Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-03-26][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-81-421-2020].docx
Bylos nr.: e3K-3-81-421/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB ALINGRA 302826280 atsakovas
BUAB „Pilkasis granitas“ 170091790 Ieškovas
Bankroto administratorius UAB „DIVINGAS“ 225761570 ieškovo atstovas
Kategorijos:
2.6.1. Prievolės
2.6.1.6.1. Actio Pauliana
3.1. Bendrosios nuostatos.
3.6.1. Teismingumas
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.4.3.5.2. Bankroto administratoriaus pareigos ir teisės
3.6.1.2. Teismingumo taisyklės ginčo teisenoje
3. CIVILINIS PROCESAS
3.4.3. Įmonių bankrotas
3.4. Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
3.4.3.5. Bankrutuojančios įmonės administratorius, jo skyrimas ir įgaliojimai
2.6. Prievolių teisė
2.6.1.6. Kreditoriaus interesų gynimas
3.1.14.8.6. Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui
3.6. Tarptautinis civilinis procesas
3.1.14.8. Atsisakymas priimti ieškinį
3.2.9. Pareiškimo palikimas nenagrinėto
3.2.9.9. Pareiškimo palikimas nenagrinėto, kai šalys yra sudariusios sutartį perduoti tą ginčą spręsti arbitražui
2.10. Kitos su prievolių teise susijusios bylos
3.1.14. Ieškinys

?PASTABA: D

Civilinė byla Nr. e3K-3-81-421/2020

Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00321-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.6;   3.2.9.9; 3.6.1.2; 3.4.3.5.2; 2.6.1.6.1

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. kovo 26 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alingra“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pilkasis granitas“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Divingas“, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alingra“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių arbitražinių susitarimų (ne)galiojimą po pagrindinės sutarties nutraukimo, teismo kompetenciją nagrinėti bankroto administratoriaus inicijuotą ginčą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė prašė teismo: 1) pripažinti negaliojančiu 2017 m. liepos 12 d. šalių susitarimą dėl pinigų įskaitymo, kuriuo atsakovė įskaitė 12 977,77 Eur; 2) pripažinti negaliojančiu 2017 m. liepos 20 d. susitarimą dėl pinigų įskaitymo, kuriuo atsakovė įskaitė 2207,97 Eur; 3) pripažinti negaliojančiu 2017 m. rugpjūčio 10 d. susitarimą dėl pinigų įskaitymo, kuriuo atsakovė įskaitė 1860,98 Eur, 4) taikyti restituciją – priteisti ieškovei iš atsakovės 17 046,72 Eur, 5) priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovė nurodė, kad jai 2018 m. vasario 6 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla, administratore paskirta UAB „Divingas“. Sandoriai ginčijami actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu ir pažeidus atsiskaitymų grynaisiais bei negrynaisiais pinigais eiliškumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80, 6.66, 6.9301 straipsniai).  

4.       Atsakovė prašė ieškinį palikti nenagrinėtą. Ji nurodė, kad ginčijami susitarimai sudaryti vykdant šalių 2017 m. vasario 2 d. Statybos darbų rangos sutartį (toliau – Rangos sutartis). Šios sutarties 21.2 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai ginčų, nesutarimų ar reikalavimų nepavyksta išspręsti derybomis, ginčas sprendžiamas Vilniaus komercinio arbitražo teisme. Ieškovė ieškinį reiškia dėl visų susitarimų, kurių suma 17 046,72 Eur.

5.       Ieškovės atstovas su pareiškimu palikti ieškinį nenagrinėtą nesutiko, nurodė, kad ginčas kilęs ne dėl Rangos sutarties, dėl kurios sudarytas arbitražinis susitarimas, sąlygų nevykdymo, o dėl konkrečių šalių sudarytų susitarimų. Taigi ginčas nagrinėtinas apylinkės teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinę.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

6.       Plungės apylinkės teismas 2019 m. birželio 18 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies, paliko nenagrinėtą ieškinio dalį, kuria prašyta pripažinti 2017 m. liepos 12 d. susitarimą dėl 12 977,77 Eur (su PVM) įskaitymo negaliojančiu; kitos prašymo dalies netenkino.

7.       Teismas sprendė, kad ginčo susitarimai kilo iš Rangos sutarties, pagal kurią ieškovė buvo įsipareigojusi atlikti pastato Klaipėdoje, Tulpių g. 21, statybos darbus; atsakovė turėjo teisę pateikti ieškovei statybos darbams atlikti reikalingas medžiagas, ieškovė – medžiagas priimti ir atitinkamai sumažinti savo darbų kainą (8.7 punktas).

8.       Teismas nurodė, kad Rangos sutarties 21.2 punkte nustatyta, jog kiekvienas ginčas, kylantis iš šios sutarties ar su ja susijęs, galutinai sprendžiamas Vilniaus komercinio arbitražo teisme pagal Arbitražo procedūros reglamentą; tuo atveju, jei turtinio ginčo suma neviršija 10 000 Eur, šalys šį ginčą sprendžia Lietuvos Respublikos teisme.

9.       Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 14 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – ir KAĮ) 49 straipsnio 9 dalies nuostatomis. Teismas pažymėjo, kad Rangos sutartis sudaryta iki bankroto bylos iškėlimo, ieškinio reikalavimai susideda iš trijų dalių – ginčijami trys susitarimai, kurių kiekvienas gali būti atskiras ginčo objektas. Teismas sprendė, kad, vadovaujantis Rangos sutarties 21.2 punktu, reikalavimas dėl 2017 m. liepos 12 d. susitarimo, kuriuo užsakovė UAB „Alingra“ įskaitė 12 977,77 Eur (su PVM) iš PVM sąskaitos faktūros PGR Nr. 1520 už rangovei UAB „Pilkasis granitas“ pirktas medžiagas pagal PVM sąskaitą faktūrą AL000000001, pripažinimo negaliojančiu, paliktinas nenagrinėtas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Šios Rangos sutarties nuostatos, teismo vertinimu, netaikytinos 2017 m. liepos 20 d. ir 2017 m. rugpjūčio 10 d. susitarimams, atsižvelgiant į juose nurodytas (įskaitytas) sumas.

10.       Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės ir atsakovės atskiruosius skundus, 2019 m. spalio 9 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartį panaikino, ieškovės ieškinio reikalavimą – pripažinti negaliojančiu 2017 m. liepos 12 d. susitarimą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

11.       Teismas rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais 2017 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-219/2017, 2019 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-916/2019 dėl šalių arbitražinių susitarimų, teismo nustatytinų aplinkybių, sprendžiant dėl šalių nukreipimo spręsti ginčą jų pasirinktu būdu.

12.       Teismas nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-13587-1067/2017 patvirtino ieškovės ir atsakovės sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalys nutraukė Rangos sutartį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. ir galutinai išsprendė kilusias piniginio pobūdžio pretenzijas, atsiradusias iš šios sutarties; ši nutartis yra įsiteisėjusi ir vykdytina. Taigi ginčas dėl skolos dydžio yra išspręstas teismo nutartimi patvirtintu šalių susitarimu. Nesant atskiro šalių rašytinio susitarimo dėl ginčų dėl įskaitymų teismingumo, teismas sprendė, kad šioje byloje pareikštiems reikalavimams galioja bendras principas – ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinės vietos adresą (CPK 29 straipsnis); konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ginčo pobūdį, todėl nepagrįstai sprendė, jog ieškovės reikalavimui pripažinti negaliojančiu 2017 m. liepos 12 d. susitarimą taikoma arbitražinė išlyga.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

13.       Kasaciniu skundu atskovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį, Plungės apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartį ir priimti naują nutartį – palikti ieškovės ieškinį atsakovei nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Apeliacinės instancijos teismas pažeidė KAĮ 49 straipsnio 79 dalių, ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalies nuostatas, nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2016 m. spalio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2016, 2017 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-219/2017, 2018 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-488-469/2018, 2019 m. liepos 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2019.

13.2.                      Šalių sudaryto arbitražinio susitarimo faktą patvirtina Rangos sutarties 21.2 punktas, pagal kurį kiekvienas ginčas, kylantis iš šios sutarties ar su ja susijęs, perduotinas spręsti arbitražo teismui. Bet koks papildomas susitarimas (taigi ir trys ginčo susitarimai dėl pinigų įskaitymo vykdant Rangos sutartį), sudaromas prie Rangos sutarties ar jos vykdymo metu, patenka į arbitražinės išlygos galiojimo apimtį.

13.3.                      Šalys nepateikė įrodymų, kad susitarimas yra neteisėtas, negaliojantis, negalimas vykdyti.

13.4.                      Kilusį kitą ginčą dėl tarpusavio atsiskaitymų pagal Rangos sutartį šalys sureguliavo taikiai – 2017 m. rugpjūčio 17 d. pasirašė taikos sutartį, ši buvo patvirtinta teismo, tačiau ja arbitražinės išlygos galiojimas nebuvo panaikintas.

13.5.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išskaidė ginčą į tris dalis ir sprendė, kad ginčas dėl vieno susitarimų (esant viršytai 10 000 Eur sumai) paliktinas nenagrinėtas. Ieškinyje nurodyta bendra ginčo suma – 17 046,72 Eur, kurią reikalavo priteisti ieškovė, taigi ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas dėl visų reikalavimų, nes jis spręstinas arbitraže. Teismai nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą.

14.       Ieškovė atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai.

14.1.                      Ieškovė ieškinį pareiškė ir ginčo susitarimus, kurių pagrindu atlikti įskaitymai, prašė pripažinti negaliojančiais CK 6.6, 6.9301 straipsniuose nurodytais pagrindais. Toks ginčas nepriskirtinas arbitražo teismo kompetencijai. Pagal CK 6.6 straipsnį teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius suteikta subjektui, kuris nėra tokio sandorio šalis (šiuo atveju ieškovės bankroto administratorius). Pirmiau nurodytos normos – tai viešosios teisės normos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-2019/2018), taigi arbitražinis šalių susitarimas (valios išraiška) negali paveikti šių normų taikymo, bankroto administratoriui įstatymo suteiktos teisės ginti bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių interesus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktas). Arbitražinis susitarimas privalomas tik jo šalims, o viešosios teisės normos galioja visuotinai.

14.2.                      Rangos sutartis, kurios nuostatomis atsakovė remiasi, siekdama, kad ginčas būtų nagrinėjamas arbitraže, yra atsakovės nutraukta. Piniginio pobūdžio pretenzijos, susijusios su Rangos sutartimi, išspręstos. Tai konstatavo apeliacinės instancijos teismas. Pažymėtina, kad dėl Rangos sutarties vykdymo šalys kreipėsi ne į arbitražą, o į teismą (Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2SP-13587-1067/2017).

14.3.                      Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė nepateikė įrodymų dėl arbitražinės išlygos negaliojimo (galios praradimo, nutraukimo). Ieškovė argumentavo, kad ne tik buvo nutraukta Rangos sutartis, tačiau šalys susitarė, jog nauji galintys kilti ginčai iš šios sutarties ar jos vykdymo bus sprendžiami bendrosios kompetencijos teisme.

14.4.                      Arbitražinės išlygos galiojimas siejamas su Rangos sutarties galiojimu, o ši sutartis, kaip konstatavo apeliacinės instancijos teismas, nutraukta 2017 m. rugsėjo 1 d.  

14.5.                      Kasacinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-488-469/2018 pateikti išaiškinimai netaikytini, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Nurodytoje byloje nagrinėta dėl galimybės šalims pakartotinai spręsti ginčą arbitraže, teismui panaikinus arbitražo sprendimą. Ieškovės ieškinio pateikimo aplinkybės ir faktinis pagrindas neturi nieko bendra su nurodomos kasacinio teismo nutarties aplinkybėmis.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl ginčo nagrinėjimo priskirtinumo teismo ar arbitražo kompetencijai, teismo procesinių veiksmų 

 

15.       Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja kiekvienam asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnis). Ši konstitucinė teisė atspindėta CPK 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatoje, pagal kurią kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

16.       CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

17.       Nuo bankroto bylos iškėlimo pagal ĮBĮ nuostatas įmonės valdymas pereina teismo paskirtam bankroto administratoriui (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalis). Bankroto administratorius, be kita ko, gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktas); imasi priemonių skoloms išieškoti iš įmonės skolininkų (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 23 punktas). Nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo (ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18.       ĮBĮ nustatyta tvarka gindamas kreditorių bei bankrutuojančios įmonės teises bankroto administratorius turi teisę ir pareigą ginčyti sandorius, reikšti ieškinius dėl lėšų išieškojimo į bankrutuojančios įmonės turto masę. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad ĮBĮ nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai. Dėl to bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu. Būtent CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasis bankroto administratorius turi galimybę nuginčyti iki bankroto bylos iškėlimo įmonės atliktus mokėjimus, dėl kurių neteisėtai suteiktas prioritetas vienam iš kreditorių ir atitinkamai sumažinta galimybė kitiems kreditoriams gauti reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto. Pripažinus sandorį negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnį šis turtas (ar jo vertė) turi būti grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką, 33 punktą, 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

19.       Remiantis ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalies nuostatomis, ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Jeigu šių ieškinių ar reikalavimų nagrinėjimą šalys iki bankroto bylos iškėlimo yra susitarusios perduoti arbitražui, jie nagrinėjami teisme arba arbitraže vadovaujantis Komercinio arbitražo įstatymo nuostatomis.

20.       Nuo 2012 m. birželio 30 d. įsigaliojusio naujos redakcijos KAĮ 49 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos iškėlimas arbitražinio susitarimo šaliai ar kitos bankroto procedūros arbitražinio susitarimo šaliai taikymas nedaro įtakos arbitražo procesui, arbitražinio susitarimo galiojimui ir taikymui, galimybei ginčą spręsti arbitraže ir arbitražo teismo kompetencijai spręsti ginčą, išskyrus šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas išimtis.

21.       Taigi pagal teisinį reguliavimą bankroto bylos iškėlimas neturi įtakos arbitražinio susitarimo galiojimui ir nesuponuoja ginčo nearbitruotinumo. Arbitražas – visuotinai pripažintas alternatyvus ginčų sprendimo būdas – yra lygiavertis ginčų sprendimui nacionaliniuose teismuose. Šios alternatyvios jurisdikcijos pagrindas yra šalių laisva valia sudarytas susitarimas perduoti konkrečius ginčus nagrinėti arbitražo teismui, šiuo susitarimu šalys ne tik suteikia teisę jų ginčą nagrinėti arbitrams, apsisprendžia dėl arbitraže galimų spręsti ginčo dalykų ir ginčų sprendimui taikytinų taisyklių, bet kartu ir atsisako teisės dėl arbitražiniame susitarime nurodytų ginčų nagrinėjimo kreiptis į bet kurios valstybės teismus. Taigi arbitražo jurisdikcija pagrįsta šalių dispozityvumo ir sutarčių privalomumo principais. Galiojantis arbitražinis susitarimas reiškia, kad šalys atsisako teisės nagrinėti tarpusavio ginčus, patenkančius į arbitražinio susitarimo taikymo sritį, teisme. Galiojantis arbitražinis susitarimas yra šalims privalomas ir jos negali vienašališkai jo keisti, taip pat negali jo pažeisti, t. y. kilus ginčui vietoj arbitražo kreiptis su ieškiniu į teismą arba kitą arbitražą. Kai yra galiojantis arbitražinis susitarimas, teismas privalo nukreipti šalis į arbitražą, o šalys turi vykdyti šį susitarimą, t. y. kilus ginčui kreiptis į atitinkamą arbitražą. Taigi galiojantis arbitražinis susitarimas, kaip ir kiekviena kita sutartis, šalims yra privalomas (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir jo būtina laikytis (lot. pacta sunt servanda). 

22.       Tuo atveju, jei ieškinį dėl bankrutuojančios įmonės sudaryto sandorio nuginčijimo reiškia bankroto administratorius, jis privalo vadovautis bankrutuojančią įmonę ir konkrečią jos kreditorę saistančia arbitražine išlyga, dėl ginčo sprendimo kreiptis į arbitražą (ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalis), nebent kita arbitražinio susitarimo šalis, kuriai nėra iškelta bankroto byla, prašytų nagrinėti ginčą teisme (K49 straipsnio 8 dalis).

23.       Teismo procesiniai veiksmai tuo atveju, kai šalys yra sudariusios galiojantį arbitražinį susitarimą, nustatyti KAĮ 11 straipsnio 1 dalyje, CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Pagal K 11 straipsnio 1 dalį, CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, kai šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui. Jei arbitražinio sudarymo faktas paaiškėja po to, kai teismas priėmė ieškinį, teismas tokį ieškinį palieka nenagrinėtą (KAĮ 11 straipsnio 1 dalis, CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

24.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vis dėlto arbitražinio susitarimo faktas neturi absoliučios galios, todėl prieš atsisakydamas bylos teismas turi įvertinti, ar nėra aplinkybių, kurios ginčo šalių nukreipimą į arbitražą daro negalimą. Spręsdamas dėl šalių nukreipimo spręsti ginčą jų pasirinktu būdu, teismas turi išsiaiškinti, ar tarp šalių yra sudarytas toks susitarimas, jei taip, ar susitarimas dėl ginčų sprendimo būdo nėra akivaizdžiai negaliojantis, netekęs galios, ar nėra akivaizdžių priežasčių, lemiančių tokio susitarimo įgyvendinimo negalimumą. Nustatęs, kad toks susitarimas yra sudarytas ir nėra akivaizdžiai negaliojantis, teismas turi aiškintis, kokios yra susitarimo dėl ginčų sprendimo būdo ribos (kokius ginčus apima toks susitarimas), ar atitinkamas ginčas patenka į susitarimo dėl ginčų sprendimo būdo ribas. Tai atliekama pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles aiškinant sutarties sąlygas ir nustatant susitarimų dėl ginčų sprendimo būdo turinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-488-469/2018 17 punktą, 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas gali neatsisakyti spręsti šalių ginčą, jeigu nustato, kad arbitražinis susitarimas yra negaliojantis, niekinis, neveikiantis (praradęs reikšmę) ar jo negalima įvykdyti. Tokie atvejai galimi, kai arbitražinė išlyga yra akivaizdžiai negaliojanti, o niekinis arbitražinio susitarimo pobūdis turi būti akivaizdus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2016 19, 20 punktus). Arbitražinio susitarimo šalis gali ginčyti bylos nukreipimą į arbitražą, įrodinėdama, kad arbitražinis susitarimas yra negaliojantis ir niekinis, neveikiantis ar jo negalima įvykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-488-469/2018 26 punktą). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad teismas dėl savo jurisdikcijos sprendžia pagal tai, koks yra, o ne koks gali būti pareikštas reikalavimas, ir pagal tai, kokios faktinės aplinkybės egzistuoja ieškinio padavimo momentu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-219/2017 35 punktą).

 

Dėl teismo jurisdikcijos nagrinėti bankroto administratoriaus pareikštą actio Pauliana, esant nutrauktai sutarčiai, kurioje nustatyta arbitražinė išlyga  

 

25.       Nagrinėjamu atveju atsakovė kasaciniame skunde argumentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė KAĮ 49 straipsnio 79 dalių, ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalies nuostatas, nesivadovavo aktualiais kasacinio teismo išaiškinimais. Atsakovė prašo panaikinti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo nutartis bei ieškovės ieškinį, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiais ginčo susitarimus dėl pinigų įskaitymo bei taikyti restituciją ir priteisti procesines palūkanas, palikti nenagrinėtą. Atsakovės įsitikinimu, šiuo atveju šalių arbitražinis susitarimas, įtvirtintas Rangos sutartyje, yra galiojantis, taigi visas ginčas, kurio bendra suma pagal tris ginčo susitarimus yra 17 046,72 Eur, spręstinas arbitraže ir teismas privalėjo tenkinti atsakovės prašymą, ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą.   

26.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį iš esmės vertino ne pagal tai, koks jis buvo pareikštas, o pagal tai, koks galėjo būti pareikštas, t. y. išskaidė ieškovės reikalavimus pagal sumas, kurios buvo įskaitytos kiekvienu iš trijų ginčo susitarimų. Teismas sprendė, kad vienas iš reikalavimų dėl 2017 m. liepos 12 d. susitarimo dėl 12 977,77 Eur (su PVM) nenagrinėtinas teisme, atsižvelgiant į Rangos sutarties 21.2 punkto sąlygas.

27.       Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ginčo pobūdį, todėl nepagrįstai sprendė, jog ieškovės reikalavimui pripažinti negaliojančiu 2017 m. liepos 12 d. susitarimą taikoma arbitražinė išlyga. Teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-13587-1067/2017 patvirtino ieškovės ir atsakovės sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalys nutraukė Rangos sutartį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. ir galutinai išsprendė kilusias piniginio pobūdžio pretenzijas, atsiradusias iš šios sutarties; ši nutartis yra įsiteisėjusi ir vykdytina. Teismas sprendė, kad, nesant atskiro šalių rašytinio susitarimo dėl ginčų dėl įskaitymų teismingumo, šioje byloje pareikštiems reikalavimams galioja bendras principas – ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinės vietos adresą.

28.       Byloje nustatyta, kad šios bylos šalis siejo rangos teisiniai santykiai, 2017 m. vasario 2 d. jos buvo sudariusios Rangos sutartį. Sutarties 21.2 punkte įtvirtinta, kad jeigu ginčų, nesutarimų ar reikalavimų nepavyksta išspręsti derybomis per 30 dienų, tai kiekvienas ginčas, kylantis iš šios sutarties ar su ja susijęs, galutinai sprendžiamas Vilniaus komercinio arbitražo teisme pagal Arbitražo procedūros reglamentą. Jei turtinio ginčo suma neviršija 10 000 Eur, šalys ginčą sprendžia Lietuvos Respublikos teisme. Ginčo susitarimai dėl pinigų įskaitymo sudaryti atitinkamai 2017 m. liepos 12 d., 2017 m. liepos 20 d. ir 2017 m. rugpjūčio 10 d., šiuose susitarimuose pateikta nuoroda į Rangos sutartį. Ginčo įskaitymai kilo iš teisinių santykių vykdant Rangos sutartį.

29.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sudaryta sutartis, kurioje įtvirtinta nuoroda į dokumentą, kuriame yra arbitražinė išlyga, laikoma arbitražiniu susitarimu, jeigu tame dokumente, į kurį nukreipiama, esanti arbitražinė išlyga atitinka KAĮ 10 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2016 39 punktą). Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, šios nutarties 28 punkte nurodytas aplinkybes, arbitražinės išlygos turinį (jos plačią apimtį) ir ginčo įskaitymų sąsają su Rangos sutartimi, pripažintina, kad šalys buvo sutarusios dėl ginčų, kilusių iš susitarimų dėl įskaitymo, sprendimo tvarkos (priklausomai nuo ginčo sumos – teisme arba arbitraže).

30.       Tačiau nagrinėjamu atveju laikytina teisiškai reikšminga apeliacinės instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad Rangos sutarties, ginčo susitarimų ir arbitražinės išlygos šalys Rangos sutartį nutraukė ir galutinai išsprendė kilusias piniginio pobūdžio pretenzijas, atsiradusias iš šios sutarties, sudarydamos taikos sutartį, patvirtintą įsiteisėjusia teismo nutartimi. Šiame kontekste spręstina, ar arbitražinis susitarimas pasibaigė nutraukus pagrindinę sutartį.

31.       Pažymėtina, kad pagal KAĮ 19 straipsnio 1 dalies nuostatas arbitražinė išlyga, kuri yra sutarties dalis, turi būti vertinama kaip atskiras susitarimas, nepriklausantis nuo kitų sutarties sąlygų. Arbitražinio susitarimo atskirumo doktrina (angl. doctrine of separability) sukuria teisinį pagrindą arbitražinės išlygos savarankiškam egzistavimui – ji leidžia arbitražinei išlygai egzistuoti ir atskirai nuo sutarties, kurios dalis yra tokia išlyga, taip apsaugodama šalių valią perduoti atitinkamus ginčus nagrinėti arbitražui, taip pat saugodama ir arbitražo kompetenciją atitinkamą ginčą nagrinėti po atitinkamos sutarties pasibaigimo.

32.       Pagal kasacinio teismo išaiškinimus arbitražinio susitarimo atskirumo doktrina lemia tai, kad šalių sutartinių santykių pasibaigimas savaime nereiškia ir arbitražinio susitarimo pasibaigimo. Arbitražinis susitarimas gali egzistuoti nepriklausomai nuo sutarties, kurioje jis įtvirtintas, ir atvirkščiai, jis nėra esminė sutarties sąlyga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-916/2019 41 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką, 42 punktą).

33.       Vis dėlto atsižvelgtina į tai, kad susitarimas spręsti ginčą ne teismo tvarka yra suderintos šalių valios išraiška, todėl ši suderinta valia gali būti keičiama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-684/2016 16 punktą). Arbitražinio susitarimo atsisakymas gali būti šalių aiškiai išreikštas (pvz., raštu) arba numanomas iš jų konkliudentinių veiksmų (procesinio elgesio). Vienas iš būdų atsisakyti arbitražo susitarimo, įtvirtintas UNCITRAL Pavyzdiniame tarptautinio komercinio arbitražo įstatyme, užsienio valstybių teisės aktuose bei pripažįstamas teisės mokslo doktrinoje (žr., pvz., John Savage, Emmanuel Gaillard (eds.). Fouchard Gaillard Goldman on International Commercial Arbitration. Kluwer Law International, 1999, p. 405406 (668670 punktai); Mauro Rubino Sammartano. International Arbitration, Law and Practice. 2nd. edition. Kluwer Law International, 2001, p. 257 ir kt.), – dalyvauti teismo procese dėl ginčo, kuriam spręsti buvo sudarytas arbitražinis susitarimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2019, 29 punktas).

34.       Arbitražo doktrinoje, be kita ko, nurodoma, kad arbitražinis susitarimas gali būti nutrauktas paneigimo būdu (angl. repudiation) arba paneigiančiu pažeidimu (angl. repudiatory breach), kuris yra akceptuojamas. Laikantis bendrųjų sutarčių teisės principų, tai paprastai lems arbitražinio susitarimo nutraukimą. Bendrąja prasme tik teismo proceso inicijavimas sąmoningai paneigiant susitarimą dėl arbitražo sudarys paneigiantį pažeidimą (Born, G. B. International Commercial Arbitration. Volume I, Wolters Kluwer, 2009, p. 750).

35.       Minėta, kad arbitražinio susitarimo faktas neturi absoliučios galios, todėl prieš atsisakydamas bylos teismas turi įvertinti, ar nėra aplinkybių, kurios ginčo šalių nukreipimą į arbitražą daro negalimą (žr. šios nutarties 24 punktą). Pagrindas teismui atsisakyti priimti ieškinį ar palikti jį nenagrinėtą yra tuo atveju, jei nustatoma, kad šalys dėl pareikštų reikalavimų nagrinėjimo yra sudariusios galiojantį arbitražinį susitarimą. Nustatęs, kad arbitražinis susitarimas yra negaliojantis, niekinis, neveikiantis (praradęs reikšmę) ar jo negalima įvykdyti, teismas turi diskreciją neatsisakyti spręsti šalių ginčo.

36.       Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis kasacinio teismo formuojamos praktikos, pagrįstai vertino, kad egzistuoja aplinkybės, suponuojančios pagrindą neatsisakyti spręsti šalių ginčo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatyfaktinių bylos aplinkybių visuma teikia pagrindą daryti išvadą, jog šalys iki kreipimosi į teismą dėl ginčijamų susitarimų pripažinimo negaliojančiais jau buvo atsisakiusios Rangos sutartyje nustatytos išlygos, kuria savo prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą grindžia atsakovė. 

37.       Nagrinėjamu atveju šalių arbitražinė išlyga suformuluota plačiai („kiekvienas ginčas, kylantis iš šios Sutarties ar su ja susijęs“). Taikos sutartyje šalys, be kitų klausimų, susitarė galutinai išspręsti tarp jų kilusias finansinio pobūdžio pretenzijas (taikos sutarties 7 punktas), išsprendė tarp jų kilusį ginčą dėl Rangos sutarties nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių.

38.       Taikos sutarties 7.2 papunktyje nurodyta, kad rangovas pripažįsta, jog užsakovas rangovo prašymu savo lėšomis pirko medžiagas, reikalingas objekto statybai, ir perpardavė jas rangovui; rangovas pripažįsta, kad šios sutarties sudarymo dieną jis yra skolingas užsakovui 6967,78 Eur (pagal neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras Nr. AL0000000003, AL0000000005, AL0000000006, AL0000000007, AL0000000008, AL0000000009, AL0000000010, AL000O000011, AL0000000012, AL0000000013).

39.       Iš ginčo įskaitymų teksto matyti, kad jais įskaityta: 12 977,77 Eur (su PVM) suma įskaityta pagal PVM sąskaitą faktūrą PGR Nr. 1520 už rangovui pirktas medžiagas pagal PVM sąskaitą faktūrą AL000000000l; 2207,97 Eur (su PVM) suma – pagal PVM sąskaitą faktūrą PGR Nr. 1523 už rangovui pirktas medžiagas pagal PVM sąskaitą faktūrą AL 0000000002 bei 1860,98 Eur (su PVM) suma pagal PVM sąskaitą faktūrą BGR Nr. 1531 už rangovui pirktas medžiagas pagal PVM sąskaitą faktūrą AL0000000004.

40.       Taikos sutarties 7.2 papunkčio nuostatos suponuoja, kad šalys, sudarydamos šią sutartį, nenurodė PVM sąskaitų faktūrų AL000000000l, AL0000000002 ir AL0000000004 prie tų sąskaitų, kurias jos šios sutarties sudarymo dieną sutarė laikyti neapmokėtomis. Atsižvelgiant į aplinkybes, kad: a) ginčas dėl įskaitymų teisėtumo patenka į „finansinio pobūdžio pretenzijų“ apibrėžimą; b) finansinių pretenzijų klausimas yra išspręstas taikos sutartimi, darytina išvada, kad įskaitymai pateko į arbitražinės išlygos taikymo sritį. Taip pat svarbu tai, kad šalys taikos sutarties sudarymo metu laikė, jog ginčo įskaitymais prievolės pagal PVM sąskaitas faktūras AL000000000l, AL 0000000002 ir AL0000000004 buvo įvykdytos.

41.       Taikos sutarties 9 punkte šalys eksplicitiškai nurodė, kad „pageidauja patvirtinti šią taikos sutartį (Civilinio kodekso 6.983 str.) Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos šios taikos sutarties sudarymo, jos patvirtinimo teisinės pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnyje“.

42.       Kadangi, minėta, finansinio pobūdžio pretenzijos patenka į taikos sutarties taikymo sritį, joje šalys tiek eksplicitiškai nurodė ketinančios perduoti tvirtinti šią taikos sutartį valstybės teisme (9 punktas), tiek faktiškai pateikė šią taikos sutartį tvirtinti teismui, darytina išvada, kad jos tiek savo raštu išreikšta valia, tiek savo veiksmais vykdant šią valią atsisakė arbitražinės išlygos ginčams, kurie patenka į taikos sutarties ribas.

43.       Taigi Rangos sutartis, kurioje buvo nustatyta arbitražinė išlyga, šalių susitarimu buvo nutraukta. Nors, vadovaujantis arbitražinio susitarimo atskirumo doktrina, tai savaime nereiškia, jog ir arbitražinė išlyga neteko galios, tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į sutarčių laisvės principą, būtent tokią išvadą (dėl nebegaliojančios arbitražinės išlygos tokiu mastu, kokiu šalys savo nesutarimus išsprendė taikos sutartyje ir perdavė ją patvirtinti valstybės teismui) lemia: a) pačios taikos sutarties sąlygos, b) aplinkybė, kad šalys dėl taikos sutarties patvirtinimo kreipėsi ne į arbitražą (KAĮ 47 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis), o į teismą. Taigi laikytina, kad šalys tokiu savo pasirinkimu taikos sutartyje raštu ir konkliudentiniais veiksmais atsisakė arbitražinės išlygos.

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

44.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinės instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju ginčas nagrinėtinas teisme pagal bankrutuojančios įmonės (ieškovės) buveinės vietą. Kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

45.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

46.       Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos atsakovei neatlygintinos.

47.       Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į kasacinį skundą pateikimą, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                                                                                       Alė Bukavinienė

           Janina Januškienė

                                                                                                                       Donatas Šernas


Paminėta tekste:
  • CK
  • CPK
  • e3K-3-216-916/2019
  • CPK 29 str. Ieškinio pareiškimas pagal atsakovo gyvenamąją vietą
  • CPK 296 str. Pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindai
  • 3K-3-428-690/2016
  • e3K-3-34-219/2017
  • e3K-3-488-469/2018
  • e3K-3-255-1075/2019
  • CPK 5 str. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos
  • CK6 6.66 str. Kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana)
  • e3K-7-278-469/2019
  • CK6 6.189 str. Sutarties galia
  • CPK 137 str. Ieškinio priėmimas
  • e3K-3-343-916/2019
  • e3K-3-247-684/2016
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas