Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-11-18][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-294-695-2020].docx
Bylos nr.: e3K-3-294-695/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 188704927 atsakovas
UAB ,,T parkas" 304485269 atsakovas
Swedbank AB 112029651 atsakovas
Baltoil 302339116 Ieškovas
UAB ,,Botfortas" 123926951 trečiasis asmuo
UAB ,,Pelesos verslo centras" 125735119 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
7.3. Bylos dėl juridinių asmenų organų sprendimų teisėtumo
2.1.5. Bylos dėl nuomos
2.1.5.5. dėl žemės nuomos
2.6. Prievolių teisė
7. BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
2.6.16.8. Žemės nuoma
2.6.16. Nuoma

?

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Civilinė byla Nr. e3K-3-294-695/2020

        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06027-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.16.8.1

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltoilkasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltoil“ ieškinius atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „T Parkas“, akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimų ir įsakymo panaikinimo, valstybinės žemės nuomos sutarties bei hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiais; atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „T Parkas“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltoil“, atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo ir valstybinės žemės nuomos sutarties dalių pripažinimo negaliojančiomis bei servituto nustatymo; trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės Pelesos verslo centro ir uždarosios akcinės bendrovės „Botfortas“ savarankišką reikalavimą dėl servituto nustatymo; tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Botfortas“, uždaroji akcinė bendrovė Pelesos verslo centras, Z. D. ir V. Š.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė UAB „Baltoilprašė teismo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. 49VĮ-104-(14.49.2) ,,Dėl kitos paskirties valstybinio žemės sklypo dalies, esančios valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos“; 2) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo dienos Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, ir UAB ,,T Parkas“ 2018 m. sausio 25 d. valstybės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-18-(14.49.57.); 3) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo dienos UAB ,,T Parkas“ ir AB ,,Swedbank“ 2018 m. sausio 31 d. sudarytą sutartinės hipotekos sandorį. Prijungtoje civilinėje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašė teismo: 1) panaikinti NŽT 2018 m. balandžio 26 d. raštą Nr. 1SS-838-(7.5.), kuriuo buvo atmesti UAB „Baltoil“ 2018 m. sausio 17 d. skundas ir 2018 m. balandžio 4 d. skundas; 2) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymą Nr. 49VĮ-2261-(14.49.2.); 3) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. kovo 14 d. raštą Nr. 49SJN-604-(14.49.105.) dėl atsisakymo leisti įkeisti 1,045 ha valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisę ir įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl leidimo įkeisti šios žemės sklypo dalies nuomos teisę.

3.       Ieškovė nurodė, kad žemės sklype, (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas) yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai, kurių užstatytas plotas – 10 099,5 kv. m. Minėtiems statiniams eksploatuoti ieškovei buvo išnuomota 10 450 kv. m ploto Žemės sklypo dalis, nustatytos konkrečios nuomojamos Žemės sklypo dalys, tenkančios kiekvienam ieškovei nuosavybės teise priklausančiam statiniui. NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymu statiniams priskirtos Žemės sklypo dalys buvo perskirstytos, neskiriant jokios Žemės sklypo dalies šiems ieškovės statiniams: aikštelei (toliau – Aikštelė) ir šaligatviui (toliau – Šaligatvis), pažymėtiems plane a1, b2 bei stoginei (toliau – Stoginė), nors valstybinės žemės nuomą reglamentuojančiose teisės normose nustatyta, kad kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui tenka Žemės sklypo dalis, reikalinga jam eksploatuoti. Nurodytais ieškovės statiniais užstatyta Žemės sklypo dalis yra išnuomota kitų statinių savininkams, kuriems priklausančiais statiniais nuomojama Žemės sklypo dalis neužstatyta. Atsakovė UAB „T Parkas“ įkeitė įgytą Žemės sklypo dalies nuomos teisę.

4.       Atsakovė UAB „T Parkas“ pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti niekine NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-662 dalį, kuria inžineriniam statiniui (kiemo įrenginiui) – Aikštelei, Šaligatviui eksploatuoti buvo nustatyta 9764 kv. m Žemės sklypo, o inžineriniam statiniui – Stoginei – 4 kv. m ploto Žemės sklypo dalis; 2) pripažinti niekine NŽT ir UAB „Baltoil“ sudaryto 2012 m. kovo 5 d. susitarimo dėl 2008 m. gruodžio 19 d. valstybinės Žemės nuomos sutarties dalinio pakeitimo dalį, kuria nurodytiems statiniams eksploatuoti buvo išnuomota 9764 kv. m ir 4 kv. m Žemės sklypo; 3) nustatyti Aikštelės ir Šaligatvio servitutus.

5.       Atsakovės nuomone, sudarant ginčijamą nuomos sutartį, buvo pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos, draudžiančios valstybinę žemę be aukciono išnuomoti ūkinės veiklos pobūdžio ar neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės statiniams.

6.       Tretieji asmenys UAB „Botfortas“ ir UAB Pelesos verslo centras pareiškė savarankiškus reikalavimus: nustatyti 2007 kv. m ploto neterminuotą servitutą Aikštelei, Šaligatviui (tarnaujantieji daiktai) administracinio pastato, (duomenys neskelbtini) (viešpataujantysis daiktas), naudai.

7.       Tretieji asmenys nurodė, kad servitutas reikalingas jiems priklausančiam administraciniam pastatui tinkamai naudoti pagal tikslinę paskirtį (prieiti, privažiuoti).

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

8.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino iš dalies. Teismas pripažino negaliojančia nuo priėmimo momento NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-662 dalį, kuria inžineriniam statiniui (kiemo įrenginiui) – Aikštelei, Šaligatviui eksploatuoti buvo nustatyta 9764 kv. m Žemės sklypo dalis, o inžineriniam statiniui – Stoginei – eksploatuoti – 4 kv. m ploto Žemės sklypo dalis; pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento NŽT ir UAB „Baltoil“ 2012 m. kovo 5 d. sudaryto susitarimo dėl 2008 m. gruodžio 19 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2008-278, pakeistos 2009 m. vasario 5 d. susitarimu Nr. K01/2009-3, 2009 m. kovo 27 d. susitarimu Nr. K01/2009-31, 2010 m. kovo 3 d. susitarimu Nr. K01/2010-38, dalinio pakeitimo dalį, kuria inžineriniam statiniui (kiemo įrenginiui) – Aikštelei ir Šaligatviui – eksploatuoti buvo išnuomota 9764 kv. m ploto Žemės sklypo dalis, o inžineriniam statiniui – Stoginei – eksploatuoti buvo išnuomota 4 kv. m ploto Žemės sklypo dalis. Kitą priešieškinio dalį atmetė. Teismas taip pat atmetė trečiųjų asmenų UAB „Botfortas“ ir UAB Pelesos verslo centro savarankiškus reikalavimus dėl servituto nustatymo.

9.       Byloje nustatyta, kad ieškovei, atsakovei ir tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklauso statiniai, esantys 21 700 kv. m Žemės sklype. Ieškovei UAB „Baltoil“ nuosavybės teise priklauso statiniai: degalinė, operatorinė, aikštelė, stoginė, suskystintų dujų modulis, sandėlis, rezervuaras, kiti inžineriniai statiniai – Aikštelė, Šaligatvis (Aikštelės a1 plotas – 8944 kv. m; Šaligatvio b1 plotas – 357 kv. m); kiti inžineriniai statiniai – Stoginė; kiti inžineriniai statiniai – tvora; atsakovei UAB „T Parkas“ priklauso pastatas  garažas, o tretiesiems asmenims UAB Botfortas“ ir UAB Pelesos verslo centrui – patalpos administraciniame pastate.

10.       NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. gruodžio 22 d. rašte nurodoma, kad ginčijamu įsakymu buvo priimtas sprendimas, jog Aikštelė ir Šaligatvis nėra savarankiški statiniai, todėl jiems eksploatuoti negali būti išskiriama atskira Žemės sklypo dalis.

11.       Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta Aikštelės (asfalto dangos) ir Stoginės pagrindinė naudojimo paskirtis yra kiti inžineriniai statiniai (kiemo įrenginiai). Ieškovei nuosavybės teise priklausanti Stoginė fiziškai nėra išlikusi, tai patvirtina atsakovės UAB „T Parkas“ pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Aplinkybė, kad yra išlikę Stoginės pamatai, nepaneigia, jog Stoginė nėra naudojama pagal jos tiesioginę paskirtį, ir nepatvirtina valstybinės Žemės sklypo nuomos šiam statiniui eksploatuoti būtinumo.

12.       Teismas sprendė, kad net 9301 kv. m valstybinės Žemės sklypo dalies priskyrimas tik inžinerinių statinių – Aikštelės ir Stoginės eksploatavimui pažeidžia kitų statinių savininkų teises naudotis jų statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį reikalingu valstybinės Žemės sklypo plotu. Nei Aikštelėje, nei Šaligatvyje negali būti vykdoma jokia kita veikla, nesusijusi su aplinkui esančių statinių eksploatavimu. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodyta aplinkybė, jog minėta Aikštelė yra faktiškai nuomojama automobiliams stovėti, nekeičia Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotos minėto statinio paskirties kiti inžineriniai statiniai (kiemo įrenginiai). Teismas pažymėjo, jog minėto statinio nuoma automobiliams stovėti neatitinka Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotos jo paskirties, todėl nagrinėjamu atveju su ieškove sudaryta nuomos sutarties dalis dėl minėtiems statiniams eksploatuoti išnuomoto Žemės sklypo nutraukta teisėtai.

13.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovei UAB „T Parkas“ Žemės sklypo dalis ginčijamais įsakymu ir nuomos sutartimi išnuomota teisėtai. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog ginčijamais įsakymais ir nuomos sutartimi buvo pažeistos ieškovės, kaip to paties Žemės sklypo naudotojos ir kitų tame pačiame Žemės sklype esančių pastatų bei statinių savininkės, teisės. Ieškovė taip pat neįrodė, jog Žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti reikalingas valstybinės Žemės sklypo plotas nustatytas netinkamai. Ieškovė nenurodė, kokie teisės aktai nustato privalomą nuomojamo valstybinės Žemės sklypo plano derinimą su kitais valstybinės Žemės sklypo nuomininkais ar valstybinėje žemėje esančių pastatų savininkais.

14.       Teismas nurodė, kad teisės aktai draudžia Aikštelės (asfalto dangos) ir Stoginės (kuri nėra išlikusi) eksploatacijai skirti atskirą Žemės sklypo ploto dalį, kadangi šie statiniai pagal tiesioginę savo paskirtį neatitinka savarankiškos funkcinės paskirties statinių kriterijų. Įstatyme nustatytas draudimas valstybinę žemę be aukciono išnuomoti ūkinės veiklos pobūdžio ar neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės statiniams įsigaliojo 2004 m. vasario 21 d., t. y. prieš ieškovei nuosavybės teise įsigyjant ginčo kiemo statinius. Analogiškas draudimas yra įtvirtintas ir Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28.1 punkte. Aplinkybę, kad Aikštelė (asfalto danga) ir Stoginė iš esmės neatitinka savarankiškai funkcionuojantiems statiniams taikomų kriterijų, patvirtina duomenys, įrašyti Nekilnojamojo turto registre apie pagrindinę naudojimo paskirtį.

15.       Teismas nurodė, kad ne kiekvienas ant valstybinės Žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės Žemės sklypą, o tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį. Nagrinėjamu atveju dalis ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių Žemės sklype, t. y. Aikštelė ir Stoginė, neturi apibrėžtos savarankiškos naudojimo paskirties ir ūkinės veiklos pobūdžio. Aplinkybė, kad Aikštelė (asfalto danga) ir Stoginė yra suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto vienetai, turintys unikalius numerius ir galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais, neturi įtakos to daikto turimai funkcinei paskirčiai. NŽT 2012 m. vasario 24 d. įsakymo ir 2012 m. kovo 5 d. susitarimo dalys, kuriomis buvo išskirtos ir išnuomotos savarankiškos Žemės sklypo dalys, skirtos Aikštelei (asfalto dangai) ir Stoginei eksploatuoti, pažeidžia imperatyvias teisės aktų nuostatas, todėl pripažintos negaliojančiomis. Teismas nusprendė, kad atsakovės UAB „T Parkas“ ginčijamų administracinio akto ir nuomos sutarties dalys pažeidžia atsakovės, kaip tame pačiame Žemės sklype esančio pastato savininkės, teisę į pastatui eksploatuoti reikalingos Žemės sklypo dalies nuomą, todėl šią priešieškinio dalį tenkino.

16.       Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės UAB „T Parkas“ ir trečiųjų asmenų reikalavimų, susijusių su servitutu, nurodė, kad atsakovei ir tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti yra išnuomotas valstybinės Žemės sklypas, o ieškovei priklausantys statiniai, kaip konstatuota civilinės bylos Nr. 2-1188-910/2015 teismo sprendime, sudaro tik patogesnes sąlygas naudotis kitais tame pačiame sklype esančiais statiniais, tačiau nėra būtini šiems statiniams eksploatuoti.

17.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės UAB „Baltoil“, atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir UAB „T Parkas“, trečiųjų asmenų UAB Pelesos verslo centro ir UAB „Botfortas“ apeliacinius skundus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo dalis, kuriomis atmesta dalis atsakovės UAB „T Parkas“ priešieškinio reikalavimų ir trečiųjų asmenų UAB „Botfortas“ bei UAB Pelesos verslo centro savarankiški reikalavimai dėl servituto nustatymo, priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

18.       Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl tos teismo sprendimo dalies, kuri palikta nepakeista. Pasisakydama dėl sprendimo dalies, kuria buvo sprendžiamas servituto nustatymo klausimas, kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, teigdamas, jog servitutą prašančios nustatyti šalys tik siekia patogesnio būdo naudotis joms priklausančiais statiniais, nenurodė, kaip šios šalys gali eksploatuoti patalpas nesinaudodamos Aikštelės dalimi, t. y. iš esmės neįvertino, ar atsakovė ir tretieji asmenys turi realias galimybes patekti prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų nenustatant prašomų servitutų ieškovei priklausančioje Aikštelėje. Kolegija sprendė, kad teismo sprendimo dalis dėl reikalavimų, susijusių su servitutais, yra naikintina, nes nebuvo atskleista bylos esmė, neįvertinti bylai svarbūs įrodymai, o byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

19.       Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Baltoilprašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties dalis, kuriomis ieškinys atmestas ir patenkintas UAB „T Parkas“ priešieškinis; priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti; priteisti ieškovei kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                      Teismai Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą taikė netinkamai, nes nebuvo konstatuota būtina sąlyga išimčiai, kai valstybinė žemė neišnuomojama, taikyti, t. y. kad statinys ne tik neturi aiškios funkcinės priklausomybės, bet ir tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui. Byloje nebuvo nustatyta, kokiu pagrindu ir kokiems statiniams kaip pagrindiniams tarnauja Aikštelė ar jos dalis. Servitutai nustatomi tik tokios apimties, kiek yra būtina naudoti viešpataujantį daiktą, minimaliai apribojant tarnaujančiojo daikto savininko teises, todėl servitutas Aikštelei negali būti nustatytas tokio paties ploto, koks yra atsakovei UAB „T Parkas“ ir tretiesiems asmenims UAB Pelesos verslo centrui ir UAB „Botfortas“ priskirtos valstybinės žemės plotas. Dėl to išnagrinėjus bylos dalį dėl servituto nustatymo susidarys situacija, kai ieškovei nuosavybės teise priklausančios Aikštelės dalis bus ant valstybinės žemės, kuri išnuomota kitiems asmenims, ir šie asmenys neturės teisės naudotis Aikštele, esančia ant jiems išnuomotos valstybinės žemės. Tinkamai taikant Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą visų pirma turi būti nustatyta, ar Aikštelė tarnauja pagrindiniams daiktams, ir jei taip, tai kokia Aikštelės dalis yra tarnaujančioji. Neišsprendus ginčo dėl servituto, negalėjo būti priimtas byloje ginčijamas NŽT įsakymas dėl naujo valstybinės žemės paskirstymo žemės sklype esantiems statiniams, taip pat nebuvo jokio pagrindo pripažinti negaliojančia NŽT Vilniaus skyriaus 2012 m. vasario 24 d. įsakymo dalį dėl valstybinės žemės nuomos po Aikštele ir kitais ieškovei priklausančiais statiniais.

19.2.                      Teismai nevertino, ar Aikštelė tarnauja kokiam nors pagrindiniam statiniui ar įrenginiui, todėl nevertino ir aplinkybės, patvirtinančios, kad Aikštelė yra pagrindinis daiktas – Aikštele ir Stogine nuo 2006 metų buvo disponuojama atskirai nuo kitų statinių, šiuo metu priklausančių atsakovei ir tretiesiems asmenims.

19.3.                      Teismai turėjo vadovautis, tačiau nesivadovavo prejudiciniais faktais, nustatytais kitoje byloje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1188-910/2015 pripažino, kad Aikštelė ir kiti ginčo statiniai „neįeina į pagrindinių daiktų sudėtį, nėra susiję su pagrindiniais daiktais taip, kad be jų pagrindiniai daiktai negalėtų būti naudojami pagal paskirtį arba būtų nevisaverčiai“.

19.4.                      Teismų praktika nepatvirtina, kad Aikštelė negali būti pagrindiniu daiktu ir jai negali būti išnuomota valstybinė žemė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. vasario 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-969/2015 konstatavo, kad statinio įregistravimas kaip kiemo aikštelės nereiškia, kad toks statinys tarnauja kitiems ir pats negali būti pagrindiniu daiktu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013 pripažinta inžinerinio įrenginio – kiemo aikštelės savininko teisė į valstybinės žemės nuomą.

19.5.                      Ginčijamuose sprendimuose padaryta nepagrįsta išvada, kad Aikštelės nuoma automobilių stovėjimui neatitinka Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotos Aikštelės paskirties. Akivaizdu, kad vienas iš įprastų aikštelės naudojimo būdų yra naudojimas automobiliams stovėti. Teismai išvadas dėl Aikštelės ir Stoginės funkcinės priklausomybės bei apibrėžto naudojimo grindė Nekilnojamojo turto registre įregistruota Aikštelės ir Stoginės paskirtimi (kiti inžineriniai statiniai (kiemo įrenginiai), tačiau ignoravo faktinį statinių naudojimą, nukrypdami nuo teismų praktikoje nustatytų vertinimo kriterijų. Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-228/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2013). Kad ieškovė Žemės sklype faktiškai vykdo veiklą, susijusią su Aikštelės naudojimu, patvirtina pateiktos nuomos sutartys, iš kurių matyti, kad Aikštelė naudojama automobiliams statyti, atsakovės UAB „T Parkas“ pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo.

19.6.                      Planas, kurio pagrindu priimtas ginčijamas 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymas, turėjo būti derinamas su ieškove vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009 nurodytais išaiškinimais dėl privalomumo derinti pasidalijimo projektą su Žemės sklypo dalies nuomininku, nes planas turi įtakos galimybėms valdyti žemės sklypą ir jame esančius statinius bei jais naudotis.

19.7.                      Ieškovei priklausančios Aikštelės užimamos valstybinės žemės priskyrimas kitiems asmenims, ieškovės sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimas negaliojančia neišsprendus klausimo dėl ieškovei priklausančių Aikštelės ir Stoginės likimo sudaro prielaidas paneigti ieškovės nuosavybės teisę į šiuos statinius.

20.       Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo skundo netenkinti ir priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

20.1.                      Nekilnojamojo turto registre nurodyta Aikštelės (asfalto dangos) ir Stoginės pagrindinė naudojimo paskirtis – kiti inžineriniai statiniai (kiemo įrenginiai). Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 5 priedo, reglamentuojančio inžinerinių statinių pagrindinių naudojimo paskirčių klasifikavimą, 4.2 punktą ir statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 12 punktą kitos paskirties inžineriniai statiniai yra apibūdinami kaip neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama joje stovintiems statiniams eksploatuoti, jei tie statiniai naudojami būtent pagal pagrindinę šių statinių naudojimo paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-611/2019). Be to, Aikštelė (asfalto danga) ir Stoginė pagal realiai atliekamą funkciją, o ne teisinį statusą taip pat neatitinka savarankiškai funkcionuojantiems statiniams taikomų kriterijų. Tai patvirtina: 1) statinių parametrai ir išsidėstymas Žemės sklype: Aikštelės forma yra netaisyklinga, nevientisa (įsiterpusi tarp kitų statinių) ir užimanti iš esmės visą kitais statiniais neužstatytą Žemės sklypo plotą, dėl to Aikštelė negali būti naudojama atskirai nuo kitų statinių, nes po ja esantis žemės plotas objektyviai būtinas kitiems statiniams tarnauti; 2) Stoginė fiziškai nėra išlikusi, todėl akivaizdu, kad šiuo metu ji neatlieka ne tik savarankiškos, bet ir jokios pagalbinės (tarnaujančios) funkcijos; 3) istoriškai Aikštelė (asfalto danga) atliko išimtinai tik kiemo funkciją, užtikrinančią tinkamą pagrindinių statinių eksploatavimą ir naudojimą; 4) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013 konstatuota, kad „asfalto danga priskiriama prie statinių, kurie neturi aiškios funkcinės paskirties“.

20.2.                      Aplinkybė, kad skundžiamais teismų sprendimais nebuvo nustatyta, kokia apimtimi Aikštelė „tarnauja“ pastatui – garažui ir administraciniam pastatui servituto, kaip daiktinės teisės, prasme, byloje neturi teisinės reikšmės, nes Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte draudžiama valstybinę žemę be aukciono išnuomoti ūkinės veiklos pobūdžio ar neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės statiniams, kurie pagal savo pagrindinę naudojimo paskirtį tarnauja pagrindiniam statiniui, įrenginiui ar jo priklausiniui. Daiktų skirstymas į pagrindinius ir antraeilius daiktus pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas yra reikšmingas sprendžiant klausimą dėl statinio galėjimo savarankiškai dalyvauti civilinėje apyvartoje, o statinių skirstymas į savarankiškai funkcionuojančius ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės yra reikšmingas sprendžiant klausimą dėl galimybės lengvatinėmis sąlygomis išsinuomoti valstybinę žemę. Nekilnojamojo turto objekto daiktinio teisinio statuso pasikeitimas neturi įtakos daikto funkcinei paskirčiai. Ydingą situaciją, kai pastato – garažo eksploatacijai priskirta ir atsakovės nuomojama Žemės sklypo dalimi atsakovė negali laisvai naudotis, nes ji uždengta ieškovei nuosavybės teise priklausančia Aikštele, lėmė ne servituto nenustatymas, o CK 4.105 straipsnyje nustatytų pasekmių nekonstatavimas skundžiamais teismų sprendimais.

20.3.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. spalio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011, yra išaiškinęs, kad „priklausiniai gali būti savarankiški teisinių santykių objektai ir, atsižvelgiant į įstatymą ar šalių susitarimą, konkrečiomis aplinkybėmis gali tapti pagrindiniais daiktais“. Ieškovo nurodytoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl Aikštelės (asfalto dangos) ir Stoginės buvimo pagrindiniu daiktu ar priklausiniu (esmine pagrindinio daikto dalimi), t. y. iš esmės buvo analizuojamas šių daiktų teisinis statusas (remiantis atitinkamomis CK nuostatomis), o ne jų faktinė funkcinė paskirtis. Ginčo statinių faktinės funkcinės priklausomybės aspektai pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą nebuvo analizuojami, todėl nėra nustatyta prejudicinių faktų dėl šių statinių funkcinio savarankiškumo. Ieškovės cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-969/2015 nenagrinėta, ar kiemo aikštelė atitinka savarankiškai funkcionuojančių daiktų kriterijus Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatos kontekste, todėl ši nutartis neturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje.

20.4.                      NŽT, vykdydama jai pavestas funkcijas – nustatydama valstybinės žemės dalis, reikalingas savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti, privalo vadovautis teisės aktuose įtvirtintais kriterijais ir laikytis procedūrų, tačiau neprivalėjo iš anksto gauti ieškovės pritarimo nei dėl Žemės sklypo plano, nei dėl 2017 m. ginčo NŽT įsakymo projekto, nes joks teisės aktas, reglamentuojantis žemės sklypų planų rengimą, tokiais atvejais išankstinio viešinimo ir derinimo pareigos nenustato.

20.5.                      Ieškovės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009 iš esmės nėra tinkama nagrinėjamu atveju, nes joje nagrinėjami klausimai dėl CK 4.75 straipsnio (nustatančio, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu) taikymo ir aiškinimo. Valstybinės žemės patikėtinė NŽT turi jai įstatymo suteiktą diskreciją vienašališkai nustatyti savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti reikalingas valstybinės žemės sklypo dalis ir jas be aukciono išnuomoti ar parduoti to statinio savininkui.

20.6.                      Ieškovė nuomos teisę į valstybinės Žemės sklypą, kuriame yra Aikštelė ir buvo Stoginė, prarado ne dėl apskųstų administracinių aktų ir (ar) skundžiamų sprendimų, o dėl imperatyvių teisės normų, draudžiančių valstybinę žemę be aukciono išnuomoti ūkinės veiklos pobūdžio ar neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės statiniams, priimtų 2004 m. vasario 21 d., t. y. gerokai prieš tai, kai ieškovė nuosavybės teise įsigijo ginčo kiemo statinius. Todėl akivaizdu, kad, ištaisius NŽT 2012 m. priimtu įsakymu padarytą klaidą, kuria buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, ieškovės teisės, teisėti interesai bei lūkesčiai nebuvo pažeisti.

21.       Atsiliepimu į kasacinį skundą tretieji asmenys UAB „Botfortas“ ir UAB Pelesos verslo centras prašo skundo netenkinti ir priteisti joms iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

21.1.                      Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą tik tokių statinių, kurie turi aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, buvimas valstybinėje žemėje atitinka valstybinės žemės išnuomojimo ne aukciono būdu sąlygą. Vien tai, kad statinys neturi funkcinės priklausomybės, apibrėžto naudojimo paskirties arba ūkinės veiklos pobūdžio, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog tokiam statiniui be aukciono valstybinė žemė negali būti išnuomojama. Aikštelė, kurią sudaro visame Sklype tarp įvairių statinių išsidėsčiusi asfalto danga bei ties įėjimais į kitiems asmenims (ne ieškovei) priklausančius pastatus išsidėstęs Šaligatvis, ne tik neturi funkcinės priklausomybės, apibrėžto naudojimo paskirties ar ūkinės veiklos pobūdžio, tačiau akivaizdžiai atlieka kiemo funkciją, t. y. tarnauja (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto prasme) visiems Žemės sklype esantiems pastatams. Vien ta aplinkybė, kad Aikštelė registre įregistruota kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, nepaneigia Aikštelės, kaip neturinčio aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo statinio, statuso.

21.2.                      Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimu nebuvo nustatyta, kad Aikštelė ir Stoginė atitinka reikalavimus statiniams, kuriems lengvatine (ne aukciono) tvarka turi būti išnuomojama valstybinė žemė. Taigi ieškovės nurodomoje civilinėje byloje nebuvo nustatyti prejudiciniai faktai, leidžiantys teigti, jog Aikštelė atitinka statinį, kuriam eksploatuoti lengvatine (ne aukciono) tvarka išnuomotinas valstybinės žemės sklypas.

21.3.                      Skundžiami teismų sprendimai, kuriuose konstatuota, kad Aikštelei negali būti išnuomojama valstybinė žemė, atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Vilniaus apygardos teismas, konstatuodamas, jog asfalto danga nėra tas statinys, kuriam gali būti be aukciono nuomojama valstybinė žemė, rėmėsi ne ieškovės nurodyta kasacinio teismo praktika, bet Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008, kurioje konstatuota, kad asfalto danga priskiriama prie statinių, kurie neturi aiškios funkcinės paskirties.

21.4.                      Priešingai nei teigia ieškovė, teismai savo išvadas dėl Aikštelės ir Stoginės funkcinės priklausomybės bei apibrėžto naudojimo grindė ne tik Nekilnojamojo turto registro, bet ir faktiniais duomenimis. Teismai nustatė, kad Stoginė fiziškai nėra išlikusi, o Aikštelė yra įsiterpusi tarp statinių, priklausančių ir kitiems savininkams, o tai būdinga kiemo statinių paskirčiai – užtikrinti statinių tinkamą eksploatavimą ir naudojimą sudarant galimybes patekti (privažiuoti ar prieiti) prie visų kieme stovinčių statinių.

21.5.                      Teismai pagrįstai nesirėmė išaiškinimais ieškovės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009 dėl privalomumo derinti žemės sklypo naudojimosi projektą. Ieškovės nurodytoje nutartyje pasisakoma dėl bendraturčių disponavimą bendrąja nuosavybe reglamentuojančių teisės normų, o nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl valstybinės žemės nuomos ir sklypo dalių priskyrimo valstybinės žemės sklype esantiems statiniams. Taigi bylų faktinės ginčo aplinkybės skiriasi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-611/2019 yra konstatavęs, kad teisės aktuose nesuteikiama teisė valstybinės žemės sklypų nuomininkams patiems tarpusavio susitarimu nustatyti, kaip ir kokiomis dalimis jie naudosis valstybinės žemės sklypu.

21.6.                      Skundžiami teismų sprendimai nepakeitė ieškovės nuosavybės teisių apimties, o susiklosčiusią situaciją, kai Aikštelei nebuvo priskirta Žemės sklypo dalis, lėmė valstybinės žemės nuomos teisinis reguliavimas ir ieškovės nesąžiningas sprendimas įsigyti neturinčią aiškios funkcinės priklausomybės ir apibrėžto naudojimo Aikštelę, išsidėsčiusią visame Žemės sklype tarp kitiems savininkams priklausančių pastatų.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl statinių kvalifikavimo reikšmės teisei į valstybinės žemės nuomą

 

22.       Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018, 25 punktas).

23.       CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nurodytais atvejais. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-411 redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.), valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).

24.       Valstybinės žemės nuomos teisinis reglamentavimas detalizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, jų 2.2 punkte nustatyta, kad pagal Taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose. Pagal Taisyklių 28 punktą išnuomojami naudojami žemės sklypai, užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.

25.       Kasacinio teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas pažymėta, kad būtina sąlyga valstybiniam žemės sklypui išnuomoti ne aukciono tvarka yra ta, jog valstybinės žemės sklypas turi būti reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį, kitaip tariant, ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o šio pastato eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2008; 2013 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 21 punktą).

26.       Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių ir jų suvaržymų registracija yra reikšminga išviešinimo tikslais, o daiktų teisinis kvalifikavimas yra atliekamas išanalizavus materialiosios teisės normas, ištyrus esamas faktines aplinkybes, su jomis susijusius įrodymus bei atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuluotus kriterijus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2014). Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-378/2018 26 punktą).

27.       Byloje kilo ginčas dėl ieškovės teisės į valstybinės žemės nuomą jai nuosavybės teise priklausantiems statiniams – Aikštelei, Šaligatviui ir Stoginei eksploatuoti. NŽT laikėsi pozicijos, kad šie ginčo statiniai nėra savarankiškai funkcionuojantys, todėl jiems eksploatuoti negali būti išnuomojama valstybinė žemė. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sutiko su šia pozicija, lėmusia NŽT 2017 m. gruodžio 21 d. priimtą ginčo įsakymą, kuriuo perskirstytos Žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti būtinos valstybinės Žemės sklypo dalys, ginčo statiniams – Aikštelei, Šaligatviui ir Stoginei neskiriant jokios dalies.

28.       Teisėjų kolegija pažymi, kad NŽT, vykdydama jai pavestas funkcijas – nustatydama valstybinės žemės dalis, reikalingas savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti, privalo laikytis viešosios teisės normose, reglamentuojančiose valstybinės žemės nuomą, nustatytų kriterijų ir procedūrų. Teisės aktuose nesant nustatyto reikalavimo derinti nuomotinos valstybinės žemės sklypo dalių paskirstymo statinių savininkams projektą su esamu žemės sklypo dalies nuomininku, NŽT to daryti neprivalėjo ir prieš priimdama ginčo įsakymus. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės argumentą dėl NŽT pareigos rengiant minėtą projektą suderinti jį su esamais nuomininkais.

29.       Pirmosios instancijos teismas, sprendime konstatuodamas, kad Aikštelė neatitinka savarankiškai funkcionuojantiems statiniams taikomų kriterijų, vadovavosi Nekilnojamojo turto registre įregistruota Aikštelės pagrindine naudojimo paskirtimi. Byloje nustatytą aplinkybę, kad Aikštelė naudojama, t. y. ieškovė ją nuomoja automobiliams stovėti, teismas vertino kaip nereikšmingą, pažymėjęs, kad tokia veikla neatitinka Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotos minėto statinio paskirties.

30.       Minėta, kad daikto registracijos duomenys Nekilnojamojo turto registre, sprendžiant dėl daikto funkcionavimo savarankiškumo, nėra lemianti aplinkybė lemiamą reikšmę turi faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą.

31.       Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad po Aikštele ir Šaligatviu esantis žemės plotas yra būtinas kitiems statiniams tarnauti, nes užtikrina patekimą iki kiekvieno statinio, atlieka bendrą kiemo funkciją, t. y. naudojamas transporto priemonėms stovėti, apsisukti ir pan. 

32.       Tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas ginčo statinius įvardijo kaip tarnaujančius pagrindiniams statiniams. Tarnavimo pagrindiniam daiktui požymis būdingas antraeiliams daiktams. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto redakciją ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, tarnaujantys pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, yra vieni statinių, kuriems eksploatuoti valstybinė žemė nėra išnuomojama, todėl atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą nepagrįstai teigia, kad daiktų skirstymas į pagrindinius ir antraeilius daiktus pagal CK nuostatas ra reikšmingas sprendžiant klausimą dėl galimybės lengvatinėmis sąlygomis išsinuomoti valstybinę žemę.

33.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011 yra išaiškinta, kad CK 4.12 straipsnyje pagrindiniai daiktai apibūdinami kaip daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Priklausinys yra vienas iš antraeilių daiktų (CK 4.13 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 4.14 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrosios taisyklės, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, išimtį nedraudžiama susitarti, jog, pavyzdžiui, parduodant gyvenamąjį namą, prie jo esantis negyvenamasis pastatas, kuris ūkine paskirtimi jam tarnauja kaip priklausinys, nebus parduotas, o liks pardavėjui. Likęs pardavėjui jis, būdamas savarankiškas daiktas ir netekęs tarnavimo pagrindiniam daiktui požymio, gali tapti pagrindiniu daiktu.

34.       Pirmiau nurodytą pavyzdį atitinka nagrinėjamą ginčą lėmusios aplinkybės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1188-910/2015, kurioje buvo pareikštas reikalavimas dėl Aikštelės ir Šaligatvio pripažinimo pastato – garažo priklausiniais ir išreikalavimo iš UAB „Baltoil“. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Nurodytoje byloje nustatyta, kad vientisą Žemės sklype esančių statinių kompleksą nuosavybės teise valdė vienas savininkas, kuris, disponuodamas šiais statiniais savo nuožiūra, nuo 1997 m. perleido kitų asmenų nuosavybėn tiek šios bylos ginčo objektus, tiek kitus vientisą kompleksą anksčiau sudariusius statinius. 2006 m. kovo 27 d. pirkimopardavimo sutartimi tuometis ginčo statinių savininkas kiemo statinius (tvorą, kiemo aikštelę, stoginę 9I1g) pardavė kartu su degalinės statiniais, sandėliu, dviem rezervuarais. Toks disponavimas kiemo statiniais nebuvo kvestionuotas. Teismas konstatavo, kad savininko sprendimas parduoti kiemo statinius atskirai nuo kitų daiktų nevertintinas kaip prieštaraujantis įstatymo imperatyvui, viešajai tvarkai ar gerai moralei, o klausimo dėl nuosavybės į šiuos statinius iškėlimas 2012 m. yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo ir civilinių santykių stabilumo principais.

35.       Teismas taip pat nustatė, kad ginčo Aikštelė ir Šaligatvis suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre 2010 m. liepos 16 d., t. y. po to, kai juos įsigijo paskutinė įgijėja – atsakovė UAB „Baltoil“, padalijus nekilnojamąjį daiktą – kiemo statinius (tvorą, kiemo aikštelę, stoginę 9I1g). Teismas pažymėjo, kad asmuo, prieš įsigydamas tam tikrą daiktą, išsiaiškina to daikto teisinį statusą, suvaržymus, nustatytus daiktui, kitas aplinkybes. Jeigu ketinamas pirkti daiktas turi tokių trūkumų, kurie netenkina pirkėjo, jis turi teisę atsisakyti pirkti.

36.       Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad savininko, valdžiusio visą statinių kompleksą Žemės sklype, valia Aikštelė ir Šaligatvis, tarnavę kitiems daiktams, buvo iš šio komplekso atskirti ir parduoti kaip savarankiškas kompleksas. Tai reiškia, kad šie Aikštelė ir Šaligatvis nustojo būti daikto priklausiniais ir tapo pagrindiniais daiktais. Prie pastatų esanti stovėjimo Aikštelė su Šaligatviu dėl savo savybių gali tarnauti pagal savarankišką paskirtį, nes ji gali būti naudojama transporto priemonėms stovėti. Tokiu būdu yra panaudojamos šio daikto vertingosios savybės, jos savininkui gali duoti ekonominę naudą. Byloje nustatyta, kad būtent tokiu būdu Aikštelė faktiškai yra naudojama. Dėl šių daikto savybių ir naudojimo daiktas nevertinamas kaip neturintis apibrėžtos paskirties.

37.       Kasacinio teismo formuojama teisės aiškinimo ir taikymo praktika patvirtina, kad, atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, aikštelės gali būti pripažįstamos savarankiškais daiktais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-969/2015; 2019 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-695/2019 27 punktą).

38.       Įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines teisiškai reikšmingas aplinkybes, patvirtinančias ginčo Aikštelės su Šaligatviu statuso pasikeitimą iš priklausinio į pagrindinį daiktą, tarnaujantį jį įsigijusio savininko poreikiams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Aikštelė ir Šaligatvis sudaro savarankišką daiktą, turintį savarankišką paskirtį. Tokio daikto valdymas nuosavybės teise, vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, sudaro pagrindą teisei į šiam daiktui eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės sklypo nuomą. NŽT ir šią bylą nagrinėję teismai, neįvertinę minėtų nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių reikšmės, bet spręsdami dėl daikto funkcinio savarankiškumo, vadovavęsi daikto naudojimo paskirties įvardijimu Nekilnojamojo turto registre, pažeidė pirmiau nurodytą teisės normą. Dėl to nurodyta apimtimi teismų procesiniai sprendimai naikintini ir priimtinas naujas sprendimas, atitinkamai tenkinant ieškinį ir atmetant priešieškinį (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

39.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinius, nepasisakė dėl ieškovės reikalavimų pripažinti negaliojančiu UAB ,,T Parkas“ ir AB ,,Swedbank“ 2018 m. sausio 31 d. sudarytą sutartinės hipotekos sandorį, panaikinti NŽT 2018 m. balandžio 26 d. raštą ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. kovo 14 d. raštą. Apeliacinės instancijos teismas dėl ieškovės reikalavimo pripažinti negaliojančiu UAB „T Parkas“ ir AB Swedbank“ hipotekos sandorį pasisakė tik tiek, kad tai yra išvestinis reikalavimas, kurio nėra pagrindo tenkinti netenkinant pagrindinių reikalavimų. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Šią bylą nagrinėjusiems teismams nenustačius aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl minėtų reikalavimų pagrįstumo, teismų procesiniai sprendimai atitinkama apimtimi naikintini ir ši bylos dalis grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktais, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo dalis ieškinius atmesti ir iš dalies tenkinti priešieškinį. Šią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo dalį panaikinti ir dėl jos priimti naują sprendimą:

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „T Parkas“ priešieškinį, išskyrus reikalavimą dėl servituto nustatymo, atmesti.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltoil“ ieškinius tenkinti iš dalies:

panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymą Nr. 49VĮ-2261-(14.49.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-662 „Dėl 2008-12-19 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 01/2008-277, pakeistos 2009-02-05 Susitarimu Nr. K01/2009-4, 2009-03-27 Susitarimu Nr. K01/2009-30, 2010-03-03 Susitarimu Nr. K01/2010-37 pripažinimo pasibaigusia ir valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalių, reikalingų atskiriems pastatams (statiniams) eksploatuoti, nustatymo, nuomos sutarties sudarymo su UAB Industrius“, nuomos sutarties, sudarytos su UAB „Baltoil, dalinio pakeitimo“ pakeitimo“;

panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. 49VĮ-104-(14.49.2) ,,Dėl kitos paskirties valstybinio žemės sklypo dalies, esančios valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos“;

pripažinti negaliojančia nuo sudarymo dienos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir UAB ,,T Parkas“ 2018 m. sausio 25 d. pasirašytą valstybės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-18-(14.49.57.).

Grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl šių reikalavimų:

pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo dienos uždarosios akcinės bendrovės ,,T Parkas“ ir AB ,,Swedbank“ 2018 m. sausio 31 d. sudarytą sutartinės hipotekos sandorį, notarinio registro Nr. 3-1141, sutartinės hipotekos identifikavimo kodas 20120180006843;

panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. balandžio 26 d. raštą Nr. 1SS-838-(7.5.), kuriuo buvo atmesti UAB „Baltoil“ 2018 m. sausio 17 d. skundas ir 2018 m. balandžio 4 d. skundas;

panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. kovo 14 d. raštą Nr. 49SJN-604-(14.49.105.) dėl atsisakymo leisti įkeisti 1,045 ha ploto dalies, esančios 2,17 ha valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), nuomos teisę ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti klausimą dėl leidimo įkeisti 1,045 ha ploto dalies, esančios 2,17 ha valstybinės Žemės sklype (duomenys neskelbtini), nuomos teisę. 

Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Alė Bukavinienė

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Gražina Davidonienė

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Algis Norkūnas

 

 


Paminėta tekste:
  • 3K-3-83-969/2015
  • 3K-3-550/2013
  • 3K-3-344/2011
  • 3K-3-117/2013
  • 3K-3-96/2009
  • 3K-3-370/2013
  • CK
  • 3K-3-422/2011
  • CK4 4.75 str. Bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimas
  • 3K-3-570/2008
  • 3K-3-436/2014
  • CK6 6.551 str. Valstybinės žemės išnuomojimas
  • 3K-3-96/2008
  • 3K-3-551/2014
  • CK4 4.13 str. Antraeiliai daiktai
  • CK4 4.14 str. Antraeilio daikto likimas
  • CPK