Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-544-2014].docx
Bylos nr.: 3K-3-544/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Plungės rajono savivaldybės administracija 188714469 atsakovas
UAB „Pontem“ 221412030 Ieškovas
VšĮ „Kretingos maistas“ 164687871 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.23. Bylos dėl viešo konkurso
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.5. Prievolių teisė
2.5.11. Pirkimas-pardavimas:
2.5.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
2.5.35. Viešas konkursas
3. CIVILINIS PROCESAS
3.1. Bendrosios nuostatos
3.1.18. Laikinosios apsaugos priemonės:
3.1.18.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.4. Įrodymai ir įrodinėjimas:
3.2.4.11. Įrodymų vertinimas
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3.3.1. Apeliacinis procesas:
3.3.1.18. Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
3.3.1.21. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. 3K-3-544/2014

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00741-2013-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4; 69 (S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Pontemkasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 2 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pontem“ ieškinį atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų viešajame pirkime panaikinimo; trečiasis asmuo viešoji įstaiga „Kretingos maistas“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovė UAB „Pontem“ prašė teismo panaikinti atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos 2013 m. spalio 21 d. sprendimus atmesti ieškovės pasiūlymą ir paskelbti laimėtoju VšĮ „Kretingos maistas.

Atsakovė 2013 m. rugpjūčio 7 d. paskelbė viešą pirkimą supaprastintų skelbiamų derybų būduPlungės rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokinių nemokamo maitinimo paslaugos pirkimas“, pirkimo Nr. 140960, kuriam pasiūlymus pateikė UAB „Pontem“ ir VšĮ „Kretingos maistas.

2013 m. spalio 9 d. įvyko perkančiosios organizacijos ir ieškovės derybos dėl pasiūlymo kainos sumažinimo. Ieškovė derybų metu pirminę pasiūlymo kainą 4,37 Lt su PVM sumažino iki 4,18 Lt su PVM. Atsakovė spalio 15 d. pakvietė šį tiekėją pateikti galutinį pasiūlymą. Ieškovė spalio 18 d. pateikė galutinį savo kainos pasiūlymą. Atsakovė spalio 18 d. 10 val. įvykdė vokų su galutiniais pasiūlymais atplėšimo procedūrą, kurios metu paskelbė, kad ieškovės galutinė pasiūlymo kaina yra 4,10 Lt su PVM, o VšĮ „Kretingos maistas“ galutinė pasiūlymo kaina – 4,16 Lt su PVM. Atsakovė spalio 21 d. pranešimu informavo ieškovę, kad jos pasiūlymas derybose yra atmestas vadovaujantis pirkimo sąlygų 69.7 punktu, nes pateikto galutinio pasiūlymo kaina skiriasi nuo kainos, užfiksuotos derybų protokole. Atsakovė šiame pranešime taip pat nurodė, kad derybų laimėtoja yra paskelbta VšĮ „Kretingos maistas“. Ieškovė 2013 m. spalio 25 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kurią atsakovė 2013 m. lapkričio 4 d. raštu atmetė.

Ieškovė pareiškė, kad perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti pasiūlymą yra formalus, prieštaraujantis Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų viešųjų pirkimų tikslui racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas, nes atmetus mažiausios kainos pasiūlymą sutartis sudaroma su didesnę kainą pasiūliusiu tiekėju, o racionalaus lėšų naudojimo tikslui prieštarauja derybų sąlygų reikalavimai, draudžiantys vokuose su galutiniais pasiūlymais keisti derybų protokole nurodytą kainą.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. sausio 2 d. sprendimu ieškovės UAB „Pontem“ ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad konkursas vykdytas pagal Plungės rajono savivaldybės administracijos 2013 m. gegužės 30 d. patvirtintas supaprastintas skelbiamų derybų sąlygas. Ieškovės pasiūlyta perkamos paslaugos kaina, užfiksuota derybose, buvo 4,18 Lt, o po derybų galutinė kaina voke 4,10 Lt. Atsakovės pirkimo sąlygų 69.7 ir 79 punktuose paskelbta, kad tiekėjo pasiūlymas bus atmetamas, jeigu pateikto galutinio pasiūlymo kaina skirsis nuo kainos, užfiksuotos derybų protokole.

Jei pirkimo dokumentuose yra neaiškumų ar tiekėjui, norinčiam pateikti tinkamą pasiūlymą, trūksta tam tikros informacijos, jis turi teisę kreiptis į perkančiąją organizaciją su prašymu paaiškinti pirkimo dokumentus ar suteikti jam trūkstamą informaciją. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė šia savo teise pasinaudojo, ji pateikė pasiūlymą nesilaikydama pirkimo sąlygų ir nesikreipusi dėl jų išaiškinimo. Lygiateisiškumo ir skaidrumo principai lemia tai, kad pradėjus viešojo pirkimo procedūras negalima keisti ar kitaip modifikuoti sąlygų, t. y. perkančioji organizacija privalo laikytis tų viešojo pirkimo sąlygų, kurios buvo nustatytos ir konkurso dalyviams nurodytos pirkimo proceso pradžioje.

Pagal VPĮ 57 straipsnio 2 dalies 1 punktą, perkančioji organizacija, atlikdama pirkimą neskelbiamų derybų būdu, kai kviečia jose dalyvauti daugiau kaip vieną kandidatą, patikrina, ar kandidatų kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus, derasi su jais siekdama geriausio rezultato ir pagal derybų rezultatus bei pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus nustato geriausią pasiūlymą. Tai, teismo aiškinimu, leidžia padaryti išvadą, kad tiekėjai ir perkančioji organizacija, vykdydama pirkimą derybų būdu, gali derėtis dėl pirkimo sutarties sąlygų pakeitimo, tačiau viešai paskelbtos pirkimo sąlygos negali būti pakeistos, todėl ieškovės pasiūlymas turėjo būti vertinamas pagal pirkimo sąlygose nustatytus vertinimo kriterijus. Byloje nebuvo iškeltas ginčas dėl pirkimo sąlygų ir byloje ieškovė neįrodė, kad pirkimo sąlyga, nustatyta 79 punkte, prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, o teismas neturi pagrindo savo iniciatyva panaikinti šį atsakovės paskelbtą supaprastintų skelbiamų derybų sąlygų punktą. Pirkimo sąlygose viešai paskelbta visiems tiekėjams, kad derybose užprotokoluota pirkimo kaina negalės bus pakeista ir tokia turės būti pasiūlyta užklijuotame voke. Protokole, kurį pasirašė ieškovės atstovai, papildomai dar išaiškinta, kad galutiniame pasiūlyme negalima keisti derybų rezultato, užfiksuoto derybų protokole. Ieškovės teisių nepažeidė įstatyme ir atsakovės pirkimo sąlygose nustatyta pareiga pateikti po derybų voką, kuriame negali būti keičiama derybose nustatyta kaina. Siekiant laimėti konkursą, žemiausia ieškovės siūloma kaina turėjo būti pateikta laikantis atsakovės parengtų pirkimo dokumentų.

 

Apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. kovo 13 d. nutartimi netenkino ieškovės UAB Pontem“ apeliacinio skundo ir paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 2 d. sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal VPĮ 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 58 straipsnį supaprastintų pirkimų derybų būdu tiekėjai kviečiami pateikti pasiūlymus, o juos pateikus perkančioji organizacija derasi su kiekvienu iš kandidatų ir siekia geriausio rezultato. VPĮ 57 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad geriausias pasiūlymas nustatomas vadovaujantis pirkimo dokumentuose nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijais, pagal derybų rezultatus, užfiksuotus pasiūlymuose ir derybų protokoluose. Atsakovė pasiūlymus pasirinko vertinti pagal mažiausios kainos kriterijų (derybų sąlygų 71 punktas). Ji vykdė derybas parengtų ir patvirtintų sąlygų pagrindu, nustačiusi, kad bus deramasi tik dėl kainų sumažinimo (derybų sąlygų 77 punktas), o po derybų tiekėjai turės pateikti galutinius kainos pasiūlymus, užfiksuotus derybų metu ir negalės keisti derybų rezultato, užfiksuoto derybų protokole (derybų sąlygų 79 ir 80 punktai). Tai neprieštarauja VPĮ 57 straipsnio 1 dalies 4 punktui ir VPĮ 18 straipsnio 3 daliai, kuriuose nustatyta, kad sudarant pirkimo sutartį joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, derybų protokole ar po derybų pateiktame galutiniame pasiūlyme užfiksuota galutinė derybų kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Atsakovė pirkimo dokumentuose nenustatė sąlygos dėl galutinio pasiūlymo suformavimo ir pateikimo po derybų. Pagal atsakovės pirkimo taisyklių 105.3 punktą, galimybė pateikti galutinius kainos pasiūlymus užklijuotuose vokuose nustatyta tik tais atvejais, kai perkančioji organizacija pasiūlymus vertinti pasirenka pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. Tačiau atsakovė pirkimo sąlygose pasirinko mažiausios kainos vertinimo kriterijų. Derybų sąlygą, draudžiančią keisti derybų protokole užfiksuotą kainą, atsakovė pakartojo tiek 2013 m. spalio 9 d. derybų protokole, tiek 2013 m. spalio 15 d. rašytiniame prašyme tiekėjams dėl galutinės kainos pateikimo. Ieškovė, 2013 m. spalio 18 d. pateikusi galutinį pasiūlymą, pakeitė derybų rezultatą, nors tai draudžiama pagal derybų sąlygų 79 punktą.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovė UAB Pontem“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 2 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 13 d. nutartį bei priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti. Kasatorė savo prašymą grindžia šiais esminiais argumentais:

Lietuvos apeliacinis teismas padarė esminę VPĮ 18 straipsnio 3 dalies ir 58 straipsnio 1 dalies 5 punkto aiškinimo ir taikymo klaidą, nurodęs, kad VPĮ leidžiama perkančiajai organizacijai nustatyti draudimą tiekėjui galutiniame derybų pasiūlyme nurodyti mažesnę kainą, negu tiekėjas nurodė ankstesnio derybų etapo (žodinių derybų) metu. Jeigu teismas būtų tinkamai taikęs VPĮ, būtų padaręs išvada, kad UAB „Pontem“ galėjo galutiniame pasiūlyme nurodyti dar mažesnę kainą, dėl to būtų buvęs teisinis pagrindas ir būtinybė panaikinti neteisėtus perkančiosios organizacijos veiksmus. Kasatorės teigimu, tiekėjui turi būti išsaugota teisė teikiant galutinį derybų pasiūlymą užklijuotame voke pasiūlyti mažesnę kainą. Tokia teisė atitiktų derybų proceso skaidrumo principą, reiškiantį, kad, pirma, tiekėjai galutinę pasiūlymo kainą (kuri gali būti mažesnė negu ankstesniuose derybų etapuose siūlyta kaina) teikia užklijuotame voke ir, antra, perkančioji organizacija tiekėjų galutines pasiūlymo kainas sužino ne anksčiau, kaip tik vienu metu atplėšusi visų tiekėjų galutinių pasiūlymų vokus. Kasatos teigimu, galimybė teikti dar vieną galutinį pasiūlymą raštu užklijuotame voke (jau pasibaigus žodinėms deryboms, kurioms baigiantis tiekėjas gali pateikti naują pasiūlymą), kai perkančioji organizacija visų tiekėjų galutines kainas sužinotų tuo pačiu metu atplėšdama vokus, pašalintų įtarimus (galimybes) dėl žodinių derybų metu užfiksuotos informacijos nutekinimo kitiems tiekėjams. Galutinio pasiūlymo kaina galėtų būti mažesnė negu ankstesnių derybų metu užfiksuoti rezultatai. Toks būdas ne tik atitiktų derybų, kaip vieno iš viešųjų pirkimų būdų, esmę, bet ir užtikrintų racionalų lėšų panaudojimą, t. y. padėtų pasiekti viešųjų pirkimų tikslą (VPĮ 3 straipsnio 2 dalis). Paskutinis derybų etapas yra kainos pateikimas galutiniame pasiūlyme užklijuotame voke, kuriame nurodomos galutinės tiekėjų kainos (VPĮ 58 straipsnio 1 dalies 5 punktas, Plungės rajono savivaldybės administracijos Supaprastintų pirkimų taisyklių (toliau – Supaprastintų pirkimų taisyklės) 105.3 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad viešajame pirkime pasiūlymai buvo vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų, derybų esmė ir tikslas yra kiek įmanoma mažesnė kaina, taip užtikrinant racionalumo tikslo įgyvendinimą (VPĮ 3 straipsnio 2 dalis). Jokiomis perkančiosios organizacijos taisyklėmis, priimtais sprendimais ir duodamais nurodymais tiekėjams negalima paneigti imperatyviųjų VPĮ normų, t. y. derybų esmės ir tiekėjų teisės galutiniame užklijuotame voke pasiūlyti mažesnę kainą. Taip galės būti užtikrinta konkurencija ir perkančioji organizacija įsigis jai reikiamų prekių už racionalią kainą. Perkančioji organizacija neturi teisės apriboti tiekėjų galimybės mažinti kainas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismai gali perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumą vertinti ir dėl to priimti sprendimą tik racionalaus lėšų panaudojimo tikslo pagrindu, nes galimos tokios situacijos, kai perkančioji organizacija viešojo pirkimo procedūras atlieka vadovaudamasi VPĮ reikalavimais, inter alia užtikrindama viešųjų pirkimų principų laikymąsi, tačiau viešojo pirkimo sutartį sudaro (ketina sudaryti) neracionaliai panaudodama pirkimui skirtas lėšas, t. y. iš dalies nepasiekia viešųjų pirkimų tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Specialus autotransportas“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-249/2011; 2012 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autokausta“ v. VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras, bylos Nr. 3K-3-132/2012). Perkančioji organizacija, be pakankamo teisinio pagrindo atsisakiusi pripažinti tinkamu ieškovės mažesnės kainos pasiūlymą, pažeidė racionalaus lėšų naudojimo tikslą (VPĮ 3 straipsnio 2 dalis), taip pat apribojo tiekėjų sąlygas konkuruoti.

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė Plungės rajono savivaldybės administracija prašo atmesti kasacinį skundą. Atsiliepime išdėstyti šie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad skaidrumo principas reiškia perkančiosios organizacijos pareigą užtikrinti konkurso sąlygų aiškų ir suprantamą išdėstymą, jų paskelbimą ir taikymą; konkurso sąlygų keitimą įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka; vienodą požiūrį į konkurso dalyvius. Kitaip tariant, perkančioji organizacija turi nustatyti aiškius pasiūlymų vertinimo kriterijus ir juos vienodai taikyti visiems pasiūlymus pateikusiems subjektams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Akordas 1“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-158/2012). Byloje nėra ginčo dėl to, kad pirkimo sąlygose buvo nustatyta, jog galutiniame kainų pasiūlyme negalima keisti derybų galutinio rezultato, užfiksuoto derybų protokole, ši sąlyga buvo žinoma, aiški ir suprantama ieškovei ir kitiems tiekėjams. Konkurso laimėtojas trečiasis asmuo mažesnę kainą pasiūlė derybų metu, toks kainos sumažinimas ir tiekėjo paskelbimas konkurso laimėtoju nereiškia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumo. Ieškovė neįrodė teiginio dėl galimo informacijos apie jos pasiūlytą kainą nutekinimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad siekdama racionalaus lėšų panaudojimo tikslo perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Akordas 1“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-158/2012). Negali būti suabsoliutintas mažiausios kainos kriterijus, nes tam, kad perkančioji organizacija vertintų tiekėjų pasiūlymus pagal pasiūlymo kainas, visų pirma, tiekėjai turi atitikti konkurso sąlygose nurodytus kvalifikacinius reikalavimus, o, antra, pasiūlymas turi būti pateiktas laikantis konkurso sąlygose nustatytos tvarkos. Jeigu pasiūlymas pateiktas nesilaikant konkurso sąlygų, jo kaina negali būti vertinama, nes kitokiu atveju būtų pažeistas skaidrumo principas, reikalaujantis visiems tiekėjams taikyti vienodas sąlygas.

Atsakovė pirkimo sąlygose nustatė, kad derybų protokole užfiksuota pasiūlymo kaina negali būti keičiama, šios sąlygos nė vienas tiekėjas neginčijo ir neprašė ją paaiškinti. Pagal VPĮ 18 straipsnio 3 dalį, sudarant pirkimo sutartį joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, derybų protokole ar po derybų pateiktame galutiniame pasiūlyme užfiksuota galutinė derybų kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Įstatyme nenurodyta, kokiame dokumente pateikta tiekėjo kaina turi būti laikoma galutine pasiūlymo kaina. Ši diskrecijos teisė yra suteikta perkančiajai organizacijai, kuri turi teisę pirkimo sąlygose aiškiai nustatyti pasiūlymo ir galutinės kainos pateikimo taisykles. Perkančioji organizacija galėjo nustatyti ginčijamą draudimą, nes galutine pasiūlymo kaina gali būti laikoma ir derybų protokole užfiksuota kaina. Tuo atveju, jei ieškovė turėjo abejonių dėl pirkimo sąlygų neatitikties VPĮ nuostatoms ar perkančiosios organizacijos patvirtintoms Supaprastintų pirkimų taisyklėms, ji turėjo tinkamai ir laiku teikti paklausimus dėl sąlygų paaiškinimo ar pretenziją dėl sąlygų neatitikties teisės aktų reikalavimams, tokia teise ieškovė nepasinaudojo. Pagal kasacinio teismo praktiką, tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui jas vertinti (išskyrus atvejus, kai teismas ex officio sprendžia dėl tokio būtinumo), jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas jie sužinojo ar turėjo sužinoti Tokiuose ginčuose teismai gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar jos yra teisėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rasa“ v. VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė, bylos Nr. 3K-3-408/2012).

             

Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo VšĮ Kretingos maistas“ prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 13 d. nutartį. Atsiliepime išdėstyti šie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

Trečiasis asmuo nesutinka su ieškovės kasacinio skundo teiginiu, kad derybų metu galėjo būti atskleistas ieškovės pasiūlymas sumažinta kaina, šio fakto teismai nenustatė. Skaidrumo principą užtikrina perkančiosios organizacijos įsipareigojimas tretiesiems asmenims neatskleisti jokios iš tiekėjo gautos informacijos be šio sutikimo, taip pat neinformuoti tiekėjo apie susitarimus, pasiektus su kitais tiekėjais (VPĮ 6 straipsnio 1 dalis, 58 straipsnio 1 dalies 2 punktas, pirkimo sąlygų 76.2 punktas). Vienas iš skaidrumo viešuosiuose pirkimuose principo turinio elementų yra perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų teisės normų ir savo paskelbtų viešojo pirkimo dokumentų sąlygų laikymasis. Skaidrumo principo pažeidimą būtų lėmęs pirkimo sąlygų neatitinkančio ieškovės pasiūlymo pripažinimas laimėjusiu, nes perkančioji organizacija privalo laikytis tų viešojo pirkimo sąlygų, kurios buvo nustatytos ir konkurso dalyviams nurodytos pirkimo proceso pradžioje. Derybų metu tiekėjai buvo informuoti, kad jie turės pateikti derybose užfiksuotą galutinį kainos pasiūlymą užklijuotame voke, jiems taip pat buvo dar kartą primintas pirkimo sąlygų 67.9 punkte nustatytas draudimas keisti derybų galutinį rezultatą, užfiksuotą derybų protokole. Vėlesnis pasiūlymo pateikimas reikštų nesąžiningą pranašumą prieš sąlygų besilaikančius tiekėjus. Netinkamo pasiūlymo atmetimas turi būti vertinamas kaip perkančiosios organizacijos ne teisė, o pareiga, nustatyta VPĮ ir pirkimo sąlygose. Ieškovė pirkimo sąlygų laiku neginčijo, o terminą, per kurį galima jas ginčyti, praleido. Pirkimo sąlygos neprieštarauja Supaprastintų pirkimų taisyklėms, o jas detalizuoja. Perkančioji organizacija nustato atitinkančias VPĮ reikalavimus pirkimo sąlygas ir visi tiekėjai privalo šiomis sąlygomis vadovautis. Kasatorės nurodomas racionalaus lėšų panaudojimo aspektas viešuosiuose pirkimuose nėra absoliutus, nes perkančioji organizacija turi ne tik tikslą įsigyti prekių ar paslaugų kuo pigiau, bet ir privalo užtikrinti įsigyjamų paslaugų kokybę bei laikytis viešųjų pirkimų principų ir savo patvirtintų pirkimo sąlygų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra ne kartą pažymėta, kad sutaupymo kriterijus, įsigyjant pigiausią siūlomą objektą, nėra svarbesnis tikslas už būtinybę užtikrinti pirkimo skaidrumą ir tiekėjų lygiateisiškumą: racionalaus lėšų panaudojimo tikslas nedaro įtakos ir nepateisina viešųjų pirkimų principų pažeidimų, t. y. šis tikslas negali būti suabsoliutinamas, paneigiant imperatyviuosius viešųjų pirkimų principus, kitus VPĮ imperatyviuosius reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija, bylos Nr. 3K-3-323/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje IDT Biologika GmbH v. Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, bylos Nr. 3K-3-506/2009).

             

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Kasacinis teismas tikrina skundžiamus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; vykdydamas kasacijos funkciją, teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka nagrinėdamas bylas paprastai neperžengia kasacinio skundo ribų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), nebent dėl viešojo intereso apsaugos teismas gali išspręsti šalių ginčą aiškindamas ir taikydamas teisę ne tik dėl proceso dokumentuose nurodytų aplinkybių, bet ir dėl kitų argumentų, t. y. tokiu atveju turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

Šalys iš esmės nesutaria dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą pagal viešojo pirkimo sąlygas, kuriose reguliuojamas galutinio pasiūlymo pateikimas perkančiajai organizacijai po įvykusių jos ir dalyvio derybų. Ieškovės pasiūlymas buvo atmestas dėl to, kad ji galutiniame pasiūlyme, pateiktame užklijuotame voke, nurodė sumažintą pirkimo objekto (vaikų maitinimo paslaugos) kainą, palyginti su jos ir perkančiosios organizacijos derybų metu sutarta kaina.

Pirkimo sąlygų 76.5 punkte įtvirtinta, kad galutiniai kainų pasiūlymai yra derybų protokolo pagrindu užpildyta forma pagal Pirkimo sąlygų 5 priedą ir kartu su galutinės kainos pasiūlymu pateikiamas užpildytas Techninės specifikacijos 1 priedas; 79 punkte – galutiniai kainų pasiūlymai turės būti pateikti perkančiosios organizacijos nurodytu laiku; galutiniame kainų pasiūlyme negalima keisti derybų galutinio rezultato, užfiksuoto derybų protokole; 80 punkte nustatyta, kad tiekėjo galutinis kainos pasiūlymas, kuriame buvo nurodytos galutinės kainos, sutartos derybų metu, turi būti pateiktas užklijuotame voke pagal Pirkimo sąlygų 1 priede pateiktą formą; 69.7 punkte įtvirtinta, kad Viešojo pirkimo komisija atmeta pasiūlymą, jei pakviestas į derybas tiekėjas neatvyksta arba pateikto galutinio pasiūlymo kaina skirsis nuo kainos, užfiksuotos derybų protokole (toliau kartu šios viešojo pirkimo sąlygos vadinamos – ginčo pirkimo sąlygomis).

Ginčui spręsti taip pat aktualių perkančiosios organizacijos Supaprastintų pirkimų taisyklių (toliau – SP Taisyklės) 105.3 punkte nurodyta, kad su kiekvienu tiekėju deramasi dėl pasiūlymo sąlygų, siekiant geriausio rezultato; pabaigus derybas, dalyvių prašoma pateikti galutinius kainos bei techninių duomenų, kurie vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, pasiūlymus užklijuotuose vokuose.

Šioje byloje kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo aspektais iš byloje nustatytų duomenų sprendžia dėl: a) ginčo pirkimo sąlygų teisėtumo; b) dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą teisėtumo, atsižvelgiant į tiekėjos veiksmus peržiūros procedūroje.

Dėl ginčo pirkimo sąlygų teisėtumo

 

Kasatorė ginčo pirkimo sąlygas kvestionuoja įvairiais aspektais: dėl atitikties SP Taisyklėms, dėl prieštaravimo viešųjų pirkimų principams, pirkimo tikslui, derybų procedūrų esmei ir paskirčiai bei atitinkamoms VPĮ nuostatoms, kuriose reglamentuojamos skelbiamų derybų procedūros bei ribojimai sudarant viešojo pirkimo sutartį.

Kasacinis teismas pirmiausia nurodo, kad pagal VPĮ 85 straipsnio 2 dalį perkančiosios organizacijos supaprastintus pirkimus vykdo pagal pasitvirtintas taisykles, taip pat laikosi šio straipsnio 1 dalyje expressis verbis įtvirtintų VPĮ nuostatų. Taigi įstatymų leidėjo įtvirtinta paprastesnė supaprastintų viešųjų pirkimų vykdymo tvarka. Kita vertus, toks supaprastintų pirkimų pobūdis nereiškia, kad šioms procedūroms neaktualios tam tikros bendrosios ir imperatyviosios VPĮ nuostatos, a fortiori viešųjų pirkimų principai ir pirkimo tikslas racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas (šių nuostatų taikymas, be kita ko, nustatytas ir VPĮ 85 straipsnio 1 dalyje, kuriame daroma nuoroda į VPĮ I skyrių). Šios įstatymo nuostatos kasacinio teismo taip pat pripažintos kaip savarankiški perkančiųjų organizacijų veiksmų teisėtumo vertinimo pagrindai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje UAB „Specialus autotransportas“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-249/2011).

Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne visada viešųjų pirkimų principų ar kitų pamatinių VPĮ nuostatų taikymas supaprastintiems pirkimams lems analogišką tarptautiniams pirkimams taikomą tvarką, ypač tais atvejais, kai VPĮ šie pirkimai reguliuojami netapačiai. Pavyzdžiui, kasacinis teismas šiame kontekste yra pažymėjęs, kad perkančiosios organizacijos, rengdamos supaprastintus pirkimus, neįpareigojamos visais atvejais tikrinti tiekėjų kvalifikacijos, todėl negalima priešpriešinti tokios pareigos nevykdymo vien remiantis pirkimo objekto svarba viešajam interesui, nes tai būtų VPĮ nuostatų, reguliuojančių kvalifikacijos tikrinimą supaprastintuose pirkimuose (VPĮ 87 straipsnio 2 dalis), contra legem aiškinimas, VPĮ nuostatą padarytų netaikytiną, bet ir, priešingai įstatymų leidėjo valiai, supaprastintų mažos vertės pirkimų procedūras priartintų prie kitų pirkimų procedūrų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Endemik“ v. Kupiškio rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-440/2010).

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo pirkimo sąlygų teisėtumas pirmiausia vertintinas pagal SP Taisykles, taip pat sprendžia, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai dėl šio aspekto ne visiškai pagrįstai tiesiogiai taikė VPĮ 57, 58 straipsnių nuostatas, kuriose reguliuojamos tarptautinių pirkimų derybų procedūros, todėl jų motyvai atitinkamai keičiami. Pažymėtina, kad tarptautinius pirkimus reguliuojančios VPĮ nuostatos, jei jos neįtvirtintos šio įstatymo 85 straipsnio 1 dalyje, ginčuose, kilusiuose iš supaprastintų pirkimų teisinių santykių, kaip papildomas teisės šaltinis teismui gali būti aktualios tuomet, jei jų turinys iš esmės atitinka supaprastintų pirkimų taisyklių ir supaprastinto pirkimo sąlygų turinį.

Kasacinis teismas konstatuoja, kad pirmiau nurodytame atsakovės SP Taisyklių 105.3 punkte nėra įtvirtinto ribojimo tiekėjams galutiniuose pasiūlymuose, pateiktuose užklijuotuose vokuose, nurodyti kainą, kuri būtų mažesnė su perkančiąja organizacija suderėtą derybų metu. Ši nuostata iš esmės atitinka VPĮ 58 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos turinį, kuris taip pat aiškintinas ir taikytinas taip, kad tiekėjams galutiniuose pasiūlymuose leidžiama sumažinti derybose sutartą kainą. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į nepagrįstą apeliacinės instancijos teismo vertinimą, kad SP Taisyklių 105.3 punktas neaktualus tais atvejais, kai atsakovė vykdo pirkimą pagal mažiausios kainos pasiūlymų vertinimo kriterijų. Pagal sisteminį ir teleologinį šios nuostatos aiškinimą, joje įtvirtintas perkančiosios organizacijos ir tiekėjų elgesio modelis apima abu pirkimų atvejus pagal tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijus – mažiausią kainą ar ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą (dėl sisteminio pirkimo sąlygų aiškinimo žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Estravel Vilnius“ v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-272/2013). Kai tiekėjų pasiūlymai vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų, jiems nėra poreikio pateikti galutinius techninių duomenų, kurie vertinami pagal kokybinius kriterijus, pasiūlymus, nes dėl šių duomenų šalys prieš tai net nesiderėjo, todėl jie pateikia tik galutinį kainos pasiūlymą. Toks aiškinimas išplaukia ir iš panašiai suformuluotos VPĮ 58 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos turinio.

Dėl pirmiau nurodytų argumentų teisėjų kolegija kasacinio skundo argumentus dėl ginčo pirkimo sąlygų neatitikties SP Taisyklių 105.3 punktui pripažįsta teisiškai pagrįstais, dėl to keičia apeliacinės instancijos teismo motyvus šiuo klausimu. Dėl kitų ginčo pirkimo sąlygų teisėtumo vertinimo pagrindų, a fortiori viešųjų pirkimų principų ir tikslo, teisėjų kolegija iš esmės plačiau nepasisako, t. y. atskirai nesprendžia, ar šios pirkimo nuostatos gali būti pripažįstamos neteisėtomis ir dėl kitų priežasčių.

Šiame kontekste teisėjų kolegija tik atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią perkančiosios organizacijos turi teisę, nepažeisdamos viešųjų pirkimų principų ir nesuvaržydamos ūkio subjektų konkurencijos, nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas; be pirkimo sąlygų teisėtumo, perkančiosios organizacijos turėtų įvertinti ir jų tikslingumą (racionalumą); perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuluojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg neapsunkins tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Irdaiva“ v. asociacija „Dzūkų krašto menų inkubatorius“, bylos Nr. 3K-3-376/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi reikalavimo, įtvirtinto pirkimo sąlygose, tikslingumas per se nesutampa su jo teisėtumu, t. y. net ir dėl tam tikrų priežasčių neracionalia pripažinta sąlyga savaime nereikš jos neteisėtumo.

Kaip nurodyta pirmiau, pirkimo sąlygų vertinimas pagal teisėtumo ar tikslingumo kriterijus neturi paneigti supaprastintų pirkimų specifikos, inter alia perkančiųjų organizacijų teisės juos organizuoti kitokia nei VPĮ įtvirtinta tvarka. Kita vertus, supaprastintų pirkimų teisinių santykių reguliavimo subjektams (ar tai būtų perkančiosios organizacijos, ar įstatymų leidžiamoji ar vykdomoji valdžios) šiame kontekste reikia įvertinti aplinkybę, kad dėl daugumos perkančių organizacijų ekonominio dydžio ir vykdomų pirkimų vertės supaprastinti pirkimai užima didelę dalį įsigijimų, todėl pernelyg didelis supaprastintų pirkimų liberalizavimas gali būti nesuderintas su kasacinio teismo praktikoje nurodytais viešųjų pirkimų reguliavimo tikslais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-583/2008, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

 

Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą teisėtumo, atsižvelgiant į tiekėjos veiksmus peržiūros procedūroje

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors ginčo pirkimo sąlygos prieštaravo SP Taisyklių 105.3 punktui, tačiau vien ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad ginčijamas atsakovės sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą neteisėtas. Kaip teisingai sprendė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, ieškovė atsakovės veiksmuose neįrodė skaidrumo principo ir konfidencialumo pareigos pažeidimo, o pirmiau nurodyta ginčo pirkimo sąlygų neatitiktis SP Taisyklių 105.3 punktui nelėmė iškraipytos ir nesąžiningos tiekėjų konkurencijos (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Lemminkainen Lietuva“ v. VĮ „Kauno aerouostas“, bylos Nr. 3K-3-150/2010). 

Kasacinio teismo pozicija dėl atsakovės veiksmų (atmesti ieškovės pasiūlymą) teisėtumo taip pat grindžiama tiekėjos ir perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūroje teisiniu vertinimu pagal toliau nurodomus argumentus.

Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai skundžiamuose procesiniuose sprendimuose ir teisingai vertino, jog atsakovė, priimdama sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, vadovavosi aiškiomis ginčo pirkimo sąlygomis (šiame kontekste taip pat žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2014; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Pontem“ v. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-533/2014), o priešingi jos veiksmai (neatmesti pasiūlymo) lemtų pirkimo sąlygų pakeitimą ir skaidrumo principo pažeidimą, tačiau iš esmės nesprendė dėl tiekėjos ir perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūroje. Pažymėtina, kad šios aplinkybės nenagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos duomenis, nekeičia iš esmės teisėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų. Vis dėlto kasacinis teismas, vykdydamas viešąją teisės aiškinimo ir vienodo teisės normų taikymo užtikrinimo funkciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VšĮ „Kretingos maistas“ v. Vilniaus „Spindulio“ pagrindinė mokykla, bylos Nr. 3K-3-333/2013), šioje byloje pasisakys dėl tinkamos tiekėjų teisių gynybos.

Lietuvoje įvirtinta peržiūros procedūra apima privalomą ikiteisminę stadiją (VPĮ 93 straipsnio 3 dalis). Šios teisių gynybos stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti jos netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus. Kasacinio teismo ne kartą akcentuota pretenzijos perkančiajai organizacijai padavimo svarba inter alia dėl tiekėjo teisių apimties teismo procese. Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rasa“ v. VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė, bylos Nr. 3K-3-408/2012).

Pretenzijos padavimo termino turinio analizė suponuoja išvadą, kad tiekėjas viešojo pirkimo ginčų nagrinėjimo procedūrose turi elgtis apdairiai ir paisyti VPĮ nustatytų terminų. Kiekvienas tiekėjas privalo domėtis viešo konkurso eiga, sąlygomis. Jeigu perkančioji organizacija, laikydamasi VPĮ reikalavimų, informavo suinteresuotus asmenis apie vykdomą konkursą, pripažintina, kad kiekvienas tiekėjas apie konkursą informuotas tinkamai ir turėtų operatyviai ginti galbūt pažeistas subjektines teises. Tokiu teisiniu reguliavimu įtvirtinama tiekėjo pareiga domėtis vykdomu konkursu ir operatyviai ginti pažeistas subjektines teises, taip pat siekiama užtikrinti viešojo pirkimo procedūrų operatyvumą. Be to, terminų nustatymas suponuoja teisinės situacijos apibrėžtumą ne tik perkančiajai organizacijai, bet ir tiekėjui, su kuriuo ji rengiasi sudaryti ar jau sudarė viešojo pirkimo sutartį. Naudojimasis perkančiosios organizacijos sprendimų apskundimo teise gali būti ribojamas, jei tiekėjas galėjo ar turėjo nustatyti pažeidimą, veikdamas taip rūpestingai, kaip galima tikėtis iš patyrusio ūkio subjekto. Toks ribojimas tiesiogiai išplaukia iš įstatymo nuostatų (VPĮ 93, 94 straipsniai) ir jo aiškinimo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktikoje (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimą Uniplex, C-406/08, Rink. 2010, p. I-817).

Vienas svarbiausių reikalavimų, atsižvelgiant į Lietuvoje įtvirtintą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką, taikomų tiekėjams, reiškiantiems reikalavimus peržiūros institucijai – teismui, – ieškinyje nurodomi bei skundžiami perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai (ieškinio pagrindas) turi sutapti su prieš tai tiekėjo perkančiajai organizacijai apskųstais sprendimais pretenzijoje. Kasacinio teismo praktikoje šios pozicijos laikomasi nuosekliai, ji, be kita ko, įtvirtinta ir CPK 4233 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad ieškovas savo reikalavimą teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo ginčyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais. Priešingas VPĮ V skyriaus nuostatų aiškinimas, t. y. galimybė skųsti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus, kurie nebuvo nagrinėjami privalomoje ikiteisminėje procedūroje, prieštarautų bonus pater familias principui ir lemtų besąlyginę tiekėjo teisę, pavyzdžiui, skųsti konkurso sąlygas po to, kai jo pasiūlymas nebuvo vertinamas dėl kvalifikacijos neatitikties, arba pasiūlymo vertinimo metu buvo atmestas, arba nebuvo pripažintas geriausiu. Jeigu tiekėjui besąlygiškai būtų leista skųsti perkančiosios organizacijos veiksmus teisme prieš tai su pretenzija nesikreipus į perkančiąją organizaciją, tokia praktika iš esmės būtų paneigta ikiteisminė ginčo stadija, įstatymo leidėjo įtvirtinta dėl pirmiau nurodytų priežasčių (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Atsižvelgiant į tai ir remiantis kasacinio teismo praktika, tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti (išskyrus atvejus, kai konstatuojamas viešojo intereso poreikis), jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas jie sužinojo ar turėjo sužinoti (pavyzdžiui, pirkimo sąlygų viešas paskelbimas). Teismai tokiu atveju gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sąlygos) yra teisėtos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą sujungtose civilinėse bylose AB „Panevėžio statybos trestas“ v. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, UAB „Pireka“, bylos Nr. 3K-3-436/2011). Tokiam tiekėjui nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas viešojo pirkimo sutartimi (Teisingumo Teismo 2004 m. vasario 12 d. Sprendimas Grossmann Air Service, C-230/02, Rink. 2004, p. I-1829).

Dėl pirmiau nurodyto ribojimo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į suformuotą praktiką, paaiškina ir atkreipia dėmesį į tai, kad jis taikomas tik tuomet, kai tiekėjas peržiūros procedūroje apskritai nekelia pirkimo sąlygų teisėtumo klausimo, o jų (sąlygų) atitiktį imperatyviosioms teisės normoms kvestionuoja teismo procese. Dėl šio aspekto taip pat pažymėtina, kad iš kasacinio teismo praktikos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Akordas 1“ v. Visagino savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-158/2011) ir pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad pirkimo sąlygų teisėtumo klausimas pretenzijoje nebūtinai turi būti iškeltas kaip būsimo ieškinio dalykas (reikalavimas), t. y. tiekėjas iš esmės gali ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl jo pasiūlymo remdamasis pirkimo sąlygų neteisėtumu, juolab kad teisiniai padariniai nustačius pirkimo sąlygų neteisėtumą, išskyrus išimtines situacijas, bus tie patys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „CSC Telecom“ v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-359/2012, ir joje nurodyta kasacinė praktika).

Kita vertus, tokia tiekėjų teisė pretenzijoje perkančiajai organizacijai įvairiais būdais kelti pirkimo sąlygų neteisėtumo klausimą, atsižvelgiant į VPĮ įtvirtintus sprendimų ginčijimo terminus, nesuponuoja perkančiųjų organizacijų pareigos tokias tiekėjų pretenzijas nagrinėti. Jei tiekėjas pretenzijoje ginčija jo pasiūlymo atmetimą inter alia remdamasis pirkimo sąlygų neteisėtumu, jis de jure ginčija du sprendimus – vieną dėl pirkimo sąlygų, kitą – dėl pasiūlymo, tačiau jie priimti skirtingu metu, todėl perkančioji organizacija gali spręsti nagrinėti tik tuos tiekėjo reikalavimus, kurie pateikti nepraleidus VPĮ nustatyto pretenzijų padavimo termino.

Šiame kontekste kasacinio teismo spręsta, kad tik pretenzijos padavimo laikas nėra pakankamas tam, kad būtų galima spręsti apie tiekėjų ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, nes tiekėjai, net ir praėjus pretenzijų padavimo terminui, skaičiuojamam po sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie tariamą savo teisių pažeidimą, gali paduoti pretenziją, o perkančiosios organizacijos turi teisę nuspręsti tokią pretenziją ne atmesti, bet nagrinėti ir nepatenkinti. Tokiu atveju, t. y. perkančiajai organizacijai išnagrinėjus pavėluotai paduotą pretenziją, bet jos nepatenkinus, tiekėjas gali kreiptis į teismą ir ginti savo galbūt pažeistas teises teisminės gynybos būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Versmės“ leidykla v. Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija prie Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, bylos Nr. 3K-3-35/2009). Pretenzijos padavimo terminas – procedūrinis terminas, kuris yra tiesiogiai susijęs tik su tam tikrų veiksmų atlikimu neteisminėse procedūrose ir nepanaikina asmens teisės į valstybės priverstinai užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą teisme. Šio termino praleidimas nelemia tiekėjo teisės pareikšti pretenziją ir perkančiosios organizacijos teisės nagrinėti pretenziją pasibaigimo. Perkančioji organizacija įstatymo yra įgaliota nagrinėti tiekėjų pateiktas pretenzijas, iš to išplaukia jos teisės spręsti, ar tiekėjo pateikta pretenzija atitinka reikalavimus, ar ji priimtina ir ar nagrinėtina iš esmės, taip pat teisė spręsti dėl pretenzijos pateikimo termino atnaujinimo. Aplinkybė, kad perkančioji organizacija priėmė ir išnagrinėjo tiekėjo pretenziją, kuri jai buvo pateikta praleidus pretenzijos pateikimo terminą, reiškia ir tai, kad šį terminą perkančioji organizacija atnaujino. Toks VPĮ V skyriaus nuostatų aiškinimas atitinka veiksmingumo principo turinį (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009).

Dėl pirmiau nurodytos taisyklės turinio, atsižvelgdama į 2009 m. nagrinėto ginčo aplinkybes, teisėjų kolegija išaiškina, kad perkančiosios organizacijos valia atnaujinti praleistą pretenzijos pateikimo terminą turi būti aiškiai nustatyta. Tai inter alia gali būti konstatuojama, kai perkančioji organizacija tiekėjo pretenziją nagrinėja iš esmės, bet jos, kaip nepagrįstos, netenkina. Vis dėlto, jei perkančioji organizacija pretenziją atmeta ne tik dėl, jos manymu, nepagrįstų tiekėjo argumentų, bet ir dėl praleisto pretenzijos pateikimo termino, laikytina, kad tokie jos veiksmai de jure nelemia pretenzijos pateikimo terminų atnaujinimo, o tokia situacija patenka į CPK 4232 straipsnio 3 dalies reguliavimą dėl atsisakymo nagrinėti tiekėjo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Vienintelė aplinkybė, kad perkančioji organizacija atsakyme į pretenziją, kurią atmeta dėl praleistų terminų, pasisako dėl tiekėjo pavėluotai skundžiamų savo veiksmų, pavyzdžiui, nustatyti konkrečias pirkimo sąlygas, per se nekvalifikuotina kaip procedūrinių terminų atnaujinimas. Be to, perkančiosios organizacijos pozicija atsakyme į pretenziją gali būti naudinga teismui, jei jis nuspręstų šalių ginčą nagrinėti iš esmės (CPK 4232 straipsnio 3 dalis).

Pagal pirmiau nurodytus šios nutarties išaiškinimus vertinami byloje esantys duomenys apie ieškovės ir atsakovės veiksmus peržiūros procedūroje, teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė jau ikiteisminio ginčo metu iškėlė ginčo pirkimo sąlygų neteisėtumo klausimą (dėl to visos šalys teikė argumentus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procese), tačiau perkančioji organizacija, šiuo pagrindu nagrinėdama pretenziją, ją atmetė ir dėl praleistų terminų pirkimo sąlygoms ginčyti. Iš ieškovės pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams pateiktų procesinių dokumentų ir skundžiamų teismų sprendimų matyti, kad ieškovė aiškiai nenurodė priežasčių, dėl kurių ji nesutinka su sprendimu atsisakyti nagrinėti jos kreipimosi dalį (dėl pirkimo sąlygų), o teismai šių argumentų nenagrinėjo ir nevertino jų pagrįstumo pagal CPK 4232 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje analizuoti apeliantės (ieškovės) argumentai dėl ginčo pirkimų sąlygų atitikties SP Taisyklių 105.3 punktui (ir dėl kitų pagrindų), nekvalifikuotini kaip bylos dalies dėl ginčo pirkimo sąlygų teisėtumo nagrinėjimas iš esmės, o vertintini kaip obiter dictum.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nėra pagrindas naikinti apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo, todėl jis paliekamas galioti (CPK 359 straipsnio 1 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Trečiasis asmuo VšĮ Kretingos maistas“, veikdamas atsakovo pusėje ir prašydamas priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į ieškovo kasacinį skundą, pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą sumokėjo 6050 Lt. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 7, 8.14 punktais, sprendžia, kad prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant trečiajam asmeniui iš ieškovo, kurio kasacinis skundas netenkintas, 2070 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kasaciniame teisme patirta 23,86 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2014 m. gruodžio 12 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios išlaidos valstybei priteistinos iš kasatoriaus (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „Pontem“ (juridinio asmens kodas 221412030) 2070 Lt (du tūkstančius septyniasdešimt litų) trečiajam asmeniui VšĮ „Kretingos maistas“ (juridinio asmens kodas 164687871) ir 23,86 Lt (dvidešimt tris litus 86 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                                 Birutė Janavičiūtė             

 

                                                                                                                              Egidijus Laužikas

 

                                                                                                                              Dalia Vasarienė


Paminėta tekste:
  • 3K-3-249/2011
  • 3K-3-132/2012
  • 3K-3-158/2012
  • 3K-3-408/2012
  • 3K-3-323/2009
  • 3K-3-506/2009
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • 3K-3-272/2013
  • 3K-3-583/2008
  • 3K-3-150/2010
  • 3K-3-376/2014
  • 3K-3-333/2013
  • CPK
  • 3K-3-436/2011
  • 3K-3-158/2011
  • 3K-3-359/2012
  • 3K-3-35/2009
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei