Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-03-09][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-323-909-2021].docx
Bylos nr.: e2-323-909/2021
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos lankininkų federacija 191960388 atsakovas
Kauno sporto asociacija 301490599 Ieškovas
Kategorijos:
3.2.1. Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui
3.2.1.1. Atsiliepimas į pareikštą ieškinį
3.2.1. Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui
3.2.1. Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui
3.2.6.1. Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.2.7.1. Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
3.2.7.1. Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
6.2. Bylos dėl juridinio asmens reputacijos gynimo
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.2. Asmenys
2.2.2. Juridiniai asmenys
2.6.10.2. Civilinės atsakomybės sąlygos
2.6.10.2.4.2. Neturtinė žala
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.1.2. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu (dublikai, triplikai)
3.2.2. Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
3.2.1.2. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu (dublikai, triplikai)
3.2.6.12.2. Papildomo sprendimo priėmimas
3.2.3.2. Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3. CIVILINIS PROCESAS
3. CIVILINIS PROCESAS
3. CIVILINIS PROCESAS
3. CIVILINIS PROCESAS
3. CIVILINIS PROCESAS
3. CIVILINIS PROCESAS
3. CIVILINIS PROCESAS
3. CIVILINIS PROCESAS
3.2.3. Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
2.6.10.2.4. Žala
6. BYLOS DĖL ASMENŲ NETURTINIŲ TEISIŲ IR INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS
2.6. Prievolių teisė
3.2.6. Teismo sprendimas
3.2.6. Teismo sprendimas
3.2.7. Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
3.2.7. Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
2.6.10. Civilinė atsakomybė
2.2.2.12. Juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimas
3.2.6.12. Teismo sprendimo trūkumų ištaisymas

?

Civilinė byla Nr. e2-323-909/2021

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00606-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.6.1.; 2.2.2.12.; 2.6.10.2.4.2.

 (S)

 

img1 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

       S P R E N D I M A S

       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. kovo 8 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno sporto asociacijos patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos lankininkų federacijai, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, G. M. dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

ieškovė Kauno sporto asociacija (toliau – ir KSA) pateikė teismui ieškinį, kurį vėliau patikslino (toliau – ir ieškinys), dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškiniu reikalavimai keliami atsakovei Lietuvos lankininkų federacijai (toliau – ir LLF). Trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, byloje dalyvauja G. M..

Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo: 1) pripažinti atsakovės Lietuvos lankininkų federacijos 2016-01-23 LLF Visuotinio narių susirinkimo metu paskleistas žinias, kad: 1. visuotinis susirinkimas įvertino V. Š. veiklą nepatenkinamai; 2. V. Š., naudodamas psichologinį smurtą, išreikalauja iš V. Š. pinigus už labdarinį lanką ir pinigus pasisavina; 3. ieškovė Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui pateikė dėl Lietuvos lankininkų federacijos melagingą skundą; 4. ieškovės atstovas V. Š. pateikė pareiškimą policijos įstaigai, kuriame nurodė, jog G. M. grasino fiziškai susidoroti su V. Š. ir jo šeima, dėl ko jis prašė skirti apsaugą; 5. ieškovė menkino LLF vardą prieš WA (Tarptautinė šaudymo iš lanko federacija) ir šmeižė bei teikė nepagrįstus skundus kriminalinei policijai; 6. V. Š. grasino ir gąsdino sugriauti ir išardyti federaciją, neatitinkančiomis tikrovės ir pažeidžiančiomis ieškovės dalykinę reputaciją; 2) įpareigoti atsakovę Lietuvos lankininkų federaciją per 5 (penkias) kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos viešai paskelbti oficialiame Lietuvos lankininkų federacijos tinklalapyje www.archery.lt „PANEIGIMAS. 2016 m. sausio 23 d. Lietuvos lankininkų federacija visuotinio narių susirinkimo metu apie ieškovę Kauno sporto asociacija paskleidė neatitinkančias tikrovės ir pažeidžiančias ieškovės dalykinę reputaciją žinias, kad: visuotinis susirinkimas įvertino V. Š. veiklą nepatenkinamai; V. Š., naudodamas psichologinį smurtą išreikalauja iš V. Š. pinigus už labdarinį lanką ir pinigus pasisavina; ieškovė Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui pateikė dėl Lietuvos lankininkų federacijos melagingą skundą; ieškovės atstovas V. Š. pateikė pareiškimą policijos įstaigai, kuriame nurodė, jog G. M. grasino fiziškai susidoroti su V. Š. ir jo šeima, dėl ko jis prašė skirti apsaugą; ieškovė menkino LLF vardą prieš WA (Tarptautinė šaudymo iš lanko federacija) ir šmeižė bei teikė nepagrįstus skundus kriminalinei policijai, V. Š. grasino ir gąsdino sugriauti ir išardyti federaciją“; 3) priteisti ieškovei Kauno sporto asociacijai iš atsakovės Lietuvos lankininkų federacijos 4000 Eur dydžio neturtinės žalos; 4) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė dėsto, kad ieškovė yra iki 2016 m. gegužės 10 d. įregistruoto pertvarkymo veikusio juridinio asmens Kauno šaudymo iš lanko asociacijos, teisių ir pareigų perėmėja pastarajai pakeitus pavadinimą. KSA pirmininku nuo juridinio asmens įsteigimo momento yra V. Š.. Kauno šaudymo iš lanko asociacija iki 2016 m. sausio 23 d. buvo Lietuvos lankininkų federacijos (toliau – LLF) narė. 2016 m. sausio 23 d. LLF Visuotinio narių susirinkimo metu trečiasis asmuo G. M. užėmė LLF prezidento pareigas ir veikė šio juridinio asmens vardu. 2016 m. sausio 23 d. LLF Visuotinio narių susirinkimo metu išklausius LFF prezidento G. M. pasisakymą susirinkimo darbotvarkės 13 klausimu, t. y. Kauno šaudymo iš lanko asociacijos (dabartinė KSA) pašalinimas iš LLF narių paliekant sportininkams teisę startuoti visokio rango varžybose, buvo priimtas Visuotinio narių susirinkimo sprendimas, o tiksliau už eilę metų vykdomą agresyvią ir destruktyvią politiką, nukreiptą prieš LLF narius ir LLF valdymo organus, pašalinti Kauno šaudymo iš lanko asociaciją (dabartinė KSA) iš LLF narių, paliekant sportininkams teisę startuoti visokio rango varžybose. 2016 m. sausio 23 d. LLF Visuotinio narių susirinkimo metu dalyvavo 12 iš 12 LLF narių, kurie išklausę LLF prezidento pasisakymų darbotvarkės 13 klausimu ieškovės atžvilgiu „ balsavo 9 nariai, o prieš - 1 narys. Tokiu būdu nusprendė ieškovę pašalinti iš LLF narių ir šis ieškovės atžvilgiu priimtas sprendimas iki šiol yra galiojantis. 2016 m. sausio 23 d. LLF Visuotinio narių susirinkimo protokolas Nr. l yra viešai skelbiamas LLF tinklapyje www.archery.lt. Ieškovei susipažinus su 2016 m. sausio 23 d. LLF Visuotinio narių susirinkimo darbotvarke 2016 sausio 4 d. LLF buvo pateiktas prašymas pateikti visą informaciją, susijusią su darbotvarkės 13 klausimu, t. y. Kauno šaudymo iš lanko asociacijos pašalinimu iš LLF narių paliekant sportininkams teisę startuoti visokio rango varžybose. Ieškovei buvo pateiktas 2016 m. sausio 6 d. atsakymas į 2016 sausio 4 d. prašymą, kuriame atsakovė nurodė, jog 2016 m. sausio 23 d. Visuotino susirinkimo darbotvarkėje yra klausimas dėl Kauno šaudymo iš lanko asociacijos pašalinimo iš LLF narių. Ieškinyje ieškovė pateikė teismui argumentus ir motyvus, kuriais vadovaujantis buvo svarstomas Kauno šaudymo iš lanko asociacijos narystės LLF klausimas. 2016 m. sausio 23 d. LLF Visuotinio narių susirinkimo metu atsakovė LLF, veikdama per prezidentą G. M., kuris pristatydamas darbotvarkės 13 klausimą, viešai nurodė, kad V. Š. vadovavo LLF nuo 2009 m. iki 2010 m. Visuotinis susirinkimas įvertino V. Š. veiklą nepatenkinamai. Tačiau ši, ieškovės teigimu, atsakovės viešai pateikta žinia yra neteisinga ir neatitinkanti tikrovės. Taip pat prezidentas G. M., veikdamas atsakovės vardu, nurodė žodžiu, kad gaunamas labdarai skriemulinis lankas, dėl kurio prašė V. Š. su V. Š.. Lanką labdarai be pinigų padovanojo KSA klubui ir kurį dovana paskyrė naudotis V. Š.. V. Š., naudodamas psichologinį smurtą, išreikalavo iš V. Š. pinigus už iš labdaros gautą lanką ir pinigus pasisavino. Ši atsakovės paskleista žinia yra neteisinga, neatitinkanti tikrovės. Atsakovė per prezidentą susirinkimo metu taip pat paskleidė neteisingą žinią LLF nariams, kad ieškovė Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui pateikė dėl LLF melagingą skundą. Susirinkimo metu atsakovė taip pat pateikė neteisingą žinią apie tai, jog ieškovės atstovas V. Š. pateikė pareiškimą policijos įstaigai, kuriame nurodė, jog prezidentas G. M. grasino fiziškai susidoroti su V. Š. ir jo šeima, dėl ko prašė apsaugos. Atsakovė susirinkimo metu atstovaujant prezidentui kitiems LLF nariams viešai paskleidė žinią, kad ieškovė menkino LLF vardą prieš Tarptautinę šaudymo iš lanko federacijos akivaizdoje, ir šmeižė bei teikė nepagrįstus skundus kriminalinei policijai, nurodė, kad V. Š. apskundė Tarptautinę šaudymo iš lanko federaciją. Pasaulio čempionato metu G. M., Tarptautinės šaudymo iš lanko federacijos vadovo paklausė apie žadėtus paramos gavimus. Atsakymas buvo toks, kad jie turi susitvarkyti savo kieme“. 

Ieškovė teigia, kad atsakovės paskleistos žinios apie ieškovę yra neteisingos, neatitinkančios tikrovės, paskleistos turint tyčią suklaidinti susirinkime dalyvavusius kitus LLF narius, kad būtų priimtas sprendimas pašalinti ieškovę iš LLF narių. Atsakovę atstovaujantis prezidentas G. M., ieškovės teigimu, neteisėtų veiksmų atlikimo metu, t. y. 2016 m. sausio 23 d. savo žinioje turėjo visus dokumentus ir informaciją, kurie patvirtino, kad atsakovės atstovo išsakyti teiginiai yra neatitinkantys tikrovės, tačiau juos skleidė tyčia, siekiant pažeisti juridinio asmens reputaciją, kad 2016 m. sausio 23 d. visuotinio susirinkimo metu kiti federacijos nariai priimtų sprendimą pašalinti ieškovę Kauno šaudymo iš lanko asociaciją iš LLF narių. Šiuo aspektu ieškovė pažymi, jog atsakovės neteisingos žinios buvo paskelbtos viešai LLF Visuotinio narių susirinkimo metu, po ko ieškovė buvo ne tik pašalinta iš LLF narių, tačiau dėl paskleistos informacijos neigiamai pakito ieškovės veikla, nes nesant LLF nariu negaunamas finansavimas veiklai iš LLF, kas neigiamai atsiliepė ieškovės veiklai, sportininkų parengimui varžyboms, ieškovė prarado galimybes dėl nutraukto finansavimo įsigyti geresnį sporto inventorių už valstybės lėšas, kurias skirsto per LLF ir jį panaudoti sportininkų rengimui aukšto rango varžyboms. Ieškovė neteko galimybių gauti finansavimą trenerių licencijoms gauti arba pratęsti, prašyti lėšų sporto salės ir stadiono atnaujinimui ar remontui. Taip pat prarado galimybę teikti Kauno miesto savivaldybei projektus, susijusius su LLF veikla, sportininkų pasirengimo varžyboms. Ieškovė nuo 2013 m. tiekė sporto, šaudymo iš lanko įrangą į Lietuvą, dalis pirkėjų buvo LLF nariai.

Ieškinyje dėstoma, kad po anksčiau minėtų įvykių, LLF nariai, kurie anksčiau buvo ieškovės klientai, nustojo pirkti įrangą iš ieškovės, dėl ko sumažėjo apyvartos, o ieškovės tiekėjas šiais metais nutraukė sutartį dėl mažų apyvartų. Ieškovė neteko galimybės ginti savo narių ir ieškovę atstovaujančių sportininkų teises LLF įstatais numatyta tvarka. Taip pat ieškovės vardas ir reputacija buvo sumenkinti kitų LLF narių akyse, dėl ko LLF nariai atsisako bendradarbiauti su ieškove, kas neigiamai atsiliepia ir ieškovės rengiamų sportininkų pasiekimams. Kadangi atsakovės atstovo visuotinio susirinkimo metu paskleistos apie ieškovę neatitinkančios tikrovės žinios pažeidė ieškovės dalykinę reputaciją, sumenkino ieškovę atsakovės narių akivaizdoje, dėl ko nariai priėmė sprendimą pašalinti ieškovę iš federacijos, ieškovė reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kurią vertina 4 000 Eur suma.

Atsakovė atsiliepimu prašė patikslintą ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas.  

Atsakovė atsiliepime nurodo faktines aplinkybes, susijusias su 2016 m. sausio 23 d. LLF Visuotiniu narių susirinkimu ir paaiškina, kad 2015 m. gruodžio 6 d. atsakovė informavo ieškovę apie 2016 m. sausio 23 d. rengiamą LLF Visuotinį narių susirinkimą. 2015 m. gruodžio 22 d. ieškovė pateikė klausimus dėl 2016 m. sausio 23 d. rengiamo LLF visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės ir pasiūlymus dėl darbotvarkės tikslinimo. Į šiuos klausimus atsakovė atsakė nedelsiant po paklausimo gavimo. 2015 m. gruodžio 31 d. ieškovė pateikė papildomus paaiškinimus dėl 2016 m. sausio 23 d. rengiamo LLF Visuotinio narių susirinkimo, į kuriuos atsakovė atsakė 2016 m. sausio 6 d. Ieškovė 2016 m. sausio 7 d. vėl kreipėsi į atsakovę, o 2016 m. sausio 23 d. įvyko atsakovės Visuotinis narių susirinkimas, kuriame buvo nuspręsta pašalinti ieškovę iš LLF narių. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad aukščiau nurodytos aplinkybės buvo nagrinėjamos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje 2018 m. spalio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas yra priėmęs sprendimą atmesti ieškovės ieškinį. Šis sprendimas ieškovės buvo apskųstas apeliacine tvarka, tačiau sprendimas liko nepakeistas.  

Atsiliepime atsakovė, remdamasi teisės aktais bei teismų praktika, atkreipia dėmesį, kad asmuo besikreipiantis dėl dalykinės reputacijos gynimo privalo nurodyti, kokie neigiami padariniai atsirado jo veiklai, statusui dėl paskleistų teiginių, nepaisant to, jog neprašo žalos atlyginimo, t. y. nurodyti, kaip teiginiai neigiamai paveikė ieškovės veiklą, santykius su trečiaisiais asmenimis, visuomene. Atsakovė daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovės, kaip viešojo juridinio asmens atžvilgiu, buvo išsakyta tam tikra kritika dėl ieškovės ir jo atstovo, V. Š., bendravimo stiliaus su LLF bendruomene, destruktyvios veiklos atsakovės organizacijoje, žeminančio bendravimas su kitais nariais. Paskleisti teiginiai yra paskleisti diskutuojant viešojo juridinio asmens Visuotiniame narių susirinkime, kurį klausant, atsakovės nuomone, akivaizdu, kad ieškovė ir jo atstovas V. Š. konfliktuoja ne tik su federacijos prezidentu, bet ir su kitais atsakovės nariais, elgiasi neetiškai, nepagarbiai. Diskusija ir ieškovės bei jo atstovo atžvilgiu išsakyta kritika atsakovės teigimu vertintina ne kaip dalykinės reputacijos pažeidimas, o kaip situacijos, susidariusios LLF viduje, nušvietimas, sporto šakos federacijos narių informavimas, kokiais metodais, būdais veikia vienas iš federacijos narių ir ko jis siekia. Taigi ieškovės dalykinė reputacija nėra absoliuti, nes pati ieškovė savo veiksmais, savo destrukcija, bendravimo būdu ir metodais blogina savo dalykinę reputaciją. Reikalavimas dėl teiginio visuotinis susirinkimas įvertino V. Š. veiklą nepatenkinamai“ paneigimo, atsakovės nuomone, yra atmestinas. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad ieškovės atstovas V. Š. buvo atsakovės prezidentu, vienasmeniu valdymo organu 2009 ir 2010 metais. Tuo metu, kai baigėsi ieškovės atstovo kadencija kaip atsakovės vadovo, prezidento, jo veikla nebuvo įvertinta teigiamai, t. y. buvo įvertinta neigiamai ir esant poreikiui tokias aplinkybes atsakovė įrodinėjo kaip liudytoja teikdama parodymus. Šis ieškovės reikalavimas nėra susijęs su šia civiline byla ir atsakovės manymu, paliktinas nenagrinėtu, nes ieškovė šioje civilinėje byloje yra KSA, o aptariamu reikalavimu ieškovė gina ne savo subjektinę teisę, o kito asmens – V. Š. subjektinę teisę į garbės ir orumo gynimą. 

Atsakovė, pasisakydama apie kitą ieškovės reikalavimą dėl teiginio „V. Š., naudodamas psichologinį smurtą išreikalauja iš V. Š. pinigus už labdarinį lanką ir pinigus pasisavina“ paneigimo nurodo, kad šis reikalavimas taipogi yra atmestinas, kadangi šis teiginys nežemina ieškovės dalykinės reputacijos, jos nepažeidžia, o tik suteikia informaciją apie praeities veiksmus. Tokią informaciją privalo žinoti Lietuvos lankininkų bendruomenė, nes atsakovės vadovas privalo informuoti ne tik apie pasiekimus, bet ir apie problemas šioje sporto srityje, ką atsakovė ir padarė. Ieškovės minima citata buvo pavartota esant diskusijai dėl skriemulinių lankų panaudojimo ir dėl ieškovės bei jo atstovo V. Š. elgesio. 2016 m. sausio 23 d. Visuotinio susirinkimo metu vykstančioje diskusijoje buvo pastebimas nesusikalbėjimas ir V. Š. agresija, kas, atsakovės nuomone, atsispindi ir Visuotinio narių susirinkimo garso įraše.

Atsakovė, atsiliepime pasisakydama dėl teiginio, kad ieškovė pateikė Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui melagingą skundą, paaiškina, jog tokie ieškovės teiginiai neatitinka tikrovės, o atsakovės pasisakymas yra teisingas ir atitinka tikrovę. Ieškovės atstovas V. Š. 2015 m. nebuvo vienintelis sportininkas, atstovaujantis atsakovę olimpinių lankų pogrupyje. Olimpinių lankų pogrupyje, kaip ir skriemulinių lankų pogrupyje, dar dalyvauja sportininkas V. M.. Analizuojant pasaulinius reitingus olimpinių lankų kategorijoje 2015 m. liepos 2 d., ieškovės atstovo V. Š. net nebuvo tarp reitinguotų sportininkų pasaulio reitinge. Taipogi ieškovės atstovas V. Š. nebuvo Baltijos šalių čempionas olimpinių lankų pogrupyje, o - vicečempionas vienose varžybose.

Atsakovė, atsiliepime pasisakydama dėl kito reikalavimo, t. y. dėl informacijos, jog ieškovės atstovas V. Š. pateikė pareiškimą policijos įstaigai, kuriame nurodė, jog trečiasis asmuo G. M. grasino fiziškai susidoroti su V. Š. ir jo šeima, dėl ko prašė apsaugos, yra neteisingi ir atsakovė su tuo nesutinka. Paaiškina, kad teiginys, jog toks pranešimas egzistuoja nėra melagingas, tačiau atsakovė nesutinka su tokio pareiškimo turiniu ir nurodo, kad toks ieškovės kreipimasis neatitinka tikrovės ir yra nepagrįstas. Pasisakydama dėl argumento, jog ieškovė menkino LLF vardą prieš Pasaulinę lankininkų federaciją ir šmeižė bei teikė nepagrįstus skundus, nurodo, kad 2015 m. liepos 14 d. ieškovės atstovas V. Š. kreipėsi į Pasaulinę lankininkų federaciją su skundu dėl atsakovės veiksmų. Būtent dėl šio ieškovės atstovo skundo atsakovės vadovas, trečiasis asmuo, privalėjo diskutuoti su Pasaulinės lankininkų federacijos prezidentu ir telefonu aiškinti, kad ieškovės ir jo atstovo veiksmai yra destruktyvūs LLF atžvilgiu ir yra nepagrįsti.

Ieškovė nurodo, jog atsakovė teigė, kad ieškovės atstovas V. Š. grasino sugriauti ir išardyti federaciją. Ieškovė prašo tokius teiginius pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais ieškovės dalykinę reputaciją. Su tokiais teiginiais atsakovė nesutinka. Vienas iš atsakovės tikslų yra užtikrinti atsakovės veiklos tęstinumą ir stabilumą. Atsakovė yra vienintelė šaudymo iš lanko sportu Lietuvos Respublikoje besirūpinanti ir šaudymo iš lanko sportą administruojanti nacionalinė federacija. Dėl pastarojo yra pagrįsta ir pateisintina informuoti sporto federacijos narius apie bet kurių asmenų kenkėjiškus veiksmus ar galimai netinkamus veiksmus atsakovės atžvilgiu. Ieškovė savo ieškinyje teigia, jog atsakovės paskleistos žinios apie ieškovę yra neteisingos, neatitinkančios tikrovės, paskleistos turint tyčią suklaidinti susirinkime dalyvavusius kitus LLF narius, kad būtų priimtas sprendimas pašalinti ieškovę iš LLF narių. […] LLF visuotinio susirinkimo metu atsakovė kaip LLF prezidentas savo žinioje turėdamas visus dokumentus ir informaciją, tyčia apie ieškovę paskleidė nepagrįstas ir neobjektyvias žinias, t. y. susirinkimo metu buvo nesąžiningas.” Su tokiais argumentais atsakovė nesutinka. Atsakovė pamini, kad nurodyti atsakovės vadovo teiginiai yra skirti informuoti viešojo juridinio asmens dalyvius apie kilusias grėsmes atsakovės veiklai, tęstinumui, reputacijai. Būtent dėl tokios grėsmės ir buvo priimtas sprendimas siūlyti pašalinti ieškovę iš atsakovės narių, kuriam atsakovės dalyviai beveik vienbalsiai pritarė. Šio fakto tikrumas ir teisingumas, anot atsakovės, matomas ir civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir nepaneigtas. 

Atsakovė taipogi nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl paskleistų teiginių įtakos ieškovės veiklai. Ieškovė ne vienoje civilinėje byloje teigia, jog dėl pašalinimo iš atsakovės narių suprastėjo jo veikla, sumažėjo finansavimas ir pan. Šiuo ieškovė jau teigia, kad būtent dėl atsakovės teiginių neigiamai pakito ieškovės veikla, nebuvo gautas finansavimas, neigiamai atsiliepė sportininkų pasirengimui varžyboms, ieškovė negalėjo įsigyti papildomo inventoriaus, klientai nustojo pirkti ieškovės platinamą inventorių ir kt. Tokie ieškovės teiginiai, atsakovės nuomone, yra absurdiški.

Pasisakydama dėl neturtinės žalos priteisimo, nurodo, kad Lietuvos Respublikos teismų jau yra neginčijamai nustatyta, jog tarp ieškovės bei atsakovės, atsakovės narių, trečiojo asmens yra akivaizdi konfrontacija. Atsakovės nariai nenori dirbti su ieškove bei jo atstovu V. Š.. Atsakovės veikla asociacijos atžvilgiu ir kultivuojamo sporto atžvilgiu yra destrukcinė, todėl atsakovei ir atsakovės prižiūrimam sportui Lietuvoje nepriimtina. Dėl pastarojo ne trečiojo asmens pasisakymas atsakovės vardu nulėmė ieškovės pašalinimą iš atsakovės narių tarpo, tačiau paties ieškovės veikla LLF. Atsakovė priduria, kad teisės aktai nenumato galimybės reikalauti neturtinės žalos patirtos dėl galimai neteisingų asociacijos sprendimų. Ieškovė nenurodo, kokiomis konkrečiomis įstatymo nuostatomis remiantis ji reikalauja su protingumo, teisingumo ir proporcingumo principais nesuderinamos pinigų sumos, kurią įvardija kaip neturtinę žalą. Priešingas teisės aiškinimas leistų asmenims savo nepagrįstais reikalavimais destabilizuoti ir griauti asociacijų veiklą bei asociacijų veiklos laisvės principus. Atsakovė paaiškina, kad aptarta situacija aiškiai pagrindžia ieškovės teiginių deklaratyvumą bei prieštaravimą tikrajai situacijai. Taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovė patikslintame ieškinyje niekaip neįrodo neturtinės žalos dydžio, savo patirtų išgyvenimų, nepatogumų, kuriuos jai sukėlė atsakovės pasisakymai. Ieškovė neįrodo, kaip pablogėjo jos dalykinė reputacija, kokius netekimus ji patyrė. Ieškovė taip pat konkrečiai nenurodo, kodėl asociacijos veiklos ribose pateikta informacija jai sukėlė, anot jos paties, nepatogumus, galimai įtakojo veiklą ir kokia apimtimi tai įvyko. Ieškovė niekaip nemotyvuoja patirtų sunkumų, išgyvenimų, kodėl būtent jų vertė yra 4 000 Eur ir su kuo tai siejasi. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Trečiasis asmuo G. M. teismui pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame dėstė, kad visiškai palaiko atsakovės teiginius, argumentus, poziciją, išsakytą atsiliepiant į ieškovės ieškinį.

Ieškovė teismui pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad palaiko savo ieškinį, nesutinka su atsakovės atsiliepime nurodytais argumentais ir teismo prašo ieškovės ieškinį tenkinti.

Ieškovė nurodo, kad atsakovė, pateikdama atsiliepimą, iškraipo faktus, menkina ir žemina ieškovę, veikia nesąžiningai, siekia suklaidinti teismą ir galimai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Ieškovė pažymi, kad atsakovė atsiliepime nurodė punktus, už kuriuos bet kuris sąžiningas sporto subjektas būtinai reikalautų pašalinti melagius ir skundikus iš atsakovės narių. Tačiau atsakovė veikia nesąžiningai, klaidina teismą ir žemina ieškovę siekdama pakirsti pasitikėjimą ieškovės veikla nes atsakovės teiginiai melagingi, neatitinkantys tikrovės ir žeminantys ieškovę iš esmės. Ieškovė priduria, kad jokie teisės aktai ar atsakovės įstatai, nesuteikė teisės atsakovės prezidentui vienašališkai spręsti klausimus dėl neįtraukimo pateiktų nario klausimų į susirinkimo darbotvarkę. Atsakovės įstatai numato teisę atsakovės nariui teikti klausimus ir pasiūlymus. 2016 m. sausio 23 d. Visuotinio narių susirinkimo darbotvarkėje, 12 punkte paskelbtas asmeninis klausimas „Pasitikėjimas prezidento veikla“, kurį įtraukė į darbotvarkę pats atsakovės prezidentas G. M.. Ieškovė pažymi, kad atsakovės įstatai nesuteikia teisės atsakovės prezidentui teikti klausimus į Visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę. Ieškovė priduria, kad dublike yra surašyti atsakovės pasisakymai, kurie įrodo tyčinius veiksmus siekiant eliminuoti bet kokius ieškovės bandymus pateikti klausimus į Visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę. Ieškovė nurodo, kad garso įraše atsispindi, jog ieškovės atstovas dar kartą reikalauja parodyti Tarybos sprendimo kopiją, kuriuo vadovavosi atsakovės prezidentas atsisakant įtraukti ieškovės klausimus į pagrindinę susirinkimo darbotvarkę, ieškovės prašymas ignoruotas. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad atsižvelgiant į atsakovės prezidento pareiškimus, Visuotinis narių susirinkimas įtraukia ieškovės klausimus į 19 darbotvarkės punktą „kitus klausimus“, kurie galėjo būti nagrinėjami tik po klausimo dėl ieškovės pašalinimo ir neturėjo jokios reikšmės nusprendus pašalinti ieškovę iš atsakovės narių. Ieškovės teigimu, iš pateiktų įrodymų matyti, kad keli atsakovės valdymo organų nariai ėmėsi įvairių suplanuotų ir sąmoningų veiksmų siekiant, kad ieškovės klausimai nebūtų patekę į atsakovės darbotvarkę, siekiant, kad ieškovė negalėtų klausti dėl rūpimų klausimų ir neturėtų jokių galimybių atsikirsti nuo inkriminuojamų ieškovei kaltinimų. Mano, kad tokiu būdu buvo grubiai pažeistos ieškovės teisės. Apie jokią galimą sąžiningą diskusiją net negalėjo būti kalbos, nes atsakovė ieškovei net neleido dalyvauti diskusijoje. Atsakovė ieškovei užkirto bet kokias galimybes pateikti savo atsikirtimus, gauti atsakymus ir klausti. Būtent todėl, ieškovės teigimu, vyko elementarus susidorojimas su ieškove pasitelkiant nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus.

Ieškovė dublike pažymi, kad pirmą kartą girdi apie ieškovei keliamus kaltinimus dėl V. M., jog informacija apie atstovavimą Lietuvos Respublikai yra melaginga ir už tai ieškovė pašalinta iš atsakovės narių. Niekad, iki atsakovės atsiliepimo šioje byloje, ieškovė negirdėjo tokių kaltinimų. Tokie atsakovės teiginiai tik patvirtina ieškovės įtarimus, kad šmeižimas ir melagingų faktų skleidimas apie ieškovės veiklą turi žymiai didesnį mastą. Atsakovė siekia bet kokiais būdais įvelti kuo daugiau žmonių į teisminius ginčus, vilkinti bylas, palikti bylas nenagrinėtas ir tokiu būdu padaryti kuo didesnę žalą sporto subjektams. Atsakovė nesiekia greito ir sąžiningo ginčo išnagrinėjimo, kaip tai numato įstatymai. Atsakovė visose bylose piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, veikia nesąžiningai. Paaiškina, kad tikrovės neatitinkanti informacija paskleista kaip žinia ir negali būti vertinama kaip atsakovės nuomonė. Atsakovės kalba kategoriška, o paskleista informacija apibūdina ieškovės atstovą kaip smurtautoją, sportininkų dovanų ar paramos grobėją ir svetimų pinigų grobstytoją. Ieškovė pašalinta Visuotiniame narių susirinkime tikint, kad atsakovės vadovas sako tiesą, nes G. M. reikalavo šalinti ieškovę vadovaujantis būtent jo paskleistais teiginiais. Ieškovė siekia atkreipti teismo dėmesį, kad ieškovės atstovo V. Š. veikla buvo tinkama ir priimtina atsakovės nariams iki 2015 m. sausio 17 d., kol atsakovės federacijai nepradėjo vadovauti G. M., kuris pradėjo aktyviai šmeižti ir žeminti atsakovės atstovą, skleisti tikrovės neatitinkančią informaciją viešoje erdvėje ir žiniasklaidoje, tai ieškovė grindžia su dubliku pridėtais įrodymais. 

Ieškovė dublike iš esmės akcentuoja Visuotinių narių susirinkimo protokolus, garso įrašus, kuriuose, anot jos, atsispindi nekorektiškas atsakovės elgesys, bendravimas, priešiškumas ieškovės atžvilgiu, siekis nepagrįstai pašalinti ieškovę iš LLF narių. Taipogi pasisako ir apie kitas inicijuotas bylas, kuriose šalimis buvo ieškovė bei trečiasis asmuo G. M., remiasi šiais įrodymais bei byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dublike argumentuodama savo poziciją. Nurodo, kad trečiasis asmuo G. M. ieškovę šmeižė ir kitose bylose, teismui teikdavo melagingus parodymus. Ieškovė dublike pasisako ir dėl telefoninio pokalbio, vykusio tarp A. Č., išsamiai pakomentuoja vykusio pokalbio detales, kurių pagrindas buvo aptarti LLF veiklą, narių bendradarbiavimą bei kitas detales, susijusias su ieškovės atstovo V. Š. santykį su atsakove. Ieškovė išsako savo nuomonę ir dėl kitų asmenų, t. y. iš kitos bylos Nr. (duomenys neskelbtini), jog byloje esančios šalys taipogi nesiekė bendradarbiauti su ieškove, teikdavo melagingus ar tikrovės neatitinkančius parodymus.  

Ieškovė atsakovės veiksmų neteisėtumą grindžia tuo, kad atsakovės veiksmai ar neveikimas, yra ilgalaikiai, tyčiniai ir suplanuoti. Atsakovė siekė nepatogumų ir kuo didesnės žalos ieškovei. Atsakovės valdymo organai, naudodamiesi savo pareigomis ir atsakovės resursais, veikė prieš ieškovę pažeidžiant atsakovės įstatus ir kitus teisės aktus. Atsakovės valdymo organai tyčia skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovę siekiant dezinformuoti atsakovės narius ir tokiu būdu pakirsti pasitikėjimą ieškove. Atsakovė ignoravo bet kokius prašymus spręsti ginčus ir siekė kuo didesnio kiekio bylų teismuose. Atsakovė siekė inicijuoti tokį kiekį ginčų, dėl neteisėtų sprendimų ar tyčinio neveikimo, kad jų visų būtų neįmanoma spręsti teismuose dėl finansinių apribojimų. Atsakovės padarytą neturtinę žalą ieškovė grindžia tuo, kad įvairi negatyvi informacija apie ieškovę, paskleista viešoje erdvėje, neigiamai paveikė lankančių treniruotes asmenų kiekį. Ieškovei paskelbus viešoje erdvėje informaciją apie agresyvią ir destruktyvią veiklą, dėl ko ieškovė pašalinta iš atsakovės narių, šaudymo treniruotes visiškai nustojo lankyti vaikai. Ieškovė iki 2015 metų investavo lėšas į 3,5 ha šaudymo iš lanko stadiono įrengimą, o steigėjai nupirko beveik 600 kv/m uždarų patalpų šaudyklą Kauno mieste. Tačiau dėl atsakovės neteisėtų veikų didžiulės investicijos tapo beprasmės. Ieškovė negali pravesti šaudymo iš lanko kalendorinių varžybų. Ieškovė negali pretenduoti į jokias dotacijas didelio meistriškumo sportininkams ar įrangos atnaujinimui. Ieškovė negali siųsti trenerių į seminarus, tokiems seminarams negali gauti finansavimo. Ieškovės nariai ar sportininkai negali dalyvauti šaudymo iš lanko sporto valdyme, nes ieškovė nėra atsakovės narė. Ieškovei pradėjus eiti atsakovės Tarybos nario pareigas, ieškovė pradėjo domėtis atsakovės veikla, raginti atsakovę laikytis įstatų, veiklą vykdyti laikantis kitų teisės aktų reikalavimų, ieškovės iniciatyva buvo sutikta priešiškai ir sulaukė eilės prieš ieškovę nukreiptų ieškovės teises pažeidžiančių sprendimų. Minėta ieškovės pozicija negali būti laikoma atsakovės veiksmus pateisinančia ar atsakovės atsakomybę mažinančia priežastimi, dėl ko atsakovės kaltė už ieškovei sukeltas neigiamas pasekmes laikytina savarankiška, realizuota išimtinai paties atsakovės pasirinkimu. 

Atsakovė teismui pateikė tripliką, kuriame nurodo, kad palaiko savo teiginius, nurodytus atsiliepime ir teigia, kad 2016 m. sausio 23 d. atsakovės Visuotinio narių susirinkimo metu vyko diskusija tarp atsakovės narių, jų atstovų, vadovybės ir ieškovės atstovo. Taip pat atsakovė atkreipia dėmesį, kad diskusijos vykimo faktas nėra šios civilinės bylos dalykas. Todėl atsakovė nemato poreikio pasisakyti ir teisinti savo poziciją. Ieškovės pozicija yra aiški – 2016 m. sausio 23 d. atsakovės Visuotinio narių susirinkimo metu vyko diskusija tarp atsakovės narių, jų atstovų, vadovybės ir ieškovės atstovo.

Triplike atsakovė taip pat pažymi, kad 2016 m. sausio 23 d. atsakovės Visuotinio narių susirinkimo metu, pačioje susirinkimo pradžioje buvo nuspręsta ieškovės klausimų netraukti į darbotvarkę atskiru punktu, o svarstyti punkte „Kiti klausimai ir diskusijos“, t. y. 19-u visuotinio narių susirinkimo klausimu. Už sprendimą ieškovės klausimus įtraukti atskiru punktu balsavo dauguma atsakovės narių. Todėl teigti, kad apskritai ieškovės klausimai nebuvo svarstyti, ar pakeista darbotvarkė, negalima. Būtent Visuotinis narių susirinkimas, jo eiga, dalyviai diktavo susirinkimo eigą. Taigi ieškovės argumentai, išdėstyti dubliko punktuose, yra nepagrįsti, klaidinantys bei neatitinka tikrovės bei niekaip nėra susiję su ieškovės reikalavimais ir/arba galimai pažeista dalykine reputacija. Dubliko punktuose nurodyti teiginiai aiškina tik ieškovės matymą, kaip, jos nuomone, buvo organizuojamas atsakovės Visuotinis narių susirinkimas, kokie buvo jo procedūriniai aspektai. Galimas procedūrinis ieškovės teisių pažeidimo aspektas jau buvo išspręstas mažiausiai trijose civilinėse bylose dėl 2016 m. sausio 23 d. atsakovės Visuotinio narių susirinkimo sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta pašalinti ieškovę iš savo narių tarpo, panaikinimo. Visose bylose, ieškovės ieškiniai buvo atmesti. Šiai dienai yra akivaizdu ir patvirtinta, kad atsakovės 2016 m. sausio 23 d. Visuotinis narių susirinkimas vyko tinkamai, ieškovė buvo apie jį tinkamai informuota, turėjo laiko pasisakyti bei pasiruošti, nes tą liudija pačios ieškovės susirašinėjimas su atsakove. Atsakovė nurodo, kad pati ieškovė savo teiginiais patvirtina, kad melavo Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui, nurodydama, kad V. Š. yra 106 pozicijoje. Dublike nėra pateikiama informacijos, kad ieškovės atstovas V. Š. kur nors pasaulyje užimtų 106 vietą. Darytina išvada, kad ieškovės skundas Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui neatitinka tikrovės, o atsakovė turėjo teisę paviešinti tokį tikrovės neatitinkantį dokumentą savo nariams. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė savo dublike kvestionuoja, interpretuoja ieškovės atstovo ir įvairių asmenų privačius pokalbius. Atsakovė mano, kad jei ieškovei kažkuo nepatinka šie pokalbiai, jis tai turėtų spręsti ne su atsakove, o su savo pokalbio pašnekovais. Kaip nurodė atsakovė, civilinėse bylose nurodyti asmenys yra paliudiję, jog ieškovės atstovas V. Š. yra minėjęs, kad sugriaus LLF. Ar tai buvo padaryta dublike nurodytų pokalbių metu, ar kitu metu, nes visi asmenys yra pažįstami, sportininkai, šiai dienai nėra aktualu, nes faktai, kad tokie teiginiai egzistavo iš ieškovės atstovo pusės yra ne kartą patvirtinti ir nepaneigti. Todėl ir atsakovė, siekdama nurodyti grėsmes atsakovės veiklai, užtikrinti atsakovės veiklos tęstinumą, privalėjo informuoti savo narius apie galimus atsakovės ketinimus, kuriuos sužinojo iš pačių atsakovės narių, jų atstovų. Atsakovė teigia, kad atsakovė, kaip vienintelė šios šakos sporto federacija Lietuvoje, elgėsi apdairiai ir rūpestingai savo kultivuojamo sporto ir narių atžvilgiu ir aiškiai įvardino galimas grėsmes, kurios laikui bėgant tik tvirtinosi ieškovei inicijuojant vis daugiau ir daugiau bylų prieš atsakovę, apsunkinant atsakovės veiklą. 

Triplike dėstoma, kad ieškovė neteisi teigdama, kad atsakovė inicijuoja bylas prieš ieškovę. Situacija, atsakovės teigimu, yra priešinga. Visos bylos (daugiau nei dešimt) buvo inicijuotos ieškovės arba jo atstovo, V. Š.. Nei vienoje byloje atsakovė nėra ieškovė. Atsakovės valdymo organai informavo narius apie vykstančius ginčus su ieškove, ieškovės atstovu, siekiant parodyti neteisėtus ir piktavališkus ieškovės bei jo atstovo, V. Š., ketinimus atsakovės atžvilgiu. Atsakovė būdama viešas juridinis asmuo, įgyvendinantis šalies sporto politiką lankinio šaudymo sporte, privalo veikti visų narių labui ir visų narių interesais, t. y. informuoti apie galimas grėsmes, užkirsti kelią neteisėtam bei kenkėjiškam poveikiui iš aplinkinių, tokių kaip ieškovė ir jo atstovas, V. Š., užtikrinti atsakovės veiklos stabilumą ir nepertraukiamumą. Taigi neteisėti atsakovės veiksmai nėra įrodyti. Taipogi priduria, kad atsakovė patvirtina, kad negali ir nesiekia kontroliuoti savo narių ar kitų asmenų vykdomų pirkimų. Jeigu atsakovės nariai neperka įrangos iš ieškovės, tai jau yra ieškovės ir konkrečių pirkėjų, o ne atsakovės reikalas, kadangi atsakovė nesikiša į ieškovės komercinę veiklą, o tuo labiau į santykius su savo klientais.

Atsakovė plačiau nepasisako dėl ieškovės dublike dėstomų teiginių, punktų, kadangi atsakovės nuomone – tai nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas. Taip besielgdama, ieškovė, atsakovės manymu, klaidina teismą bei nereikalingai teikia tokius paaiškinimus, siekdama situaciją nepagrįstais įrodymais ir argumentais palenkti į savo pusę. Priduria, kad ieškovės dublike esantys punktai niekaip nesusiję su ieškovės reikalavimais ir pabrėžia, jog tokie dublike pateikti motyvai kvestionuoja aplinkybes, nesusijusias tiek su šia civiline byla, tiek su ieškovės iškeltais reikalavimais.

Ieškovė teismui pateikė rašytinius paaiškinimus dėl atsakovės pateiktų argumentų triplike. Ieškovė pažymi, kad bylos nagrinėjimo ribos yra būtent viešai paskleistų tikrovės neatitinkančių teiginių nagrinėjimas ir paneigimas, kurie buvo viešai paskleisti 2016 m. sausio 23 d. Visuotiniame narių susirinkime. Ieškovė dublike nurodė visus atsakovės tyčinius ir neteisėtus veiksmus siekiant eliminuoti ieškovės klausimų nagrinėjimą Visuotinio narių susirinkimo metu. Atsakovė veikė taip, kad ieškovei rūpimi klausimai nebūtų nagrinėjami arba, kad ieškovė neturėtų galimybės pasisakyti ar atsikirsti nuo nepagrįstų kaltinimų. Ieškovė šiuo klausimu pasisakė, siekiant įrodyti sąmoningas ir tyčines atsakovės veikas prieš ieškovę. Tačiau ieškovė pažymi, kad susirinkimo darbotvarkės klausimas nėra šios bylos dalykas. Ieškovė pasisako dėl procesiniuose dokumentuose minimų kitų bylų, kurios buvo nagrinėjamos, t. y. ieškovė pažymi, kad civilinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ieškiniai palikti nenagrinėti dėl ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, o byloje (duomenys neskelbtini) teismas ieškinį atmetė taikant senaties terminą. Teismai nepateikė jokių išvadų dėl ginčijamų šioje byloje tikrovės neatitinkančių teiginių, todėl atsakovės argumentai, ieškovės manymu, atmestini. Ieškovė paaiškina, kad neginčija Visuotinio narių susirinkimo eigos ir tai nėra šios bylos dalykas. Ieškovė akcentuoja į atsakovės neteisėtų tyčinių veiksmų visumą, kuriais atsakovė siekė, kad tikrovės neatitinkantį informacija apie ieškovę pasiektų atsakovės narius, nevyktų jokia diskusija, o ieškovei būtu suvaržytos galimybės tinkamai apsiginti nuo viešai paskleistų melagingų teiginių. Atsakovė laikosi nuomonės, kad atsakovė ignoravo savo įstatus ir kitus teisės aktus, nenagrinėjo teikiamų ieškovės skundų Etikos ir ginčų komisijai, Visuotinio narių susirinkimui, Tarybai ir prezidentui. Akivaizdu, kad atsakovė siekė kuo didesnės konfrontacijos, didesnio skaičiaus teisminių ginčų, nepatogumų ir žalos ieškovei. Todėl šioje byloje, atsižvelgiant į senaties terminą, ieškovė teikė ieškinį, reikalaudama paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją ir atlyginti padarytą žalą. 

Ieškovė tikina, kad atsakovė iškraipo bylos aplinkybes nagrinėjamoje byloje, nepateikia konkrečių įrodymų, susijusių su ieškovės netinkamu elgesiu, ketinimu susidoroti su LLF ar kitaip jai pakenkti, t. y. atsakovė nepateikia jokių pokalbių telefonu, žinučių ar kitų paaiškinimų, kurie atspindėtų ieškovės netinkamą elgesį tiek su atsakovės nariais, tiek su atsakovės atstovu. Ieškovė tokį atsakovės elgesį laiko neteisėtu ir dėl to, jog ieškovės manymu, atsakovė, kaip organizacija, neveikia skaidriai, nesilaiko numatytų įstatų, pažeidinėja juos, nepagrįstai ir apgaulingai elgiasi su LLF nariais. Ieškovė priduria, kad iš pateiktų atsakovės argumentų matyti, kad tikėdama savo nebaudžiamumu, atsakovė visiškai ignoruoja faktus ir siekia suklaidinti teismą. Ieškovė pažymi, kad atsakovė meluoja teigdama, kad Lietuvos Respublikos teismuose nėra bylų, kuriose būtų nustatyti, kokie nors atsakovės neteisėti veiksmai. Ieškovės pateiktuose rašytinių įrodymų punktuose pateiktos teismų, Lygių galimybių kontrolieriaus ir Kūno kultūros ir sporto departamento išvados, aiškiai įrodančios tai, kad atsakovė sistemingai pažeidinėjo įstatymus, teisės aktus, atsakovės įstatus ir kitų asmenų teises.

Rašytiniuose paaiškinimuose, ieškovė pasisako dėl kaltės ir nurodo, kad šiame atsikirtime atsakovė pateikia melagingą informaciją. Atsakovės valdymo organai aktyviai kišosi į juridinių asmenų finansinę veiklą ir tokiu būdu, painiodami interesus, galimai siekiant įtakoti narių simpatijas ir lojalumą, pažeidinėjo kitų juridinių asmenų teises. Atsakovė, turinti išimtines teises Lietuvos Respublikoje skirstyti gaunamas iš lėšas, nurodydavo savo nariams atlikti pirkimus tik iš nurodyto juridinio asmens, neatsižvelgiant į to asmens siūlomas kainas ar į tai, kad ieškovė pats teikia į Lietuvą sportinę įrangą. Tokiu būdu atsakovė sukeldavo konfliktines situacijas įpareigodama narius pirkti įrangą tik iš nurodyto juridinio asmens, atsakovės nario, ar daryti mokėjimus per atitinkamus juridinius asmenis. Ieškovė taip pat pažymi, kad Lietuvos tautinis olimpinis komitetas neskirsto lėšų per įvairius projektus, o skirstyti Lietuvos tautinio olimpinio komiteto lėšas išimtinę teisę turi tik atsakovė. Ieškovė pažymi, kad atsakovė kasmet iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto gauna 30 000 Eur, kuriuos skirsto atsakovės veiklai, nariams, varžybų pravedimui, sportininkų įrangos pirkimui, sporto bazių remontui, seminarams, asmeninėms išlaidoms ir kt. Ieškovė iki 2015 metų už sportininkų pasiekimus ir vykdomą veiklą visuomet gaudavo lėšas per atsakovę. Ieškovė nurodo, kad atsakovė aiškiai diskriminuodavo ieškovę, o lėšų skirstymas buvo vykdomas neteisėtai, dėl ko ieškovė patyrė finansinių sunkumų, iš ko kildina atsiradusią žalą. 

Galiausiai ieškovė priduria, kad atsakovė ir toliau skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją. Ieškovė pažymi, kad teismuose iki šiol inicijavo tik vieno klausimo nagrinėjimą, o būtent reikalavo panaikinti sprendimą dėl ieškovės pašalinimo iš atsakovės narių. Ieškovė, kaip trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, dalyvavo byloje dėl V. Š. neteisėtos diskvalifikacijos kaip sportininko ir byloje dėl tarybos nario V. Š. neteisėto suspendavimo atsakovės Taryboje, t. y. civilinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Abejose bylose V. Š. įrodė, ir tai patvirtino teismai, kad atsakovė veikė prieš V. Š. neteisėtai. Teismai taip pat konstatavo, kad atsakovės veikloje nebuvo patvirtinta jokių Etikos ir ginčų komisijos taisyklių, kaip tai numatė Lietuvos Respublikos Kūno kultūros ir sporto departamentas. Todėl ieškovė 2016 m. vasario 18 d. teikė ieškinį teismui ginantis nuo neteisėto pašalinimo iš atsakovės narių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priimdamas nutartį ir nutartyje vadovaudamasis 2016 m. vasario 20 d. Etikos ir ginčų komisijos reglamentu patvirtintu po ieškinio padavimo datos, taikė teisę atgal. Ieškovė negalėjo numatyti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ignoruos taisyklę, jog teisė atgal negalioja. Todėl ieškovė, po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, nurodančios, kad ieškovė turėjo kreiptis į atsakovės Etikos ir ginčų komisiją, teikė skundą atsakovės Etikos ir ginčų komisijai. Kaip ir visus kitus ieškovės skundus atsakovės Etikos ir ginčų komisijai, atsakovė ignoravo skundo nagrinėjimą dėl ieškovės pašalinimo. Norėdama išvengti senaties termino, ieškovė vėl teikė ieškinį teismui siekdama panaikinti neteisėtą sprendimą dėl ieškovės pašalinimo iš atsakovės narių. Pirmos instancijos teismas be jokio parengiamojo posėdžio paliko ieškinį nenagrinėtą nurodydamas, kad nėra garantijos jog atsakovė gavo ieškovės skundą. Apeliacinės instancijos teismas, ieškovės teigimu, iškreipdamas faktus ir įrodymus, paliko pirmos instancijos teismo nutartį nepakeistą. Teismas netinkamai nurodė, kad ieškovė siuntė skundą adresu (duomenys neskelbtini) nors ieškovės įrodymuose surašytas tinkamas atsakovės adresas (duomenys neskelbtini). Ieškovė mano, kad teismai, priimdami sprendimus, padarė klaidų, todėl ieškovė vėl teikė tokį patį ieškinį teismui. Būtent civilinėje byloje  Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė įrodė, o teismas patvirtino, kad ieškovė iš karto po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties tinkamai kreipėsi į atsakovės Etikos ir ginčų komisiją, o atsakovė skundą gavo, bet nenagrinėjo. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą, taikydamas ieškinio senaties terminą ir nurodydamas, kad ieškovė sąmoningai nesikreipė į atsakovės Etikos ir ginčų komisiją žinodama, kad privalomas ikiteisminis ginčų nagrinėjimas. Iš pateiktų įrodymų ieškovė daro išvadą, kad ieškovė inicijavo ieškinius prieš atsakovę 3 kartus ir dalyvavo dvejose bylose kaip trečiasis asmuo. Todėl atsakovė eilinį kartą meluoja, teigdama apie ieškovės daugiau nei dešimties bylų inicijavimą prieš atsakovę.

Teisme gautas ieškovės prašymas dėl baudos skyrimo už priesaikos sulaužymą. Prašyme dėstoma, kad 2020 m. spalio 21 d. teismo posėdžio metu, apklausiant trečiąjį asmenį G. M., šis asmuo, duodamas parodymus, sulaužė teismui duotą priesaiką bei melavo teismui.

  Prašyme teigiama, kad ieškovė niekad neįrodinėjo, kad V. Š. nesikreipė į kriminalinę policiją. Tuo pačiu ieškovė pažymi, kad nei viename dokumente, nei vienoje kalboje, ieškovė ar ieškovės atstovas niekad nerašė ir nesakė nei vieno žodžio apie asmeninius G. M. grasinimus nužudyti V. Š. ir jo šeimos narius. Nei viename policijos dokumente nėra dokumentuoti jokie teiginiai apie grasinimus nužudyti V. Š. ar jo šeimos narius. Nagrinėjamoje byloje ieškovė dublike ir rašytiniuose įrodymuose pateikė visų kriminalinės policijos dokumentų kopijas, iš kurių matyti, kad trečiasis asmuo, duodamas parodymus, melavo. Ieškovė teigė, kad byloje teikė teismui trečiojo asmens pokalbio su korespondentu garso įrašą, iš kuriuo girdėti, kad būtent trečiasis asmuo paskleidė žinias apie tai, jog V. Š. nurodė policijoje, kad G. M. asmeniškai grasino V. Š.. Trečiasis asmuo galimai siekia suklaidinti teismą ir tokiu būdu paveikti teismo vidinius įsitikinimus savo naudai.

Ieškovė prašyme dėl baudos skyrimo teigia, kad teismo posėdžio metu buvo pasisakoma ir dėl finansavimo ir ieškovė pateikia komentarą, kad G. M. teismą klaidino, melavo, nurodydamas, kad ieškovė po pašalinimo iš atsakovės narių kreipėsi į atsakovę dėl finansavimo. Ieškovės veikloje veikė du sporto treneriai, turintys sporto trenerių licencijas. Ieškovės sporto treneriai vieni iš pirmųjų veikė atsakovės veikloje pagal gautas licencijas nuo 2007 metų. Atsakovė nuo 2012 metų finansavo atsakovės veikloje veikiančių sporto trenerių licencijų pratęsimą. Baigiantis licencijų galiojimui, ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl sporto trenerių licencijų finansavimo 2016 m. kovo 16 d. Atsakovė atsisakė skirti finansavimą ir papildomai ėmėsi veiksmų, siekiant užkirsti bet kokius ieškovės prašymų galimybes. Atsakovės prezidentas G. M. 2016 m. balandžio 7 d. persiuntė ieškovei pranešimą informuodamas, kad jokie ieškovės prašymai nebus tenkinami. Ieškovė pažymi, kad tuo pačiu Alytaus sporto klubo „Žaliasis lankas“ atstovui U. T., kuris neturėjo jokios sporto trenerio patirties dirbant pagal licenciją, finansavimas buvo skirtas pilna apimtimi. Ieškovės atstovas V. Š. papildomai mėgino kreiptis į atsakovę dėl inventoriaus, tačiau visiškai ignoravo ieškovės atstovo prašymą ir jokio atsakymo nepateikė. Ieškovė atkreipia teismo dėmesį, kad atsakovė sąmoningai veikė siekiant pakenti ieškovei, prisidengiant ieškovės pašalinimu ir narystės netekimu. Atsakovė skirdavo finansavimą ne tik atsakovės nariams ar narius atstovaujantiems sportininkams, bet tuo pačiu skirstydavo lėšas atsakovei nepriklausančių organizacijų sportininkams. Ieškovė pateikia teismui šaudymą iš lanko plėtojančių organizacijų sportininkų pasiekimų suvestinę nuo 2016 iki 2020 metų. Suvestinė sudaryta iš atsakovės viešai skelbiamų dokumentų. Suvestinėje nurodyta, kiek atstovaujančių atsakovės narius sportininkų, šaudančių olimpiniais lankais, tapo Lietuvos čempionatų prizininkais ir kokį finansavimą pinigine išraišką gavo sporto organizacijos ar jas atstovaujantis sportininkai. Iš pateiktos suvestinės matyti, kad ieškovę atstovaujantys ir šaudantys olimpiniais lankais sportininkai, po 2016 metų 24 kartus tapo Lietuvos čempionatų prizininkais. Tačiau po ieškovės pašalinimo iš atsakovės narių, ieškovė negavo finansavimo. Tuo pačiu iš pateiktos suvestinės matyti, kad atsakovė finansavo tam tikrų sporto organizacijų sportininkus nors pačios sporto organizacijos nėra atsakovės narės. Lėšos buvo skirtos inventoriui atnaujinti Sporto mokyklą Gaja“, Alytaus sporto rekreacijos centrą, Vilniaus moksleivių sveikatos centrą atstovaujantiems sportininkams. Ieškovė atkreipia teismo dėmesį į tai, kad išvardintos organizacijos nėra atsakovės nariai. Taip pat atsakovė aktyviai finansavo netgi tuos narius, kurie visiškai neturi prizininkų šaudančių olimpiniais lankais arba tokių prizininkų labai mažai. Ieškovė mano, kad atsakovės atstovas melavo teisme teigdamas, jog ieškovė niekad nesikreipė dėl paramos, o jei būtų kreipusis, tai parama būtų skirta. 

Ieškovė prašyme dėl baudos skyrimo priduria, kad šioje byloje reikalaujama paneigti atsakovės prezidento G. M. viešai išsakytus teiginius 2016 m. sausio 23 d. Visuotinio narių susirinkimo metu. Būtent vadovaujantis atsakovės prezidento paskleistais teiginiais, buvo reikalaujama pašalinti ieškovę iš atsakovės narių suformuluojant pašalinimo pagrindą. G. M., veikdamas atsakovės prezidento vardu, pristatė Visuotinio narių susirinkimui 13 klausimo esmę ir išdėstė visus kaltinimus dėl kurių buvo reikalaujama pašalinti ieškovę iš atsakovės narių. Ieškovės nuomone, atsakovės prezidentas akivaizdžiai siekia suklaidinti teismą, meluoja, prisiekęs sakyti tiesą, ir tokiu būdu siekia, kad teismas priimtų ieškovei nepalankų sprendimą. Iki 2015 metų, kai atsakovės veiklai pradėjo vadovauti G. M., ieškovės sportininkų pasiekimai buvo svarbūs net tik atsakovei, bet ir Lietuvos Respublikos mastu. Atsakovė net tik vertino ieškovės sportininkų pasiekimus, bet ir skatino sportininkus. Ieškovė nurodo, kad nuo 2015 m., kai G. M. buvo išrinktas į atsakovės prezidento pareigas, prasidėjo ieškovės menkinimas ir žeminimas, siekiant pašalinti ieškovę iš atsakovės narių.

Trečiasis asmuo pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl baudos skyrimo už priesaikos sulaužymą. Nurodo, kad šioje byloje egzistuoja rašytiniai įrodymai, kurie liudija, kad G. M. 2016 m. sausio 23 d. vykusiame Visuotiniame atsakovės narių susirinkime pasakė tiesą, t. y. jis pasakė neginčijamą faktą ir nurodė, jog atsakovės atstovas V. Š. iš tiesų kreipėsi į kriminalinę policiją su pareiškimu prieš G. M.. Taigi neegzistuoja teismo priesaikos sulaužymas už tai, jog G. M. nurodė teisingus faktus, o šiems faktams pagrįsti šioje byloje jau egzistuoja atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai. Taipogi paaiškina, kad 2016 m. kovo 16 d. ieškovės kreipimasis į atsakovę nėra kreipimasis dėl sportinės veiklos finansavimo. Aptariamu 2016 m. kovo 16 d. prašymu ieškovė kreipėsi į atsakovę prašydama padengti kursus. Detalesnės informacijos apie kursus, jų tikslus, dėstomą dalyką ieškovė nėra pateikusi. Taigi tokio ieškovės prašymo net negalima traktuoti, kaip prašymo finansuoti ieškovės sportinę veiklą. Be kita ko, 2017 m. gruodžio 20 d. prašymas atsakovei yra adresuotas ne ieškovės, o ieškovės atstovo V. Š.. Taigi nėra aišku, kuo tai susiję su šios bylos dalyku, ar tuo labiau galimu G. M. priesaikos sulaužymu. Taip pat trečiasis asmuo atkreipia dėmesį, jog trenerių rengimas nėra ieškovės, o priešingai – atsakovės atsakomybė. Taigi 2016 m. kovo 16 d. ieškovės kreipimasis į atsakovę dėl trenerių kursų mokesčio padengimo, kurio realiai naudos gavėjais būtų tam tikri treneriai, o ne ieškovė, rodo, jog atsakovė 2020 m. spalio 21 d. teismo posėdyje sakė tiesą ir nesulaužė priesaikos, t. y. po 2016 m. sausio 23 d. atsakovės Visuotinio narių susirinkimo, ieškovė nesikreipė dėl veiklos finansavimo į atsakovę. Trečiasis asmuo taip pat paaiškina, kad, kaip ir nurodyta atsakovės atsiliepime, ieškovės kreipimasis į Lietuvos tautinį olimpinį komitetą yra melagingas dėl jame išdėstytų faktų. Vienintelis nemelagingas faktas yra tai, jog J. B. užėmė 3-čią vietą Europos uždarų patalpų čempionate 2013 m. skriemulinių lankų grupėje. Taigi atsakovės pasakymas, kad ieškovės kreipimasis į Lietuvos tautinį olimpinį komitetą yra melagingas, yra teisingas. Nėra suprantama, kuo ir kaip G. M. sulaužė duotą priesaiką, jei jis patvirtina atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytą ieškovės skundo Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui interpretaciją. Pažymi, kad skundo Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui esmė nėra vien melagingi faktai apie ieškovės atstovo V. Š. pasiekimus, tačiau ir melagingi V. Š. išvedžiojimai apie atsakovės įstatus, Etikos ir ginčų komisijos veiklumą (neveiklumą), teisės aktų interpretacija. Taigi, G. M. nesulaužė teismui duotos priesaikos, kadangi iš tikrųjų mano ir manė, jog ieškovės atstovo V. Š. skundas Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui yra melagingas.

Ieškovė teismui pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo, kuriame ieškovė iš esmės teigia, kad atsakovė nuosekliai klaidina teismą. Paaiškina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos sporto įstatymu, klubai ir asociacijos nepriskirti vadovaujančių sporto judėjimams nevyriausybinių organizacijų ar sporto šakų federacijoms, negali pretenduoti į valstybines lėšas, skirtas aukšto meistriškumo finansavimui be sporto šakos federacijos tarpininkavimo. Ieškovė yra paruošusi aukšto meistriškumo sportininkus, iškovojusius Lietuvos čempionatų ir aukščiausio tarptautinio lygio varžybų prizines vietas, tačiau ieškovė neteko galimybių pretenduoti į valstybinį finansavimą dėl ko ženkliai sumažėjo ieškovės galimybės pilna apimtimi vykdyti veiklą numatytą ieškovės steigimo dokumentuose. Būtent viešai paskleistos melagingos žinios apie ieškovę, vadovaujantis kuriomis ieškovė buvo pašalinta iš atsakovės narių, sukėlė tokius nepatogumus ieškovei. Priduria, kad 2020 m. birželio 17 d. atsakovė paviešino oficialiame šaudymo iš lanko federacijos puslapyje informacinį pranešimą, dėl planuojamos 2020 rugpjūčio 25-30 dienomis mokomosios sportinės stovyklos Klaipėdos mieste. Ieškovė mano, kad paviešintas atsakovės informacinis pranešimas aiškiai parodo, kad atsakovė tuo pačiu akivaizdžiai diskriminuoja sporto subjektus, atstovaujančius ieškovę, ir pažeidinėja ieškovės atstovų teises į lygiateisiškumą sporto srityje. Ieškovė pažymi, kad atsakovės veikloje veikiantys nariai yra tik juridiniai asmenys, t. y.  sportininkai ar kandidatai į nacionalinę rinktinę ir treneriai nėra atsakovės nariai. Ieškovė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės informaciniame pranešime nurodyti kviečiami sportininkai A. K., V. M., A. J., J. D. varžybose atstovauja Alytaus sporto ir rekreacijos centrą ir Vilniaus moksleivių sveikatos centrą, tačiau šie juridiniai asmenys nėra atsakovės nariai. Todėl akivaizdu, kad ieškovės atstovai nekviečiami, siekiant diskriminuoti ieškovę atstovaujančius sporto subjektus dėl ko daroma žala ieškovės reputacijai. Dėsto, kad atsakovė savo pranešime nurodė, kad sportininkai bus aprūpinti maitinimu ir nakvyne. Ieškovė dėl nurodytos mokomosios sporto stovyklos kreipėsi žodžiu į atsakovės generalinę sekretorę. Ieškovė nurodė, kad ieškovės sportininkai V. Š. ir Ž. K. Tarybos sprendimu įtraukti į nacionalinės rinktinės kandidatų sąrašą ir klausė, kodėl į mokomąją stovyklą nekviečiami ir kiti ieškovę atstovaujantys sportininkai. Atsakovės generalinė sekretorė nurodė, kad ieškovę atstovaujantys sportininkai, norėdami dalyvauti mokomojoje stovykloje, turėtų teikti prašymą ir susimokėti.

Ieškovė papildomuose raštiniuose paaiškinimuose taipogi teigia, kad atsakovės valdymo organų netinkama veikla yra tyčinė, kurstoma kažkurio asmens ar grupės asmenų. Tokia situacija ieškovės atžvilgiu būtu visiškai neįmanoma jei atsakovė, vadovaujantis atsakovės prezidento paskleistais melagingais teiginiais, nepašalintų ieškovės iš atsakovės narių. Atsakovė, pakeitusi savo įstatus, eliminavo ieškovę atstovaujančių sportininkų galimybes ginti pažeistas teises nuo neteisėtų atsakovės veiksmų ar sprendimų ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Atsakovė diskriminuoja ieškovę atstovaujančius sportininkus ir ieškovės specialistus, grubiai pažeidinėja sportininkų teises žinodama, kad sportininkai finansiškai nepajėgūs gintis teismuose. Nurodytos aplinkybės parodo, kokių veiksmų imasi atsakovė, galimai siekiant maksimalios žalos ieškovei. Ieškovė, netekusi narystės atsakovės veikloje, ilgą laiką patyrė nepatogumus, negali pilna apimtimi realizuoti ieškovės įstatuose numatytų tikslų. Atsakovė net tik ignoravo bet kokius ieškovės reikalavimus paneigti viešai paskleistas melagingas žinias apie ieškovę, bet ir sąmoningai siekia nepatogumų ieškovę atstovaujantiems sporto subjektams. Ieškovė mano, kad atsakovės veikloje veikia grupė asmenų, kurių tikslas kurstyti neapykantą tarp sporto subjektų, diskriminuoti ar kitaip pažeisti šaudymo iš lanko propaguojančius asmenis, atstovaujančius ieškovę. Atsakovės įstatuose nurodyta, kad atsakovės valdymo organų veiklą ir sprendimų atitikimą Lietuvos Respublikos teisės aktams ar atsakovės įstatams kontroliuoja revizijos komisija, Taryba, generalinė sekretorė, Etikos ir ginčų komisija. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad galimą bendrininkavimą tarp grupės asmenų įrodo tai, kad nuo 2015 metų nei vienas atsakovės valdymo organas niekaip nereagavo į dešimtį ieškovės skundų dėl vykdomų atsakovės veikloje pažeidimų, o taip pat ignoravo reikalavimus paneigti viešai paskleistą melagingą informaciją apie ieškovę.

Teismo posėdžiuose, vykusiuose žodinio proceso tvarka 2020 m. spalio 21 d. ir 2020 m. lapkričio 20 d., dalyvavo ieškovės atstovas V. Š., atsakovės atstovas ir trečiasis asmuo G. M., atsakovės ir trečiojo asmens atstovas Audrius Biguzas. Proceso dalyviai palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus motyvus ir argumentus bei prašymus, išsamiai paaiškino su ginču susijusias aplinkybes, atsakė į klausimus.

2020 m. lapkričio 20 d. teismo posėdyje liudytoju buvo apklausas K. J., kuris paaiškino, kad yra LLF narys, vykdantysis direktorius, pažįsta tiek V. Š., tiek G. M., šaudymo iš lanko bendruomenėje jis yra nuo 1970 metų. 2010 m. rugsėjo 27 d. dalyvavo LLF visuotiniame narių susirinkime, 2009-2010 metais LLF prezidentas buvo V. Š.. Susirinkime metu žodine forma buvo pateikta prezidento V. Š. veiklos ataskaita, ši ataskaita nebuvo tvirtinama, šiuo klausimu nebuvo net balsavimo. Paaiškino, kad prezidento ataskaitos ne visada buvo teikiamos raštu. Teiginius dėl V. Š. susidorojimo su federacija jis yra girdėjęs prieš 5-7 metus kaip gandus, bet asmeniškai jam niekas nesakė, nes jis tuo nesidomėjo.

2020 m. lapkričio 20 d. teismo posėdyje, išklausius šalių atstovų paaiškinimų, liudytojo parodymų, šalys (atstovai) sutiko bylą toliau nagrinėti rašytinio proceso tvarka pateikiant baigiamąsias kalbas raštu iki teismo nurodyto termino. Šalių baigiamosios kalbos teisme gautos 2020 m. gruodžio 16 d. 

Raštu pateiktoje ieškovės baigiamojoje kalboje ieškovė visiškai palaiko tiek patikslintame ieškinyje, tiek dublike bei kituose teismui raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, taip pat visiškai palaiko ieškovės atstovo žodžiu teismui pateiktus paaiškinimus. Mano, kad byloje ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina patikslintame ieškinyje bei kituose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Baigiamojoje kalboje ieškovė nurodo, kad atsakovė paskleidė informaciją, kuri padarė neigiamos įtakos tiek ieškovei kaip juridiniam asmeniui, tiek ieškovės atstovui kaip fiziniam asmeniui koordinuojančiam KSA veiklą. Atsakovė, taip veikdama, pažeidė garbę ir orumą, dalykinę reputaciją, šmeiždama suponavo ieškovės nuostolingą veiklą, reputacijos sumenkėjimą visuomenėje. Paaiškina, kad atsakovė neteisingai interpretuoja ieškovės ieškinį, teigdama, kad ieškovė gina ne savo, kaip juridinio asmens interesus, o fizinio asmens V. Š. interesus. Taip pat pažymi, kad nėra jokių atsakovės patvirtinančių argumentų įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovės atstovo veikla buvo nepatenkinama. Priešingai, ieškovės atstovas sėkmingai dalyvaudavo Visuotiniuose narių susirinkimuose, veiklos ataskaitos buvo priimamos, kitu atveju, nebūtų niekas ieškovės atstovo išrinkę atsakovės Tarybos nariu, taipogi nebūtų keliama kandidatūra ir kitose pozicijose. Atkreipia dėmesį, kad ieškovės atstovo kandidatūra buvo teikiama pakartotinai kitai kadencijai, o Visuotinis narių susirinkimas tokį sprendimą tenkino 2010 m. rugsėjo 27 d. Tai, ieškovės nuomone, parodo, kad jokia neigiama veikla ar ieškovės atstovo netinkamas elgesys nebuvo matomas, atvirkščiai, ieškovė stengėsi plėtoti veiklą, skatinti aktyviai dalyvauti asociacijų veikloje. Pasisakydamas dėl į teismo posėdį kviesto liudytojo K. J., ieškovė teigia, kad su liudytojo paaiškinimais nesutinka. Liudytojas buvo nurodęs, kad atsakovės valdymo organų ataskaitos, kurias priimdavo Visuotinio narių susirinkimo metu, turėjo būti teikiamos raštu ir žodžiu ir su šiais teiginiais ieškovė nesutinka kategoriškai. Nurodo, kad atsakovės revizijos komisijos pirmininkė R. B. viešai patvirtino, kad ataskaitos raštu neprivalomos, kas patvirtino, jog atsakovės veikloje nebuvo jokios prievolės teikti rašytines veiklos ataskaitas ne tik 2010 metais, bet ir 2016 metais. Ieškovė pažymi ir tai, kad ieškovės atstovas kreipėsi į Lietuvos tautinį olimpinį komitetą dėl kelių priežasčių, t. y. ieškovės atstovas sistemingai ruošėsi atrankoms į olimpines žaidynes, o atsakovė, pateikdama prasimanytus kaltinimus V. Š., pašalino jį iš Tarybos ir neturėdama nei teisės, nei pagrindo, diskvalifikavo V. Š. 3 mėnesių laikotarpiui. Būtent tam laikotarpiui, kai vyko atranka į rinktinę, kuri turėjo vykti į Europos čempionatą, kuriame buvo kovojama dėl kelialapių į olimpines žaidynes, draudė V. Š. vykti į Pasaulio taurės etapą Lenkijoje. Ieškovė nurodo, kad ieškovės atstovas kreipėsi tam, kad išsiaiškintų tokią situaciją bei atsakovės veiksmus, todėl, ieškovės nuomone, V. Š. rašė tiesą Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui. Ieškovė pasisako ir dėl byloje keliamos situacijos, t. y. V. Š. kreipimosi į policijos įstaigą. Papildomai pažymi, kad ieškovės atstovas neketino kelti baudžiamosios bylos trečiojo asmens atžvilgiu, o tik prašė atsakyti į ieškovės atstovo pateiktus klausimus institucijai. Ieškovė iš esmės palaiko savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą nuomonę ir argumentus, baigiamojoje kalboje pakartoja bei patikina, kad atsakovės veiksmų neteisėtumas pasireiškia tęstiniu ieškovės šmeižimu skleidžiant informaciją neatitinkančią tikrovės, ieškovės atstovo diskriminavimą ir kt.

Teisme taipogi pateiktos atsakovės ir trečiojo asmens G. M. baigiamosios kalbos. Dėstoma, kad civilinėje byloje ieškovės, kaip viešojo juridinio asmens, atžvilgiu, buvo išsakyta tam tikra kritika dėl ieškovės ir jo atstovo, V. Š., bendravimo stiliaus su Lietuvos lankininkų bendruomene, destruktyvios veiklos atsakovės organizacijoje, žeminantis bendravimas su kitais atsakovės nariais. Teiginiai yra paskleisti diskutuojant viešojo juridinio asmens Visuotiniame narių susirinkime, kurį klausant akivaizdu, kad ieškovė ir jo atstovas V. Š. stengiasi konfliktuoti ne tik su federacijos prezidentu, trečiuoju asmeniu, bet ir su kitais atsakovės nariais, elgiasi neetiškai, nepagarbiai. Susidariusią diskusiją ir ieškovės bei jo atstovo atžvilgiu išsakytą kritiką galima vertinti ne kaip dalykinės reputacijos pažeidimą, o kaip situacijos, susidariusios LLF narių informavimą, kokiais metodais, būdais veikia vienas iš federacijos narių ir ko jis siekia. Teiginiai atsakovės atžvilgiu paskleisti ne tik atsakovės vadovui G. M. disponuojant tam tikra informacija apie ieškovės, jo atstovo skundus Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui, Pasaulinei lankininkų federacijai, bet ir gavus nusiskundimus iš atsakovės narių, tarybos narių apie ieškovės, jo atstovo destrukcinius veikimo metodus mažoje Lietuvos lankininkų bendruomenėje. Trečiasis asmuo šioje byloje patvirtino, kad kalbėjosi su Pasaulinės lankininkų federacijos atstovu apie ieškovės skundus, varžybų, vykusių Lenkijoje, metu. Tai, kad ieškovės atstovas V. Š. teikė skundą Pasaulinei lankininkų federacijai, šioje byloje ginčo nėra. Taigi atsakovės paskleisti teiginiai, jog ieškovė menkino atsakovės vardą prieš Pasaulinę lankininkų federaciją yra teisingi, nes nei ieškovė, nei atsakovė ar trečiasis asmuo šioje byloje neginčija, jog ieškovės atstovo V. Š. kreipimasis į Pasaulinę lankininkų federaciją buvo. Tokį kreipimąsi atsakovė suprato ir supranta kaip atsakovės vardo žeminimą tarptautinėje arenoje, todėl toks supratimas ir buvo išdėstytas atsakovės Visuotinio susirinkimo metu 2016 m. sausio 23 d. Atsakovės išsakyti teiginiai, jog ieškovė kreipėsi į kriminalinę policiją, turi faktinį pagrindą. Šioje byloje yra nustatyta, jog ieškovės atstovas, V. Š., 2015 m. birželio 15 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos kriminalinės policijos biuro viršininką su pranešimu. Būtent apie šį pranešimą atsakovės vadovas kalbėjo 2016 m. sausio 23 d. Visuotinio susirinkimo metu vykstančioje diskusijoje. Todėl nėra aišku ir suprantama, ką pažeidė atsakovė, jei tik paviešino tokį faktą atsakovės Visuotiniame narių susirinkime. Paminėtas teiginys negali pažeisti dalykinės ieškovės reputacijos, nes jis yra teisingas. Fakto, kad ieškovės, atstovas V. Š. buvo kreipęsis į Lietuvos Respublikos kriminalinės policijos biurą neginčija ir pats ieškovė. Atsakovė nurodo, kad nėra pagrįsta teigti, jog atsakovė ignoravo ieškovės ar jo atstovo V. Š. skundus. Tokie faktai nėra nustatyti nei viename teismo sprendime. Būtent pastarųjų aplinkybių kontekste atsakovė ir nurodė, kad, jos nuomone, skundas Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui yra melagingas.

Teisme gauti tiek ieškovės, tiek atsakovės bei trečiojo asmens prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, šias išlaidas patvirtinantys įrodymai.

 

Teismas, įvertindamas aplinkybę, jog šalims buvo sudaryta galimybė teikti išsamius paaiškinimus žodinio proceso tvarka (t. y. teisminio nagrinėjimo metu buvo sudaryta galimybė įgyvendinti proceso žodiškumo principą), esant šalių atstovų sutikimui, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 235 straipsnio 4 dalies pagrindu bylą nutarė toliau nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atidėjus teismo posėdį ir paskyrus tolesnį bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, šalims buvo pasiūlyta iki teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka pateikti papildomus paaiškinimus bei baigiamąsias kalbas. Šalių atstovai per elektroninių paslaugų portalą iki paskirto teismo posėdžio pradžios pateikė rašytines baigiamąsias kalbas, be to, šalys pateikė duomenis apie bylinėjimosi išlaidas. Šie procesiniai dokumentai, su jais susipažinus, priimti į bylą 2020 m. gruodžio 15 ir 16 d. teisėjos rezoliucijomis. Iki teismo posėdžio pradžios negauta nei vienos iš šalių prašymų dėl tolesnio bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Taigi, byla išnagrinėta teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

 

Patikslintas ieškinys atmestinas.

 

Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

 

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad ieškovė iki 2016 m. sausio 23 d. buvo atsakovės narė. 2015 m. gruodžio 6 d. ieškovei elektroniniu paštu atsiųstas pranešimas apie 2016 m. sausio 23 d. vyksiantį Visuotinį narių susirinkimą. Planuojamoje darbotvarkėje 13 punktu įtrauktas klausimas dėl ieškovės pašalinimo iš LLF narių, paliekant sportininkams teisę startuoti visokio rango varžybose. Ieškovė 2015 m. gruodžio 8 d. siūlė į darbotvarkę įtraukti papildomus klausimus. 2015 m. gruodžio 22 d. ieškovė elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovą klausdama, kodėl į visuotinio susirinkimo darbotvarkę nebuvo įtraukti ieškovės pasiūlyti klausimai. Ieškovei atsakyta, jog dalis klausimų apima jau darbotvarkėje esančius klausimus, o likę klausimai bus siūlomi apsvarstyti kaip darbotvarkės 19 punktas „Kiti klausimai“. 2016 m. sausio 2 d. ieškovė kreipėsi atsakovę, prašydama ieškovės pasiūlytus darbotvarkės klausimus įtraukti į darbotvarkę prieš klausimo dėl ieškovės pašalinimo svarstymą. Atsakovės 2016 m. sausio 3 d. nurodė, jog nebegali keisti darbotvarkės ir ieškovės prašymo netenkino. 2016 m. sausio 4 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę prašydama pateikti darbotvarkėje įtraukto klausimo dėl ieškovės pašalinimo iš atsakovės narių klausimo paaiškinimą. 2016 m. sausio 6 d. atsakovė nurodė, kad ieškovės narystės klausimas bus svarstomas dėl tokių priežasčių: „ a) Už eilę metų vykdomą agresyvią ir destruktyvią politiką, nukreiptą prieš LLF narius ir LLF valdymo organus, b) Už melagingų faktų skleidimą kitiems klubams ir LTOK-ui, c) Už šmeižimą ir nepagrįstų skundu rašymus (kriminalinei policijai ir kt.), d) Už LLF vardo menkinimą prieš WA, e) Už grasinimus ir gąsdinimus sugriauti ir išardyti federaciją, f) Už nesantaikos kurstymą tarp klubų ir sportininkų, g) Už kitų klubų vadovų žeminimą, h) Už psichologinį smurtą prieš kitus federacijos narius ir valdymo organus“. Papildomi dokumentai ieškovei nebuvo pateikti, ieškovei paaiškinta, kad argumentai dėl pašalinimo iš federacijos yra paremti ieškovės laiškais ir žodiniais viešais pasisakymais. 2016 m. sausio 7 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama pagrįsti aukščiau nurodytus motyvus ir pateikti šiuos motyvus pagrindžiančius įrodymus.

2016 m. sausio 23 d. įvyko Visuotinis ataskaitinis atsakovės narių susirinkimas, kurio protokolo 13 darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta „už eilę metų vykdomą agresyvią ir destruktyvią politiką, nukreiptą prieš LLF narius ir LLF valdymo organus, pašalinti KŠLA iš LLF narių, paliekant sportininkams teisę startuoti visokio rango varžybose“ (el. bylos popierinio apyrašo I t. b. l. 3-5).

Į bylą pateiktas 2016 m. sausio 23 d. LLF Visuotinių narių susirinkimo garso įrašas (el. bylos popierinio priedo b. l. 23), taipogi minimo susirinkimo protokolas (el. bylos popierinio apyrašo I t. b. l. 3-5). Iš pateikto 2016 m. sausio 23 d. LLF Visuotinių narių susirinkimo garso įrašo ir protokolo teismas nustatė, kad šio susirinkimo metu LLF nariai buvo supažindinti su susirinkimo darbotvarke iš anksto, kad kiti nariai galėtų pateikti savo klausimus, kurių įtraukimas spręstinas Visuotinio susirinkimo metu balsų dauguma, taipogi nariams suteikta teisė iki Visuotinio narių susirinkimo pateikti prašymus bei vertinimus dėl sudarytos darbotvarkės, dėl klausimų šalinimo ir kt. Susirinkime paminėta, kad ieškovės atstovas neteikė jokių prieštaravimų dėl darbotvarkės klausimų, tačiau ieškovės atstovas teikė LLF papildomus klausimus, kurie Visuotinio narių susirinkimo metu, balsavimu, nuspręsta juos perkelti į darbotvarkės skyrių – kiti klausimai. Iš garso įrašo taipogi nustatyta, kad Visuotinio susirinkimo nariai yra aktyvūs, todėl ieškovės atstovo V. Š. pasisakymai, replikos bei klausimai buvo atsakomi ne tik Visuotinio narių susirinkimo pirmininko ar prezidento, tačiau ir pačių LLF narių. Visgi, 2016 m. sausio 23 d. Visuotinio narių susirinkimo metu girdimos diskusijos, kurios ne vieną kartą perauga į ginčą, jaučiama susirinkimo įtampos atmosfera. Taip pat šio susirinkimo metu minėta, kad ieškovės atstovo ir atsakovės prezidento santykiai niekada nebuvo taikūs, šalys nebuvo linkusios bendradarbiauti, jau tuo metu buvo inicijuojamos bylos, su tuo susipažinę buvo ir kiti LLF nariai. Visuotinio susirinkimo narys pridūrė, kad ieškovės atstovas buvo pareiškęs nepasitenkinimų ir dėl ankstesnių LLF prezidentų, todėl išrinkus LLF prezidentu trečiąjį asmenį G. M., taipogi kilo ne vienas ginčas tarp šalių, kurių nesantaika tęsiasi iki šiol. Garso įrašo metu girdėti, kad buvo aptariamas klausimas dėl atsakovės narių finansavimo, biudžeto skirstymo. Atsakovė pridūrė, kad ieškovės atstovo prašymai negali būti laikomi prašymais jį finansuoti, kadangi ieškovės atstovas teikdavo prašymus be PVM sąskaitų faktūrų ar kitų įrodymų, kad atsakovė galėtų paremti, finansuoti ieškovės veiklą. Paminėtina ir tai, kad garso įrašo metu, diskusijų metu, girdima ieškovės atstovo nuomonė, replikos bei ilgi pasisakymai dėl darbotvarkės klausimų ar kitų klausimų, kurie nesusiję su tuo metu Visuotinio narių susirinkimo darbotvarke, aptariama tema ar sprendžiama problema. 

Į bylą pateiktas ir 2016 m. sausio 23 d. LLF Visuotinio narių susirinkimo protokolas Nr. 1 (el. bylos popierinio apyrašo I t. b. l. 3-5), kuriame 13 klausimu nurodytas „KŠLA pašalinimas iš LLF narių paliekant sportininkams teisę startuoti visokio rango varžybose“. Iš protokolo medžiagos matyti, kad ties šiuo klausimu savo nuomonę pasakė G. M., V. Š., V. D., T. K.. Visuotinio narių susirinkimo balsavimu, kurio balsavimas buvo atviras, nuspręsta ieškovę pašalinti iš LLF narių balsų dauguma – 9 balsai  ir 1 prieš (ieškovė balsavimo teisės neturi).

Teismui pateiktas 2015 m. birželio 15 d. pranešimas Lietuvos Respublikos kriminalinės policijos biuro viršininkui dėl galimo pavojaus ieškovės atstovo V. Š. ir jo šeimos gyvybei (el. bylos popierinio apyrašo II t. b. l. 43). Jame nurodoma, kad po ieškovės atstovo diskvalifikacijos, parašė laišką visiems federacijos nariams informuodamas apie tai, kad dėl neteisėtų LFF prezidento, tarybos sprendimų atšaukimo ir savo teisių ginimo, ieškovės atstovas kreipsis į teisėsaugos institucijas. Nurodė, kad trečiasis asmuo G. M. kartu su klubo sportininku T. L. yra susimokę prieš V. Š.. Šiuo pranešimu V. Š. Lietuvos Respublikos kriminalinės policijos biuro viršininkui pateikė klausimus, nurodydamas, kad V. Š. ir jo šeima gauna informaciją apie planuojamus G. M. veiksmus jo atžvilgiu, todėl dėl galimo pavojaus prašė atlikti tyrimą ir informuoti.

2015 m. birželio 26 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3 skyriaus nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal V. Š. pareiškimą dėl galimo pavojaus jam ir jo šeimos nariams. (el. bylos popierinio apyrašo II t. b. l. 38).

Taip pat byloje yra 2015 m. liepos 2 d. skundas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentui ir Etikos komisijos prezidentui. Skunde nurodoma, kad LLF prezidento sprendimu, dėl V. Š. diskvalifikacijos, Vilniaus miesto apylinkės teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones. Kaip nurodo ieškovė, LFF prezidentas atsisako vykdyti teismo nutartį ir draudžia dalyvauti pasaulio taurės etape. Paaiškino, kad Etikos ir ginčų komisija yra neveikli, nes ieškovės atstovo skundas dėl diskvalifikacijos nėra išnagrinėtas, o Visuotinio narių susirinkimo sušaukti negali. Skundu ieškovė prašė į tai atsižvelgti ir pradėti išspręsti susidariusią problemą. 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atmestas ieškovės KSA ieškinys atsakovei LLF dėl KSA pašalinimo iš lankininkų federacijos narių. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. sausio 30 d. nutartimi ieškovės KSA kasacinį skundą atsisakė priimti.  

 

Dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo vertinimo

 

Tiek juridinio asmens dalykinė reputacija, tiek ir asmens saviraiškos laisvė yra saugomos ir gintinos vertybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis, 1 protokolo 1 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 8 dalis). 

Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – Konvencija) juridinio asmens dalykinė reputacija dėl savo ekonominės vertės gali būti saugoma ir ginama kaip turtas, t. y. vertybė, saugotina pagal Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį (nuosavybės apsauga) (mutatis mutandis, Iatridis v. Greece (GC), no. 31107/96, judgement of 25 March 1999, par. 54). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje pabrėžia būtinybę, sprendžiant dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos apsaugos ribų, visuomenės suinteresuotumą atvira diskusija dėl verslo praktikos derinti su konkuruojančiu interesu apsaugoti komercinę sėkmę ir įmonės gyvybingumą ne tik akcininkų ir įmonės darbuotojų naudai, bet ir platesnei ekonominei gerovei. Didelės įmonės, kurių veikla siejasi su viešuoju interesu, neišvengiamai ir sąmoningai atsiveria kruopščiam savo veiksmų tyrimui ir tokių įmonių atžvilgiu priimtinos kritikos ribos, EŽTT vertinimu, yra platesnės, tačiau dėl to, kad subjektas yra didelė įmonė, iš jos neturėtų būti atimta gynybos dėl difamacinių teiginių teisė (žr. sprendimą Steel and Morris v. United Kingdom, no. 68416/01, judgment of 15 February 2005, par. 94).

CK 2.24 straipsnio nuostatos, kurios skirtos asmens garbės ir orumo gynimui, yra taip pat taikomos ginant ir pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją (CK 2.24 straipsnio 8 dalis). Juridinio asmens reputacijos gynimas pagal CK 2.24 straipsnį, taikomas už tikrovės neatitinkančių duomenų, kurie kenkia juridinio asmens reputacijai, paskleidimą. Viena iš teisinės gynybos ir civilinės atsakomybės taikymo sąlygų CK 2.24 straipsnio prasme yra tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimas. Duomenys yra suprantami kaip žinios, informacija ar faktai, kurių tikrumas gali būti patikrinamas įrodinėjimo priemonėse esančiais įrodymais. Tačiau duomenimis pagal CK 2.24 straipsnį, nelaikomi nuomonė, asmeninis vertinimas ar kitokie subjektyvūs požiūriai bei saviraiškos būdai.

Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama ne tik nuo ją žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo. Nuomonei, kaip saviraiškos būdui, asmens dalykinės reputacijos pažeidimo aspektu taikomi mažesni apribojimai negu žinių skleidimui. EŽTT požiūriu, siekiant tam tikrus teiginius priskirti konkrečiai kategorijai (faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei), būtina atsižvelgti į visą bylos aplinkybių kontekstą: teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, formą ir būdą, ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiškimas be jokio faktinio pagrindo, ar vyko gyva diskusija, visuomeninė akcija, kurioms neabejotinai būdingas didesnis emocionalumo ir „perdėjimo“ laipsnis, ar informacija pateikta, pvz., mokslinio pobūdžio straipsnyje, ir kt. Skirtingai negu faktiniai teiginiai, vertinamieji (nuomonės) negali būti įrodomi, tačiau jiems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo. Dalyvaudamas viešoje diskusijoje dėl opios bendrojo intereso problemos, asmuo gali tikėtis tam tikro „perdėjimo, hiperbolizavimo ar provokacijos lygio“, kuris turėtų būti neišvengiamai toleruojamas demokratinėje visuomenėje (Steel and Morris v. United Kingdom, par. 90).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020).

EŽTT, analizuodamas klausimą dėl teisės į saviraiškos laisvę ir asmens reputacijos gerbimą teisingos pusiausvyros nustatymo, yra nurodęs svarbiausius (susistemintus) kriterijus: 1) viešos diskusijos prisidėjimas prie bendrojo intereso klausimo; 2) asmens (subjekto), apie kurį diskutuojama, pobūdis (žinomumas ar pan.); 3) šio asmens (subjekto) ankstesnis elgesys; 4) skelbiamos informacijos gavimo būdas ir tikrumas; 5) publikacijos turinys, forma ir padariniai; 6) taikomos sankcijos griežtumas (EŽTT 2012 m. vasario 7 d. sprendimą byloje A. S. AG prieš Vokietiją, peticijos Nr. 39954/08; 2014 m. sausio 16 d. sprendimą byloje Tierbefreier e.v. prieš Vokietiją, peticijos Nr. 45192/09; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020).

Nagrinėjamu atveju, pirmiausia, svarbu išsiaiškinti, ar buvo žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar tiesiog atsakovės išsakyta nuomonė; ar paskleista informacija turi pakankamą faktinį pagrindą, kitaip sakant, ar ji atitinka tikrovę.

Informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Neatitinkančia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-1075/2019).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog, jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, nuorodomis, kad tai yra autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2013; 2012-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2012)

Nagrinėjamu atveju, nuosekliai analizuojant atsakovės frazių, nukreiptų į ieškovę, formuluotes, matyti, kad jose nėra išreikštos dvejonės (pavyzdžiui „ aš manau, kad...“, „jei tai yra iš tikrųjų...“), iš kurių galima būtų spręsti, kad atsakovė nėra tikra dėl tam tikrų aplinkybių, o sakiniai, atsižvelgiant į visą jo teiginių turinį, iš esmės būtų suformuluoti kaip abejonės ir svarstymai. Teismo vertinimu, remiantis išklausytu susirinkimo garso įrašu, teismo posėdžio metu išklausytais proceso dalyvių paaiškinimais, darytina išvada, kad yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovės paskleisti duomenys nebuvo nuomonė, o dėstomi kaip faktai ir jų duomenys. 

Būtinoji garbės ir orumo/dalykinės reputacijos gynimo sąlyga – paskleistų duomenų (žinių) neatitikimas tikrovei. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai (CK 2.24 straipsnio 1 dalis), t. y. tai, jog paskleistos žinios atitinka tikrovę, turi įrodyti atsakovė. Nustatant faktą, ar paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą, gerą vardą, žinotina, kad žeminančiomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę ir orumą, gerą vardą visuomenėje; tai klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, gamybinę ūkinę, komercinę veiklą ir pan.; ar paskleistos žinios yra žeminančios, įrodinėja ieškovė.  Pažymėtina, kad juridinio asmens dalykinės reputacijos apsauga nėra absoliuti, reputaciją bloginanti informacija gali būti skleidžiama, jeigu savo pobūdžiu tai nėra tikrovės neatitinkantys duomenys. Juridinis asmuo gali būti kritikuojamas, jeigu tai daroma sąžiningai, siekiant informuoti visuomenę apie jos interesus galinčią pažeisti juridinio asmens veiklą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010, Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-48-781/2019)

Teismas nustatė, kad 2016 m. sausio 23 d. Visuotinio narių susirinkimo metu ieškovės veikla buvo kritikuojama esant diskusijai, įsitraukiant kitiems LLF nariams, komentuojat bei atsakant LFF Visuotinio narių susirinkimo pirmininkui ir prezidentui, taipogi teismas šiuos faktus konstatavo remdamasis įrodymų visuma, Visuotinio narių susirinkimo garso įrašo, kitų rašytinių įrodymų, taip pat vykusių žodinių teismo posėdžių šalių atstovų pasisakymų. Kaip matyti, dėl ieškovės, kaip juridinio asmens, 2016 m. sausio 23 d. Visuotinio narių susirinkimo metu, buvo išsakyta kritika, pastabos dėl ieškovės atstovo netinkamo elgesio ne tik Visuotinio narių susirinkimo metu, tačiau ir dėl ankščiau pasikartojančių ieškovės atstovo netinkamo elgesio bendraujant su LLF nariais, teikiant pranešimus, įžeidžiančius atsakovę kaip federaciją ir joje esančius narius, kaip atskiras asociacijas. Nustatyta, kad ieškovės atstovo bendravimo stilius ir etika su LLF bendruomene, sukeldavo įtampą ar diskusijas, kurie neretai pereidavo į ginčą tarp LLF narių ir ieškovės atstovo. Spręstina, kad teiginiai, kuriuos ieškovė prašo paneigti teikdama ieškinį, buvo paskleisti diskutuojant viešojo juridinio asmens Visuotiniame narių susirinkime, darant garso įrašą, dalyvaujant visiems LLF nariams. Garso įrašo metu nustatyta, kad informacija, kurią pateikė atsakovės prezidentas G. M. ir Visuotinio narių susirinkimo pirmininkas, daugumai LLF narių nebuvo naujai išgirsta informacija, o atvirkščiai, dauguma narių jau buvo susipažinę su tokiu ieškovės atstovo elgesio modeliu, veiksmais ir vykstančiais ginčais tarp ieškovės atstovo ir atsakovės prezidento G. M.. Sutiktina su atsakovės argumentu, kad atsakovė 2016 m. sausio 23 d. Visuotinio narių susirinkimo metu kritikuoja ieškovės veiklą, pasirinktus veikimo būdus šaudymo iš lanko sporto šakoje, nušviečia ieškovės bei jos atstovo veikimo būdus istoriniu požiūriu. Taipogi atkreiptinas dėmesys, kad Visuotinio narių susirinkimo metu, visiems LLF nariams, tuo tarpu ir ieškovei, nebuvo draudžiama ar ribojama pasisakyti, išreikšti savo nuomonę dėl paskleistų teiginių ar teikti pasiūlymų, vyko laisva diskusija, laikantis tam tikrų LLF Visuotinių narių susirinkimo taisyklių, įstatų. Todėl teismas sprendžia, kad vyko viešos diskusijos prisidėjimas prie bendrojo intereso klausimo, leidžiant LLF nariams nuspręsti dėl ieškovės pasilikimo LLF nariu, aptariant Visuotinio narių susirinkimo metu pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, išklausant narių pozicijas ir galiausiai balsuojant. Ieškovės reikalavimas pripažinti atsakovės LLF 2016 m. sausio 23 d. LLF Visuotinio narių susirinkimo metu paskleistas žinias, kad: visuotinis susirinkimas įvertino V. Š. veiklą nepatenkinamai; V. Š., naudodamas psichologinį smurtą išreikalauja iš V. Š. pinigus už labdarinį lanką ir pinigus pasisavina; ieškovė Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui pateikė dėl Lietuvos lankininkų federacijos melagingą skundą; ieškovės atstovas V. Š. pateikė pareiškimą policijos įstaigai, kuriame nurodė, jog G. M. grasino fiziškai susidoroti su V. Š. ir jo šeima, dėl ko jis prašė skirti apsaugą; ieškovė menkino LLF vardą prieš WA (Tarptautinė šaudymo iš lanko federacija) ir šmeižė bei teikė nepagrįstus skundus kriminalinei policijai; V. Š. grasino ir gąsdino sugriauti ir išardyti federaciją, neatitinkančiomis tikrovės ir pažeidžiančiomis ieškovės dalykinę reputaciją, visi šie teiginiai buvo aptariami 2016 m. sausio 23 d. Visuotinio narių susirinkimo metu esant diskusijai, pranešant kitiems LLF nariams žinią apie ieškovės ir ieškovės atstovo veiksmus, ieškovės ir atsakovės ginčus bei santykius, elgesį, leidžiant išreikšti savo nuomonę, prieštaravimus. Darytina išvada, kad vykusi diskusija, išsakyta kritika, vertintina kaip situacijos susidariusios LFF viduje, narių informavimas, kaip veikia, ko siekia kitas LLF narys, t. y. ieškovė.

