Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-01-08][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-172-823-2021].docx
Bylos nr.: e3K-3-172-823/2021
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Luminor Bank AB 112029270 atsakovas
Kategorijos:
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.6.10.2.1. Neteisėta veika
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.2. Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.6.10.2. Civilinės atsakomybės sąlygos
2.2.4. Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
2.6. Prievolių teisė
2.2.4.8. Kitos bylos, susijusios su civiline atsakomybe
2.9. Teisiniai santykiai, kylantys iš bankų veiklos ir investicinių paslaugų santykių
2.6.10. Civilinė atsakomybė
2.1.29. Iš kitų sutarčių rūšių kilusios bylos

?

                                                          Civilinė byla Nr. e3K-3-172-823/2021

Teisminio proceso Nr.  2-68-3-35507-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2.1; 2.9

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. sausio 7 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (pranešėja), Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo GV. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovui „Luminor Bank AS“, veikiančiam per „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrių, dėl neteisėtais finansų tarpininko veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių banko kaip finansų tarpininko pareigas ir atsakomybę neprofesionaliajam investuotojui, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas G. V. ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo 16 488,71 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3.       Ieškovas nurodė, kad 2008 m. kovo 27 d. su atsakovu sudarė sutartį dėl finansinių priemonių sąskaitos tvarkymo, pavedimų vykdymo ir rekomendacijų teikimo. 2008 m. kovo 28–31 dienomis, parekomendavus atsakovo vadybininkui S. Ch., įsigijo vertybinius popierius: 110 vnt. investicinio fondo „Parworld-Agriculture Actions Nom. Classi“, kurių bendra kaina 14 271,40 Eur; 190 vnt. investicinio fondo „Meridio-Meridio Arabworld Namens-Anteille“, kurių bendra kaina 21 918,40 JAV dolerio. Įsigyjant nurodytus vertybinius popierius, ieškovui nebuvo tinkamai paaiškinta, ką jis iš tiesų įsigyja, todėl jis negalėjo tinkamai įvertinti įsigyjamų vertybinių popierių rizikos ir priimti apgalvoto sprendimo. Jis neturėjo galimybės stebėti vertybinių popierių vertės kitimo ir reaguoti į besikeičiančias aplinkybes rinkoje, todėl patyrė reikšmingų nuostolių. 2013 m. sausio mėnesį ieškovas, susisiekęs su atsakovu, sužinojo ne tik tai, kad jo vertybinių popierių vertė labai nukritusi (nuo 9 iki 35 proc.), bet ir tai, kad jis investavo į investicinius fondus, kurių rizikos nesuprato. Ieškovas įsigytus vertybinius popierius pardavė 2018 m. sausio 30 d. ir 2018 m. spalio 3 d. už bendrą 14 969,92 Eur kainą. Skirtumas tarp nurodytų vertybinių popierių įsigijimo ir jų pardavimo kainos sudaro 16 488,71 Eur. Kadangi vertybinių popierių įsigijimą lėmė atsakovo netinkamai vykdytos pareigos, šią sumą ieškovas laiko patirta žala, kurios atlyginimas turi būti priteistas iš atsakovo.

4.       Atsakovas „Luminor Bank AS“, veikiantis per „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrių, nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nerekomendavo ieškovui įsigyti investicinių fondų ir įspėjo, kad toks investavimas jam nėra tinkamas. Ieškovas yra pasirašęs visus reikiamus dokumentus ir anketą, taip patvirtindamas apie teisingos informacijos pateikimą. Ieškovas neatsižvelgė į rekomendacijas ir įspėjimus neinvestuoti į investicinius fondus, todėl visos neigiamos pasekmės šiuo atveju tenka pačiam ieškovui, kaip klientui, kuris asmeniškai yra atsakingas už sprendimą investuoti į vieną ar kitą finansinę priemonę.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys 2008 m. kovo 27 d. sudarė sutartį dėl finansinių priemonių sąskaitos tvarkymo, pavedimų vykdymo ir rekomendacijų teikimo. 2008 m. kovo 28–31 dienomis ieškovas įsigijo vertybinius popierius: 110 vnt. investicinio fondo „Parworld-Agriculture Actions Nom. Classi“, kurių bendra kaina 14 271,40 Eur; 190 vnt. investicinio fondo „Meridio-Meridio Arabworld Namens-Anteille“, kurių bendra kaina 21 918,40 JAV dolerio. Ieškovas atsakovui (bankui) papildomai sumokėjo 135,97 Eur ir 209,64 JAV dolerio mokesčių. 2008 m. kovo 28 d. ieškovas pasirašė kliento anketą. Šalys 2013 m. rugsėjo 18 d. susitarimu susitarė dėl naudojimosi banko paslaugomis internete, ieškovas internetu galėjo valdyti savo sąskaitą. Ieškovas vertybinius popierius pardavė 2018 m. sausio 30 d. ir 2018 m. spalio 3 d. už bendrą 14 969,92 Eur sumą.

7.       Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 2 dalį, jeigu vienai iš šalių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Finansų tarpininko profesinės veiklos reikalavimai įtvirtinti Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 21 d. direktyvoje dėl finansinių priemonių rinkų Nr. 2004/39/EB (toliau – ir MiFID), ją įgyvendinančiame Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme (toliau – FPRĮ) ir jį įgyvendinančiuose nacionalinės teisės aktuose. FPRĮ 22 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad prieš pradėdama teikti klientui investicines paslaugas, kurios apima investavimo rekomendacijų teikimą ir (arba) finansinių priemonių portfelio valdymą, įmonė privalo surinkti informaciją apie kliento ar potencialaus kliento: 1) žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis; 2) finansinę padėtį; 3) tikslus, kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis. Tais atvejais, kai remdamasi gauta informacija investicinė įmonė mano, jog produktas ar paslauga netinka klientui, ji turi jį įspėti pateikdama tai standartizuota forma (tuo metu galiojusios Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklės, patvirtintos Vertybinių popierių komisijos (toliau – ir VPK) 2007 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 1K-22).

8.       Taisyklėse, kurios iš esmės įgyvendino Direktyvos 2006/73 (Europos Komisijos direktyva Nr. 2006/73/EB, 2006 m. rugpjūčio 10 d., kuria įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2004/39/EB dėl investicinių įmonių organizacinių reikalavimų ir veiklos sąlygų bei toje direktyvoje apibrėžti terminai) 35–37 straipsnius, nustatyta, jog investicinė įmonė siekia gauti informacijos, kad suprastų esminius faktus apie klientą ir turėtų pakankamo pagrindo manyti, tinkamai atsižvelgdama į teikiamos paslaugos pobūdį ir apimtį, kad konkretus rekomenduojamas ar sudarytas sandoris atitinka konkretaus kliento investavimo tikslus, toks klientas yra finansiškai pajėgus prisiimti bet kokią susijusią investicinę riziką, atitinkančią jo investavimo tikslus, toks klientas turi pakankamai patirties ir žinių, kad suvoktų su sandoriu susijusią riziką. FPRĮ 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visa reikalinga informacija turi būti pateikta aiškiai, nedviprasmiškai, suprantamai investuotojams, kuriems ji skirta (neprofesionaliesiems investuotojams), nes rizikos mastas yra vienas svarbiausių aspektų, kuris turi būti atskleistas neprofesionaliajam investuotojui tam, kad būtų tinkamai įgyvendinta informacijos atskleidimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2014; 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014; kt.).

9.       Teismas nurodė, kad atsakovas, vykdydamas pareigą pažinti klientą, kreipėsi į jį dėl bankui reikalingos informacijos pateikimo (anketos užpildymo). Ieškovas anketą pasirašė, vadinasi, sutiko ir patvirtino, kad joje pateikti atsakymai yra teisingi ir išsamūs. Atsakovas surinko pakankamai išsamią informaciją apie ieškovą ir todėl kaip tinkamą investicinį produktą rekomendavo jam susietas obligacijas, o kaip vieną iš netinkamų investavimo priemonių nurodė būtent investicinius fondus arba akcijas. Ieškovas su siūlymu ir įspėjimu buvo susipažinęs. FPRĮ nėra nustatytas draudimas investicinei įmonei parduoti produktą (suteikti paslaugą) klientui, kuriam pagal surinktą informaciją ir atliktą vertinimą toks produktas ar paslauga nėra rekomenduojami, jei klientas apie šio produkto netinkamumą jam yra tinkamai įspėtas.

10.       Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad, prieš pasirašydamas 2008 m. kovo 27 d. sutartį dėl investicinių fondų vertybinių popierių įsigijimo, ieškovas buvo pasirašęs sutartį ir su SEB banku (2008 m. kovo 17 d.) dėl su akcijomis susietų obligacijų. Šalių sutartis sudaryta 2008 m. kovo 27 d., o pavedimą pirkti investicinių fondų vertybinius popierius ieškovas atsakovui pateikė tik kitą dieną, t. y. 2008 m. kovo 28 d., todėl jis turėjo pakankamai laiko tinkamai susipažinti su atsakovo siūlymu. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo daryti išvados, jog ieškovas nesuprato savo veiksmų ir tik dėl pasitikėjimo atsakovo darbuotoju pasirašė pateiktus dokumentus, nes ieškovas nepateikė šiuos savo teiginius pagrindžiančių leistinų įrodymų.

11.       Teismas nusprendė, kad sudarydamas sutartį ir teikdamas nurodymą atsakovui investuoti lėšas į investicinius fondus ieškovas prisiėmė visą su tuo susijusią riziką, todėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas pripažino neįrodytomis.

12.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimą.

13.       Kolegija pažymėjo, kad 2008 m. kovo 27 d. šalių sudarytos sutarties bendrosios dalies 1.2 punkte nurodyta, jog šalių santykius taip pat reglamentuoja FPRĮ, Investicinių paslaugų teikimo sąlygos, banko paslaugų teikimo bendrosios taisyklės ir kiti teisės aktai. 2008 m. kovo 27 d. sutarties 10.2 punkte ieškovas patvirtino, jog susipažino su banko Investicinių paslaugų teikimo sąlygomis. Šių sąlygų 2.7 punkte nurodyta, jog bankas, vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais ir siekdamas, kad klientas galėtų priimti pagristą investicinį sprendimą, pateikia apibendrintą Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingų rizikų aprašymą. Aprašymas pritaikytas neprofesionaliajam klientui, kurio žinios ir patirtis investavimo srityje yra minimalios. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bankas, sudarydamas sąlygas ieškovui susipažinti su Rizikų aprašymu, įvykdė savo pareigą informuoti neprofesionalųjį investuotoją apie atskiras finansines priemones ir joms būdingas rizikas. Rizikų aprašyme aiškiai nurodyta, kad klientas, o ne bankas, teikia pavedimą, taip priimdamas sprendimą investuoti į vieną ar kitą finansinę priemonę.

14.       Kolegija nustatė, kad Rizikų aprašyme yra atskiras skyrius „Investiciniai fondai“, skirtas investiciniams fondams, kuriame neprofesionaliajam investuotojui aiškiai bei suprantamai paaiškinama investicinių fondų esmė, įskaitant ir nuo ko priklauso investicinio fondo rezultatas. Rizikų aprašymo „Investiciniai fondai“ skyriuje taip pat atskira pastraipa nurodytos investavimo į investicinius fondus rizikos: rizika, su kuria susiduria investuotojas, įsigydamas investicinio fondo akcijų, tokia pati kaip investuojant į akcijas ar obligacijas, tik rizika diversifikuota.

15.       Kolegija pažymėjo, kad byloje esančioje anketoje nurodyta, jog bankas, atsižvelgdamas į ieškovo pateiktą informaciją, rekomendavo ieškovui investuoti į susietas obligacijas, taip pat, be kita ko, yra banko įspėjimas, kad klientui (ieškovui) investiciniai fondai arba akcijos nėra tinkami instrumentai ir į juos investuoti nepatariama. Anketą pasirašė ieškovas (po ieškovo parašu anketoje yra įrašas – „su rekomendacija ir įspėjimu susipažinau ir supratau“). Taigi atsakovas tinkamai įvykdė FPRĮ nuostatų reikalavimus. Rekomendacija investuoti į susietas obligacijas ieškovas nepasinaudojo, pats, įvertinęs riziką, priėmė sprendimą neatsižvelgti į banko rekomendaciją ir investuoti į investicinius fondus, o ne į banko rekomenduotas susietas obligacijas.

16.       Kolegija nurodė, kad ieškovas, net ir nebūdamas profesionalusis investuotojas, neturi teisės atsakomybę už savo veiksmus perkelti kitai sutartis šaliai – bankui ar konkretiems banko darbuotojams. Ieškovas, kaip ir bet kuris kitas civilinių teisinių santykių dalyvis, duodamas nurodymą atsakovui investuoti lėšas į investicinius fondus, prisiėmė visą riziką, nes pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės teisės dalyviai yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Ieškovas kaip vidutiniškai apdairus žmogus privalėjo elgtis atidžiai, rūpestingai ir racionaliai. Ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodyti teiginiai apie dėmesio neatkreipimą į anketos duomenis, apie banko darbuotojo žodinius patarimus ir kitos susijusios aplinkybės nepaneigia ieškovo pareigos domėtis sutartimi, jos sąlygomis. Toks ieškovo elgesys neatitinka protingo ir apdairaus žmogaus standarto, dėl to toks asmuo turi prisiimti visus iš to kylančius neigiamus padarinius.

17.       Kolegija taip pat nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovas pažeidė FPRĮ 22 straipsnio 5 dalies reikalavimus. FPRĮ 22 straipsnio 5 dalyje nėra detalizuojama, kokių būtent priemonių, siekiant surinkti informaciją apie klientą, bankas privalo imtis. Ieškovas užpildė anketą, kurioje yra visa informacija, reikalaujama pagal įstatymą, t. y. duomenys apie kliento žinias ir patirtį investavimo srityje, finansinę padėtį ir tikslus ir kt. Lietuvos bankas, nagrinėdamas ieškovo skundą, 2013 m. liepos 10 d. sprendime taip pat nenustatė jokių pareigos pažinti savo klientą pažeidimų, nurodydamas, jog ieškovas yra atsakingas už anketos duomenų tikslumą.

18.       Kolegija pripažino pagrįstais ieškovo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovo nurodytų aplinkybių, susijusių su banko pareiga įspėti apie investicinių fondų vienetų vertės kritimą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nepaneigia iš esmės pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta banko neteisėtų veiksmų. Ieškovas, kaip ir bet kuris sutartinių santykių dalyvis, pats laisva valia galėjo nuspręsti, kokiu jam labiausiai tinkančiu būdu pageidauja gauti informaciją. Ieškovas pasirinko gauti informaciją nuorodos į tinklapį būdu (internetinės bankininkystės priemonėmis) (sutarties Specialių sąlygų 1 lapas). Remiantis sutarties bendrųjų sąlygų 6.5 punktu ieškovas, nepaisant pasirinkto gauti informaciją būdo, turi teisę prašyti, kad bankas pateiktų tam tikrą informaciją popieriniu formatu. Ieškovas, kaip vidutinio atidumo bei apdairumo asmuo, negalintis rasti investicinių fondų vertės pokyčių, nedelsdamas dar 2008 m. galėjo kreiptis į banką, prašydamas arba pateikti dominančią informaciją popieriniu formatu, arba sudaryti internetinės bankininkystės sutartį ir, prisijungęs prie savo paskyros, gauti visą reikalingą informaciją. Tačiau ieškovas tik po to, kai Lietuvos bankas 2013 metais atmetė jo skundą bei nurodė, kad jis neturi internetinės bankininkystės, kreipėsi į banką ir 2013 m. rugsėjo 19 d. sudarė susitarimą dėl naudojimosi banko paslaugomis internete. Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat įvertinus visiems žinomas aplinkybes, kad vertybinių popierių kaina yra labai dinamiška ir gali keistis labai dažnai (kone kiekvieną dieną ar keletą kartų per dieną), nėra pagrindo daryti išvadą, kad bankas šiuo konkrečiu atveju privalėjo imtis atitinkamų papildomų priemonių, nei buvo nurodyta sutartyje, informuodamas ieškovą apie vertybinių popierių vertės kritimą.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

19.       Kasaciniu skundu ieškovas G. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą tenkinti ieškinį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

19.1.                      Teismai netinkamai aiškino ir taikė Europos Sąjungos teisės normas, reglamentuojančias finansų tarpininkų pareigą užtikrinti investicijų tinkamumą teikiant investavimo rekomendacijas neprofesionaliesiems investuotojams. Tinkamumo pareiga (angl. duty of suitability) yra viena iš esminių investuotojus saugančių pareigų Finansinių priemonių rinkų direktyvoje Nr. 2004/39/EB (MiFID), kuria yra detalizuojama bendroji rūpestingumo ir lojalumo pareiga. MiFID konstatuojamosios dalies 2 straipsnyje nurodomas vienas iš pagrindinių MiFID tikslų – užtikrinti aukšto lygio apsaugą investuotojams. Europos Sąjungos teisinis reguliavimas investuotojų apsaugos srityje įtvirtino finansų tarpininko kaip profesionalaus investavimo teisinio santykio dalyvio maksimalių pastangų standartą teikiant finansų tarpininko paslaugas (CK 6.38 straipsnio 2 dalis, 6.200 straipsnio 4 dalis). Finansų tarpininko profesinio rūpestingumo standartas reikalauja, kad teikdamas investicines paslaugas finansų tarpininkas elgtųsi su tokiu apdairumu, atidumu ir profesionalumu, koks yra būtinas finansų tarpininkų profesinėje veikloje, t. y. taip, kaip tikimasi iš kompetentingo, patyrusio ir kvalifikuoto finansininko, veikiančio atitinkamomis aplinkybėmis. Profesionalo veiksmų neteisėtumas gali pasireikšti nepakankamai atidžiu, nepakankamai rūpestingu profesinių pareigų atlikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2014; 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-525-687/2018). FPRĮ 22 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad finansų maklerio įmonė turi rekomenduoti klientui ar potencialiam klientui konkrečias investicines paslaugas ir finansines priemones, kurios geriausiai atitiktų kliento interesus.

19.2.                      Byloje nustatyta, kad bankas pateikė ieškovui individualaus pobūdžio pasiūlymą įsigyti konkrečių investicinių fondų vienetų, nors siūlyti netinkančių finansinių priemonių ieškovui pagal FPRĮ 22 straipsnį apskritai neturėjo teisės. Banko darbuotojas S. Ch. ieškovui žodžiu pasiūlė investuoti būtent į jam netinkamus investicinių fondų vienetus ir taip bankas atliko neteisėtus veiksmus. Šią aplinkybę patvirtina banko atspausdinti investicinių fondų vienetų rezultatų, į kuriuos faktiškai buvo rekomenduota investuoti ieškovui, grafikai. Bankas ieškovui pateikė grafikus, kuriuose buvo matyti svyravimai, bet kreivės iš esmės kilo, todėl ieškovas, pasitikėdamas banku, sutiko su banko pasiūlyta investicija. Bankas nesuteikė informacijos neprofesionaliajam investuotojui apie tai, kad jo įsigyjami vertybiniai popieriai de facto (iš tikrųjų) yra investiciniai fondų vienetai, t. y. tos pačios rūšies vertybiniai popieriai, kurie ankstesnėje banko rekomendacijoje yra nurodomi kaip jam netinkami. Pirminiame rekomendacijų teikimo etape, teikdamas bendro pobūdžio rekomendacijas, bankas tinkamumo pareigą atliko tinkamai. Vis dėlto antrajame etape, siūlydamas konkrečias finansines priemones, t. y. investicinių fondų „Parworld-Agriculture Actions Nom. Classi EUR“ ir „Meridio-Meridio Arabworld Namens-Anteille“ vertybinius popierius, bankas pažeidė pareigą užtikrinti investicijų tinkamumą.

19.3.                      Anketos 6 punkte nurodyta, kad ieškovo tikslas – kelis kartus didesnės negu terminuotojo indėlio palūkanos ir prisiimama rizika iki 10 proc. investuotos sumos. Taigi, ieškovas kreipėsi į banką, ieškodamas taupymo produkto, tačiau gavo produktą, visiškai neatitinkantį jo tikslų, ir prarado ne 10 proc., bet pusę savo investicijos vertės. Tačiau teismai tokių banko veiksmų nepagrįstai nelaikė neteisėtais. Kadangi anketoje ieškovas prisiėmė riziką iki 10 proc. investuotos sumos, bankas turėjo reaguoti į ieškovo vertybinių popierių kritimą daugiau kaip 10 proc., jį iškart apie tai informuodamas. Bankas laiku neinformavo ieškovo apie investicinių fondų vienetų vertės kritimą ir taip pažeidė FPRĮ 22 straipsnio 1 dalį bei CK 6.200 straipsnio 2 dalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsiradus svarbioms aplinkybėms profesinis rūpestingumas ir sutarties šalių kooperavimosi principas (FPRĮ 22 straipsnio 1 dalis, CK 6.200 straipsnio 2 dalis) reikalauja iš finansų tarpininko, kad jis informuotų klientą, paaiškintų įvykio esmę, reikšmę investicijos vertei ir išsakytų savo nuomonę dėl būtinumo protingai riboti kylančią riziką. Investuotojas, ypač neprofesionalus, šių aplinkybių gali nesuvokti ir greitai nesusigaudyti situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2014).

19.4.                      Bankas sąmoningai nutylėjo aplinkybę, kad siūlomi konkretūs vertybiniai popieriai yra investicinių fondų vienetai, ir taip pažeidė informavimo pareigą. Bankas neatskleidė ieškovui siūlomo vertybinio popieriaus rūšies, rizikos laipsnio ir kitos reikšmingos informacijos, turėjusios esminę reikšmę ieškovui priimant investicinį sprendimą. Teismai, įvertinę bylos situaciją, nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas neva neveikė pagal rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) standartą, t. y. kad pats ieškovas turėjo teirautis, ar banko anketoje nurodyti duomenys ir banko rekomendacija vieni kitiems neprieštarauja, tuo tarpu banko, kuriam taikomas maksimalaus rūpestingumo standartas, informacijos atskleidimo pareigos pažeidimo nenustatė ir iš banko jokių atidžių veiksmų nereikalavo. Vadinasi, teismai formuoja teisės taikymo taisyklę, kad, neprofesionaliesiems investuotojams suteikus įvadinę bendro pobūdžio rekomendaciją apie atskiras finansines priemones, informacijos atskleidimo pareiga bankui pasibaigia ir tolesniuose etapuose reikšmingos informacijos nereikia pateikti, taip iš esmės perkeldami pareigą susirinkti reikšmingą informaciją pačiam neprofesionaliajam investuotojui. Tai prieštarauja finansų tarpininkų konsultavimo paslaugų esmei, nes nepatyręs neprofesionalusis investuotojas tam ir kreipiasi į srities profesionalą, kad šis jį rūpestingai konsultuotų siūlydamas konkrečias finansines priemones ir suteiktų visą reikšmingą informaciją prieš priimant investicinį sprendimą.

19.5.                      Ieškovui nebuvo pateikti esminiai duomenys apie įsigyjamus vertybinius popierius – vertybinių popierių rūšį, rizikos mastą, nebuvo atskleistas ir faktas, kad banko siūlomi vertybiniai popieriai prieštarauja banko rekomendacijai, taip pat nebuvo įsitikinta, kad visą investiciniam sprendimui priimti reikiamą informaciją ieškovas suprato. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką, net ir esant tinkamam įspėjimui apie nerekomenduojamą finansinę priemonę (kas šiuo atveju nebuvo padaryta), bankas privalo atskirai išaiškinti vertybinių popierių investavimo riziką, įspėti apie galimas neigiamas investavimo pasekmes ir įsitikinti, kad klientas tai suprato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168-687/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208-248/2015). Taigi, banko veiksmai nagrinėjamoje byloje neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos investicinių paslaugų bylose.

19.6.                      Kliento pažinimo pareigos tinkamą vykdymą detalizavo Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 1K-22 patvirtintų Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių XII skyrius (48–57 punktai). Anketoje nebuvo užduoti klausimai, į kuriuos atsakant būtų pateikta VPK taisyklių 55 punkte nurodyta informacija, t. y. su kokiomis finansinėmis priemonėmis ieškovas yra susipažinęs; kokiu dažnumu ir kokiais laikotarpiais ieškovas buvo įsigijęs finansinių priemonių; koks yra ieškovo išsilavinimas ir dabartinė bei ankstesnė jo profesija. Ieškovas yra pasirašęs tik anketos atspausdintą versiją. Būtent dėl tokio informacijos gavimo būdo anketoje įsivėlė klaida – joje nurodyta, kad ieškovas yra įsigijęs investicinių fondų vienetų, nors tai nėra tiesa. Anketoje yra vos septyni klausimai, susiję su FPRĮ 22 straipsnio 5 dalyje kliento pažinimo pareigos vykdymu. Šie klausimai yra abstraktūs ir bankui neleidžia iš esmės pažinti kliento. Bankas, gavęs užpildytą anketą, galėjo susiformuoti tik ribotą supratimą apie faktines kliento žinias ar patirtį investavimo srityje. Pagal Taisyklių 53 punktą, jei finansų maklerio įmonė, teikdama investavimo rekomendacijas ar valdydama kliento portfelį, nesurenka FPRĮ 22 straipsnio 5 dalyje nustatytos informacijos, ji apskritai neturi teisės klientui ar potencialiam klientui teikti šiame punkte nurodytų investicinių paslaugų ar rekomenduoti finansinių priemonių.

19.7.                      Bankas pagal teismų praktiką turi procesinę pareigą įrodyti, kad informavo klientą apie finansines priemones ir jų rizikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168-687/2015). Bankas neįrodė, kad išaiškino, jog produktas, kuris jam buvo siūlomas, yra investicinių fondų vienetai, o neturėdamas šios informacijos ieškovas negalėjo suprasti, kad investuoja į produktą, kuris jam nerekomenduojamas, t. y. bankas neįrodė, kad tinkamumo ir informavimo pareigas atliko tinkamai. Bankas teismo posėdžių metu aiškiai nurodė, kad negali pagrįsti savo pareigų tinkamo įgyvendinimo. Teismų netinkamas įrodinėjimo naštos paskirstymas tiesiogiai lėmė nepagrįstų išvadų, kad bankas savo pareigas teikdamas rekomendacijų teikimo paslaugas atliko tinkamai, o investavimo sprendimo neigiamų padarinių riziką prisiima ieškovas, priėmimą.

20.       Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas „Luminor Bank AS“, veikiantis per „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrių, prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 21 d. nutartį. Atsiliepime išdėstyti šie esminiai argumentai:

20.1.                      FPRĮ 22 straipsnio 4 dalies 2 punkto prasme finansų maklerio įmonė, įgyvendindama informavimo pareigą, privalo pateikti informaciją apie finansines priemones ir siūlomą investavimo strategiją, įskaitant konsultacijas ir įspėjimą apie riziką, kuri būdinga tam tikroms investavimo strategijoms arba investicijoms į tam tikras finansines priemones. Banko Investicinių paslaugų teikimo sąlygų 2.7 punkte nustatyta, kad bankas, vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais ir siekdamas, kad klientas galėtų priimti pagrįstą investicinį sprendimą, pateikia apibendrintą Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingų rizikų aprašymą. Aprašymas yra pritaikytas neprofesionaliajam klientui, kurio žinios ir patirtis investavimo srityje yra minimalios. Aprašymo skyriuje „Bendrosios nuostatos“ bendriausia prasme identifikuotos ir aprašytos rizikos, būdingos investicijoms į visas finansines priemones. Šiame skyriuje, inter alia (be kita ko), nurodyta, kad bet kuri investicija yra rizikinga, todėl tikrasis pelnas gali būti mažesnis už tikėtiną arba netgi neigiamas, kad paprastai tikimybė uždirbti tiesiogiai susijusi su tikimybe prarasti, kad atskirų finansinių priemonių rizika yra skirtinga, kad klientas yra asmeniškai atsakingas už sprendimą investuoti į vieną ar kitą finansinę priemonę, ir pan. Aprašyme, be kitų, yra atskiras skyrius, skirtas išimtinai tik investiciniams fondams, kaip finansinėms priemonėms, apibūdinti ir rizikoms, būdingoms investuojant į šias finansines priemones, apibrėžti: „rizika, su kuria susiduria investuotojas, įsigydamas investicinio fondo akcijų, tokia pati kaip investuojant į akcijas ar obligacijas, tačiau su (didesnio diversifikavimo) išlyga“. Aprašymo skyriuje „Akcijos“ nurodyta, kad „kaina ateityje gali ir išaugti, ir nukristi; investicijos į akcijas bendras pelnas lygus sumokėtiems dividendams, pridėjus akcijos kainos pokytį (teigiamą arba neigiamą)“. Kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, atsakovas tinkamai supažindino ieškovą su Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingų rizikų aprašymu, FPRĮ 22 straipsnio 3 dalies prasme tinkamai įvykdė savo pareigą informuoti ieškovą, kaip neprofesionalųjį investuotoją, apie atskiras individualias finansines priemones ir joms būdingas rizikas.

20.2.                      Atsakovas, įvertinęs visą informaciją, reikšmingą atitinkamai rekomendacijai pateikti, rekomendavo ieškovui investuoti į susietas obligacijas (žr. 2008 m. kovo 28 d. kliento anketą). Kartu atsakovas įvardijo ir kitus finansinius instrumentus, kurie tinka ieškovui, tačiau, atsakovo vertinimu, nėra optimalūs pasirinkimai (investicinis indėlis su didesniu pelningumu, investicinis indėlis, terminuotasis indėlis). Galiausiai atsakovas įspėjo, kad atitinkamos finansinės priemonės – susietos obligacijos arba akcijos finansuojant investicijas skolintomis lėšomis, investiciniai fondai arba akcijos – nėra tinkamos ieškovui. Ieškovas pasirašytinai patvirtino, jog jis susipažino su rekomendacija ir įspėjimu bei juos suprato. Taip atsakovas FPRĮ 22 straipsnio 6 dalies prasme įvykdė savo pareigą rekomenduoti klientui finansines priemones, geriausiai atitinkančias kliento interesus.

20.3.                      Vis dėlto ieškovas nepasinaudojo atsakovo rekomendacija – jis priėmė sprendimą investuoti į investicinius fondus ir pateikė atsakovui du pavedimus pirkti šias finansines priemones. Atsakovas, priešingai negu teigia ieškovas, nerekomendavo jam į investuoti į investicinius fondus ir į dar kelias kitas finansines priemones, aiškiai įspėdamas, kad šios finansinės priemonės nėra jam tinkamos. FPRĮ prasme finansų maklerio įmonei nėra nustatytas ribojimas suteikti klientui tokią investavimo paslaugą, kuri jam nėra rekomenduojama. Priešingai, FPRĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, jeigu klientas pateikia finansų maklerio įmonei konkretų nurodymą, toks kliento nurodymas turi būti vykdomas tiksliai ir nenukrypstant nuo nurodyme pateiktų sąlygų. Ieškovas, tokiomis sąlygomis pasirinkdamas investuoti į atsakovo jam nerekomenduotą finansinę priemonę, veikė savo rizika.

20.4.                      Neprofesionaliajam investuotojui pripažįstama papildoma teisių ir interesų apsauga, kita vertus, tokio teisinio statuso turėjimas nereiškia, kad neprofesionalusis investuotojas yra atleidžiamas nuo bendrųjų pareigų, taikytinų visiems civilinių teisinių santykių dalyviams, vykdymo, t. y. nuo pareigų elgtis protingai, rūpestingai ir atidžiai, inter alia, domėtis savo teisėmis ir pareigomis, atidžiai skaityti pasirašomas sutartis ir pateiktus susipažinti dokumentus, konsultuotis dėl sutarties sąlygų. Lietuvos bankas 2013 m. liepos 10 d. sprendimu nenustatė pareigos užtikrinti investicijos tinkamumą pažeidimo. Priešingai, Lietuvos bankas šiuo sprendimu nustatė, kad pats ieškovas nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek turėjo būti atitinkamomis sąlygomis.

20.5.                      Banko Investicinių paslaugų teikimo sąlygų 1.16 punkto prasme anketa – dokumentas, kuriame klientas pateikia informaciją apie savo žinias ir patirtį investavimo srityje, finansinę patirtį, tikslus, kurių siekia naudodamasis paslaugomis. Anketos pateikimo pildyti ir pildymo tikslas – surinkti FPRĮ 22 straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją apie klientą, kad būtų galima parinkti klientui labiausiai tinkamą instrumentą ir patikrinti, ar kliento norimas įsigyti instrumentas yra jam tinkamas. 2008 m. kovo 28 d. kliento anketoje užfiksuota informacija apie ieškovo žinias ir patirtį investavimo srityje (anketos 4–5, 8 punktai), apie ieškovo finansinę padėtį (anketos 3 ir 7 punktai), apie tikslus, kurių ieškovas siekia, naudodamasis investicinėmis paslaugomis (anketos 6 punktas). Vadinasi, FPRĮ 22 straipsnio 5 dalies prasme surinkta visa informacija, reikalinga rekomendacijai dėl tinkamiausios finansinės priemonės pateikti. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 1K-22 patvirtintų Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių 57 punkte ir banko Investicinių paslaugų teikimo sąlygų 5.3 punkte nurodyta, jog bankas turi teisę pasitikėti kliento anketoje pateikta informacija ir neprivalo jos tikrinti, išskyrus atvejus, kai bankui yra žinoma arba turėtų būti žinoma, kad informacija akivaizdžiai pasenusi, netiksli ar neišsami. Anketoje (ieškovui taip nurodžius) fiksuota klaidinga informacija, kad ieškovas buvo įsigijęs investicinių fondų vienetų (anketos 4 punktas). Net ir tai įvertinęs kaip tikrą informaciją bankas įspėjo ieškovą, kad investiciniai fondai nėra jam tinkama finansinė priemonė, ir kartu nerekomendavo ieškovui investuoti į investicinius fondus.

20.6.                      Taisyklių 55 punkte nurodyta, kad turi būti surenkami šie duomenys: paslaugos, sandorio ar finansinių priemonių tipai, su kuriais klientas yra susipažinęs (55.1 punktas); kliento sandorių dėl finansinių priemonių pobūdis, dydis ir dažnumas bei laikotarpis, per kurį šie sandoriai buvo sudaryti (55.2 punktas); kliento ar potencialaus kliento išsilavinimas ir dabartinė bei ankstesnė jo profesija (55.3 punktas). Taisyklių 55 punkto prasme reikalaujamos surinkti informacijos apimtis yra didesnė, negu nurodo FPRĮ 22 straipsnio 5 dalis. Ieškovas savo teisių pažeidimą siejo būtent su FPRĮ 22 straipsnio 5 dalies nustatytos informacijos (esminės jos dalies) nesurinkimu. Atsakovas, kaip pirmiau nurodyta ir ką nustatė apeliacinės instancijos teismas, bendriausia prasme surinko visą informaciją, reikalaujamą pagal įstatymą. Surinktos informacijos apimtis neturi lemiančios įtakos šios bylos ginčui spręsti, nes atsakovas įspėjo ieškovą, kad investiciniai fondai nėra jam tinkama finansinė priemonė, ir kartu nerekomendavo ieškovui investuoti į investicinius fondus.

20.7.                      Sutarties specialiojoje dalyje buvo įtvirtinti du informacijos, pranešimų ir ataskaitų gavimo būdai: 1) popierine forma; 2) nuoroda į tinklalapį (internetinės bankininkystės priemonėmis), pastarąjį būdą ir pasirinko ieškovas. Nepaisydamas tokio pasirinkimo ieškovas turėjo teisę visą laiką prašyti banko pateikti tam tikrą informaciją, pranešimą ar ataskaitą popierine forma. Ieškovas tik 2013 m. rugsėjo 18 d. sudarė susitarimą dėl naudojimosi banko paslaugomis internete, taip užsitikrindamas galimybę savo pasirinktu būdu individualiai gauti, inter alia, informaciją apie investicinių fondų vienetų vertę. Todėl atsakovas nepažeidė pareigos informuoti apie investicinių fondų vienetų vertę. Ieškovui buvo nurodyta atsakovo interneto svetainė www.dnbnord.lt, kurioje buvo užtikrinta prieiga ir prie ieškovo akcentuojamos informacijos. Ieškovas tik 2013 metais pradėjo domėtis savo investicijomis į investicinius fondus. Atsakovas sudarė ieškovui visapusiškas galimybes gauti jam reikalingą informaciją, stebėti investicinių fondų vienetų vertės pokyčius, tačiau ieškovas nesinaudojo šiomis galimybėmis.

20.8.                      Apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas yra tinkamai motyvuotas (CPK 331 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atliko išsamią surinktų įrodymų vertinimo ir šios bylos ginčui išspręsti reikšmingų teisės normų analizę, argumentuotai atsakė į pagrindinius išnagrinėtų klausimų aspektus.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl finansų tarpininko pareigų teikiant finansines paslaugas

 

21.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, pagal CK 6.38 straipsnio 2 dalį, jeigu vienai iš šalių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Finansų tarpininko profesinės veiklos reikalavimai įtvirtinti Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 21 d. direktyvą 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (MiFID) įgyvendinančiajame FPRĮ ir jo įgyvendinamuosiuose nacionalinės teisės aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015).

22.       Vienas iš pagrindinių MiFID tikslų – užtikrinti aukšto lygio apsaugą investuotojams (MiFID 2 straipsnis). MiFID apibrėžia principus, kuriais turi vadovautis investicinės įmonės, teikdamos investicines paslaugas klientams: 1) veikti garbingai, sąžiningai ir profesionaliai, kiek tik įmanoma nepažeidžiant savo klientų interesų (pareiga elgtis rūpestingai ir lojalumo pareiga) (MiFID 19 straipsnio 1 dalis); 2) suteikti esamiems ar būsimiems klientams tinkamą ir išsamią informaciją, kuri turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti (pareiga neklaidinti) (MiFID 19 straipsnio 2 dalis); 3) esamiems ir būsimiems klientams suprantama forma pateikti atitinkamą informaciją, kad jie galėtų tinkamai suvokti siūlomų investicinių paslaugų ir konkrečios rūšies investicinės priemonės pobūdį ir susijusius rizikos veiksnius bei priimti investicinius sprendimus, remdamiesi turima informacija (pareiga atskleisti informaciją); 4) teikti paslaugas, atsižvelgiant į konkrečias su klientu susijusias aplinkybes, kad investicijos atitiktų konkretaus kliento, kaip investuotojo, poreikius (investicijų tinkamumo pareiga) (MiFID 19 straipsnio 4 dalis).

23.       Aptariami principai atsispindi FPRĮ

 (taikytina įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2008 m. lapkričio 15 d. iki 2009 m. balandžio 3 d.) 22 straipsnyje, reglamentuojančiame finansų maklerio įmonės pareigas teikiant klientui investicines paslaugas. Pavedimų priėmimas ir perdavimas, pavedimų vykdymas klientų sąskaita pagal įstatymą priskiriami investicinėms paslaugoms (FPRĮ 3 straipsnio 13 dalis).

24.       Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl finansų tarpininko profesinio rūpestingumo pareigos, pažymėta, kad komerciniams bankams teikiant finansines paslaugas yra keliami itin aukšti atidumo, profesionalumo, sąžiningumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009). Valdydamas portfelį ir teikdamas kitas investicines paslaugas finansų tarpininkas turi elgtis su tokiu apdairumu, atidumu ir profesionalumu, koks yra būtinas finansų tarpininkų profesinėje veikloje, t. y. taip, kaip tikimasi iš kompetentingo, patyrusio ir kvalifikuoto finansininko, veikiančio atitinkamomis aplinkybėmis. Profesionalo veiksmų neteisėtumas gali pasireikšti nepakankamai atidžiu, nepakankamai rūpestingu profesinių pareigų atlikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2014; 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2014; 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2014).

25.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad investiciniuose santykiuose finansų tarpininkas negali garantuoti investicinio produkto pelno, todėl vien tai, kad atitinkama finansinė priemonė pasirodė esanti nuostolinga, nėra pagrindas ginčyti investavimo sandorį ar reikalauti atlyginti nuostolius, tačiau atitinkamuose civiliniuose santykiuose finansų tarpininkas turi kiek įmanoma vengti įvairaus pobūdžio netikslumų, galinčių sukelti investuotojui nepagrįstus lūkesčius dėl investicinio produkto pelningumo ir sudarančių pagrindą esant nuostoliui ginčyti investavimo sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-378/2015).

26.       Pareiga atskleisti informaciją pažeidžiama, kai finansų tarpininkas klientui nesuteikia visos reikiamos informacijos arba ją suteikia netinkamai, t. y. nesilaikydamas informacijos pateikimo laiko, formos ar turinio reikalavimų. Sprendžiant dėl pareigos atskleisti informaciją galimo pažeidimo reikšmingas FPRĮ 22 straipsnio 3 dalyje nurodytas informacijos pateikimo tikslas – kad klientai galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus.

27.       Rizikos mastas yra vienas svarbiausių aspektų, kuris turi būti atskleistas neprofesionaliajam investuotojui tam, kad būtų tinkamai įgyvendinta informacijos atskleidimo pareiga. Šis aspektas neprofesionaliajam investuotojui turi būti atskleistas aiškiai, išsamiai ir suprantamai. Tinkamos informacijos atskleidimo pareigos įvykdymas yra vienas iš instrumentų, saugančių investuotoją nuo netinkamų produktų pasirinkimo ir galimų nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014). Vien apibendrintas rizikos nurodymas, nesant aiškaus paaiškinimo dėl ieškovų siekiamų įsigyti investicinio fondo vienetų, neatitinka reikalavimo atskleisti neprofesionaliajam investuotojui informaciją nedviprasmiškai, išsamiai ir suprantamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-525-687/2018, 39 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad FPRĮ 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta finansų tarpininko pareiga yra aktyvi pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014).

28.       Investicijų tinkamumo pareigą (angl. suitability) sudaro dviejų rūšių pareigos: pareiga surinkti apie klientą aktualią informaciją ir pareiga atsižvelgiant į surinktą informaciją nuspręsti dėl investicijų, kurios geriausiai atitiktų kliento interesus. FPRĮ 22 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti klientui investicines paslaugas, kurios apima investavimo rekomendacijų teikimą ir (arba) finansinių priemonių portfelio valdymą, privalo surinkti informaciją apie kliento ar potencialaus kliento žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis, finansinę padėtį, tikslus, kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis. Tik surinkusi ir įvertinusi pirmiau nurodytą informaciją, finansų maklerio įmonė turi rekomenduoti klientui ar potencialiam klientui konkrečias investicines paslaugas ir finansines priemones, kurios geriausiai atitiktų kliento interesus (FPRĮ 22 straipsnio 6 dalis). Informacijos apie potencialų klientą rinkimas yra neatskiriamai susijęs su informacijos klientui apie ketinamą įsigyti finansinį produktą tinkamu parinkimu ir atskleidimu, todėl kliento anketos pildymas ir rekomendacijų teikimas negali būti vertinamas formaliai, informacijos rinkimui ir atskleidimui taikomi aukšti reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-969/2015).

29.       Pagal FPRĮ nuostatas investicijų tinkamumo pareiga taikoma tik investavimo rekomendacijų teikimui ir (arba) finansinių priemonių portfelio valdymui. Kitų investicinių paslaugų teikimui taikoma priimtinumo (angl. appropriateness) pareiga, apimanti pareigą surinkti apie klientą aktualią informaciją ir pareigą atsižvelgiant į surinktą informaciją nuspręsti dėl investicijų priimtinumo. Reikalavimas pažinti savo klientą investicijų priimtinumui užtikrinti yra siauresnės apimties nei informacijos rinkimo reikalavimas investicijų tinkamumo tikslais, nes teikiant paslaugas, kurioms taikomas priimtinumo reikalavimas, finansų tarpininko dalyvavimas kur kas pasyvesnis: vykdydamas kliento pavedimus finansų tarpininkas neturi pareigos nuspręsti, ar investicija atitinka kliento finansinę padėtį ir investavimo tikslus, tačiau jis privalo įspėti, jei investicija, atsižvelgiant į kliento patirtį ir žinias, jam yra netinkama (FPRĮ 22 straipsnio 7–8 dalys).

30.       Investavimo sandorių sudarymo metu (2008 m. kovo 28–31 d.) galiojo 2007 m. gegužės 31 d. VPK nutarimu Nr. 1K-22 patvirtintos Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), detalizuojančios FPRĮ antrajame skirsnyje nustatytus reikalavimus (Taisyklių 2 punktas). Taisyklėse, be kita ko, išdėstytos nuostatos dėl tinkamumo ir priimtinumo įvertinimo (angl. suitability test and appropriateness test).

31.       Pagal Taisyklių 48 punkto nuostatas finansų maklerio įmonė privalo surinkti iš klientų ir potencialių klientų visą informaciją, reikalingą esminiams faktams apie klientą nustatyti (angl. suitability test). Finansų maklerio įmonė, įvertinusi apie klientą surinktą informaciją ir klientui teikiamos paslaugos pobūdį bei mastą, privalo turėti pagrindą manyti, kad konkretus sandoris, kurį siūloma sudaryti arba kuris yra sudaromas teikiant portfelio valdymo paslaugą, atitinka šiuos kriterijus: sandoris atitinka šio kliento investavimo tikslus; klientas yra finansiškai pajėgus prisiimti su jo investavimo tikslus atitinkančio sandorio sudarymu susijusią riziką; klientas turi pakankamai reikiamų žinių ir patirties, kad suprastų riziką, būdingą sandorio sudarymui ir jo portfelio valdymui. Jei finansų maklerio įmonė, teikdama investavimo rekomendacijas ar valdydama kliento portfelį, nesurenka FPRĮ 22 straipsnio 5 dalyje nustatytos informacijos, ji neturi teisės klientui ar potencialiam klientui teikti šiame punkte nustatytų investicinių paslaugų ar rekomenduoti finansinių priemonių (Taisyklių 53 punktas).

32.       Finansų maklerio įmonė, vertindama, ar FPRĮ 22 straipsnio 7 dalyje nustatyta investicinė paslauga yra priimtina klientui, privalo išsiaiškinti, ar tas klientas turi reikiamų žinių ir patirties, kad suprastų ir įvertintų riziką, būdingą siūlomiems arba norimiems gauti investiciniams produktams ar investicinėms paslaugoms (angl. appropriateness test) (Taisyklių 54 punktas). Informacijoje apie kliento ar potencialaus kliento žinias ir patirtį investavimo srityje turi būti nurodyti, atsižvelgiant į klientui būdingas savybes, jam teiktinos paslaugos pobūdį ir mastą, numatomo produkto ar sandorio tipą, įskaitant jų sudėtingumo laipsnį ir jiems būdingą riziką, šie duomenys: paslaugos, sandorio ar finansinių priemonių tipai, su kuriais klientas yra susipažinęs; kliento sandorių dėl finansinių priemonių pobūdis, dydis ir dažnumas bei laikotarpis, per kurį šie sandoriai buvo sudaryti; kliento ar potencialaus kliento išsilavinimas ir dabartinė bei ankstesnė jo profesija (Taisyklių 55 punktas).

33.       Ieškovas nagrinėjamoje byloje rėmėsi investicijų tinkamumo pareigos ir pareigos atskleisti informaciją pažeidimu, teigdamas, kad atsakovas tik formaliai įvykdė pareigą pažinti klientą, nesurinkdamas visos pagal teisės aktų reikalavimus būtinos surinkti informacijos, taip pat, nepatikrindamas surinktosios, nesuteikė informacijos ieškovui, kuris yra neprofesionalusis investuotojas, apie tai, kad jo įsigyjami vertybiniai popieriai de facto yra investiciniai fondų vienetai (neturėdamas šios informacijos ieškovas negalėjo suprasti, kad investuoja į produktą, kuris jam nerekomenduojamas), taip pat pareigos elgtis rūpestingai pažeidimu, neįspėjant ieškovo apie investicinių fondų vienetų vertės kritimą. Bylą nagrinėję teismai ieškovo reikalavimus atmetė, nenustatę atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos.

 

Dėl pareigos pažinti klientą vykdymo

 

34.       Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovas, vykdydamas pareigą pažinti klientą, kreipėsi į ieškovą dėl bankui reikalingos informacijos pateikimo (anketos užpildymo). Pareigos pažinti klientą netinkamas vykdymas kasaciniame skunde grindžiamas atsakovo ieškovui pateiktos užpildyti anketos turinio trūkumais (neatitiktimi VPK patvirtintų Taisyklių reikalavimams). Ieškovo teigimu, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nevertino to, kad nesurinkęs FPRĮ 22 straipsnio 5 dalyje nustatytos informacijos atsakovas apskritai neturėjo teisės teikti ieškovui investicinių paslaugų ar rekomenduoti finansinių priemonių.

35.       Minėta (nutarties 28–29 punktai), kad pareiga pažinti klientą yra sudedamoji investicijų tinkamumo (priimtinumo) pareigos dalis. Civilinės atsakomybės atsiradimui ši pareiga svarbi tuo, kad, tinkamai nepažinęs savo kliento, finansų tarpininkas negali priimti tinkamo sprendimo dėl investicijų tinkamumo ar priimtinumo, o tai savo ruožtu gali lemti žalos atsiradimą. FPRĮ 22 straipsnio 6 dalis ir Taisyklių 53 punktas draudžia finansų tarpininkui teikti klientui finansines paslaugas ar rekomenduoti finansines priemones nesurinkus FPRĮ 22 straipsnio 5 dalyje nustatytos informacijos (neįvykdžius pareigos pažinti klientą), tuo tarpu surinktos informacijos pakankamumas (pareigos pažinti klientą vykdymo tinkamumas) vertintinas atsižvelgiant į tai, kiek konkrečiu atveju tai lėmė (galėjo lemti) netinkamą finansų tarpininko sprendimą dėl investicijų, kurios geriausiai atitiktų kliento interesus.

36.       Byloje nustatyta, kad bankas, atsižvelgdamas į ieškovo pateiktą informaciją, anketoje įspėjo ieškovą, kad jam investiciniai fondai arba akcijos nėra tinkami instrumentai ir į juos investuoti nepatariama, taigi šiuo atveju atsakovo surinkta informacija buvo pakankama tam, kad atsakovas įvertintų konkrečių investicinių priemonių (investicinių fondų) atitiktį ieškovo interesams ir pateiktų tinkamą investavimo rekomendaciją. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai pagrįsta teismų išvadą, kad ieškovo įrodinėjamas pareigos pažinti klientą pažeidimas nagrinėjamu atveju savaime nelemia atsakovo civilinės atsakomybės.

 

Dėl pareigos atskleisti informaciją ir investicijų tinkamumo (priimtinumo) pareigos vykdymo, įrodinėjimo pareigos paskirstymo

 

37.       Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2008 m. kovo 28 d. ieškovas pasirašė atsakovo pateiktą anketą, kurioje, be kita ko, pateiktas atsakovo įspėjimas dėl investicinių fondų, kaip investicinio instrumento, netinkamumo ieškovui. Tą pačią dieną banke, dalyvaujant atsakovo darbuotojui (makleriui) S. Ch., ieškovas pateikė du pavedimus, kuriais įsigijo 110 vnt. investicinio fondo „Parworld-Agriculture Actions Nom. Classi“ ir 190 vnt. investicinio fondo „Meridio-Meridio Arabworld Namens-Anteille“ vertybinių popierių. Ieškovas įrodinėja, kad investuoti į nurodytus vertybinius popierius (investicinius fondus) jam rekomendavo būtent S. Ch., prieš pateikiant pavedimus jam nebuvo konkrečiai paaiškinta, ką ieškovas įsigyja, tai nebuvo nurodyta ir ieškovo pasirašytame pavedime pirkti vertybinius popierius, todėl ieškovas neturėjo galimybės laikytis atsakovo rekomendacijos neinvestuoti į investicinius fondus. Taigi, ieškovas iš esmės teigia, kad: 1) atsakovo darbuotojas jam suteikė netinkamą investavimo rekomendaciją ir 2) tinkamai neįspėjo jo apie konkrečių vertybinių popierių, į kuriuos investuojama, rūšį ir jų netinkamumą ieškovui.

38.       Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nurodytus ieškovo argumentus atmetė konstatavęs, kad ieškovas neįrodė, jog nesuprato savo veiksmų ir tik dėl pasitikėjimo atsakovo darbuotoju pasirašė pateiktus dokumentus, todėl, duodamas nurodymą atsakovui investuoti lėšas į investicinius fondus, pats prisiėmė visą su tuo susijusią riziką. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad atsakovo investavimo rekomendacija ieškovui buvo pateikta anketoje ir buvo tinkama, ieškovo teiginiai, kad jam nebuvo tinkamai paaiškinta, ką jis iš tiesų įsigyja, todėl jis negalėjo tinkamai įvertinti įsigyjamų vertybinių popierių rizikos ir priimti apgalvoto sprendimo, yra neįrodyti, be to, nepaneigia ieškovo pareigos domėtis sutartimi ir jos sąlygomis (apeliacinės instancijos teismo nutarties 39–41 punktai). Teisėjų kolegija nusprendžia, kad šios bylą nagrinėjusių teismų išvados padarytos nevisapusiškai ištyrus bylai reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai paskirsčius šalims tenkančią įrodinėjimo naštą, todėl negali būti pripažintos pagrįstomis.

39.       Pagal FPRĮ 3 straipsnio 12 dalį investavimo rekomendacija apibrėžiama kaip finansų maklerio įmonės arba kliento iniciatyva klientui teikiama asmeninio pobūdžio rekomendacija dėl vieno ar kelių sandorių, susijusių su finansinėmis priemonėmis. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad išvadą, ar konkreti klientui suteikta konsultacija gali būti pripažįstama FPRĮ 3 straipsnio 12 dalyje apibrėžta investavimo rekomendacija, lemia faktiškai pateiktos rekomendacijos požymių atitiktis įstatyme nustatytiesiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208-248/2015; 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-969/2015). Pagal FPRĮ 22 straipsnio 6 dalį investavimo rekomendacija turi atitikti kliento interesus, t. y. finansų tarpininkas negali klientui rekomenduoti jam netinkančių investicinių instrumentų. Tokios rekomendacijos pateikimas reikštų investicijų tinkamumo pareigos pažeidimą.

40.       Bylą nagrinėję teismai pagrįstai nusprendė, kad procesinė pareiga įrodyti, jog atsakovo darbuotojas S. Ch. suteikė ieškovui investavimo rekomendaciją, prieštaraujančią nurodytai banko anketoje, t. y. rekomendavo investuoti į investicinių fondų „Parworld-Agriculture Actions Nom. Classi“ ir „Meridio-Meridio Arabworld Namens-Anteille“ vertybinius popierius, nagrinėjamoje byloje tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis). Tačiau vien ta aplinkybė, kad banko anketoje buvo nurodyta bendro pobūdžio rekomendacija ieškovui neinvestuoti į investicinius fondus, savaime nėra pakankama spręsti, kad banko darbuotojas nesuteikė ieškovui konsultacijos, pagal turinį atitinkančios investavimo rekomendaciją, dėl konkrečių investicinių instrumentų (investicinių fondų „Parworld-Agriculture Actions Nom. Classi“ ir „Meridio-Meridio Arabworld Namens-Anteille“).

41.       Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, investavimo rekomendacija pripažindamas išimtinai banko anketoje nurodytą rekomendaciją, ieškovo argumentų ir jo pateiktų įrodymų, kuriais ieškovas įrodinėjo, kad būtent minėtas banko darbuotojas rekomendavo jam investuoti į konkrečius investicinius fondus, išsamiau netyrė ir nevertino. Pažymėtina, kad ieškovo pavedimai dėl 110 vnt. investicinio fondo „Parworld-Agriculture Actions Nom. Classi“ ir 190 vnt. investicinio fondo „Meridio-Meridio Arabworld Namens-Anteille“ vertybinių popierių įsigijimo ieškovo buvo pateikti jau kitą dieną po sutarties dėl finansinių priemonių sąskaitos tvarkymo, pavedimų vykdymo ir rekomendacijų teikimo su atsakovu sudarymo banko patalpose, dalyvaujant banko darbuotojui. Nors bylą nagrinėję teismai nusprendė, kad ieškovas savarankiškai priėmė sprendimą nepaisyti banko anketoje nurodytos investavimo rekomendacijos, byloje nenustatyta, iš kokių šaltinių ieškovui tapo žinoma apie galimybę investuoti į konkrečius investicinius fondus, kokios aplinkybės lėmė konkretų ieškovo investicinį sprendimą, ar ieškovo sprendimas investuoti būtent į šiuos investicinius instrumentus buvo priimtas atsakovo darbuotojui suteikus ieškovui visą informaciją, būtiną konkrečiam investavimo sprendimui priimti.

42.       Minėta, kad pagal FPRĮ 22 straipsnio nuostatas investicijų tinkamumo (priimtinumo) pareiga finansų tarpininką saisto tiek teikiant investavimo rekomendacijas, tiek teikiant klientui kitas investicines paslaugas, tarp jų – priimant ir vykdant pavedimus klientų sąskaita (FPRĮ 3 straipsnio 13 dalis). FPRĮ 22 straipsnio 7 dalis reikalauja įvertinti konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės tinkamumą klientui, o šio straipsnio 8 dalis – pareigą įspėti klientą ar potencialų klientą apie tai, kad konkreti investicinė paslauga ar finansinė priemonė konkrečiam klientui ar potencialiam klientui nėra tinkama. Taigi, nors atsakovas pagrįstai pažymi, kad įstatyme nėra įtvirtintas draudimas finansų tarpininkui teikti investicines paslaugas, kurios klientui nėra tinkamos, tai gali būti daroma tik prieš tai tinkamai įspėjus klientą apie konkrečios investicinės paslaugos ar finansinės priemonės netinkamumą. Šios pareigos gali būti nesilaikoma tik tuo atveju, jei egzistuoja visos FPRĮ 22 straipsnio 10 dalyje nurodytos sąlygos, kurios nagrinėjamoje byloje nėra įgyvendintos.

43.       Pagal FPRĮ 22 straipsnio 8 dalį finansų tarpininko įspėjimas, kad konkreti finansinė priemonė klientui nėra tinkama, gali būti pateikiamas ir standartizuota forma, tačiau pateikdamas tokį įspėjimą finansų tarpininkas turi laikytis pareigos atskleisti informaciją (šios nutarties 26–27 punktai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokiu atveju, jei klientas pageidauja įsigyti nerekomenduojamą produktą, finansų tarpininkas, veikdamas geriausiomis kliento sąlygomis ir interesais (FPRĮ 22 straipsnio 1 dalis), turi itin rūpestingai ir išsamiai atskleisti jam investicijos riziką ir įsitikinti, kad klientas ją suprato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208-248/2015). Atsižvelgdama į tai, kad FPRĮ 22 straipsnis aiškiai įtvirtina finansų tarpininko pareigą įspėti klientą apie konkrečios finansinės priemonės netinkamumą, teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad atsakovo kaip finansų tarpininko pareigos nagrinėjamu atveju neapsiribojo abstrakčios investavimo rekomendacijos pateikimu (nurodymu, kad investiciniai fondai nėra tinkami instrumentai ieškovui), tačiau apėmė ir pareigą atskleisti investuotojui visą jam suprantamą informaciją apie konkrečių netinkamų finansinių priemonių, kurias nepaisydamas standartinio įspėjimo ketina pirkti investuotojas, individualią esmę ir jų rizikos laipsnį.

44.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad vertybinių popierių įsigijimo rizikos informacijos tinkamas atskleidimas yra banko pareiga, jam tenka ir procesinė pareiga įrodyti, kad tokia informacija buvo aiškiai ir suprantamai atskleista (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168-687/2015; 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-969/2015). Taigi, kaip pagrįstai nurodoma kasaciniame skunde, procesinė pareiga įrodyti, kad priimant ir vykdant ieškovo pavedimus ieškovui buvo atskleista investicinių fondų „Parworld-Agriculture Actions Nom. Classi“ ir „Meridio-Meridio Arabworld Namens-Anteilleindividuali esmė ir rizikos laipsnis, nagrinėjamoje byloje tenka ne ieškovui, o atsakovui.

45.       Bylą nagrinėję teismai nusprendė, kad ieškovas, veikdamas kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, pateikdamas pavedimą bankui turėjo pasidomėti, kur nurodo investuoti jo lėšas, o to nepadarydamas veikė savo rizika. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad neprofesionaliojo investuotojo bendrosios pareigos (pvz., pareiga atidžiai skaityti pasirašomas sutartis, konsultuotis dėl jų sąlygų, domėtis savo teisėmis bei pareigomis, elgtis rūpestingai, protingai ir pan.) neeliminuoja finansų tarpininko pareigų, tarp jų ir informacijos atskleidimo pareigos. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai finansų tarpininkas pažeidžia įstatyme įtvirtintas pareigas, nevisapusiškai atskleisdamas investavimo riziką, tačiau nustatoma, kad investuotojas taip pat nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, neigiami investavimo padariniai turėtų tekti abiem sandorio šalims. Banko ir investuotojo abipusė kaltė gali lemti atsakomybės dėl mišrios kaltės paskirstymą (CK 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.248 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-378/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208-248/2015; 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-969/2015).

46.       Kasacinis teismas nenustato faktinių aplinkybių, o sprendžia teisės klausimus ir yra saistomas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kadangi teismų išvados dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, susijusių su pareigos atskleisti informaciją ir investicijų tinkamumo (priimtinumo) pareigos vykdymu, nebuvimo padarytos netinkamai paskirsčius šalims tenkančią įrodinėjimo naštą, o kitos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, teismų iš esmės nebuvo vertinamos, nustačius aptartus pažeidimus, skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis, 346 straipsnis).

 

Dėl rūpestingumo pareigos pažeidimo neinformuojant apie investicinių fondų vertės kritimą

 

47.       Ieškovo teigimu, kadangi pagal įstatymą atsakovas investicines paslaugas teikti privalo atsižvelgdamas į kliento investavimo tikslus, laikydamasis FPRĮ 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos profesinio rūpestingumo pareigos, jis turėjo reaguoti į ieškovo vertybinių popierių vertės kritimą virš 10 proc., jį iškart apie tai informuodamas, nes būtent tokia prisiimama rizika nurodyta ieškovo užpildytoje banko anketoje. Apeliacinės instancijos teismas šiuos ieškovo argumentus atmetė konstatavęs, kad 2008 m. kovo 27 d. su atsakovu sudarytoje sutartyje nustatyta informacijos teikimo tvarka nagrinėjamu atveju pažeista nebuvo, be to, nėra pagrindo daryti išvadą, kad bankas šiuo konkrečiu atveju privalėjo imtis papildomų priemonių, nei buvo nurodyta sutartyje, informuodamas ieškovą apie vertybinių popierių vertės kritimą (apeliacinės instancijos teismo nutarties 50 punktas).

48.       Ieškovas kasaciniu skundu iš esmės neginčija apeliacinės instancijos teismo nutarties išvados, kad atsakovas nepažeidė su juo sudarytos sutarties, kiek tai susiję su atitinkamos informacijos teikimu, tačiau remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2014, teigdamas, kad šiuo atveju atsakovo pareiga jį papildomai informuoti kyla tiesiogiai iš FPRĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostatų.

49.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2014 išaiškinta, kad, net ir nesant sutartinės banko pareigos nuolat teikti informaciją apie vertybinių popierių vertės pasikeitimą, turi būti vertinama, ar bankas vykdė jam įstatymu nustatytas pareigas, tarp jų FPRĮ 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas dvi bendrojo pobūdžio finansų tarpininko pareigas: profesinio rūpestingumo pareigą ir lojalumo pareigą, kai tarp šalių egzistuoja fiduciariniai santykiai. Finansų tarpininkas (nesant atitinkamų sutartinių įsipareigojimų) neprivalo teikti klientui informacijos apie vertybinių popierių rinkos svyravimus, sandorių vertybinių popierių vertės pokyčius, garantinių įmokų pakankamumą, net jei šie pokyčiai tam tikru laikotarpiu ir nepalankūs investuotojui, kol neviršijama rizika, įprastinė konkrečiai investicinei paslaugai, tačiau atsiradus veiksniams, dėl kurių rizika itin išauga, bankas, veikdamas pagal FPRĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi vykdyti įspėjimo pareigą. Taigi, nurodytoje nutartyje konstatuota, kad banko pareiga papildomai įspėti klientą kyla tik atsiradus veiksniams, dėl kurių rizika itin išauga, lyginant su įprastine konkrečios investicinės paslaugos rizika.

50.       Kasaciniame skunde argumentuotai nepagrindžiama, kad investicinių fondų vertės kritimas ginčo laikotarpiu (2008–2013 m.) būtų viršijęs įprastinę šiems instrumentams būdingą riziką. Susidariusios situacijos išimtinumą ieškovas iš esmės grindžia tuo, kad manė esąs investavęs į taupymo produktą ir neturėjo pagrindo tikėtis, kad finansinė priemonė, kuri ieškovui buvo pasiūlyta atsakovo, yra gerokai rizikingesnė nei ta, kurios jis pageidavo. Taigi, atsakovo pareigą imtis papildomų informavimo priemonių ieškovas iš esmės sieja su savo paties subjektyviu suvokimu apie savo atliktų investicijų rizikingumą.

51.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nepakankamas konkrečios investicijos rizikos masto atskleidimas gali lemti atsakovo atsakomybę už pareigos atskleisti informaciją ir investicijų tinkamumo (priimtinumo) pareigos nevykdymą, ši aplinkybė, net jei ji būtų byloje nustatyta, negalėtų lemti atsakovo pareigos, sprendžiant dėl būtinumo papildomai informuoti klientą apie atsiradusią riziką, vertinti konkrečius ieškovo sudarytus sandorius kitaip nei pagal tikrąją šių sandorių prigimtį, t. y. dėl investavimo fondams būdingos rizikos spręsti pagal taupymo produktams būdingą įprastinę riziką. Minėta, kad įstatyme nėra įtvirtintas draudimas finansų tarpininkui teikti investicines paslaugas, kurios klientui nėra tinkamos (prieš tai tinkamai įspėjus klientą apie konkrečios investicinės paslaugos ar finansinės priemonės netinkamumą), todėl vien ta aplinkybė, kad konkreti rizikos tolerancijos riba buvo nurodyta ieškovo užpildytoje banko anketoje, šalims neaptarus tokio atsakovo įsipareigojimo sutartyje, taip pat nėra pakankama spręsti, jog konkrečiu atveju atsakovas pažeidė rūpestingumo pareigą papildomai neinformuodamas ieškovo apie investicinių fondų vertės kritimą daugiau kaip 10 proc.

52.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-659/2013, kuria, be kita ko, kasaciniame skunde remiasi ieškovas, buvo sprendžiami kelionių organizatoriaus pareigos suteikti informaciją ir atsakomybės už netinkamą sutarties vykdymą, taip pat turisto neturtinės žalos atlyginimo klausimai, todėl nurodyta nutartimi kaip precedentu nagrinėjamoje byloje negali būti vadovaujamasi.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

53.       Ieškovas pateikė prašymą priteisti 1694 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Šios išlaidos patirtos bylą nagrinėjant kasaciniame teisme. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pirmiau nurodytų išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96 straipsniai).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 21 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui apeliacine tvarka.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                        Goda Ambrasaitė-Balynienė

 

 

                                                                Donatas Šernas

 

 

                                                                Dalia Vasarienė 

 

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • 3K-3-265/2014
  • CK6 6.38 str. Prievolių vykdymo principai
  • 3K-3-10/2014
  • e3K-3-525-687/2018
  • CK6 6.200 str. Sutarties vykdymo principai
  • 3K-7-168-687/2015
  • CPK 331 str. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo
  • 3K-7-602-684/2015
  • 3K-3-226/2014
  • 3K-3-489/2014
  • 3K-3-164-378/2015
  • 3K-3-206/2014
  • 3K-3-391/2014
  • 3K-3-253-969/2015
  • 3K-3-208-248/2015
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CK6 6.253 str. Civilinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo civilinės atsakomybės
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK