Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-27-2013].doc
Bylos nr.: 3K-3-27/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
If P& C Insurance AS 10100168 Ieškovas
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.2. Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
2.2.4. Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
2.2.4.1. Bylos, susijusios su civilinės atsakomybės draudimu
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.1. Bendrosios nuostatos
2.1.5. Ieškinio senatis:
2.1.5.1. Ieškinio senaties terminai
2.5. Prievolių teisė
2.5.10. Civilinė atsakomybė:
2.5.10.2. Civilinės atsakomybės sąlygos:
2.5.10.5. Civilinės atsakomybės rūšys:
2.5.10.5.2. Deliktinė atsakomybė:
2.5.10.5.2.4. Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą
2.5.39. Draudimas:
2.5.39.2. Draudimo rūšys:
2.5.39.2.6. Civilinės atsakomybės draudimas:
2.5.39.2.6.1. Transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės draudimas
3. CIVILINIS PROCESAS
3.1. Bendrosios nuostatos
3.1.14. Ieškinys:
3.1.14.3. Ieškinio trūkumų ištaisymas
3.1.18. Laikinosios apsaugos priemonės:
3.1.18.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.3. Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
3.2.3.6. Bylos sustabdymas (bylos sustabdymo pagrindai, terminai, teisiniai padariniai ir bylos nagrinėjimo atnaujinimas):
3.2.3.6.2. Fakultatyvus bylos sustabdymas:
3.2.3.6.2.2. Bylos sustabdymas, kai teismas paskiria ekspertizę
3.2.3.9. Teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas
3.2.4. Įrodymai ir įrodinėjimas:
3.2.4.11. Įrodymų vertinimas
3.2.6. Teismo sprendimas:
3.2.6.1. Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.2.7. Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
3.2.7.1. Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
3.2.7.2. Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3.3.1. Apeliacinis procesas:
3.3.1.21. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 3K-3-27/2013

                                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-05-3-10865-2010-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.4; 73.2.6.1; 24.1; 114.11 (S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. vasario 15 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Simniškio, Vinco Versecko ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Ž. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo „If P&C Insurance AS“, veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialą, ieškinį atsakovui V. Ž. dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo A. P.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :                                                       

 

I. Ginčo esmė

 

                            Pagal 2007 m. gegužės 10 d. Transporto priemonių valdytojų privalomosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį trečiasis asmuo buvo apdraudęs jam nuosavybės teise priklausantį automobilį. 2007 m. lapkričio 12 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas, vairuodamas trečiojo asmens automobilį, susidūrė su kitu automobiliu ir jį apgadino. Eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovas, jis nubaustas administracine tvarka. Ieškovo (draudiko) prašymu specialistas ištyrė eismo įvykio aplinkybes ir 2007 m. lapkričio 29 d. išvadoje konstatavo, kad atsakovas vairavo techniškai netvarkingą automobilį, nes ant užpakalinės ašies buvo skirtingos padangos (viena iš jų vasarinė), o kitos protektoriaus gylis per mažas, tai galėjo lemti eismo įvykį; be to, pagrindiniai automobilių sugadinimai buvo patirti ne šio eismo įvykio metu, o kitomis aplinkybėmis. Kilus įtarimų dėl eismo įvykio suklastojimo, ieškovas kreipėsi į prokuratūrą, pagal jo pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, 2009 m. lapkričio 30 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nenustačius nusikaltimo. 2010 m. kovo 5 d. ieškovas sumokėjo kitos transporto priemonės savininkui 28 000 Lt draudimo išmoką.

                            2010 m. birželio 17 d. ieškovas (draudikas) padavė teismui ieškinį ir, remdamasis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, prašė priteisti jam regreso tvarka iš atsakingo už žalos padarymą asmensatsakovo V. Ž., kuris eismo įvykio metu vairavo techniškai netvarkingą automobilį ir dėl šios priežasties kilo eismo įvykis, 28 000 Lt žalos atlyginimo ir procesines palūkanas.

 

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

                           

                            Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui (draudikui) iš atsakovo 14 000 Lt žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų.

                            Teismas padarė išvadą, kad byloje nustatytos visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, todėl jis privalo atlyginti ieškovui padarytą žalą. Teismas nustatė, kad eismo įvykis įvyko dėl atsakovo kaltės; jo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis, sutikdamas vairuoti trečiajam asmeniui priklausantį techniškai netvarkingą automobilį, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, slidžiame kelyje nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą; byloje įrodytas priežastinis ryšys tarp žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų. Teismas sprendė, kad, automobilio savininkui (trečiajam asmeniui) leidus automobilį vairuoti atsakovui, ieškovas pagrįstai ieškinį pareiškė būtent atsakovui (CK 6.270 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs, kad ekspertizės akte nėra kategoriškos išvados, jog būtent automobilio užpakalinės ašies padangų būklė lėmė eismo įvykį, sumažino ieškovui priteistiną žalos atlyginimą iki 50 proc. Teismas nurodė, kad pareikštam ieškiniui taikomas sutrumpintas vienerių metų senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis), o iš regresinių prievolių ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Ieškovas draudimo išmoką sumokėjo 2010 m. kovo 5 d., ieškinį padavė – 2010 m. birželio 17 d., todėl ieškinio senaties termino nepraleido.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 10 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija atmetė atsakovo argumentus, kad šiuo atveju turėjo būti vadovaujamasi prejudicine galia turinčia administracinėje byloje priimta nutartimi, kuria jis nebuvo nubaustas už techniškai netvarkingo automobilio eksploataciją. Teisėjų kolegija nurodė, kad administracinėje byloje nebuvo atliekama ekspertizė ir nustatinėjama automobilio techninė būklė, todėl civilinėje byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovas vairavo techniškai netvarkingą automobilį, neprieštarauja administracinėje byloje nustatytoms aplinkybėms. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu draudiko teisė reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, kyla tuo atveju, kai konstatuojama, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties. Eismo įvykio metu automobilį vairavo atsakovas, jis nebuvo rūpestingas ir atidus, neįsitikino, ar ruošiasi vairuoti techniškai tvarkingą transporto priemonę, todėl draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, teisingai pareiškė ieškinį atsakovui, ieškinio senaties termino nepraleido.

 

                           

 

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti teismų sprendimą ir nutartį, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl tinkamo atsakovo šioje byloje. Kasatoriaus teigimu, teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.270 straipsnį, neteisingai nustatė transporto priemonės, kaip padidinto pavojaus šaltinio, valdytoją ir atitinkamai atsakovą šioje byloje. Jo nuomone, didesnio pavojaus šaltinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuris vairuoja transporto priemonę ir joje kartu važiuoja transporto priemonės savininkas, atsakingas už techniškai netvarkingos transporto priemonės perdavimą vairuoti kitam asmeniui. Tokiu atveju didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra transporto priemonės savininkas ir jis turi būti atsakovas byloje.

                            2. Dėl ieškinio senaties termino. Kasatoriaus teigimu, teismai pažeidė CK 1.131 straipsnį, nes nepripažino, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Draudimo išmoką ieškovas išmokėjo pažeidęs Draudimo įstatyme nustatytą terminą. Teismai turėjo konstatuoti, kad ieškovo pareiga išmokėti draudimo išmoką atsirado kitą dieną po ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Dėl to teismai nepagrįstai sprendė, kad ieškovo reikalavimo teisė į atsakovą atsirado nuo 2010 m. kovo 5 d., todėl ieškinio senaties terminas nepraleistas.

3. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo. Kasatoriaus teigimu, teismai netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai nesivadovavo administracinėje byloje priimtu ir prejudicine galia turinčiu nutarimu, kuriuo jis nebuvo nubaustas už techniškai netvarkingo automobilio eksploatavimą. Kasatoriaus nuomone, automobilio techninę būklę atsakingas ne jis, o transporto priemonės savininkas. Teismai sprendė, kad eismo įvykio priežastys buvo dvi: kasatorius nepasirinko saugaus greičio ir buvo techniškai netvarkingas automobilis. Tačiau ekspertizės akte nurodyta, kad tik tikėtina, jog automobilio užpakalinės ašies padangų būklė turėjo įtakos automobiliui prarasti stabilumą ir išslysti į priešpriešinio eismo juostą, t. y. ši išvada nekategoriška.

 

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Jame nurodoma, kad, remiantis TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, reikalavimas atlyginti žalą reiškiamas atsakingam už žalos padarymą vairuotojui, vairavusiam techniškai netvarkingą transporto priemonę. Teismai, vadovaudamiesi specialisto ir eksperto išvadomis, sprendė, kad skirtingų padangų naudojimas buvo viena iš priežasčių eismo įvykiui kilti. Ieškovo regresiniam reikalavimui taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, jo eiga prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, todėl ieškinio senaties terminas nepraleistas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

 

Dėl didesnio pavojaus šaltinio valdytojo ir tinkamo atsakovo šioje byloje

 

Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.270 straipsnį, neteisingai nustatė transporto priemonės, kaip padidinto pavojaus šaltinio, valdytoją. Jo nuomone, didesnio pavojaus šaltinio valdytojais nelaikomi asmenys, naudojantys transporto priemonę kartu joje važiuojant savininkui, kuris privalo atsakyti už techniškai netvarkingos transporto priemonės perdavimą vairuoti kitam asmeniui; tokiu atveju didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra transporto priemonės savininkas.

CK 6.270 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (1 dalis); atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.) (2 dalis); didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų (3 dalis). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatyta, kad transporto priemonės valdytojas – tai asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę; transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 20 punktas).

Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, valdymas perleidžiamas nuo nuomos, panaudos, pavedimo ar kitokios sutarties sudarymo ir transporto priemonės savininkui ar jos teisėtam valdytojui perdavus ją naudotis naujam valdytojui, arba kai kartu važiuojantis transporto priemonės savininkas ar teisėtas jos valdytojas perduoda ją vairuoti kitam asmeniui, pagal įstatymą turinčiam teisę vairuoti tam tikrą transporto priemonę. Taigi transporto priemonės valdytojas gali būti asmuo, kuris nesudarė su transporto priemonės savininku ar jos teisėtu valdytoju jokių rašytinių sutarčių, o ją vairuoja transporto priemonės savininko ar jos teisėto valdytojo žodiniu leidimu jiems kartu važiuojant ta transporto priemone (didesnio pavojaus šaltinio valdymas patikėjimo teise).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu automobilį VW Passat vairavo kasatorius pagal kartu su juo važiavusio automobilio savininko (trečiojo asmens) žodinį leidimą. Tai reiškia, kad trečiojo asmens automobilį kasatorius valdė patikėjimo teise (savininkui leidus ir jam važiuojant kartu), todėl eismo įvykio metu būtent kasatorius buvo didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Administracinėje byloje nustatyta, kad dėl eismo įvykio kaltas kasatorius, nes jis slidžiame kelyje nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi važiuojančia transporto priemone, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 172 punktus, už tai jam buvo paskirta piniginė bauda. Byloje taip pat nustatyta, kad eismo įvykio metu kasatorius vairavo techniškai netvarkingą automobilį. 2011 m. gegužės 26 d. ekspertizės akto Nr. 11-22(11) išvadoje nurodyta, kad eismo įvykio lėmė tai, jog kasatorius slidžiame kelyje nesuvaldė vairuojamo automobilio VW Passat, kurio užpakalinės ašies padangų būklė neatitiko keliamų reikalavimų. Eismo įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 60 punkte buvo nustatyta, kad draudžiama eksploatuoti techniškai netvarkingą, techninių reikalavimų   neatitinkančią  transporto priemonę. Taigi byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlė kasatoriaus neteisėti veiksmai, nes jis nepasirinko saugaus greičio ir vairavo techniškai netvarkingą automobilį, dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis ir buvo apgadinta kita transporto priemonė. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, vadovaudamasi pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai ir teisėtai pripažino kasatorių didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir tinkamu atsakovu šioje byloje.

 

 

Dėl ieškinio senaties termino taikymo regresiniams reikalavimams, atsirandantiems iš draudimo teisinių santykių

 

Nagrinėjamoje byloje draudikas, sumokėjęs nukentėjusiam eismo įvykyje asmeniui draudimo išmoką, pareiškė regresinį ieškinį transporto priemonės valdytojui, kuris vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties (Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. CK 1.127 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento.

Kasacinis teismas šiuo klausimu yra pasisakęs, kad, draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai draudimo išmoka iki galo nepadengiami nukentėjusiųjų nuostoliai. Jei draudiko išmoka visiškai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, tai deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia visa apimtimi ir Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (22 straipsnio 1 dalis) pagrindu atsiranda draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, vairavęs techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties. Toks draudiko reikalavimas transporto priemonės valdytojui – atsakingam už žalos padarymą asmeniui – kildinamas iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių, tai suponuoja, kad šiems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis). Pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Ergo Lietuva“ v. G. B., V. B., bylos Nr. 3K-3-382/2009; 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Estijos draudimo bendrovė AS „ERGO Kindlustuse“ v. UAB „Transmėja“ ir DUAB „Baltijos garantas, bylos Nr. 3K-3-438/2006; kt.).

Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, o kasacinis teismas yra saistomas žemesnės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kad draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui ieškovas sumokėjo 2010 m. kovo 5 d., draudimo išmoka visiškai padengė nukentėjusiojo asmens nuostolius, ieškinį teismui padavė 2010 m. birželio 17 d., t. y. nepraleido vienerių metų termino nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Dėl to kasacinio skundo argumentai dėl ieškinio senaties netinkamo taikymo atmestini.

 

 

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo

 

Kasatorius teigia, kad teismai, spręsdami klausimą dėl automobilio VW Passat techninės būklės, turėjo vadovautis administracinėje byloje priimtu ir prejudicine galia turinčiu nutarimu, kuriuo jis nebuvo nubaustas už techniškai netvarkingo automobilio naudojimą.

CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, pažymėjo, kad kitoje civilinėje ar administracinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priima civilinėje byloje Kauno žydų religinė bendruomenė v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-554/2009; kt.).

Iš byloje esančių dokumentų, priimtų administracinėje byloje dėl eismo įvykio, matyti, kad kasatoriui buvo taikyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių 53, 172 punktų pažeidimą; administracinėje byloje nebuvo nustatinėjamos aplinkybės dėl automobilio VW Passat techninės būklės; administracinėje byloje Kauno miesto VPK tyrėjas 2007 m. lapkričio 28 d. priėmė nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. F 057202, kuriuo nubaudė kasatorių pinigine bauda pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Administracinėje byloje dėl eismo įvykio pareigūno priimtas nutarimas negali būti prilyginamas įsiteisėjusiam teismo sprendimui, priimtam kitoje administracinėje byloje. Taigi šiuo atveju aplinkybės dėl automobilio VW Passat techninės būklės nebuvo nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, todėl kasacinio skundo argumentai dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto pažeidimo yra teisiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

Kasatorius taip pat nurodo, kad nė vienas ekspertas byloje nepadarė kategoriškos išvados, jog eismo įvykio priežastis buvo techniškai netvarkingo automobilio naudojimas, o teismai šiuo klausimu netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos  2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009; 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; kt.).

Nagrinėjamoje byloje teismai, įvertinę įrodymų visetą (specialisto išvadą, ekspertizės aktą, šalių, trečiojo asmens, atstovų paaiškinimus), vadovaudamiesi įrodymų įvertinimo taisyklėmis, padarė išvadą, kad eismo įvykio priežastys buvo dvi – pirmoji, kasatorius nepasirinko saugaus greičio ir antroji – jis vairavo techniškai netvarkingą automobilį (ant užpakalinės ašies buvo skirtingos padangos). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad teismai, spręsdami bylą, tinkamai laikėsi įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisykl, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl šių taisyklių taikymo.

 

Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo kasacinio skundo argumentais naikinti teismų procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Atmetus kasacinį skundą, iš kasatoriaus ieškovui priteistinos išlaidos už advokato pagalbą kasaciniame teisme. Ieškovas pateikė duomenis, kad turėjo 1800 Lt atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.14 punktą maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą – 1700 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad byla nebuvo itin sudėtinga, advokato darbo ir laiko sąnaudos parengiant šį procesinį dokumentą nebuvo didelės, prašomų priteisti išlaidų dydis mažintinas iki 500 Lt (CPK 93, 98 straipsniai).

Iš kasatoriaus valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios teismo raštinės 2013 m. vasario 15 d. pažymą kasacinis teismas patyrė 49,73 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovo V. Ž. ieškovo „If P&C Insurance AS“, veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialą, (į. k. 302279548) naudai 500 (penkis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. Ž. į valstybės biudžetą  49,43 Lt (keturiasdešimt devynis litus 43 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                                 Antanas Simniškis

 

 

Vincas Verseckas

 

 

Juozas Šerkšnas


Paminėta tekste:
  • CK6 6.270 str. Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą
  • CK1 1.125 str. Ieškinio senaties terminai
  • CK
  • CK1 1.127 str. Ieškinio senaties termino pradžia
  • CK6 6.123 str. Prievolės pabaiga įvykdymu
  • 3K-3-382/2009
  • 3K-3-438/2006
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 182 str. Atleidimas nuo įrodinėjimo
  • 3K-3-554/2009
  • ATPK
  • CPK 176 str. Įrodinėjimas
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
  • 3K-3-526/2009
  • 3K-3-156/2009
  • 3K-3-139/2010
  • CPK 346 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai
  • CPK
  • CPK 88 str. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu