Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-11-16][nuasmenintas sprendimas byloje][eI-797-621-2016].docx
Bylos nr.: eI-797-621/2016
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Šiaulių apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Nuolatinė komisija, sudaryta medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti 188726051 atsakovas
Šiaulių rajono savivaldybės administracija 188726051 atsakovas
Asociacija Tryškių – Linkuvos medžiotojų būrelis 191534082 pareiškėjas
Kategorijos:
55.2. Pirmosios instancijos teismo nutartis
57.3. Atstovavimo išlaidos ir jų paskirstymas
55. Teismo procesiniai dokumentai
57. Bylos nagrinėjimo išlaidos
1. Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
1.11. Bylos dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
1. ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
1.38. Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
3. ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
3.21. Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. eI-797-621/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02084-2015-8

                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 1.38; 3.21

(S)

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. lapkričio 16 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jarūnės Sedalienės,

sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,

dalyvaujant pareiškėjo asociacijos Tryškių-Linkuvos medžiotojų būrelio atstovui Z. G. ir atstovei advokatei Jolantai Grigaliūnienei,

dalyvaujant atsakovų Šiaulių rajono savivaldybės administracijos, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, atstovams E. G., P. R.,

dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens H. S. atstovei advokato padėjėjai Zitai Kazlauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo asociacijos Tryškių-Linkuvos medžiotojų būrelio skundą, kuriuo prašoma panaikinti atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, 2015 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. MGK-21(15.11) dalį, kuria: 1.1. patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens H. S. prašymas dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir pagal 2011 m. gegužės 30 d. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės naudojimo sutartį Nr. 31 SŽN-453 iš valstybės nuomojamuose žemės sklypuose, kurie nuomos sutartyje įvardinti numeriais (duomenys neskelbtini); 1.2. nustatyta, kad medžiojamų gyvūnų (elnių ir stirnų) padarytos žalos piniginė išraiška žemės ūkio pasėliams (žieminiam rapsui): 1) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 2513,10 Eur; 2) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 3690,96 Eur; 3) pagal 2011 m. gegužės 30 d. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės naudojimo sutartį Nr. 31 SŽN-453 iš valstybės nuomojamuose žemės sklypuose, kurie nuomos sutartyje įvardinti numeriais (duomenys neskelbtini), – 2301,62 Eur; 1.3. nustatyta, kad pareiškėjas Tryškių-Linkuvos medžiotojų būrelis per vieną mėnesį privalo atlyginti H. S. medžiojamų gyvūnų padarytą žalą, kurios piniginė išraiška yra 8505,68 Eur.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą skundą,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas asociacija Tryškių-Linkuvos medžiotojų būrelis pateikė Šiaulių apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašoma:

              1. panaikinti atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, 2015 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. MGK-21(15.11) (toliau – ir ginčijamas sprendimas) dalį kuria:

              1.1. patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens H. S. prašymas dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir pagal 2011 m. gegužės 30 d. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės naudojimo sutartį Nr. 31 SŽN-453 iš valstybės nuomojamuose žemės sklypuose, kurie nuomos sutartyje įvardinti numeriais (duomenys neskelbtini).

              1.2. nustatyta, kad medžiojamų gyvūnų (elnių ir stirnų) padarytos žalos piniginė išraiška žemės ūkio pasėliams (žieminiam rapsui): 1) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 2513,10 Eur; 2) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 3690,96 Eur; 3) pagal 2011 m. gegužės 30 d. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės naudojimo sutartį Nr. 31 SŽN-453 iš valstybės nuomojamuose žemės sklypuose, kurie nuomos sutartyje įvardinti numeriais (duomenys neskelbtini), – 2301,62 Eur;

              1.3. nustatyta, kad pareiškėjas Tryškių-Linkuvos medžiotojų būrelis per vieną mėnesį privalo atlyginti H. S. medžiojamų gyvūnų padarytą žalą, kurios piniginė išraiška yra 8505,68 Eur.

Pareiškėjo atstovė advokatė J. Grigaliūnienė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016 m. birželio 21 d. teismo posėdyje pareiškėjo, pareiškėjo atstovų, pateikti paaiškinimai pasitvirtino, todėl prašo tenkinti skundą, kuris buvo pateiktas Šiaulių apygardos administraciniam teismui 2015 m. liepos 17 d. ir panaikinti atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus Nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti 2015 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. MGK-21(15.11) dalį, kuria: buvo patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens H. S. prašymas dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir pagal 2011m. gegužės 30 d. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės naudojimo sutartį valstybės nuomojamuose žemės sklypuose, kurie nuomos sutartyje įvardinti numeriais (duomenys neskelbtini) ir buvo nustatyta, kad medžiojamų gyvūnų (elnių ir stirnų) padarytos žalos piniginė išraiška žemės ūkio pasėliams (žieminiam rapsui): žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 2513,10 Eur; žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Judriškės r. 3690,96 Eur; pagal 2011 m. gegužės 30 d. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės naudojimo sutartį Nr. 31 SŽN-453 iš valstybės nuomojamuose žemės sklypuose, kurie nuomos sutartyje įvardinti numeriais (duomenys neskelbtini), 2301,62 Eur. Sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad pareiškėjas Tryškių-Linkuvos medžiotojų būrelis per vieną mėnesį privalo atlyginti H. S. medžiojamų gyvūnų padarytą žalą, kurios piniginė išraiška yra 8505,68 Eur, nes šita sprendimo dalis yra iš esmės neteisėta, priimta pažeidžiant materialines teisės normas, o taip pat procesines teisės normas, procedūras ir taisykles, turėjusias esminės reikšmės skundžiamo sprendimo priėmimui. Prašo teismo remtis skundu ir jo argumentais, taip pat su skundu pateiktais priedais, išnagrinėtos administracinės bylos Nr. I-275-287/2014 medžiaga. Taip pat remtis jos 2016 m. birželio 21 d. pateiktu paaiškinimu, pareiškėjo atstovo Z. G. pateiktu paaiškinimu, pateiktu šioje byloje 2016 m. birželio 21 d. teismo posėdyje; be to, prašo remtis ir atsakovų, trečiojo suinteresuoto asmens atstovės 2016 m. birželio 21 d. teismo posėdyje pateiktais paaiškinimais, nes šiais paaiškinimais, pareiškėjo nuomone, patvirtinama didžioji dalis pareiškėjo įrodinėjamų faktinių ir teisinių aplinkybių. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad žemės sklypai, apie kuriuose padarytą žalą kalbama šioje nagrinėjamoje byloje, du priklauso H. S., o dar du yra jo nuomojami iš valstybės. Nėra ginčo ir dėl to, kad pareiškėjas yra šitų žemės sklypų – medžioklės plotų naudotojas ir atsakingas pagal įstatymą už medžiojamų gyvūnų šiuose sklypuose padarytą žalą. Nėra ginčo dėl to, kad valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, žemės sklypai, kuriuose galimai buvo padaryta žala, buvo tik su preliminariais matavimais, jiems nebuvo atlikti kadastriniai matavimai. Tai yra aplinkybės, dėl kurių sutinka visi proceso dalyviai. Be to, nėra ginčo ir dėl to, kad visi šie būrelio naudojami sklypai niekuomet nebuvo apžiūrėti nei vieno pareiškėjo atstovo ir pats H. S. pripažįsta, kad niekuomet pareiškėjas Tryškių-Linkuvos medžiotojų būrelis nebuvo informuotas apie 2013 m. H. S. laukuose gyvūnų galimai daromą žalą, o taip pat nėra ginčo dėl to, kad – skirtingai nei dėl kitų laukų – žemės sklypai, apie kuriuos kalbama šioje byloje, niekuomet nebuvo apžiūrėti nei Šiaulių rajono savivaldybės administracijos, nes kaip yra nustatyta administracinėje byloje Nr. I-275-289/2014, tuo metu, kai H. S. kreipėsi į komisiją, seniūną, prašydamas užfiksuoti žalą, jis nepateikė savivaldybės atstovams ir seniūnui dokumentų, patvirtinančių savo nuosavybę, o komisijos ir seniūnijos atstovai, nuvykę į laukus su tikslu apžiūrėti ir užfiksuoti laukinių gyvūnų padarytą žalą, nusprendė tų laukų apskritai neapžiūrėti, nes nebuvo pranešta medžioklės plotų naudotojui – Tryškių-Linkuvos medžiotojų būreliui. Tai reiškia, kad buvo pažeista esminė ir pagrindinė pareiškėjo teisė dalyvauti nustatant žalą, pažeista jo teisė būti informuotam apie procedūras, kurios susijusios su teisinėmis pasekmėmis pareiškėjui. Visiškai pritaria H. S. atstovės teiginiui, kad kitose bylose nustatytos faktinės aplinkybės neturi būti iš naujo nagrinėjamos ir nustatinėjamos, todėl 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimas turi šioje byloje prejudicinę galią ir prašo juo vadovautis, sprendžiant pareiškėjo skundo teisėtumo bei pagrįstumo klausimą. Sprendimo galia, juo nustatytos aplinkybės, jo reikšmė buvo išdėstyta 2016 m. birželio 21 d. teismo posėdyje, pareiškėjui ir jo atstovei teikiant paaiškinimus, todėl prašo jais remtis. Byloje Nr. I-275-289/2014 buvo nustatyta, kad H. S. turi teisę į žalos atlyginimą, todėl atkreipė dėmesį į sprendimo rezoliucinės dalies formuluotę: atsakovas – Komisija – buvo įpareigota ne perkelti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinį į sprendimą dėl žalos atlyginimo, bet peržiūrėti sprendimą dėl žalos atlyginimo tik atsižvelgiant į 2013 m. gegužės 13 d. antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. O atsakovai šiuo protokolu vadovavosi, o ne atsižvelgė į jį.  Pagrindinis dokumentas, kurio pagrindu priimtas skundžiamas sprendimas – 2013 m. gegužės 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Šio protokolo pareiškėjas neturėjo teisės skųsti, nes tai nėra nei administracinis aktas, kuris gali būti skundo objektas, nei ieškinio objektas, todėl pareiškėjas neturėjo teisės jokia tvarka faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ginčyti kitoje byloje, todėl dėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pagrįstumo, reikšmės, teisėtumo teismas turės pasisakyti šioje byloje. Nesutinka su nuomone, kad šis protokolas buvo tiriamas administracinėje byloje Nr. I-275-289/2014, ir tai aiškiai galima nustatyti, nes byla Nr. I-275-289/2014 yra prijungta prie šios nagrinėjamos bylos ir yra matyti, kad toje byloje niekaip nebuvo tiriamas pats faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, jo patikimumas, tikrumas ir teisingumas ar turinys. Byloje buvo tik konstatuota, kad pats H. S. išsikvietė antstolį konstatuoti faktines aplinkybes, kad pasėliai buvo pakenkti, pažeisti, ir atsižvelgiant į tai, kad protokolas buvo vienintelis dokumentas apie žalą, buvo nurodyta komisijai atsižvelgti į protokolą. Apklausus atsakovus 2016 m. birželio 21 d. teismo posėdyje paaiškėjo, kad jie ne taip suprato teismo sprendimą ir netinkamai jį įvykdė: jie ėmė kaip pagrindą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir jame nustatytas faktines aplinkybes tiesiogiai perkėlė į skundžiamą sprendimą dėl žalos. Taip atsakovo atstovas P. R. nurodė 2016 m. birželio 21 d. teismo posėdyje, teigdamas, kad žalos Komisija iš naujo nenustatinėjo ir neapskaičiavo, antstolio R. K. į Komisijos posėdį nekvietė, jo neapklausė, kaip buvo nustatinėjamos faktinės aplinkybės, ir iš naujo jų nenustatinėjo. Perkėlė į protokolą duomenis, manydami, kad faktinės aplinkybės protokole yra teisingos.  Kaip buvo nurodyta atsakovo paaiškinime, H. S. pateikti dokumentai apie jo naudotas medžiagas, chemines priemones, trąšas ir kt. nesutapo su Komisijos kitais turėtais dokumentais apie agrotechninius reikalavimus ir jų laikymąsi. Komisija vadovavosi Metodikos 11 punktu ir nusprendė paskaičiuoti žalą. Atsakovo atstovas P. R. nurodė, kad jiems nebuvo jokių abejonių dėl to, kad pasėliai buvo visiškai sunaikinti. Kitas atsakovo atstovas nurodė, jog jie vykdė teismo įpareigojimą ir rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-07-05 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-17-753/2007, kurioje nurodoma, jog visiškas, besąlygiškas ir nuoseklus įstatymo laikymasis nereiškia teisingumo, todėl atsakovai nurodė, kad įgyvendino teisingumą, nesilaikydami įstatymo. Tokią poziciją atsakovas grindžia tuo, kad 2014 m. lapkričio 20 d. sprendime yra nustatyta, jog žala buvo apskaičiuota ne pagal Medžioklės įstatymo reikalavimus ir ne pagal Metodikos reikalavimus, taigi toks apskaičiavimas nepagrįstas jokiais įstatymais ir jokiais teisės aktais. Komisija ir atsakovas atsidūrė aklavietėje, nes suprato, kad įpareigojimas besąlygiškai remtis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu prieštarauja žalos nustatymo taisyklėms – tiek pakenkimo intensyvumui nustatyti, tiek ir matavimams; atsakovai 2014 m. skundė Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą, pateikė dėl jo apeliacinį skundą, kuriame nurodė, jog neteisėtas yra teismo įpareigojimas atsižvelgti į faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, nes, kaip nurodė atsakovas, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas surašytas ne pagal įstatymo ir metodikos reikalavimus ir kad žala gali būti apskaičiuojama tik pagal Metodikos reikalavimus. Šis apeliacinis skundas nebuvo priimtas ir nebuvo išsiųstas į apeliacinę instanciją, nes buvo pateiktas, praleidus apskundimo terminą. Tačiau bet kuriuo atveju atsakovo pozicija ir vertinimas, susijęs su faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, byloje yra, taigi šalių nuomonės iš esmės sutampa pagrindiniais klausimais dėl žalos dydžio nustatymo. Pareiškėjo nuomone, teismas, įpareigodamas atsižvelgti į faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, įpareigojo būtent į jį tik atsižvelgti, t. y. nustatinėti, kokios aplinkybės nustatytos protokole, kaip buvo nustatytas pakenkimo intensyvumas ir kaip bei kokia padaryta žala – to atsakovas nepadarė. Komisija, nagrinėdama pakartotinai H. S. skundą, nekvietė antstolio ir nesiaiškino net su pačiu H. S., kaip ir kokiu būdu buvo fiksuojamos aplinkybės, nustatytos protokole. Kaip matyti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinio, teismas besąlygiškai remtis šiuo protokolu negalės: faktinių aplinkybių konstatavimo pradžia 11:20 val., baigta 14:10 val. Vadinasi, konstatuota, kad didesnis nei 60 ha plotas apžiūrėtas per nepilnas tris valandas. R. K. pats patvirtino, jog šiuo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu teismas neturėjo teisės remtis, nes protokole nurodytos kaip nustatytos aplinkybės ir faktai iš tiesų nebuvo nustatinėjami. Antstolis R. K. nurodė, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nuodyta pradžia ir pabaiga: 11:20 val. ir 14:10 val. – nėra tas laikas, kuris iš tiesų buvo konstatuojant faktines aplinkybes. Antstolis miglotai aiškino pradžios ir pabaigos laiką, bet nesuprantama, kaip galėjo pirma surašyti protokolą, o tik po to apžiūrėti laukus. Tačiau antstolis R. K. vis tik nurodė, kad galima remtis tais duomenimis, kurie nurodyti apie faktinių aplinkybių konstatavimo pradžią ir pabaigą, t. y. kad pradėta 11:20 val., baigta 14:10 val. Tai reiškia, ką patvirtino ir pats antstolis, kad fiziškai šių laukų per tiek laiko apžiūrėti nebuvo įmanoma; antstolis aiškino, kaip jis apžiūrinėjo tuos laukus: truputį paėjo vieno lauko šonu, truputį paėjo kito lauko pakraščiu, paėjo į kalniuką, po to pavažiavo mašina, po to mašina užklimpo; miglotai nurodė, kad galima nustatyti taškus, suvesti juos į GPS prietaisą ir taip jis esą nustatė patį laukų plotą bei pakenktų laukų plotą. Nežiūrint to, antstolis kategoriškai patvirtino, jog GPS prietaisas, kuris įrašytas į faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą kaip naudotas (duomenys apie nuskustą lauką, kurio plotas – 2,8790 ha), jo, antstolio, nebuvo naudojamas visą laiką – antstoliui nežinomus duomenis į prietaisą suvedė pats ūkininkas. Antstolis negalėjo nurodyti, kaip jis išmatavo tą nuskustą lauką. Šis prietaisas nebuvo įrašytas į faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą kaip naudojamas prietaisas, nes GPS priklausė ne antstoliui, bet H. S.. Nustatinėjant, kaip antstolis rado laukus ir kaimą, kuriame padaryta žala, liudytojas parodė, kad laukus nurodė pats H. S.: jie važiavo dviem automobiliais, ūkininkas pirmas, antstolis iš paskos, H. S. nurodė, kur važiuoti. Antstolis nurodė, jog prieš pradėdamas faktinių aplinkybių konstatavimą jis įspėjo ūkininką, kad jo GPS sugedęs ir klausė ūkininko, ar šis turės savo – ūkininkas turėjo. Kaip veikė GPS – antstolis nežinojo, ar jis veikia su palydovų sistemos pagalba, ar elektroninių prietaisų pagalba, tačiau būtent šis prietaisas buvo naudojamas. Ne tai yra svarbiausia nustatant, ar tie laukai buvo apžiūrėti ir ar H. S. buvo sąžiningas, apžiūrint laukus ir galbūt teisingai parodė tuos laukus; svarbiausia yra tai, kad ne tokia buvo užsakyta paslauga. Antstolis nurodė, jog jis nenustatinėjo pasėlių pakenkimo intensyvumo. Atsakydamas į klausimus apie procentus, kurie yra užfiksuoti faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kad yra pažeista tiek ir tiek daigų, kad produktyvumas gali būti ne daugiau kaip 20-25 procentai, antstolis nurodė, kad tie procentai buvo nustatyti jo kaip du aukštuosius išsilavinimus turinčio asmens iš gyvenimiškos patirties, vizualiai apžiūrėjus laukus. Paklausus antstolio, ar jis apžiūrėjo visus laukus ar tik jų dalį, antstolis patvirtino, kad visų laukų neapėjo nei perimetru, nei skersai, nei išilgai, nes to neįmanoma padaryti per 2,5 valandas. Tačiau antstolis kategoriškai keletą kartų patvirtino, kad jis neprivalėjo nei skaičiuoti, nei tikrinti, kuriame plote yra likę daigų. Antstolis kategoriškai nurodė, kad 2013 m. gegužės 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo tikslas buvo fiksuoti rapsų laukus, jų pažeidimo faktą ir bebrų užtvanką, kuri pastatyta ir apsemtas laukas. Antstolis užfiksavo tai, ką matė ir suprato. Nors antstolis nurodė, jog detales yra pamiršęs, tačiau jis patvirtino, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo ne pakenkimo intensyvumui nustatyti, o konstatuoti faktines aplinkybes, kad pasėlis yra pakenktas ir tai matosi. Antstolis nurodė, kad jis neturi licencijos ar kito dokumento, kad galėtų nustatyti pakenkimo intensyvumą. Taigi antstolis nenustatinėjo, koks are ar hektare yra pakenkimo intensyvumas, neskaičiavo, nes neturėjo tam nei teisės, nei išsilavinimo, nei kvalifikacijos. Taip pat nurodė, kad jis nėra susipažinęs su metodikomis. Antstolis apžiūrėjęs laukus nustatė 75 procentus pakenkimo intensyvumą (matė vizualiai, bet neskaičiavo). Jis naudojo fotoaparatą ir vaizdo kamerą, padarė fotonuotraukas. Antstolis pažymėjo, kad intensyvumas nebuvo nurodytas užsakyme, o jeigu tokia paslauga ir būtų buvusi nurodyta, antstolis būtų nurodęs, kad jis nėra tas žmogus, kuris gali teikti informaciją apie pasėlių pakenkimo intensyvumą. Jis matė, kad sugadinta 2/3 dalys lauko, todėl ir parašė, kad pakenkimo intensyvumas – 75 procentai. Į pareiškėjo atstovo Z. G. klausimą dėl pakenkimo: jeigu 2/3 dalys pakenktos, tai sudaro 66 procentai, kodėl buvo nurodyta 75 procentai, nors turi būti 66 procentai – antstolis atsakė, kad tai nesvarbu, nes jis pakenkimo intensyvumo nenustatinėjo, o nustatinėjo patį faktą, kad yra pakenkta – pasėliai nuniokoti, yra padaryti žvėrių takeliai, yra žvėrių ištrypta. Tai reiškia, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta, kad H. S. pasėliai buvo pakenkti laukinių medžiojamų gyvūnų, tačiau kiek pakenkti, antstolis nenustatinėjo ir nenustatė. Komisija nesirėmė tais procentais, tačiau konstatavo, jog jie yra tokie, jog pasėliai pakenkti tiek, kad juos buvo būtina atsėti. Atsakovo atstovas nurodė, kad buvo matyti, kad H. S. užarė pasėlius ir atsėjo naujai. Todėl tai reiškia, kad pasėliai buvo suniokoti visiškai – taip, kad juos reikėjo atsėti.  Atkreipė teismo dėmesį, kad H. S. yra suinteresuotas ir jis siekia, kad iš Tryškių-Linkuvos medžiotojų būrelio, kaip ir iš kitų būrelių, būtų atimti medžioklės plotai. 2011 metais buvo įkurtas medžiotojų klubas Meleta, kuris neturi medžioklės plotų. Šio klubo vadovas yra R. P.. Laukais, dėl kuriems padarytos žalos nagrinėjama ši byla, H. S. sudarytomis panaudos sutartimis yra leista naudotis medžiotojų klubui Meleta. Atsakovo atstovai šioje byloje patvirtino ir dokumentuose yra užfiksuota, kad H. S. ir liudytojas R. P. (Meletos klubo vadovas) atsiims visus skundus, visus ieškinius iš teismų, jeigu medžiotojų klubui Meleta bus suteikti medžioklės plotai. Tai patvirtino atsakovo atstovas P. R. 2016 m. birželio 21 d. teismo posėdyje šioje byloje, tai yra patvirtinęs ir H. S., tai yra užfiksuota ir Komisijos dokumentuose. Taigi H. S. būtina įrodyti, kad pareiškėjas esą pažeidinėja jam įstatymo nustatytas pareigas, t. y. nebuvo prašymų pastatyti bokštelius, niekuomet neinformavo nei apie galimai daromą žalą 2013 metais, nei apie tai, kad jis kviečiasi antstolį R. K. 2013 m. gegužės 13 d., kad Tryškių-Linkuvos medžiotojų būrelis galėtų dalyvauti apžiūrint laukus. Tada nebebūtų jokio ginčo, nes pareiškėjas šiuo metu negali net patvirtinti ar paneigti, kad apskritai H. S. laukuose buvo rapsas. To patvirtinti ar paneigti negali ir atsakovai, kurie H. S. laukų neapžiūrėjo ir jokios žalos pasėliams nematė. Taigi šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl žalos, kurios dydis nustatytas tik pagal paties suinteresuoto žalos nustatymu asmens H. S. paaiškinimus, parodymus ir pagal jo parodymais nustatytas faktines aplinkybes, o tai reiškia, kad H. S. pats parodė, pats nustatė, kur ir kaip buvo padaryta žala, pats pateikė savo deklaruotus duomenis žalos paskaičiavimui, o pareiškėjas ir komisija tarsi negali daryti jokios įtakos nustatant žalos, apskaičiavimo teisingumą ar kt. Yra pagrindo teigti, jog  H. S. pats tyčia veikia taip, kad jo pasėlių apsaugos nebūtų galima organizuoti tinkamai. Dėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo reikšmės: ji plačiai išdėstyta skunde, prašo juo remtis, tiesiogiai perkelti protokole nurodytas aplinkybes, teismo posėdyje patikrinus jų nustatymo aplinkybes, būtų neteisėta ir neleistina, o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. teismo sprendimas Komisijos taip ir nebuvo įvykdytas, todėl skundžiamo sprendimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu. Prašo teismo įvertinti visus pateiktus duomenis, išdėstytas aplinkybes ir pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjo atstovas Z. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko skunde išdėstytus motyvus ir prašo skundą tenkinti.

Atsakovo atstovas E. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko atsiliepime bei pasisakymų metu išdėstytą atsakovo nuomonę. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos nuolatinė komisija, sudaryta medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, įvykdė Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-275-289/2014, kurį įgyvendinant buvo parengtas Komisijos 2015-06-08 sprendimas Nr. MGK-21 (15.11). Komisija apskaičiavo padarytą žalą, vadovaujantis medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos LR aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 486/359, 11 punktu, t. y. buvo apskaičiuotos tik tiesioginės išlaidos sunaikintiems pasėliams įveisti. Mano, kad toks Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsakovo atstovas P. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad vienmečių iš rudens pasėtų pasėlių žalos įvertinimas atliekamas iki pavasarinių darbų pradžios arba vertinant žalą nustatoma, kad visiškai sunaikinti pasėliai vietoje, toje pačioje žemėje pasėlių vietoje nauji pasėliai gali būti įveisti ir sulaukti jų derliaus dar tais pačiais metais, apskaičiuojant tik tiesiogines išlaidas sunaikintiems pasėliams įveisti. Pasėliai nebuvo atkurti, skaičiuojamos tiesioginės išlaidos tik žieminiams rapsams įveisti. Kada pasėliai buvo atsėti vasarinėmis kultūromis, t. y. vasariniais miežiais, Komisija tą matė, tai reiškia, kad pasėliai tikrai buvo atsėti, todėl šiuo atveju buvo pagrindas skaičiuoti tiesiogines išlaidas pasėliams įveisti. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuotojo asmens H. S. atstovė advokato padėjėja Zita Kazlauskienė teismo posėdžio metu nurodė, kad skundžiamo sprendimo dalis, kurią skundžia pareiškėjas, yra teisėta ir pagrįsta. Įsiteisėjus Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimui, atsakovas įvykdė teismo sprendime nurodytus įpareigojimus. Komisija, priimdama skundžiamą sprendimą, kaip minėjo pareiškėjo atstovė, neva neatliko apžiūros. Atkreipė dėmesį į tai, kad pasėliai buvo sunaikinti 2013 metais, o skundžiamas sprendimas buvo priimtas 2015 metais, t. y. praėjus daugiau nei 2 metams. Todėl nei teoriškai, nei praktiškai komisija pakartotinai apžiūrėti laukų neturėjo galimybės, jau keli metai ten buvo sėjamos kitos kultūros. Dėl apskaičiuotos turtinės žalos gali patvirtinti, kad Komisija labai sąžiningai paskaičiavo padarytą žalą, išlaidos buvo skaičiuojamos tik įveisimui. Nebuvo skaičiuojamos išlaidos papildomam tręšimui ir panašiai. Atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes ir vadovaujantis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai. Nuolatinė komisija apskaičiavusi padarytą žalą minėtuose žemės plotuose, kurie įeina į Tryškių-Linkuvos medžiotojų būrelio medžiojamąjį plotą, pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad Tryškių-Linkuvos medžiotojų būrelis per vieną mėnesį privalo atlyginti H. S. medžiojamų   gyvūnų   padarytą  žalą,   kurios   piniginė išraiška yra 8505,68 Eur. Pareiškėjas Tryškių-Linkuvos medžiotojų būrelis skunde nurodo, jog skundžiamo sprendimo dalies neteisėtumui esminės įtakos turėjo tai, kad nebuvo ištirtos, įvertintos ir jau nebegali būti objektyviai ištirtos ir įvertintos visos faktinės ir teisinės aplinkybės, turėjusios užtikrinti objektyvų pareiškimo įvertinimą bei užtikrinti priimto sprendimo pagrįstumą. Tokiu teiginiu pareiškėjas klaidina teismą, kadangi Šiaulių apygardos administraciniame teisme nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-275-289/2014 visos faktinės ir teisinės aplinkybės buvo ištirtos ir 2014 m. lapkričio 20 d. priimtas sprendimas, kurį vykdant atsakovė Nuolatinė komisija ir priėmė šiuo metu skundžiamą sprendimą. Pareiškėjo atstovės pasisakymuose buvo daug kalbama apie antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, tačiau faktai, kurie jau yra nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, iš naujo nebegali būti įrodinėjami, nagrinėjant kitas bylas. Pareiškėjas visiškai nepagrįstai teisminio proceso metu bandė iš naujo ginčyti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo faktą, įrodinėti Nuolatinės komisijos nuo 2013-05-02 padarytus procedūrinius pažeidimus, suinteresuotojo asmens H. S. veiksmus, jo elgesį, neva netinkamą žalos atlyginimo procedūros inicijavimą, nors, kaip jau minėta, tai buvo ištirta ankstesnėje byloje. Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendime Nr. I-275-289/2014 buvo konkrečiai nustatyta, kad suinteresuotas asmuo H. S., siekdamas apsaugoti savo pasėlius nuo medžiojamų gyvūnų daromos žalos, gyvūnų atbaidymui naudojo vadinamąsias „petardas“, o pastebėjęs suniokotus pasėlius, pareiškimu apie tai informavo Šiaulių rajono administraciją. Pareiškėjas skunde nurodo, kad H. S. savo veiksmais ir elgesiu sąlygojo pareiškėjo Tryškių – Linkuvos medžiotojų būrelio bokštelių, įrengtų H. S. valdomuose plotuose, sistemingą naikinimą ir griovimą, tačiau teismui nepateikė nė vieno įrodymo apie nugriautus bokštelius.  Priešingai, pats pareiškėjas teismui pateikė 2015 m. birželio 25 d. UAB „Gedvaira“ raštą Nr. 14, kuriame nurodyta, kad H. S. į UAB „Gedvaira“ yra kreipęsis su prašymu, ar įmonė galėtų jam išpjauti medienos ruošinius Tryškių-Linkuvos medžiotojų būreliui iš jo paties pateiktos medienos. Tai dar kartą įrodo bei patvirtina, kad H. S. bendravo su būrelio nariais buvo ir yra suinteresuotas saugoti pasėlius ir palaikė ryšius su pareiškėju bei kartu sprendė pasėlių apsaugos klausimus. Pažymėjo, kad H. S. niekada nebuvo jokio medžiotojų būrelio nariu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 straipsniu, H. S. mano, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl teismo prašo atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjo asociacijos Tryškių-Linkuvos medžiotojų būrelio skundas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Šiaulių rajono savivaldybės administracijos nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, priimto 2015 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. MGK-21(15.11) „Dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo“ dalies, kuria Komisija nutarė H. S. prašymą dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir pagal 2011 m. gegužės 30 d. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės naudojimo sutartį Nr. 31 SŽN-453 iš valstybės nuomojamuose žemės sklypuose, kurie nuomos sutartyje įvardinti numeriais (duomenys neskelbtini), tenkinti.  Medžiojamų gyvūnų (elnių ir stirnų) padarytos žalos piniginė išraiška žemės ūkio pasėliams (žieminiam rapsui): 1) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 2513,10 Eur; 2) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 3690,96 Eur; 3) pagal 2011 m. gegužės 30 d. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės naudojimo sutartį Nr. 31 SŽN-453 iš valstybės nuomojamuose žemės sklypuose, kurie nuomos sutartyje įvardinti numeriais (duomenys neskelbtini), – 2301,62 Eur; Tryškių-Linkuvos medžiotojų būrelis per vieną mėnesį privalo atlyginti H. S. medžiojamų gyvūnų padarytą žalą, kurios piniginė išraiška yra 8505,68 Eur.

Bylos medžiaga nustatyta, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas vykdant administracinėje byloje Nr. I-275-289/2014 įsiteisėjusį Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą, kuriuo, be kita ko, buvo nuspręsta panaikinti atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. AAL-39 (17.10) „Dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo“, panaikinti atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, 2013 m. rugpjūčio 2 d. Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo aktą Nr. AAL-29 (17.10), panaikinti atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, 2014 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. MGK-4 (15.11) „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo” ir įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos nuolatinę komisiją, sudarytą medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, išnagrinėti pareiškėjo H. S. 2013 m. gegužės 2 d. prašymo dalį dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir pagal 2011 m. gegužės 30 d. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės naudojimo sutartį Nr. 31 SŽN-453 iš valstybės nuomojamuose žemės sklypuose, kurie nuomos sutartyje įvardyti numeriais (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus įrodymus – antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.

Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, atsakovas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos nuolatinė komisija, sudaryta medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti (toliau – ir Komisija), pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo H. S. 2013 m. gegužės 2 d. prašymo dalį dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo pasėlių plote, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir pagal 2011 m. gegužės 30 d. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės naudojimo sutartį Nr. 31 SŽN-453 iš valstybės nuomojamuose žemės sklypuose, kurie nuomos sutartyje įvardinti numeriais (duomenys neskelbtini), atsižvelgdama į antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.

Ginčo sprendime nurodyta, kad komisija išnagrinėjo antstolio R. K. 2013 m. gegužės 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 98-09 ir prie jo pridėtą medžiagą. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad pasėlių laukų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), produktyvumas gali būti ne daugiau kaip 20-25 procentai, kadangi didžioji dalis pasėlių yra laukinių gyvūnų nuniokota. Iš pateiktos informacijos komisija daro išvadą, kad pasėlių plotuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), lauktinas derlius yra sumažėjęs 7580 procentų. Tokiu atveju, vadovaujantis Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 įsakymu Nr. 486/359 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. D1-455/3D-440 redakcija) (toliau – ir Melodika), 11 punktu, šie pasėliai laikomi visiškai sunaikintais. Pagal Metodikos 11 punktą, jeigu vienmečiai iš rudens pasėti pasėliai pakenkiami ir žalos įvertinimas atliekamas iki pavasarinių darbų pradžios arba vertinant žalą nustatoma, kad visiškai sunaikintų pasėlių vietoje tame žemės plote nauji pasėliai gali būti įveisti ir sulaukta jų derliaus dar tais pačiais ūkiniais metais, apskaičiuojamos tik tiesioginės išlaidos, padarytos sunaikintiems pasėliams įveisti. Komisija raštu 2015 m. sausio 14 d. kreipėsi į H. S. dėl dokumentų, įrodančių padarytas tiesiogines išlaidas sunaikintiems pasėliams įveisti, pateikimo. Dokumentus pareiškėjas pateikė 2015 m. vasario 13 d. Komisija raštu 2015-02-24 kreipėsi į H. S. prašydama pateikti papildomus paaiškinimus dėl tiesioginių išlaidų. Papildomus dokumentus pareiškėjas pateikė 2015 m. balandžio 12 d. Papildomai komisija 2015 m. vasario 17 d. kreipėsi į Valstybinę augalininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl patikrinimo, kaip naudojamos augalų apsaugos priemonės pareiškėjo H. S. ūkyje. 2015 m. kovo 5 d. gautas atsakymas iš Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Komisija, išnagrinėjusi pateiktus pareiškėjo H. S. tiesioginių išlaidų dokumentus, atrinko tinkamus kaip įrodančius patirtas išlaidas, apskaičiavo įkainius ir patirtų tiesioginių išlaidų sunaikintiems pasėliams įveisti dydį kiekviename žemės sklype.

Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija. Pastarojo straipsnio 6 dalyje taip pat reglamentuota, kad šalis, nesutinkanti su apskaičiuotu žalos dydžiu, turi teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą apskųsti teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 2 dalį, formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, yra pažymėjęs, kad ši pastaroji taisyklė suponuoja išvadą, kad sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, turi priimti administracinį teisės aktą – sprendimą. Sprendime paprastai turėtų būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia kompetentinga institucija, kokios faktinės aplinkybės nustatytos, kokios teisės normos nulemia atitinkamos žalos paskaičiavimą, ar nėra išimčių šalinančių žalos atlyginimą. Jei tokios išimtys yra, apie tai sprendime pažymima bei pridedami patvirtinantys įrodymai. Teisėjų kolegijos vertinimu, išvardinti reikalavimai nėra pertekliniai, kadangi tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis, tiek galimai, teismas, nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą. Toks sprendimas expressis verbis laikytinas administraciniu aktu ir turi atitikti ne tik Medžioklės įstatymo keliamus reikalavimus, bet ir Viešojo administravimo įstatymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-557/2009).

Metodikos 6.1. punktu nurodyta, kad medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala pasėliams – tai žala, kurią medžiojamieji gyvūnai padaro javų, kukurūzų, bulvių, runkelių ir kitų žemės ūkio kultūrų pasėliams, daugiametėms žolėms, vaistiniams augalams, kultūrinėms pievoms ir ganykloms juos ištrypdami, išknisdami, išrausdami, nuskabydami, išraudami ar užtvindydami. Pagal Metodikos nuostatas, Komisija, apskaičiuodama padarytos žalos žemės ūkio pasėliams dydį, turi nustatyti šias faktines aplinkybes: plotą, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumą; plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai (7.1. punktas); pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas, įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis (7.1. punktas).

Metodikos 11 punkte nurodyta, kad jeigu vienmečiai iš rudens pasėti pasėliai pakenkiami ir žalos įvertinimas atliekamas iki pavasarinių darbų pradžios arba vertinant žalą nustatoma, kad visiškai sunaikintų pasėlių vietoje tame žemės plote nauji pasėliai gali būti įveisti ir sulaukta jų derliaus dar tais pačiais ūkiniais metais, apskaičiuojamos tik tiesioginės išlaidos, padarytos sunaikintiems pasėliams įveisti. Visiškai sunaikintais pasėliais laikomi tokie, kai pasėlio plote lauktinas derlius yra sumažėjęs daugiau kaip 70 procentų. Atsakovo atstovas P. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad apskaičiavo tiesiogines išlaidas, padarytas sunaikintiems pasėliams įveisti, vertino faktą, kad pasėlis yra atsėtas, o intensyvumas tam įtakos neturėjo.

Liudytojas R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2013 m. gegužės 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo tikslas buvo fiksuoti rapsų laukus, jų pažeidimą ir bebrų užtvanką, kuri pastatyta, ir apsemtas laukas. Tą, ką užfiksavo, jis žiūrėjo, matė, suprato, detales pamiršo. Buvo pažeisti rapsai, buvo žvėrių išmatos, takeliai, buvo bebrų užtvanka. Konkrečių skaičių ir detalių neprisimena. Kokį plotą apžiūrėjo, negali pasakyti. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo dalykas – ne pakenkimo intensyvumo nustatymas, bet tai, kad pasėlis yra pakenktas ir žiūrint vizualiai matosi. Kiek are ar hektare yra pakenkimo intensyvumas, jis nenustatinėjo ir neskaičiavo, nes neturi tam nei teisės, nei išsilavinimo, nei kvalifikacijos. Apžiūrėjo ir vizualiai nustatė, kad gali būti 75-80 procentų pakenkta pasėlių, tai matė, bet neskaičiavo. Paslauga užsakyta buvo tokia, kad yra nuniokotas rapso pasėlis laukinių gyvūnų ir dalis žemės užlieta bebrų užtvanka, o intensyvumas nebuvo nurodytas užsakyme; o jeigu jis būtų buvęs nurodytas, antstolis, būtų parašęs, kad antstolis nėra tas žmogus, kuris gali teikti informaciją ar pagal kažkokias metodikas galėtų paskaičiuoti pasėlių pažeidimo pakenkimo intensyvumą, nes antstolis neturi nei kvalifikacijos, nei yra susipažinęs su pakenkimo apskaičiavimo metodikomis. Pažymėjo, kad svarbus yra pats faktas, kad taip yra (kad pakenkta, kad yra pasėliai nuniokoti, kad yra padaryti žvėrių takeliai, yra žvėrių ištrypta), o kiek procentų ar 90 procentų, ar 60 procentų (tai yra jo prielaida) – tai jau nustato kitos institucijos. Į komisijos posėdžius nebuvo kviestas.

Iš skundžiamo akto, atsakovo atsiliepimo matyti, kad Komisija priimdama ginčijamo sprendimo dalį vadovavosi 2013 m. gegužės 13 d. antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad pasėlių laukų produktyvumas gali būti ne daugiau kaip 20–25 procentai, todėl komisija padarė išvadą, kad pasėlių plotuose lauktinas derlius yra sumažėjęs 75–80 procentų, ir tokiu atveju Komisija vadovaudamasi Metodikos 11 punktu, apskaičiavo tiesiogines išlaidas, padarytas sunaikintiems pasėliams įveisti.

Kaip jau minėta 2014 m. lapkričio 20 d. Šiaulių apygardos administracinis teismas sprendimu išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-275-289/2014 įpareigojo komisiją išnagrinėti pareiškėjo H. S. 2013 m. gegužės 2 d. prašymo dalį dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir pagal 2011 m. gegužės 30 d. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės naudojimo sutartį Nr. 31 SŽN-453 iš valstybės nuomojamuose žemės sklypuose, kurie nuomos sutartyje įvardyti numeriais (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus įrodymus – antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Teismas pažymi, kad taikant lingvistinį teisės aiškinimo metodą, Dabartinės lietuvių kalbos žodyne žodis atsižvelgti aiškinamas: 2. atkreipti akis, paisyti.

Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 98-09 turinio matyti, jog antstolis atvykęs į žemės ūkio paskirties nuomojamos ir nuosavybės teise priklausomus laukus adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose yra auginamas žieminis rapsas, užfiksavo auginamų pasėlių būklę, t. y. ar laukuose auginamas žieminis rapsas yra iššalęs, ar pasėliams yra kitokiu būdu padaryta žala. Liudytojas R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad nenustatinėjo pasėlio pakenkimo intensyvumo (tikslas buvo ne procentai), tikslas buvo užfiksuoti, kad pasėlis yra nuniokotas laukinių gyvūnų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įsiteisėjusiame Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendime (administracinė byla Nr. I-275-289/2014) nurodyta, kadKomisijos sprendimas atsisakyti apžiūrėti pareiškėjo prašyme nurodytus kitus du žemės sklypus (Nr.9150/0010/28 ir Nr.9150/0010/43) ir juos įvertinti todėl, kad nedalyvavo Tryškių medžiotojų būrelio atstovas, laikytinas neteisėtu“. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Iš byloje esančios medžiagos bei liudytojo paaiškinimų matyti, jog komisija iš pateiktos antstolio informacijos padarė išvadą, kad pasėlių laukuose lauktinas derlius yra sumažėjęs 75–80 procentų, ir apskaičiavo tiesiogines išlaidas sunaikintiems pasėliams įveisti (Metodikos 11 punktas). Taigi byloje nustatyta, kad Komisija žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir pagal 2011 m. gegužės 30 d. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės naudojimo sutartį Nr. 31 SŽN-453 iš valstybės nuomojamuose žemės sklypuose, kurie nuomos sutartyje įvardinti numeriais (duomenys neskelbtini), nenustatė pasėlio pakenkimo intensyvumo (procentais), o iš 2013 m. gegužės 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad antstolis R. K. tik užfiksavo faktą, kad (duomenys neskelbtini) pasėlis yra nuniokotas laukinių gyvūnų, tačiau taip pat intensyvumo nenustatinėjo.

Be to, pažymėtina, kad iš 2013 m. gegužės 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 98-09 turinio teismui kyla abejonių, ar buvo apžiūrėtas žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nes protokole nurodyta, kad buvo nuvykta tik į žemės ūkio paskirties nuomojamus ir nuosavybės teise priklausančius laukus (duomenys neskelbtini). Protokole taip pat nurodyta, kad H. S. pateikė dokumentus, tarp jų ir sutartį 2008-05-29 Dėl privačios žemės nuomos žemės ūkio paskirčiai ir VĮ Registrų centro pažymėjimą žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš prijungtos administracinės bylos Nr. I-275-289/2014 (I t., 56, 59–60 b. l.) matyti, kad pateikti dokumentai susiję su (duomenys neskelbtini) tačiau byloje nėra rašytinių įrodymų, jog žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtas antstolio. Šiuo atveju atsakovui Komisijai netinkamai nustatant faktines aplinkybes, netinkamai įvertinus 2013 m. gegužės 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinį, negalimas objektyvus žalos apskaičiavimas ir įvertinimas.

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. A-909 (3.1) patvirtintas Nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, darbo reglamentas (toliau – ir Reglamentas), šio Reglamento 4.1. punkte nurodyta, kad komisija, apskaičiuoja žalos, padarytos medžiojamųjų gyvūnų pakenkimų žemės ūkio pasėliams žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams, piniginę išraišką. To paties Reglamento 11 punkte nurodyta, kad komisijos pirmininkas organizuoja posėdžius, pasitarimus (išskyrus išvažiuojamąjį posėdį) ir ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki Komisijos posėdžio (pasitarimo) informuoja ir sukviečia komisijos narius bei žemės, miško ar vandens telkinio savininkus (valdytojus ar naudotojus) ar jų įgaliotus atstovus bei atitinkamų medžioklės plotų naudotojus ar jų įgaliotus atstovus. Reglamento 13 punkte nurodyta, kad į Komisijos posėdį gali būti pakviesti nepriklausomi specialistai bei ekspertai.

Minėtame teisės akte nėra įtvirtinta įpareigojančio pobūdžio normų, nustatančių medžioklės plotų naudotojo dalyvavimą nustatant ir apskaičiuojant laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, tačiau jie turi būti informuoti. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyti viešojo administravimo principai, kuriais savo veikloje privalo vadovautis viešojo administravimo subjektai, vienas iš jų – objektyvumo principas, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Vadinasi, kad norint pašalinti bet kokias abejones dėl žalos apskaičiavimo Komisija, pradedant nuo pasėlių apžiūros ir baigiant sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimu, turėtų informuoti ir kviesti dalyvauti tam tikrų medžioklės plotų naudotojus, t. y. Komisijos priimamas sprendimas turėtų būti pagrįstas visapusišku ir pilnu nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių nustatymu, ištyrimu bei įvertinimu. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas apie Komisijos posėdį nebuvo informuotas ir į jį kviečiamas. Todėl pareiškėjui apskritai nebuvo sudaryta galimybė pareikšti savo nuomonę dėl padarytos žalos nustatymo ir apskaičiavimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Medžioklės įstatymo 18 straipsnio nuostatas, yra nurodęs, kad Komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, privalo priimti individualų administracinį aktą – sprendimą, kuriame turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. Tokio turinio aktas atitinka Medžioklės įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-557/2009, 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1014/2010). 2011-09-22 sprendime administracinėje byloje Nr. A-442-2493/2011 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad galimi atvejai, kai Komisija iš viso nenustato padarytos žalos ar dėl kitų motyvų atsisako ją apskaičiuoti ir priima žalos apskaičiavimo prašiusiam asmeniui visiškai neigiamą sprendimą.

Teisėjų kolegija, daro išvadą, kad administracinėje byloje Komisija, priimdama skundžiamą sprendimą, nesilaikė administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Buvo apsiribota vien tik žalos apskaičiavimu, tačiau tik iš dalies nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu tai buvo atlikta, visiškai nepasisakyta, ar nėra aplinkybių, kurios šalintų žalos atlyginimą. Taip pat nustatyta, kad Komisija netinkamai įvertino 2013 m. gegužės 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinį, dėl to negalimas objektyvus žalos apskaičiavimas ir įvertinimas. Visi aukščiau išvardyti padaryti pažeidimai yra esminiai, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, yra pakankamas pagrindas skundžiamo sprendimo dalį naikinti.

Konstatavus, jog ginčijamas įsakymas yra naikintinas aukščiau nurodytais pagrindais bei remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands), kiti bylos šalių argumentai, kuriais grindžiamas skundžiamų aktų neteisėtumas ir nepagrįstumas, nėra reikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Trečiojo suinteresuoto asmens H. S. atstovė advokato padėjėja Zita Kazlauskienė teismo posėdžio metu prašė priteisti iš pareiškėjo trečiojo suinteresuoto asmens naudai bylinėjimosi išlaidas. Teismas pažymi, kad ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Šiuo teismo sprendimu pareiškėjo skundas buvo patenkintas visiškai, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo neįgijo teisės į išlaidų atlyginimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu,    86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo asociacijos Tryškių-Linkuvos medžiotojų būrelio skundą tenkinti.

Panaikinti atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, priimto 2015 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. MGK-21(15.11) „Dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo“ dalį, kuria Komisija nutarė H. S. prašymą dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir pagal 2011 m. gegužės 30 d. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės naudojimo sutartį Nr. 31 SŽN-453 iš valstybės nuomojamuose žemės sklypuose, kurie nuomos sutartyje įvardinti numeriais (duomenys neskelbtini), tenkinti.  Medžiojamų gyvūnų (elnių ir stirnų) padarytos žalos piniginė išraiška žemės ūkio pasėliams (žieminiam rapsui): 1) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 2513,10 Eur; 2) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 3690,96 Eur; 3) pagal 2011 m. gegužės 30 d. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės naudojimo sutartį Nr. 31 SŽN-453 iš valstybės nuomojamuose žemės sklypuose, kurie nuomos sutartyje įvardinti numeriais (duomenys neskelbtini), – 2301,62 Eur; Tryškių-Linkuvos medžiotojų būrelis per vieną mėnesį privalo atlyginti H. S. medžiojamų gyvūnų padarytą žalą, kurios piniginė išraiška yra 8505,68 Eur.

Sprendimas per vieną mėnesį gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

 

Teisėjai                                                        Laisvutė Kartanaitė

 

                                                                      Žanas Kubeckas

 

Jarūnė Sedalienė

 


Paminėta tekste:
  • I-275-289/2014