji organizacija, priešingai nei tai numato VPĮ ir pirkimo dokumentai, vienu metu tikrino ir priėmė sprendimus dėl dalyvių (įskaitant ieškovo) kvalifikacijos ir pasiūlymų (siaurąja prasme), o ieškovo pasiūlymą atmetė tokia konkurso vedimo tvarka, kuri pagal VPĮ negalima: perkančioji organizacija neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrįstumą tikrino prieš kvalifikacijos vertinimo procedūrą, nors ją jau turėjo būti atlikusi.

Lietuvos apeliacinis teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad, priešingai nei tą nustatė pirkimo sąlygos ir VPĮ, perkančioji organizacija nesilaikė konkurso etapų eiliškumo, nes dalyvių, įskaitant ir ieškovą, pasiūlymų atitiktį techniniams ir finansiniams reikalavimams bei neįprastai mažos kainos pagrįstumo vertinimą nusprendė vykdyti nelaukdama tiekėjų kvalifikacijos vertinimo. Tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, lėmė neskaidrią bei nelygiavertę tiekėjų pasiūlymų (plačiąja prasme) vertinimo procedūrą. Kolegija sutinka su Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, kad perkančioji organizacija, iš pradžių vertindama neįprastai mažas pasiūlymų kainas, o tik vėliau tiekėjų kvalifikaciją, nukrypo nuo savo pačios pirkimo dokumentuose patvirtintos tvarkos, tačiau pažymi ir tai, kad vienintelė aplinkybė, jog perkančioji organizacija nukrypo nuo konkurso vykdymo tvarkos bei apie tai neinformavo dalyvių, per se nereiškia, kad buvo pažeisti skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo principai. Kiekvienu (ypač smulkmeniškai reglamentuotos konkurso vykdymo eigos) atveju reikia tirti pirkimo eigos pakeitimo pobūdį (pvz., švelninamos ar griežtinamos konkurso sąlygos, ar tik padaromi nereikšmingi pakeitimai) bei padarinius, t. y. ar po šių pakeitimų iš esmės keičiasi tiek dalyvių, tiek potencialių tiekėjų padėtis (pakeitimu iškreipiami vertinimo rezultatai, dėl sušvelnėjusių sąlygų būtų galėję dalyvauti daugiau teikėjų ir pan.). Jei perkančiosios organizacijos būtų įrodyta bei teismų pripažinta, kad ieškovo kvalifikacija neatitiko konkurse keliamų reikalavimų, tai, nepaisant nukrypimo nuo VPĮ ir konkurso sąlygose įtvirtintos procedūrų eiliškumo tvarkos, perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti dalyvio pasiūlymą šiuo pagrindu teisėtumui tokie perkančiosios organizacijos veiksmai neturėtų įtakos.

Tokią kolegijos poziciją lemia kasacinio teismo formuojamoje praktikoje plėtojamos tiekėjų nepagrįsto konkurencinio pranašumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-25/2009) ir formalaus pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lemminkainen Lietuva“ v. VĮ „Kauno aerouostas“, bylos Nr. 3K-3-150/2010) koncepcijos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką VPĮ nuostatų bei konkurso sąlygų (šiuo atveju – reguliuojančių tiekėjų kvalifikacijos ir pasiūlymų vertinimo procedūrų atlikimo eiliškumą) ir viešųjų pirkimų principų galimo pažeidimo bei perkančiosios organizacijos veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumo vertinimo kontekste atsižvelgtina į atitinkamų jos veiksmų ar sprendimų realiai sukeliamus padarinius tiekėjams. Dėl to būtina įvertinti tai, kiek perkančiosios organizacijos veiksmai faktiškai (realiai) paveikė tiekėjus ir ar vienam iš tiekėjų buvo suteikta daugiau teisių negu kitiems, t. y. ar perkančiosios organizacijos veiksmai dėl vieno tiekėjo pakeitė šio tiekėjo padėtį ir situaciją kitų tiekėjų nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Kauno miesto savivaldybė, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Atsižvelgiant į tai, grynai formalus nukrypimas nuo VPĮ ar pirkimo dokumentuose nustatytos konkrečios procedūros ar jų vykdymo eigos, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo, nebent besiskundžiantis dalyvis ar tiekėjas iš tiesų įrodytų, kad šiais veiksmais buvo pažeisti jo teisėti iš VPĮ kildinami interesai ir taip nepagrįstai suvaržyta galimybė sudaryti viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lemminkainen Lietuva“ v. VĮ „Kauno aerouostas“, bylos Nr. 3K-3-150/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra suformavęs praktiką dėl tiekėjų kvalifikacijos ir pasiūlymų (siaurąja prasme) vertinimo procedūrų atribojimo ir santykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-323/2009; 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „15 minučių“ v. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-126/2010). Nurodytose kasacinėse bylose šių dviejų procedūrų atribojimo ir santykio klausimas iš esmės buvo sprendžiamas pirkimo dokumentuose tiekėjams keliamų reikalavimų kvalifikavimo ir tinkamo jų naudojimo kontekste, t. y. pirkimo sąlygų identifikavimas vertinant jų išraiškos ir turinio santykį. Jose pasisakyta, kad sprendžiant perkančiosios organizacijos ir tiekėjo ginčą iš esmės  svarbu ne tai, kaip perkančioji organizacija įvardija atitinkamą pirkimo sąlygą, o tai, kokią sąlygą ji atitinka savo turiniu (žr. taip pat pagal analogiją Teisingumo Teismo 1988 m. Rugsėjo 20 d. Sprendimą Beentjes prieš Nyderlandų valstybę, 31/87, Rink. 1988, p. 4635; 2003 m. birželio 12 d. Sprendimą GAT, C-315/01, Rink. 2003, p. 1-6351; 2008 m. sausio 24 d. Sprendimą Lianakis ir kt., C-532/06, Rink. 2008, p. I-251). Tinkamas pirkimo dokumentų sąlygų kvalifikavimas lemia tinkamą VPĮ nuostatų, taikomų skirtingoms pirkimo procedūroms, taikymą, taigi ir tinkamą ginčo sprendimą.

Aptarta praktika suponuoja išvadą, kad tiekėjų kvalifikacijos ir jų pasiūlymų (siaurąja prasme) vertinimas yra atskiros procedūros tuo aspektu, kad kriterijai, pagal VPĮ įtvirtinti vienai procedūrai (tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai), negali būti keliami ir taikomi kitai procedūrai (tiekėjų pasiūlymų vertinimas ir sutarties sudarymas). Toks konkurso procedūrų atskyrimas pagrįstas tiekėjų konkurencijos skatinimu. Perkančioji organizacija gali nustatyti minimalius tiekėjų tinkamumo dalyvauti konkurse (kvalifikacijos) kriterijus tam, kad pasiūlymai būtų vertinami tik tokių dalyvių, kurie realiai galės prisiimti įsipareigojimus ir įvykdyti viešojo pirkimo sutartį. Dalyvių tinkamumo įvertinimas lemia tai, kad, vertinant jų pasiūlymus (siaurąja prasme), negalima ir vėl atsižvelgti į jų tinkamumą dalyvauti konkurse, taigi ir skirti aukštesnius balus ar kitokį prioritetą tiems dalyviams, kurių kvalifikacija yra aukštesnė nei kitų konkurso dalyvių. Priešingu atveju palankesnėje situacijoje atsidurtų tie dalyviai, kurių patirtis, techninis, profesinis ar finansinis pajėgumas yra didesnis už mažesnę patirtį turinčius dalyvius, nors visų dalyvių (tiek aukštesnę, tiek žemesnę patirtį turinčių) tinkamumas yra pakankamas sutarčiai įvykdyti. Taigi nepagrįstai būtų apribotos mažiau laiko rinkoje veikiančių ūkio subjektų galimybės varžytis dėl sutarties sudarymo. Taip būtų pažeistas tiekėjų lygiateisiškumas ir iškreipta tiekėjų konkurencija. Siekiant to išvengti VPĮ įtvirtinta perkančiųjų organizacijų pareiga pirkimo dokumentuose nustatyti būtent minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra plačiau pasisakęs dėl tiekėjų kvalifikacijos ir pasiūlymų (siaurąja prasme) vertinimo procedūrų santykio laiko atžvilgiu. Nurodytoje 2010 m. gegužės 4 d. nutartyje (bylos Nr. 3K-3-126/2010) kasacinis teismas konstatavo, kad nors pagal VPĮ tiekėjų pasiūlymai (siaurąja prasme) gali būti vertinami tik po tiekėjų kvalifikacijos įvertinimo, tačiau procedūrų vykdymas vienu metu taip pat yra galimas. Tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija paremta Teisingumo Teismo praktika (žr. nurodyto Teisingumo Teismo Sprendimo Beentjes prieš Nyderlandų valstybę 16 punktą ir Sprendimo Lianakis ir kt. 26 punktą).

Kolegijos manymu, perkančiosios organizacijos galimybė nukrypti nuo VPĮ ar pirkimo dokumentuose nustatyto procedūrų eiliškumo, jas vykdant vienu metu, turi būti aiškinama siaurai. Procedūros, kuriai nustatytas vėlesnis atlikimas, vykdymas, t. y. pasiūlymų (siaurąja prasme) vertinimas ir lyginimas, turi būti suprantamas taip, kad perkančiosios organizacijos gali atlikti pagal šią procedūrą priklausančius veiksmus, tačiau negali priimti jokių sprendimų dėl šių veiksmų rezultatų. Kitaip tariant, perkančioji organizacija (ypač siekdama taupyti laiko sąnaudas), prieš priimdama galutinį sprendimą dėl tiekėjų kvalifikacijos (tiek kvalifikacijos vertinimo, tiek tiekėjų paaiškinimų ar patikslinimų prašymų dėl kvalifikacinių duomenų ir gautų atsakymų analizavimo metu), gali preliminariai vertinti tiekėjų pasiūlymų (siaurąja prasme) techninius ir finansinius aspektus, tačiau dėl pastarųjų negali priimti jokio formalaus sprendimo, taigi ir kreiptis į tiekėjus dėl pasiūlymų (siaurąja prasme) paaiškinimo ar patikslinimo tol, kol tiekėjai neinformuoti dėl jų tinkamumo dalyvauti konkurse.

Tokios pozicijos laikymasis padėtų  išvengti tiekėjų suklaidinimo ir nepagrįstų lūkesčių sukėlimo bei pasiekti objektyvių konkurso rezultatų (pvz., siekiant nustatyti tikrąją neįprastai mažų pasiūlymo kainų apimtį). Be to, nekiltų abejonių dėl perkančiųjų organizacijų veiksmų objektyvumo ir skaidrumo. Lietuvos apeliacinis teismas teisingai šioje byloje pažymėjo, kad  nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos veiksmai leido ieškovui pagrįstai manyti, jog paprašius pagrįsti neįprastai mažą kainą ieškovo pasiūlymas nebegalėjo būti atmestas dėl kitų priežasčių, taigi perkančioji organizacija ieškovui sukėlė teisėtų lūkesčių dėl jo kvalifikacijos ir laidavimo rašto atitikties konkurso sąlygoms.

Pažymėtina ir tai, kad tiekėjų kvalifikacijos ir pasiūlymų (siaurąja prasme) vertinimo procedūrų atskyrimas laiko atžvilgiu, t. y. perkančiųjų organizacijų veiksmų ribojimas priimti sprendimus ir bendrauti su tiekėjais tol, kol nepriimti sprendimai dėl anksčiau einančios procedūros, būtinas ir dėl siekio sumažinti tiekėjams tenkančią naštą. Jei neįprastai mažos kainos apimties nustatymas bus vykdomas prieš kvalifikacijos tikrinimą, tai jos pagrįstumą galbūt bus paprašyti įrodyti tie tiekėjai, kurie pagal iš eilės atliekamas procedūras tokios pareigos nebūtų turėję (pvz., atmetami kelių didžiausią kainą pasiūliusių dalyvių pasiūlymai dėl kvalifikacijos trūkumo). Apeliacinės instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad taip gali būti išplečiama (arba susiaurinama) neįprastai mažos pasiūlymo kainos apimtis. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad perkančioji organizacija 2009 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. 25 kreipėsi į ieškovą tiek dėl kvalifikacijos, tiek dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo, tiek dėl laidavimo rašto, tiek dėl sutarties vykdymo duomenų tikslinimo ar aiškinimo, o atsakymui pateikti nustatė tik keturias dienas (iki 2009 m. rugpjūčio 17 d.), iš kurių dvi – ne darbo dienos. Tokie perkančiosios organizacijos veiksmai taip pat neleidžia paneigti apeliacinės instancijos teismo išvados dėl vykdytų procedūrų skaidrumo ir visų tiekėjų lygiateisiškumo užtikrinimo stokos. Pažymėtina ir tai, kad pati perkančioji organizacija neprisidėjo prie greitesnio dalyvių pasiūlymų (plačiąja prasme) vertinimo. Vieno iš komisijos nario atostogos lėmė daugiau kaip pusantro mėnesio Viešojo pirkimo komisijos posėdžių pertrauką. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad perkančioji organizacija byloje neįrodė, kaip tiekėjų kvalifikacijos ir pasiūlymų (siaurąja prasme) vertinimo ir lyginimo procedūrų atlikimas nukrypstant nuo pirkimo dokumentuose įtvirtintos tvarkos padėjo jai sutaupyti laiko.

Byloje nustatyta, kad ieškovas su perkančiąja organizacija bendradarbiavo (iš dalies) tik dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos, o dėl kvalifikacijos ir laidavimo rašto formos reikalavimų – atsisakė, savo poziciją grįsdama procedūrų eiliškumo tvarka ir pasiūlymų dvigubo atmetimo negalimumu. Iš tiesų, tiek tiekėjų kvalifikacijos, tiek pasiūlymų (siaurąja prasme) vertinimo procedūrų pabaigą pagal konkurso sąlygas (26.4, 27.10 punktai) ir VPĮ (32 straipsnio 7 dalis, 39 straipsnio 7 dalis) žymi atitinkami perkančiosios organizacijos sprendimai, kuriais ji nustato, kad atitinkamo tiekėjo kvalifikacija ar atitiktis konkurso techniniams ir kitiems reikalavimams yra tinkami. Perkančioji organizacija apie šiuos sprendimus privalo informuoti konkurso dalyvius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad neįprastai mažos kainos apibrėžtis pagal konkurso sąlygas apėmė tik neatmestus pasiūlymus. Dėl to perkančiosios organizacijos tarpinio procedūrinio sprendimo (Viešojo pirkimo komisijos protokolinis sprendimas) nepriėmimas dėl tiekėjų kvalifikacijos ir kitų reikalavimų (laidavimo raštas; konkurso sąlygų 26.1-c) atitikties prieš tai identifikavus neįprastai mažos kainos pasiūlymus ir paprašius juos pagrįsti, perkančiosios organizacijos veiksmus iš tiesų daro dviprasmiškus.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija prieina išvadą, kad perkančiosios organizacijos veiksmai, kuriais ji ieškovės kvalifikaciją ir laidavimo rašto formos atitiktį konkurso sąlygoms vertino ir reikalavo pagrįsti po to, kai nustatė, kuriuose pasiūlymuose pateikta neįprastai maža kaina, negali būti laikoma tik formaliu nukrypimu nuo konkurso sąlygose ir VPĮ įtvirtintos tvarkos. Toks ieškovo suklaidinimas pakeitus procedūrų eiliškumą ir apie tai jo neinformavus lėmė situaciją, kad ieškovas pagrįstai galėjo tikėtis, jog jo atsisakymas pateikti prašomą informaciją yra teisėtas. Perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti ieškovo pasiūlymą, net jei įprastomis sąlygomis ir būtų teisėtas (pvz., dėl kvalifikacinių duomenų nepaaiškinimo), pažeidė skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei suvaržė ieškovo galimybes sudaryti viešojo darbų pirkimo sutartį, nes perkančiosios organizacijos veiksmai ieškovui neleido tinkamai įvertinti ir vykdyti pagal konkurso sąlygas ir VPĮ jam tenkančią pareigą bendradarbiauti su perkančiąja organizacija. Šios pozicijos negali pakeisti tai, kad tokie perkančiosios organizacijos veiksmai galbūt nesuklaidino kitų tiekėjų.

 

 

Dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių

 

Pripažinus, kad procedūrų vykdymo eiliškumo nesilaikymas pažeidė skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, dėl to kylantys neigiami padariniai turi tekti perkančiajai organizacijai.

Lietuvos apeliacinis teismas, konstatavęs perkančiosios organizacijos veiksmų, kuriais ji nukrypo nuo pirkimo dokumentuose įtvirtintos konkurso procedūrų eiliškumo tvarkos, neteisėtumą, pripažino visą vykdytą viešąjį pirkimą ir jo rezultatus negaliojančiais, taigi, grąžino ginčo šalis ne į padėtį, buvusią prieš pažeidimą, o į padėtį, buvusią prieš konkurso paskelbimą. Tiek ieškovas, tiek atsakovas ir trečiasis asmuo skundžia tokį apeliacinės instancijos teismo sprendimą, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos bei nenurodė tokios savo pozicijos pagrindų.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai perkančiosios organizacijos sprendimas paskelbti preliminariąją laimėtojų eilę yra pripažįstamas neteisėtu ir dėl to jos sprendimas sudaryti viešojo pirkimo sutartį taip pat tampa neteisėtu, viešojo pirkimo teisinių santykių šalys grąžinamos į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį, kurioje pirkimo organizacija, remdamasi viešuosius pirkimus reglamentuojančiomis teisės normomis ir pirkimo dokumentais, privalo vykdyti jos kompetencijai priklausančias funkcijas ir pareigas, įtvirtintas VPĮ 7 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio 3 dalies, 39 straipsnio ir kitų straipsnių nuostatose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-323/2009; 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Kretingos maistas“ v. Akmenės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-216/2010). Tokia kasacinio teismo plėtojama praktika siekiama dviejų pagrindinių tikslų: realiai apginti besiskundžiančiojo tiekėjo pažeistas teises bei neapriboti perkančiosios organizacijos veiksmų laisvės daugiau nei nustato VPĮ.

Neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių kontekste aktualus ir VPĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto aiškinimas.  VPĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad pirkimas pasibaigia, kai sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas. Neginčytina, kad ši  norma nustato vieną iš viešojo pirkimo konkurso pasibaigimo pagrindų. Vis dėlto, kolegijos nuomone,  ji turėtų būti aiškinama kaip reiškianti perkančiosios organizacijos tokį veiksmų ribojimą, kad, sudarius viešojo pirkimo sutartį, draudžiama imtis veiksmų, kurie pagal VPĮ atliekami prieš sutarties sudarymą (pvz., persvarstyti kito tiekėjo pasiūlymą ir su juo sudaryti naują sutartį). Jei VPĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata būtų aiškinama taip, kad net ir tuo atveju, kai teismas pripažįsta, jog perkančioji organizacija vieną iš konkurso dalyvių nepagrįstai pripažino laimėtoju ir neteisėtai su juo sudarė viešojo pirkimo sutartį, o ginčo šalių negalima grąžinti į prieš pažeidimą buvusią padėtį (neva, pasibaigus konkurso procedūroms, nėra kur šalių grąžinti), tiekėjų pažeistų teisių gynyba netektų efektyvumo. Toks VPĮ normos aiškinimas ir taikymas teismui tik leistų konstatuoti neteisėtumą bei sudarytų prielaidas kitame procese reikalauti žalos atlyginimo, bet realiai neapgintų pažeistų tiekėjo interesų ir leistų perkančiajai organizacijai pasinaudoti savo neteisėtais veiksmais. Tai būtų nesuderinama su veiksmingumo principu, tiesiogiai išplaukiančiu iš VPĮ V skyriaus normų turinio ir tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta  civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Versmės“ leidykla v. Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija prie Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, bylos Nr. 3K-3-35/2009).

Konstatavus, kad perkančioji organizacija netinkamai atliko jai pagal VPĮ tenkančią pareigą (pvz., nustatyti ir patikrinti neįprastai mažą pasiūlymų kainą), šios pareigos vykdytinumas pagal VPĮ nepradingsta, t. y. pažeidusi VPĮ įtvirtintą tvarką, perkančioji organizacija vis tiek turi atlikti veiksmus, kurie šią tvarką atitiktų (pažymėtina, kad VPĮ perkančiajai organizacijai priskirtų funkcijų (pvz., preliminariosios (ar laimėtojų) eilės patvirtinimo) negali atlikti teismai). Taip perkančiajai organizacijai suteikiama pasirinkimo galimybė, kurią numato VPĮ: antai, kai į prieš pažeidimą buvusią padėtį grąžinamos ne visos ginčo šalys (pvz., kai perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumas kyla dėl to, kad laimėtoju pripažinto tiekėjo pasiūlymas turėjo būti atmestas), antros ar žemesnės vietos tiekėjo pasiūlymas perkančiajai organizacijai vis dėlto gali būti objektyviai nepriimtinas; perkančiajai organizacijai gali nebelikti poreikio įsigyti pirkimo objektą (pvz., suorganizuoti tam tikrą renginį);  kitų tiekėjų pasiūlymuose gali būti daug didesnės kainos negu netinkamai laimėtoju pripažinto tiekėjo pasiūlymas, todėl perkančiajai organizacijai turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti VPĮ tvarka vykdyti konkurso procedūras gavus per dideles kainas (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas perkančiosios organizacijos  neteisėtais veiksmais pripažino tiekėjų pasiūlymų (plačiąja prasme) vertinimą ir kaip šio pažeidimo padarinį – viešojo pirkimo sutarties sudarymą. Todėl Lietuvos apeliacinis teismas, konstatavęs, kad pasiūlymų vertinimo procedūra, pažeidus konkurso etapų eiliškumo tvarką, buvo netinkama, turėjo ieškovę, atsakovę ir trečiąjį asmenį grąžinti į pirminę - prieš pažeidimo padarymą buvusią - padėtį, įpareigojant perkančiąją organizaciją tinkamai įvertinti tiekėjų kvalifikaciją ir pasiūlymus (siaurąja prasme). Negrąžinti šalių į pirminę padėtį, bet pripažinti visą konkursą negaliojančiu galima tik tada, kai perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai atlikti nustatant pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „15 minučių“ v. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-126/2010).

Trečiasis asmuo atsiliepime į kasacinį skundą taip pat kelia grąžinimo į pirminę padėtį apimties klausimą. Jo teigimu, grąžinimas į pirminę padėtį netaikytinas visiems konkurso dalyviams, o tik nagrinėjamos bylos dalyviams. Su tokia pozicija galima sutikti tik iš dalies.

Visų pirma šalių grąžinimo į pirminę padėtį apimtis priklauso nuo to, ar yra pagrindas grąžinti konkretų dalyvį į pirminę padėtį. Jei teismas konstatuoja, kad tam tikro tiekėjo pasiūlymas neteisėtai buvo neatmestas kaip neatitinkantis pirkimo sąlygų, perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumas, t. y. pasiūlymų vertinimo netinkamumas, nesudaro pagrindo ir tokį dalyvį grąžinti į pirminę, prieš pažeidimą buvusią padėtį, nes dėl tokio tiekėjo perkančioji organizacija negali priimti jokio kito sprendimo kaip tik pasiūlymą atmesti. Priešingai, jei konstatuojama, kad perkančioji organizacija neteisėtai pasiūlymą atmetė, tokį pasiūlymą pateikęs asmuo kartu su perkančiąja organizacija grąžinamas į pirminę, prieš pažeidimą buvusią padėtį.

Šalių grąžinimo į pirminę padėtį apimtis priklauso ir nuo to, kokio pobūdžio procedūroje konstatuotas perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumas. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gegužės 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje VšĮ „Kretingos maistas“ v. Akmenės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-216/2010, nurodė, kad neįprastai mažos pasiūlytos kainos identifikavimas yra bendra kategorija, priklausanti nuo objektyvių kriterijų ir taikytina visiems konkurse dalyvaujantiems tiekėjams vienodai, o neįprastai mažos kainos pagrindimas ir jo vertinimas – individuali kategorija. Jei neteisėtais pripažinti veiksmai bus bendrojo pobūdžio – į pirminę padėtį neišvengiamai turėtų būti grąžinami visi konkurso dalyviai, nepriklausomai nuo to, dalyvavo jie teismo procese ar ne. Kita vertus, teismui nustačius perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, paprastai negaliojančiais pripažįstami tokie jos sprendimai, kurie tiesiogiai apima ne vieno dalyvio teises (pvz., sprendimas sudaryti preliminarią eilę). Dėl to nors preliminarioje eilėje įrašyti tiekėjai tiesiogiai nedalyvauja teismo procese, jie yra „pasyvieji proceso dalyviai“, nes perkančiosios organizacijos iš naujo vykdomos procedūros gali pakeisti jų padėtį (pvz., jų kaina galbūt pateks į neįprastai mažos kainos apimtį ar pasikeis jų vieta preliminarioje ar laimėtojų eilėje). Jei ieškovo pasiūlymas, pakartotinai jį įvertinus, bus pripažintas tinkamu, neišvengiamai keisis preliminari tiekėjų eilė, nepriklausomai nuo šalių grąžinimo į pirminę padėtį apimties.

Atsižvelgdama į tai, kolegija sprendžia, kad, ginčo šalis grąžinus į prieš pažeidimą buvusią padėtį, perkančioji organizacija dėl visų tiekėjų privalo pakartoti bendrojo pobūdžio veiksmus. Primintina, kad neįprastai mažos kainos nustatymas priklauso nuo tiekėjų kvalifikacijos ir pasiūlymų (siaurąja prasme) vertinimo procedūrų vykdymo tinkamumo ir rezultato. Be to, dėl kitų dalyvių nutartyje nustatyta tvarka turi būti pakartotinai atliktos tos procedūros (turinio prasme), kurios bus vykdomos dėl ieškovo (kvalifikacijos atlikti tam tikrus darbus tikrinimas ir laidavimo rašto formos atitikties tikrinimas). Ir priešingai – procedūrų vykdymo rezultatai neturėtų keistis dėl naujų pagrindų. Jei tiekėjo pasiūlymas buvo atmestas ar pripažintas tinkamu kitais, nei byloje nagrinėtais pagrindais, perkančioji organizacija negali pakeisti savo sprendimo dėl atitinkamo tiekėjo.

Dėl to perkančioji organizacija, prieš pakartotinai atlikdama viešojo pirkimo procedūras, privalo iš naujo įvertinti, kokiais pagrindais buvo atmesti (arba pripažinti tinkamais) visų dalyvių pasiūlymai, nes viešojo pirkimo konkurse negalimi du skirtingi perkančiosios organizacijos sprendimai dėl atskirų dalyvių tuo pačiu pagrindu. Tai pažeistų tiekėjų lygiateisiškumo principą. Įvertinusi teismo procese nustatytą jos veiksmų neteisėtumo pobūdį ir apimtį, perkančioji organizacija turi nuspręsti, ar iš naujo vertinti atitinkamo tiekėjo (neįskaitant ieškovo) pasiūlymą, ar ne bei ar keisti šio vertinimo rezultatus.

Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija privalo ne tik iš naujo dėl ieškovo ir galbūt kitų tiekėjų (priklausomai nuo pasiūlymų atmetimo ar pripažinimo tinkamais pagrindų) tinkamai – užtikrinant VPĮ įtvirtintų principų laikymąsi – atlikti kvalifikacijos vertinimą ir laidavimo formos atitikties konkurso sąlygoms patikrinimą, bet ir iš naujo nustatyti neįprastai mažos pasiūlymo kainos apimtį ir į ją patenkančių tiekėjų tinkamai paprašyti jos pagrindimo bei išrinkti galutinį laimėtoją. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad, nustačius perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, ginčo šalys, dėl kurių perkančioji organizacija netinkamai vykdė jai priklausančias funkcijas, grąžinamos į prieš pažeidimą buvusią padėtį, tačiau perkančioji organizacija privalo atkurti konkurso procedūrų vykdymo teisėtumą teismo sprendime nagrinėtais pagrindais dėl visų dalyvių, įskaitant pareigą iš naujo atlikti bendrojo pobūdžio veiksmus. Tokiai pozicijai įtakos neturi tai, kad perkančioji organizacija dėl iš naujo vykdytinų procedūrų galbūt priims kai kuriuos tapačius sprendimus (pvz., jei nesikeis neįprastai mažos kainos apimtis).

 

 

Dėl kvalifikacijos, laidavimo rašto atitikties konkurso sąlygoms, neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrįstumo vertinimo procedūrų

 

Minėta, kad perkančioji organizacija privalės iš naujo atlikti ieškovo kvalifikacijos vertinimą ir laidavimo formos atitikties konkurso sąlygoms patikrinimą, iš naujo nustatyti neįprastai mažos pasiūlymo kainos apimtį ir į ją patenkančių tiekėjų tinkamai paprašyti jos pagrindimo bei išrinkti galutinį laimėtoją. Apeliacinės instancijos teismas, bylos šalims ginčijantis ne vienu, o keliais ieškinio pagrindais, iš esmės pasisakė tik dėl tiekėjų kvalifikacijos ir pasiūlymų (siaurąja prasme) tikrinimo eigos tinkamumo ir, nustatęs viešųjų pirkimų principų pažeidimą, pripažino, kad tai pakankamas pagrindas ieškiniui tenkinti, dėl kitų  ieškinio pagrindų (pateiktos neįprastai mažos kainos pagrįstumo, pakankamos šio tiekėjo kvalifikacijos atlikti tam tikrus darbus bei pateikto laidavimo rašto teisėtumo) nepasisakė. Kolegija dėl CPK 347 straipsnio 2 dalies reikalavimų taip pat nepasisako dėl šių ieškinio pagrindų iš esmės, tačiau atkreipia dėmesį į kai kuriuos reikšmingus viešųjų pirkimų procedūrų aspektus, aktualius ir nagrinėjamu atveju.

Byloje nustatyta, kad perkančioji organizacija ieškovo kvalifikaciją pripažino nepakankama, nes jis neturi teisės atlikti darbų tam tikros kategorijos ypatinguose statiniuose – susisiekimo komunikacijose (gatvėse). Tokią teisę patvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduotas atestatas. Visų pirma pažymėtina, kad perkančioji organizacija privalo laikytis tiekėjų lygiateisiškumo principo ir visiems tiekėjams taikyti tuos pačius vertinimo kriterijus, o jei kai kurie jų tam tikriems darbams ketina pasitelkti subrangovus, pagal tuos pačius kriterijus turi įsitikinti subrangovų kvalifikacija.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad prieš tai nurodytas kvalifikacijos reikalavimas pripažintinas pagrįstu tik tuo atveju, jei dangų atstatymo darbai būtų vykdomi gatvėse, kurios Lietuvos Respublikos teisės aktų tvarka pripažintos ypatingaisiais statiniais. Kokios gatvės priskirtinos ypatingiesiems statiniams, nustato Statybos techninis reglamentas STR 1.01.06:2002 „Ypatingieji statiniai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184. Atitinkamai darbų atlikimui gatvėse ar keliuose, kurie nelaikytini ypatingaisiais statiniais, nereikia rangovo specifinės kvalifikacijos, kurią liudytų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduotas atestatas. Perkančioji organizacija, iš naujo vertindama dalyvių kvalifikaciją, sprendime dėl atitikties konkurso sąlygoms (tiekėjų kvalifikacijos reikalavimams) privalo aiškiai nurodyti, ar numatomi darbai bus vykdomi gatvėse, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažintinomis ypatingaisiais statiniais.

Vertinant pateikto pasiūlymo laidavimo rašto atitiktį formos reikalavimams, nustatytiems pirkimo dokumentų II skyriaus 4 skirsnyje, būtina atsižvelgti į tai, kad nežymūs nukrypimai nuo reikalaujamos pateiktinų dokumentų formos neturėtų būti pasiūlymo (plačiąja prasme) atmetimo pagrindas. Priešingu atveju būtų paneigti pirkimo dokumentų sąlygų tikslas ir viešojo pirkimo procedūrų esmė, dėl to pasiūlymo atmetimas šiuo pagrindu būtų formalus ir neproporcingas. Taigi kiekvienu atveju reikėtų vertinti, ar tam tikra laidavimo rašto neatitiktis pirkimo dokumentuose nustatytai jų formai daro įtaką laidavimo rašto galiojimui, ar dėl to susilpninama perkančiosios organizacijos apsauga.

Neįprastai mažos pasiūlymo kainos instituto aiškinimo ir taikymo taisyklės yra suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje VšĮ „Kretingos maistas“ v. Akmenės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-216/2010. Šioje nutartyje konstatuota, kad remiantis VPĮ 40 straipsniu išskirtini du pagrindiniai neįprastai mažos kainos instituto taikymo etapai, sudarantys dvi neatskiriamas perkančiosios organizacijos pareigas: neįprastai mažų kainų (įtartinų pasiūlymų) nustatymas ir tokių kainų pagrindimo įvertinimas. Dėl antrojo etapo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal neįprastai mažos kainos instituto teisinį reglamentavimą perkančioji organizacija visada privalo pareikalauti dalyvio, pasiūliusio neįprastai mažą kainą, pagrįsti šį pasiūlymą. Kai atsiranda perkančiosios organizacijos pareiga tikrinti neįprastai mažos kainos pasiūlymus, tiekėjams turi būti užtikrinta, kad jie nebus pašalinti iš konkurso, vykdomo konkurencijos skatinimo sąlygomis, be galimybės paaiškinti jų pasiūlymo rimtumą (žr. taip pat Teisingumo Teismo 1989 m. birželio 22 d. Sprendimą Fratelli Costanzo / Comune di Milano, 103/88, Rink. 1989, p. 1839).

Neįprastai mažos kainos instituto nuostatomis įtvirtinta privaloma tokio pasiūlymo vertinimo procedūra pagrįsta rungtyniškumo principu, reiškiančiu perkančiosios organizacijos pareigą, susipažinus su visais pasiūlymais ir prieš nusprendžiant sudaryti viešojo pirkimo sutartį, iš pradžių raštu paprašyti patikslinimų dėl pasiūlymo, įtariamo esant neįprastų elementų, kurių pagrindu perkančiajai organizacijai konkrečiai ir kilo abejonių, bei pareigą vėliau įvertinti šį tiekėjo pasiūlymą pagal jo pateiktus paaiškinimus. Neįprastai mažos kainos pagrindimo procedūros rungtyniškumas suponuoja ne tik tiekėjo, bet ir perkančiosios organizacijos aktyvumą. Pagal VPĮ ir viešojo pirkimo principus perkančiajai organizacijai nedraudžiama kreiptis kelis kartus į tiekėją, kad jis pateiktų papildomus duomenis, patvirtinančius jo siūlomos kainos pagrįstumą. Konstatuotina, kad perkančiosios organizacijos formalūs veiksmai, kuriais ji iš tikrųjų nesiekia patikrinti tiekėjo, pasiūliusio neįprastai mažą kainą, pasiūlymo rimtumo arba apskritai nesudaro jam sąlygų paaiškinimams, pagrindžiantiems tokį pasiūlymą, pateikti, pripažintini per se neteisėtais ir pažeidžiančiais viešųjų pirkimų teisiniame reglamentavime įtvirtintas jos pareigas bei viešojo pirkimo principus (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis Nr. 3K-3-216/2010). Atsižvelgiant į tai, perkančiosios organizacijos ir tiekėjo rugtyniškas bendradarbiavimas reiškia ne tik formalų šalių susirašinėjimą (pirminį ar pakartotinį), bet ir tokio bendradarbiavimo tinkamumą, tiesiogiai nukreiptą į kainos realumą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje, priimtoje civilinėje byloje VšĮ „Kretingos maistas“ v. Akmenės rajono savivaldybės administracija, konstatavo, kad perkančiajai organizacijai yra suteikta teisė nuspręsti, kokie, jos manymu, pasiūlymo aspektai, sudėtinės kainos dalys ir skaičiavimai turi būti pagrįsti. Vis dėlto VPĮ 40 straipsnio 2 dalyje (Direktyvos 2004/18/EB 55 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa) įtvirtintas kriterijų sąrašas, nors ir nebaigtinis, nėra tik pavyzdinis. Taigi šio sąrašo pobūdis nereiškia visiškos perkančiųjų organizacijų laisvės nuspręsti, į kokius pasiūlymo sudedamuosius elementus reikia atsižvelgti, prieš joms atmetant neįprastai mažos kainos pasiūlymus (žr. taip pat Teisingumo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. Sprendimą Komisija prieš Belgiją, C-292/07, nepaskelbtas Rinkinyje). Bet kokiu atveju perkančiajai organizacijai svarstant neįprastai mažos kainos klausimą, prašomi pagrindimai turi būti nukreipti į kainos pagrįstumą, bet ne į kvalifikacijos tinkamumo įrodymą.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirkimo sąlygose neįtvirtinus aiškių tam tikrų darbų atlikimo apimčių ir trukmės, nėra objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad vieno ar kito tiekėjo siūloma tam tikrų darbų kaina yra nepagrįsta, juolab kad bet kokiu atveju jam būtų privalomas pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustatytų pareigų vykdymas.

Pažymėtina, kad šiuo metu galioja Pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos pagrindimo rekomendacijos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1S-122. Šios rekomendacijos patvirtintos praėjus daugiau kaip pusei metų nuo nagrinėjamo pirkimo paskelbimo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jos yra ne privalomojo pobūdžio, esant būtinybei spręsti dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo, į jas gali būti atsižvelgta.

 

 

Dėl procedūrų atlikimo iš naujo

 

Pažymėtina, kad teismo nutartis yra vientisas procesinis dokumentas, todėl, vykdant ją privalu įvykdyti ne tik rezoliucinėje jos dalyje nurodytą sprendimą, bet ir laikytis motyvuojamojoje dalyje išdėstytų išaiškinimų. Kadangi byloje buvo pareikštas reikalavimas tik dėl vieno viešųjų pirkimų procedūros sprendimo pripažinimo negaliojančiu, dėl kitų sprendimų galiojimo kolegija nesprendžia. Atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, perkančioji organizacija privalo iš naujo atlikti pasiūlymų vertinimą ir priimti dėl jų atitinkamus sprendimus. Kadangi negali būti dviejų sprendimų, priimtų dėl to paties klausimo, tai, prieš priimant naujus viešųjų pirkimų procedūros sprendimus, kils būtinybė perkančiajai organizacijai spręsti ankstesnių sprendimų, priimtų po netinkamai atliktų procedūrų, galiojimo klausimą.

 

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

Šia nutartimi tenkinamas abiejų kasatorių pareikštas reikalavimas panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. sprendimo dalį, kuria supaprastintas atviras konkursas „Vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros renovavimas ir plėtra Neringoje“ pripažintas negaliojančiu. Atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio nuostatas, į tai, kad abiejų kasatorių reikalavimai tenkinami tik iš dalies, tenkinama dalis apima tą patį reikalavimą, tai paskirstant bylinėjimosi išlaidas byloje dalyvaujantiems asmenims tektų priešpriešinės prievolės sumokėti tapataus dydžio pinigų sumas. Dėl to kolegija sprendžia, kad šios bylos dalyvių bylinėjimosi išlaidos neperskirstytinos, išskyrus išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios padalijamos bylos dalyviams lygiomis dalimis.

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 88, 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. sprendimą pakeisti: šio teismo sprendimo dalį, kuria UAB „Neringos vanduo“, į. k. 152767676, paskelbtas supaprastintas atviras konkursas „Vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros renovavimas ir plėtra Neringoje“ (pirkimo Nr. 2002451490) pripažintas negaliojančiu,  panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti UAB „Neringos vanduo“ 2009 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą supaprastintam atviram konkursui „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Neringoje“. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Pireka“, į. k. 123228761, UAB „Neringos vanduo“, į. k. 152767676 ir UAB „Edrija“ valstybės naudai po 39,33 Lt (trisdešimt devynis litus, 33 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

            Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                Zigmas Levickis

 

 

                                                                                                                        Birutė Janavičiūtė

 

 

Vincas Verseckas