Kaip minėta, preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai, t. y. tai, jog paskleistos žinios atitinka tikrovę, turi įrodyti ieškovė.

Byloje nustatyta, kad susirinkimo metu atsakovė, veikdama per prezidentą trečiąjį asmenį, pasakė, jog „visuotinis susirinkimas įvertino V. Š. veiklą nepatenkinamai“. Ieškovė nurodė, kad tokia pateikta žinia yra neteisinga ir neatitinka tikrovės, tuo tarpu atsakovė įrodinėjo, kad toks teiginys atitinka tikrovę, nes yra susijęs su atsakovės istoriškumo vertinimu. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad V. Š. buvo atsakovės prezidentu, vienasmeniu valdymo organu 2009-2010 m. Pasibaigus kadencijai, 2010 m. rugsėjo 27 d. atsakovės visuotiniame narių susirinkime V. Š. veikla nebuvo įvertinta teigiamai. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas K. J. teismui paaiškino, kad susirinkimo metu žodine forma buvo pateikta prezidento V. Š. veiklos ataskaita, tačiau ši ataskaita nebuvo tvirtinama, šiuo klausimu nebuvo net balsavimo. Ataskaita tik buvo priimta, nariai jos nenorėjo vertinti. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad V. Š. būtų kandidatavęs kitai kadencijai. Visos šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad V. Š. veikla būtų buvusi įvertinta teigiamai, juolab, kad tokių duomenų ar įrodymų nepateikė ir pati ieškovė. Sutiktina su atsakovės argumentais, kad atsakovė nurodytu teiginiu, vadovaudamasi faktu, kad V. Š. veiklos ataskaita 2010 m. rugsėjo 27 d. susirinkime nebuvo patvirtinta, siekė informuoti kitus juridinio asmens dalyvius apie atsakovo veiklą, supažindinti su situacija atsakovės viduje, organizacijoje, teiginys susijęs su istoriškumo vertinimu. Byloje nėra duomenų, kurie leistų suponuoti išvadą, kad atsakovė šiuo teiginiu siekė apšmeižti, sumenkinti ar „apjuodinti“ V. Š.. Trečiasis asmuo G. M. teismo posėdžio metu teigė, kad šiuo teiginiu jis išsakė savo nuomonę, tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokia pozicija, kadangi išsakytas teiginys išsakytas pakankamai kategoriškai, tai nebuvo suformuluota kaip svarstymas ar dvejonė. Tačiau, teismo nuomone, net ir pripažinus priešingai, t. y. teiginį įvertinus kaip nuomonę, pagal byloje nustatytas aplinkybes galima būtų daryti išvadą, kad atsakovė, veikdama per G. M., adekvačiai vertindama įvykusius faktus, turėjo pakankamą faktinį pagrindą paskleisti tokio pobūdžio informaciją, nuomonę. Taigi, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad paskleistas teiginys melagingas, pramanytas ar išgalvotas.

Ieškovė teigia, jog 2016 m. sausio 23 d. susirinkimo metu atsakovės vadovas pasakė, jog „ <...> sunkiai suprantama. Gaunamas labdarai skriemulinis lankas, dėl kurio gavimo prašė V. Š. su V. Š.. Lanką labdarai be pinigų padovanojo KŠLA klubui ir kurį dovana naudotis V. Š.. V. Š., naudodamas psichologinį smurtą, išreikalauja iš V. Š. pinigus už labdarinį lanką ir pinigus pasisavina“. Ieškovė nurodo, jog teiginys V. Š., naudodamas psichologinį smurtą, išreikalauja iš V. Š. pinigus už labdarinį lanką ir pinigus pasisavina“ pažeidžia ieškovės dalykinę reputaciją. Atsakovė ir trečiasis asmuo teigė, kad šiuo teiginiu buvo siekiama informuoti apie V. Š. praeities veiksmus, citata buvo panaudota esant diskusijai dėl lankų panaudojimo ir dėl ieškovės ir jos atstovo elgesio, diskusijos metus pastebimas nesusikalbėjimas ir V. Š. agresija. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo paaiškino, kad tokią išvadą jis padarė dėl to, kad žinojo apie V. Š. adresuotą V. Š. laišką, kuriame pastarasis rašė, kad „pinigus asmeniškai gavau“, be to, gauti pinigai nebuvo apskaityti. Atsakovės atstovas posėdžio metu tikino, kad G. M., nebūdamas teisininku, ir turėdamas tokį garantinį raštą, taip buitiškai, pažodžiui suprato, kad įvyko pinigų pasisavinimas, nes pradžioje ieškovės lankas buvo perduotas naudotis V. Š., o vėliau ne ieškovė priima lanką atgal, o jį parduoda ir asmeniškai pinigus gauna V. Š.. Būtent pastarojo supratimo prasme ir buvo išdėstyti atsakovės teiginiai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad paskleistas teiginys melagingas, pramanytas ar išgalvotas bei pasakytas neturint tam jokio faktinio pagrindo.

Ieškovė teigia, jog 2016 m. sausio 23 d. susirinkimo metu paskleistas teiginys, jog „ieškovė pateikė Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui melagingą skundą neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovės dalykinę reputaciją. Teismas su šiuo argumentu neturi pagrindo sutikti. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2015 m. liepos 2 d. ieškovė pateikė skundą Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentei D. G. (el. bylos popierinio apyrašo I t. b. l. 119). Skunde teigiama, jog V. Š. yra vienintelis LLF lankininkas, atstovaujantis Lietuvą skriemulinių ir olimpinių lankų pogrupyje; šiuo metu LLF reitinguose yra pirmoje vietoje skriemulinių lankų ir pirmoje vietoje olimpinių lankų pogrupiuose, skriemulinių lankų pasaulio reitinge yra 106 vietoje (2010 metais – 6 vieta pasaulio reitinge); olimpinių lankų grupėje yra šių metų Baltijos šalių čempionas ir Lietuvos vicečempionas; olimpinių lankų pogrupyje jo kvalifikacinis rezultatas yra aukščiausias Baltijos šalyse 2014 ir 2015 metais; skunde teigiama, kad V. Š.  praėjusių 15 varžybų septynis kartus buvo pirmas, šešis kartus antras ir tik du kartus trečias. Atsakovės teigimu, šie skunde nurodyti faktai neatitinka tikrovės. Atsakovė teigia, kad V. Š. 2015 m. nebuvo vienintelis sportininkas, atstovaujantis LLF, olimpinių lankų pogrupyje, kadangi olimpinių lankų pogrupyje bei skriemulinių lankų pogrupyje dar dalyvauja sportininkas V. M. (el. bylos popierinio apyrašo I t. b. l. 120-125. Iš Baltijos šaudymo iš lanko uždarose patalpose čempionato 2015 išrašo  (el. bylos popierinio apyrašo I t. b. l. 125) matyti, kad V. Š. nebuvo Baltijos šalių čempionas olimpinių lankų pogrupyje, o vicečempionas - vienose varžybose. Esant šiems informacijos teisingumo neatitikimams, atsakovė, veikdama per G. M., turėjo pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad skunde nurodyta informacija apie V. Š. pasiekimus yra neteisinga, todėl skundą laikė melagingu. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad minėtas atsakovės paskleistas teiginys yra neatitinkantis tikrovės, paskleistas neturint tam faktinio pagrindo.

Ieškovė nurodo, kad susirinkimo metu paskleistas teiginys, jog „V. Š. pateikė pareiškimą policijos įstaigai, kuriame nurodė, jog G. M. grasino fiziškai susidoroti su V. Š. ir jo šeima, dėl ko jis prašė skirti apsaugą“ neatitinka tikrovės. Teismas nesutinka su tokia ieškovės pozicija. Byloje nustatyta, kad 2015 m. birželio 15 d. V. Š. kreipėsi į Lietuvos Respublikos kriminalinės policijos biuro viršininką su pranešimu „Dėl galimo pavojaus mano ir mano šeimos gyvybei“ (el. bylos popierinio apyrašo II t. b. l. 43). Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, kad būtent apie šį pranešimą G. M. ir kalbėjo 2016 m. sausio 23 d. visuotinio susirinkimo metu vykstančioje diskusijoje. Iš minėto pranešimo turinio matyti, kad nurodė, kad trečiasis asmuo G. M. kartu su klubo sportininku T. L. yra susimokę prieš V. Š., G. M. yra pasiruošęs V. Š. „sunaikinti“; šiuo pranešimu V. Š. Lietuvos Respublikos kriminalinės policijos biuro viršininkui pateikė klausimus, nurodydamas, kad V. Š. ir jo šeima gauna informaciją apie planuojamus G. M. veiksmus jo atžvilgiu, todėl dėl galimo pavojaus prašė atlikti tyrimą ir informuoti. Iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą turinio matyti, kad G. M. 2015 m. birželio 25 d. policijoje buvo apklaustas liudytoju (el. bylos popierinio apyrašo II t. b. l. 38-42). Pažymėtina, kad fakto, jog buvo kreiptasi į policijos įstaigą, neginčija ir pati ieškovė. Atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad minėtas teiginys yra melagingas, išgalvotas, neatitinkantis tikrovės ir paskleistas neturint tam faktinio pagrindo.  

Ieškovė teigia, 2016 m. sausio 23 d. LFF Visuotinio narių susirinkimo metu atsakovė, veikdama per trečiąjį asmenį prezidentą G. M., paskleidė tikrovės neatitinkantį teiginį, kad „ieškovė menkino LLF vardą prieš WA (Tarptautinė šaudymo iš lanko federacija) ir šmeižė bei teikė nepagrįstus skundus kriminalinei policijai“. Byloje nustatyta, kad 2015 m. kovo 24 d. laiškas tarybos nariams patvirtina, kad V. Š. ketina kreiptis į WA. 2015 m. liepos 14 d. ieškovės atstovas V. Š. kreipėsi į Pasaulinę lankininkų federaciją (WA) su skundu dėl atsakovės veiksmų (el. bylos popierinio apyrašo I t. b. l. 127). Atsakovė nurodo, kad būtent dėl šio V. Š. skundo G. M. privalėjo diskutuoti su Pasaulinės lankininkų federacijos prezidentu ir telefonu aiškinti, kad ieškovės ir jos atstovo veiksmai yra destruktyvūs Lietuvos lankininkų federacijos atžvilgiu. Byloje nustatytos aplinkybės, atsakovės atstovo ir trečiojo asmens paaiškinimai suponuoja išvadą, kad atsakovės teiginys turėjo faktinį pagrindą, nebuvo išgalvotas ir neatitinkantis tikrovės. Teismas papildomai nepasisako dėl šio teiginio dalies - „teikė nepagrįstus skundus kriminalinei policijai“, kadangi teismas apie tokio teiginio atitikimą tikrovei pasisakė prieš tai esančioje pastraipoje.  

Ieškovė nurodo, kad susirinkimo metu paskleistas teiginys, jog „V. Š. grasino ir gąsdino sugriauti ir išardyti federaciją yra melagingas, pažeidžia ieškovės dalykinę reputaciją. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) liudytojais buvo apklausti asmenys (T. L., T. K., K. J., A. Č.) patvirtino, jog V. Š. yra ne kartą sakęs, kad sugriaus federaciją (Lietuvos lankininkų federaciją) (2018 m. birželio 14 d. civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) posėdžio garso įrašas (posėdžio dalies po pertraukos) 00:04:00 val. – 01:25:30 val., T. K. liudijimas); (2018 m. birželio 14 d. civilinės bylos Nr. e2-10229-918/2018 posėdžio garso įrašas (posėdžio dalies po pertraukos) 01:27:11 val. – 01:37:44 val. T. L. liudijimas); (2018 m. birželio 14 d. civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) posėdžio garso įrašas (posėdžio dalies po pertraukos) 02:03:35 val. – 02:21:54 val. K. J. liudijimas); (2018 m. rugsėjo 12 d. civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) posėdžio garso įrašas (posėdžio dalies po pertraukos) 01:27:55 val. – 01:40:30 val. A. Č. liudijimas). Atsakovė teigia, kad minėti liudijimai nėra paneigti, taigi teiginiai, jog V. Š. grasino ir gąsdino sugriauti, išardyti federaciją laikytini teisingais, atitinkančiais tikrovę. Su šiais atsakovės argumentais teismas neturi pagrindo nesutikti. Teismo posėdžių civilinėje byloje Nr. e2-10229-918/2018 garso įrašai pateikti šioje byloje (el. bylos popierinio priedo b. l. 18-19). Šioje byloje liudiję liudytojai tvirtino, kad V. Š. veikė piktavališkai LLF atžvilgiu, tvirtino, kad toks elgesys nedera šaudymo iš lanko sporto veikloje, piktavališki ir įžeidžiantys V. Š. veiksmai apsunkina federacijos darbą, sportuojančius asmenis, apie V. Š. veiksmų piktavališkumą visi federacijoje žinojo, liudytojai tvirtino, kad konfliktų būdavo konfliktų tarp LLF narių ir V. Š., pastarojo naudojami bendravimo metodai apsunkina pagrindinę LLF veiklą - sportinę veiklą ir gerų rezultatų siekimą, dauguma šios bylos liudytojų pažymėjo, jog neįsivaizduoja, kaip toliau būtų galima dirbti su V. Š.. V. Š. destrukcinį elgesį patvirtina ir 2014 m. sausio 7 d. elektroninis laiškas K. J., tuometiniam LLF prezidentui, kuriame ieškovės atstovas, išreikšdamas nepasitenkinimą LLF ir kitais klausimais pridūrė, kad „yra pasirengęs pradėti su Tarybos kolektyvu nedidelį karą ir pasibėgiojimą po teisėsaugos institucijas“ (el. bylos popierinio apyrašo III t. b. l. 31). Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad teiginys „V. Š. grasino ir gąsdino sugriauti ir išardyti federaciją“ yra melagingas, neatitinkantis tikrovės ir paskleistas neturint tam faktinio pagrindo.

Teismas, apibendrindamas daro išvadą, kad 2016 m. sausio 23 d. Visuotinio narių susirinkimo metu paskleista informacija laikytina žiniomis, kuri buvo pagrįsta įrodymais, paaiškinimais, kurie Visuotinio narių susirinkimo metu buvo pagarsinti visiems LLF nariams, siekiant išgirsti kitų LLF narių nuomonę, komentarus, taip prieinant vieningos nuomonės dėl ieškovės padėties LLF bendruomenėje. Teiginiai buvo išsakyti sąžiningai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti ieškovės ir jos veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti, išspręsti esamą problemą.

2016 m. sausio 23 d. Visuotiniame narių susirinkime vyko vieša diskusija tarp LLF narių, siekiant prisidėti ir išsiaiškinti darbotvarkės klausimus, kurie sieja visą LLF bendruomenę iš esmės. Ieškovė ir ieškovės atstovas yra atstovaujantys sporto sferą, vykdantys veiklą pelnui siekti, t. y. treniruotės, šaudymo iš lanko teikiamos pamokos ir kt., taipogi ieškovės atstovas yra atstovavęs varžybose, čempionatuose. Pažymėtina, kad 2016 m. sausio 23 d. Visuotinio narių susirinkimo metu paskleista informacija pagal savo paplitimo mastą žinoma tik tos pačios srities sportininkams, t. y. tokios informacijos paplitimas nėra paskleista stambiu mastu, o tik siekiant informuoti kitus tos pačios sporto srities narius, sportininkus apie ieškovės ir jo atstovo veiklą.

Nagrinėjamoje byloje pateikta pakankamai duomenų, leidžiančių vertinti, kad atsakovė 2016 m. sausio 23 d. Visuotinio narių susirinkimo metu atskleidė duomenis apie ieškovę, ieškovės atstovą, remdamasi rašytiniais įrodymais, t. y. laiškais, pranešimais, skundais, siekdama informuoti kitus LLF narius apie destruktyvią ieškovės ir jos atstovo veiklą. Teismas sprendžia, jog yra akivaizdu, kad esant konfliktiškiems ieškovės atstovo ir atsakovės, trečiojo asmens G. M., tarpusavio santykiams, Visuotinio narių susirinkimo metu viešai pateikta informacija apie netinkamą ieškovės, jos atstovo elgesį, veiksmus ir tai lydėjusias problemas, yra savaime nepriimtina ieškovei, tačiau tai nereiškia, kad tokia informacija yra neteisinga, neparemta jokiais faktais. Teismo vertinimu, 2019 m. sausio 23 d. Visuotinio narių susirinkimo metu atsakovės pateikta informacija LLF nariams galėjo būti nemaloni ir sukelti neigiamas emocijas pačiam V. Š., tačiau tokie nemalonūs vieno ar kito asmens išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo pakenkta pačios asociacijos, t. y. ieškovės, dalykinei reputacijai. Kadangi šioje byloje ieškovė gina KSA, kaip juridinio asmens, dalykinę reputaciją, o ne V. Š. subjektinę teisę į garbę ir orumą, todėl teismas dėl V. Š., kaip fizinio asmens, galimai patirtų išgyvenimų ar galimai pažeistos garbės ir orumo, plačiau nepasisako, nes tokiu būtų viršytos ieškinio ribos.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m lapkričio 24 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3- 630/2004), ginant neturtines vertybes, kurios pažeidžiamos tikrovės neatitinkančių asmens dalykinę reputaciją žeminančių duomenų skleidimu ir neturtinės žalos jam padarymu, ieškovas turi įrodyti savo materialinį teisinį tinkamumą – kad apie jį yra paskleistos žinios ir kad jam yra padaryta žala (CPK 5 straipsnis). Asmens dalykinė reputacija suprantama kaip jo geras vardas, teigiamas vertinimas ir požiūris visuomenėje, verslo aplinkoje. Šios vertybės laikomos pažeistomis, jeigu įrodoma, kad pasikeitė asmens savybių, elgesio, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas. Ši taisyklė tinka normalią, niekuo neišsiskiriančią veiklą vykdančiam asmeniui. Jeigu dalykinę reputaciją gina asmuo, kurio veikla visuomenėje yra vertinama prieštaringai, tai jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių padarinys yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai – platinamo spaudos leidinio tiražo sumažėjimas, jo pirkimų ar apyvartos dėl paskleistų žinių sutrikimas, finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panašaus pobūdžio aplinkybės. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad civilinėje byloje dėl juridinio asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, jog jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta, atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010). 

Nagrinėjamu atveju ieškovė jokių konkrečių argumentų dėl jos dalykinės reputacijos sumenkėjimo, atsiradusios dėl to žalos, padarinių nepateikė. Ieškovė nurodė, kad atsakovė melagingą informaciją skleidė tyčia, siekdama pažeisti juridinio asmens reputaciją, t. y. dėl paskleistos informacijos neigiamai pakito ieškovės veikla, nes nesant LLF nariu negaunamas finansavimas veiklai iš LLF, kas neigiamai atsiliepė ieškovės veiklai, sportininkų parengimui varžyboms, ieškovė prarado galimybes dėl nutraukto finansavimo įsigyti geresnį sporto inventorių už valstybės lėšas, kurias skirsto per LLF ir jį panaudoti sportininkų rengimui aukšto rango varžyboms. Ieškovė neteko galimybių gauti finansavimą trenerių licencijoms gauti arba pratęsti, prašyti lėšų sporto salės ir stadiono atnaujinimui ar remontui. Taip pat prarado galimybę teikti Kauno miesto savivaldybei projektus, susijusius su LLF veikla, sportininkų pasirengimo varžyboms. Ieškovė nuo 2013 m. tiekė sporto, šaudymo iš lanko įrangą į Lietuvą, dalis pirkėjų buvo LLF nariai. Pažymėtina, kad valstybinis sporto finansavimas yra skirstomas tokiu būdu, kad sporto šakų federacijos gauna valstybinį finansavimą keliomis kryptimis, t. y. per tiesioginę biudžeto eilutę už tam tikrus pasiektus sportinius rezultatus, sporto federacijos, klubai ir nesvarbu ar jie yra sporto federacijos nariai, ar ne, turi teisę pretenduoti į sporto rėmimo fondo lėšas pagal Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 17 straipsnį, tai numato ir 2017 m. lapkričio 23 d. Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Generalinio direktoriaus įsakymas Nr. V-974 „Dėl Didelio meistriškumo sporto programų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis specialiųjų kriterijų aprašo patvirtinimo“. Sporto federacijos, klubai, kiti subjektai turi teisę gauti finansavimą iš savivaldybių, asmenys, veikiantys sporto srityje gali asmeniškai, savo iniciatyva finansuoti renginius, juos rengti, kviesti sportininkus į juos atvykti, kelti kvalifikaciją, daryti mokymus ir kt. Tai, kad ieškovė nesikreipia gauti kitokio finansavimo nei kad iš atsakovės, nereiškia, jog gauti finansavimą, organizuoti varžybas, siųsti trenerius kelti kvalifikaciją yra nebeįmanoma. Teismas priduria, kad ieškovė teismui per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių jos motyvus, nepateikė ir neįrodė, kad dėl ieškovės pašalinimo iš LLF narių padarinys yra ieškovės veiklos finansavimo praradimas ir prastesnių sąlygų atsiradimas kitų asociacijų atžvilgiu. Byloje nepateikta faktinių duomenų, kurie leistų daryti bent prielaidą, kad ieškovės dalykinė reputacija ar geras vardas suprastėjo. Todėl teismas sprendžia, kad tokie ieškovės teiginiai dėl pažeistos ieškovės dalykinės reputacijos yra deklaratyvūs, todėl atmestini kaip nepagrįsti. 

CK 2.24 straipsnis nustato, kad juridinis asmuo turi teisę ginti pažeistą dalykinę reputaciją, reikalauti paneigti paskleistą, reputaciją pažeidžiančią, neatitinkančią tikrovės informaciją, atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti neturtinę žalą – 4 000 Eur. Tačiau teismui byloje nenustačius bei nepripažinus, kad ieškovės dalykinė reputacija buvo pažeista, nėra pagrindo priteisti neturtinę žalą, todėl šis ieškovės reikalavimas atmestinas, juolab, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu neįrodė neturtinės žalos dydžio, savo patirtų išgyvenimų, nepatogumų, kuriuos jai sukėlė atsakovės pasisakymai, nedetalizavo, kokie netekimai buvo patirti, o rėmėsi tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kad neturtinė žala turi būti atlyginta vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai nepagrįsti, todėl patikslintas ieškinys atmestinas pilna apimtimi kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

 

Kiti tiek ieškinyje, tiek atsiliepime bei paruošiamuosiuose procesiniuose dokumentuose šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

 

Dėl ieškovės prašymo skirti baudą už priesaikos sulaužymą

 

Šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai yra viena iš įrodymų rūšių ir paaiškinimų teikimu yra vykdoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareiga. Tik prisiekusios šalies ar trečiojo asmens pateikiami paaiškinimai dėl su ginčo esme susijusių aplinkybių yra įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys, 186 straipsnio 6 dalis). Šalis ar trečiasis asmuo, prieš teikdamas teismui paaiškinimus prisiekia CPK 186 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Už priesaikos sulaužymą teismas šaliai ar trečiajam asmeniui, taip pat jų atstovams pagal įstatymą turi teisę skirti iki trijų šimtų eurų baudą. Priesaikos sulaužymu pripažintini teismui apklausos metu paaiškinimus teikiančio asmens pateikti žinomi esantys melagingi paaiškinimai.

2020 m. lapkričio 8 d. ieškovė pateikė teismui prašymą dėl baudos skyrimo už priesaikos sulaužymą. Prašyme ieškovė nurodė, kad 2020 m. spalio 21 d. teismas vykdė trečiojo asmens G. M. apklausą. Trečiasis asmuo, prisiekęs sakyti tiesą, duodamas parodymus, sakė tokius teiginius: „Buvo paliestas klausimas dėl kriminalinės policijos. Ir spaudoj yra pareiškęs V.Š. ir kriminalinėje policijoje, buvau iškviestas konkrečiai, kad grasinau jį nužudyti, jį ir jo šeimos narius. Šitas dalykas dokumentuotas, tokie byloje yra pridėti dokumentai kriminalinės policijos, viskas. V.Š. įrodinėja, kad jisai nesikreipė į policiją, niekur. Paprasčiausiai tai šmeižtas“. Taip pat ieškovė teigė, kad: „pagal LLF įstatus mes neturime teisės nei skolinti pinigų nei kitiems pašaliniams remti. Federacija stebi kaip veikia Federacijos klubas ir kai reikia padėti visad pagal galimybes Federacija suteikia paramą. Paremia su prašymais, visada remia. Netgi pašalinus klubą, kaip dabar asociaciją. Ji nesikreipė į Federaciją, niekad. Nei padėti paremti, jokio nieko. Ir kaltina mus, kad mes nutraukėm finansavimą.“. Ieškovė priduria, jog teismo posėdžio metu, prisiekus sakyti tiesą, šnekant apie bylos aplinkybes, G. M. teigė: „Mano teiginys, kad melagingai rašė skundus olimpiniam komitetui. Atsiprašau, ten neatitinka kaip minėjo, kad jisai ten klubas yra pasaulio prizininkai, Europos čempionatų prizininkai, čia rekordininkai, viso to nėra. Ir susirinkimo metu girdisi“. Ieškovė paaiškina, kad trečiasis asmuo G. M. teismo posėdžio metu teikė melagingus parodymus, siekė suklaidinti teismą ir palenkti į savo pusę. Todėl ieškovė mano, kad G. M. sulaužė priesaiką ir turi būti skirtina bauda remiantis CPK 186 straipsnio 6 dalimi.

Trečiasis asmuo G. M. teismui pateikė atsiliepimą dėl baudos skyrimo už priesaikos sulaužymą. Paaiškino, kad dėl V. Š. kreipimosi fakto į kriminalinę policiją, ginčo nėra, t. y. pastarasis faktas yra patvirtintas tiek ieškovės parodymais, tiek atsakovės į civilinę bylą 2020 m. lapkričio 16 d. pateiktais įrodymais. Ieškovė prašyme teigia, jog G. M. sulaužė teisme duotą priesaiką nurodydamas, kad ieškovė nesikreipė į atsakovę dėl veiklos finansavimo. Su tokiais argumentais G. M. nesutinka. Trečiasis asmuo paaiškina, kad 2016 m. kovo 16 d. ieškovės kreipimasis į atsakovę nėra kreipimasis dėl sportinės veiklos finansavimo. Aptariamu 2016 m. kovo 16 d. prašymu ieškovė kreipėsi į atsakovę prašydama padengti kursus. Detalesnės informacijos apie kursus, jų tikslus, dėstomą dalyką ieškovė nėra pateikusi. Taigi tokio ieškovės prašymo net negalima traktuoti, kaip prašymo finansuoti ieškovės sportinę veiklą. Priduria, kad 2017 m. gruodžio 20 d. prašymas atsakovei, yra adresuotas ne ieškovės, o ieškovės atstovo, V. Š.. Taigi nėra aišku, kuo tai susiję su šios civilinės bylos dalyku, ar tuo labiau galimu G. M. priesaikos sulaužymu. Taigi 2016 m. kovo 16 d. ieškovės kreipimasis į atsakovę dėl trenerių kursų mokesčio padengimo, kurio realiai naudos gavėjais būtų tam tikri treneriai, kuriuos paprastai ruošia atsakovė, o ne ieškovė, rodo, jog atsakovė 2020 m. spalio 21 d. teismo posėdyje sakė tiesą ir nesulaužė priesaikos, t. y. po 2016 m. sausio 23 d. atsakovės Visuotinio narių susirinkimo, ieškovė nesikreipė dėl veiklos finansavimo į atsakovę. Šioje civilinėje byloje G. M. savo išsakytais teiginiais 2016 m. sausio 23 d. atsakovės Visuotinio narių susirinkimo metu ne tik patvirtina tam tikrus neginčijamus faktus, bet ir neatsisako tokių teiginių, nes būtent toks yra G. M. susidariusios situacijos matymas šioje civilinėje byloje nagrinėjant tam tikrus pasisakymus ieškovės atžvilgiu ir tų pasisakymų vertinimą ieškovės dalykinės reputacijos kontekste. Šis matymas yra pagrįstas šioje civilinėje byloje egzistuojančiais rašytiniais įrodymais, paaiškinimais ir palieka tai vertinti teismui, tačiau bet kokiu atveju, tai nesuponuoja to, jog G. M. sulaužė ar siekė sulaužyti teismui duotą priesaiką.

Teismas, remdamasis teisiniu reguliavimu ir šalių išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad G. M. sulaužė teismui duotą priesaiką sakyti byloje tiesą. Sutiktina su atsiliepime išdėstyta trečiojo asmens pozicija, kad G. M. teikė savo išvadas, paremtas byloje pateiktais įrodymais, pateikė savo situacijos, aplinkybių požiūrį šioje byloje. Tiek teismo posėdžio metu, tiek po jo, teismas nenustatė trečiojo asmens neteisėtų veiksmų, t. y. melagingų parodymų teikimo teismui fakto, todėl ieškovės prašymas dėl baudos skyrimo atmestinas. 

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 3 630 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą (423,50 Eur apmokėti pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija BSP Nr. 0204, 1 754,50 Eur apmokėti pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija BPS Nr. 0543, 1 452 Eur apmokėti pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija BSP Nr. 0564).

Trečiasis asmuo G. M. prašė priteisti iš ieškovės 302,50 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą (PVM sąskaita faktūra Serija BPS Nr. 0563).

Šalių išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, atsakovės ir trečiojo asmens prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis (3 630 Eur ir 302,50 Eur) nagrinėjamu atveju yra atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus.  

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, yra pagrindas atsakovės 3 630 Eur ir trečiojo asmens 302,50 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis 1 dalis).

 

Dėl pašto išlaidų

 

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje ieškovės nepriteistinos.

                                                

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei Lietuvos lankininkų federacijai iš ieškovės Kauno sporto asociacijos 3 630  Eur (tris tūkstančius šešis šimtus trisdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui G. M. ieškovės Kauno sporto asociacijos 302,50 Eur (tris šimtus du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovės Kauno sporto asociacijos prašymą dėl baudos skyrimo už priesaikos sulaužymą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                                        Justa Raciūtė

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CK
  • 3K-3-141-690/2016
  • e3K-3-394-684/2016
  • e3K-3-247-701/2020
  • CK2 2.24 str. Asmens garbės ir orumo gynimas
  • 3K-3-441/2010
  • e2A-48-781/2019
  • CPK 12 str. Rungimosi principas
  • 3K-3-340/2011
  • CPK 5 str. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos
  • 3K-3-667/2006
  • 3K-3-100/2009
  • CPK 177 str. Įrodymai
  • CPK 186 str. Šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas