Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-09-30][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-395-469-2016].docx
Bylos nr.: 3K-3-395-469/2016
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB „Solar LT“ 302481375 atsakovas
UAB „General Electric Solutions“ 126026569 atsakovas
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.1. Bylos dėl pirkimo-pardavimo
2.3. Kitos su prievolių teise susijusios bylos
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.3. Daiktinė teisė
2.3.2 Nuosavybės teisė:
2.3.2.12. Savininko teisių gynimas:
2.3.2.12.1. Vindikacinis ieškinys (rei vindicatio)
3. CIVILINIS PROCESAS
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.4. Įrodymai ir įrodinėjimas:
3.2.4.4. Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
3.2.4.9. Įrodinėjimo priemonės:
3.2.4.9.3. Rašytiniai įrodymai:
3.2.4.9.3.5. Dokumentų nuorašai

Civilinė byla Nr. 3K-3-395-469/2016

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00841-2013-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.2.12.1; 3.2.4.4; 3.2.4.9.3.5

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Simniškio ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų S. K. ir uždarosios akcinės bendrovės „General Electric Solutionskasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 3 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. A. S. ir H. A. S. ieškinį atsakovams S. K., uždarajai akcinei bendrovei „General Electric Solutions“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Solar LT“ dėl sandorių ir visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais bei turto išreikalavimo; trečiasis asmuo – R. J.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių uždarosios akcinės bendrovės akcijų savininkui priklausančių akcijų išreikalavimą iš svetimo neteisėto valdymo, taip pat akcijų perleidimo sutarčių kopijų, kai nėra sutarčių originalų, įrodomosios reikšmės, aiškinimo ir taikymo.
  2. 2011 m. vasario 8 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimis ieškovai J. A. S. ir H. A. S. įgijo 66 proc. visų balsų suteikiančių UAB ,,Solar LT“ akcijų, likę 34 proc. akcijų priklausė trečiajam asmeniui R. J. 2013 m. kovo 7 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas S. K. 100 proc. UAB ,,Solar LT“ akcijų pardavė atsakovei UAB ,,General Electric Solutions“, perleidžiamą nuosavybės teisę į UAB ,,Solar“ akcijas S. K. grindė 2013 m. kovo 7 d. UAB ,,Solar“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi su trečiuoju asmeniu R. J. ir 2013 m. kovo 5 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimis su ieškovais J. A. S. ir H. A. S.
  3. Ieškovai J. A. S. ir H. A. S. nurodė nesudarę 2013 m. kovo 5 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių, pagal kurias jie atsakovui S. K. pardavė turimas UAB ,,Solar LT“ akcijas (iš viso 66 proc.); ieškovai teigė, kad sutartys suklastotos, o atsakovas S. K. neįgijo akcijų. Ieškovai teigė 2013 m. kovo 5 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių nepasirašę, jose esantys ieškovų (pardavėjų) parašai yra suklastoti, jie jokių sandorių dėl jiems priklausančių UAB ,,Solar LT“ akcijų pardavimo atsakovui S. K. niekada nėra sudarę ir pasirašę, dėl sutarčių suklastojimo ieškovų iniciatyva pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovai nurodė, kad apie akcijų perleidimą sužinojo iš Juridinių asmenų registro duomenų.
  4. Dėl tokių aplinkybių ieškovai teigė, kad minėtos 2013 m. kovo 5 d. sutartys yra negaliojančios nuo jų sudarymo momento, kaip prieštaraujančios imperatyviosioms įstatymo normoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnis), o 66 vnt. UAB ,,Solar LT“ akcijų turi būti grąžintos ieškovams (CK 4.96 straipsnis). Be to, ieškovų teigimu, akcijos buvo perleistos pažeidžiant Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnyje nustatytą tvarką – nė vienas iš ieškovų nebuvo informuotas apie vienas kito parduodamas akcijas, taip pat apie parduodamas akcijas nebuvo informuotas ir akcininkas bei vadovas R. J.
  5. Ieškiniu buvo prašoma teismo: 1) pripažinti 2013 m. kovo 5 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento; 2) išreikalauti 66 vnt. UAB „Solar LT“ akcijų iš atsakovės UAB „General Electric Solutions“ ir grąžinti jas ieškovams (kiekvienam po 33 akcijas); 3) pripažinti visus akcininkų sprendimus, priimtus po 2013 m. kovo 5 d., negaliojančiais; 4) įpareigoti UAB „Solar LT“ vadovą ištaisyti akcininkų registravimo duomenis UAB „Solar LT“ akcininkų registravimo žurnale, akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose ir VĮ Registrų centre; 5) įpareigoti UAB „Solar LT“ vadovą nedelsiant sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą dėl naujo bendrovės vadovo išrinkimo ir uždrausti UAB „Solar LT“ vadovui įmonės vardu atlikti bet kokius kitus veiksmus iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kuris spręs vadovo pakeitimo klausimą, sprendimo registravimo Juridinių asmenų registre.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

 

  1. Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė; šiuo sprendimu ir 2015 m. balandžio 24 d. papildomu sprendimu paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovai J. A. S. ir H. A. S. 2013 m. kovo 5 d. sudarė jiems po 33 proc. visų balsų suteikiančių UAB „Solar LT“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis. Pagal sutarčių 1.2 punktą pirkėjas S. K. įsipareigojo už akcijas sumokėti ieškovams po 50 000 Eur kiekvienam; sutarčių 3.1 punkte nurodyta, kad pardavėjai (ieškovai) gavo iš pirkėjo po 50 000 Eur prieš šių sutarčių sudarymą. 2013 m. kovo 5 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių originalų nėra išlikę. Byloje yra pateiktos tik šių sutarčių kopijos. Atsakovas S. K. pagal 2013 m. kovo 7 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį iš trečiojo asmens R. J. įsigijo dar 34 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Solar LT“ akcijų ir tapo visų šios bendrovės akcijų (100 proc.) savininku, šias akcijas pagal 2013 m. kovo 7 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį pardavė atsakovei UAB „General Electric Solutions“.
  3. 2013 m. kovo 27 d. Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal ieškovų pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2015 m. sausio 29 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 64-1-00388-13 įtariamojo S. K. atžvilgiu bei visas tyrimas buvo nutraukti, nes nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamų veikų. Vėliau šis nutarimas buvo panaikintas ir ikiteisminis tyrimas atnaujintas.
  4. Ginčijamų akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių originalai nėra išlikę. Atsakovas S. K. teigė, kad tokių sutarčių originalus atidavė policijos pareigūnams, kurie atliko poėmį ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje ir baudžiamojoje byloje Nr. 64-1-00388-13 nėra konstatuota, jog iš atsakovo S. K. buvo paimti akcijų pirkimo–pardavimo sandorių originalai.
  5. Ieškovai teismo posėdyje nurodė, kad 2013 m. kovo 3 d. jie atvyko į Marijampolę, susitiko su R. J. ir S. K., iš jų sužinojo, kad S. K. surado įmonę, kuri už 150 000 Eur nori nupirkti visą jų projektą. Ieškovai R. J. ir S. K. išaiškino, kad savo akcijų neparduos ir vykdys projektą patys. Ieškovai neneigė, kad R. J. tos pačios dienos vakare pateikė jiems preliminariąsias savo turimų UAB „Solar LT“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, bet ieškovai sutarčių nepasirašė ir išvyko į Vokietiją. 2013 m. kovo 13 d. patikrinę Lietuvos juridinių asmenų registrą sužinojo, kad nuo 2013 m. kovo 7 d. nebėra UAB „Solar LT“ akcininkai ir savo akcijas yra pardavę.
  6. Atsakovas S. K. paaiškino, kad ieškovai jam pranešė, jog neturi lėšų atsinaujinančios energetikos programoms vykdyti ir ieško potencialių investuotojų. Ieškovai 2013 m. kovo 4 d. atvyko į Lietuvą ir sutarė su atsakovu, kad 2013 m. kovo 5 d. vyks į Vilnių susitikti su pirkėju ir pasirašys UAB „Solar LT“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis. Tačiau sutartu laiku ieškovai pasirašyti susitarimo neatvyko, motyvuodami, kad jiems netinka kai kurie preliminariosios sutarties punktai ir jie akcijų neparduos. Tačiau jie pasiūlė UAB „Solar LT“ akcijas parduoti S. K., kad jis pats prisiimtų atsakomybę už visą projektą. Atsakovas sutiko su pasiūlymu nupirkti ieškovų UAB „Solar LT“ akcijas ir tapti bendrovės akcijų kontrolinio paketo savininku. Jis parengė UAB „Solar LT“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis ir ieškovai šias sutartis pasirašė. Atsakovas teigė, kad pinigus, kuriuos pasiskolino iš savo pažįstamo D. P., ieškovams sumokėjo biure.
  7. Ištyręs šalių, trečiojo asmens R. J. ir liudytojų D. P., Ž. S. parodymus teismas sprendė, kad ieškovai savo ieškinio reikalavimų neįrodė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis), labiau tikėtina, kad ieškovų ir atsakovo S. K. ginčo akcijų pirkimo–pardavimo sandoriai buvo sudaryti. Po ginčijamų sandorių sudarymo ieškovai buvo nuvykę pas atsakovę UAB „General Electric Solutions“ (ši įsigijo akcijas iš atsakovo S. K.) ir su bendrovės atstovais derėjosi bei norėjo gauti iš bendrovės papildomai pinigų už parduotas UAB „Solar LT“ akcijas. Tokias nustatytas aplinkybes patvirtino teismo posėdyje apklaustas liudytojas Ž. S. Pagal bendrovės UAB „General Electric Solutions“ prašymą dėl tokių ieškovų veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovai, iš karto sužinoję apie ginčijamus sandorius, nesiėmė aktyvių veiksmų jiems ginčyti. Jie nepateikė įrodymų, kad jų sutartyse parašai buvo suklastoti.
  8. Netenkinęs ieškinio reikalavimų pripažinti akcijų pirkimo–pardavimo sutartis niekinėmis (negaliojančiomis) teismas netenkino ir kitų reikalavimų dėl akcijų išreikalavimo iš atsakovės UAB „General Electric Solutions“ neteisėto valdymo, akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir kt., nes jie yra išvestiniai ir priklausomi nuo pirmojo reikalavimo.
  9. Iš dalies tenkinus ieškovų J. A. S. ir H. A. S. apeliacinį skundą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 3 d. sprendimu panaikintas Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimas ir šio teismo 2015 m. balandžio 24 d. papildomas sprendimas bei nuspręsta pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2013 m. kovo 5 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, išreikalauti iš atsakovės UAB „General Electric Solutions“ ieškovams J. A. S. ir H. A. S. kiekvienam po 33 UAB ,,Solar LT“ akcijas, kitą bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  10. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, bet neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).
  11. Ieškovai teigia, kad yra ginčo akcijų (66 vnt. UAB ,,Solar LT“ akcijų) savininkai, ir šiam teiginiui pagrįsti pateikė 2011 m. vasario 8 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis. Pareiga įrodyti, kad ieškovai yra netekę savo nuosavybės teisės į ginčo akcijas, tenka atsakovui S. K., teigiančiam, jog ginčo akcijas ieškovai 2013 m. kovo 5 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimis yra perleidę jam, o ne ieškovams, neigiantiems, kad tokios sutartys buvo sudarytos (CPK 12, 178 straipsniai).
  12. Atsakovas S. K., teigdamas, kad tokios sutartys buvo sudarytos, jų originalų nepateikė. Vykdydamas teismo įpareigojimą pateikti minėtų sutarčių originalus, atsakovas S. K. nurodė, kad sutarčių originalai yra paimti policijos atliktos kratos metu. Gavus atsakymą, kad ikiteisminio tyrimo metu akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių originalai nerasti, S. K. pakeitė poziciją ir nurodė, jog ginčo sutarčių originalus turi ieškovai. Atsakovui nevykdant pareigos pateikti ginčo sutarčių originalus, ieškovų galimybė įrodyti sutarčių nesudarymo (suklastojimo) faktą tampa labai apribota, nes tokiu atveju nėra galimybės pasinaudoti ekspertize siekiant įrodyti aplinkybę, kad sutarčių kopijose yra ne ieškovų parašai.
  13. CPK 202 straipsnyje nustatyta, kad jeigu pateikiamos tik rašytinių įrodymų kopijos dėl to, jog jų originalai nėra išlikę, apie šių įrodymų įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Kadangi ieškovai neigė sutarčių sudarymo faktą, teismas bandė išreikalauti sutarčių originalus, bet jie nebuvo pateikti. Įvertinęs atsakovo S. K. prieštaringą poziciją dėl ginčo sutarčių originalų buvimo vietos, teismas sprendė, kad minėtos sutarčių kopijos nėra tinkamas įrodymas, patvirtinantis tokių sutarčių buvimo faktą (CPK 185, 202 straipsniai).
  14. Atsakovas S. K. nurodė, kad ieškovai ginčo sutartis su juo sudarė po to, kai jie akcijų nesutiko perleisti atsakovei UAB „General Electric Solutions“; anot atsakovo S. K., ginčo sutartys buvo pasirašytos jo biure 2013 m. kovo 5 d. apie 8–8.30 val. ryto. Tačiau akcijų perleidimo sutarčių projektai (pagal kuriuos ieškovai parduotų savo turimas akcijas tiesiogiai atsakovei UAB „General Electric Solutions“) ieškovų atstovei buvo išsiųsti 2013 m. kovo 5 d. 9.54 val., t. y. jau po to, kai, atsakovo S. K. teigimu, su juo buvo sudarytos ginčo sutartys. Tokie atsakovo paaiškinimai dėl sutarčių sudarymo aplinkybių yra nenuoseklūs.
  15. Atsiskaitymo su ieškovais pagal ginčo sutartis faktas netiesiogiai galėtų patvirtinti ieškovų valią dėl ginčo akcijų perleidimo atsakovui S. K. Tačiau byloje esančių įrodymų nepakanka spręsti apie atsakovo S. K. atsiskaitymą su ieškovais pagal ginčo akcijų pirkimo– pardavimo sutartis. Nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas S. K. sumokėjo ieškovams pinigus pagal ginčo sutartis. Su atsakovu S. K. susijusio apklausto kaip liudytojo D. P. paaiškinimai, kad jis 2013 m. kovo 5 d. atvežė atsakovui S. K. 100 000 Eur (kuriuos atsakovas S. K. nurodė sumokėjęs ieškovams pagal ginčo sutartis) ir atsakovo biure matė ieškovus, nėra pakankami spręsti, kad atsakovas S. K. atsiskaitė su ieškovais pagal ginčo sutartis.
  16. 2013 m. kovo 27 d. ieškovų atstovė advokatė el. laišku pasiūlė atsakovei UAB „General Electric Solutions“ įsipareigoti sumokėti ieškovams 616 516 Eur, nurodė, kad po šio mokėjimo ieškovai atsiimtų savo ieškinį ir pasirašytų dokumentus dėl turimų akcijų šiai atsakovei perleidimo. Iš minėto laiško turinio kolegija neturi pagrindo spręsti, kad ieškovai reikalavo iš atsakovės UAB „General Electric Solutions“ papildomai sumokėti už perleistas akcijas. Šio laiško turinys labiau atitinka ieškovų išreikštą poziciją, kad, sužinoję apie pasisavintas jų akcijas, jie siekė išspręsti ginčą taikiai – gauti už pasisavintas akcijas apmokėjimą ir tada įforminti akcijų perleidimą.
  17. Ieškovų nurodomą aplinkybę, kad jie apie perleistas akcijas sužinojo 2013 m. kovo 15 d., patvirtina šios datos išrašas iš Juridinių asmenų registro, o 2013 m. kovo 18 d. teisme gautas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones uždraudžiant atsakovams disponuoti ginčo akcijomis. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovai nedelsdami ėmėsi savo pažeistų teisių gynybos.
  18. Vienas pagrindinių civilinės teisės principų yra sutarties laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), kuris reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, ar sudaryti sutartį. Šis principas taip pat reiškia, kad sudaroma sutartis turi atitikti sutarties šalių valią, t. y. negalima versti asmenį sudaryti sutartį prieš jo valią, išskyrus atvejus, kai tokia pareiga nustatyta įstatyme ar savanoriškame įsipareigojime sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kokie veiksmai, lemiantys sutarties šalių valios trūkumą (suklydimas, apgaulė, spaudimas, grasinimas ir kt.), sukelia sutarties negaliojimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009).
  19. Ieškovams priklausančios akcijos 2013 m. kovo 5 d. sutartimis atsakovui S. K. buvo perleistos be ieškovų valios, ginčijamomis sutartimis yra pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai, todėl tokios sutartys pripažintinos negaliojančiomis CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu (CK 6.156 straipsnio 1, 2 dalys, 6.225 straipsnis). Jos negalioja nuo jų sudarymo momento (CK 1.78 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis).
  20. Tuo atveju, kai daiktas (išskyrus nekilnojamąjį daiktą) nustojo būti valdomas be savininko valios, savininkas turi teisę šį daiktą išreikalauti ir iš sąžiningo įgijėjo (CK 4.96 straipsnio 1–2 dalys). Ieškovams priklausančios akcijos yra perleistos trečiajam asmeniui (UAB „General Electric Solutions“). Jie turi teisę išreikalauti šias akcijas CK 4.96 straipsnio pagrindu (CK 1.80 straipsnio 3 dalis). CK 4.96 straipsnis, reglamentuojantis daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo, taikomas tais atvejais, kai daiktas buvo perleistas trečiajam asmeniui ne pagal ginčijamą, bet pagal kitą sandorį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-617-611/2015). Todėl iš atsakovės UAB „General Electric Solutions“ išreikalautina kiekvienam ieškovui po 33 vnt. UAB ,,Solar LT“ akcijų.
  21. Tenkinus ieškovų reikalavimus dėl ginčo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir akcijų ieškovams grąžinimo, atsiranda poreikis spręsti dėl išvestinių ieškinio reikalavimų (panaikinti visus UAB ,,Solar LT“ akcininkų sprendimus, priimtus po ginčo sutarčių sudarymo, ir įpareigoti UAB „Solar LT“ vadovą ištaisyti akcininkų registravimo duomenis bei nedelsiant sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą). Jų pagrįstumo pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino, o pagal byloje pateiktus įrodymus šios bylos dalies negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio išvestiniai reikalavimai, ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

 

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

 

  1. Kasaciniu skundu atsakovė UAB „General Electric Solutions“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 3 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

27.1.              Pagal CPK 184 straipsnio 1 dalį, jeigu pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, tai pateikęs šį įrodymą asmuo gali prašyti teismą nelaikyti įrodymo įrodinėjimo priemone ir išspręsti bylą remiantis kitais įrodymais; jei tokio prašymo nėra, teismas gali įpareigoti pareiškusį apie įrodymo suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus. Ieškovai 2013 m. kovo 5 d. sutartis ginčijo dėl to, kad jos neva buvo sudarytos be jų valios ir atlikus nusikalstamą veiką, t. y. suklastojus ieškovų parašus sutartyse. Tokių aplinkybių ieškovai neįrodė, t. y. neįrodė sutarčių suklastojimo fakto. Todėl jiems neįrodžius ieškinio faktinio pagrindo teismas neturėjo pagrindo sutartis pripažinti negaliojančiomis. Apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai perkeldamas suklastojimo aplinkybių įrodinėjimo pareigą atsakovui S. K., nesilaikė CPK 12, 178 straipsniuose, 184 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos įrodinėjimo pareigos, tenkančios tam asmeniui, kuris įrodinėja savo reikalavimus.

27.2.              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, kad dokumento suklastojimo faktą turi įrodyti ta šalis, kuri teigia, jog dokumentas suklastotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2013; 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013). Apeliacinės instancijos teismas, skirstydamas įrodinėjimo pareigą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

27.3.              Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tuos įrodymus, kurie paneigia ieškinio pagrįstumą, vertino įrodymus nevisapusiškai, nesilaikė CPK 185 straipsnio nuostatų. Ieškovai byloje neneigė tos aplinkybės, kad ginčo sutarčių pasirašymo metu, būtent nuo 2013 m. kovo 4 d. iki 2013 m. kovo 5 d., viešėjo Lietuvos Respublikoje dėl klausimų, susijusių su UAB ,,Solar LT“ akcijomis. Tai leidžia spręsti, kad ieškovai atvyko turėdami tikslą pasirašyti ginčijamas sutartis. Liudytojas D. P. patvirtino matęs ieškovus atsakovo S. K. kabinete sutarčių pasirašymo dienos rytą, šis liudytojas atsakovui paskolino lėšų akcijoms įsigyti, S. K. išrašė D. P. tokios pat sumos vekselį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2015 m. spalio 15 d. nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kuriame nurodyta, kad kiti duomenys, tikėtina, labiau patvirtina tai, jog 2013 m. kovo 5 d. sutartys nebuvo suklastotos.

27.4.              Apeliacinės instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad ieškovai pateikė UAB ,,Solar LT“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių projektus, kurių pagrindu ieškovai šios bendrovės akcijas turėjo parduoti tiesiogiai atsakovei. Bendravimas dėl bendrovės akcijų pardavimo vyko ir tai atitinkamai patvirtina ieškovų ketinimus perleisti akcijas, o ne patiems įgyvendinti bendrovės veiklos projektą, juolab tam, kad UAB ,,Solar LT“ galėtų vykdyti elektros energijos gamybos ir prekybos veiklą, dėl specialiojo teisinio reglamentavimo buvo likę itin mažai laiko ir tam buvo būtinos operatyvios bei didelės investicijos, kurioms ieškovai neturėjo lėšų.

27.5.              CPK 202 straipsnis suteikia diskrecijos teisę teismui spręsti dėl dokumentų įrodomosios vertės, bet ši teisė nėra absoliuti, ji turi būti įgyvendinama pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių ir kitų įrodymų ištyrimu. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad sutarčių kopijos nėra tinkamas įrodymas. Teismui buvo pagrindas šias sutartis vertinti kartu su kitais bylos įrodymais (įvertinus tiek byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, tiek liudytojų parodymus, tiek rašytinių įrodymų visumą ir tai, kad ieškovai neneigia to, jog jie derėjosi dėl bendrovės akcijų pardavimo (jų dispozicijoje buvo akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių projektai), sutarčių sudarymo dieną abu ieškovai buvo Lietuvoje, o sutarčių klastojimas neįrodytas.

27.6.              Išreikalauti akcijas iš atsakovės nebuvo pagrindo pagal CK 4.96 straipsnį, nes atsakovė buvo sąžininga įgijėja, įgydama akcijas ji vadovavosi Juridinių asmenų registro duomenimis, kad atsakovas S. K. yra vienintelis akcijų savininkas, jis pateikė sandorius, kurių pagrindu tapo akcininku. Įsigijusi akcijas atsakovė atliko daugiau kaip 2 mln. eurų investicijas į bendrovę, taip užtikrino jos veiklą.

27.7.              Kasacinis teismas yra ne kartą pateikęs išaiškinimą, kad reikšdamas vindikacinį reikalavimą ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 5) daiktas yra natūra; 6) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015). Negalima teigti, kad daiktas yra išlikęs natūra, jeigu jis yra kardinaliai pakeistas. Esminis daikto pasikeitimas, kai daikto vertė ir savybės yra pasikeitusios iš esmės, vindikacijos taikymo atveju turėtų būti vertinamas kaip daikto neišlikimas natūra, t. y. nėra galimybės daiktą išreikalauti, o turi būti surandamas kitas tiek bendruosius teisės principus, tiek teisės aktų reikalavimus atitinkantis sprendimas. UAB „Solar LT“ verslo vertinimo ataskaitos patvirtina, kad 2013 m. kovo 7 d. bendrovės visų akcijų vertė buvo 244 439,30 Eur, o 2014 m. kovo 31 d. – 2 972 080,63 Eur. Taigi akcijų vertė atsakovei investavus daug kartų padidėjo, todėl neišliko pradinės vertės akcijų, kurias būtų galima išreikalauti.

27.8.              CK 6.240 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai to, kas buvo įgyta be teisinio pagrindo, neįmanoma grąžinti, turi būti grąžinama to, kas buvo įgyta ar atlikta, vertė, buvusi gavimo ar atlikimo metu, jeigu gavėjas praturtėjo arba jeigu jis prašė, kad tai būtų atlikta, arba sutiko atlikti priešpriešinius veiksmus. Todėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atveju ieškovams net ir tokiu atveju turi būti priteisiamos ne bendrovės akcijos, o jų vertė, buvusi praradimo metu (161 329,74 Eur).

28.              Kasaciniu skundu atsakovas S. K. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 3 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą ir 2015 m. balandžio 24 d. papildomą sprendimą. Kasaciniame skunde išdėstyti iš esmės tie patys argumentai, kaip ir atsakovės UAB „General Electric Solutions“ kasaciniame skunde, jų santrauka pateikta šios nutarties 27.1–27.8 papunkčiuose. Atsakovo S. K. kasaciniame skunde papildomai nurodyti tokie esminiai teiginiai:

28.1.              Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 314 straipsnį, atsisakydamas priimti atsakovo pateiktus naujus rašytinius įrodymus: 2015 m. spalio 15 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, priimtą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 64-1-00388-13, kuriame nenustatyta sutarčių klastojimo fakto; taip pat 2015 m. gruodžio 14 d. Vokietijos Federacinės Respublikos Hofo žemės teismo lydraštį ir susitarimą, kurį Vokietijos teismui pateikė ieškovų atstovas advokatas Kay Schnarreris (Kay Schnarrer) ir kuriame nurodyta, kad UAB „Solar LT“ ir UAB „Solavento“ buvo parduotos klientams atitinkamoje šalyje, jas įsigiję investuotojai dar nėra sumokėję, ieškovai įgaliojo atstovauti jiems advokatų profesinę bendriją „Roedl & Partner“ išieškant įsiskolinimus už parduotas įmones, sklypus bei teises į saulės jėgainių projektus.

28.2.              Banko sąskaitų išrašai (I. T., I. V., atsakovo S. K.) ir liudytojų D. P., V. V. parodymai patvirtino, kad atsakovas S. K. turėjo finansines galimybes įvykdyti 2013 m. kovo 5 d. sutartis ir pagal jas tinkamai atsiskaityti su ieškovais.

29.              Pareiškimu dėl prisidėjimo prie atsakovo S. K. kasacinio skundo atsakovė UAB „General Electric Solutions“ prašo atsakovo S. K. kasacinį skundą tenkinti.

30.              Pareiškimu dėl prisidėjimo prie atsakovo S. K. ir atsakovės UAB „General Electric Solutions“ kasacinių skundų atsakovė UAB „Solar LT“ prašo kasacinius skundus tenkinti.

31.              Atsiliepimais į atsakovo S. K. ir atsakovės UAB „General Electric Solutions“ kasacinius skundus ieškovai J. A. S. ir H. A. S. prašo atmesti kasacinius skundus ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimuose nurodyti tokie esminiai argumentai:

31.1.              Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teisės aiškinimo ir taikymo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009), CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, tenkanti tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas. Ieškovai yra akcijų savininkai pagal 2011 m. vasario 8 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovai, teigdami, kad ieškovai nebeturi nuosavybės teisių į akcijas, privalo įrodyti tokią teisę paneigiančius faktus. Atsakovai turi įrodyti, kad ginčo sutartys, kurių originalų nėra pateikta, yra sudarytos. Nepateikę sutarčių originalų, taigi nepaaiškėjus, kad sutarčių būta, atsakovai neįrodė ir kad jos buvo sudarytos. Apeliacinės instancijos teismas teisingai sprendė, kad įrodymo nėra, vadinasi nereikia įrodinėti nesančio įrodymo suklastojimo fakto.

31.2.              Apeliacinės instancijos teismas laikėsi CPK 185 straipsnyje reglamentuojamų įrodymų vertinimo reikalavimų – visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad byloje nėra pakankamų įrodymų daryti išvadą, jog ieškovai pasirašė ginčo sutartis, o atsakovas S. K. pagal jas atsiskaitė su ieškovais. Atsakovės UAB „General Electric Solutions“ pareiškimas prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo buvo pridėtas prie ieškovų inicijuoto ikiteisminio tyrimo prieš atsakovą S. K., kuriame S. K. pripažintas įtariamuoju, o ieškovai – nukentėjusiaisiais, jokio kito ikiteisminio tyrimo ir juolab pradėto dėl ieškovų veiksmų niekada nebuvo. Nuo 2013 m. kovo 4 d. iki 2013 m. kovo 5 d. ieškovai viešėjo Lietuvoje, bet kitu byloje išsamiai paaiškintu tikslu, negu nurodė S. K., anot kurio, jie atvyko pasirašyti ginčo akcijų sutarčių.

31.3.              Pagal CPK 202 straipsnį, jeigu pateikiamos tik rašytinių įrodymų kopijos dėl to, kad jų originalai nėra išlikę, apie šių įrodymų įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Vadinasi, pirmiausia buvo būtina įrodyti, kad ginčo sutartys neišliko. Kadangi atsakovas S. K. savo poziciją grindė ginčo sutartimis, o negalėdamas pateikti sutarčių originalų teikė tik jų kopijas, todėl jis pirmiausia turėjo įrodyti, kad ginčo sutartys neišliko ir tik atsakovui įrodžius bei pagrindus ginčo sutarčių neišlikimą teismas turėtų teisę spręsti dėl kopijos kaip tinkamo įrodymo įrodomosios galios. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovas S. K. ne tik neįrodė ginčo sutarčių originalų neišlikimo, bet net negalėjo pirmosios instancijos teismui nuosekliai paaiškinti galimų ginčo sutarčių neišlikimo aplinkybių. S. K. teismo posėdžio metu teikė įvairias versijas, kur galėtų būti ginčo sutarčių originalai: pirmiausia nurodė, kad juos kratos metu paėmė policija, tačiau paaiškėjus aplinkybėms, jog policijoje yra taip pat tik spalvotos ginčo sutarčių kopijos, vėlesnių teismo posėdžių metu pakeitė savo versiją ir teigė, jog ginčo sutarčių originalus pasiėmė ieškovai.

31.4.              Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad dėl valios išraiškos trūkumo sutartys laikytinos nesudarytomis ir turi būti pripažintos niekinėmis pagal CK 1.80 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014).

31.5.              Apeliacinės instancijos teismas pagal CK 4.95 ir 4.96 straipsnių reglamentavimą išsamiai ištyrė ir įvertino visas vindikacijai taikyti būtinas aplinkybes. Teismas nustatė, kad egzistuoja vindikacijos pagrindas, ieškovai turėjo ir turi nuosavybės teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui. Teismas įvertino, kad atsakovų argumentai, jog atlikus investicijas akcijų vertė padidėjo, reikalavimui dėl akcijų išreikalavimo pagal CK 4.96 straipsnį neturi reikšmės. Taip iš esmės teismas konstatavo, kad daiktas natūra egzistuoja, o jo vertės pakitimas neturi reikšmės daikto natūra egzistavimui. Investicijas UAB „General Electric Solutions“ atliko žinodama, kad UAB „Solar LT“ akcijas valdo neteisėtai. Apeliacinės instancijos teismas teisingai sprendė, kad akcijų vertės pakitimas neturi įtakos jų grąžinimo klausimui. Vien investicijų į daiktą faktas negali sukurti situacijos, leidžiančios neteisėtai užvaldyti svetimą turtą.

31.6.              Lietuvos apeliacinis teismas atsisakydamas pridėti prie bylos atsakovo S. K. teiktus naujus įrodymus, įvertino jų įtaką šalių ginčo sprendimui bei aplinkybę, ar tokie įrodymai neužvilkintų bylos nagrinėjimo. Atsisakydamas juos priimti teismas laikėsi CPK 314 straipsnio reglamentavimo dėl pateiktų naujų įrodymų apeliacinės instancijos teismui.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl savininko turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo

 

32.              CK 4.95–4.97 straipsniuose įtvirtintos daiktinės teisės normos, reglamentuojančios savininko teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta principinė asmens nuosavybės teisių apsaugos nuostata – savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (vindikacija). Teismui sprendžiant dėl turto išreikalavimo pagal ieškovo vindikacinį reikalavimą lemiamą reikšmę turi nustatymas, kas yra tikrasis turto savininkas. Daiktinių teisės normų pagrindu turtas išreikalaujamas, kai jo savininkas nėra perleidęs nuosavybės teisių į tą turtą.

33.              Tuo atveju, kai asmuo siekia išreikalauti daiktą iš kito asmens reikalaudamas pripažinti sandorius, kuriais nuosavybės teisės į sandorių objektą buvo perleistos šiam asmeniui, negaliojančiais ir prašo taikyti restituciją, yra taikomas prievolinių asmens teisių gynimo būdas. Toks reikalavimas taikyti restituciją tenkinamas remiantis prievolių teisės normomis (CK 6.145–6.153 straipsniai ir kt.), nustačius restitucijos taikymo pagrindą (CK 1.80 straipsnio 2, 3 dalys ir kt.).

34.              Kasacinio teismo praktikoje, atribojant daiktinių ir prievolinių teisių gynimo būdus, išaiškinta, kad vindikacija ir restitucija yra savarankiški, tarpusavyje nekonkuruojantys asmens teisių gynimo būdai. Restitucija taikoma tik tada, kai asmenis sieja prievoliniai santykiai, o kai reikalavimą pareiškusio asmens ir daikto valdytojo nesieja tokie santykiai, daiktas gali būti išreikalautas tik pagal vindikacijos taisykles, įtvirtintas CK 4.95–4.97 straipsniuose. Taigi, daikto valdymą savininkas gali susigrąžinti restitucijos būdu, jei jis buvo sandorio šalis, o jeigu daiktas įgijėjui atiteko po daugiau kaip vieno sandorio ir savininkas nebuvo paskutinio sandorio šalis, jis savininkui grąžinamas ne restitucijos, o vindikacijos būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2011; 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2014).

35.              Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovai tapo ginčijamų UAB ,,Solar LT“ akcijų savininkais jas įgydami nuosavybėn pagal 2011 m. vasario 8 d. akcijų pirkimopardavimo sutartį. Ieškovai teigia, kad nesudarė jokių akcijų perleidimo sutarčių, akcijų neperleido, jos išliko jų nuosavybė. Kasatoriai (atsakovai) teigia, kad ieškovai nėra ginčo akcijų savininkai, nes nuosavybės teisę į jas perleido S. K. 2013 m. kovo 5 d. akcijų pirkimopardavimo sutartimis. S. K. šiai aplinkybei įrodyti pateikė akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių kopijas, sutarčių originalų byloje nėra. Šiuo metu ginčo akcijas valdo kasatorė UAB ,,General Electric Solutions“, 2013 m. kovo 7 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi jas nupirkusi iš kasatoriaus S. K.

36.              Pagal CK 4.96 straipsnio 1 dalį, jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sąžiningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę išreikalauti šį daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo būti jų valdomas.

37.              Esant tokioms aplinkybėms, ieškovams pareiškus vindikacinį reikalavimą dėl bendrovės akcijų išreikalavimo, nagrinėjimo dalykas CK 4.96 straipsnio 1 dalies prasme yra tai, ar ieškovai ginčo akcijas nustojo valdyti savo valia ar be savo valios, t. y. ar ieškovai iš tikrųjų sudarė pirkimo–pardavimo sutartis ir taip išreiškė savo valią perleisti akcijas.

 

Dėl šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos ir dokumento kopijos įrodomosios reikšmės

 

38.              Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

39.              Pagal CPK 184 straipsnį, jeigu pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, tai teismas gali įpareigoti pareiškusį apie įrodymo suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus; tokiam pareiškimui patikrinti teismas taip pat gali skirti ekspertizę arba išreikalauti kitokius įrodymus. Taigi įrodinėjimo pareiga tenka pareiškusiai apie dokumento klastojimą šaliai, o teismas gali skirti ekspertizę klastojimo faktui nustatyti, kai yra tokio abejotino tikrumo dokumento originalas. Vien iš dokumento kopijos nėra galimybės ekspertui patikrinti tokio dokumento originalo tikrumo (klastojimo), kai ekspertiniam tyrimui nepateikiamas originalas ir nėra aišku, ar toks dokumentas realiai egzistuoja.

40.              Kai nėra dokumento originalo, tai patikrinti jo klastojimo fakto atliekant ekspertizę neįmanoma. Pateikus tik dokumento kopiją ir nesant originalo, įrodinėjimas vyksta ne pagal CPK 184 straipsnio, o pagal CPK 202 straipsnio taisykles dėl dokumento kopijos įrodomosios reikšmės. Tokiu atveju apie dokumento kopijos įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Dokumento kopijos įrodomoji reikšmė priskirta teismo diskrecijai, kuri įgyvendinama teismui įvertinus, ar yra kitų kopijos sudarymą ir turinį patvirtinančių pakankamų įrodymų.

41.              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kai nėra dokumento originalo, o tik kopija, teismas sprendžia, ar kopiją pripažinti įrodymu, ir vertina jos įrodomąją reikšmę nustatydamas bylos faktines aplinkybes. Kai dokumento originalas neišlikęs, jo kopija teismo gali būti pripažįstama įrodymu, atsižvelgiant į tai, kaip šioje kopijoje esantys duomenys dera ir ar neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymų duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje išdėstytų duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2013).

42.              Įrodinėdamas nuosavybės teisių į akcijas įgijimą kasatorius S. K. pateikė 2013 m. kovo 5 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių kopijas. Byloje sutarčių originalai nepateikti ir išskyrus S. K. paaiškinimus, iš viso nėra kokių nors duomenų apie jų buvimo faktą. Ieškovai teigė, kad ginčo sutarčių originalų jie neturi, nes tokių sutarčių nėra sudarę. Vykdydamas pirmosios instancijos teismo įpareigojimą pateikti minėtų sutarčių originalus, atsakovas S. K. nurodė, kad sutarčių originalai yra paimti policijos atliktos kratos metu; gavus atsakymą, kad ikiteisminio tyrimo metu akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių originalai nerasti, kasatorius pakeitė poziciją ir nurodė, kad ginčo sutarčių originalus turi ieškovai. Taigi kasatoriaus S. K. paaiškinimai dėl akcijų pirkimo pardavimo sutarčių originalų buvimo vietos yra prieštaringi.

43.              Apeliacinės instancijos teismas konstatavo prieštaravimus ir kasatoriaus S. K. paaiškinimuose dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo aplinkybių. Aiškindamas sutarčių pasirašymo aplinkybes kasatorius S. K. nurodė, kad ieškovai ginčo sutartis su juo sudarė po to, kai jie akcijų nesutiko perleisti atsakovei UAB „General Electric Solutions“; anot S. K., ginčo sutartys buvo pasirašytos jo biure 2013 m. kovo 5 d. apie 8–8.30 val. ryto. Tačiau akcijų perleidimo sutarčių projektai (pagal kuriuos ieškovai būtų pardavę savo turimas akcijas tiesiogiai atsakovei UAB „General Electric Solutions“) ieškovų atstovei elektroniniu laišku buvo išsiųsti 2013 m. kovo 5 d. 9.54 val., t. y. jau po to, kai, atsakovo S. K. teigimu, su juo buvo sudarytos ginčo sutartys.

44.              Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad kasatoriaus S. K. paaiškinimai, jog ieškovams už akcijas jis sumokėjo grynaisiais pinigais, kuriuos pasiskolino iš liudytojo D. P., bei tuos paaiškinimus patvirtinantys D. P. parodymai, juos vertinant kitų bylos aplinkybių visumoje, neįrodo realaus atsiskaitymo pagal ginčo sutartis fakto, atsižvelgus į tai, kad jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių pinigų buvimą ir perdavimą nėra, o kasatorius S. K. ir liudytojas D. P. yra susiję.

45.              Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad bylos aplinkybė, jog, prasidėjus teisminiam procesui, 2013 m. kovo 27 d. ieškovų atstovė el. laišku siūlė kasatorei UAB „General Electric Solutions“ įsipareigoti sumokėti ieškovams 616 516 Eur, nurodydama, kad po šio mokėjimo ieškovai atsiimtų savo ieškinį ir pasirašytų dokumentus dėl ieškovų turimų akcijų šiai atsakovei perleidimo, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovai pripažino ginčo akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo faktą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovų pozicija dėl akcijų suklastojimo ir pažeistų teisių gynybos yra nuosekli: ieškovai teigia apie perleistas akcijas sužinoję 2013 m. kovo 15 d. pagal tos datos išrašą iš Juridinių asmenų registro, 2013 m. kovo 18 d. jie teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones uždraudžiant atsakovams disponuoti ginčo akcijomis, o 2013 m. balandžio 2 d. pareiškė ieškinį dėl pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

46.              Teisėjų kolegija šios nutarties 42–45 punktuose nurodytas apeliacinės instancijos teismo sprendimo išvadas pripažįsta pagrįstomis ir konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų pagrindu darydamas išvadą, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių kopijos, nesant sutarčių originalų ir kitų tokių sutarčių sudarymą pagrindžiančių įrodymų, nepatvirtina, kad sutartys buvo sudarytos ir vykdomos, nepažeidė CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimo taisykles. Ginčo sutarčių sudarymo faktas pagrįstai nepripažintas įrodytu.

 

Dėl akcijų vertės pasikeitimo reikšmės sprendžiant dėl akcijų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, dėl akcijų valdytojų sąžiningumo ir atsiskaitymų akcijas išreikalavus iš svetimo neteisėto valdymo

 

47.              Kasatoriai teigia, kad dėl akcijų vertės padidėjimo nėra galimybės išreikalauti akcijų, nes šis turtas  iš esmės pasikeitė ir neišliko natūra. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie argumentai nepagrįsti.

48.              CK 1.102 straipsnyje įtvirtinta akcijos sąvokos apibrėžtis: akcija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo (akcininko) teisę dalyvauti valdant įmonę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti akcinės įmonės pelno dalį dividendais ir dalį įmonės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises.

49.              To paties juridinio asmens – įmonės – akcijų vertės pasikeitimas nepakeičia šio turto esminių požymių – jo suteikiamų akcijų turėtojui teisių turinio. Dėl to ir akcijų vertės padidėjimas per jų neteisėto valdymo laikotarpį nesudaro pagrindo pripažinti, kad neišliko turto natūra.

50.              Be to, bendrovės akcijų vertė gali kisti (tiek mažėti, tiek didėti) dėl besikeičiančių rinkos sąlygų, taigi ne tik dėl investicijų į bendrovę kinta jos akcijų vertė. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kokią akcijų kainų padidėjimo dalį lėmė kasatoriaus UAB „General Electric Solutions“ investicijos. Nuo to laiko, kai sužinojo apie ieškovų inicijuotą teisminį procesą, kasatoriai turėjo galimybę įvertinti investicijų į bendrovę, dėl kurių galėjo išaugti bendrovės ir jos akcijų vertė, riziką.

51.              Konstatavus, kad bendrovės akcijos egzistuoja natūra, jos išliko per jų neteisėto valdymo laikotarpį, tai nėra kliūtis teismui spręsti dėl akcijų išreikalavimo pagal CK 4.96 straipsnį. Savininkų ir neteisėto valdytojo turto išreikalavimo atveju jų atsiskaitymus reglamentuoja CK  4.97 straipsnis.

52.              Pagal CK 4.96 straipsnio 1 dalį kilnojamasis daiktas išreikalaujamas iš svetimo neteisėto valdymo, kai nustojo būti valdomas be savininko valios, nepaisant to, ar tokio daikto įgijėjai, neteisėtai užvaldę daiktą, buvo sąžiningi. Todėl užvaldžiusių akcijas atsakovų sąžiningumo nustatymas neturi teisinės reikšmės teismui sprendžiant akcijų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ginčą. Neteisėtų valdytojų sąžiningumo nustatymas yra reikšmingas teismui sprendžiant pagal CK 4.97 straipsnį dėl atsiskaitymų grąžinant daiktą iš svetimo neteisėto valdymo.

53.              Atsakovų, neteisėtai valdžiusių akcijas, sąžiningumo ir atsiskaitymų grąžinant daiktą iš svetimo neteisėto valdymo klausimai šioje byloje nebuvo teismų nagrinėti, šalys dėl to nereiškė reikalavimų, todėl šiais klausimais byloje priimti teismų sprendimai neturi prejudicinės reikšmės (CPK 182 straipsnio 2 dalis) ir neužkerta kelio šalims dėl tarpusavio atsiskaitymų tartis taikiai ar inicijuoti kitą teisminį ginčą.

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

54.              Konstatuotina, kad kasacinių skundų argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias turto išreikalavimą iš svetimo neteisėto valdymo, ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo tvarką. Teisėjų kolegija, patikrinusi teisės taikymo aspektu skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį naikinti remiantis kasacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

55.              Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Už atsiliepimo į atsakovės UAB „General Electric Solutions“ kasacinį skundą surašymą UAB „VIVA Energija“ už ieškovus J. A. S. ir H. A. S. advokatui sumokėjo 9401,70 Eur, jų atlyginimą prašo priteisti iš atsakovų.

56.              CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovų advokato pagalbai apmokėti patirtų išlaidų suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatytus dydžius. Už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą nustatytas maksimalus rekomenduojamas priteisti dydis yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), jį padauginus iš Rekomendacijų 8.14 punkte nustatyto koeficiento 1,7. Užpraėjusio ketvirčio (2016 m. sausio 1 d. – 2015 m. kovo 31 d.) vidutinis darbo užmokestis (bruto) buvo 735,10 Eur, su juo susietas maksimalus rekomenduojamas priteisti bylos šalies (ieškovų) turėtų išlaidų už advokato teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą yra 1249,67 Eur. Iki šios sumos sumažintinas atlyginimas už ieškovų atsiliepimą į kasacinį skundą sumokėjusiai UAB „VIVA Energija“ priteistinas lygiomis dalimis iš atsakovų.

57.              Kasaciniame teisme patirta 21,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas lygiomis dalimis iš atsakovų, kurių kasaciniai skundai netenkinami (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį dėl akcijų išreikalavimo, ją išdėstant taip:

Priteisti iš atsakovės UAB „General Electric Solutions“ (j. a. k. 126026569) ieškovams J. A. S. ir H. A. S. kiekvienam po 33 (trisdešimt tris) UAB ,,Solar LT“ (j. a. k. 302481375) akcijas.

Priteisti iš atsakovų UAB „General Electric Solutions“ (j. a. k. 126026569) ir S. K., iš kiekvieno po 624,83 Eur (šešis šimtus dvidešimt keturis Eur 83 ct) UAB „VIVA Energija“ (j. a. k. 302702425) ir 10,71 Eur (dešimt Eur 71 ct) valstybei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                                    Sigita Rudėnaitė

 

 

Antanas Simniškis

 

 

Donatas Šernas

 

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK4 4.96 str. Daikto išreikalavimas iš sąžiningo įgijėjo
  • CPK
  • 3K-3-608-701/2015
  • CK1 1.2 str. Civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai
  • CK6 6.156 str. Sutarties laisvės principas
  • 3K-3-377/2009
  • CK1 1.80 str. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimas
  • CK1 1.78 str. Niekiniai ir nuginčijami sandoriai
  • CPK 327 str. Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui
  • CPK 184 str. Pareiškimas apie įrodymo suklastojimą
  • 3K-3-303/2013
  • 3K-3-348/2013
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
  • CPK 202 str. Rašytinių įrodymų su trūkumais įrodomoji galia
  • 3K-3-44/2009
  • 3K-3-282-686/2015
  • CK6 6.240 str. Atsiskaitymai grąžinant be teisinio pagrindo įgytą turtą
  • 3K-3-253/2009
  • 3K-3-67/2014
  • 3K-3-149/2011
  • 3K-3-297/2014
  • CPK 182 str. Atleidimas nuo įrodinėjimo
  • CPK 346 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
  • CPK 79 str. Bylinėjimosi išlaidos