Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-279-2007].doc
Bylos nr.: 3K-3-279/2007
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

                                                                                       Civilinė byla Nr.3K-3-279/2007                                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 35.5; 40.3;

  63.1; 114.11 (S)                                           

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2007 m. birželio 22 d.

Vilnius

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš  teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Januškienės ir Algio Norkūno,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J.B. Ž. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J.B. Ž. ieškinį atsakovui V. A. dėl skolos grąžinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

            Ieškovė J.B. Ž. nurodė, kad 2001 m. lapkričio 4 d. paskolino atsakovui V. A. 7500 JAV dolerių. Paskolos suteikimo metu lito ir JAV dolerio kursas buvo 4 litai už 1 JAV dolerį. Paskolos sutartis yra įforminta 2001 m. lapkričio 4 d. paskolos rašteliu, ir tai atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalyje keliamus paskolos sutarties rašytinės formos reikalavimus. Skolos grąžinimo terminas raštelyje nebuvo nustatytas. Ji (ieškovė) ne kartą žodžiu prašė atsakovo grąžinti skolą, tačiau jis skolos negrąžina. Sutartyje susitarta, kad atsakovas mokės 4 proc. mėnesinių palūkanų. Palūkanų atsakovas yra skolingas už 49 mėnesius (t. y. už laikotarpį nuo 2001 m. lapkričio 4 d. iki 2005 m. gruodžio 4 d.), ir tai sudaro 58 800 Lt sumą, tačiau, atsižvelgiant į CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teisingausia būtų prašyti 5 proc. dydžio metinių palūkanų, o tai sudaro 6000 Lt sumą. Viso atsakovas yra skolingas 36 000 Lt. Be to, kadangi atsakovas vengia grąžinti paskolą, tai iš jo priteistinos ir 5 proc. dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) metinės palūkanos pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį. Ieškovė prašė teismo priteisti jai iš atsakovo 30 000 Lt skolos, 6000 Lt palūkanų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

 

            Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino; priteisė ieškovei iš atsakovo 30 000 Lt skolos, 6000 Lt palūkanų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolą turėjo būti grąžinta (2006 m. kovo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad 2001 m. lapkričio 4 d. atsakovas pasiskolino iš ieškovės 7500 JAV dolerių ir įsipareigojo mokėti 4 proc. dydžio mėnesines palūkanas. Atsakovas, tvirtindamas, kad skolą grąžino, pateikė 2002 m. gegužės 20 d. pakvitavimą, kuriame ieškovė nurodė, jog 2002 m. gegužės 7 d. gavo iš Adlių 50 000 Lt, o 2002 m. gegužės 20 d. – 4000 JAV dolerių, viso – 66 000 Lt. Ieškovės teigimu, šį pakvitavimą ji surašė atgavusi 16 500 JAV dolerių (66 000 Lt) skolą pagal 2002 m. vasario 6 d. sutartį, kurią ji ir jos sūnus E. Ž. sudarė su atsakovu ir jo sutuoktine A. A. Įvertinęs šalių paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, šalių turimą išsilavinimą, atsakovo patirtį  prekybos ir komercijos srityje, taip pat tai, kad 2001 m. lapkričio 4 d. paskolos raštelis buvo pas ieškovę, kad 2002 m. gegužės 20 d. pakvitavime nurodyta suma neatitinka 2001 m. lapkričio 4 d. raštelyje nurodytos sumos ir visiškai atitinka 2002 m. vasario 6 d. sutarties sumą, teismas sprendė, kad 2002 m. vasario 6 d. atsakovo ir jo sutuoktinės surašytas bei pasirašytas raštelis, kuriame jie nurodo, kad skolinasi iš ieškovės ir jos sūnaus 16 500 JAV dolerių su 6 proc. mėn. palūkanomis, yra atskira sutuoktinių A. sudaryta paskolos sutartis, o skolos pagal 2001 m. lapkričio 4 d. sutartį atsakovas ieškovei negrąžino, todėl jos reikalavimai dėl 30 000 Lt skolos ir 6000 Lt palūkanų priteisimo tenkintini. Atsižvelgęs į tai, kad 2001 m. lapkričio 4 d. raštelyje paskolos grąžinimo termino šalys nenustatė, o įrodymų, patvirtinančių, kad reikalavo iš atsakovo grąžinti jai skolą, ieškovė nepateikė, teismas laikė, kad nagrinėjamu atveju atsakovo pareiga grąžinti paskolą atsirado dokumentų gavimo teisme dieną ir tęsėsi vieną mėnesį, t. y. iki 2006 m. kovo 6 d. (CK 6.673 straipsnio 2 dalis). Kadangi atsakovas prievolės neįvykdė ir skolos negrąžino, tai jis privalo mokėti ieškovei įstatyme nustatyto dydžio (5 proc.) metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2006 m. kovo 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.         

            Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimu Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 27 d. sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada dėl 2002 m. vasario 6 d. paskolos raštelio buvimo atskira sutuoktinių A. sudaryta paskolos sutartimi, teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal CK 6.870 straipsnio 2 dalį paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento. Pinigų perdavimo faktas 2002 m. vasario 6 d. paskolos raštelyje nėra užfiksuotas. Bylos šalių paaiškinimai (atsakovo – kad jį su ieškove siejo ilgalaikiai paskoliniai santykiai, kad jis kiekvieną mėnesį mokėjo palūkanas, kad sumos keitėsi ir jis perrašinėjo raštelius; ieškovės – kad atsakovas gaudavo iš jos įvairaus dydžio paskolas, kad daugiau tokių paskolos sutarčių, kaip 2001 m. lapkričio 4 d. sutartis, nėra, kad yra tik iš bendros paskolos skola ir skola pagal 2001 m. lapkričio 4 d. sutartį), A. A. 2004 m. sausio 22 d. policijos komisariatui pateiktas pareiškimas, kuriame ji nurodo, kad apie sutuoktinio skolas ieškovei iki 2001 m. pabaigos ji nieko nežinojusi, taip pat įrodymų apie 16 500 JAV dolerių perdavimą atsakovui ir jo sutuoktinei 2002 m. vasario 6 d. nebuvimas, teisėjų kolegijos vertinimu, patikimai patvirtina, jog 2002 m. vasario 6 d. rašteliu buvo apibendrinti atsakovo turėti įsiskolinimai ieškovei (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys). Abejonę dėl 2001 m. lapkričio 4 d. raštelyje nurodytos 7500 JAV dolerių sumos įtraukimo į galutinę paskolos sumą, užfiksuotą 2002 m. vasario 6 d. raštelyje, kolegijos nuomone, pašalina byloje esantis rašytinis įrodymas – ieškovės iniciatyva prieš atsakovui išvykstant į užsienį sudaryta investicinio gyvybės ir kritinių ligų draudimo sutartis, įsigaliojusi 2002 m. kovo 13 d., iš kurios matyti, kad mirus apdraustajam (atsakovui), draudimo sutartyje nustatyta draudimo išmoka turi būti išmokėta ieškovei. Sutartyje nurodyta draudimo suma atitinka skolos dydį, nurodytą 2002 m. vasario 6 d. raštelyje ir 2002 m. gegužės 20 d. pakvitavime. Teisėjų kolegija sutiko su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovė, turėdama ilgalaikę kreditavimo patirtį, savo interesus apdraudė visa paskolos suma, ir laikė, jog priešinga išvada nebūtų logiška (CPK 185 straipsnis), bei tuo pagrindu atmetė ieškovės tvirtinimą, kad į gyvybės draudimo sumą ginčo skolos sumos ji neįtraukė. Vertindama 2002 m. vasario 6 d. paskolos raštelį ir juo sukeliamas teisines pasekmes, teisėjų kolegija taip pat atsižvelgė į tai, kad apeliacinio proceso metu ieškovė, teigdama, jog, apart ginčo paskolos, atsakovas dar yra jai skolingas ir pats žino kiek, faktiškai neatsakė į atsakovo atstovo klausimą dėl atsakovo skolų dydžio šiuo metu, bei laikė, kad, ieškovei pripažinus, jog atsakovo įsipareigojimas grąžinti įvairias skolas buvo įformintas vienu 2002 m. vasario 6 d. rašteliu, vėlesnis dalies minėtų skolų grąžinimo reikalavimas ir nesugebėjimas įvardinti tikslaus skolos dydžio prieštarauja gerai moralei bei neatitinka CK 1.5 straipsnio 4 dalies nuostatų. Įvertinusi, kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, jog yra didesnė tikimybė, kad egzistuoja viena atsakovo skolos apimtį nustatanti 2002 m. vasario 6 d. sutartis, teisėjų kolegija pripažino šį faktą nustatytu, o pirmosios instancijos teismą – minėtu įrodymų vertinimo principu vadovavusis netinkamai ir nesilaikius CPK 185 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Konstatavusi, kad skolą ieškovei atsakovas yra grąžinęs, teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškinį dėl pinigų sumos, esančios sudėtine 2002 m. vasario 6 d. paskolos raštelyje nurodytos paskolos dalimi, grąžinimo.

 

III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

 

            Kasaciniu skundu ieškovė J.B. Ž. prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 27 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

            1. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad 2002 m. vasario 6 d. paskolos raštelis yra šalių susitarimas, apjungiantis visas ankstesnes ieškovės suteiktas paskolas atsakovui, tarp jų – ir 2001 m. lapkričio 4 d. paskolos raštelyje nurodytą 7500 JAV dolerių skolą, netinkamai aiškino ir taikė novacijos teisinius santykius reglamentuojančias CK 6.141 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuotos praktikos. Pagal šio straipsnio 2 dalį novacija nėra preziumuojama.

            2. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad atsakovas grąžino skolą ieškovei, įskaitant ir 7500 JAV dolerių sumą pagal 2001 m. lapkričio 4 d. paskolos raštelį, neatsižvelgė į tai, kad šis paskolos raštelis yra pas ieškovę (kreditorę) ir nėra grąžintas atsakovui (skolininkui), taip pat į tai, kad byloje nėra ieškovės atsakovui išduoto pakvitavimo, patvirtinančio, jog atsakovo prievolė pagal minėtą paskolos raštelį yra įvykdyta, ir taip netinkamai taikė CK 6.65 straipsnio normas, reglamentuojančias prievolės įvykdymo patvirtinimą, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuotos praktikos.

            3. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, tarp jų – paskolos sandorius ir jų įvykdymą patvirtinančius duomenis, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 176, 178, 185 straipsnius) ir nukrypo nuo kasacinio teismo įrodymų pakankamumo bei faktų įrodytinumo klausimais suformuotos praktikos. Aplinkybę, kad 2002 m. vasario 6 d. paskolos raštelyje nurodyta 16 500 JAV dolerių suma jam nebuvo perduota, turėjo įrodyti atsakovas (CPK 178 straipsnis, CK 6.875 straipsnio 1 dalis), tačiau reikiamai šį faktą patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Pinigų perdavimo fakto minėtame paskolos raštelyje neužfiksavimas, atsakovo paaiškinimai šioje byloje ir jo sutuoktinės parodymai, esantys policijos komisariato ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kad jie pinigų nėra gavę, nesant byloje jokių kitų šiuos paaiškinimus ir parodymus patvirtinančių duomenų, negali būti laikomi pakankamu pagrindu nustatyti aplinkybei, kad atsakovas 2002 m. vasario 6 d. paskolos raštelyje nurodytos pinigų sumos negavo (CPK 176, 185 straipsniai).

            Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas V. A. prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti, skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netaikė ir neturėjo taikyti novaciją reglamentuojančių CK normų. Vien ta aplinkybė, kad jo (atsakovo) sutuoktinė taip pat buvo įrašyta 2002 m. vasario 6 d. paskolos raštelyje, neduoda pagrindo teigti, jog įvyko novacija. Ieškovė, žinodama apie jo (atsakovo) ketinimą išvykti į užsienį, pageidavo, kad minėtą paskolos raštelį pasirašytų ne tik jis (skolininkas), bet ir jo sutuoktinė, ir tai, atsakovo teimu, jis vertino kaip suprantamą ieškovės (kreditorės) norą apsidrausti. 2002 m. vasario 6 d. paskolos raštelyje minimas žodis „skolinamės“ nereiškia raštelyje nurodytos pinigų sumos perdavimo skolininkams. Pinigų perdavimo faktą pagal 2002 m. vasario 6 d. raštelį turėjo įrodinėti ieškovė, tačiau teismui šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų ji nepateikė. Dėl to apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.193 straipsnį, įrodinėjimo taisykles įtvirtinančių procesinės teisės normų nepažeidė ir pagrįstai sprendė, kad 2002 m. vasario 6 d. rašteliu pinigai jam (atsakovui) nebuvo perduoti, o tik apibendrintos visos jo skolos ieškovei.

 

            Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės

 

Ieškinio pagrindu nurodytame 2001 m. lapkričio 4 d. paskolos raštelyje atsakovas V. A. nurodė, kad yra skolingas ieškovei J.B. Ž. 7500 JAV dolerių nuo 2001 m. lapkričio 4 d. su 4 proc. mėnesinėmis palūkanomis, kurias jis mokėsiąs kiekvieno mėnesio 4 dieną, pradedant nuo gruodžio 4 d., litais (1200 Lt). Atsakovas šiuos pinigus rašte nurodytu laiku gavo. Skolos grąžinimo terminas raštelyje nebuvo nustatytas. Laikotarpiu nuo 2001 m. lapkričio 4 d. iki 2002 m. vasario 6 d. atsakovas iš ieškovės pinigų daugiau nesiskolino. 2002 m. vasario 6 d. paskolos raštelyje atsakovas V. A. ir jo sutuoktinė A. A. nurodė, kad skolinasi iš ieškovės J.B. Ž. ir jos sūnaus E. Ž. 16 500 JAV dolerių su 6 proc. mėnesinėmis palūkanomis, kurias mokės kiekvieną mėnesį; paskolą ir procentus atiduos JAV doleriais arba litais santykiu 1:4 pagal kreditorių pageidavimą. Tarp šalių kilo ginčas dėl pagal 2001 m. lapkričio 4 d. raštelį suteiktos paskolos grąžinimo. Ieškovės teigimu, atsakovas paskolos negrąžino. Atsakovas teigia, kad paskolą grąžino, ir šiai aplinkybei pagrįsti pateikė 2002 m. gegužės 20 d. pakvitavimą, kuriame ieškovė nurodė, kad 2002 m. gegužės 7 d. gavo iš A. 50 000 Lt; likutis – 20 620 Lt (tarp jų ir procentai); 2002 m. gegužės 20 d. gavo iš A. 4000 JAV dolerių. 2006 m. vasario 6 d. paskolos raštelyje nurodytos 16 500 JAV dolerių sumos, atsakovo teigimu, jis negavo, nes šiuo dokumentu buvo apibendrintos visos jo turėtos skolos ieškovei, įskaitant ir 7500 JAV dolerių sumą pagal 2001 m. lapkričio 4 d. sutartį.

           

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

            Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Dėl to kasacinis teismas pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

            Pagal CK 6.141 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, jeigu šalys vietoj esamos prievolės savo susitarimu sukuria pradinę prievolę pakeičiančią naują prievolę, turinčią skirtingą negu ankstesnioji prievolė dalyką ar skirtingą įvykdymo būdą.

            Sprendžiant šioje byloje dėl to, ar įvyko novacija, ar ne, būtina aiškintis ginčo šalių santykius nustatančių sutarčių nuostatas. Esant ginčui dėl įvykusios novacijos, sutartis aiškintina pagal CK 6.193 straipsnyje nustatytas taisykles, taip pat remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Aiškinant sutartį turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize.

            Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, jog 2002 m. vasario 6 d. paskolos raštelis yra šalių susitarimas, apjungiantis visas ankstesnes ieškovės suteiktas paskolas atsakovui, tarp jų – ir 2001 m. lapkričio 4 d. paskolos raštelyje nurodytą 7500 JAV dolerių skolą, netinkamai aiškino ir taikė novacijos teisinius santykius reglamentuojančias normas (CK 6.141 straipsnį). Minėta apeliacinės instancijos teismo išvada reiškia, kad 2002 m. vasario 6 d. paskolos raštelį šio teismo teisėjų kolegija laikė paskolos teisinių santykių tarp ieškovės ir atsakovo pasikeitimo pagrindu, pagal kurį atsirado naujos paskolos sutarties šalys (ieškovė su sūnumi ir atsakovas su sutuoktine) bei nauja prievolė – grąžinti ieškovei ir jos sūnui grąžinti 16 500 JAV dolerių su palūkanomis, o buvusi prievolė pagal 2001 m. lapkričio 4 d. paskolos raštelį dėl 7500 JAV dolerių grąžinimo pasibaigė. Taip kvalifikuodamas ginčo šalių teisinį santykį, teismas privalėjo vadovautis CK 6.141 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis prievolės novaciją. Novacijos institutas (CK 6.141–6.144 straipsniai) yra išimtis iš CK 6.59 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, kad prievolė turi būti vykdoma ir negali būti pakeista, todėl pagal CK 6.141 straipsnio 2 dalį novacija nėra preziumuojama. Tai reiškia, kad novaciją galima konstatuot tik esant įrodymų, jog prievolės šalys aiškiai ir neabejotinai išreiškė savo valią pakeisti vieną prievolę kita. Tokia novacijos instituto teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra suformuota (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis“ su UAB „Homo Fabu“, bylos Nr. 3K-3-274/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos dujos“ su AB „Kauno energija“, bylos Nr. 3K-7-378/2005; ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad, esant ginčui dėl įvykusios novacijos, šalis, kuri remiasi novacija, turi įrodyti, jog novacija įvyko (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju 2002 m. vasario 6 d. paskolos raštelyje apskritai nėra išreikšta šalių valia, kad prievolė, atsiradusi atsakovui pagal 2001 m. lapkričio 4 d. paskolos raštelį, yra keičiama prievole, atsirandančia pagal 2002 m. vasario 6 d. paskolos raštelį. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl prievolės pagal 2001 m. lapkričio 4 d. paskolos raštelį pasibaigimo, vadovavosi tik atsakovo paaiškinimais ir visiškai neatsižvelgė į 2002 m. vasario 6 d. paskolos raštelio turinį, kuriame nurodyta šalių valia sukurti naujus paskolinius santykius, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos išvada, kad 2002 m. vasario 6 d. paskolos raštelis yra šalių susitarimas, apjungiantis visus tarp šalių anksčiau atsiradusius įsipareigojimus, neatitinka novacijai keliamų reikalavimų (CK 6.141 straipsnis) ir CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių.

            Be to, apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, kad atsakovas grąžino ieškovei visą skolą, įskaitant ir 7500 JAV dolerių pagal 2001 m. lapkričio 4 d. paskolos raštelį, neatsižvelgė į tai, kad šis raštelis yra pas ieškovę ir atsakovui nėra grąžintas. Atsakovas gi nepateikė ieškovės patvirtinimo apie tai, jog atsakovo prievolė pagal minėtą paskolos raštelį yra įvykdyta. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.65 straipsnio normas. Apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad atsakovas pinigų pagal 2002 m. vasario 6 d. paskolos raštelį negavo, paneigia ieškovės 2002 m. gegužės 20 d. atsakovui išduotas pakvitavimas apie minėtame raštelyje nurodytos sumos ieškovei atidavimą. Atsakovas jokiais kitais įrodymais, išskyrus jo paaiškinimus, neįrodinėjo, kad 16 500 JAV JAV dolerių suma pagal 2002 m. vasario 6 d. paskolos raštelį jam nebuvo perduota. (CPK 178 straipsnis, CK 6.875 straipsnio 1 dalis).

            Atsakovo sudarytos investicinio gyvybės ir kritinių ligų draudimo sutarties suma, teisėjų kolegijos nuomone, nepatvirtina, kad 2002 m. vasario 6 d. paskolos raštelis yra apjungiantis visas atsakovo turėtas skolas ieškovei, nes joje nėra informacijos apie šalių tarpusavio skolas.

            Kasacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, netinkamai aiškindamas ir taikydamas materialinės teisės normas bei pažeisdamas CPK 178 ir 185 straipsnių, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nuostatas, nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmetė ieškovės reikalavimą dėl 7500 JAV dolerių priteisimo. Teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, ir šie pažeidimai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai).

            Vadovaudamasi tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija apeliacinės instancijos teismo sprendimą panaikina ir palieka galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo buvo patenkintas.

            Patenkinus ieškovės kasacinį skundą, iš atsakovo priteistina ieškovei 1080 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą (CPK 93 straipsnio 4 dalis).           

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 4 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

 n u t a r i a :

           

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 27 d. sprendimą.

Priteisti ieškovei J.B. Ž. iš atsakovo V. A. 1080 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                            Pranas Žeimys

 

                                                                                                                        Janina Januškienė

 

                                                                                                                        Algis Norkūnas