Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-06-13][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-308-248-2016].docx
Bylos nr.: 3K-3-308-248/2016
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.1. Bendrosios nuostatos
2.1. Bendrosios nuostatos
2.1.2. Sandoriai:
2.1.2. Sandoriai:
2.1.2.4. Negaliojantys sandoriai:
2.1.2.4. Negaliojantys sandoriai:
2.1.2.4.2. Nuginčijami sandoriai:
2.1.2.4.2. Nuginčijami sandoriai:
2.1.2.4.2.3. Savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudarytas sandoris
2.1.2.4.2.3. Savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudarytas sandoris
3. CIVILINIS PROCESAS
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.4. Įrodymai ir įrodinėjimas:
3.2.4.9. Įrodinėjimo priemonės:
3.2.4.9.6. Eksperto išvada:

Civilinė byla Nr. 3K-3-308-248/2016

Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01173-2013-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.3; 3.2.4.9.6

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. birželio 13 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Gedimino Sagačio ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo H. B. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankišką reikalavimą, E. M. ieškinius atsakovui H. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – notaras D. J..

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių eksperto išvados įrodomąją reikšmę ir vertinimą, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovas prašė teismo pripažinti negaliojančia 2011 m. balandžio 28 d. žemės sklypo dalies dovanojimo sutartį ir taikyti restituciją. Jis nurodė, kad ginčijamu sandoriu padovanojo atsakovui 1/2 dalį 14,87 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Sudarant šį sandorį jis dėl nestabilios psichinės sveikatos (2010–2011 metais patyrė daug insultų, nuo 2011 metų gydosi psichiatrijos ligoninėse) nesuprato sandorio ir savo veiksmų esmės.
  3. Trečiasis asmuo ieškovo pusėje E. M. prašė pripažinti negaliojančia 2011 m. balandžio 28 d. dovanojimo sutartį ir taikyti restituciją natūra – grąžinti trečiajam asmeniui 33/100 dalis žemės sklypo, o ieškovui – 17/100 dalių. Trečiasis asmuo nurodė, kad 1993 m. rugpjūčio 3 d. susitarimu jis kartu su ieškovu ir seserimi S. M. pretendavo į buvusio savininko tėvo A. M. žemės valdą, kiekvienam po 4,96 ha. Atkuriant nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą 1994 m. rugsėjo 26 d. jis dar neturėjo Lietuvos pilietybės, todėl nuosavybės teises įregistravo tik ieškovas ir S. M.. Trečiojo asmens teigimu, ieškovas ginčijamą sandorį sudarė nesuprasdamas savo veiksmų esmės, pažeisdamas minėtą 1993 m. rugpjūčio 3 d. susitarimą.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

  1. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 13 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančiu 2011 m. balandžio 28 d. dovanojimo sandorį, sudarytą ieškovo (dovanotojo) ir atsakovo (apdovanotojo), patvirtintą notaro D. J., dėl 1/2 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dovanojimo; taikė restituciją ir grąžino žemės sklypo dalį ieškovui; kitą trečiojo asmens ieškinio dalį atmetė.
  2. Teismas, įvertinęs CK 1.89 straipsnio 1 dalies nuostatas, byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akto išvadą, sprendė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
  3. Priešingus liudytojų parodymus, teismo vertinimu, paneigia teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė, paremta objektyviais medicininiais duomenimis.
  4. Teismas atmetė trečiojo asmens reikalavimą taikyti restituciją jo prašomu būdu, t. y. dalį sklypo grąžinant jam, nes 1993 m. rugpjūčio 3 d. susitarimas, sudarytas netinkama forma, yra negaliojantis (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.93 straipsnio 3 dalis).
  5. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi paliko Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimą nepakeistą.
  6. Kolegija, įvertinusi CPK 270 straipsnio 4 dalies, 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, skundžiamo sprendimo turinį, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovo argumentus, kuriais šis grindė savo atsikirtimus, ir savo išvadas pagrindė byloje pateiktais ir ištirtais įrodymais, todėl vien aplinkybė, kad, atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai yra nevisiškai išsamūs, nenulėmė neteisėto procesinio sprendimo priėmimo.
  7. Kolegija nurodė, kad byloje buvo paskirta teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė ieškovo psichinei būsenai nustatyti. Ekspertizės išvadose, kolegijos vertinimu, vienareikšmiškai nurodoma, kad 2011 m. balandžio 28 d., t. y. dovanojimo sandorio sudarymo dieną, ieškovas dėl psichikos sutrikimo – multiinfarktinės demencijos ir organinio emocinio labilumo (asteninių) sutrikimų negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, taip pat jis galėjo būti labai paveikiamas kitų valios.
  8. Kolegija sutiko su atsakovo teiginiais, kad teismas turi vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą ieškovo būseną ginčo sandorio sudarymo metu, tačiau pažymėjo, jog ekspertizės akto turinys yra nuoseklus ir neprieštaringas, išvados išplaukia iš tyrimo eigos ir pateiktos dėl to, dėl ko tyrimas padarytas, todėl pirmosios instancijos teismui pagrįstai nekilo abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Be to, ekspertizės akto duomenys neprieštarauja kitiems byloje esantiems medicininiams dokumentams. Kolegija padarė išvadą, kad teismas visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus ir išvadas padarė remdamasis įrodymų visetu. Kolegijos vertinimu, liudytojų parodymus, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visetą, teismas įvertino tinkamai, nes šių liudytojų parodymai leistų daryti tik prielaidą dėl ieškovo gebėjimo suformuoti savo valią dėl ginčijamo sandorio ir ją išreikšti, o teismo sprendimas negali būti pagrįstas prielaidomis. Be to, liudytojų parodymai nėra pakankami tam, kad iš bylos įrodymų viseto būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Kolegija pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog notaras prieš sudarant sandorį būtų pasiteiravęs gydytojų (psichologų, psichiatrų) apie ieškovo psichikos sutrikimų, kurie atsirado po trijų patirtų insultų, įtaką jo sveikatos būklei ir gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę, nors pagal Notariato įstatymo 31 straipsnį tai turėjo būti padaryta.
  9. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra jokių kitų tiesioginių įrodymų, patvirtinančių ieškovo galimybes suprasti savo veiksmų esmę ir galėjimą juos valdyti 2011 m. balandžio 28 d. dovanojimo sandorio sudarymo dieną, sprendė, jog pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.89 straipsnį.

 

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

 

  1. Kasaciniu skundu atsakovas prašo pridėti prie bylos VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos 2015 m. gruodžio 8 d. specialisto išvadą Nr. S7/2015; panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismai, vertindami ekspertizės aktą, nepagrįstai nesivadovavo Teismo ekspertizės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies, 11 straipsnio 2 dalies 3 punkto, Teismo psichiatrijos ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto sveikatos apsaugos ministro 2013 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-616, 6, 23.3.11 punktų nuostatomis, taip pat pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Ekspertinio tyrimo metu nebuvo atlikta visos medicininės dokumentacijos analizė apie ieškovo sveikatos būklę, buvo nagrinėjami ne ligos istorijų originalai, o tik jų išrašai, kurie neatspindi išsamios informacijos apie ieškovo sveikatos būklę, ligos eigą, atliktus tyrimus ir dinaminius stebėjimus. Ieškovo medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, leidžiančių kategoriškai teigti, kad jis sudarant 2011 m. balandžio 28 d. dovanojimo sutartį dėl psichikos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ekspertizės aktas yra moksliškai nepagrįstas, jame pateiktą išvadą dėl ieškovo sveikatos būklės paneigia VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos 2015 m. gruodžio 8 d. specialisto išvada Nr. S7/2015. Medicininiuose dokumentuose nėra išsamių, įtikinamų, kliniškai pagrįstų duomenų, galinčių patvirtinti, kad sandorio sudarymo momentu ieškovas turėjo stabiliai išreikštą, negrįžtamai progresuojantį pažinimo funkcijų defektą. 
    2. Akto tiriamojoje dalyje nepateikti ir neanalizuoti kai kurie medicininiai duomenys, galintys turėti svarbią reikšmę ekspertiniam sprendimui: nenurodyta, kad 2008 m. po pirmojo insulto ieškovas buvo orientuotas, komunikabilus, pažinimo funkcijos nesutrikusios, protinės būklės mini tyrimo rezultatai (angl. Mini Mental State Examination – MMSE) – 28 balai (kognityvinio pažeidimo nėra), savarankiškumo (Barthelio) indeksas – 70 balų (vidutiniškai priklausomas); po trečiojo insulto ieškovas buvo sąmoningas, orientuotas, neurologijos skyriuje pažinimo funkcijos įvertintos MMSE 28 balais (kognityvinio pažeidimo nėra), savarankiškumo (Barthelio) indeksas 75 balai (vidutiniškai priklausomas); 2011 m. vasario 18 d. 2011 m. kovo 14 d. reabilitacijos laikotarpiu ieškovas buvo orientuotas ir komunikabilus, psichiatrinė ir psichologinė pagalba jam nebuvo indikuotina; 2012 m. sausio 22 d. – 2012 m. vasario 20 d. neurologijos skyriuje ieškovui pažinimo funkcijos (MMSE) įvertintos 26 balais (kognityvinio pažeidimo nėra), demencija nediagnozuota, reabilitacijos metu savarankiškumo (Barthelio) indeksas siekė 80 balų (vidutiniškai priklausomas); 2011 m. birželio 23 d., 2011 m. birželio 30 d., 2012 m. vasario 29 d. šeimos gydytoja apžiūros metu ieškovui nekonstatavo jokių demencijos požymių ir nenurodė demencijos diagnozės. Tokių ekspertizei reikšmingų, tačiau neatitinkančių duotos ekspertinės išvados duomenų ignoravimas kelia abejonių dėl ekspertinio sprendimo pagrįstumo. 
    3. Ekspertizės akte nepagrįstai didelę, perteklinę reikšmę sudaro ieškovo psichikos būsenos tyrimas ir įvertinimas ne ginčijamo sandorio sudarymo metu (2011 m. balandžio 28 d.), o pačios ekspertizės metu, t. y. praėjus daugiau negu trejiems metams nuo dovanojimo sutarties sudarymo. Ieškovo psichikos būklės, buvusios ekspertizės atlikimo metu, aprašymas ir įvertinimas neturi reikšmingos įrodomosios galios nagrinėjamoje byloje.
    4. Ekspertizės akto apibendrinime trūksta išsamios mokslinės medicininės duomenų analizės. Medicininiai duomenys patvirtina, kad po patirto ketvirto insulto 2012 metais ieškovo smegenyse nebuvo absoliučių specifinių organinių morfologinių pokyčių, patvirtinančių demenciją, sutrikdančių gebėjimą suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Ekspertizės akto išvadoje visiškai nebuvo analizuojama tai, kad ieškovui 2011 m. kovo 30 d. kaip pagrindinis psichikos sutrikimas diagnozuota organinė depresija, o demencija nurodyta kaip gretutinė diagnozė. Neatliktas depresijos poveikio pažinimo funkcijoms vertinimas.
    5. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 312, 314 straipsnių, 331 straipsnio 4 dalies nuostatas, visiškai nepasisakė dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų dėl ieškovo siekio sudaryti dovanojimo sutartį, sandorio naudingumo ieškovui, jo gebėjimo suprasti savo veiksmus sudarant sandorį, jam daromo spaudimo ir nesąžiningų trečiojo asmens veiksmų.
    6. Nepagrįstas apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad notaras privalėjo pasiteirauti gydytojų apie ieškovo sveikatos būklę ir gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę. Notariato įstatymo 31 straipsnyje nustatyta notaro pareiga įsitikinti fizinių asmenų veiksnumu prieš sudarant sandorį, tačiau neįtvirtinta pareiga kreiptis į medicinos įstaigas dėl šio fakto patvirtinimo, nenustatyta, kokius veiksmus privalo atlikti notaras, norėdamas įsitikinti fizinių asmenų veiksnumu.
    7. Teismai, priimdami skundžiamus procesinius sprendimus, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „Lindra“ v. V. B. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-169/2005; 2006 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. ir kt. v. J. Š., bylos Nr. 3K-3-429/2006; 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Bella Italija“ v. A. A., bylos Nr. 3K-3-401/2007; 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008; 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Congestum group v. UAB Sermeta, bylos Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „ERGO Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB ,,Rodena, bylos Nr. 3K-3-444/2010; 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. B. ir kt. v. UAB „Dzūkija“, bylos Nr. 3K-3-532/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šiaulių naujienos“ ir kt. v. UAB „Šiaulių kraštas“, bylos Nr. 3K-3-538/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. K. ir kt. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-339/2012; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. (Ž. S. teisių perėmėjas) v. B. R. P., bylos Nr. 3K-3-529/2012; 2013 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Šiaulių energija“ v. R. J., bylos Nr. 3K-3-119/2013; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija (teisių perėmėjai – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija) v. A. M., bylos Nr. 3K-7-478/2014).
  2. Byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atsakovo kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatytu terminu ir tvarka nepateikė.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl ekspertų išvados įrodomosios reikšmės ir vertinimo bylose, kuriose ginčijamas sandoris, sudarytas negalėjusio suprasti savo veiksmų reikšmės asmens

 

  1. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis užtikrinti teisėtumą civiliniuose santykiuose, nepaneigiant civilinių teisinių santykių stabilumo, įgytų teisių tęstinumo reikšmės. Todėl tam, kad sandoris nebūtų nuginčytas abejotinais pagrindais, kiekvienu sandorio ginčijimo atveju teismas turi analizuoti tiek ginčijamo sandorio turinį, tiek ir jo sudarymo aplinkybes, turėjusias reikšmės sandorio šalių apsisprendimui dėl sandorio sudarymo. Ypač sandorio sudarymo aplinkybės aktualios, kai ginčijami sandoriai, turintys valios trūkumų.
  2. Prie tokių sandorių su valios trūkumais priskiriami ir CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai, t. y. savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti, nors ir veiksnaus, fizinio asmens sudaryti sandoriai. Sandoris šiuo teisiniu pagrindu gali būti pripažįstamas negaliojančiu tokiu atveju, kai jame išreikšta asmens valia neatitinka tikrosios sandorio šalies valios ir tokį neatitikimą lemia fizinio asmens būsena (liga, didelis susijaudinimas ir pan.).
  3. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būsena pagal medicininius kriterijus gali būti konstatuota atlikus teismo psichiatrinę ekspertizę, kuri vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. S. S. v. S. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-421/2009, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  4. CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį oficialiuosius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Šis reikalavimas taikomas ir eksperto išvados įvertinimui (CPK 218 straipsnis), ji neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje.
  5. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. G. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-183/2012; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija (teisių perėmėjai – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija) v. A. M., bylos Nr. 3K-7-478/2014).
  6. Turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.).
  7. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šiaulių naujienos“ ir kt. v. UAB „Šiaulių kraštas“, bylos Nr. 3K-3-538/2010; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-426/2011; 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. IĮ „Asaga“ v. antstolė D. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-469/2011; kt.).
  8. Iš bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų turinio matyti, kad teismai rėmėsi pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, ekspertų išvadą vertino kartu su kitais įrodymais, vadovaudamiesi bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Teismai pripažino, kad ekspertų išvada nuosekli, neprieštaringa, pagrįsta tyrimo duomenimis. Šią išvadą teismai vertino ir medicininių dokumentų kontekste, prieštaravimų tarp jų nenustatė. Teismai taip pat vertino liudytojų parodymus, kuriuose buvo teigiama, kad ieškovas sutarties sudarymo metu buvo geros psichinės būklės, suprato, kokią sutartį sudaro, ir siekė ją sudaryti, nes nenorėjo rūpintis žeme, ir, atsižvelgę į apklaustų liudytojų suinteresuotumą (kasatoriaus giminaičiai), laikė jų parodymus mažiau patikimais įrodymais nei ekspertų išvadą ir kitus rašytinius įrodymus. Paminėtina, kad šiuo atveju buvo paskirta ir atlikta teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė, ieškovo psichinę būseną vertino dviejų skirtingų sričių specialistai, tai taip pat didina jos patikimumą.
  9. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teisme ekspertų išvada buvo ginčijama dėl netinkamo jos vertinimo kitų įrodymų kontekste, teismas dėl šių argumentų pasisakė. Apeliaciniame skunde nebuvo teikiami argumentai dėl ekspertų išvados trūkumų jos turinio aspektu. Nors apeliacinės instancijos teismo atsakovas prašė skirti papildomą teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę, tačiau šis prašymas buvo teikiamas siekiant nustatyti dabartinę ieškovo būklę, t. y. ar jis pats gali vesti bylą teisme, o ne dėl esamos ekspertų išvados ydingumo.
  10. Kasaciniame skunde keliami nauji ekspertų išvados neišsamumo, netinkamų tyrimo metodų parinkimo, netinkamo tam tikrų duomenų interpretavimo ir pan. klausimai, kurie, minėta, ankstesnėse instancijose nebuvo kelti. Taip pat kartu su kasaciniu skundu teikiama specialisto išvada, kurią kasatorius prašo pridėti prie bylos kaip įrodymą, paneigiantį teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę atlikusių ekspertų išvados duomenis.
  1. Kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Kasaciniame procese skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties teisėtumas tikrinamas remiantis esama bylos medžiaga. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kadangi kasatorius specialisto išvados nebuvo pateikęs pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams, teismai jos netyrė ir nevertino, todėl ji laikytina nauju įrodymu CPK 347 straipsnio 2 dalies prasme, kuriuo kasaciniame skunde negalima remtis. Dėl to teisėjų kolegija nepasisako dėl šioje išvadoje teikiamo ieškovo būklės vertinimo ir su tuo susijusių kasacinio skundo argumentų.
  2. Sutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad teismai procesiniuose sprendimuose neaptarė sandorio jo naudingumo ieškovui aspektu, tačiau pažymėtina, kad tokiam vertinimui reikšmingos aplinkybės buvo nustatytos. Atsižvelgiant į sudaryto sandorio neatlygintinumą ir į byloje nustatytas aplinkybes, kad į ginčijamu sandoriu padovanotą žemę dar iki nuosavybės teisių į šią žemę atkūrimo pretendavo ieškovo brolis ir savo ketinimų neatsisakė iki šiol, ieškovas buvo pažadėjęs perleisti jam dalį žemės, spręstina, kad žemės dovanojimas kasatoriui neatitiko ieškovo interesų. Dėl to ieškovo veiksmų vertinimas jų naudingumo aspektu nepaneigia teismų išvados, kad ieškovas, sudarydamas dovanojimo sandorį, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės.
  3. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo (ne)galėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės, įvertino byloje esančių įrodymų visumą, jų pakankamumą, sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 177, 185 straipsniai).
  4. Kasaciniame skunde, be to, nurodoma, kad skundžiama apeliacinio teismo nutartis prieštarauja teismų praktikai, išvardijama keletas kasacinio teismo nutarčių, tačiau šis teiginys neargumentuojamas ir neatskleidžiama, kuo pasireiškė prieštaravimas suformuotai teismų praktikai, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šio argumento nepasisako.
  5. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nepadarė kasaciniame skunde nurodomų teisės normų pažeidimų, tinkamai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą, todėl kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 364 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

  1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 8,63 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš kasatoriaus (atsakovo) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovo H. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 8,63 Eur (aštuonis Eur 63 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                      Birutė Janavičiūtė

                                                                      Gediminas Sagatys

                                                                      Janina Stripeikienė


Paminėta tekste:
  • CK1 1.89 str. Savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu
  • CK1 1.74 str. Notarinė sandorių forma
  • CPK 270 str. Sprendimo turinys
  • CK
  • CPK
  • DK
  • 3K-3-401/2007
  • 3K-3-409/2008
  • 3K-3-54/2009
  • 3K-3-503/2009
  • 3K-3-532/2010
  • 3K-3-538/2010
  • 3K-3-339/2012
  • 3K-3-529/2012
  • 3K-3-119/2013
  • 3K-7-478/2014
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
  • CPK 218 str. Eksperto išvados įvertinimas
  • 3K-3-396/2011
  • 3K-3-426/2011
  • 3K-3-469/2011
  • CPK 347 str. Kasacinio skundo turinys
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 364 str. Kasacine tvarka išnagrinėtos bylos grąžinimas ir nutarties (nutarimo) nuorašų išsiuntimas
  • CPK 88 str. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu
  • CPK 79 str. Bylinėjimosi išlaidos