Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-452-2014].docx
Bylos nr.: 3K-3-452/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
4. BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
4.1. Bylos dėl nuosavybės teisės gynimo
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.1. Bendrosios nuostatos
2.1.4. Terminai civilinėje teisėje (jų pradžia, pabaiga, termino teisinė reikšmė)
2.3. Daiktinė teisė
2.3.2 Nuosavybės teisė:
2.3.2.9. Bendrosios nuosavybės teisė:
2.3.2.9.1. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
3. CIVILINIS PROCESAS
3.1. Bendrosios nuostatos
3.1.10. Procesiniai terminai:
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.4. Įrodymai ir įrodinėjimas:
3.2.4.9. Įrodinėjimo priemonės:
3.2.4.9.6. Eksperto išvada:
3.2.6. Teismo sprendimas:
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3.3.1. Apeliacinis procesas:
3.3.1.21. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

                                                        Civilinė byla Nr. 3K-3-452/2014

                                                        Teisminio proceso Nr. 2-02-3-01471-2012-5

                                                        Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. spalio 24 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Vinco Versecko,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Č. R. (Č. R. ) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. C. ieškinį atsakovui Č. R. dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir atsakovo Č. R. priešieškinį ieškovei R. C. dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo.

 

              Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.  Ginčo esmė

   

              Byloje sprendžiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimas.

              Ieškovė R. C. prašė atidalyti jos dalį buto (duomenys neskelbtini) iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant atsakovui Č. R. visą butą, o jai 66 000 Lt kompensaciją.

              Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį dviejų kambarių bendro 47 kv. m ploto buto su 2,7 kv. m rūsiu (duomenys neskelbtini). Ieškovės nuomone, buto natūra negalima padalyti, nes reikėtų bendrai naudotis virtuve, vonia ir tualetu. Kadangi atsakovas turi kito nekilnojamojo turto (44/100 dalis dviejų kambarių buto (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą su sodo nameliu (duomenys neskelbtini), tai jis gali išmokėti ieškovei kompensaciją neprarasdamas dalytino turto.

              Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti naudojimosi butu (duomenys neskelbtini) tvarką, jam paskiriant naudotis kambarį, plane pažymėtą indeksu 266-6, o ieškovei – kambarį, pažymėtą indeksu 266-2, kitas patalpas palikti naudotis bendrai.

              Atsakovo teigimu, butas (duomenys neskelbtini) yra dalus, nes turi du izoliuotus kambarius, kurių plotas nedaug skiriasi. Atsakovas yra iš dalies darbingas, todėl neturi galimybės išmokėti kompensacijos. Jam nuosavybės teise priklausantis sodo namas netinka gyventi nuolatinai, kaip ir buto dalis (duomenys neskelbtini), kuria naudotis atsakovui trukdo buto bendraturtis, todėl atsakovas norėtų gyventi bute (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė CK 4.75 straipsnio 1 dalies, 4.80 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje K. G. v. S. G. , bylos Nr. 3K-3-85/2006, išaiškinimus.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

 

              Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, tenkino atsakovo priešieškinį nustatė naudojimosi butu (duomenys neskelbtini) tvarką: ieškovei paskyrė naudotis kambariu, buto techninės apskaitos byloje esančiame plane pažymėtu indeksu 266-6, atsakovui kambariu, buto techninės apskaitos byloje esančiame plane pažymėtu indeksu 266-2; paskyrė šalims bendrai naudotis patalpomis, buto techninės apskaitos byloje esančiame plane pažymėtomis Nr. 266-1, 266-3, 266-4, 266-5. 

              Teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. E. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2008; 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R. ir kt. v. A. U. , bylos Nr. 3K-3-359/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. L. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-213/2011; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. I. A. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-512/2011; kt.), sprendė, kad ginčo atveju kompensacijos priteisimas pažeistų šalių teises į nuosavybę. Kadangi atsakovas nesutinka sumokėti ieškovei kompensaciją už jos nuosavybės dalį, jis tik iš dalies darbingas, tai įpareigoti atsakovą parduoti kitą jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, kad jis galėtų išmokėti ieškovei kompensaciją, teismas negali, nes taip būtų pažeistas nuosavybės neliečiamumo principas (Konstitucijos 23 straipsnis, CK 1.2 straipsnio 1 dalis), CK 4.93 straipsnyje įtvirtintos savininko teisių apsaugos garantijos, tarp jų ir CK 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta taisyklė, jog niekas negali paimti turto iš savininko prievarta, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

              Dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. C. v. A. S. , bylos Nr.3K-3-272/2007; 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. U. v. E. C. , bylos Nr. 3K-3-260/2009), nustatė, kad šalių butas yra dalus – susideda iš dviejų izoliuotų kambarių, nedaug besiskiriančių dydžiu, virtuvės, vonios, koridoriaus ir tualeto priskirtinų bendrai naudotinoms patalpoms. Kadangi nėra galimybės padalyti turtą ieškovės prašomu būdu (įpareigojant atsakovą jai išmokėti piniginę kompensaciją) ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė kito buto padalijimo būdo, tai atsakovo priešieškinio tenkinimas nepažeis šalių nuosavybės teisių bei teisėtų interesų.

              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. sausio 10 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą tenkino dalį ieškinio, priešieškinį atmetė – atidalijo ieškovės ½ dalį buto su rūsiu (duomenys neskelbtini) iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažino šio turto dalį atsakovo nuosavybe, priteisė ieškovei iš atsakovo 60 000 Lt kompensaciją.

              Teisėjų kolegija rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje P. R. ir kt. v. A. U., bylos Nr. 3K-3-359/2008, nustatė, kad atsakovas 2012 m. balandžio 17 d. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog sutinka su pasiūlytu atidalijimo būdu, tačiau ne su ieškovės nurodoma 132 000 Lt buto kaina. Šalių butą sudaro du izoliuoti kambariai, panašaus dydžio, prieškambaris, koridorius, virtuvė, sanitarinis mazgas. Patalpos, pirmosios instancijos teismo sprendimu šalims paskirtos bendram naudojimui, sudaro daugiau kaip 1/3 dalį buto ploto. Dėl to faktiškai buto, esančio daugiabučio namo ketvirtame aukšte, kuris turi tik vieną įėjimą, vieną virtuvę, vonią ir tualetą, atidalyti lygiomis dalimis, nepaliekant bendrojo naudojimo patalpų, negalima. Pirmosios instancijos teismo sprendimu buto padalijimas nepalengvina ir nesupaprastina šalių teisių ir kartu ateityje neleis išvengti ginčų. Faktiškai šalių konfliktas lieka neišspręstas, nors jos abi nurodė, jog tarpusavio santykiai yra įtempti ir sudėtingi. Ginčo butu iki šiol naudojosi atsakovas, jis nėra suinteresuotas išsikelti ar parduoti butą, todėl atsakovas turi didesnį poreikį turėti ginčo butą. Ieškovės pasiūlyto atidalijimo atveju bendraturčiui lieka visas daiktas, todėl šiuo atveju ir atsakovui yra svarbi teisė atsidalyti iš bendrosios nuosavybės. Ieškovės pasirinktas turto atidalijimo būdas optimaliai atitinka protingumo ir teisingumo principus, nepažeidžia CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyto reglamentavimo, neprieštarauja proporcingumo principui.

              Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė galintis sumokėti ne didesnę nei 40 000 Lt kompensaciją. Pagal atsakovo pateiktą turto vertinimo ataskaitą šio buto su rūsiu nurodyta rinkos vertė yra 120 000 Lt. Tiek ieškovės, tiek atsakovo pateiktose vertinamo buto rinkos vertės nustatymo pagrindime rinkos turto vertės skaičiavimai atlikti taikant lyginamąjį metodą, tačiau neatsižvelgta į tai, kad šalims priklauso vertinamo buto dalys bendrosios dalinės nuosavybės teise ir tokio turto pardavimo atveju turto, priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teise, kaina yra mažesnė.  Bendraturtis, gaunantis nuosavybėn visą daiktą, privalo išmokėti kitam bendraturčiui visą įgytos turto dalies vertę. Byloje nepateikta įrodymų, kad ½ dalies buto vertė mažesnė nei 60 000 Lt. Dėl to tenkintina dalis ieškinio, o atsakovo priešieškinis atmestinas.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

 

              Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodomi šie argumentai:             

              Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje A. K. v. J. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-559/2006, išaiškinimais atsakovas nurodo, kad teismas turėjo analizuoti priešieškinio argumentus dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, tačiau šiuo aspektu bylos netyrė, nemotyvavo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teisino Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje B. M. M. ir kt. v. L. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2005, išaiškinimus atidalijimas iš bendrosios nuosavybės, priteisiant kompensaciją pinigais, yra subsidiaraus, išimtinio pobūdžio. Jeigu teismas konkretaus ginčo atveju nustato, kad būtent šis atidalijimo iš bendrosios dalines nuosavybės būdas yra racionaliausias ir geriausiai atitinka šalių interesus, tai, atidalydamas iš bendrosios nuosavybes, turi griežtai paisyti įstatymų reikalavimų ir atsižvelgti į teismų formuojamą jų aiškinimo ir taikymo praktiką. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje A. R. v. V. R. , bylos Nr. 3K-7-466/2008, išaiškinimus byloje turi būti nustatyta turto rinkos vertė bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu. Sprendžiant, kuriam iš bendraturčių turtas priteistinas natūra, o kuriam kompensacija, teismų praktikoje paprastai laikomasi nuostatos, kad kompensacija priteisiama tokį atidalijimo iš bendrosios nuosavybes būdą prašančiam taikyti bendraturčiui, nes tokiu atveju preziumuojama, kad jis, siekdamas nutraukti bendrą nuosavybės valdymą, sutinka gauti kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. ir kt. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003). Taip pat svarbu nustatyti, kuris iš bendraturčių turi esminį interesą naudotis daiktu, ar bendraturčiai gali realiai sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužes 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. V. , bylos Nr. 3K-3-253/2011). Šioje byloje teismas nenustatė tokios bendraturčių galimybės. Pagal kasacinio teismo praktiką šalies galėjimas sumokėti kompensaciją turi būti pagrįstas byloje pateiktais ir ištirtais įrodymais apie jos turtinę padėtį, o nustačius, kad šalis to negali padaryti, svarstytina galimybė taikyti kitokį bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą – naudojimosi tvarkos ginčo turtu nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. D. v. A. S. , bylos Nr. 3K-3-535/2012). Bylos duomenimis, atsakovui pirmosios instancijos teisme buvo skirta antrinė teisinė pagalba, jis buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo turtinė padėtis yra labai sunki, jam yra nustatytas keturiasdešimties procentų darbingumo lygis, vienintelis pragyvenimo šaltinis invalidumo (netekto darbingumo) pensija, taigi iš viso per mėnesį atsakovo gaunamos pajamos – 441,54 Lt. Faktiškai atsakovas priteistą kompensaciją galėtų išmokėti tik po dvylikos metų. Pagal CPK 663 straipsnio 1 dalį pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu jis pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad piniginio reikalavimo išieškoti, darant išskaitas iš gaunamų pajamų, per šešis mėnesius nėra galimybės. Dėl to kompensacijos išieškojimas bus nukreiptas į nuosavybės teise priklausantį turtą ir taip bendro daikto neteks abu bendraturčiai. Tokiu atveju ieškinys dėl atidalijimo atmestinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos, nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės, apžvalga). Pagal kasacinio teismo praktiką atidalijimas piniginiu ekvivalentu, nenustačius, ar realiai asmuo, iš kurio priteisiama kompensacija, gali sumokėti tokio dydžio kompensaciją, reiškia savininko teisių pažeidimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. J. ir kt. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. M. M. ir kt. v. L. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2005; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. L. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-478/2009; kt.)

              Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti apeliacinės instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti iš atsakovo 200 Lt išlaidų, patirtų kasaciniame teisme. Nurodomi šie argumentai:

              1. Dėl santykio tarp atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarkos nustatymo. Ieškovė remiasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. M. ir kt. v. L. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2005; išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R. , bylos Nr. 3K-7-466/2008; teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. A. M. , bylos Nr. 3K-3-21/2009; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. ir kt. v. R. E. B. , bylos Nr. 3K-3-482/2009; 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. V. , bylos Nr. 3K-3-253/2011), nurodo, kad bendroji nuosavybė yra valdoma, ja yra naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių sutikimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Bendras daiktas užtikrina visų bendraturčių interesus, todėl ir nuosavybės teisė į jį turi būti įgyvendinama laikantis visų bendraturčių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Nei įstatymas, nei teismų praktika nenustato a priori vieno ar kito teisių gynimo būdo viršenybės kito atžvilgiu, šio būdo parinkimas priklauso nuo kiekvienos bylos aplinkybių viseto ir minėtų principų įgyvendinimo. Dėl to nėra suformuota ir teisės aiškinimo praktikos, pagal kurią bendro turto padalijimas, sumokant bendraturčiui piniginę kompensaciją, nėra taikomas vien dėl to, kad yra pareikštas kito bendraturčio reikalavimas nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką. Kasaciniame skunde nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje B. M. M. ir kt. v. L. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2005, nėra pateikta išaiškinimų dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo pirmenybės prieš atidalijimą iš bendrosios nuosavybės.

              Byloje nustatyta, kad šalių santykiai yra konfliktiški, 1/3 dalis ginčo buto yra bendrojo naudojimo, atsakovas siekia išsaugoti nuosavybės teisę į butą; naudojimosi butu tvarkos nustatymas neišspręstų šalių ginčo, teisinė taika tarp šalių galima tik atsidalijant iš bendrosios nuosavybės. Be to, atsakovas pripažino galimybę iš karto sumokėti ieškovei 40 000 Lt kompensaciją; jis be ginčo buto, turi dar du nekilnojamojo turto objektus (132 920 Lt vertės), jau septynerius metus išlaiko tris nekilnojamuosius daiktus, tarp jų – butą (duomenys neskelbtini) kas patvirtina atsakovo objektyvią galimybę išmokėti kompensaciją, išsaugant butą, galbūt ir kitą savo nekilnojamąjį turtą. Ieškovės nuomone, atsakovas piktnaudžiauja teise į kasaciją, laukdamas šalių buto pabrangimo (pagal vėliausią turto vertės nustatymo ataskaitą šalių buto vertė yra ne 120 000 Lt, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, o 135 000 Lt). Be to, pirmosios instancijos teisme įvyko keturi posėdžiai, tarp kurių šalys derėjosi iš esmės dėl buto dalies išpirkimo kainos, nes ieškinyje pasiūlytas atsidalijimo variantas atsakovui tiko. Kadangi atsakovas siūlė kainą, keliolika tūkstančių litų mažesnę už realią buto dalies rinkos kainą, tai susitarti nepavyko. Atsakovas yra nutraukęs santuoką, vaikų neturi; bylos nagrinėjimo metu nuosekliai reiškė norą išsaugoti nuosavybės teisę į šalių butą. Ieškovė su sutuoktiniu ir dviem mažamečiais vaikais gyvena bendrosios jungtinės nuosavybės teise jai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) ir naudotis butu (duomenys neskelbtini) nepageidauja, kito turto, kurį galimą būtų parduoti, ar santaupų neturi. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje P. R. ir kt. v. A. U. , bylos Nr. 3K-3-359/2008, ir 2009 m. birželio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje R. U. v. E. C. , bylos Nr. 3K-3-260/2009, kuriose taip pat akcentuojamas bendraturčių ginčo išsprendimas, remiantis bendraturčių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

              2. Dėl atsidalijimo iš bendros nuosavybės, išmokant piniginę kompensaciją. Atsakovas, nurodydamas, kad jo gaunamų pajamų nepakanka išmokėti iš jo priteistą kompensaciją, iš esmės ginčija teismo išvadas dėl jo faktinės turtinės padėties, tačiau fakto klausimai nėra kasacijos dalykas (CPK 353 straipsnis). Kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valia, kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikis dalijamam daiktui, galimybė įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J. , bylos Nr. 3K-3-459/2007; 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. V., bylos Nr. 3K-3-253/2011). Byloje nustatyta, kad pagal turtinę padėtį atsakovas gali sumokėti piniginę kompensaciją už jam priteistą 1/2 dalį buto. Atsakovas patvirtino turintis galimybę iš karto sumokėti 40 000 Lt, be to, nuosavybės teise jam priklauso trys nekilnojamieji daiktai. Atsakovo pajamų dydis turėtų teisinę reikšmę tik tuo atveju, jei sprendimas galėtų būti įvykdytas per šešis mėnesius ar protingą ilgesnį laikotarpį (CPK 663 straipsnio 1 dalis). Tačiau akivaizdu, kad į atsakovo pajamas išieškojimas apskritai nebus nukreipiamas, nes iš jų neįmanoma išieškoti priteistos sumos, tačiau atsakovas turi santaupų ir kito turto, kurį galima parduoti. Kasaciniame skunde nurodytos civilinės bylos M. D. v. A. S. , bylos Nr. 3K-3-535/2012, faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis.

             

              Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

             

              CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

 

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

 

CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia. Atsižvelgdamas į bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo apribojimus, susijusius su kitų bendraturčių teisėmis, bei į iš to galinčias kilti problemas ir bendraturčių nesutarimus, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J. , bylos Nr. 3K-3-459/2007; išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R. , bylos Nr. 3K-7-466/2008; teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. ir kt. v. R. E. B. , bylos Nr. 3K-3-482/2009). Taip pat teismų praktikoje ne kartą pabrėžta bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. A. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-638/2005; 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. B. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-421/2012; kt.).

CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra. Nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteisiama kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R. , bylos Nr. 3K-7-466/2008).

              Nagrinėjamos bylos atveju ginčo buto dalyti natūra šalys nepageidavo. Ieškovė prašė teismo atidalyti jos dalį buto iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant kasatoriui visą butą, o jai 66 000 Lt kompensaciją. Kasatorius reiškė priešieškinį, prašydamas nustatyti naudojimosi butu tvarką. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nuosavybės neliečiamumo principą, šalių nesutarimus dėl atidalijimo būdo, tenkino kasatoriaus priešieškinį – nustatė šalių naudojimosi butu tvarką. Tačiau teisėjų kolegija nurodo, kad tokiu būdu iš esmės nebuvo išspręstas šalių ginčas dėl bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, nes bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyti šalių nesutarimai, konfliktiški santykiai (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. A. M. , bylos Nr. 3K-3-21/2009; 2014 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. R. P. v. D. R. , bylos Nr. 3K-3-149/2014; kt.). Be to, bylos nagrinėjimo metu kasatorius 2012 m. balandžio 17 d. atsiliepime į ieškinį nurodė, kadesmės sutinka su ieškovės pasiūlytu atidalijimo būdu, tačiau negali sutikti su jos nurodoma 132 000 Lt buto verte. 2013 m. kovo 14 d. teismo posėdžio metu kasatorius nurodė, kad nori gyventi šalims priklausančiame bute. Taigi kasatorius faktiškai sutiko, kad jam natūra būtų priteistas visas butas, bet ne su ieškovei mokėtinos kompensacijos dydžiu – 66 000 Lt. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J. , bylos Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R. ir kt. v. A. U., bylos Nr. 3K-3-359/2008; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. L. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-213/2011).

              Nagrinėjamoje byloje abi šalys pateikė įrodymus dėl buto rinkos vertės. Pagal ieškovės pateiktą buto su rūsiu vertinimo ataskaitą rinkos vertė nustatyta – 132 000 Lt, pagal kasatoriaus pateiktą turto vertinimo ataskaitą – 120 000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi kasatoriaus pateikta vertės nustatymo ataskaita, atsižvelgdamas į tai, kad šalims priklauso vertinamo buto dalys bendrosios dalinės nuosavybės teise ir tokio turto pardavimo atveju turto, priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teise, kaina yra mažesnė. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad šalių buto rinkos vertė – 120 000 Lt, pagrįstai sprendė, kad už buto dalį priteistina kompensacija 60 000 Lt, priešingu atveju, t. y. nustačius mažesnę ieškovei mokėtiną kompensaciją, ji neatitiktų buto dalies rinkos vertės. Tačiau kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos sprendimu priteisti ieškovei iš jo tokio dydžio kompensaciją, nurodo, kad teismas nenustatė, ar jis turi galimybę sumokėti tokią kompensaciją. Pagal kasacinio teismo praktiką sprendžiant dėl bendrosios nuosavybės atidalijimo būdo yra būtina nustatyti, ar šalis, iš kurios priteisiama kompensaciją, gali ją išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. V. , bylos Nr. 3K-3-253/2011).

Bylos duomenimis, kasatorius yra tik iš dalies darbingas, byloje yra pateikęs duomenis apie gaunamą invalidumo (netekto darbingumo) pensiją – 441,54 Lt. Tačiau kasatoriui, be ½ dalies šalių bendrosios nuosavybės – buto (duomenys neskelbtini) dar nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini) jame esantis sodo namelis, taip pat 44/100 dalys buto (duomenys neskelbtini). Minėta, kad bylos nagrinėjimo metu kasatorius nurodė, kad nori gyventi šalių bute, t. y. kad ši gyvenamoji patalpa jam reikalinga. Teisėjų kolegija, vertindama nurodytus duomenis, konstatuoja, kad, kasatoriui išreiškus norą išlaikyti nuosavybės teisę į paveldėtą buto dalį, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl galimybės priteisti jo kompensaciją ieškovei. Atsiliepime į ieškinį kasatorius nurodė, kad galėtų ieškovei sumokėti ne didesnę nei 40 000 Lt kompensaciją. Kasatoriaus nurodymas turint tokio dydžio sumą ir galint ją iš karto išmokėti ieškovei, prieštarauja kasatoriaus pateiktiems duomenims apie jo sunkią materialinę padėtį, juolab esant duomenų apie tai, kad kasatoriui nuosavybės teise priklauso ir kitas nekilnojamasis turtas. Tai vertintina kaip kasatoriaus nenoras, kad būtų įvykdytas bendrosios nuosavybės atidalijimas, arba siekis sumažinti priteistiną kompensaciją. Pagal kasacinio teismo praktiką kito bendraturčio nenoras, kad būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas. Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas priimtiniausias; kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. M. ir kt. v. L. M. ir kt., Nr. 3K-3-485/2005; išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R. , bylos Nr. 3K-7-466/2008).

              Nagrinėjamos bylos atveju kasatorius nesiūlė kito bendrosios nuosavybės atidalijimo būdo, pageidavo, kad išliktų bendroji nuosavybė, prašydamas nustatyti buto naudojimosi tvarką. Tačiau ieškovė, kaip ir kiekvienas bendraturtis, turi teisę reikalauti atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Atidalyti patalpų natūra šalys nepageidavo, be to, buto kambarių dydis skirtingas, bet kuriuo atveju kiltų klausimas dėl kompensacijos mokėjimo; šalių konfliktinė situacija iki galo nebūtų išspręsta. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. L. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-213/2011; kt.).

              Bylos duomenimis, butu iki šiol naudojosi kasatorius, kuris nėra suinteresuotas išsikelti ar parduoti butą, todėl turi didesnį poreikį į šį turtą. Ieškovės pasiūlyto atidalijimo atveju kasatoriui, kaip bendraturčiui, lieka visas butas, tai atitinka jo byloje išreikštą poziciją ir interesus. Teisėjų kolegija laiko pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad ieškovės pasirinktas turto atidalijimo būdas optimaliai atitinka protingumo ir teisingumo principus, nepažeidžia CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyto reglamentavimo, neprieštarauja proporcingumo principui. Kasatoriui iš esmės neigiant ieškovės poziciją, tačiau nepateikiant kitokių pasiūlymų dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, ginčo atveju apeliacinės instancijos teismo taikytas atidalijimo būdas (priteisiant iš kasatoriaus ieškovei kompensaciją pinigais) pripažintinas tinkamu.

Nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą nenustatyta (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

              Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

              Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 26,64 Lt tokių išlaidų. Kadangi kasacinis skundas netenkinamas, tai jos priteistinos iš kasatoriaus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

              Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo priteisti iš kasatoriaus 200 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis ieškovės prašymas atitinka CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, todėl tenkintinas (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys, teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.14 punktai).

 

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

              Priteisti ieškovei R. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kasatoriaus Č. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 (du šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti.

              Priteisti iš kasatoriaus Č. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26,64 Lt (dvidešimt šešis Lt 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

              Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                      Sigitas Gurevičius

                                                                     

 

                                                                      Gediminas Sagatys

 

                                                                                   

                                                                      Vincas Verseckas

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • 3K-3-85/2006
  • 3K-3-459/2007
  • 3K-3-382/2008
  • 3K-3-359/2008
  • 3K-3-213/2011
  • 3K-3-512/2011
  • CK1 1.2 str. Civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai
  • CK4 4.93 str. Savininko teisių apsauga
  • 3K-3-272/2007
  • CK4 4.80 str. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės
  • 3K-3-485/2005
  • 3K-3-535/2012
  • CPK 663 str. Apribojimai, taikomi išieškant iš fizinio asmens turto
  • 3K-3-478/2009
  • 3K-3-21/2009
  • 3K-3-482/2009
  • 3K-3-253/2011
  • CK4 4.75 str. Bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimas
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • 3K-3-638/2005
  • 3K-3-421/2012
  • 3K-3-149/2014
  • 3K-3-559/2006
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės
  • CPK
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas